2017-08-23 Nr. AB-15458-3-61-3-02536-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-740-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02536-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai A. Ž. ir L. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) 2002 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 28, 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. O3-337, 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. O3­338, 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. O3-693.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 26 d. nutartimi pareiškėjų skundą priimti atsisakė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjų ginčijamai sprendimai yra priimti kitų subjektų atžvilgiu, ginčijamais sprendimais pareiškėjams nėra nustatytos jokios teisės ar pareigos, taigi skundžiami sprendimai nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjai nenurodė jokių įtikinamų argumentų ar paaiškinimų, patvirtinančių, jog skundžiamais sprendimais tiesiogiai yra pažeidžiamos jų subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjų skundą priimti atsisakė.

II. Pareiškėjai A. Ž. ir L. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo jų skundo argumentus, todėl nepagrįstai nustatė, kad ginčijamų aktų panaikinimas jiems nesukeltų tiesioginių pasekmių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nustatęs, kad skundžiami sprendimai nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti jo skundą, pirmiausia pažymi, jog aplinkybė, kad šiuo atveju yra skundžiamas viešojo administravimo subjekto priimtas teisės aktas, pati savaime nepagrindžia šio skundo dalyko priskirtinumo administraciniam teismui, nes ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. 017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Kaip matyti iš pareiškėjų siekiamų nuginčyti VKEKK aktų, jais pareiškėjams nėra nustatoma teisių ar pareigų: 2002 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 28 VKEKK nusprendė išduoti elektros energijos skirstymo ir visuomeninio elektros energijos tiekėjo licencijas AB „Vakarų skirstomieji tinklai“; 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3-337 nutarė panaikinti minėtų licencijų galiojimą nuo 2011 . sausio 1 d.; 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3-338 VKEKK nusprendė išduoti elektros energijos skirstymo ir visuomeninio elektros energijos tiekėjo licencijas AB „Lesto“; 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3-693 savo 2010 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. O3-338 pripažino netekusiu galios ir nusprendė išduoti elektros energijos skirstymo ir elektros energijos visuomeninio tiekimo licencijas AB „Energijos skirstymo operatorius“.

Siekiami apskųsti aktai yra skirti konkretiems subjektams – AB „Vakarų skirstomieji tinklai“, AB „Lesto“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, jais suteikiamos arba panaikinamos elektros energijos skirstymo ir tiekimo licencijos, taigi, iš pačių aktų neįmanoma nustatyti konkretaus ir aiškaus ryšio su pareiškėjų teisėmis ir pareigomis, dėl ko šių VKEKK aktų panaikinimas galėtų turėti tiesioginės įtakos pareiškėjų teisiniam statusui.

Iš pareiškėjų skundo galima spręsti, jog pareiškėjai minėtų bendrovių veikla nėra patenkinti dėl 10kV PKL fragmento eksploatavimo, patiesto pareiškėjams priklausančiame sklype be pareiškėjų sutikimo, bei, kaip teigia pareiškėjai, keliančio grėsmę jų sveikatai.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad minėtos bendrovės yra privatūs juridiniai asmenys, todėl dėl šių subjektų keliamos žalos pareiškėjams bei galimos neteisėtos įtakos jų nuosavybės teisėms klausimai turėtų būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Be to, kaip teisingai pareiškėjus 2017 m. birželio 20 d. rašte Nr. R2-(E)-1831 informavo VKEKK, klausimus dėl techninių, saugos, įrengimo ir kt. energetikos objektų reikalavimų, be kita ko, kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 9 str. 3 d. 2, 5 p.). Atsižvelgus į tai, pareiškėjams manant, kad anksčiau minėtos bendrovės energetikos objektus eksploatuoja netinkamai ir (ar) neteisėtai, pareiškėjai turi teisę kreiptis, be kita ko, į šių subjektų veiklą kontroliuojančią Valstybinę energetikos inspekciją, kuriai, pažymėtina, pareiškėjų skundas buvo persiųstas VKEKK 2017 m. birželio 20 d. raštu Nr. R2-(E)-1831.

Vadovaudamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, ieškinyje, be kitų, reikšdami tokius reikalavimus: įpareigoti atsakovę AB „Energijos skirstymo operatorius“ nutraukti elektros energijos tiekimą kabeliu iš transformatorinės TP-J-99, esančios (duomenys neskelbiami), įmonei UAB „Doleta“, esančiai (duomenys neskelbiami), į modulinę transformatorinę MT-J-290; priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ ieškovei L. Ž. 10 000 Eur neturtinę žalą už sveikatos sužalojimą eksploatuojant ieškovams nuosavybės teise priklausančioje žemėje paklotą 10 KV požeminės kabelinės linijos kabelį, kuriuo nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki dabar tiekiama aukštoji 10 000 voltų (nominalus įtampos dydis), 17 000 voltų (trifazis įtampos dydis); priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Doleta“ ir UAB „Elektros darbai“ ieškovui A. Ž. 10 000 Eur neturtinę žalą už sveikatos sužalojimą eksploatuojant ieškovams nuosavybės teise priklausančioje žemėje paklotą 10 KV požeminės kabelinės linijos kabelį, kuriuo nuo 2006 m. lapkričio 29 d. iki dabar tiekiama aukštoji 10 000 voltų (nominalus įtampos dydis), 17 000 voltų (trifazis įtampos dydis) (Kauno apylinkės teismo civ. byla e2-3095-918/2017). Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Kauno apygardos teismas šioje byloje 2017 m. birželio 28 d. priėmė nutartį pagal ieškovų apeliacinį skundą, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, be kita ko, pritardamas Kauno apylinkės teismo išvadoms, jog elektros energija ginčo kabeliu iš transformatorinės (duomenys neskelbiami), į UAB „Doleta“ patalpas tiekiama teisėtai, be to, atsakovų veiksmų teisėtumas tiek klojant ginčo kabelį, tiek ir eksploatuojant ginčo kabelį yra patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Taigi, kaip matyti iš išdėstytų faktinių aplinkybių, pareiškėjai, ginčydami aptariamoms bendrovėms išduotas licencijas iš esmės siekia iškelti dar vieną panašaus pobūdžio bylą, tačiau tokie VKEKK aktai, kokie yra siekiami nuginčyti šioje byloje, nagrinėjamu atveju įtakos pareiškėjų teisėms ar pareigoms nekelia, todėl jų teisėtumas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų A. Ž. ir L. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius