2021-05-12 Nr. AB-10612-3-62-3-01507-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-297-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01507-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. (M. S.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN), 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN jis yra priskirtas lengvajai grupei, todėl turi teisę į didesnį apsipirkimo pataisos namų parduotuvėje limitą, t. y. 152 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – ir BVK) ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – ir CPK), nuteistiesiems leidžiama išleisti pusę bazinės sumos apsipirkimui parduotuvėje, neišskaičiuojant iš jos lėšų pagal antstolių patvarkymus. Todėl, jo apsipirkimo limitas, nuo kurio negalima išieškoti skolų pagal antstolių patvarkymus jį perkėlus į lengvąją grupę, padidėjo iki 76 Eur. Tačiau Marijampolės PN administracija po jo perkėlimo į lengvąją grupę ir toliau vykdė išieškojimą iš sumų, viršijančių 57 Eur limitą, taikomą paprastajai grupei. Tokia situacija, kuri tęsėsi nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., apsunkino jo padėtį, nes negali laiku apsipirkti parduotuvėje, nusipirkti asmens higienos priemonių, pašto ženklų, kanceliarinių prekių, telefono kortelės, vaisių, daržovių, vitaminų. Tokie Marijampolės PN veiksmai sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, dėl to sumažėjo bendravimas su artimaisiais. Apskundus tokius Marijampolės PN veiksmus Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), problema nebuvo išspręsta.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjo asmeninės lėšos buvo areštuojamos vykdant antstolės patvarkymą. Pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, todėl lėšos buvo nuskaitytos atsižvelgiant į šiai grupei taikomus apribojimus, t. y. paliekant pareiškėjui teisę apsipirkti už 57 Eur limitą. Pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti ir deklaratyvūs. Marijampolės PN administracija neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjui realiai kilusią neturtinę žalą. Pareiškėjas neįrodė valstybės atsakomybės atsiradimo sąlygų.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, likusioje dalyje skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė N. Š.-S. (toliau – ir antstolė) Marijampolės PN pateikė 2019 m. kovo 8 d. patvarkymą Nr. S-3.5.-19-3603 „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, pagal kurį vykdytas išieškojimas 701,79 Eur sumai iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, išieškojimą vykdant taip: iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kas mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau – ir MMA) ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu priklausė paprastajai grupei, jam ginčo laikotarpiu galiojo paprastajai grupei taikomas apsipirkimo limitas, t. y. 114 Eur.

6. Vadovaudamasis BVK 92 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Vyriausybės 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1334 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-11-05 nutarimo Nr. 1206 „Dėl šalpos pensijų bazės dydžio, tikslinių kompensacijų bazės dydžio ir valstybinių pensijų bazės dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“, teismas padarė išvadą, kad pareiškėją paskyrus į paprastąją grupę, jam turėjo būti taikomas trijų bazinių socialinių išmokų dydžio apsipirkimo pataisos namų parduotuvėje limitas, t. y. 114 Eur, o išieškojimas negalėjo būti vykdomas iš lėšų, neviršijančių pusės šio dydžio, t. y. 57 Eur.

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad per 2019 m. balandžio mėnesį pareiškėjas gavo 160 Eur įplaukų. Iš jų išskaičius 57 Eur sumą (pusė apsipirkimo limito), iš kurios negali būti vykdomas išieškojimas, likusi suma sudarė 103 Eur. Teismas, vadovaudamasis Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, padarė išvadą, kad 103 Eur neviršijo vieno MMA, nuo jos turėjo būti atskaitoma ir antstolei pervedama 30 proc. lėšų. Todėl iš pareiškėjo 2019 m. balandžio mėnesio gautų 160 Eur įplaukų, antstolei pagal patvarkymą turėjo būti pervedama ne daugiau kaip 30,90 Eur. Marijampolės PN administracija išskaitė ir antstolei pervedė 15,90 Eur sumą, kas reiškia, kad neviršijo nei pusės apsipirkimo limito, nei 30 proc. nuo likusios sumos ir šioje dalyje pareiškėjo teisių nepažeidė. Per 2019 m. gegužės mėnesį pareiškėjas gavo 80 Eur įplaukų, tačiau Marijampolės PN antstolei pervedė 73 Eur, kas viršijo pusę apsipirkimo limito sumos bei 30 proc. nuo lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA (turėjo būti išskaitoma 6,90 Eur). Per 2019 m. birželio mėnesį pareiškėjas gavo 80 Eur, todėl Marijampolės PN antstolei pervedė 4 Eur, šį kartą neviršijant nei pusės pareiškėjui taikomo apsipirkimo limito, nei 30 proc. nuo likusios sumos (turėjo būti išskaitoma ne daugiau kaip 6,90 Eur). Per 2019 m. liepos mėnesį pareiškėjas gavo 90 Eur įplaukų, tačiau Marijampolės PN antstolei pervedė 14 Eur, kas viršijo pusę apsipirkimo limito sumos bei 30 proc. nuo lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA (turėjo būti išskaitoma 9,90 Eur).

8. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu du mėnesius (gegužės ir liepos) išieškojimą iš pareiškėjo lėšų vykdė pažeisdami CPK 739 straipsnio 9 punkto reikalavimus ir nesilaikydami antstolės patvarkyme nustatytų išieškojimo sąlygų (30 proc. nuo sumos, neviršijančios vieno MMA).

9. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir tai, kad 2019 m. liepos mėnesį iš pareiškėjo išieškota suma tik nežymiai viršijo maksimalų leistiną išieškotiną sumą, ir nors 2019 m. gegužės mėnesį iš pareiškėjo išieškota 73 Eur suma iš 80 Eur dydžio įplaukų, tačiau 2019 m. balandžio mėnesį pareiškėjas buvo gavęs net 160 Eur įplaukų, iš kurių laisvam disponavimui po atlikto išieškojimo buvo likę 144,10 Eur, todėl jos pakako padengti pusę pareiškėjui nustatyto apsipirkimo limito tiek 2019 m. balandžio, tiek 2019 m. gegužės mėnesiais, ir pareiškėjo argumentus dėl patirtos neturtinės žalos, teismas nusprendė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl du mėnesius netinkamai įvykdyto išieškojimo pareiškėjui būtų atsiradusios tokio masto pasekmės, kurias būtų galima įvertinti jo prašoma priteisti pinigų suma. Bylos duomenys patvirtina tai, kad pareiškėjui nebuvo visiškai apribota teisė apsipirkti ar kitaip disponuoti bet kokiomis asmeninėmis lėšomis. Be to, teismas pripažino, kad pareiškėjo skunde išvardinti, tačiau jokiais objektyviais įrodymais nepagrįsti nepatogumai nelaikytini pakankamai intensyviais ar prilygstančiais pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Nors teismas sutiko, kad byloje konstatuoti neteisėti Marijampolės PN veiksmai galėjo sukelti pareiškėjui tam tikrų nepatogumų, tačiau šiuos nepatogumus teismas laikė mažareikšmiais ir trumpalaikiais. Byloje nenustatyta ir tai, kad Marijampolės PN būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o pinigų sumos iš pareiškėjo sąskaitos nors ir du mėnesius netinkamai, tačiau buvo išskaitomos vadovaujantis teisėtu ir nenuginčytu antstolės patvarkymu.

10. Teismas, pripažinęs, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas, ir įvertinęs tai, kad pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu mastu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto, konstatuoto pažeidimo tiesioginis poveikis pareiškėjui sutapo su pažeidimo momentu ir nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, padarė išvadą, kad teismo sprendimu pripažintas Marijampolės PN administracijos veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, priteisti 21 Eur bylinėjimosi išlaidas. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo:

12.1. 2019 m. kovo 15 d. buvo paskatintas, padidinant apsipirkimo limitą vienu baziniu socialiniu išmokų dydžiu. Tai reiškia, kad 2019 m. balandžio mėnesį apsipirkimo limitas pareiškėjui buvo toks pat kaip ir lengvajai grupei, t. y. 156 Eur. Tačiau 2019 m. balandžio mėnesį iš pareiškėjo buvo išieškota daugiau nei teisės aktai leidžia. 2019 m. gegužės mėnesį taip pat iš pareiškėjo buvo išieškota daugiau nei teisės aktai nustatė, t. y. vietoje 7,66 Eur, buvo išieškota 23 Eur. Nuo 2019 m. birželio 18 d. pareiškėjas buvo paskatintas, perkeliant jį iš paprastos grupės į lengvąją, dėl ko padidėjo apsipirkimo limitas. Tačiau vėl išieškota buvo daugiau, nei nustatyta teisės aktuose, t. y. vietoje 1,33 Eur, buvo išieškota 4 Eur. 2019 m. liepos mėnesį pareiškėjui buvo palikta disponuoti tik 9,34 Eur. Dėl šių Marijampolės PN veiksmų buvo apribota pareiškėjo teisė apsipirkti įkalinimo įstaigoje už BVK nustatytą apsipirkimo sumą.

12.2. Į skundus dėl netinkamo išieškojimų vykdymo pagal antstolės patvarkymą nebuvo reaguojama greitai ir veiksmingai. Pasikreipus į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) dėl susidariusios situacijos dėl netinkamai vykdomų išieškojimų iš pareiškėjo sąskaitos, buvo gautas teisės aktų reikalavimų neatitinkantis atsakymas. Tai pripažino ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius savo sprendime konstatavęs, kad Departamentas pareiškėjui atsakė pavėluotai ir nesiėmė veiksmų, kad susidariusią situaciją ištaisytų. Skirtumas, kuris susidarė išieškojus iš pareiškėjo sąskaitos daugiau, nei teisės aktai leido, t. y. 66,35 Eur sudaro turtinę pareiškėjo žalą, kuri turi būti pareiškėjui priteista, kaip jo patirti nuostoliai. Marijampolės PN buhalterė vykdė išieškojimą iš pareiškėjo sąskaitos ne pagal teisės aktų reikalavimus, dėl ko turi atsakyti teisės aktų nustatyta tvarka. Anksčiau dirbusi Marijampolės PN buhalterė savo veiksmų neteisėtumą pripažino ir padarytas išieškojimo klaidas ištaisė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo prašomo priteisti neturtinės žalos, kilusios iš Marijampolės PN veiksmų, vykdant išieškojimą iš pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų pagal antstolės patvarkymą, atlyginimo.

14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Marijampolės PN 2019 m. gegužės ir liepos mėnesiais išieškojimą iš pareiškėjo lėšų vykdė pažeisdami CPK 739 straipsnio 9 punkto reikalavimus ir nesilaikydami antstolės patvarkyme nustatytų išieškojimo sąlygų (30 proc. nuo sumos, neviršijančios vieno MMA), pripažino, kad dėl to kilo neturtinė žala, o teisinga satisfakcija už šį pažeidimą yra pareiškėjo pažeistos teisės pripažinimas, todėl nepriteisė pareiškėjo prašomos neturtinės žalos pinigais. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kurį grindžia nesutikimu su teismo konstatuotų pažeidimų mastu, aplinkybėmis dėl jo skundų dėl Marijampolės PN veiksmų neefektyvaus nagrinėjimo, argumentais dėl jam kilusios turtinės žalos, Marijampolės PN buhalterės veiksmų neteisėtumo, ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, jo skundą patenkinti visiškai.

15. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje. Visų pirma, sprendžiant dėl pareiškėjo prašymo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka aktuali Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Apeliaciniame skunde nėra keliami tokie teisės ar fakto klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti, remiantis rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė išdėstyti savo poziciją žodžiu. Iš pareiškėjo pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjo pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai ir išsamiai išdėstyta raštu. Todėl bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme ir proceso šalių dalyvavimas tokiame posėdyje nėra būtinas. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka netenkinamas.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 140 str. 2 d.). Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į aptartas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

17. Pareiškėjas, vadovaudamasis prie apeliacinio skundo pridėta Marijampolės PN Resocializacijos skyriaus pažyma Nr. 85/04-1825 „Dėl nuteistojo bausmės atlikimo metu gautų paskatinimų“ (toliau – ir Pažyma), kuri nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui, kai byla buvo nagrinėjama iš esmės pirmosios instancijos teisme, nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuoto pažeidimo mastu, teigdamas, kad tuo metu, kai Marijampolės PN atliko nuskaitymus nuo jo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, jam buvo padidintas bazinis socialinių išmokų dydis, o nuo 2019 m. birželio 18 d. pareiškėjas buvo perkeltas į paprastąją grupę, dėl ko jo atžvilgiu, vertinant, ar Marijampolės PN, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų atliko nuskaitymus nuo pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, turėjo būti taikomas ne BVK 92 straipsnio 2 dalies 1 punktas, o BVK 92 straipsnio 2 dalies 2 punktas. Dėl ko pareiškėjo teisės buvo pažeistos 4 mėnesius, o ne tik 2019 m. gegužės ir liepos mėnesiais.

18. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, ir atsižvelgdama į tai, kad naujai pateiktu įrodymu – Pažyma – pareiškėjas grindžia aplinkybes, kurių, jo manymu, neištyrė pirmosios instancijos teismas ir kurios turi esminę reikšmę sprendžiant dėl Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, daro išvadą, kad Pažymą būtina pridėti prie bylos ir ja vertinti, siekiant kilusį ginčą išspręsti teisingai, o ne vien formaliai teisėtai.

19. Primintina, kad administraciniai teismai sprendžia bylas žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (CK 6.271 str., ABTĮ 17 str. 1 d. 3 p.). CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos.

20. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

21. Bylos duomenys patvirtina, kad: pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. birželio 18 d. priklausė paprastajai grupei, o nuo 2019 m. birželio 18 d. buvo paskirtas į lengvąją grupę; antstolės 2019 m. kovo 3 d. patvarkymas Nr. S-3.5-19-3601 „Dėl skolos išieškojimo“ (toliau – ir Patvarkymas), kuriame nurodyta iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo pareiškėjo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, kuriuo vadovaudamiesi Marijampolės PN vykdė nuskaitymus nuo pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, pareiškėjo nebuvo apskųstas, todėl galiojantis; laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 30 d. iki 2019 m. liepos 11 d.

Marijampolės PN atliko nuskaitymus nuo pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų; pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų likutis 2019 m. balandžio 30 d. buvo 65,93 Eur ir šią dieną Marijampolės PN nuo pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų nuskaitė 15,90 Eur (liko – 50,03 Eur). Pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų likutis 2019 m. gegužės 7 d. buvo 100,03 Eur ir šią dieną Marijampolės PN nuo pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų nuskaitė 50 Eur (liko – 50,03 Eur).

Pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų likutis 2019 m. gegužės 14 d. buvo 20,39 Eur ir šią dieną Marijampolės PN nuo pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų nuskaitė 13 Eur (liko – 7,39 Eur). Pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų likutis 2019 m. gegužės 29 d. buvo 10,03 Eur ir šią dieną Marijampolės PN nuo pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų nuskaitė 10 Eur (liko – 0,03 Eur). Pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų likutis 2019 m. birželio 28 d. buvo 4,41 Eur ir šią dieną Marijampolės PN nuo pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų nuskaitė 4 Eur (liko – 0,41 Eur).

Pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų likutis 2019 m. liepos 11 d. buvo 16,78 Eur ir šią dieną Marijampolės PN nuo pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų nuskaitė 14 Eur (liko – 2,78 Eur).

22. Pagal CPK 739 straipsnio 9 punktą, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 20 d.) nustatytų dydžių. Atitinkamai BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (1 p.); keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems (2 p.); dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (3 p.). 2019 metais bazinės socialinės išmokos dydis buvo 38 Eur (žr. Vyriausybės 2018 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1334).

23. Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad: (i) tuo atveju, jeigu pareiškėjas išieškojimo metu buvo priskirtas paprastajai grupei, išieškojimas negalėjo būti daromas iš jo laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje asmeninėje sąskaitoje esančių 57 Eur (t. y. 3*38*0,5 ) dydžio piniginių lėšų; (ii) tuo atveju, jeigu pareiškėjas išieškojimo metu buvo priskirtas lengvajai grupei – 76 Eur (t. y. 4*38*0,5) dydžio piniginių lėšų.

24. Teisėjų kolegija, paminėto teisinio reglamentavimo kontekste įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos: 2019 m. balandžio 30 d. nuskaičiavus 15,90 Eur ir palikus jo sąskaitoje 50,03 Eur; 2019 m. gegužės 7 d. nuskaičius 50 Eur ir palikus jo sąskaitoje 50,03 Eur; 2019 m. gegužės 14 d. nuskaičius 13 Eur ir palikus jo sąskaitoje 7,39 Eur; 2019 m. gegužės 29 d. nuskaičius 10 Eur ir palikus jo sąskaitoje 0,03 Eur; 2019 m. birželio 28 d. nuskaičius 4 Eur ir palikus jo sąskaitoje 0,41 Eur; 2019 m. liepos 11 d. nuskaičius 14 Eur ir palikus jo sąskaitoje 2,78 Eur.

25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartu teisiniu reguliavimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei duomenimis, kurie pateikti Pažymoje, prieina prie išvados, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl Marijampolės PN neteisėtų veiksmų masto yra pagrįsti. Marijampolės PN neteisėtai 2019 m. balandžio 30 d. nuo pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų nuskaitė 15,90 Eur, 2019 m. gegužės 7 d. – 50 Eur, 2019 m. gegužės 14 d. – 13 Eur, 2019 m. gegužės 29 d. – 10 Eur, 2019 m. birželio 28 d. – 4 Eur, 2019 m. liepos 11 d. – 14 Eur, nes nesilaikė draudimo nuskaityti pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas, jeigu jos neviršijo pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos sumos.

26. Konstatavus tai ir toliau vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą toje dalyje, kuria dėl konstatuotų Marijampolės PN neteisėtų veiksmų pareiškėjo patirta neturtinė žala priteista ne pinigine išraiška, bet tik pripažinus, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, primintina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, jog ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoto Marijampolės PN atlikto pažeidimo pobūdį, mastą (nuskaitytų lėšų dalys buvo nedidelės), trukmę bei intensyvumą (nuskaitymai nuo pareiškėjo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų vyko epizodiškai, po nuskaitymų pareiškėjui reguliariai buvo pervedamos lėšos (2019 m. gegužės 13 d., 2019 m. gegužės 26 d., 2019 m. birželio 2 d., 2019 m. birželio 5 d., 2019 m. birželio 20 d., 2019 m. liepos 1 d., 2019 m. liepos 9 d., kurias jis leido parduotuvėje, už kopijas, už elektros energiją), atkreipdama dėmesį, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodyta jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad šiuo atveju jo pažeistos teisės pripažinimas nėra pakankama bei teisinga satisfakcija už jo patirtą skriaudą, konstatuoja, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl jo skundų nagrinėjimo yra bendro pobūdžio nusiskundimai, kurių pagrindu pareiškėjas abstrakčiai išreiškia nepasitenkinimą susidariusia situacija ir kurie nesudaro pagrindo neturtinę žalą įvertinti pinigine išraiška.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti turtinės žalos atlyginimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties dalimi buvo laikytas nepaduotu. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad pareiškėjas šios nutarties dalies neskundė, todėl ji įsiteisėjo. Įvertinus tai, darytina išvada, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl turtinės žalos, kuri kildinama dėl neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, atlyginimo nepatenka į šios administracinės bylos dalyką, todėl dėl jų nepasisakoma.

29. Taip pat pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo teismo patikrinti Marijampolės PN buhalterės veiksmų teisėtumą. Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., LVAT 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013). ABTĮ nėra numatyta, kad administraciniams teismams suteikta kompetencija vertinti buhalterių veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl atskirajame skunde išdėstytų pareiškėjo argumentų dėl Marijampolės PN buhalterės veiksmų.

30. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo (ABTĮ 140 str. 1 d.). Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

31. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. S. (M. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė