83ef38e8-ca0b-4af3-8f3e-ea72e8de274e · Kauno apygardos teismas

                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1-142-594/2017                                                        Teisminio proceso Nr. 1-03-0-00015-2015-8                                        Procesinio sprendimo kategorijos: (S)       1.1.4.7.;1.1.4.6.;1.1.7.2.5.;1.1.8.3.;1.1.8.5.;1.1.8.7.1.;                                                                 1.1.8.7.13.;1.1.8.10.1.;1.1.8.11;1.2.3.1.;2.3.6.4.5.;

                          KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, kaltinamajam K. K. (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaido nuotolinio perdavimo priemonėmis), jo gynėjui advokatui Dariui Karabinui, kaltinamajam A. M. (dalyvavimas užtikrintas garso ir vaido nuotolinio perdavimo priemonėmis), jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, nukentėjusiajam A.

M. (2017 m. sausio 3 d. posėdyje), specialistui P. A.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:- K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, teistas:1. 1995-06-16 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 16 str. 2 d., 104 str. (sena BK redakcija) 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;2. 1999-05-06 pagal BK 271 str. 2 d., 278 str. 2 d., 118 str. 3 d., 105 str. 5 p., 7 p., 13 p. (sena BK redakcija) 10 metų laisvės atėmimo;3. 2003-04-16 pagal BK 105 str. 12 p. (sena BK redakcija) 15 metų laisvės atėmimo, remiantis BK 26 str., pripažintas itin pavojingu recidyvistu, BK 43 str. bausmės subendrintos iÅ¡ dalies sudedant su 1999-05-06 nuosprendžiu, galutinė bausmė 17 metų laisvės atėmimo. 2004-02-09 nutartimi, 2003-04-16 nuosprendžiu nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 105 str. 12 p. perkvalifikuota į 2000 m. redakcijos BK 129 str. 1 d. ir paskirta 12 metų laisvės atėmimo.

Pagal senojo BK 26 str. K. K. pripažinimas itin pavojingu recidyvistu panaikintas. Bausmę subendrinus su 1999-05-06 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, paskirta 14 metų laisvės atėmimo, pirmus 6 metus atliekant kalėjime, likusiÄ dalį pataisos namuose,ir- A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , paskutinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruotas iÅ¡vykimas į (duomenys neskelbtini), atliekantis bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, teistas:1. 2003-09-18 pagal BK 178 str. 2 d. 15 parų areÅ¡tu;2. 2004-06-30 pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., taikant BK 63 str., galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 m., pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m.;3. 2004-11-08 pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 24 str., 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., taikant BK 63 str., galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 m. 4 mėn., pritaikius BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su 2004-06-30 nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 m. 5 mėn.;4. 2005-01-17 pagal BK 178 str. 2 d., 254 str. 1 d., taikant BK 63 str. 2 d., galutinė bausmė 2 m. laisvės atėmimo, pritaikius BK 63 str. 9 d. bausmė subendrinta su 2004-11-08 nuosprendžiu, galutinė bausmė 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo;5. 2008-04-24 pagal BK 180 str. 2 d., 180 str. 1 d., 180 str. 1 d., 286 str., taikant BK 63 str. 1, 4 d. galutinė bausmė 3 metai laisvės atėmimo;6. 2008-04-28 pagal BK 178 str. 1 d. 6 mėnesiams laisvės atėmimo, 2008-07-01 nutartimi, pritaikius BK 63 str. 1, 4, 9 d., bausmė subendrinta su 2008-04-28 nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 m. 2 mėn.;7. 2008-12-09 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., pritaikius BK 63 str. 1, 4, 9 d., bausmė subendrinta su 2008-04-28 nuosprendžiu paskirta ir 2008-07-01 nutartimi subendrinta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 m. 5 mėn.;8. 2010-12-30 pagal BK 140 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn., taikant BK 64 str. 1, 3 d., bausmė subendrinta su 2008-12-09 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 mėn. 3 d.;9. 2012-02-20 pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.;10. 2012-04-19 pagal LR BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m., taikant BK 63 str. 1, 4, 9 d., bausmė subendrinta su 2012-02-20 nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 2 m.;11. 2012-05-29 pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2012-04-19 nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 4 m. 6 mėn.;12. 2012-09-06 pagal LR BK 180 str. 1 d., 22 str., 180 str. 1 d., 284 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, taikant LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. subendrinta su 2012-05-29 nuosprendžiu, galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 m. 4 mėn., 13. 2015-09-18 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2012-09-06 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi bei skirta subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 m.; 14. 2016-05-03 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir 1981 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, subendrinta su 2012-09-06 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 2017 m. vasario 15 d. nutartimi nutarta bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo 2015 m. rugsėjo 18 d.;15. 2016-11-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., BK 214 str. 1 d., BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. skirta bausmė subendrinta su 2016-05-03 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, į kuriÄ Ä¯skaityta pagal 2016-05-03 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendį atlikta bausmė, kaltinami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. n u s t a t ė: Kaltinamieji K. K. ir A. M., veikdami bendrininkų grupėje, nužudė žmogų, o bÅ«tent: 2015 m. rugpjūčio 28 d., laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 22.45 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), kaltinamiesiems K.

