83f5b5eb-95be-46ac-9de7-e0ea243de2ca · Ukmergės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-771-675/2014(Proceso Nr. 2-49-3-00537-2014-0)Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3.; 75.6.; 75.8.; 99.; 116.1. (S) UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 18 d.Ukmergė Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Regina Nenortienė, sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei A. M., jos atstovui advokatui D. A., atsakovui D. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A. M. ieÅ¡kinį atsakovui D.

M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų, n u s t a t ė : IeÅ¡kovė A. M. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama santuokÄ , sudarytÄ su atsakovu D. M. Ukmergės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įraÅ¡o Nr. 376, nutraukti dėl atsakovo D. M. kaltės, padalinti santuokos metu įgytÄ turtÄ ir jos asmenine nuosavybe pripažinti: 469/1408 dalis 14.0800 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovo asmenine nuosavybe pripažinti 64,02 kv.m. butÄ su 3,19 kv.m. rÅ«siu Nr. R-16, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo jai priteisti 16686,47 Lt piniginę kompensacijÄ , nutraukus santuokÄ palikti santuokines pavardes, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė A.

M. ieÅ¡kinyje nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka buvo sudaryta ir įregistruota Ukmergės rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių vaikų neturi. (duomenys neskelbtini), pabaigusi mokslus ir atlikusi praktikÄ Å iauliuose, buvo paskirta dirbti administratore (duomenys neskelbtini), kuriame ir susipažino su bÅ«simu vyru. Jos vyras tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Taip pat jis vadovavo komjaunimo organizacijai, įvairÅ«s renginiai, diskotekos, sÄ skrydžiai bÅ«davo jų nesutarimų priežastimi.

Juos kaip Å¡eimÄ suvienydavo uoÅ¡vių lankymas - nuvažiavus į svečius buvo kalbama tik apie gerus dalykus, ateities planus, o sugrįžus vėl tęsdavosi įvairÅ«s konfliktai, nesutarimai ir daugiausia dėl D. neatsakingo požiÅ«rio į Å¡eimÄ . (duomenys neskelbtini) gimė antras sÅ«nus. Visas jos laikas buvo paskirtas vaikams, namams. D. tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Neberasdavo laiko vienas kitam - ji rÅ«pinosi vaikais, jis - darbiniais reikalais, kurie peraugo į naujus užsiėmimus - pasisėdėjimus su draugais, vartojant alkoholį. (duomenys neskelbtini) gimė trečias sÅ«nus.

Visada sulaukdavo savo tėvų, ypač mamos, palaikymo - tiek moralinio, tiek finansinio. Vos tik susigrÄ Å¾inus senelių žemę, mama dalį sesei atidavė pinigais, o jiems pasiÅ«lė imti žemės sklypÄ , nes D. rodė norÄ , dalino pažadus, kad dirbs drauge su Å¡eima ir padarys kažkÄ gero Å¡eimos labui. Tačiau kasdienybė buvo kitokia. Neįgyvendino ir (duomenys neskelbtini) įmonės akcininkų, savo draugų, jų bendrų giminių akcininkų planų - įmonė bankrutavo, o D. buvo apkaltintas ir liko didžiulės skolos.

Vėliau bankrutavo ir dar viena D. įkurta asmeninė įmonė (duomenys neskelbtini). Nuo tada gyveno sunkiai. Žemės sklype augino braÅ¡kes, daržoves, tulpes, tvarkė aplinkÄ . Dirbo visi, nuo jauniausio vaiko iki suaugusių. Bet ir tai jų nesuvienijo. Poilsį arba laisvalaikį vyras planuodavo atskirai. Atvažiuodavo jo pažįstami ir draugai, ir jie visi susėsdavo prie alaus bokalo gamtoje, o Å¡eima turėdavo leisti laikÄ kitaip. Jos mama, matydama tai, parašė testamentÄ , kad po mirties žemės sklypas atitektų jai.

Mamos brolis J. I. taip pat pardavė savo žemės dalį jai, kad viskas bÅ«tų vienose rankose. D. skolos bankams visÄ laikÄ tęsėsi, jis nuolat skolinosi iÅ¡ pavienių žmonių ir netgi jos. Jos mamai sergant onkologine liga, jau prieÅ¡ mirtį bankas atsiuntė praneÅ¡imÄ , kad jos žemė yra įkeista D. M. vardu. Tėvų nebėra, vaikai užaugo - vyriausiasis sÅ«nus gyvena atskirai, antrasis sÅ«nus baigė studijas (duomenys neskelbtini), trečiasis 2013-aisiais metais baigęs mokyklÄ , iÅ¡važiavo užsidirbti pinigų į (duomenys neskelbtini).

Ji gyvena kitame mieste, dirba socialinį darbÄ . Kartu su vyru nebegyvena jau ketverius metus. Tarp jų nebeliko jokio tarpusavio ryÅ¡io, supratimo, tapo vienas kitam svetimi. Per šį laikÄ jokių santykių su vyru nebepalaiko, nebendrauja. Todėl santuokos nutraukimas yra formalumas, įteisinantis senai susiklosčiusiÄ padėtį. Dėl santuokos iÅ¡sirimo kaltas atsakovas, ir santuoka turi bÅ«ti nutraukta LR CK 3.60 str. pagrindu dėl atsakovo kaltės. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad gyvendami santuokoje įgijo nekilnojamojo turto: 469/1408 dalis 14.0800 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini).

Turto vertė, nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, sudaro 8827,06 Lt; 64,02 kv.m. butÄ su 3,19 kv.m. rÅ«siu Nr. R-16, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas - (duomenys neskelbtini), vertė, nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, sudaro 42200 Lt. Å is turtas įgytas santuokos metu, todėl pripažintinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kitas nekilnojamasis turtas (žemės sklypai), registruotas jos vardu, yra įgytas paveldėjimo bÅ«du ir laikomas jos asmenine nuosavybe (LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p.).

Turtas turėtų būti padalintas tokiu būdu: atsakovui priteistinas butas (duomenys neskelbtini), kadangi šiame bute atsakovas gyvena, juo pilnai naudojasi, ji gyvena (duomenys neskelbtini), jai gyvenamasis plotas (duomenys neskelbtini) nėra reikalingas. Kartu su atsakovu naudotis butu dėl jų blogų santykių nebūtų įmanoma. Atsakovui priteistinas 42200 Lt vertės turtas. Jai prašo priteisti 469/1408 dalis 14.0800 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. turto už 8827,06 Lt.

Šį turtÄ jai praÅ¡o priteisti todėl, kad likusioji sklypo dalis jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl taip padalijus turtÄ , galėtų be trukdymų naudotis visu sklypu. Jai iÅ¡ atsakovo priteistina piniginė kompensacija. Viso dalintino turto vertė yra 51027,06 Lt, pusė turto sudarytų 25513,53 Lt, todėl jai priteistinos kompensacijos suma yra 16686,47 Lt. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad yra darbinga, turi darbÄ , todėl iÅ¡laikymo sau nereikalauja. Santuokos metu jokių paskolų nėra paėmę, jokių skolinių įsipareigojimų neturi.IeÅ¡kovė A.

M. ir jos atstovas advokatas teisme ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį patenkinti. Santuokoje iÅ¡gyveno daugiau nei 25 metus. Ji rÅ«pinosi vaikais, buitimi, Å¡eima, o vyras tik savo asmeniniu gyvenimu, bendro gyvenimo kartu nebuvo. Jie turi tris vaikus, visi vaikai pilnamečiai. Jie jau seniai negyvena Å¡eimyninio gyvenimo. Nesutaria dėl turto pasidalijimo, t.y. sutuoktinio netenkina jos pasiÅ«lytas turto padalijimo variantas. Santuokos metu įgijo butÄ , vienÄ Å¾emės sklypÄ ji paveldėjo, kitÄ jie abu įgijo.

Å ie sklypai yra vienoje vietoje. Jų bendras sklypas yra 4 ha, Å¡iame žemės sklype yra sodyba, tačiau dokumentai neįforminti. Jau ketverius metus jie gyvena atskirai dėl skirtingų požiÅ«rių. Žemės sklypÄ pardavė jos dėdė. Už butÄ yra likusios skolos. Bute (duomenys neskelbtini) negyvena nuo 2010 m., jame gyvena atsakovas. Namų apyvokos daiktus paliko bute ir nepraÅ¡o dalinti. Atsakovas D. M. teismui atsiliepimo nepateikė, teisme su ieÅ¡iniu nesutiko ir paaiÅ¡kino, kad susituokė (duomenys neskelbtini), santuokoje susilaukė trijų vaikų, jis daug dėmesio skyrė vaikams ir Å¡eimai, užsiėmė gėlių auginimu, pajamas skyrė Å¡eimai.

Buvo iniciatyvus, dalyvavo visuomeninėje, politinėje veikloje, bet žmona vengė artimesnio bendravimo net su giminaičiais. Per paskutinius ketverius metus, žmona nesitarusi su juo iÅ¡važiavo dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini), paliko nepilnametį vaikÄ . Žmona už butÄ ketverius metus nemokėjo, sÅ«nus įstojo mokytis, visÄ iÅ¡laikymÄ vaikui teikė jis, žmona finansinės paramos neteikė. Jis nesutinka, kad tik jis vienas kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. Dėl santuokos iÅ¡irimo kalti jie abu.

Jis nesutinka dėl ieÅ¡kovės pasiÅ«lyto turto padalijimo varianto. ButÄ jis buvo gavęs pagal paskyrimÄ , tačiau vėliau įsikeitė į didesnį. O sodybos sklype jie dirbo dvideÅ¡imt metų po darbo, savaitgaliais, sodyboje užaugo vaikai, joje renkasi vaikų draugai, viskas prižiÅ«rėta, sutvarkyta, pasodintas naujas sodas, iÅ¡kastas tvenkinys, įžuvintas. Sodybos statiniai nėra įteisinti. Butas Å¡eimai nebereikalingas, bet sodybvietė turėtų likti vaikams, o žmona nori savo dalį parduoti, bet ne jam.

Todėl turtas turėtų bÅ«ti padalintas po lygiai. Bankams skolų neturi, už butÄ tris metus mokėjo vienas ir kadangi pirmenybę teikė vaikų mokslams, susidarė skolų. Ginčo dėl namų apyvokos daiktų nėra. Jo kelios įmonės bankrutavo, darbuotojams buvo apmokėta, banko paskolų nebuvo paimta, buvo, kad iÅ¡ žmonos ėmė pinigų.      IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ santuokos liudijimo matyti, kad ieÅ¡kovė A. M. ir atsakovas D. M. santuokÄ sudarė ir įregistravo (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 376.

IÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų teisme nustatyta, kad gyvendami santuokoje jie susilaukė trijų vaikų, kurie jau yra pilnamečiai. Dėl santuokos nutraukimo IeÅ¡kovė A. M. teismo praÅ¡o jos ir atsakovo santuokÄ nutraukti dėl atsakovo D. M. kaltės, motyvuodama tuo, kad atsakovas nesirÅ«pino Å¡eima, o tik savo asmeniniais poreikiais, bankrutavus jo įmonėms, ilgÄ laikÄ tęsėsi paskolų Å¡leifas. Tuo tarpu atsakovas D. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko, motyvuodamas tuo, kad jis daug dėmesio skyrė vaikams ir Å¡eimai, buvo iniciatyvus, dalyvavo visuomeninėje, politinėje veikloje, o ieÅ¡kovė atvirkščiai, vengė artimesnio bendravimo net su savo giminaičiais, žmona nesitarusi su juo iÅ¡važiavo dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini), paliko nepilnametį vaikÄ gyventi su juo.

Atsakovas nurodo, kad jų santuoka iÅ¡iro dėl abiejų kaltės. Taigi, byloje iÅ¡kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės, todėl teismas, spręsdamas, ar santuoka iÅ¡iro dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, pirmiausiai atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sÄ lygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas.

AiÅ¡kinant sutuoktinių pareigų esmę, pažymėtina, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t.y. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iÅ¡iro dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

Å iais pagrindais kreipiantis su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl santuokos nutraukimo reikia nurodyti, kuo pasireiÅ¡kia kito sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo (CPK 382 str. 1 d. 6 p.). IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas nesirÅ«pino Å¡eima, dėl ko iÅ¡iro jų santuoka. CPK 178 str. nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Å ioje įstatymo normoje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji yra nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia.

IeÅ¡kovė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti minėtÄ aplinkybę. Ä® bylÄ nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, taip pat ieÅ¡kovė neprašė teisme apklausti liudytojų, kurie patvirtintų atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį ar 3 dalį. Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai neįrodo, jog atsakovas yra vienintelis kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo. Atsakovas neneigia, kad jis buvo iniciatyvus, dalyvavo visuomeninėje, politinėje veikloje, kad bankrutavus įmonėms turėjo finansinių problemų, tačiau tuo pačiu nurodė, kad daug dėmesio skyrė vaikams ir Å¡eimai, o pati ieÅ¡kovė nepasitarusi su juo iÅ¡vyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), ko neneigia ir pati ieÅ¡kovė.

Todėl teigti, kad atsakovas nesirÅ«pino Å¡eima, nėra pagrindo. Jokių kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kas buvo santuokos iÅ¡irimo priežastis, ieÅ¡kovė nenurodė, įrodymų nepateikė.Byloje patikimų ir pakankamų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl Å¡eimos iÅ¡irimo, byloje nėra, todėl iÅ¡klausius teisme Å¡alių paaiÅ¡kinimus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Teismas santuokos iÅ¡irimo priežastimi laiko skirtingus Å¡alių požiÅ«rius į bendrÄ gyvenimÄ , jo vertybes, atskirų problemų sprendimÄ . Abu sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų Å¡eimai iÅ¡saugoti, todėl Å¡alių santuoka nutrÅ«ko ne tik dėl atsakovo kaltės – tai lėmė abiejų sutuoktinių elgesys Å¡eimoje, santarvės nebuvimas, neieÅ¡kojimas kompromisų, tarpusavio supratimo. Pripažintina, kad abi Å¡alys pažeidė CK 3.27 str. nustatytÄ sutuoktinių pareigÄ bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, nes santuokinių ryÅ¡ių puoselėjimas ir iÅ¡saugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga, o bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iÅ¡iro faktiÅ¡kai, nes sutuoktiniai nustojo kartu gyventi ir bendrai tvarkyti Å¡eimos reikalus.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad šalių sudaryta santuoka faktiškai yra iširusi. Kadangi santuoka yra faktiškai iširusi ir nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, santuoka nutrauktina (LR CK 3.49 str. 2 d.). Teismas, įvertinęs įrodymus bei bylos aplinkybes, pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str.). Esant tokioms aplinkybėms, šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei A. M. paliktina santuokinė pavardė – M., o atsakovui D. M. paliktina pavardė – M. (LR CK 3.69 str.). Dėl turto padalijimo Vienas iÅ¡ santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t.y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimÄ turi bÅ«ti padalintas bendras sutuoktinių turtas. Pagal LR CK 3.118 str. 1 d. nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausiai nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas.IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovės A.

M. vardu yra registruotas šis nekilnojamasis turtas: 150/916 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto (duomenys neskelbtini) pagrindu; 5/8 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto (duomenys neskelbtini) pagrindu;žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) pagrindu;939/1408 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto Paveldėjimo teisės (duomenys neskelbtini) liudijimo pagrindu.Kadangi šis nekilnojamasis turtas yra asmeninė ieškovės A.

M. nuosavybė pagal CK 3.89 str. 1 d. 2 p. nuostatas, todėl nedalintinas ir po santuokos nutraukimo paliktinas asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė A. M. ir atsakovas D. M. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamÄ jį turtÄ : 469/1408 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė, nustatyta masinio vertinimo bÅ«du sudaro 8827,06 Lt, bei butÄ su rÅ«siu, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė nustatyta masinio vertinimo bÅ«du sudaro 42200 Lt.

