2026-05-27 Nr. AB-11110-3-62-3-01653-2025-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-852-602/2026

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01653-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 45; 46

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. vasario 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą Valtybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-T-2025-00028 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo; 3) priteisti iš atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmens solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos dėl prarasto pasitikėjimo savo valstybe bei jos institucijomis ir sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų ir jų vadovybės. Pareiškėjas nurodė, kad klausimą dėl padarytos ir toliau daromos turtinės žalos pateiks vėliau, kadangi tam bus reikalinga ekspertinė išvada ir finansavimas.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas 2025 m. spalio 13 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Sprendimą, įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, priteisti iš atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų solidariai 5 000 Eur neturtinės žalos dėl prarasto pasitikėjimo savo valstybe bei jos institucijomis ir sužlugdytų teisėtų lūkesčių dėl sąžiningų valstybės tarnautojų ir jų vadovybės. Pareiškėjas nurodė, kad klausimą dėl padarytos ir toliau daromos turtinės žalos pateiks vėliau.

Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. Ž. skundo dalį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo, atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą ir dėl Tarnybos įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą, pašalino Lietuvos valstybę, atstovaujamą Tarnybos, ir Koordinacinę tarybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Koordinacinė taryba) iš atsakovų, pašalino Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Regionų administracinį teismą, Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, Nacionalinę teismų administraciją ir Lietuvos Respublikos Seimą iš trečiųjų suinteresuotų asmenų, nutarė patikslintą skundą išsiųsti atsakovui (Tarnybai) ir įpareigoti jį per nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į skundą bei visą su ginču susijusią medžiagą.

Pareiškėjas dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 13 d. nutarties 2025 m. spalio 15 d. padavė atskirąjį skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisme 2026 m. sausio 6 d. gautas pareiškėjo A. Ž. pareiškimas dėl teisėjos J. G.-L. ir Regionų administracinio teismo pilna apimtimi nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I2-3091-535/2026 nagrinėjimo.

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas 2026 m. sausio 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo.

Teisme 2026 m. vasario 10 d. gautas pareiškėjo A. Ž. pakartotinis pareiškimas dėl teisėjos J. G.-L. ir Regionų administracinio teismo pilna apimtimi nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I2-3091-535/2026 nagrinėjimo.

Pareiškėjas pareiškime dėl nušalinimo nurodė, jog teisėja yra priklausoma nuo politinių grupuočių, teismo vadovybės ar užsienio valstybių įgyvendinamų socialinių, finansinių ar teisinių eksperimentų. Be to, pareiškėjas mano, kad egzistuoja pagrindas įtarti galimą neteisėtą teisėjos veikimą kartu su atsakovais ir trečiaisiais asmenimis susijusiuose teisminiuose procesuose. Pareiškėjas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2025 m. lapkričio 26 d. priėmė nutarimą Nr. KT-62-N13/2025, kurio pagrindu bus inicijuojamas bylų, kurias nagrinėjant dalyvavo ši teisėja, atnaujinimas bei keliami reikalavimai dėl atsakomybės už pareiškėjui padarytą žalą. Pareiškėjas pareiškime taip pat prašė nušalinti teismo pirmininką ir jo pavaduotojus. Pažymėjo, kad šių teisėjų atžvilgiu susidaro interesų konflikto situacija, kadangi jų veiksmai buvo ir yra apskųsti Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, o patys teisėjai tapo tiesiogiai tarpusavyje susijusių teisminių procesų dalyviais. Pareiškėjo įsitikinimu, jis yra baudžiamas už kritiką teismui ir jo vadovybei. Pareiškėjo nuomone, teismo vadovybė vykdo patyčias, socialinius, finansinius ir teisinius eksperimentus, kurių objektu tapo pareiškėjas. Pareiškėjas nurodė, kad Regionų administracinio teismo kolektyvas, nagrinėdamas tarpusavyje tiesiogiai susijusius teisminius procesus bylose prieš valstybės institucijas, sudarė pagrindą abejoti teismo nešališkumu ir instituciniu nepriklausomumu. Pareiškėjas pažymėjo, jog nagrinėjant bylas nebuvo tinkamai atsižvelgta į aplinkybę, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, o galimybė pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba buvo apribota teismo priimtais procesiniais sprendimais, kurie, pareiškėjo vertinimu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taip pat pažymėjo, kad teismas nevertino tam tikrų faktinių ir teisinių situacijų, kurios, pareiškėjo manymu, nėra aiškiai reglamentuotos galiojančiuose Lietuvos Respublikos įstatymuose, nors jos turi esminę reikšmę bylų nagrinėjimui.

II. Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas 2026 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. Ž. pakartotinį pareiškimą dėl teisėjos J. G.-L. nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. I2-3091-535/2026 nagrinėjimo ir skyrė pareiškėjui 50 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.

Nutartyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) viso teismo nušalinimo instituto nenumato. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog sistemiškai aiškinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių nuostatas, kuriose yra reglamentuotas teisėjo ir kitų asmenų nušalinimas (ABTĮ 44 str.) ir pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka (ABTĮ 45 str.), darytina išvada, jog nušalinimas gali būti reiškiamas tik teismo pirmininko nutartimi paskirtiems bylą nagrinėti teisėjams, o ne apskritai visiems teismo teisėjams. Pareiškėjas, reikšdamas nušalinimą visiems Regionų administracinio teismo teisėjams, pareiškimą grindžia subjektyviu suinteresuoto asmens požiūriu ir prielaidomis, todėl pareiškėjo pareiškimas nušalinti visą Regionų administracinį teismą nuo administracinės bylos Nr. I2-3091-535/2026 nagrinėjimo nepagrįstas iš esmės ir netenkintinas.

Pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai, jog teisėja, nagrinėdama tarpusavyje glaudžiai susijusias bylas, galimai patiria politinių grupių, teismo administracijos ar užsienio valstybių vykdomų socialinių, finansinių ar teisinių iniciatyvų įtaką, grindžiami tik pareiškėjo prielaidomis ir subjektyviu vertinimu, todėl negali būti laikomi pagrįstais. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra susijusios su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, todėl negali būti laikomos šališkumo aplinkybėmis. Nesutikdamas su teisėjos procesiniais veiksmais, priimtais konkrečioje administracinėje byloje, pareiškėjas turi teisę juos ginčyti ABTĮ nustatyta tvarka apeliacinės instancijos teismui (pvz., teikdamas apeliacinį skundą dėl teismo priimto sprendimo, jei nenumatytas atskiras apskundimas).

Nenustačius teisėjos J. G.-L. nušalinimo pagrindų ir kitų išimtinių įstatyme numatytų atvejų, leidžiančių pagrįstai abejoti teisėjos nešališkumu, tenkinti pareiškėjo prašymo nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo prašymo dėl teisėjos nušalinimo netenkino.

2026 m. sausio 7 d. teismo nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta, jog pakartotinis, nepagrįstas ir neobjektyvus teisėjo ar kitų proceso dalyvių nušalinimas gali sudaryti pagrindą vertinti galimą piktnaudžiavimą teismo procesu ir (ar) jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Įvertinęs pateikto nušalinimo pareiškimo argumentus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas tiek 2026 m. sausio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu, tiek 2026 m. vasario 10 d. pateiktą pareiškimą nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją iš esmės grindė nesutikimu su teisėjos atliktais procesiniais veiksmais administracinėje byloje Nr. I2-3091-535/2026. Pareiškėjas nurodė, kad teisėja yra priklausoma nuo politinių grupuočių, teismo vadovybės ar užsienio valstybių įgyvendinamų socialinių, finansinių ar teisinių eksperimentų. Pareiškėjo nuomone, egzistuoja pagrindas įtarti galimą neteisėtą teisėjos veikimą kartu su atsakovais ir trečiaisiais asmenimis susijusiuose teisminiuose procesuose. Vis dėlto, atsižvelgiant į pareiškėjo procesinį elgesį ir tai, kad nušalinimo pareiškimai grindžiami bendro pobūdžio, abstrakčiais argumentais, kurie nesudaro įstatyme numatytų nušalinimo pagrindų, Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo vertinimu konstatuotina, jog pareiškėjas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojasi ne pagal jų paskirtį. Toks elgesys neatitinka sąžiningo proceso dalyvio elgesio standartų, trukdo sklandžiai proceso eigai, todėl pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesine teise, t. y. teise pareikšti nušalinimą, skirtina bauda.

Kitų objektyvių duomenų, kad teisėja yra nusiteikusi neigiamai, šališkai pareiškėjo atžvilgiu, remiantis bylos duomenimis, nenustatyta. Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo pareiškimas dėl nušalinimo netenkintas.

III. Pareiškėjas A. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. vasario 12 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjo pakartotinis pareiškimą dėl teisėjos J. G.-L. nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. 12-3091-535/2026 nagrinėjimo ir skirta pareiškėjui 50 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise.

Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai žodinio proceso tvarka, kreiptis į Konstitucinį Teismą 1) dėl išaiškinimų, ar Regionų administracinis teismas ir teisėjai naudodami teisminę praktiką pagrįstą ABTĮ 9 straipsnio 2 dalimi, 24 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktais, 25 straipsniu, 35 straipsniu, 36 straipsnio 4 dalimi (žinant, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir negali gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, nepiktnaudžiauja savo užimamomis pareigomis, nevykdo tikslinės diskriminacijos, nepersekioja už kritiką ir neatima pareiškėjui teisės į nešališką teismo procesą; 2) dėl išaiškinimų, ar Regionų administracinis teismas ir teisėjas Ž. K. naudodamas teisminę praktiką pagrįstą ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi nepažeidžia lygybės prieš įstatymą principo tuo pačiu atimdami teisę į nešališką teismo procesą; 3) dėl išaiškinimų, ar Regionų administracinis teismas paskirdamas teisėją Ž. K. (kurio specializacija yra Teritorijų planavimas; statyba; ir valstybės tarnautojo statuso įgijimas, pasikeitimas, praradimas ir atsakomybė; kiti ginčai dėl valstybės tarnybos), nepažeidė teisės į nešališką teismo procesą; 4) dėl išaiškinimų ar esamas teisinis reguliavimas nesuteikia galimybės teismams ir teisėjams (galimai priklausomiems nuo nusikalstamų politinių gaujų) atimti pareiškėjui teisę į nešališką teismo procesą; 5) dėl išaiškinimų, ar Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. l3P-10-(7.1.2) 9.1 punktas dėl ko nebuvo nagrinėtas pareiškėjo skundas, neprieštarauja jo teisei į nešališką teismo procesą, kai byloje galimai korumpuoti teisėjai priiminėja neskundžiamas nutartis, kurios apriboja pareiškėjo procesines teises bylose prieš savo pareigų neatliekančias valstybės institucijas.

Pareiškėjas nurodo, kad Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas, skirdamas jam baudą, neįsigilino į administracinės bylos esmę ir jo prašymus išreikalauti kitose susijusiose bylose pateiktus įrodymus, pažeidė jo procesines teises, persekioja jį už pareikštą kritiką ir taip palaiko ydingą teismų praktiką. Taip pat pareiškėjas teigia, kad tiek Regionų administracinio teismo pirmininkas, tiek jo pavaduotojai neužtikrina objektyvaus bei nešališko teismo proceso ir tikslingai naudojasi aplinkybėmis, jog pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo bei negali gauti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo skundžiama 2026 m. vasario 12 d. nutartimi Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas atmetė pareiškėjo pakartotinį pareiškimą dėl teisėjos J. G.-L. nušalinimo nuo administracinės bylos Nr. 12-3091-535/2026 nagrinėjimo ir nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ši nutarties dalis neskundžiama. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos nuomone, pareiškėjo skundo dalis dėl teisėjos nušalinimo neturėtų būti nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme.

Teismo 2026 m. sausio 7 d. nutartimi pareiškėjui buvo išaiškinta, jog pakartotinis, nepagrįstas ir neobjektyvus teisėjo ar kitų proceso dalyvių nušalinimas gali sudaryti pagrindą vertinti galimą piktnaudžiavimą teismo procesu ir (ar) jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Įvertinus pateikto nušalinimo pareiškimo argumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas tiek 2026 m. sausio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu, tiek 2026 m. vasario 10 d. pateiktą pareiškimą nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją iš esmės grindė nesutikimu su teisėjos atliktais procesiniais veiksmais administracinėje byloje Nr. 12-3091-535/2026. Pareiškėjas nurodė, kad teisėja yra priklausoma nuo politinių grupuočių, teismo vadovybės ar užsienio valstybių įgyvendinamų socialinių, finansinių ar teisinių eksperimentų. Pareiškėjo nuomone, egzistuoja pagrindas įtarti galimą neteisėtą teisėjos veikimą kartu su atsakovais ir trečiaisiais asmenimis susijusiuose teisminiuose procesuose. Vis dėlto, atsižvelgiant į pareiškėjo procesinį elgesį ir tai, kad nušalinimo pareiškimai grindžiami bendro pobūdžio, abstrakčiais argumentais, kurie nesudaro įstatyme numatytų nušalinimo pagrindų, Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo vertinimu konstatuota, jog pareiškėjas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojasi ne pagal jų paskirtį.

Atsižvelgiant į tai, Tarnybos nuomone, teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjo elgesys neatitinka sąžiningo proceso dalyvio elgesio standartų, trukdo sklandžiai proceso eigai, todėl skyrė pareiškėjui 50 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismo pareiškėjui paskirta bauda yra proporcinga, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Pareiškėjas iš esmės pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, nepagrįstą jokiais argumentais ar įrodymais. Aplinkybės, kad pareiškėjo prašymai (be kita ko, sujungti bylas) netenkinami ar procesiniai sprendimai priimami ne tokie, kokių nori pareiškėjas (be kita ko, dėl nušalinimo), savaime nesuponuoja vertinimo dėl teisėjų šališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. vasario 12 d. nutarties, kuria pareiškėjui A. Ž. skirta 50 Eur bauda už piktnaudžiavimą nušalinimo teise, pagrįstumas ir teisėtumas.

Dėl procesinio pobūdžio prašymų

Pareiškėjas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 151 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, pažymi, kad šis prašymas nėra grindžiamas jokiais teisiniais argumentais ar motyvais. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių aplinkybių, sudarančių būtiną poreikį atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas ir atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas taip pat prašo sudaryti išplėstinę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegiją. ABTĮ 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Sudėtingoms byloms nagrinėti teismo pirmininko iniciatyva ar kolegijos siūlymu gali būti sudaroma išplėstinė penkių arba septynių teisėjų kolegija arba byla gali būti perduota nagrinėti teismo plenarinei sesijai. Galimybė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme perduoti bylą nagrinėti išplėstinėms teisėjų kolegijoms yra siejama su bylų sudėtingumu, ką pirmiausia nulemia teisiniai bylos aspektai, taip pat kitokio pobūdžio aplinkybės. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo atskirojo skundo turinį, nagrinėjimo klausimo pobūdį, sprendžia, kad nėra sprendžiami jokie sudėtingi teisiniai klausimai, sudarantys pagrindą atskirąjį skundą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl išplėstinės teisėjų kolegijos sudarymo netenkinamas.

Pasisakydama dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl pareiškėjui skirtos baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas 2026 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo pareiškimą dėl teisėjos bei teismo nušalinimo ir skyrė pareiškėjui 50 Eur baudą, konstatavęs, kad pareiškėjas naudojasi nušalinimo teise ne pagal paskirtį ir piktnaudžiauja nušalinimo teise.

ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pagal ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių, ir asmuo negali būti baudžiamas už savo teisės realizavimą, t. y. už patį nušalinimo pareiškimo faktą, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir gali būti įgyvendinama įstatyme nustatyta tvarka, be to, draudžiama ja piktnaudžiauti (žr., pvz., 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-602/2022; 2022 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-589-789/2022; 2023 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-576-575/2023; kt.).

Pažymėtina, kad piktnaudžiavimu nušalinimo teise pripažįstami atvejai, kai reiškiami nušalinimai nesant įstatyme nustatytų pagrindų ar nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1082/2014; 2019 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-682-525/2019; kt.). Piktnaudžiavimas nušalinimo teise taip pat pasireiškia ne tik kaip pakartotinai, dėl tų pačių faktų reiškiami nepagrįsti nušalinimai teisėjui ar teismui, bet ir kaip nušalinimai, kurie reiškiami apskritai nesant įstatyme numatytų pagrindų, nesant juos patvirtinančių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-717-502/2021; 2022 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-40-261/2022; kt.).

ABTĮ 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu yra šiame straipsnyje nurodytų aplinkybių, teisėjas, specialistas, ekspertas, vertėjas, teismo posėdžio sekretorius privalo pareikšti, kad jie nusišalina; tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti proceso dalyviai. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės; vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus bylą nagrinėti iš esmės. ABTĮ 44 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma pasireiškia atskirų procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjų nušalinimo pagrindas (žr., pvz., 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-261/2022; 2026 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-822/2026; kt.).

Pažymėtina, kad reikalavimas nušalinimą motyvuoti reiškia, jog pareiškime dėl nušalinimo turi būti nurodytos aiškios abejonės dėl teisėjo nešališkumo, jos turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik abstrakčiais asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-728/2011; 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2009/2012; kt.)

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, reikšdamas nušalinimus teisėjai, nenurodė nė vieno teisėjų nušalinimo pagrindo, įtvirtinto ABTĮ 44 straipsnio 2 dalyje. Taip pat pareiškėjas reiškė nušalinimą visam Regionų administraciniam teismui, nors tokios proceso šalių teisės ABTĮ neįtvirtina. Pareiškėjo reiškiami nušalinimai buvo išimtinai grindžiami subjektyvaus pobūdžio argumentais dėl tų pačių teisėjos J. G.-Lavrinovič, Regionų administracinio teismo pirmininko bei jo pavaduotojų atliktų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu. Pažymėtina, kad pareiškėjas reiškė nušalinimus pakartotinai, nepaisydamas to, kad jis jau buvo įspėtas apie teisines pasekmes už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

Primintina, kad piktnaudžiavimas nušalinimo teise gali pasireikšti pakartotiniu pareiškimų dėl nušalinimo, nepagrįstų įstatyme nustatytais nušalinimo pagrindais ir juos pagrindžiančiais duomenimis, teikimu.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas pagrįstai pripažino pareiškėjo atliekamus procesinius veiksmus piktnaudžiavimu nušalinimo teise ir skyrė jam baudą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo elgesį administracinio proceso metu ir pareiškėjui paskirtos baudos dydį, konstatuoja, kad jam skirta 50 Eur bauda yra proporcinga, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojas pagrįstai skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą nušalinimo teise.

Atsižvelgiant į tai, Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė