2025-06-18 Nr. AB-10460-3-61-3-01394-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-681-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01394-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pareiškėjos S. B. (S. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja S. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, ar Migracijos departamentas) 2025 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 25S66117 (toliau – ir ginčijamas sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760332922, išduotas pareiškėjai.

Teisme 2025 m. balandžio 30 d. gautas pareiškėjos S. B., atstovaujamos advokato padėjėjo Pauliaus Markevičiaus, prašymas nutraukti bylą, kadangi atsakovas po skundo padavimo teismui geruoju patenkino reikalavimą, t. y. panaikino skundžiamą sprendimą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjos S. B. (S. B.) atsisakymą nuo skundo, administracinę bylą nutraukė, priteisė pareiškėjai 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2025 m. kovo 24 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento 2025 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 25S66117, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760332922, išduotas pareiškėjai. Teisme 2025 m. balandžio 30 d. gautas pareiškėjos prašymas nutraukti bylą, kadangi atsakovas po skundo padavimo teismui geruoju patenkino reikalavimą, t. y. panaikino skundžiamą sprendimą.

Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas nustatė, kad pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 2 dalimi, prašo priteisti jos naudai iš atsakovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Departamentas 2025 m. balandžio 30 d. teismui pateikė nuomonę dėl pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad Departamento 2025 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. 25S66117 (toliau – ginčijamas sprendimas) pripažintas netekusiu galios ne dėl to, kad pareiškėja dėl ginčijamo sprendimo kreipėsi į teismą, o dėl to, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas nepagrįstai. Atsakovas gavo patikslinančią informaciją iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir atitinkamai 2025 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą Nr. 25S78199, kuriuo ginčijamas sprendimas buvo pripažintas netekusiu galios.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Departamento 2025 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 25S66117, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760332922, išduotas pareiškėjai. Departamentas, teikdamas atsiliepimą į pareiškėjos skundą, 2025 m. balandžio 9 d. pateikė teismui Departamento 2025 m. kovo 25 d. sprendimą Nr.25S78199, kuriuo pareiškėjos skundžiamas Departamento 2025 m. kovo 10 d. sprendimas Nr. 25S66117 pripažintas netekusiu galios. Pastarasis Departamento sprendimas priimtas po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą dėl Departamento 2025 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 25S66117 panaikinimo.

Teismas sprendė, kad Departamento argumentas, jog ginčijamas sprendimas buvo panaikintas dėl to, kad buvo gauta patikslinanti informacija iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o ne dėl to, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šiuo atžvilgiu esminės reikšmės neturi tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra ta, kad de facto (lot. iš tikrųjų) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr. 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858–596/2011, 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011). Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad Departamentas, prieš priimdamas sprendimą, turi ne tik nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir surinkti jas patvirtinančius įrodymus.

Teismas priėjo prie išvados, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėja, vadovaudamasi ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi, turi teisę reikalauti iš atsakovo išlaidų atlyginimo, pareiškėjos prašoma atlyginti 600 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių užmokesčio už teisines paslaugas dydžių ir, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, yra adekvati ir teisinga, todėl visa apimtimi priteistina pareiškėjai iš atsakovo.

III. Atsakovas Migracijos departamentas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjai.

Atsakovas pažymi, kad patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėja turi atsisakyti skundo; 2) pareiškėja tai turi padaryti dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jos reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Atsakovas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra antrosios sąlygos, kadangi Migracijos departamentas 2025 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 25S78199, kuriuo pripažintas šioje byloje ginčijamas sprendimas netekęs galios, ne dėl pareiškėjos pateikto skundo, o todėl, kad 2025 m. kovo 21 d. buvo gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus paaiškinimas, kad pareiškėjos duomenys apie socialinio draudimo pabaigą nuo 2024 m. spalio 1 d. įrašyti skyriaus iniciatyva, uždarosios akcinės bendrovės „Deirus“ (toliau – ir Bendrovė) pranešimo apie darbo sutarties nutraukimą su pareiškėja neteikė.

Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, Migracijos departamentas vertino, kad geruoju netenkino pareiškėjos reikalavimų padavus skundą teismui, todėl pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjai atsisakius skundo, pareiškėjos teisė reikalauti išlaidų atlyginimo neišlieka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutarties dalies, kuria vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 2 dalimi pareiškėjai iš atsakovo priteistos 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovas, pateikdamas atskirąjį skundą, tvirtina, kad skundo nepatenkino geruoju, todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2025 m. kovo 24 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento 2025 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 25S66117, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760332922, išduotas pareiškėjai, nustačius, kad darbo sutartis, kurios pagrindu išduotas šis leidimą, nutraukta. Migracijos departamentas 2025 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą Nr. 25S78199, kuriuo nuspręsta panaikinti šioje byloje ginčijamą sprendimą. Jame, be kita ko, pažymėta, kad Migracijos departamente gautas pareiškėjos atstovo 2025 m. kovo 12 d. skundas, kuriame nurodyta, kad Bendrovė darbo sutarties su pareiškėja nenutraukė. Iš papildomai 2025 m. kovo 21 d. gautų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus paaiškinimų Migracijos departamentas nustatė, kad asmens duomenys apie socialinio draudimo pabaigą nuo 2024 m. spalio 1 d. įrašyti skyriaus iniciatyva, Bendrovė pranešimo apie darbo sutarties nutraukimą su asmeniu neteikė.

ABTĮ 50 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo, pareiškimo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, iki teismas išeina į pasitarimų kambarį.

ABTĮ 40 straipsnio pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekli praktika patvirtina, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kai atsisakoma skundo, esminės reikšmės neturi tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra ta, kad de facto (iš tikrųjų) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų pagrindas atmesti prašymą, jei tik atsakovas rastų kokių nors įrodymų (raštų, dokumentų ar kt.), kurie parodytų kitus, nei pareiškėjo kreipimasis j teismą, skundo reikalavimo tenkinimo pagrindus. Tokia situacija būtų neproporcinga ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors ir kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011, 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-774/2011, 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-128-602/2015).

Byloje nėra ginčo, kad po skundo padavimo teismui Migracijos departamentas panaikino ginčijamą sprendimą. Taigi, vadovaujantis aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad Migracijos departamentas geruoju panaikino ginčijamą sprendimą ir pareiškėjai išliko teisė į bylinėjimo išlaidų atlyginimą. Migracijos departamento subjektyvus vertinimas, kad skundas nebuvo patenkintas geruoju šių teisėjų kolegijos išvadų nekeičia. Kaip minėta, priešingas aiškinimas padarytų situaciją neproporcingą ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

Migracijos departamentas atskirajame skunde neginčijo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio, pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Migracijos departamento atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė