Legislator Case Law & Legislation
83ef848b-4dc1-4f5a-b7e2-8d1086ab5aa7 AI generated

83ef848b-4dc1-4f5a-b7e2-8d1086ab5aa7 · Panevėžio miesto apylinkės teismas

Case Number 83ef848b-4dc1-4f5a-b7e2-8d1086ab5aa7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Baudžiamoji byla Nr     Baudžiamoji byla Nr. 1-389-882/2011Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00618-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.2.4.5.; 1.2.5.4.; 1.2.6.4.; 2.3.6. PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 31 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui,gynėjui advokatui Č. P.,nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei S. A.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

Legislator headnote

AI generated

83ef848b-4dc1-4f5a-b7e2-8d1086ab5aa7 · Panevėžio miesto apylinkės teismas: Atidarius duris pamatė kaltinamÄ jÄ su drauge. Jos sakė, kad nori pasiaiÅ¡kinti ir įėjo į kambarį. Įėjus į kambarį kaltinamoji spyrė į nugarÄ , tempė už plaukų. IÅ¡ skausmo ji apsiÅ¡lapino. Kambaryje buvo nepilnametis vaikas, kuriam kaltinamoji liepė iÅ¡eiti, ir kurį nuvedė į kitÄ kambarį. Kitame kambaryje buvo draugas J. I., kurį pamačiusi kaltinamoji išėjo iÅ¡ kambario. Tuomet ji pasislėpė tualete, tačiau kalinamoji liepė iÅ¡eiti. Išėjusi iÅ¡ tualeto nuėjo į virtuvę ir atsistojo kampe prie sienos, kur kaltinamoji jÄ talžė, mušė, tampė už plaukų, mušė kumščiais į veidÄ , rankÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr     Baudžiamoji byla Nr. 1-389-882/2011Teisminio proceso Nr. 1-76-1-00618-2011-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.2.4.5.; 1.2.5.4.; 1.2.6.4.; 2.3.6. PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 31 d.Panevėžys Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui,gynėjui advokatui Č. P.,nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei S. A.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Panevėžyje, lietuvė, Lietuvos Respublikos, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡tekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), neteista,kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 145 str. 1 d., 148 str. 1 d.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: A. K. 2011 m. rugpjūčio 31 d., apie 19 val., Panevėžio r., Panevėžio sen.,Pažagienių k., S. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), čiupo nugara į jÄ pasisukusiai nukentėjusiajai S. A. už plaukų ir vienÄ kartÄ spyrė į uodegikaulį, po to virtuvėje vėl įsikibusi S. A.

į plaukus vienÄ kartÄ trenkė nukentėjusiosios galvÄ Ä¯ sienÄ , ne mažiau kaip penkis kartus smogė kumščiais į veidÄ ir ne mažiau kaip keturis kartus spyrė atsitÅ«pusiai ant grindų ir besistengiančiai iÅ¡vengti smÅ«gių S. A. į kojas ir deÅ¡inį sėdmenį, taip padarė uodegikaulio lūžį, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje deÅ¡iniame sėdmenyje, kairėje blauzdoje ir uodegikaulio srityje, dėl ko S. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata,             be to, A.

K. 2011 m. rugpjūčio 31 d., apie 19 val., Panevėžio r., Panevėžio sen., Pažagienių k., S. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodama psichinę prievartÄ - grasindama iÅ¡tįsti už plaukų, jei nepaklus, ir taip suvaržydama S. A. veiksmų laisvę, reikalavo elgtis pagal jos nurodymÄ ir eiti kartu su ja pas jos motinÄ I. N. į namus ir bučiuoti I. N. kojas, o vesdama ten, Panevėžio raj., Panevėžio sen. Pažagienių k., (duomenys neskelbtini)namo laiptinėje, esant pagrindo, po prieÅ¡ tai panaudoto fizinio smurto, manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, grasino S. A. jÄ sudaužyti, iÅ¡mesti iÅ¡ antro aukÅ¡to arba nuvežti į miÅ¡kÄ ir pakarti, t.y. sunkiai sutrikdyti sveikatÄ ir nužudyti, o taip pat, tęsdama savo nusikalstamÄ veikÄ , I.

N. bute, esančiame Panevėžio raj., Panevėžio sen. Pažagienių k., (duomenys neskelbtini), toliau naudodama psichinę prievartÄ , t.y. grasindama sumuÅ¡ti, reikalavo elgtis pagal jos nurodymÄ - parklupdė S. A. ir reikalavo bučiuoti I. N. kojas.Kaltinamoji A. K. kalta prisipažino iÅ¡ dalies ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuomet, kai buvo nuėjusi pas nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ namus, nukentėjusiÄ jÄ mušė, tačiau tai darė gindamasi, dėl sukilusių emocijų. Taip pat netrenkė nukentėjusiajai į veidÄ , negrasino.

Apie kojų bučiavimÄ nebuvo jokios kalbos. Psichinės prievartos taip pat nevartojo, negrasino. Rugpjūčio 31 dienÄ apie pietus jai paskambino verkdama mama ir aprašė atvažiuoti. Ji tuo metu buvo kartu su drauge R., su kuria kartu ir nuvažiavo. Ramunei nesakė, dėl ko važiuoja pas mamÄ . Atvažiavus mama paaiÅ¡kino, kad A. su B. pas mamÄ namuose gėrė. Tos moterys yra iÅ¡geriančios. V. N. minėjo, jog A. ėjo namo įsidėti dantis, kad gražiau atrodytų prieÅ¡ vyrus. A. taip pat kalbėjusi, kad jos tėvas A.

“kabino”, žadėjo palikti Å¡eimÄ . Tai iÅ¡girdusi ji pasakė mamai, jog nueis pas A. ir pasiaiÅ¡kins. Tėvas tuomet buvo iÅ¡važiavęs į reisÄ . Nuėjus pas A., duris atidarė S. A. ir įsileido. Jokios prievartos prieÅ¡ jÄ nebuvo naudojama, negrasino. Kai įėjo į kambarį, kambaryje buvo 12 metų sÅ«nus, kurio paprašė, kad iÅ¡eitų iÅ¡ kambario. Berniukas išėjo. Ji tuomet paklausė A., pas kÄ ji buvo nuėjusi. Tada A. puolė pravardžiuoti, įsikibo į plaukus.

Susikibo, trenkė nukentėjusiajai, nes sukilo emocijos. Krito ant lovos, nes nukentėjusioji tempė už plaukų. Nebuvo suduota tiek smÅ«gių, kiek sako nukentėjusioji. Buvo ir iÅ¡ kojų, ir į galvÄ suduota. Su S. buvo kartu parkritusios ant žemės. Tada ji savęs nekontroliavo. Neneigia, kad jai sudavė maždaug 5 kartus, galėjo netyčia įspirti. Pripažįsta, kad S. pastÅ«mus, ji rėkė necenzÅ«rinius žodžius. Parkritus ant lovos ir viena kitai trenkus, pribėgo R.ir iÅ¡skyrė.

Nematė, kad S. bÅ«tų apsiÅ¡lapinusi. Negali pasakyti, kur sudavė. Po to S. paprašė, kad eitų pas mamÄ . Virtuvėje ji nebuvo. A. vyras viskÄ matė, tačiau nieko nedarė, nesikiÅ¡o. Draugė kalbėjo pakeltu tonu. Jokiu automobiliu ji nevažiavo. Nuo S. jautėsi alkoholio kvapas. S. į mamos namus ėjo pati, niekas jos nevedė. IÅ¡ S. namų ji su drauge išėjo pirmos, o S. – iÅ¡ paskos. Ä® mamos namus ji įėjo pirma, S. su R. – iÅ¡ paskos. Laiptinėje nebuvo jokių grasinimų.

Nuėjus pas mamÄ , S. su mama kalbėjosi, o ji su R.buvo kitame kambaryje. A. veide nebuvo jokių žymių. Mama paprašė pakviesti B. Ž.. Ji su Ra. pakvietė B., kuri iÅ¡ karto sutiko eiti kartu. Parėjus į mamos namus, B. Ž. pasiliko kalbėtis su mama, o ji su R. buvo kitame kambaryje. Ä® pokalbį nesikiÅ¡o, kadangi ir taip patyrė stresÄ . Po pokalbio S. su B.išėjo. Tuo metu buvo ir V. N.. Apie A.iÅ¡metimÄ iÅ¡ antro aukÅ¡to nebuvo jokios kalbos. A. buvo apsiverkusi, atsipraÅ¡inėjo mamos, sakė, kad kalta, nes buvo atėjusi iÅ¡gerti.

Rytojaus dienÄ ji su mama nuėjo pas S. A.. Ji tuomet suprato, kad sumušė S. A.. Mamai kažkas pasakė, kad pas S.buvo atvažiavusi greitoji pagalba. Skambino T., kuri apie įvykį jau viskÄ Å¾inojo. Jos mama važiavo paimti T. iÅ¡ RokiÅ¡kio, nes to prašė A.. Mama pati pasisiÅ«lė parvežti namo T.. Ji pati taip pat buvo nuėjusi pas S. A. pasiteirauti, kokia jos sveikata. Matė ant S. A. mėlynes, tačiau nosis nebuvo kreiva. Gailėjosi dėl savo veiksmų, jautėsi kalta. S. A. daugiausia kalbėjo mama, o ji buvo prie baro.

T. laikė savo vaikÄ , kuris pradėjo verkti. Mama A. nupirko vaistus už 100 litų. G. T. prašė 5000Lt. Ji neturi tokios pinigų sumos, todėl paklausė, už kÄ turi tiek mokėti. Tuomet S. A. pasakė, kad viskÄ spręs teisme ir kad sugadins vestuves, kurios turėjo bÅ«ti spalio 8 dienÄ . Mama siÅ«lė 200 eurų. Pokalbis su A. baigėsi tuo, kad nepavyko susitaikyti. Ji S. A. atsiprašė, iÅ¡ dalies jautėsi kalta. Nukentėjusioji S. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tÄ dienÄ buvo savo namuose, kai kažkas pasibeldė į duris.

Atidarius duris pamatė kaltinamÄ jÄ su drauge. Jos sakė, kad nori pasiaiÅ¡kinti ir įėjo į kambarį. Įėjus į kambarį kaltinamoji spyrė į nugarÄ , tempė už plaukų. IÅ¡ skausmo ji apsiÅ¡lapino. Kambaryje buvo nepilnametis vaikas, kuriam kaltinamoji liepė iÅ¡eiti, ir kurį nuvedė į kitÄ kambarį. Kitame kambaryje buvo draugas J. I., kurį pamačiusi kaltinamoji išėjo iÅ¡ kambario. Tuomet ji pasislėpė tualete, tačiau kalinamoji liepė iÅ¡eiti. Išėjusi iÅ¡ tualeto nuėjo į virtuvę ir atsistojo kampe prie sienos, kur kaltinamoji jÄ talžė, mušė, tampė už plaukų, mušė kumščiais į veidÄ , rankÄ .

Po smÅ«gių ji atsisėdo ant žemės, o kaltinamoji toliau spardė, kėlė už plaukų ir trenkė į veidÄ . SmÅ«gių buvo suduota daigiau nei 5. Visus sudavė į veidÄ . Kaltinamosios draugė, su kuria buvo atėjusi, kurstė muÅ¡ti. SumuÅ¡imo žymės buvo likusios ant nosies. Kaltinamoji sakė, kad ji kalta, kad buvo nuėjusi į kaltinamosios namus. Ji kaltinamosios atsiprašė, prisipažino, kad yra kalta, tačiau vis tiek buvo kaltinama tuo, kad nori iÅ¡skirti Å¡eimÄ . Po to kaltinamoji liepė apsirengti ir eiti atsipraÅ¡yti kaltinamosios mamos.

Ji eiti nenorėjo, tačiau kaltinamoji sakė, kad jei ji neis, tai bus nutempta už plaukų. Tuomet ji su R. ėjo, o kaltinamoji važiavo automobiliu. Einant prie namų buvo pasakyta, kad bus blogai. Kaltinamosios motinai atidarius duris, kaltinamoji vėl spyrė į nugarÄ ir liepė kaltinamosios motinai bučiuoti kojas, tačiau motina to daryti neleido. Tuomet kaltinamoji pagrasino, kad nužudys ir iÅ¡veÅ¡ į miÅ¡kÄ . Kaltinamosios motina sakė, kad nereikia to daryti. Tuomet ji atsisėdo ir vėl prašė pasigailėti.

