A-143-1683-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-1683/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01760-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant pareiškėjai D. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, V. Z., R. U.-Z. dėl sprendimo ir ribų pažymėjimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. P. (toliau – pareiškėja, apeliantė) skundu (T 1, b. l. 1–6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – atsakovas, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas) 2004 m. vasario 4 d. atliktą žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – Komisija) 2011 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. 187 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“; 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad atsakovas 2004 m. vasario 4 d. neteisėtai kadastro žemėlapyje pažymėjo gretimo sklypo, nuosavybės teise priklausančio tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Z. ir R. U.-Z. (toliau – ir tretieji suinteresuoti asmenys), ribas, todėl prašė teismo šį ribų pažymėjimą panaikinti. Pažymėjo, jog ji yra 0,0127 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 1), ir šiame sklype esančio gyvenamojo namo savininkė.

Sklypą Nr. 1 su namu ji įsigijo 1999 m. balandžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kitas 0,0870 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 2), priklausantis tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Teigė, kad 2011 m. gegužės mėn. gavo pranešimą, jog yra parengtas Sklypo Nr. 2 ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), detalusis planas.

Planavimo tikslas: nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, apjungti sklypus, pakeisti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 2011 m. gegužės mėn. iš V. Z. elektroniniu paštu atsiųstų detaliojo planavimo dokumentų paaiškėjo, jog tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiame žemės sklype planuojama statyti gyvenamuosius namus. Iš V. Z. atsiųsto detaliai planuojamos teritorijos plano matyti, jog tarp jos Sklypo Nr. 1 ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio Sklypo Nr. 2 yra nubrėžta riba, kuri kerta jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą.

Nedelsdama ji kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyrių ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, prašydama pateikti visus dokumentus, kurių pagrindu Sklypo Nr. 2 ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. 2011 m. birželio 17 d. susipažinus su valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) duomenimis, paaiškėjo, jog paminėto 870 kv. m ploto Sklypo Nr. 2 ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 2004 m. kovo 3 d. Tada ji kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, kurį praleido dėl svarbių priežasčių.

VĮ Registrų centras atnaujino terminą skundui paduoti, tačiau 2011 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 187, pareiškėjos teigimu, nepagrįstai nepatenkino jos prašymo panaikinti Sklypo Nr. 2 ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje. VĮ Registrų centras sprendime nurodė, kad Sklypas Nr. 2 suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, o kadastro duomenų nustatymo ir paviešinimo data – 1995 m. lapkričio 1 d., todėl, atsižvelgiant į tai, kad ji tuo metu dar nebuvo gretimo Sklypo Nr. 1 savininkė, apie atliekamus matavimus neturėjo būti informuota.

Taip pat nurodė, kad Sklypo Nr. 2 plane spaudu 2004 m. vasario 4 d. tik padaryta žyma apie šio sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje liudija, kad pateiktas planas yra tinkamas privačios žemės sandoriui sudaryti. Pareiškėjos įsitikinimu, VĮ Registrų centro sprendimo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Teigė, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialas Sklypo Nr. 2 ribas kadastro žemėlapyje 2004 m. vasario 4 d. pažymėjo neteisėtai, neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo.

Kadangi Sklypo Nr. 2 ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos nesant sklypo ribų parodymo–paženklinimo akto ir jos neinformavus, t. y. pažeidus imperatyvias tuo metu galiojančio Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatas, toks paženklinimas turi būti panaikintas, nes pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus.

Pareiškėjos teigimu, VĮ Registrų centras pateikia netinkamą Sklypo Nr. 2 ribų 2004 m. vasario 4 d. pažymėjimo kadastro žemėlapyje sampratą, aiškindamas, kad kadastriniai matavimai atlikti 1995 m. lapkričio 1 d. ir tais pačiais metais paviešinti. Nepagrįstai sutapatintos kadastrinių matavimų atlikimo ir sklypo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje sąvokos. Pareiškėja nurodė, kad Sklypo Nr. 2 plane nedviprasmiškai ir aiškiai nurodyta, jog šio sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2004 m. kovo 3 d., todėl VĮ Registrų centro pateikiama interpretacija, jog tada duomenys tik perkelti, neatitinka faktinių aplinkybių. 1995 m.

Sklypo Nr. 2 ribos kadastro žemėlapyje nebuvo pažymėtos, ir šis faktas yra nepaneigtas. Kadangi tuo metu, kai Sklypo Nr. 2 ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje (2004 m. kovo 3 d.), ji jau buvo gretimo Sklypo Nr. 1 savininkė, todėl riba turėjo būti su ja suderinta, o tai padaryta nebuvo. Pareiškėja taip pat pažymėjo, jog, kai ji pirko namą su Sklypu Nr. 1, jai nebuvo žinoma apie jokį šio sklypo atidalinimą. Be to, toks Sklypo Nr. 1 ir Sklypo Nr. 2 ribos pažymėjimas kadastro žemėlapyje yra negalimas ir dėl to, kad Sklypas Nr. 1 niekada nebuvo nei padalintas, nei atidalintas.

Tokį savo teiginį pareiškėja grindė 1995 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kurią D. E. U. pardavė V. K. 473 kv. m žemės sklypo plotą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį iš V. K. nusipirko V. Z. Pareiškėja teigė, jog Sklypo Nr. 1, kurio savininkė ji yra, padalinimas nebuvo įmanomas, kadangi tuo metu, kai V. K. pirko žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, galiojo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, kurių 31 punkte nurodyta, kad žemės sklypai, suformuoti statiniams arba įrenginiams eksploatuoti, natūra nedalinami.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 92–96) prašė nutraukti bylą arba atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas su pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais ir reikalavimais visų pirma nesutiko dėl to, kad pareiškėja reiškė reikalavimą panaikinti tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančio Sklypo Nr. 2 ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje, nepateikdama jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tuo yra pažeistos kokios nors jos asmeninės teisės ir (ar) teisėti interesai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje nurodyti kadastro duomenų pakeitimo teisiniai pagrindai, kuriems esant gali būti keičiami nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, tačiau tokio prašymo ir dokumentų pareiškėja teritoriniam registratoriui nepateikė.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nėra pateikusi teismui įrodymų apie jos teisių pažeidimą trečiųjų suinteresuotų asmenų Sklypo Nr. 2 plane atlikus įrašą apie šio sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje, todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos reiškiamų reikalavimų nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir byla nutrauktina. Tuo atveju, jeigu teismas laikytų pareiškėją asmeniu, kurio įstatymų saugomos teisės ir teisėti interesai yra galbūt pažeisti, atsakovas pateikė ir kitus argumentus dėl skundo nepagrįstumo.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjos skundo argumentais, kad Sklypo Nr. 2 ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliai planuojamos teritorijos plane nubrėžta riba kerta pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą ir kad Sklypo Nr. 2 plane 2004 m. vasario 4 d. uždėtas spaudas „Sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje“ patvirtina, jog būtent šią dieną Sklypo Nr. 2 ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, ir tai padaryta neteisėtai. Paneigdamas šį skundo argumentą, atsakovas pažymėjo, jog, patikrinus archyvinę Sklypo Nr. 2 kadastro ir registro dokumentų bylą, nustatyta, kad šio sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti 1995 m. lapkričio 1 d. atliekant kadastrinius matavimus, t. y. nustatant sklypo ribų ir šių ribų posūkio taškų koordinates vietinėje koordinačių sistemoje.

Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo nuostatomis, Sklypo Nr. 2 kadastro ir registro duomenys iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, Sklypo Nr. 2 ribos 1998 m. spalio 26 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje, vadovaujantis 1995 m. lapkričio 1 d. atliktų kadastrinių matavimų metu nustatytomis šio sklypo ribų ir šių ribų posūkio taškų koordinatėmis. Pabrėžė, kad tuo metu jokios žymos apie žemės sklypų pažymėjimą kadastro žemėlapyje žemės sklypų planuose nebuvo daromos, nes galiojantys teisės aktai to nereglamentavo.

Be to, toks duomenų sutvarkymas atitiko ir spaudo uždėjimo metu (2004 m. vasario 4 d.) galiojusių Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 1, 5 dalių bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų (2003 m. kovo 7 d. redakcija) (toliau – Nuostatai) 23, 28 punktų nuostatas. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, istoriniam Sklypo Nr. 2 savininkui V. K. elektroniniu paštu 2004 m. vasario 3 d. pateikus prašymą parengti pažymą sandoriui, teritorinis registratorius nustatyta tvarka elektroniniu būdu Užsakymų tvarkymo sistemoje užpildė 2004 m. vasario 3 d. prašymus Nr. 691709 (apskaičiuoti aktualią žemės sklypo vidutinę rinkos vertę) ir Nr. 691711 (parengti pažymą sandoriui), vadovaudamasis Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės (šiuo metu – VĮ Registrų centro) direktoriaus 2001 m. kovo 16 d.

įsakymu Nr. 22 „Dėl spaudo apie sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje formos patvirtinimo“ bei Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės direktoriaus 2002 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 67 „Dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribų įvedimo kadastro žemėlapyje“, patikrino, ar Sklypo Nr. 2 ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, ir 2004 m. vasario 4 d. pažymėjo apie tai Sklypo Nr. 2 plane bei 2004 m. vasario 5 d. parengė pažymą Nr. 44-218031 sandoriui sudaryti, kurios pagrindu tarp V.

K. ir V. Z. 2004 m. vasario 13 d. buvo sudaryta šio sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Tai patvirtina, kad 2004 m. vasario 4 d. žyma Sklypo Nr. 2 plane pagal galiojančius teisės aktus nereiškė šio sklypo ribų suformavimo fakto, o tik tai, kad 1995 m. lapkričio 1 d. suformuoto Sklypo Nr. 2 ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje, o tai reiškia, jog šio sklypo planas atitinka sandorio sudarymo metu (2004 m.) galiojusių teisės aktų reikalavimus, t. y. tinkamas žemės sklypo sandoriui sudaryti. Atkreipė dėmesį, jog tiek šiuo metu, tiek žemės sklypų registravimo funkcijų perėmimo iš apskričių metu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neperėmė nei žemės sklypų formavimo, nei žemės sklypų planų sudarymo funkcijų, o iš pareiškėjos skundo turinio akivaizdu, kad ji nesutinka būtent su Sklypo Nr. 2 ribų suformavimu.

Todėl pareiškėjos ginčijamas 1995 m. lapkričio 1 d. nustatytų Sklypo Nr. 2 ribų pažymėjimas kadastro žemėlapyje, o tikrovėje šio sklypo plano pažymėjimas spaudu apie anksčiau (1998 m. spalio 26 d.) pažymėtas Sklypo Nr. 2 ribas kadastro žemėlapyje, jokių teisinių pasekmių pareiškėjai sukelti negalėjo. Atsakovas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Sklypo Nr. 1 kadastriniai matavimai buvo atlikti 1995 m. vasario 2 d., kuomet šio žemės sklypo savininkė buvo D. E. U., kuri šį žemės sklypą perleido E. K., o pastaroji perleido pareiškėjai.

Pareiškėjos teiginys, jog „tuo metu, kai sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje (2004 m. kovo 3 d.), aš buvau gretimo žemės sklypo savininkė, todėl riba turėjo būti suderinta su manimi“, nepagrįstas teisės normomis, nes teisės aktai nustato, kad tuo atveju, kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu ir koordinuotu žemės sklypu ir kai bendra riba sutampa, suinteresuotas asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jei reikia atstatyti sunaikintus riboženklius.

Tik tokiu būdu teoriškai būtų galimas Sklypo Nr. 2 ribos, o ne šios ribos pažymėjimo kadastro žemėlapyje, derinimas su pareiškėja, tačiau, kaip aukščiau paminėta, pareiškėjai priklausančio Sklypo Nr. 1 kadastriniai matavimai buvo atlikti 1995 m. vasario 2 d., o Sklypo Nr. 2 kadastriniai matavimai buvo atlikti 1995 m. lapkričio 1 d. Pagal pareiškėjos nurodytą žemės sklypų matavimų atlikimo ir šių duomenų registravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre teisinį reguliavimą, vien tik žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kaip privalomas kadastrinių matavimų bylos dokumentas, nėra pakankamas nei žemės sklypo riboms pažymėti, nei kitiems kadastro duomenims fiksuoti, todėl akivaizdu, kad tokio dokumento buvimas ar nebuvimas niekaip neturėjo įtakos nei Sklypo Nr. 2 ribų 1998 m. spalio 26 d. pažymėjimui kadastro žemėlapyje, nei 2004 m. vasario 4 d. spaudo uždėjimui šio sklypo plane.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 143–145) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją. Pažymėjo, jog Sklypas Nr. 1 ir Sklypas Nr. 2 yra gretimybės. Sklypas Nr. 2, kuris šiuo metu jiems priklauso nuosavybės teise, buvo suformuotas iš dviejų savarankiškų valstybinių žemės sklypų, o Sklypo Nr. 2 bendras plotas (870 kv. m) buvo suformuotas dar 1995 m. vasario 1 d. (tuo metu šio sklypo savininkas buvo V. K.) kadastriniais matavimais, kuomet buvo parengtas šio sklypo ribų planas, kurį 1995 m. vasario 1 d. patvirtino, o 1995 m. gruodžio 23 d. patikslino Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos vyr. žemėtvarkininkas. Kadangi pareiškėja Sklypo Nr. 1 savininke tapo tik 1999 m. balandžio 29 d., akivaizdu, kad skunde išdėstyti reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, nes Sklypas Nr. 2 tikslius kadastrinius matavimus turi nuo 1995 m. vasario 1 d. Nurodė, kad 1994 m. Sklypas Nr. 1 taip pat priklausė valstybei, todėl, rengiant Sklypo Nr. 2 ir Sklypo Nr. 1 kadastrinius matavimus, jokių derinimų su privačiais asmenimis nereikėjo, nes žemė nuosavybės teise tuo metu buvo valdoma valstybės. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėja apie Sklypą Nr. 2 ir jo ribas visą informaciją žinojo jau nuo 2005 m. gruodžio 8 d., kuomet ji kreipėsi į teismą su skundu dėl jų rengiamo Sklypo Nr. 2 detaliojo plano planavimo sąlygų panaikinimo, todėl jos teiginiai apie tai, kad ji tariamai apie Sklypo Nr. 2 ribas sužinojo tik 2011 m. gegužės mėn., yra melagingi. Be to, rengiamame Sklypo Nr. 2 ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliajame plane nėra pažymėta jokių ribų ar nustatyta kokių nors sprendinių, kurie kaip nors turėtų įtakos, galiotų, kirstų ar įsiskverbtų į Sklypo Nr. 1 ribas, todėl tai niekaip negali pažeisti ar daryti įtaką pareiškėjos teisėms ar interesams, susijusiems su jos valdomo Sklypo Nr. 1 ribomis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu (T 2, b. l. 9–16) atmetė pareiškėjos skundą.

Teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas dėl to, ar atsakovas teisėtai kadastro žemėlapyje 2004 m. vasario 4 d. pažymėjo šalia pareiškėjos esančio trečiųjų suinteresuotų asmenų valdomo Sklypo Nr. 2 ribas. Teismas nustatė, jog pareiškėja nuo 1999 m. balandžio 29 d. yra Sklypo Nr. 1 (0,0127 ha ploto), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esančio gyvenamojo namo savininkė. Šį sklypą su namu pareiškėja įsigijo iš E. K. 1999 m. balandžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4430 pagrindu. Tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kitas 0,0870 ha ploto Sklypas Nr. 2, priklausantis tretiesiems suinteresuotiems asmenims.

Jie Sklypą Nr. 2 įsigijo 2004 m. vasario 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P1-1956 pagrindu iš V. K., kuris Sklypą Nr. 2 nuosavybės teise valdė nuo 1995 m. sausio 27 d. iki 2004 m. vasario 13 d. Teismas nustatė, jog pareiškėja skunde nurodė, kad 2011 m. gegužės mėn. paštu gavo pranešimą, jog yra parengtas Sklypo Nr. 2 ir sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas, o iš 2011 m. gegužės mėn. V. Z. elektroniniu paštu jai atsiųstų detaliojo planavimo dokumentų paaiškėjo ne tik, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiame Sklype Nr. 2 planuojama statyti gyvenamuosius namus, bet ir tai, jog tarp pareiškėjos Sklypo Nr. 1 ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio Sklypo Nr. 2 yra nubrėžta riba, kuri kerta pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą.

Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateiktas 2011 m. gegužės mėn. pareiškėjai siųstas pranešimas ar V. Z. elektroniniu paštu siųstas detaliai planuojamos teritorijos planas, tačiau ginčo dėl šių faktų egzistavimo byloje nėra. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja 2011 m. birželio 1 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą ir Nacionalinės žemės tarnybos Žemėtvarkos skyrių dėl dokumentų pateikimo. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2011 m. birželio 17 d. faksu pareiškėjai atsiuntė 2011 m. birželio 15 d. atsakymą, kuriame nurodė, kad Sklypo Nr. 2 ribų paženklinimo akto nekilnojamojo turto registravimo įstaiga neturi.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. birželio 17 d. pasiūlė pareiškėjai atvykti į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus raštinę atsiimti Sklypo Nr. 2 byloje esančių dokumentų patvirtintas kopijas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje pateiktus Nacionalinės žemės tarnybos Sklypo Nr. 2 dokumentus, teismas atmetė kaip nepagrįstus trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktus argumentus, kad pareiškėja apie Sklypo Nr. 2 ribas žinojo jau nuo 2005 m. gruodžio 8 d., kuomet ji kreipėsi į teismą su skundu dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų rengiamo Sklypo Nr. 2 detaliojo plano planavimo sąlygų panaikinimo, ir kad jos teiginiai apie tai, jog ji apie Sklypo Nr. 2 ribas sužinojo tik 2011 m. gegužės mėn., yra melagingi.

Teismas šiuo aspektu sutiko su VĮ Registrų centro sprendime padaryta išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-421-20/2006 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-857/2008 vienareikšmiškai nepatvirtina, jog tuo metu (nuo 2005 m. gruodžio 8 d.) pareiškėja žinojo apie tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio Sklypo Nr. 2 ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo laikyti pareiškėjos skundą paduotu praleidus įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, todėl neturėjo pagrindo nutraukti bylą, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu.

Atsakydamas į atsakovo atsiliepime į pareiškėjos skundą išsakytus argumentus, kad pareiškėja nėra pateikusi teismui įrodymų apie jos teisių pažeidimą trečiųjų suinteresuotų asmenų Sklypo Nr. 2 plane atlikus įrašą apie šio sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje, teismas pažymėjo, kad šalių pozicija šiuo klausimu yra skirtinga, o atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjos teiginius, jog Sklypo Nr. 2 ribos, kurios 2004 m. vasario 4 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje, neina per pareiškėjos nuosavybės teise valdomą Sklypą Nr. 1, todėl teismas neturėjo pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad Sklypo Nr. 2 ribų pažymėjimas kadastro žemėlapyje nepažeidžia pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų.

Atsižvelgiant į tai, nutraukti bylą, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, teismas neturėjo pagrindo, todėl tarp šalių kilusį ginčą sprendė iš esmės nagrinėdamas bylą. Teismas nurodė, jog pareiškėja laikosi pozicijos, kad Sklypo Nr. 2 teritorijos plane nubrėžta riba eina per jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, todėl laiko, kad šiame plane 2004 m. vasario 4 d. uždėtas spaudas „Sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje“ patvirtina faktą, kad Sklypo Nr. 2 ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos būtent 2004 m. vasario 4 d., ir tai padaryta neteisėtai.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialo veiksmų, 2004 m. vasario 4 d. kadastro žemėlapyje pažymint Sklypo Nr. 2 ribas, neteisėtumą pareiškėja grindė tuo, jog tuo metu, kai atsakovas pažymėjo Sklypo Nr. 2 ribas kadastro žemėlapyje, ji jau buvo gretimo Sklypo Nr. 1 savininkė ir apie atliekamus kadastrinius matavimus jai turėjo būti pranešta, t. y. ji turėjo būti kviečiama dalyvauti ženklinant Sklypo Nr. 2 ribas. Teismo nuomone, tokios pareiškėjos pozicijos kontekste akivaizdu, kad ji šiuo skundu ginčija Sklypo Nr. 2 kadastrinių matavimų atlikimą.

Teismas nurodė, jog, sprendžiant šį ginčą, esminę reikšmę įgyja aplinkybių, kokiais atvejais ir pagrindais Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas pažymi spaudu žemės sklypo planą, nurodydamas, kad žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje, nustatymas. Teismas vadovavosi ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2004 m. vasario 4 d., galiojusių Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 1, 5 dalimis, Nuostatų 23, 28 punktais, Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2001 m. kovo 15 d.

įsakymu Nr. 5 patvirtintos Žemės sklypo plano privačios žemės sandoriui sudaryti rengimo laikinosios tvarkos (toliau – Tvarka) 6, 7 punktais, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės direktoriaus 2001 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 22 „Dėl spaudo apie sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje formos patvirtinimo“, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės direktoriaus 2001 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. 25 „Dėl atžymos žemės sklypo plane apie sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje darymo tvarkos patvirtinimo“, nuo 2002 m. liepos 25 d.

įsigaliojusiu Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės direktoriaus 2002 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 67 „Dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ribų įvedimo kadastro žemėlapyje“, Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu. Teismas nustatė, kad Sklypo Nr. 2 bendras plotas (870 kv.

m) buvo suformuotas dar 1995 m. vasario 1 d. atliekant kadastrinius matavimus, kai šio sklypo savininkas buvo V. K. Tą pačią dieną buvo parengtas ir šio sklypo ribų planas, kurį 1995 m. vasario 1 d. patvirtino, o 1995 m. gruodžio 23 d. patikslino Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos vyr. žemėtvarkininkas E. R. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsniu, Sklypo Nr. 2 kadastro ir registro duomenys iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, o Sklypo Nr. 2 ribos 1998 m. spalio 26 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje, vadovaujantis 1995 m. atliktų kadastrinių matavimų metu nustatytomis šio sklypo ribų ir ribų posūkio taškų koordinatėmis.

Teismas taip pat nustatė, kad tuometinis Sklypo Nr. 2 savininkas V. K. elektroniniu paštu 2004 m. vasario 3 d. pateikė prašymą parengti pažymą šio sklypo sandoriui. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės direktoriaus 2001 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 22 bei nuo 2002 m. liepos 25 d. įsigaliojusiu Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės direktoriaus 2002 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 67, 2004 m. vasario 4 d. spaudu „Sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje“ pažymėjo apie tai Sklypo Nr. 2 ribų plane ir 2004 m. vasario 5 d. parengė pažymą Nr. 44-218031 sandoriui sudaryti.

Remdamasis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais bei išsamia teisės aktų nuostatų analize, teismas sutiko su pareiškėjos skundo teiginiais, kad jokios žymos apie Sklypo Nr. 2 pažymėjimą kadastro žemėlapyje šio sklypo plane iki 2004 m. vasario 4 d. nebuvo, tačiau nesutiko, kad 2004 m. vasario 4 d. žyma „Sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje“ Sklypo Nr. 2 plane reiškia šio sklypo ribų suformavimo šią dieną faktą. Teismas padarė išvadą, kad 2004 m. vasario 4 d. žyma Sklypo Nr. 2 plane nereiškė šio sklypo ribų suformavimo fakto, o reiškė tik tai, kad 1995 m. suformuoto Sklypo Nr. 2 ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje.

Todėl atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos skundo argumentus, jog tuo metu, kai Sklypo Nr. 2 ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje (2004 m. vasario 4 d.), ji buvo gretimo Sklypo Nr. 1 savininkė ir kad Sklypo Nr. 2 riba turėjo būti su ja suderinta, o nesant Sklypo Nr. 2 ribų parodymo–paženklinimo akto ir pareiškėjos neinformavus, toks paženklinimas turi būti panaikintas. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad VĮ Registrų centro 2011 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. 187, kuriuo nuspręsta palikti galioti teritorinio registratoriaus 2004 m. vasario 4 d. sprendimą pažymėti Sklypo Nr. 2 ribas kadastro žemėlapyje, yra teisėtas ir pagrįstas ir panaikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (T 2, b. l. 19–23) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neatskleidė bylos esmės, neišreikalavo dokumentų, patvirtinančių, kada ir kaip buvo pažymėta ginčo riba. Byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų teismo išvadą, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančio sklypo ribos kadastro žemėlapyje buvo pažymėtos 1998 m. spalio 26 d. Byloje esantys įrodymai paneigia šią teismo išvadą.

2. Teismas neatliko visapusiškos teisės aktų, reglamentuojančių sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje, analizės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1996 m. kovo 11 d. įsakymu Nr. 98 patvirtintos Žemės sklypų planų parengimo, atliekant geodezinius matavimus, metodikos (toliau – Metodika) 5.2, 5.3, 5.8, 5.8.4, 5.8.5, 14.1, 14.2.2 punktais, žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Atkreipia dėmesį į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Nesant žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, ginčo sklypo ribos negalėjo būti pažymėtos kadastro žemėlapyje.

3. Sklypo Nr. 2 plane nedviprasmiškai ir aiškiai nurodyta, kad sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2004 m. vasario 4 d., todėl aiškinimas, jog tada duomenys tik perkelti, neatitinka faktinių aplinkybių. Nei 1995 m., nei 1998 m. Sklypo Nr. 2 ribos kadastro žemėlapyje nebuvo pažymėtos, ir šis faktas yra nepaneigtas. Tuo metu, kai šio sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje (2004 m. vasario 4 d.), ji buvo gretimo sklypo savininkė, todėl riba turėjo būti suderinta su ja. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės direktoriaus 2001 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. 25 negali paneigti ar nustatyti kitokių taisyklių nei nustatytos įstatymuose (Nekilnojamojo turto registro įstatyme ir kt.). Nepateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų, kad sklypo ribos būtų suderintos su gretimų sklypų savininkais.

4. Pagal Taisyklių 25, 26, 27 punktus, žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005, 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Nustatyta Sklypo Nr. 1 ir Sklypo Nr. 2 riba pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, neatitinka imperatyvių teisės aktų reikalavimų. Sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), niekada nebuvo atidalintas ar padalintas.

5. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. birželio 17 d. jai nepateikė nė vieno dokumento, kuriame būtų kokių nors užuominų apie tai, kad Sklypo Nr. 2 ribos kadastro žemėlapyje būtų pažymėtos 1998 m. spalio 26 d. Pateikti dokumentai nepatvirtina, kad Sklypas Nr. 2 kadastro žemėlapyje būtų buvęs pažymėtas iki 1998 m. sausio 1 d., t. y. iki Nekilnojamojo turto registro įkūrimo. Kadangi iki to laiko 870 kv. m sklypo ribos kadastro žemėlapyje nebuvo pažymėtos, į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą negalėjo būti perkelta informacija, kuri Valstybiniame žemės kadastre nebuvo užfiksuota.

6. Žemės sklypo, kurio ji yra savininkė, kadastrinis numeris yra (duomenys neskelbtini). Šis numeris yra toks nuo žemės sklypo suformavimo dienos, jis niekada nėra buvęs archyvinis ir jis patvirtina, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo nei padalintas, nei atidalintas (Nuostatų 102.1, 103 p.). Jai nuosavybės teise priklausantis namas atsidūrė kitų sklypų apsuptyje, ir ji, nepažeisdama kitų savininkų teisių, negali iš savo sklypo išeiti ar į jį įeiti (Žemės įstatymo 18 str. 2 d.). Pažymint ginčo sklypo ribas kadastro žemėlapyje buvo pažeisti Nuostatų 26 punkto reikalavimai. Atkreipia dėmesį į Nuostatų 28 punktą.

7. Jai šiuo metu priklausančio namo laiptai Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktuose planuose yra jai priklausančiame sklype, o V. Z. teritorijų planavimo dokumentuose jie patenka į V. Z. sklypo ribas. Tai yra akivaizdūs neatitikimai, kuriuos teismas turėtų pašalinti.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 36–38) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Sklypo Nr. 2 kadastriniai matavimai atlikti 1995 m. lapkričio 1 d. – iki Metodikos įsigaliojimo, todėl šiuo atveju ji negalioja anksčiau susiklosčiusiems teisiniams santykiams ir įvykusiems juridiniams faktams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009 nagrinėtos aplinkybės skiriasi, todėl nėra teisinio pagrindo šia nutartimi vadovautis sprendžiant šį ginčą.

2. Apeliantės argumentas, kad Sklypo Nr. 2 ribos tariamai 2004 m. vasario 4 d. buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, kuomet ji buvo gretimo Sklypo Nr. 1 savininkė, todėl ribos turėjo būti su ja suderintos, prieštarauja faktiniams bylos duomenims, kuriuos teisingai ir pagrįstai įvertino teismas. Sklypo Nr. 2 ribos 1998 m. spalio 26 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje, vadovaujantis 1995 m. atliktų kadastrinių matavimų metu nustatytomis šio sklypo ribų ir posūkio taškų koordinatėmis. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas kadastro žemėlapio duomenų išrašas, kuriame užfiksuota šio žemės sklypo ribų įvedimo į kadastro žemėlapį data (1998 m. spalio 26 d.). Žymos apie Sklypo Nr. 2 ribų pažymėjimą plane uždėjimo aplinkybės išsamiai ir nuosekliai išanalizuotos teismo sprendime. Nei su apeliante, nei su kitų gretimų žemės sklypų savininkais ginčijamas spaudo 2004 m. vasario 4 d. uždėjimas Sklypo Nr. 2 plane nebuvo derinamas, nesant tam teisinio pagrindo, kurio nenurodė ir apeliantė. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmai laiko atžvilgiu atlikti nuosekliai ir pagrįstai laikantis šiuos veiksmus reglamentuojančių, aukščiau paminėtų, išorinių ir vidinių teisės aktų nuostatų.

3. Nuo 1998 m. sausio 1 d. žemės sklypų registro duomenis tvarkė tuometinė Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė, kurioje ir buvo 1998 m. spalio 26 d. atliktas Sklypo Nr. 2 ribų pažymėjimas kadastro žemėlapyje, todėl akivaizdu, kad tokių duomenų Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pateikti negali.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 316 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų 1, 1.2, 17, 18, 19 punktais, Sklypo Nr. 2 ribos galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka turėjo būti pažymėtos kadastro žemėlapyje (plane), Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius taip pat nepaneigė šios aplinkybės. Valstybinio žemės kadastro kartografinę medžiagą tuo metu tvarkė atskiros įmonės bei organizacijos, duomenys apie žemės sklypo ribų pažymėjimą Valstybinio žemės kadastro duomenų registre nebuvo fiksuojami (kaip ir šiuo metu Nekilnojamojo turto registre), todėl kartu su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai nepatvirtina apeliantės įrodinėjamos aplinkybės – kad Sklypo Nr. 2 ribos kadastro žemėlapyje nebuvo pažymėtos Valstybiniame žemės kadastre. Pareiškėja tik subjektyviai interpretuoja tokio veiksmo atlikimo sąlygas, aplinkybes ir taikytinus teisės aktus.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 2, b. l. 39–42) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismas padarė teisingą išvadą, kad 2004 m. vasario 4 d. žyma jiems priklausančio Sklypo Nr. 2 plane nereiškė šio sklypo ribų suformavimo fakto, o reiškė tik tai, kad jau 1995 m. suformuoto jiems priklausančio žemės sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje.

2. Pareiškėja apie Sklypą Nr. 2 ir jo ribas visą informaciją žinojo jau nuo 2005 m. gruodžio 8 d., kuomet ji kreipėsi į teismą su skundu dėl jų rengiamo Sklypo Nr. 2 detaliojo plano planavimo sąlygų panaikinimo, todėl jos teiginiai apie tai, kad ji tariamai apie Sklypo Nr. 2 ribas sužinojo tik 2011 m. gegužės mėn., yra melagingi. 2011 m. gegužės mėn. buvo tik atnaujintas Sklypo Nr. 2 detaliojo plano rengimas, kuris buvo pradėtas rengti dar 2005 m. pirmoje pusėje. Teismas neteisingai įvertino šias bylos aplinkybes, tačiau tai neturėjo įtakos neteisingam sprendimui byloje priimti. Teismas turėjo nutraukti bylą pagal ABTĮ 101 straipsnio 6 punktą. Pareiškėjai priklausantis gyvenamasis namas yra Sklypo Nr. 1 ribose ir nepatenka į Sklypo Nr. 2 ribas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Pasisakydama dėl byloje nagrinėjamos situacijos, kolegija pažymi, kad savo teisių ir interesų pažeidimą pareiškėja sieja su besiribojančio su jai nuosavybės teise priklausančiu Sklypu Nr. 1 žemės sklypo – Sklypo Nr. 2 – ribų pažymėjimu Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Pagal pareiškėją, jos teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad, atliekant tokį Sklypo Nr. 2 ribų pažymėjimą, buvo pažeista jos, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, teisė dalyvauti Sklypo Nr. 2 ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje procese. Savo teisių materialiuoju pažeidimu pareiškėja nurodė aplinkybę, kad kadastro žemėlapyje nubrėžta riba tarp Sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 kerta jai nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą. Atsižvelgiant į šias pareiškėjos skundo pagrindą atskleidžiančias aplinkybes, nagrinėjamoje byloje teismo turi būti patikrinta, ar pareiškėjos teisės iš tikrųjų buvo pažeistos jos nurodytu būdu.

Pasisakydama dėl šioje administracinėje byloje taikytinų materialinės teisės normų, kolegija pažymi, kad nekilnojamojo daikto pažymėjimą kadastro žemėlapyje reglamentuoja specialios teisės normos: įstatymo lygmeniu – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnis, poįstatyminio teisės akto lygmeniu – Nuostatų 26-28 punktai. Šiuose teisės normose nurodyta, kad apie tai, kad nekilnojamasis daiktas pažymėtas kadastro žemėlapyje, rodo (liudija) kadastro tvarkytojo žyma – spaudas nekilnojamojo daikto (nekilnojamojo turto objekto ribų) plane. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad pareiškėjos nurodyta Sklypo Nr. 2 plane uždėta 2004 m. vasario 4 d. žyma apie šio sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 5 dalies ir Nuostatų 28 punkto taikymo požiūriu laikytina tinkamu ir leistinu įrodymu, patvirtinančiu šio žemės sklypo pažymėjimo kadastro žemėlapyje procedūros atlikimo faktą. Kartu pastebėtina, kad šios žymos uždėjimas yra siejamas su atitinkamo žemės sklypo plano išdavimo suinteresuotam asmeniui laiku, o ne su žemės sklypo pažymėjimo kadastro žemėlapyje procedūros atlikimo laiku. Todėl tokios žymos uždėjimo laikas nėra tapatus žemės sklypo pažymėjimo kadastro žemėlapyje procedūros atlikimo laikui.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 1 dalį (bylai aktuali 2003-05-27 įstatymo Nr. IX-1582 redakcija, galiojusi 2004-02-04), Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis rengiamas ir tikslinamas naudojantis georeferencinių duomenų bazėmis, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nekilnojamojo daikto formavimo procese sudarytais dokumentais, kurie yra pateikti nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti. Iš šios teisės normos matyti, kad kadastro žemėlapio rengimui yra būtini ir pakankami tik Nekilnojamojo turto registre esantys, nekilnojamąjį daiktą charakterizuojantys duomenys. Tai reiškia, kad bent koks suinteresuotų asmenų dalyvavimas kadastro žemėlapio rengimo procedūroje nėra numatytas ir tuo pačiu nėra būtinas. Todėl pareiškėjos teigimas apie jos teisės dalyvauti Sklypo Nr. 2 pažymėjimo kadastro žemėlapyje procese pažeidimą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio taikymo požiūriu negali būti pripažintas pagrįstu.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 straipsnio 4 dalį (2003-05-27 įstatymo Nr. IX-1582 redakcija), prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar: 1) nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą Lietuvos teritorijoje; 2) žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja dėl kadastriniais matavimais netiksliai nustatytų žemės sklypų ribų, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos kertasi ar nesiriboja su gretimų žemės sklypų ribomis, kurių šio Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiniu būdu dėl šiems žemės sklypų planams parengti naudotos kartografinės medžiagos tikslumo. Ši straipsnio dalis ir ją atitinkantis bei ją detalizuojantis Nuostatų 26 punktas suponuoja kadastro tvarkytojo pareigą išsiaiškinti kadastro žemėlapyje pažymimo nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) padėtį jam gretimų nekilnojamųjų daiktų (žemės sklypų) ribų kontekste ir, nustačius, kad nurodytos ribos tarpusavyje nesikerta, jas pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Iš pareiškėjos teigimo apie ginčo žemės sklypo (Sklypo Nr. 2) ribų kadastro žemėlapyje susikirtimą su jos namų valda matyti, kad, pagal ją, nagrinėjamoje situacijoje kadastro tvarkytojas šią savo pareigą įvykdė netinkamai. Tačiau iš byloje esančių Sklypo Nr. 2 planų, kuriuose yra paminėta žyma (o ji reiškia, kad šie planai yra detalizuota kadastro žemėlapio dalis) pareiškėjos nurodyto susikirtimo nėra (T 1, b. l. 33). Jo taip pat nėra byloje esančiame Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenų išraše (T 1, b. l. 101-103). Pareiškėjos teismui pateiktas detaliojo plano (kuris, kaip nurodė pati pareiškėja, nėra patvirtintas ir dėl kurio vyksta kiti teisminiai ginčai) grafinės dalies nuorašas (T 1, b. l. 18) negali būti laikomas oficialiu dokumentu, kuris atstoja kadastro žemėlapio duomenis arba su jais konkuruoja. Todėl šis pareiškėjos pateiktas įrodymas negali būti laikomas paminėtą pareiškėjos teiginį patvirtinančiu įrodymu.

Taigi nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad pareiškėjos skundžiamu Sklypo Nr. 2 pažymėjimu kadastro žemėlapyje teisės nebuvo pažeistos.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas iš esmės yra pagrįstas. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Anatolijus Baranovas

Virginija Volskienė