2023-01-25 Nr. AB-2156-3-62-3-01905-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-48-520/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01905-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK direktorius 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 69-844 (toliau – ir Nutarimas) skyrė jam drausminę nuobaudą – papeikimą, nes jam priklausančiame MP3 grotuve „iPod“ aptikta pornografinio turinio medžiagos. Tačiau, kai po kurio laiko Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) pareigūnai patikrino tą patį grotuvą, jame draudžiamų turėti vaizdo įrašų nepastebėta. Pareiškėjo vertinimu, jo MP3 grotuve iš tiesų nebuvo jokios draudžiamos turėti vaizdo medžiagos, nes jis laikotarpiu tarp patikrinimų neturėjo šio prietaiso ir niekas negalėjo panaikinti jame buvusių įrašų. Pravieniškių PN-AK pareigūnai niekaip neužfiksavo neva padaryto pažeidimo. Pravieniškių PN-AK tokiais neteisėtais būdais darė pareiškėjui spaudimą dėl teikiamų skundų dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jo kalinimo sąlygos buvo netinkamos ir tai patvirtina Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma. Valstybė neužtikrino jam privatumo, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma) reikalavimus atitinkančių sąlygų ir kt. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą ir saugią gyvenamąją aplinką, dėl ko jis patyrė fizines ir vidines kančias, pažeminimą, depresiją, sveikatos pablogėjimą ir kt. Pravieniškių PN-AK grubiai pažeidė jo teises, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1, 3, 8 ir 14 straipsniuose.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

5. Atsakovas teigė, kad drausminė nuobauda pareiškėjui skirta pagrįstai, remiantis Pravieniškių PN-AK pareigūnų 2020 m. gruodžio 21 d. tarnybiniais pranešimais, kuriais nėra pagrindo abejoti, juolab kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 28 d. paaiškinime neneigė pornografinio turinio vaizdo įrašų buvimo jo MP3 grotuve fakto. Kadangi pareiškėjas buvo perkeltas į Vilniaus PN, atsakovo atstovas neturėjo galimybių patvirtinti arba paneigti Vilniaus PN 2021 m. balandžio 28 d. rašte nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjo MP3 grotuve nepastebėta nuteistiesiems draudžiamų turėti vaizdo įrašų. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintus terminus apskųsti 2020 m. gruodžio 30 d. atliktus veiksmus. Atsakovas manė, kad pareiškėjas neįrodė būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo E. D. skundą.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, 2020 m. gruodžio 14 d. atvykęs į Pravieniškių PN-AK 3 sektorių iš 2 sektoriaus, su savimi atsivežė MP3 grotuvą „iPod“. Šis grotuvas buvo paimtas patikrinti. Pareigūnai, 2020 m. gruodžio 21 d. atlikę patikrinimą, pareiškėjo MP3 grotuve aptiko pornografinio turinio vaizdo įrašų. Dėl minėtų aplinkybių buvo surašyti tarnybiniai pranešimai (Nr. 46-2171a ir Nr. 46-2171b), pareiškėjui suteikta galimybė pasiaiškinti. Pravieniškių PN-AK direktorius 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 69-844 skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – papeikimą, o minėtas grotuvas padėtas į sandėlį saugoti. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktorius 2021 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 2S-633 atmetė pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už Nutarimu neteisėtai paskirtą drausminę nuobaudą. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2021 m. liepos 30 d., t. y. jis nepraleido termino reikalavimui dėl neturtinės žalos, patirtos 2020 m. gruodžio 30 d., atlyginimo pareikšti.

8. Teismas akcentavo, kad Nutarimu pareiškėjui skirta drausminė nuobauda už BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 93 straipsnio 3 punkto bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 20.5.13 punkto reikalavimų pažeidimą. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti Pravieniškių PN-AK pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais, kadangi nėra nustatyta, kad pareigūnai dėl kokių nors priežasčių buvo suinteresuoti apkaltinti pareiškėją, o iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, laikydamas informacijos laikmenas su pornografiniais įrašais, pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 20.5.13 punkto reikalavimus, už ką jam teisėtai paskirta nuobauda. Teismas pareiškėjo 2020 m. gruodžio 28 d. pasiaiškinime nurodytą aplinkybę, jog jis nežinojo, kad minėtame grotuve yra pornografinių vaizdo įrašų, vertino kaip pareiškėjo gynybinę poziciją.

9. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Nutarimą bei Departamento direktoriaus sprendimą BVK ir ABTĮ nustatytais terminais ir tvarka apskundė apygardos administraciniam teismui. Nutarimas yra įsiteisėjęs, jo apskundimo terminas yra praėjęs, todėl nėra pagrindo vertinti, ar nuobauda buvo paskirta pagrįstai. Teismas priėjo prie išvados, kad nenustatyta, jog atsakovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

III. 10. Pareiškėjas E. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą, priteisti jam 5 000 Eur sumą ir panaikinti neteisėtai paskirtą nuobaudą.

11. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, nes teismas kažkodėl pritaikė senaties terminą ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo reikalavimus, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnį. Senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kada pareiškėjas buvo supažindintas su jam taikytinais teisės aktais, tačiau Pravieniškių PN-AK jo nesupažindino su galiojančiais teisės aktais, o apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik 2021 metais iš žiniasklaidos, kitų nuteistųjų. Pareiškėjas taip pat apžvelgia teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, susijusius su ieškinio senatimi, žalos atlyginimu, diskriminacijos draudimu ir kt.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Pravieniškių PN-AK (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas nei faktais, nei teise.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo E. D. skundo reikalavimas priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl nepagrįsto drausminės nuobaudos skyrimo Pravieniškių PN-AK (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba) direktoriaus 2020 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 69-844 ir dėl tinkamų bausmės atlikimo sąlygų Pravieniškių PN-AK neužtikrinimo, atlyginimo priteisimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 5 000 Eur sumą bei panaikinti neteisėtai paskirtą nuobaudą. Pareiškėjas teigia, kad nepagrįstai buvo taikyta ieškinio senatis, byla neišnagrinėta iš esmės.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas šioje byloje paduoto skundo pradžioje (2 lapas) nurodė skundžiantis Nutarimą, bet skundo pabaigoje, formuluodamas prašymus teismui, nurodė įvairius procesinio pobūdžio prašymus ir materialųjį reikalavimą – priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje nurodė priimantis pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas 2021 m. spalio 18 d. teismo posėdyje prašė panaikinti jam paskirtą nuobaudą ir priteisti jam neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir dėl melagingo tarnybinio pranešimo, atlyginimą. Teismo posėdyje pirmosios instancijos teismui atkreipus dėmesį į tai, kad buvo priimtas tik skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, pareiškėjas teigė tuomet prašantis priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Taigi, pirmosios instancijos teisme buvo priimtas ir išnagrinėtas tik pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nagrinėti apeliacinio skundo reikalavimo panaikinti neteisėtai paskirtą nuobaudą, kuris nebuvo priimtas ir išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme.

21. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, akcentuoja, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-320/2008).

22. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (ABTĮ 86 str. 1 d.); priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas; skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (ABTĮ 86 str. 2 d.); teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

23. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų, o 7 dalyje – jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

24. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

25. Pareiškėjas skunde reikalavimą priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą grindė dviem pagrindais: 1) dėl nepagrįstai skirtos drausminės nuobaudos; 2) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Nors pareiškėjas skunde nedetalizavo, kokios jo bausmės atlikimo sąlygos neatitiko teisės aktų (tarp jų – Higienos normos) reikalavimų, tačiau jis nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma įrodo, jog jis buvo laikomas pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas prie skundo pridėjo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2021 m. birželio 8 d. pažymą Nr. 4D-2021/1-6, iš kurios turinio matyti, jog joje išnagrinėti pareiškėjo skundas ir raštai dėl netinkamų kalinimo sąlygų po to, kai jis 2020 m. gruodžio 14 d. buvo perkeltas į Pravieniškių PN-AK 3 sektorių (pareiškėjas skundėsi dėl to, kad jam nebuvo iš anksto pranešta apie perkėlimą, perkėlimas įvyko staiga ir dėl neaišku kokių priežasčių; nors pareiškėjas yra priskirtas lengvajai grupei, tačiau jis buvo uždarytas į kamerų tipo patalpą, jam nesudarytos galimybės kasdien nusiprausti ir išsiskalbti rūbus, nesuteiktas šaldytuvas, nesudarytos sąlygos gaminti maistą ir pan.), pareiškėjo pretenzijos pripažintos iš dalies pagrįstomis. 2021 m. spalio 18 d. teismo posėdyje pareiškėjas savo iniciatyva ir atsakydamas į teisėjos klausimus skundėsi dėl jo perkėlimo į kitą lokalinį sektorių aplinkybių, lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems suteiktų teisių neužtikrinimo (nepakankamo išvedimo į dušą dažnumo, nuolatinio laikymo kameroje, kamerų rakinimo, nesudaromos galimybės paskambinti telefonu 3 kartus per dieną ir pan.), taip pat dėl priimto Nutarimo neteisėtumo.

26. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi įpareigojo atsakovą (jo atstovą) pateikti atsiliepimą į skundą, kuriame būtų nurodyti detalūs ir išsamūs, teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįsti atsikirtimai į visus pareiškėjo argumentus dėl kiekvieno jo nurodyto subjektinės teisės pažeidimus sukėlusio faktoriaus, bei visus turimus su ginčo nagrinėjimu susijusius dokumentus, duomenis apie sveikatos būklę ginčo laikotarpiu. Atsakovas atsiliepime į skundą aptarė tik drausminės nuobaudos skyrimo pareiškėjui aplinkybes, tačiau nepasisakė dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų; pateikė su drausminės nuobaudos skyrimu susijusius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartimi išsprendė įvairius procesinius klausimus, taip pat įpareigojo Pravieniškių PN-AK pateikti papildomus paaiškinimus ir duomenis apie minėto MP3 grotuvo „iPod“ paėmimo, saugojimo ir grąžinimo pareiškėjui aplinkybes. Pravieniškių PN-AK 2021 m. rugsėjo 24 d. pateikė teismui prašytus papildomus duomenis. Atsakovo atstovas (atstovai) nedalyvavo 2021 m. spalio 18 d. teismo posėdyje.

27. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjo pretenzijų dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o vertino tik tai, ar valstybei kilo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, susijusios su Nutarimo priėmimu. Pirmosios instancijos teismas pirmiausiai konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl neturtinės žalos, kilusios Nutarimu nepagrįstai paskyrus jam drausminę nuobaudą, atlyginimo, nepraleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino. Taigi pareiškėjas visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pritaikė ieškinio senaties terminą, ir teikia argumentus dėl nepagrįsto ieškinio senaties taikymo.

28. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog neegzistuoja viena iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – atsakovo atstovo Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai priimant Nutarimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių dėl Nutarimo teisingumą, įvertino visas reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai nustatė, jog byloje pateikti dokumentai (jų visuma) patvirtina, kad pareiškėjui priklausančiame MP3 grotuve „iPod“ buvo aptikti draudžiami turėti įrašai (Vidaus tvarkos taisyklių 20.5.13 p. pažeidimas), kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 28 d. pasiaiškinime neneigė tokių įrašų buvimo jam priklausančiame įrenginyje ir tik tvirtino, jog nežinojo apie juos ir dėl to gailėjosi, bei kad pareiškėjas neginčijo Departamento 2021 m. vasario 11 d. sprendimo Nr. 2S-633, kuriuo jo skundas dėl Nutarimo buvo atmestas (pastebėtina, kad minėtame Departamento sprendime buvo aiškiai išdėstyta jo apskundimo tvarka). Pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi teismo sprendime pacituota teismų praktika, prieidamas prie išvados, kad, esant tokioms aplinkybėms, nenustatytini neteisėti pareigūnų veiksmai, nepagrįstai skiriant pareiškėjui drausminę nuobaudą.

30. Akcentuotina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo turėtų būti pripažintos neteisingomis.

31. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.), kadangi šis teismas neatskleidė ir neišnagrinėjo administracinės bylos dalies pagal pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas skunde ne kartą paminėjo, jog savo bausmės atlikimo sąlygas laiko netinkamomis ir neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, bei su tuo siejo patirtą neturtinę žalą, tačiau pirmosios instancijos teismas, turėdamas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę (pareigą) nustatyti skundo trūkumus ir pareikalauti pareiškėjo juos pašalinti, šia teise (pareiga) nepagrįstai nepasinaudojo, t. y. nenurodė pareiškėjui patikslinti skundo pagrindą (konkrečiai išvardyti netinkamas kalinimo sąlygas, nurodyti pažeidimų datas ar laikotarpius, patalpas, kuriose jie pasireiškė, ir kt.). Atitinkamai, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygas, nors pirmosios instancijos teismas turėjo anksčiau aptartą pareigą būti aktyviu tiriant įrodymus ir išsireikalauti tokius duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad ši bylos dalis turi būti nagrinėjama aspektais, kurie nebuvo ištirti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kad yra būtina patikslinti skundo pagrindą ir išsireikalauti papildomus duomenis (dokumentus), laikytina, kad pirmosios instancijos teismo padaryti proceso teisės pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Taigi, siekiant nepažeisti proceso šalių teisės į apeliaciją, yra faktinis ir teisinis pagrindas, aptartą bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo skundą nagrinėti jam dalyvaujant. Šis prašymas laikytinas prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

33. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teikė paaiškinimus. Pareiškėjas jokių motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė, todėl pareiškėjo prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai neišnagrinėjo administracinės bylos dalies pagal pareiškėjo reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. panaikinama sprendimo dalis dėl skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, atlyginimą ir ši bylos dalis perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo E. D. skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, atlyginimą panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo Regionų apygardos administraciniam teismui.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė