2018-12-05 Nr. AB-22192-3-61-3-02702-2016-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1331-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02702-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. G. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja L. G. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2016 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V1-204 „Dėl vertintojo ir vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo“ dalį, kuria sustabdytas L. G. nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000184 galiojimas (toliau – ir Įsakymas dėl sustabdymo), bei 2016 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V1-205 „Dėl vertintojo ir vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimo“ dalį, kuria panaikintas L. G. nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000184 galiojimas (toliau – ir Įsakymas dėl panaikinimo).

2. Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, jog turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas, jeigu turto vertintojas per paskutinius trejus metus be šio įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodytų svarbių priežasčių nekėlė kvalifikacijos Turto arba verslo vertintojo išsilavinimo, profesinės patirties ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimų apraše nurodytose srityse ir, gavęs (registruotu laišku) rašytinį Priežiūros įstaigos paklausimą, nepateikia kvalifikacijos kėlimo įrodymo dokumentų. Iš Įstatymo formuluotės matyti, jog kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas tik tokiu atveju, jei turto vertintojas iš viso nekėlė kvalifikacijos, o ne dėl to, kad nepakankamai kėlė kvalifikaciją. Pareiškėja per paskutinius trejus metus kėlė kvalifikaciją, todėl nebuvo pagrindo sustabdyti jos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą. Dėl šių priežasčių atsakovas nepagrįstai pareiškėjos atžvilgiu priėmė Įsakymą dėl sustabdymo. Nepagrįstai priėmus Įsakymą dėl sustabdymo, nebuvo pagrindo panaikinti jos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, nes pažymėjimo galiojimas gali būti panaikintas, jeigu pažymėjimo galiojimas sustabdomas antrą kartą per paskutinius trejus metus (Įstatymo 10 str. 6 d. 4 p.). Dėl šių priežasčių naikintinas ir Įsakymas dėl panaikinimo. Taip pat, pareiškėjos nuomone, net ir nepanaikinus Įsakymo dėl sustabdymo, ir esant Įstatyme numatytam pagrindui, atsakovas, priimdamas Įsakymą dėl panaikinimo, pažeidė proporcingumo principą.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad Įstatymas numato pareigą pareiškėjai kelti kvalifikaciją, tačiau šios pareigos įgyvendinimo tvarką (kokioje srityje reikia kelti kvalifikaciją, kiek laiko reikia skirti kvalifikacijos kėlimui ir pan.) nustato Turto arba verslo vertintojo išsilavinimo, profesinės patirties ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1K-060 (toliau – ir Aprašas). Aprašo nesilaikymas ar netinkamas laikymasis reiškia, jog turto arba verslo vertintojas neįvykdė jam nustatytos pareigos kelti kvalifikaciją, t. y. pažeidė Įstatymo 15 straipsnio 4 dalį ir dėl to jam kyla atsakomybė, nustatyta Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 4 punkte.

5. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad vertintojo atsakomybė pagal Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 4 punktą gali kilti tik tuomet, jeigu turto arba verslo vertintojas nustatytą laikotarpį visiškai nekėlė kvalifikacijos. Turto arba verslo vertinimo veikla užsiimantys asmenys privalo išmanyti visus jų profesinę sritį reglamentuojančius teisės aktus. Norint pilnai suprasti teisės aktų reikalavimus, teisės normas būtina aiškinti sistemiškai. Šiuo atveju teisės aktai nustato pareigą turto arba verslo vertintojams kelti kvalifikaciją, nurodo, kiek laiko turto arba verslo vertintojas turi skirti savo kvalifikacijos kėlimui, bei įtvirtina tokios pareigos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo pasekmes. Vien tai, jog dalis teisinio reglamentavimo pateikta ne Įstatyme, o poįstatyminiame teisės akte, nesudaro pagrindo pareiškėjai išvengti atsakomybės dėl netinkamo kvalifikacijos kėlimo.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nesilaikė Įstatymo jai nustatytos pareigos pateikti priežiūros institucijai savo veiklos ir kvalifikacijos kėlimo ataskaitą. Ataskaita Turto vertinimo priežiūros tarnybai buvo pateikta 2015 m. balandžio 9 d., t. y. tik pritaikius pareiškėjai Įstatymo nustatytą poveikio priemonę – pažymėjimo galiojimo sustabdymą. Tokią poveikio priemonę Tarnyba pritaikė vadovaudamasi Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 3 punktu, numatančiu, kad turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas sustabdomas, jeigu turto arba verslo vertintojas per tris mėnesius nepateikia paskutinių kalendorinių metų turto ir (arba) verslo vertinimo veiklos ir kvalifikacijos kėlimo ataskaitos.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas bylos medžiaga nustatė, kad 2015 m. balandžio 9 d. Tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. B1-82 pareiškėjai buvo sustabdytas nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000184 galiojimas. Tarnyba 2015 m. balandžio 23 d. gavo pareiškėjos prašymą panaikinti pažymėjimo galiojimo sustabdymą. Tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. B1-112 pareiškėjai buvo panaikintas pažymėjimo galiojimo sustabdymas. 2016 m. balandžio 18 d. Tarnyba raštu Nr. D2-1416 informavo pareiškėją, kad iki 2016 m. gegužės 10 d. Tarnybai nepateikus kvalifikacijos kėlimą įrodančių dokumentų, jos pažymėjimo galiojimas bus sustabdytas. 2016 m. gegužės 23 d. Tarnybos direktoriaus 2016 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V1-204 pareiškėjai buvo sustabdytas pažymėjimo galiojimas, o tos pačios dienos įsakymu Nr. V1-205 pareiškėjai buvo panaikintas pažymėjimo galiojimas.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovo minimoje turto ir (arba) verslo vertinimo veiklos ir kvalifikacijos kėlimo ataskaitoje nurodyta, jog 2013–2015 m. pareiškėja kvalifikaciją kėlė nepakankamai (ar visai nekėlė). Pareiškėja kvalifikaciją kėlė tik 10 valandų. Teismas nesutiko su pareiškėjos vertinimu, kad atsakomybė pagal Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 4 punktą gali kilti tik tuomet, jeigu turto arba verslo vertintojas nustatytą laikotarpį visiškai nekėlė kvalifikacijos. Pareiškėja pažodžiui vertina Įstatymo nuostatas, neatsižvelgiama į sisteminį vertinimą. Įstatymo nuostatas detalizuoja Apraše nustatytos taisyklės. Atsakovas, priimdamas sprendimą dėl Įsakymo sustabdymo, rėmėsi Aprašo nuostatomis. Aprašo 6 punkte aiškiai nurodyta, kad vertintojo kvalifikacijos kėlimas per paskutinius 3 metus turi sudaryti ne mažiau kaip 35 valandas. Pareiškėja neatitiko nustatyto reikalavimo, todėl atsakovas pagrįstai pritaikė Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą pažymėjimo sustabdymo pagrindą.

10. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad kvalifikacijos pažymėjimo panaikinimas yra neproporcinga priemonė. Pirmą kartą pareiškėjai kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas 2015 m. balandžio 9 d., nes pareiškėja nepateikė Tarnybai turto arba verslo vertinimo veiklos ir kvalifikacijos kėlimo ataskaitos ir taip pažeidė Įstatymo 15 straipsnio 4 dalies 5 punktą. Antrą kartą pareiškėjai kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas 2016 m. gegužės 23 d., nes pareiškėja nepateikė kvalifikacijos kėlimą įrodančių dokumentų ir taip pažeidė Įstatymo 15 straipsnio 4 dalies 5 punktą. Įsakymai dėl pareiškėjos kvalifikacijos pažymėjimo sustabdymo buvo priimti remiantis Įstatymo nuostatomis, neviršijant atsakovui nustatytų įgaliojimų, prieš tai informuojant pareiškėją. Teismas nesutiko su pareiškėja, kad minimi pažeidimai buvo formalūs, nes pareiga pateikti kvalifikaciją įrodančius dokumentus nustatyta Įstatyme, todėl turi būti vykdoma laiku ir tinkamai.

11. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos kvalifikacijos pažymėjimas buvo sustabdytas tiek 2015 m., tiek 2016 m., atsakovas, remdamasis Įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 3 punktu, kuriame nurodyta, kad turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas antrą kartą per paskutinius trejus metus, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytas priežastis, pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą.

12. Teismas darė išvadą, kad ginčijami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, jų naikinti pareiškėjos skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų pažeidęs pagrindines procedūras ir taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

III. 13. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

14. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir aiškino Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas. Iš minėtos Įstatymo nuostatos formuluotės matyti, jog kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas tik tokiu atveju, jei turto vertintojas iš viso nekėlė kvalifikacijos, o ne dėl to, kad ją kėlė nepakankamai. Šiuo atveju pareiškėja per paskutinius trejus metus kėlė kvalifikaciją, todėl nebuvo pagrindo sustabdyti jos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą. Šiuo atveju teismas plečiamai aiškino imperatyvias, tam tikrą vertintojams atsakomybę nustatančias nuostatas.

15. Teismas nepagrįstai sprendė, jog kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimas buvo proporcinga sankcija pareiškėjai. Pareiškėjai už visiškai formalius pažeidimus, niekam nesukėlusius jokių neigiamų pasekmių, buvo atimta teisė verstis vertintojo veikla. Pirmą kartą pareiškėjos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas dėl visiškai formalios priežasties – ji pavėlavo pateikti ataskaitą. Nors teismas nurodė, kad ataskaita buvo nepateikta, tačiau realiai ataskaita buvo pateikta, tik pavėluotai. Dėl šio pažeidimo nenukentėjo nė vieno asmens teisės ar teisėti interesai. Antrą kartą pažymėjimo galiojimas sustabdytas taip pat dėl pažeidimo, kuris nepažeidė nė vieno asmens teisių ir teisėtų interesų. Nė viena pareiškėjos vertinimo ataskaita nebuvo pripažinta neatitinkančia teisės aktų reikalavimų, dėl pareiškėjos atliekamų vertinimų niekada nė vienas asmuo nėra skundęsis.

16. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17. Atsakovas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvacija, nurodo savo argumentus, pateiktus atsiliepime į pareiškėjos skundą.

18. Atsakovas pažymi, kad proporcingumo principo taikymas yra aktualus tais atvejais, kai sprendimą priimantis subjektas vadovaujasi vertinamaisiais kriterijais, pavyzdžiui, kai teisės aktai numato keletą galimų taikyti poveikio priemonių, o sprendimą priimantis subjektas, įvertinęs turimus duomenis, pasirenka konkrečią taikytiną priemonę. Tais atvejais, kai teisės aktai numato vienintelį galimą elgesio variantą, proporcingumo principas tokios reikšmės neturi. Įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 3 punktas numato, kad vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai šio pažymėjimo galiojimas sustabdomas antrą kartą per paskutinius trejus metus. Įstatymas nenumato galimybės tokiu atveju vertintojui skirti kitokią poveikio priemonę. Tarnyba, priimdama įsakymą dėl pareiškėjos kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo, pasirinko vienintelį galimą elgesio variantą, taigi, skiriant poveikio priemonę, nebuvo vadovaujamasi Tarnybos vertinimu ar nuomone. Dėl šios priežasties proporcingumo principas šiuo atveju objektyviai negalėjo būti pažeistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 19. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V1-204 „Dėl vertintojo ir vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo“ (b. l. 21–24) dalies, kuria sustabdytas pareiškėjos nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000184 galiojimas, bei 2016 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V1-205 „Dėl vertintojo ir vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo panaikinimo“ dalies, kuria panaikintas pareiškėjos nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo Nr. A 000184 galiojimas (b. l. 10–11), teisėtumas ir pagrįstumas.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai plečiamai išaiškino imperatyvias Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d.) 10 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintas nuostatas, be to, jai paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytiems pažeidimams, kurie nesukėlė jokių neigiamų pasekmių.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Teisėjų kolegija, taikydama ABTĮ nustatytas procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles, patikrino nagrinėjamą administracinę bylą analizuojamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų bei suformuotos teismų praktikos kontekste ir konstatuoja, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, jog ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl, vengdama motyvų kartojimo, iš naujo jų neperrašo.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas tarp šalių dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių nekyla, tačiau keliamas teisės taikymo klausimas.

25. Įsakymas dėl galiojimo sustabdymo buvo priimtas, be kita ko, vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 4 punktu.

26. Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta, kad turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas, jeigu turto arba verslo vertintojas per paskutinius trejus metus be šio įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodytų svarbių priežasčių nekėlė kvalifikacijos Turto arba verslo vertintojo išsilavinimo, profesinės patirties ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimų apraše nurodytose srityse ir, gavęs (registruotu laišku) rašytinį Priežiūros įstaigos paklausimą, nepateikia kvalifikacijos kėlimo įrodymo dokumentų.

27. Turto arba verslo vertintojo išsilavinimo, profesinės patirties ir kvalifikacijos kėlimo reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1K-060 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. spalio 25 d.), 6 punkte įtvirtinta, kad vertintojo kvalifikacijos kėlimas per paskutinius 3 metus turi sudaryti ne mažiau kaip 35 valandas; per 1 kalendorinius metus vertintojui įskaitomas ne daugiau kaip 15 valandų kvalifikacijos kėlimas.

28. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad jeigu turto vertintojas per 3 kalendorinius metus kėlė kvalifikaciją mažiau kaip 35 valandas dėl Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų svarbių priežasčių, jis, teikdamas Turto vertinimo priežiūros tarnybai (toliau – Priežiūros įstaiga) Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo išdavimo ir galiojimo taisyklių priede nustatytos formos turto ir (arba) verslo vertinimo veiklos ir kvalifikacijos kėlimo ataskaitą (toliau – Ataskaita), kartu pateikia svarbių priežasčių patvirtinimo dokumentus.

29. Aprašo 8 punkte įtvirtinta, kad kvalifikacijos kėlimu laikoma dalyvavimas arba pranešimo ar paskaitos skaitymas Priežiūros įstaigos arba asociacijų, vienijančių tik turto ir (arba) verslo vertintojus ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmones, organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose, seminaruose, konferencijose turto arba verslo vertinimo klausimais. Kursai, skirti vertintojo kvalifikacijos egzaminui pasirengti, nėra laikomi vertintojo kvalifikacijos kėlimu.

30. Iš atsakovo 2016 m. gegužės 25 d. rašto Nr. D2-2032 „Dėl vertintojo (vertintojo asistento) kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo“ (b. l. 5–6) matyti, kad atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos (su kitais adresatais) 2015 m. turto ir (arba) verslo vertinimo veiklos ir kvalifikacijos kėlimo ataskaitose pateiktą informaciją apie kvalifikacijos kėlimą, nustatė, jog pareiškėja (su kitais adresatais) 2013–2015 m. kvalifikaciją kėlė nepakankamai (arba visai nekėlė); apie tai Tarnyba 2016 m. balandžio 18 d. informavo, tačiau nurodytu terminu kvalifikacijos kėlimą įrodančių dokumentų nepateikė. Iš atsakovo 2016 m. balandžio 18 d. rašto Nr. D2-1416 „Dėl vertintojo (vertintojo asistento) kvalifikacijos kėlimo“ (b. l. 78) matyti, kad per 2013–2015 m. laikotarpį pareiškėja kvalifikaciją kėlė 10 valandų.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, pripažįsta, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė Įsakymą dėl galiojimo sustabdymo, vadovaudamasis Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 4 punktu. Ši teisės norma nukreipia į Aprašo nuostatas, reglamentuojančias vertintojų kvalifikacijos kėlimo reikalavimus. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog ji savo kvalifikaciją kėlė (nors ir per mažai), todėl Įstatymo reikalavimų nepažeidė. Tik nustačius, kad vertintojo kvalifikacija buvo keliama nurodytose srityse atitinkamą valandų skaičių, galima konstatuoti, jog vertintojas tinkamai kėlė savo kvalifikaciją ir nepažeidė teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

32. Įsakymas dėl galiojimo panaikinimo buvo priimtas, be kita ko, vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 3 punktu.

33. Įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas, kai turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas sustabdomas antrą kartą per paskutinius trejus metus, išskyrus šio straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytas priežastis.

34. Turto vertinimo priežiūros tarnybos direktorius 2015 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. A1‑82 „Dėl vertintojo ir vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo“ (b. l. 56–63) buvo sustabdęs pareiškėjos vertintojo ir vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą. Nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo pripažinta, kad ginčijamas 2016 m. gegužės 23 d. įsakymas dėl sustabdymo buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai. Taigi, buvo išpildytos Įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 3 punkte įtvirtintos sąlygos, lemiančios turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamą. Tai reiškia, kad ir ginčijamas įsakymas dėl panaikinimo buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai.

35. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjos keliamas proporcingumo principo taikymo klausimas būtų aktualus tuo atveju, jeigu pareiškėja, vadovaudamasi Aprašo 7 punktu, būtų pateikusi dokumentus, patvirtinančius Įstatyme nurodytas svarbias priežastis, kodėl per 3 kalendorinius metus jos kvalifikacija buvo kelta mažiau kaip 35 valandas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nei Įstatyme nurodytų, nei jokių kitų priežasčių, kodėl savo kvalifikaciją kėlė tik 10 valandų per 3 metus, nenurodė, jas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl nėra pagrindo ginčijamų įsakymų vertinti proporcingumo principo požiūriu.

36. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos L. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Romanas Klišauskas Dainius Raižys