Teismas remiasi ieÅ¡kovės nurodyta turto verte, atsakovas teisme neginčijo nekilnojamojo turto vertės. Dėl kilnojamojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo Å¡alys klausimo nekelia. IeÅ¡kovė teismo praÅ¡o santuokoje įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ padalinti jai asmeninės nuosavybės teise paliekant žemės sklypÄ , o atsakovui paliekant butÄ , motyvuodama tuo, kad likusi žemės sklypo dalis priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, tuo tarpu gyvenamasis plotas jai (duomenys neskelbtini) nereikalingas, todėl butÄ , kuriame Å¡iuo metu gyvena atsakovas, siÅ«lo palikti atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

Atsakovas su tokiu turto padalijimo variantu nesutinka, motyvuodamas tuo, kad sodybos žemės sklype jų Å¡eima dirbo daug metų, todėl praÅ¡o turtÄ padalinti lygiomis dalimis. Ä®statymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijÄ (CK 3.117 str. 1 d.), pagal kuriÄ bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 str. 4 d.). Byloje nustačius, kad Å¡alių santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ginčo Å¡alys neturi nepilnamečių vaikų, nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrÄ ja nuosavybe esantį turtÄ , prioritetas teikiamas turto padalijimui natÅ«ra, jei toks padalijimo bÅ«das yra galimas. Pažymėtina, kad, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo bÅ«do, teismas visų pirma turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo bÅ«dÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011).Byloje Å¡alys dėl turto padalijimo nesutaria, pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra, todėl teismas prioritetÄ skiria turto padalijimo natÅ«ra principui, nes toks padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises.

Priimdamas sprendimÄ , teismas vadovaujasi duomenimis, nustatytais iÅ¡ byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Minėta, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178, 382 straipsnio 4 punktas). Esant tokioms aplinkybėms ir paminėtiems pagrindams, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies, t.y. butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 469/1408 žemės sklypo dalys, esančios (duomenys neskelbtini), dalinti tarp sutuoktinių lygiomis dalimis, ieÅ¡kovei ir atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisiant po ½ dalį Å¡io nekilnojamojo turto.

Dėl kitų klausimų Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys yra darbingo amžiaus, pretenzijoms dėl tarpusavio iÅ¡laikymo nėra pagrindo, Å¡alys nepareiÅ¡kė praÅ¡ymų priteisti tarpusavio iÅ¡laikymÄ , todėl tarpusavio iÅ¡laikymas nepriteistinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kovė A. M. byloje yra sumokėjusi 200,00 Lt žyminio mokesčio, o 565,40 Lt dalies žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinio patenkinti reikalavimai sudaro 50 procentų, todėl iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina 382,70 Lt suma, o iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 182,70 Lt suma (LR CPK 96 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str., 385 str., teismas, n u s p r e n d ė : IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.             SantuokÄ , sudarytÄ ir įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Ukmergės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. 376, tarp ieÅ¡kovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei A.

M. palikti pavardę – M., o atsakovui D. M. palikti pavardę – M.Padalinti ieÅ¡kovės A. M. ir atsakovo D. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytÄ turtÄ lygiomis dalimis:ieÅ¡kovei A. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti ½ dalį 469/1408 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4413,53 Lt vertės, bei ½ dalį buto su rÅ«siu, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 21100 Lt vertės;atsakovui D.

M. asmeninėn nuosavybėn priteisti ½ dalį 469/1408 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4413,53 Lt vertės, bei ½ dalį buto su rÅ«siu, buto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 21100 Lt vertės. Palikti ieÅ¡kovei A. M. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise nekilnojamÄ jį turtÄ : 150/916 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto (duomenys neskelbtini) pagrindu; 5/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto (duomenys neskelbtini) pagrindu;

žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgytÄ (duomenys neskelbtini) pagrindu; 939/1408 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto (duomenys neskelbtini) pagrindu.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 182,70 Lt (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litus 70 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai.Priteisti iÅ¡ atsakovo D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 382,70 Lt (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du litus 70 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybės naudai.Informuoti Å¡alis, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodÄ 5660.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                                                 Regina Nenortienė