Legislator Case Law & Legislation
83f9b8ec-2545-40fb-95f0-7adeb5b25e2e AI generated

83f9b8ec-2545-40fb-95f0-7adeb5b25e2e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 83f9b8ec-2545-40fb-95f0-7adeb5b25e2e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Lino Å iukÅ¡tos, Jono Algimanto Venckaus, sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Greičiui,gynėjui advokatui Vytautui Kojalai,nuteistajam E. E.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. E. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. E. (E. E.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams dviems mėnesiams, BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, BK 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Legislator headnote

AI generated

83f9b8ec-2545-40fb-95f0-7adeb5b25e2e · Lietuvos apeliacinis teismas: BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundęs yra tik nuteistasis E. E., nuteistieji G. U., I. Å . ar jų gynėjai, prokuroras apeliacinių skundų nėra padavę. Kaip galima suprasti iÅ¡ nuteistojo E. E. apeliacinio skundo turinio ir apeliacinės instancijos teisme teismo posėdyje duotų paaiÅ¡kinimų, esminis nuteistojo praÅ¡ymas – suÅ¡velninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr                                                                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-373/2011                                                                                       Procesinis bylos Nr. 1-10-1-01391-2009-8                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.6.2;

                                                                                        1.1.8.6.4; 1.2.18.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,teisėjų:

Lino Å iukÅ¡tos, Jono Algimanto Venckaus, sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Greičiui,gynėjui advokatui Vytautui Kojalai,nuteistajam E. E.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. E. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo E. E. (E. E.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams dviems mėnesiams, BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, BK 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo bÅ«du ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Tuo pačiu nuosprendžiu buvo pripažinti kaltais G. U., I. Å ., tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neapskųstas.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              E. E. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-05-15 iki 2009-07-16 tyčia pagamino ir laikė didelį netikrų pinigų kiekį, o bÅ«tent: jis, panaudodamas technines priemones ir medžiagas netikriems pinigams gaminti, t.y. daugiafunkciniu aparatu „Epson“ SX 200 Model C351D, skirtu iÅ¡spausdinti spalvinius vaizdus, pasinaudojus keturių spalvų dažų kasetėmis, popieriumi, blizgiu laku, auksinės, sidabrinės spalvos raÅ¡ikliais, dažų pagalba imituojant atspalvius kaip banknoto apsaugos priemones gamino netikrus banknotus ir žinodamas, kad jie netikri, turėdamas tyčiÄ vėliau Å¡iuos banknotus realizuoti, laikė kartu su techninėmis priemonėmis, medžiagomis netikriems pinigams gaminti savo bute, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2009-07-13 00.50 val., kada buvo policijos pareigÅ«nų atlikta krata pastarojo bute, Å¡iuos netikrus banknotus:             1 vienetÄ 100 litų nominalo banknotÄ , kurio serijos numeris AC 9477691, 1 vienetÄ 100 litų nominalo banknotÄ , kurio serijos numeris AG 0833529, 2 vienetus 100 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AF 6278238, 4 vienetus 100 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AG 3402258, 8 vienetus 100 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AC 9102809, kurių visų apsauginė priemonės imitacija yra juostelė padengta aukso spalvos blizgia medžiaga bei permatomu lako sluoksniu, viso - 16 vienetų;             1 vienetÄ 50 litų nominalo banknotÄ , 2003 metų laidos, kurio serijos numeris AG 5486479, 1 vienetÄ 50 litų nominalo banknotÄ , kurio serijos numeris AF 6667030, 1 vienetÄ 50 litų nominalo banknotÄ , kurio serijos numeris AG 4758826, kurių apsauginė juostelė nukopijuota ir iÅ¡spausdinta raÅ¡aliniu aparatu, taip pat 1 vienetÄ 50 litų nominalo banknotÄ Â (perduotÄ realizuoti ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims), kurio serijos numeris AF 6667030, kurio apsauginės juostelės imitacija atlikta sidabro spalvos medžiaga, viso - 4 vienetus;             1 vienetÄ 20 litų nominalo banknotÄ , 2007 metų laidos, kurio serijos numeris AA 5264878, 1 vienetÄ 20 litų nominalo banknotÄ , kurio serijos numeris AA 0058184, 1 vienetÄ 20 litų nominalo banknotÄ , kurio serijos numeris AB 5300363, 1 vienetÄ 20 litų nominalo banknotÄ , kurio serijos numeris AB 9916989, 2 vienetus 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AA 9844741, 3 vienetus 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AC 0529332, 2 vienetus 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AE 4052088, 4 vienetus 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AC 0370909, 7 vienetus 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AE 4052818, 1 vienetÄ 20 litų nominalo banknotÄ , kurio serijos numeris AB 7595609, kurių apsaugos imitacinė priemonė yra nukopijuota ir iÅ¡spausdinta raÅ¡aliniu aparatu, bei keturis 20 litų nominalo 2007 metų banknotus (paimtus iÅ¡ G.

U. bandant atsiskaityti degalinėje), kurių serijos numeriai AC 0079602 (3vnt.) ir AB 7216781 (1vnt.), kurių apsauginė juostelė nukopijuota ir iÅ¡spausdinta raÅ¡aliniu aparatu, o po to uždažyta blizgia sidabro spalvos medžiaga, 1 vienetÄ 20 litų banknotÄ , 2007 metų laidos, kurio serijos numeris AA 9844741 (paimtÄ 2010-05-11 iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ loÅ¡imų aparatų salono (duomenys neskelbtini)), kurio apsauginė juostelė nukopijuota ir iÅ¡spausdinta raÅ¡aliniu aparatu, o po to uždažyta blizgia sidabro spalvos medžiaga, taip pat 11 vienetų 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeriai AA 828508 (3 vnt.), AA 9331971 (1 vnt.), AE 4052088 ( 2 vnt.), AE 4052818 (1 vnt.), AB 9757645 (1 vnt.), AB 9916989 (2 vnt.), AA 0058184 (1 vnt.), kurių apsauginė juostelė nukopijuota ir iÅ¡spausdinta raÅ¡aliniu aparatu, o po to uždažyta blizgia sidabro spalvos medžiaga (kurie buvo perduoti realizuoti ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims); viso - 39 vienetai;             taip pat jis, tuo pačiu laikotarpiu pagamino, bei laikė iki 2009-07-16, savo bute PerkÅ«nkiemio g. 33-22, Vilniuje:             3 vienetus 100 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AC 9477691,             1 vienetÄ 20 litų, kurio serijos numeris AC 0079602, 1 vienetÄ 20 litų , kurio serijos numeris AC 0160475.             Šiais veiksmais E. E. pagamino ir laikė 64 vienetus netikrų banknotų, 2500 litų netikrų pinigų sumai.             Be to, E. E. už tai, kad laikotarpiu nuo 2009-05-15 iki 2009-07-16, tiksliai nenustatytu metu pasikėsino pagaminti 53 vienetus, t.y. didelį netikrų pinigų kiekį, o bÅ«tent: jis pasinaudodamas turimomis techninėmis priemonėmis, medžiagomis netikriems pinigams gaminti, pasikėsino pagaminti Å¡iuos netikrus banknotus 2540 Lt sumai:             1 vienetÄ 100 litų nominalo banknoto ruoÅ¡inį, 2000 metų laidos, kurio serijos numeris AC 9477691, 1 vienetÄ 100 litų nominalo banknoto ruoÅ¡inį, kurio serijos numeris AG 0833529, 1 vienetÄ 100 litų nominalo banknoto ruoÅ¡inį, kurio serijos numeris AF 6278238, 3 vienetus 100 litų nominalo banknoto ruoÅ¡inių, kurių serijos numeris AG 3402258, 11 vienetų 100 litų nominalo banknoto ruoÅ¡inių, kurių serijos numeris AC 9102809, viso 100 litų nominalo banknotų ruoÅ¡inių - 17 vienetų;             1 vienetÄ 50 litų nominalo banknoto ruoÅ¡inį, 2003 metų laidos, kurio serijos numeris AF 7644434, 1 vienetÄ 50 litų nominalo banknoto ruoÅ¡inį, kurio serijos numeris AF 6822222, 2 vienetus 50 litų nominalo banknotų ruoÅ¡inių, kurių serijos numeris AF 8288862, viso - 4 vienetai;          2 vienetus 20 litų nominalo banknoto ruoÅ¡inių, 2007 metų laidos, kurių serijos numeris AA 0058184, 2 vienetus 20 litų nominalo banknoto ruoÅ¡inių, kurių serijos numeris AB 5300363, 4 vienetus 20 litų nominalo banknoto ruoÅ¡inių, kurių serijos numeris AB 9916989, 1 vienetÄ 20 litų nominalo banknoto ruoÅ¡inį, kurio serijos numeris AA 9331971, 1 vienetÄ 20 litų nominalo banknoto ruoÅ¡inį, kurio serijos numeris AA 9844741, 2 vienetus 20 litų nominalo banknoto ruoÅ¡inių, kurių serijos numeris AE 4052088, 2 vienetus 20 litų nominalo banknoto ruoÅ¡inių, kurių serijos numeris AC 0370909, 7 vienetus 20 litų nominalo banknoto ruoÅ¡inių, kurių serijos numeris AB 7873950, 2 vienetus 20 litų nominalo banknoto ruoÅ¡inių, kurių serijos numeris AE 4052818, 4 vienetus po 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeriai AC 0079602, 1 vienetÄ Â Â po 20 litų nominalo banknotÄ , kurio serijos numeriai AC 0389400, viso - 28 vienetus;             netikrų pinigų ruoÅ¡inius laikė kartu su techninėmis priemonėmis, medžiagomis, netikriems pinigams gaminti savo bute, adresu (duomenys neskelbtini) iki 2009-07-13 00.50 val., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2009-07-13 ir 2009-07-16 minėtų pinigų ruoÅ¡iniai buvo paimti policijos pareigÅ«nų atliekant bute kratÄ .

             Taip pat E. E. nuteistas už tai, kad nuo 2009-05-15 iki 2009-07-13, tyrimo tiksliau nenustatytu metu, tyčia realizavo netikrus pinigus tyrimo nenustatytiems asmenims, o bÅ«tent:             jis, laikotarpiu nuo 2009-05-15 iki 2009-07-13, tyrimo tiksliau nenustatytu metu, paties pagamintus žinomai netikrus pinigus realizavo: G. U. - 3 vienetus po 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AC 0079602 bei 1 vienetÄ po 20 litų nominalo banknotÄ , kurio serijos numeris AB 7216781;

I. Å . - 1 vienetÄ po 20 litų nominalo banknotÄ , kurio serijos numeris AA 844741; taip pat ikiteisminio nenustatytiems asmenims, kurie vėliau juos iÅ¡leido į apyvartÄ , t.y. 1 vienetÄ po 50 litų nominalo banknotÄ , kurio serijos numeris AF 6667030, 3 vienetus po 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AA 8281508, 1 vienetÄ po 20 litų nominalo banknotÄ , kurio serijos numeris AA 9331971, 2 vienetus po 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AE 4052088, 1 vienetÄ po 20 litų nominalo banknotÄ , kurio serijos numeris AE 4052818, 1 vienetÄ po 20 litų nominalo banknotÄ , kurio serijos numeris AB 9757645, 2 vienetus po 20 litų nominalo banknotų, kurių serijos numeris AB 9916989, 1 vienetÄ po 20 litų nominalo banknotÄ , kurio serijos numeris AA 0058184, t.y. jis realizavo 16 vienetų po 20 litų nominalo banknotų ir 1 vienetÄ po 50 litų nominalo banknotÄ , viso sumoje 370 netikrų litų.             Nuteistasis E. E. apeliaciniu skundu praÅ¡o, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 3, 4 punktais, pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir paskirti bausmę, numatytÄ BK 213 straipsnio 1 dalyje, kuri nebÅ«tų susijusi su laisvės atėmimu.

Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas. Teismas, pripažindamas jį kaltu, neiÅ¡nagrinėjo visų bylos aplinkybių, nenustatė, kam buvo pavojingas nekokybiÅ¡kas kupiÅ«rų gaminimas ir jų iÅ¡metimas į Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä ir rėmėsi duomenimis, kurie neturi įrodomosios reikÅ¡mės. Tuo, kas pas jį buvo surasta kratos metu, pinigų pagaminti neįmanoma. Daugiafunkcinis aparatas ,,Epson“, kurį jis turėjo, yra naudojamas nuotraukų dauginimui bei nepilnamečių žaidimams.

Jis nėra realizavęs nė vieno banknoto ir tikslo realizuoti savo pieÅ¡inių ir mėginių, kurie buvo panašūs į piniginius banknotus, neturėjo. Jis tinkamai nesugebėjo net nupieÅ¡ti nė vieno banknoto. Tuo jis įsitikino ir pats ir savo valia nustojo daryti piniginius banknotus, o padarytus iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡Ä . Kratos metu Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡e buvo rasti ne netikri pinigai, o nevykusių bandymų pieÅ¡ti mėginių likučiai, kuriuos buvo paruošęs deginimui. VisiÅ¡kai beverčių pieÅ¡inių atraižas, rastas Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡e, tyrėjai ir teismas nepagrįstai įvertino 2540 Lt suma.

Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 2 straipsnio 4 dalį pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo sudėtį, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog jis nepadarė baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, už kuriÄ yra pripažintas kaltu pagal BK 213 straipsnio 2 dalį. Jo veiksmuose bÅ«tų galima įžvelgti tik pasikėsinimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ požymių. Tačiau tuo jis nebuvo kaltinamas ir tokios veikos niekas netyrė.

Be to, apelianto nuomone, nesant užbaigtos pavojingos veikos, negali iÅ¡kilti kaltės klausimas. Netikrų pinigų gaminimas be jų realizavimo nepadaro žalos finansų sistemai. Apelianto nuomone, teismas turėjo pagrindÄ vertinti tik kelių, apie 90 Lt kupiÅ«rų, kuriuos paėmė iÅ¡ Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡o jo pažįstami, realizavimÄ degalinėje ir 20 Lt – parduotuvėje ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir kt. Jis Å¡ioje dalyje savo nekaltumo įrodyti negali, nes teisme G.

U. ir I. Å . teisme patvirtino, jog jie realizavo kelias kupiÅ«ras. Tačiau pirma teismas turėjo iÅ¡aiÅ¡kinti, iÅ¡ kur I. Å . gavo 20 Lt. Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti, kur ir kada, kokiam tikslui gavo, ar pats paėmė iÅ¡ Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡o pinigus G. U. Mano, kad Å¡ioje dalyje teismas turėjo visas abejones vertinti jo naudai.              Apelianto nuomone, teismas, atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 213 straipsnio 1 dalyje, gailisi, niekam žalos nepadarė, padarė pats viskÄ , kad bÅ«tų iÅ¡vengti sunkesni padariniai, yra pagrindas laikyti, kad yra nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir atsižvelgiant į jas, tai, kad sumarinės netikrų pinigų iÅ¡raiÅ¡kos nedidelės, tai yra įvykis yra akivaizdžiai mažareikÅ¡mis, jis neplatino banknotų, kitiems asmenims platinti nedavė, savo valia atsisakė idėjos gaminti banknotus, dirba, gauna pastovų uždarbį, kurio reikia jo trijų asmenų Å¡eimai, tuo metu, kai pradėjo gaminti banknotus, jo padėtis buvo sunki, jis prarado darbÄ , gimė dukrelė ir jam kilo mintis nupieÅ¡ti kelias pinigines kupiÅ«ras, jam turėtų bÅ«ti pagal BK 213 straipsnio 1 dalį Å¡velninama bausmė, o pagal BK 213 straipsnio 2 dalį taikomas BK 39 straipsnis.Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistasis E. E. ir jo gynėjas praÅ¡o tenkinti nuteistojo E. E. apeliacinį skundÄ , prokuroras praÅ¡o atmesti nuteistojo E. E. apeliacinį skundÄ .Nuteistojo E. E. apeliacinis skundas atmestinas.Nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, kolegija vadovavosi BPK 320 straipsnyje numatytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismo nuosprendį apeliacine tvarka apskundęs yra tik nuteistasis E. E., nuteistieji G. U., I. Å . ar jų gynėjai, prokuroras apeliacinių skundų nėra padavę. Kaip galima suprasti iÅ¡ nuteistojo E. E. apeliacinio skundo turinio ir apeliacinės instancijos teisme teismo posėdyje duotų paaiÅ¡kinimų, esminis nuteistojo praÅ¡ymas – suÅ¡velninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę.

Tačiau nuteistasis, ginčydamas apeliaciniame skunde jam teismo paskirtÄ bausmę, kelia ir kaltės klausimÄ , nurodydamas visÄ eilę argumentų, dėl ko teismas negalėjo jo pripažinti kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, BK 213 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį. Jo teigimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti jo kaltu pagal BK 213 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį, nes pas jį atliktos kratos metu rasti pinigai negali bÅ«ti laikomi Å¡io nusikaltimo dalyku.

Apeliantas mano, kad Å¡ie pinigai nėra panašūs į tikruosius. Be to, apeliantas nurodo, kad jis negali atsakyti už Å¡ių nusikaltimų padarymÄ ir dėl to, jog tie pinigai nebuvo realizuoti, o jis tik juos pagamino ir niekam dėl to žalos nepadarė. Taip pat skunde nurodo, apie, jo nuomone, nenustatytas aplinkybes pripažįstant jį kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas turėjo iÅ¡aiÅ¡kinti, iÅ¡ kur I. Å . gavo 20 Lt, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti, kur ir kada, kokiam tikslui gavo, ar pats paėmė iÅ¡ Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡o pinigus G.

U. Nenustačius Å¡ių aplinkybių, jo nuomone, jis negalėjo bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. Vadovaudamasi BPK 320 straipsniu, nuosprendžio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ patikrino dėl nuteistojo E. E., atsižvelgdama į jo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme iÅ¡sakytus paaiÅ¡kinimus dėl jo apeliacinio skundo, ir visus Å¡iuos nuteistojo apeliacinio skundo argumentus kolegija atmeta. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ , pagrįstai pripažino E. E. kaltu ir priėmė byloje apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamas veikas teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ irgi pritaikė tinkamai. Taip pat paskyrė teisingÄ bausmę. Kaip galima suprasti iÅ¡ nuteistojo E. E. apeliacinio skunde dėstomų argumentų, jis, nesutikdamas su teismo nuosprendžiu dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 213 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį, kelia pinigų kokybės, o kartu jo atsakomybės pagal minėtus straipsnius klausimÄ . Jo teigimu, kratos metu pas jį rasti pinigai pagaminti nemeistriÅ¡kai ir yra nepanašūs į tikrus pinigus, tai tik jo nevykę pieÅ¡iniai, dėl to jie negali bÅ«ti minėtų nusikaltimų dalyku.

Vienas iÅ¡ BK 213 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykų yra netikri Lietuvos valstybės pinigai, esantys apyvartoje ar oficialiai patvirtinti, bet į apyvartÄ dar neiÅ¡leisti pinigai. IÅ¡ tiesų galima sutikti su apeliantu, kad pinigų kokybė yra vienas iÅ¡ požymių, kurį turi atitikti netikri pinigai tam, kad jie bÅ«tų laikomi minėto nusikaltimo dalyku. Tačiau apeliantas neteisus teigdamas, kad Å¡ioje byloje nebuvo tirta pas jį kratos metu rastų ir paimtų pinigų kokybė ir, jog byloje nenustatyta, kad tai yra netikri pinigai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. birželio 7 d. buvo paskirta užduotis ir Lietuvos teismo ekspertizės centrui pateikta tirti banknotai ir neapkarpyti banknotų ruoÅ¡iniai: 20 Lt nominalo (75 vienetai), 50 Lt nominalo (7 vienetai), 100 Lt nominalo (33 vienetai), rasti 2009 m. liepos 13 d. kratos metu pas E. E. Vizualios pateiktų tirti objektų apžiÅ«ros metu, naudojant didinančius lęšius, nustatyta, kad 100 Lt, 50 Lt, 20 Lt nominalo banknotai iÅ¡spausdinti litų banknotų formatÄ atitinkančiuose popieriaus lapeliuose, pagal bendrÄ vaizdÄ sutampa su atitinkamo nominalo banknotų pavyzdžiais, iÅ¡skyrus tai, kad jie iÅ¡spausdinti be apsaugos priemonių ir ant nebanknotinio popieriaus.

Kaip nustatyta specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-2018, Å¡ie, paimti kratos metu iÅ¡ E. E. banknotai, nėra iÅ¡spausdinti spaustuviniu bÅ«du, o spalviniu raÅ¡aliniu aparatu. Pagal Å¡iuos požymius buvo padaryta kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, kad tai netikri litų banknotai. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad pateikti įvairaus dydžio popieriaus lapai, kurių abiejuose pusėse iÅ¡spausdinti netikri 20 Lt, 50 Lt ir 100 Lt nominalo averso ir reverso banknotų vaizdai. Jie iÅ¡spausdinti aversÄ ir reversÄ atitinkančiose vietose.

Tokie lapai su iÅ¡spausdintais banknotų vaizdais vietoje arba abiejose popieriaus lapų pusėse vadinami ruoÅ¡iniais. Apkirpus Å¡iuos iÅ¡spausdintus vaizdus iÅ¡ keturių pusių bÅ«tų gauti netikri pinigai. Tai yra, banknotų ruoÅ¡inys, tai nebaigtas gaminti netikras banknotas (t. 1, b. l. 184-186). Kolegijai abejoti Å¡io įrodymo patikimumu nėra pagrindo. Kolegijos nuomone, remiantis esama bylos medžiaga, kai nepateikta ir nepaaiÅ¡kėjo jokių naujų aplinkybių, skirti naujÄ ekspertizę nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Pagal BPK 287 straipsnio 1 dalį teismas bylos nagrinėjimo metu turi teisę atlikti BPK XIV skyriuje 2, 3, 4 ir 5 skirsniuose numatytus proceso veiksmus, t. y. tiek skirti ekspertizę, tiek ir pavesti specialistui atlikti tyrimÄ . Nei specialisto tyrimo, nei ekspertizės teismas neskiria tada, kai pirminio specialisto tyrimo ar ekspertizės metu naudoto specialisto ar eksperto specialiųjų žinių panaudojimo kokybė tiriant ir nagrinėjant konkrečiÄ bylÄ nekelia pagrįstų abejonių. Nuteistojo E. E. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti samprotavimai apie netikrų pinigų gamybos bÅ«dus ir priemones nepaneigia specialisto iÅ¡vadų, kad tirti pateikti kratos metus pas E. E. rasti pinigai ir banknotų ruoÅ¡iniai yra netikri.

Tai, kad nuteistasis E. E. mano, jog tokiomis priemonėmis, kurios pas jį buvo surastos kratos metu, negalima meistriškai pagaminti netikrų pinigų, kurie būtų vizualiai panašūs į tikrus, pas jį buvo surasti tik nevykę piešiniai, yra tik jo subjektyvi nuomonė, kuri prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju falsifikatas nebūtinai turėtų būti pagamintas taip meistriškai, kad be specialios ekspertizės jo nebūtų galima atskirti nuo tikro piniginio ženklo.

Netikrų piniginių ženklų panaÅ¡umas į tikruosius turi bÅ«ti toks, kad bet kuris žmogus galėtų juos palaikyti tikrais, o netikrų pinigų pagaminimo bÅ«das E. E. veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Å iuo atveju, specialistui davus kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad kratos metus pas E. E. rasti pinigai ir banknotų ruoÅ¡iniai yra netikri, kolegijai nėra pagrindo abejoti netikrų pinigų kokybe ir daryti iÅ¡vados, kad BK 213 straipsnio 2 dalis ir BK 22 straipsnio 1 dalis, 213 straipsnio 2 dalis nagrinėjamoje byloje pritaikytas netinkamai.

Apeliantas skunde taip pat mano, kad BK 213 straipsnio 2 dalis gali bÅ«ti inkriminuojama, kai nustatytas netikrų pinigų realizavimas, o ne vien gaminimas ir laikymas. Pats netikrų pinigų gaminimas ir laikymas, pasak apelianto, negali užtraukti jam atsakomybės pagal BK 213 straipsnio 2 dalį, kaip už baigtÄ nusikaltimÄ , nebent tik už pasikėsinimÄ padaryti nusikaltimÄ , tačiau tuo jis nebuvo kaltinamas. Jis pagamintų netikrų pinigų nerealizavo ir tokio tikslo net neturėjo, niekam žala nebuvo padaryta.

Å ie argumentai nėra pagrįsti. Kaip jau buvo minėta, vienas iÅ¡ BK 213 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalykų yra netikri Lietuvos valstybės pinigai, esantys apyvartoje ar oficialiai patvirtinti, bet į apyvartÄ dar neiÅ¡leisti pinigai. Nusikaltimo, numatyto BK 213 straipsnio 1 dalyje, pagal šį dalykÄ objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia Å¡iais alternatyviais veiksmais - netikrų pinigų pagaminimu ar klastojimu, įgijimu, laikymu ar realizavimu. Kiekvienas iÅ¡ Å¡ių požymių atskirai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 213 straipsnio 2 dalyje, sudėtį.

Todėl, apelianto teiginiai, kad tam, jog jis bÅ«tų pripažintas kaltu pagal BK 213 straipsnio 2 dalį neužtenka netikrų pinigų pagaminimo, turi bÅ«ti nustatytas ir jų realizavimo faktas, yra nepagrįstas. Vien tos aplinkybės, kad E. E. pagamino netikrus pinigus, pakanka jo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 213 straipsnio 2 dalį. Be to, BK 213 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimo padariniai yra už jo sudėties ribų. Taip pat už Å¡io nusikaltimo ribų yra motyvai ir tikslai, kuriais nuteistasis vadovaujasi.

Todėl ta aplinkybė, kad E. E. pas jį kratos metu surastų netikrų pinigų nerealizavo, E. E. veikos kvalifikavimui reikÅ¡mės taip pat neturi. Jis teisingai nuteistas pagal BK 213 straipsnio 2 dalį už baigto nusikaltimo padarymÄ . Kaip minėta, nuteistasis E. E. apeliaciniame skunde be to, kad praÅ¡o jam pagal BK 213 straipsnio 1 dalį paskirti Å¡velnesnę bausmę, kaip galima suprasti iÅ¡ jo apeliacinio skundo turinio taip pat kelia ir jo kaltės klausimÄ , nes kritikuoja pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

Apeliantas įsitikinęs, kad teismas turėjo išaiškinti, iš kur I. Š. gavo 20 Lt, taip pat išaiškinti, kur ir kada, kokiam tikslui gavo, ar pats paėmė iš šiukšlių maišo pinigus G. U.. Nenustačius šių aplinkybių, jo nuomone, jis negalėjo būti pripažintas kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. Atsakydama į skundo argumentus, kolegija pažymi, kad teismas pagrįstai E. E. pripažino kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes, taip pat ir E. E. apeliaciniame skunde nurodytas, išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai.

Ä®rodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ , jų tarpusavio ryšį, paÅ¡alino iÅ¡kilusius prieÅ¡taravimus ir vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumÄ . Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas pirmosios instancijos teismo sprendime, visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent E. E. nuosprendyje nurodytus netikrus pinigus perdavė I.

Å ., G. U. platinimui. Svarbiais nuteistojo E. E. kaltės įrodymais laikytini kitų nuteistųjų I. Å ., G. U. parodymai, specialisto iÅ¡vada. IÅ¡ Å¡ių nuteistųjų parodymų matyti, kad nuteistieji I. Å ., G. U. netikrus banknotus gavo iÅ¡ E. E. Pagal G. U. parodymus, jie, iÅ¡gryninę netikrus banknotus, bÅ«tų dalį pinigų atidavę E. E. Remiantis specialisto iÅ¡vada taip pat nustatyta, kad visi netikri banknotai, kurie buvo 2009 m. vasarÄ pateikti įvairiose vietose atsiskaitymui, pagaminti tuo pačiu kopijavimo aparatu kaip ir pas E. E. kratos metu rasti netikri banknotai.

Be to, ir pats nuteistasis E. E., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, prisipažino, kad jis gamino pinigus tam, kad juos vėliau atiduotų kitiems, kurie juos realizuos. Už tai gaudavo vienÄ trečdalį sumos. Pagal E. E. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pas jį paimti pinigų ateidavo G., D., kartais I. Jie ateidavo, kada jis turėjo pagaminęs, o gamino ne pastoviai, o tam tikrais tarpais. Jie iÅ¡ jo yra paėmę realizavimui apie 50 vienetų po 20 Lt ir keletÄ kupiÅ«rų po 100 Lt (t. 3, b. l. 13-14).

Nors Å¡ių parodymų, vadovaujantis BPK 20 straipsnio nuostatomis, negalima laikyti įrodymais, tačiau vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis byloje esantiems įrodymams patikrinti teisme perskaityti Å¡ie parodymai, yra svarbus teismo vidinį įsitikinimÄ formuojantis veiksnys. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo Å¡ioje dalyje dėl E. E. nuosprendžio panaikinti ir jį pagal BK 213 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti.Skunde nuteistasis E. E. taip pat praÅ¡o vadovaujantis BK 39 straipsnio nuostatomis atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau nagrinėjamu atveju E. E. BK 39 straipsnio nuostatų taikymas nėra galimas.

BK 39 straipsnio 1 dalyje yra numatyti pagrindai, kuriems esant asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal BK 39 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ arba neatsargų nusikaltimÄ , teismo motyvuotu sprendimu gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir yra ne mažiau kaip dvi Å¡io kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Tuo tarpu E. E. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie sunkių ir apysunkių nusikaltimų. Todėl teismas net negali svartyti galimybės taikyti atleidimÄ E. E. nuo baudžiamosios atsakomybės.IÅ¡ nuteistojo E. E. apeliacinio skundo turinio ir jo apeliacinės instancijos teisme teismo posėdyje duotų paaiÅ¡kinimų matyti, kad jis iÅ¡ esmės ginčija paskirtÄ bausmę ir laiko jÄ per griežtÄ . Tačiau kolegija taip pat neturi įstatyminio pagrindo tenkinti šį apelianto praÅ¡ymÄ ir atmeta jį kaip nepagrįstÄ .E. E. paskirta pagal BK 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas trejiems metams dviems mėnesiams, BK 22 straipsnio 1 dalį, 213 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, BK 213 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Ä®vertinusi skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytus bausmės skyrimo motyvus nuteistajam E. E., kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, vadovavosi BK 61 straipsnio nuostatomis ir pagrįstai už padarytas nusikaltimus, paskyrė bausmes – laisvės atėmimÄ . Teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, E. E. už nusikaltimus paskyrė teisingas bausmes tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu, kurios užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ ir nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ reikalavimų.

Nuosprendyje iÅ¡dėstyti bausmių skyrimo motyvai yra iÅ¡samÅ«s ir įtikinantys. Teismas teisingai iÅ¡sprendė ir E. E. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių klausimÄ . Jokių nuteistojo E. E. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kaip skunde nurodo nuteistasis, nėra. E. E. prisipažinimo ir gailėjimosi dėl padarytų nusikaltimų teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Å iame punkte nustatytos dvi savarankiÅ¡kos lengvinančios aplinkybės. Viena jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas yra bÅ«tina nuoÅ¡irdaus gailėjimosi iÅ¡raiÅ¡ka. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai asmuo pripažįsta esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų duodamas teisingus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. Teismai turi įvertinti, ar asmens gailėjimasis yra nuoÅ¡irdus, tikras, ar ne apsimestinis. NuoÅ¡irdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus kaltininko pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ , pvz., kaltininko duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ , jo elgesį po įvykio ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-453/2005, 2K-471/2009, 2K-276/2006, 2K-94/2010 ir kt.).

Kadangi Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamÄ reikÅ¡mę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylÄ Ä¯nešė į teisingo sprendimo byloje priėmimÄ (kasacinė nutartis 2K–138/2011). IÅ¡ties, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis E. E. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė, kad prisipažįsta kaltu, taip pat nurodė iÅ¡ esmės teisingas faktines įvykio aplinkybes, patvirtino, kad suvokė, jog daro nusikalstamas veikas.

Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, lemiamÄ reikÅ¡mę turi kaltininko teisme duoti parodymai. IÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis E. E., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, anksčiau savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus iÅ¡ dalies pakeitė, jis pripažino, kad gamino pinigus, tik tvirtino, jog nesuvokė, kad daro kažkÄ nusikalstamo. Tvirtino, kad pinigai neprilygo tikriesiems, todėl sudėjo į Å¡iukÅ¡lių maiÅ¡us ir ruošėsi iÅ¡mesti.