Kaltinamoji vėl norėjo suduoti, bet kaltinamosios mama pasakė, kad užtenka, neleido muÅ¡ti. Ji aiÅ¡kinosi, kad su B. buvo nuėjusios į aludę ir susitiko vyrÄ su broliu R. N.. Aludėje visi gėrė. Po to A.su drauge atsivedė ir B. Ž.. Kaltinamoji buvo agresyvi, konfliktÄ dar kurstė R.. A. konflikto metu buvo blaivi. Lipant laiptais kaltinamoji sakė, kad sudaužys ir iÅ¡mes iÅ¡ antro aukÅ¡to, nuveÅ¡ į miÅ¡kÄ ir pakars. Ji viskÄ suprato realiai, neatrodė, kad kaltinamoji bÅ«tų juokavusi.

Ji su kaltinamosios motina iÅ¡siaiÅ¡kino, kadangi pastaroji priėmė atsipraÅ¡ymÄ . Konflikte be kaltinamosios, kaltinamosios motinos ir R. dalyvavo ir V. N. bei B. Ž.. V. N. sakė, kad ji nekalta, kad kalčiausia yra B.. Ant B. taip pat kalbėjo necenzÅ«riniais žodžiais, tačiau ji neatsimena, ar kaltinamoji B. mušė. B. buvo liepta bučiuoti kaltinamosios mamai kojas. B.bučiavo į blauzdikaulį. Po įvykio kaltinamoji liepė eiti namo. Ji grįžusi namo kreipėsi į policijÄ , o kitÄ dienÄ iÅ¡kvietė gydytojus.

Konfliktas su kaltinamÄ ja tęsėsi maždaug valandÄ laiko. KonfliktÄ matė draugas, tačiau ji nežino, kodėl jis nieko nedarė. Po konflikto kaltinamoji buvo atvykusi, prašė susitaikyti, o pastarosios motina siÅ«lė pinigų – 200 eurų. Kaltinamoji neatsiprašė. Ä®vykis labai stipriai sukrėtė, nors skausmas po sumuÅ¡imų jau praėjo, tačiau moraliÅ¡kai jaučiais palaužta. Palaiko 150 litų turtinės ir 5000 litų neturtinės žalos civilinius ieÅ¡kinius.Liudytojas J.

I., teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas įvyko praeitais metais rugpjūčio 31 dienÄ , galėjo bÅ«ti vakare, kai namie žiÅ«rėjo televizorių. Gyveno su S. A., yra draugai. Kartu gyvena S. A. 2 vaikai – R. ir E.. Ä®vykio metu namuose buvo tik E.. Buvo jau sutemę, kai į kambarį atbėgo vaikas ir pradėjo kviesti, kad jo mamÄ muÅ¡a. Išėjęs pamatė kaltinamÄ jÄ . S. tuomet gulėjo ant lovos. Ä®vykio metu kambaryje buvo dar viena jauna moteris, tačiau jis jos nepažįsta. Taip pat nežino, ar tos moterys buvo blaivios.

Girtumo iÅ¡ iÅ¡vaizdos matyti nebuvo. Visos moterys išėjo į virtuvę. SmÅ«giai S. jau buvo suduoti. Jis matė, kaip K. sudavė S. kelis kartus per veidÄ . K. A. kambaryje kažkÄ sakė, tačiau jis nepamena, kÄ . Ä®vykio metu jo draugė buvo blaivi. Jis nekvietė policijos ir nepadėjo, kadangi buvo Å¡oke. Draugė tyliai kentėjo, nesiÅ¡aukė pagalbos. Jis taip pat įvykio metu negirdėjo, jog draugei kaltinamoji bÅ«tų grasinus nužudyti. Taip pat nepamena, ar po įvykio draugė skundėsi skausmu, tačiau atsimena, kad kalbėjo apie kojų bučiavimÄ , ko A. motina daryti neleido.

Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.Liudytoja B. Ž., teisiamajame posėdyje parodė, kad viskas įvyko 2011-08-31. Buvo pavakarys. JÄ A. K. pasikvietė iÅ¡ namų. A. K. atėjo su drauge ir pasakė, kad reikia eiti pasiÅ¡nekėti. Suprato, kad kviečia A. motina I. N.. Apsirengė ir nuėjo. Nuėjus ten jau rado S.. S. sėdėjo ir verkė. Daug ten visko buvo prikalbėta, rėkta, kaltinta. A. ir jos motina yra karÅ¡takošės. A.buvo jos sÅ«nų sumuÅ¡usi, savo sesei dantį nuskėlusi, linkusi smurtauti.

Ä®vykio metu jai buvo įspirta į nugaros apačiÄ , tačiau dėl to ji į policijÄ nesikreipė. Veidas sumuÅ¡tas nebuvo, kadangi spėjo užsidengti. Daugiau grasinimų nebuvo. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio datos tiksliai nepamena, bet tuomet ėjo pas S. A.. Pastaroji yra jos draugė, gyvena (duomenys neskelbtini), Pažagienių k. Nuėjusi apie 10.00 – 11.00 val. iÅ¡ pradžių pamatė B. Ž. ir tada iÅ¡vydo S. A. sumuÅ¡tÄ , paraudusiÄ .

Nosyje buvo guzas, taip pat buvo matyti, kad buvo spirta į blauzdÄ . S. A. papasakojo, kad buvo kilęs konfliktas su A. K., kuri ir sumušė virtuvėje. Ji suskubo kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , nes S. A. sunkiai paėjo, buvo lūžęs uodegikaulis. Konflikto detalių nesigilino, tik žino, kad S. A. sumušė namuose. I. N. pakvietė B. Ž. važiuoti nupirkti Sigitai vaistų. Ž. parvežė vaistus, tačiau S. A. jų atsisakė ir norėjo, kad atvažiuotų dukra G. T., kuriÄ ji atvežė. Tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.Liudytoja R.

T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio datos tiksliai nepamena, tačiau viskas buvo praeitais metais, kai ji su A. K. nuvažiavo pas A. K. mamÄ . Nuvažiavus rado A. K. mamÄ apsiverkusiÄ . A. K. su mama kalbėjosi. A. paprašė kartu nueiti iki 19 namo. Ji sutiko. Kas ten gyvena, nežinojo. Taip pat nežinojo, dėl ko ten eina. Nuėjo į pirmo aukÅ¡to butÄ . Duris atidarė nukentėjusioji, kuri pasikvietė į vidų. A. ir nukentėjusioji nuėjo į kambarį kalbėtis, o ji liko prie barelio ir kalbėjo telefonu.

ArÅ«nę ir nukentėjusiÄ jÄ visÄ laikÄ matė, nes atstumas buvo du metrai. IÅ¡girdo tik tai, kad nukentėjusioji rėkė „mažvaike“. Ta moteris stÅ«mė ArÅ«nę ir jos abi susikabino. Rėkė tik nukentėjusioji. Ä®vyko konfliktas, kurį pradėjo nukentėjusioji A.. IÅ¡ kambario į kitÄ kambarį išėjo dvylikos metų berniukas. Kitame kambaryje buvo vyriÅ¡kis, kuris trumpam išėjo iÅ¡ kambario ir vėl nuėjo atgal. Kodėl kilo konfliktas, ji nežino. Buvo minima I.

N. pavardė. Nukentėjusioji minėjo A. tėtį. Konflikto metu nematė, kad A. suduotų kumščiais ar spirtų. Ji visÄ laikÄ matė ArÅ«nę ir nukentėjusiÄ jÄ , o nusisukusi buvo tik tuo metu, kai kalėjo telefonu. Tvirtina, kad A. niekam nespyrė. Ji iÅ¡skyrė A. ir nukentėjusiÄ jÄ , paprašė, kad nesimuÅ¡tų. A. ir kaltinamÄ jÄ iÅ¡skyrus, A. pati pradėjo kalbėti, kad reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti su A. mama. A. pas A.mamÄ atėjo pati, niekas jos nevedė ir niekas negrasino. Ji su A.

ėjo pirmos, o nukentėjusioji – iÅ¡ paskos. A. mama pasikvietė A. kalbėtis. Tuo metu su ArÅ«ne buvo kitame kambaryje. Vėliau atėjo A. mama ir paprašė pakvieti B.. Ji nuėjo su A.e pas B.. Duris atidarė B. vyras. B.paprašė, kad pastaroji ateitų pas A. mamÄ . B. negrasino. Grįžus su B. į A.mamos namus, pastaroji kalbėjosi su nukentėjusiÄ jÄ . Ji negirdėjo ir nežino, kÄ moterys kalbėjo, o A. visÄ laikÄ buvo su ja. TriukÅ¡mo nebuvo. Po pokalbio nukentėjusioji ir B.išėjo, o ji su A. iÅ¡važiavo.

Per visÄ laikÄ pas A.mamÄ namuose, A. buvo karu su ja, niekam negrasino ir niekieno negÄ sdino. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.Liudytoja G. T. teisimojo posėdžio metu parodė, kad rugsėjo pirmÄ dienÄ mama paskambino ir pasakė, kad buvo sumuÅ¡ta A.. Dėl ko A. tai padarė, mama nesakė. Prašė atvažiuoti. Dabar jau gyvena Panevėžyje, o tada gyveno RokiÅ¡kyje. Mama sakė, kad jÄ gali atvežti I. N.. Mama norėjo pasitarti. Ji pažinojo A., nes kartu dirbo. A. mama atvažiavo su P. jos paimti apie 16.00 val. ir atvežė į Pažagienius.

PrieÅ¡ atvažiuojant paskambino A.. A. atsipraÅ¡inėjo, apgailestavo, kad mamÄ sumušė. Grįžo į Pažagienius apie 22.00 val. vakaro ir nuėjo pas mamÄ . Važiuojant į Pažagienius apie mamos sumuÅ¡imÄ nekalbėjo. Mama namuose pasakojo, kad A. atėjo su drauge, kad pradėjo spardyti, griebė už plaukų. Mama rankomis gynėsi veidÄ . Vėliau A. nusivedė į namus. Kas vyko ten, mama nepasakojo. Sakė, kad grasino A. draugė. Liepė bučiuoti A.motinai kojas. Mama buvo sužalota, buvo mėlynės ant veido, nosis buvo iÅ¡tinusi, skaudėjo Å¡onus.

Mama negalėjo nei sėdėti, nei gulėti. .. A. tuomet atsakė, kad tai labai didelė suma. N. pasakė, kad duos 200 eurų ir nupirks vaistus. Ji su mama tokio siÅ«lymo nepriėmė. Rytojaus dienÄ kreipėsi į policijÄ Beržų gatvėje. Buvo pas medicinos ekspertus. Sunku buvo mamai sėdėti, kadangi lūžo uodegikaulis. Mama negalėjo miegoti. Dabar pasveiko, tik kai susinervina su Å¡irdimi bÅ«na negerai, pakyla aukÅ¡tas kraujospÅ«dis.Liudytoja V. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad rugpjūčio 31 dienÄ grįžo I.

N. iÅ¡ Anglijos ir pakvietė pas save. Buvo jau tamsu. Ten rado S. su I., kurios sėdėjo ant sofos, o ji sėdėjo prie baro. Apie kÄ kalbėjo S. su I., ji nežino. KÄ jos kalbėjo, nežino. Vėliau atėjo A., B. ir tokia mergaitė, kurios nelabai prisimena. Ji girdėjo, kaip jos kalbėjo pakeltu tonu. Ji pati buvo kitame kambaryje, nelabai kreipė dėmesį, kas kÄ kalba. S. A. buvo tik apie 15-20 minučių. Kad kas kojas bučiuotų, ji nematė. Du kartus buvo išėjusi į kitÄ kambarį. I.

N. kalbėjo, kodėl S. buvo atėjusi į butÄ , kodėl gėrė su I. N. vyru ir jos vyru. A. buvo nusisukusi ir kalbėjo tyliai. Tame kambaryje ji pati buvo trumpai, sėdėjo prie baro ir žiÅ«rėjo televizorių. Ant A. niekas neÅ¡aukė, daugiau Å¡aukė ant B.. Neprisimena, ar A.su drauge Å¡aukė. KitÄ dienÄ pamatė S.mėlynes. S. sakė, kad grįžo iÅ¡ ligoninės, nes labai svaigo galva. S. sakė, kad A. sumušė. Ji tuomet paskambino I., kuri pasakė, kad taip padarė A.. I. taip pat pasakė, kad ji papraÅ¡ytų, jog S. priimtų pasikalbėti.

S. atsakė, kad nepriims. Iš specialisto išvada Nr. G956/11(05), iš kurios matyti, kad S. A. nustatytos poodines kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, dešiniame sėdmenyje, kairėje blauzdoje ir uodegikaulio srityje, uodegikaulio lūžis, padarytas kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku 2011-08-31. S. A. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl uodegikaulio lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. (b. 1.25).Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, tačiau jam nekilo Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamoji A. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino, jog sudavė smÅ«gius nukentėjusiajai ir sužalojo nukentėjusiÄ jÄ , kadangi yra fiziÅ¡kai stipresnė už nukentėjusiÄ ja. Nukentėjusiosios S. A. patirtÄ nesunkų sveikatos sužalojimÄ patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. G956/11(05), iÅ¡ kurios matyti, kad jog nukentėjusiosios S. A. patirti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2011-08-31, t.y. įvykio metu ir liudytojo J. I. kuris nurodė, kad matė, kaip K. sudavė S. kelis kartus per veidÄ .

Be to, liudytoja B. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamoji A. K. jai buvo įspyrusi į nugaros apačiÄ â€“ t.y. tokiÄ pačiÄ vietÄ , kuriÄ nurodė ir nukentėjusioji S. A.. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios S. A. ir liudytojos B. Ž. parodymų apie vietÄ , į kuriÄ spyrė kaltinamoji A. K., galima daryti iÅ¡vadÄ , jog toks spyris į nugaros apačiÄ yra įprastas kaltinamosios A. K. fizinės prievartos panaudojimo bÅ«das. Teisiamojo posėdžio metu B. Ž. taip pat parodė, kad kaltinamoji A.

K. yra linkusi smurtauti, yra sumuÅ¡usi jos sÅ«nų. Tiek liudytojų, tiek nukentėjusiosios S. A., tiek iÅ¡ dalies kaltinamosios A. K. duoti parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti ir kita bylos patvirtina, jog A. K. 2011-08-31 nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios S. A. sveikatÄ ir padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 138 str. 1 d., Jos veika teisingai kvalifikuota. Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Lietuvos Respublikos BK 148 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas reikalavo iÅ¡ žmogaus atlikti neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo teisėtų veiksmų atlikimo, ar kitaip elgtis pagal kaltininko nurodymÄ panaudodamas psichinę prievartÄ nukentėjusiam asmeniui ar jo artimiesiems. Kaltinamoji A. K. įvykdžiusi Å¡ias nusikalstamas veikas kalta neprisipažino ir neigė grasinusi nukentėjusiajai S. A. jÄ nužudyti, ar liepusi atlikti kaltinime nurodytus veiksmus. Tačiau teismas, iÅ¡tyręs visus įrodymus konstatuoja, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios S. A. parodymais, kad A.

K. įėjusi į jos butÄ jÄ iÅ¡plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais, mušė bei kelis kartus spyrė nesunkiai sutrikdydama sveikatÄ bei grasindama nužudyti ir sutrikdyti sveikatÄ privertė eiti pas motinÄ ir liepė bučiuoti kojas, kadangi tiek protokole-pareiÅ¡kime (b.l. 6-7), tiek liudytojos apklausos protokole (b.l. 10-11), tiek liudytojo papildomos apklausos protokole (b.l. 12-13), tiek 2012-02-23 akistatos protokole (b.l. 20-23), tiek teisiamojo posėdžio metu duotuose parodymuose nukentėjusioji S. A. nuosekliai tvirtino, jog A.

K., atėjusi į jos butÄ su drauge Ramune, plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais, mušė bei kelis kartus spyrusi, grasino nužudyti, iÅ¡vežti į miÅ¡kÄ bei panaudodama psichologinį smurtÄ , t.y. grasinant panaudoti fizinį smurtÄ , privertė eiti pas kaltinamosios A. K. motinÄ . Liudytojų G. T. (b.l. 26-28), J. I. (b.l. 25-31), B. Ž. (b.l. 34-36), V. P. (b.l. 39-40), V. N. (b.l. 42-43) parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu patvirtina, jog nukentėjusioji S. A. viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius, tarpusavyje atitinkančius parodymus.

Liudytojas J. I. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nukentėjusioji S. A. buvo muÅ¡ama kaltinamosios, po įvykio kalbėjo, jog jai buvo liepta bučiuoti kojas, tačiau kaltinamosios motina neleido to daryti. G. T. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad mama, t.y. nukentėjusioji S. A., jai minėjo apie vartotÄ fizinę ir psichinę prievartÄ bei liepimÄ eiti ir bučiuoti kaltinamosios motinai kojas. Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios S. A. nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų duoti parodymai ir kita bylos medžiaga, o kaltinamosios A.

K. parodymai vertinti kritiškai, kaip pasirinktas gynybos ir baudžiamosios atsakomybės išvengimo būdas. Liudytojos R. T. parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams ir byloje esančiai medžiagai, todėl teismo vertintini, kai galimai melagingi, kaip siekis padėti kaltinamajai A. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismas daro išvada, kad kaltinamosios A. K. kaltė pagal LR BK 145 str.1 d. ir 148 str. 1 d. yra įrodyta pilnai, veikos kvalifikuotos teisingai.Skiriant bausmę kaltinamajai A.

K. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formÄ bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamų veikų stadijas, į kaltinamosios asmenybę.Kaltinamosios A. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji A. K. neteista (b.l.79), kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str.3 d.), bausta administracine tvarka, tačiau neturinti galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 80),dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama gerai(b.l.152), pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ nusiskundimų įregistruota nėra (b.l.90).

Teismas atsižvelgia į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nusikalto, bÅ«dama neteista, bei daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti už nesunkių nusikaltimų padarymÄ , kaltinamajai A. K. skiriant su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – laisvės apribojimÄ , kurių dydis artimas bausmės vidurkiui. Nukentėjusioji S. A. pareiÅ¡kė 150 litų turtinės žalos ir 5000 litų neturtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai.

Pagal LR CK 6.250 str. 1d. neturtine žala laikoma fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nukentėjusiosios S. A. pareikÅ¡tas 5000 Lt civilinis ieÅ¡kinys neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iÅ¡ dalies 2500 Lt sumai, atsižvelgiant į nukentėjusiajai kaltinamosios veiksmais sukeltus: fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ , neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jos turtinę padėtį, bei kitas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), ir priteistinas iÅ¡ kaltinamosios A.

K. nukentėjusiajai S. A.. Nukentėjusiosios S. A. pareikštas 150 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti yra pagrįstas ir realus, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamosios A. K.. Valstybinė ligonių kasa pareiškė 265,33 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuris yra realūs ir pagrįstas,su juo sutinka ir kaltinamoji,todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamosios A. K..Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, iš kaltinamosios priteistinos valstybei pašto išlaidos.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-303 str., 305-307 str., teismas, n u s p r e n d ž i a:

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir skirti vienerių (1) metų dviejų (2) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti S. A. 150 litų turtinę žalÄ ir uždrausti per laisvės apribojimo bausmės laikÄ bendrauti su nukentėjusiÄ ja S. A. (LR BK 48 str. 5d.2p.,6d.2p.).- pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir skirti deÅ¡imties (10) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti S. A. 150 litų turtinę žalÄ ir uždrausti per laisvės apribojimo bausmės laikÄ bendrauti su nukentėjusiÄ ja S. A. (LR BK 48 str. 5d.2p.,6d.2p.).- pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 148 str. 1 d. ir skirti vienerių (1) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti S. A. 150 litų turtinę žalÄ ir uždrausti per laisvės apribojimo bausmės laikÄ bendrauti su nukentėjusiÄ ja S. A. (LR BK 48 str. 5d.2p.,6d.2p.).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63str. 1d., 2d., 4d., 5d. 1p. bausmes subendrinti ir skirti galutinę vienerių (1) metų keturių (4) mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti S. A. 150 litų turtinę žalÄ ir uždrausti per laisvės apribojimo bausmės laikÄ bendrauti su nukentėjusiÄ ja S. A. (LR BK 48 str. 5d.2p.,6d.2p.).A.

K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.Tenkinti S. A. 150 Lt turtinės žalos ir 2500 litų neturtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ kaltinamosios A. K..Tenkinti Valstybinės ligonių kasos 265,33 litų turtinės žalos civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ kaltinamosios A. K..IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. K. 76 Lt teismo proceso iÅ¡laidų valstybės naudai. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                              Audrius Sadauskas