Tai darė neturėdamas, kÄ veikti, dėl sunkios turtinės padėties, pinigų niekam nerealizavo, kaip rinkoje atsirado pinigai paaiÅ¡kinti negalėjo. Kolegijos manymu, tokiu bÅ«du nuteistasis siekė Å¡velninti savo teisinę padėtį ir nebuvo visiÅ¡kai nuoÅ¡irdus. Atsižvelgiant į tai, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo E. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuteistasis E. E. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad jis pradėjo gaminti netikrus banknotus dėl sunkios turtinės padėties (jis prarado darbÄ , gimė dukrelė). Tokie nuteistojo teiginiai leidžia suprasti, kad jis praÅ¡o pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Tačiau tokiÄ galimybę kolegija taip pat atmeta. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai nustatoma, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiÅ¡kos kaltininko padėties.

Teismų praktikoje Å¡i aplinkybė nustatoma tada, kai susiklosčiusios objektyvios sÄ lygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, jo ar Å¡eimos nario sunki liga ir pan.) nulėmė kaltininko elgesį. Jei tokios aplinkybės susiklostė dėl paties kaltininko tyčinio veikimo ar neveikimo, jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis nepripažįstamos. Tačiau byloje duomenų, rodančių, jog E. E. labai sunki turtinė padėtis susiklostė bÅ«tent dėl tokių aplinkybių, byloje nėra.

Pagal bylos duomenis galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis pats sukÅ«rė tokiÄ situacijÄ , vartodamas narkotikus, kuriems įsigyti jam buvo reikalingi pinigai. 2009 m. spalio 13 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad E. E. nuo 13 metų yra iÅ¡bandęs visus narkotikus, nuo 19 metų liko iÅ¡tikimas kanapėms ir amfetaminui. 2003 m. už narkotikus buvo nubaustas 45 areÅ¡to. Nuo 17 metų pralošė loÅ¡imų automatuose deÅ¡imt tÅ«kstančių litų. 2008 m. uždarbiavo Anglijoje, tačiau kasdien vartojo tuos pačius narkotikus (t. 3, b. l. 195).

Tai, kad jis yra narkomanas pripažino ir pats nuteistasis E. E., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Be kita ko, jis nurodė, kad pinigai, kuriuos jis gamino, buvo skirti narkotikams įsigyti. Tai, kad jis nusprendė gaminti netikrus pinigus, nes prarado darbÄ , neturėjo pinigų Å¡eimos iÅ¡laikymui, jis nenurodė. Å iÄ aplinkybę E. E. paminėjo tik apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Tačiau kolegija tokius nuteistojo parodymus atmeta. Pagal bylos duomenis, nėra jokio realaus pagrindo teigimui, kad dėl apelianto darbo praradimo jų Å¡eimos turtinė padėtis ženkliai pablogėjo ir tai buvo esminė priežastis, paskatinusi jį elgtis nusikalstamai.

Iš anksčiau minėtų E. E. parodymų, kuriuos patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, akivaizdu, kad netikrus pinigus jis gamino ne šeimos išlaidoms padengti, kaip jis tvirtina apeliaciniame skunde, o pinigai buvo skirti narkotikams įsigyti. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo išvadai, jog E. E. nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties ir tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes – laisvės atėmimÄ ir nustatydamas jų dydžius, taip pat jau atsižvelgė ir į daugelį kitų aplinkybių, kurias nuteistasis nurodo savo apeliaciniame skunde (turi Å¡eima, augina mažametį vaikÄ ). Å eimos, mažamečio vaiko turėjimas, bÅ«tent ir buvo iÅ¡ esmės tos aplinkybės, kurias teismas įvertinęs nusprendė skirti E. E. laisvės atėmimo bausmes artimas sankcijų minimumui. Todėl dar kartÄ atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir remiantis jomis daryti iÅ¡vadÄ , kad E. E. paskirta neteisinga bausmė, kaip jis teigia apeliaciniame skunde, ir dar labiau mažinti teismo nustatytų bausmių dydžius ar skirti kitÄ bausmės rūšį kolegija nemato pagrindo.

Kitos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (dirba, moka paskolÄ ) taip pat nepaneigia teismo iÅ¡vadų dėl tinkamos bausmės paskyrimo. Pažymėtina, kad nuteistasis E. E. ir jo Å¡eima, paimdami iÅ¡ banko paskolÄ , turėjo įvertinti rizikÄ , ar gaunamų pajamų pakaks ir jie galės vykdyti įsipareigojimus bankui. E. E. paskirtos bausmės yra adekvačios padarytoms nusikalstamoms veikoms, kitoms reikÅ¡mingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms bei neprieÅ¡tarauja teisingumo principui. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, atsižvelgiant į nuteistojo E. E. apeliacinio skundo argumentus, Å¡ioje dalyje taip pat nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

             Nuteistojo E. E. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                  Regina Gaudutienė Teisėjai                                                                                                       Linas Å iukÅ¡ta                                                                                                                    Jonas Algimantas Venckus