K. ir A. M. atliekant laisvės atėmimo bausmę, baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 8, K. K. priėjęs prie toje pačioje kameroje buvusio nuteistojo V. M. iÅ¡ už nugaros, per alkÅ«nę sulenkta kaire ranka tyčia sugriebė ir deÅ¡ine ranka laikydamas savo kairę rankÄ stipriai suspaudė V. M. kaklÄ , tokiu bÅ«du atliko smaugimo veiksmus, tuomet į pagalbÄ pasikvietė toje pat kameroje buvusį nuteistÄ jį A. M., kuris sutiko prisidėti prie vykdomos nusikalstamos veikos ir priėjęs laikė V. M. rankas, padėdamas palaužti Å¡io pasiprieÅ¡inimÄ bei iÅ¡laikyti kÅ«no svorį, o V.

M. praradus sÄ monę, K. K. ir A. M. bendrais veiksmais paguldė V. M. ant lovos bei užnėrę medžiaginį chalato dirÅ¾Ä V. M. ant kaklo, užveržė ir tęsė smaugimo veiksmus, o Å¡iam diržui suplyÅ¡us, A. M. paėmė kito chalato dirÅ¾Ä , kurį bendrais veiksmais su K. K. užveržė V. M. ant kaklo bei užriÅ¡o du mazgus, padarydami V. M. kaklo mechaninį suspaudimÄ (asfiksijÄ ), sutrikdė kvėpavimÄ , dėl ko V. M. netrukus mirė, tokiu bÅ«du nužudė V. M. ir tuo padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.Kaltinamasis K.

K. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn., vakare, tikslaus laiko nepamena, jis, A. M., J. S., V. Z. ir V. M. atlikinėjo bausmę baudos izoliatoriuje, (duomenys neskelbtini) kameroje. Ä®vykio dienÄ jis su V. M., dėl ankstesnių nesutarimų (skolų), apsižodžiavo keliais piktais žodžiais. V. M. einant pro jį, jis šį pagriebė už kaklo ranka. Sulenkta alkÅ«ne iÅ¡ už nugaros V. M. užspaudė gerklę ir laikė, kol Å¡is prarado sÄ monę. IÅ¡ pradžių V.

M. bandė rankomis prieÅ¡intis. A. M. jis liepė prilaikyti V. M., nes jam nebeužteko jėgų iÅ¡laikyti, tuo metu V. M. jau nebesimuistė. Gerai nepamena, tačiau jam liepus A. M. priėjo prie V. M. iÅ¡ priekio ir suėmė rankas. Po to, jam paliepus, kartu su A. M. paguldė V. M. į lovÄ ant nugaros. Paguldžius į lovÄ V. M. pradėjo kriokti, todėl jis pasakė, kad reikia užriÅ¡ti jam gerklę, kad nepažadintų kitų. V. M. gerklę užriÅ¡o chalato diržu, kieno chalato diržas buvo, nepamena.

MazgÄ riÅ¡o jis vienas, A. M. nepadėjo. Mazgas buvo ant priekio, kiek riÅ¡o mazgų, nepamena. Ar riÅ¡ant diržas trÅ«ko, tiksliai pasakyti negali, nes jam buvo Å¡okas, buvo susinervinęs. Odinio diržo nenaudojo ir, iÅ¡ kur jis atsirado Å¡iukÅ¡lių dėžėje, nežino. Dėl dviejų chalato diržų, tai gal riÅ¡ant vienas plyÅ¡o ir jis nugriebė kitÄ . Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad A. M. padavė kitÄ dirÅ¾Ä , tai Å¡iuo metu nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu apklausoje sakė tiesÄ .

IÅ¡ anksto su A. M. nebuvo susitarę nužudyti V. M.. Dėl liepimo A. M., tai yra neraÅ¡ytos taisyklės, kad jeigu asmuo yra žemesnės kastos, jam liepus jis turi daryti. Neturėjo jokių minčių žudyti V. M., bet viskas įvyko, nes kaupėsi pyktis ir pratrÅ«ko. Tuo metu, kai kaklÄ veržė diržu galvojo, kad V. M. jau miręs. Ä®vykio metu V. Z. ir J. S. miegojo. Jis juos pakėlė ir pasakė, kad užmušė V. M.. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo K.

K. parodymus (b. l. 169-171, 177-179, t. 1), parodė, kad apklausose jis sakė „gal“, nes kai kurių dalykų nepamena. A. M. prilaikė V. M. jam paliepus, tačiau nepamena, ar kilpÄ veržė abu, kiek pamena, jis riÅ¡o vienas. Parodymų pagrindas suraÅ¡ytas teisingai. Protokolo jis neskaitė, tik dėl akių permetė. Tiksliai nepamena, kokius veiksmus atliko A. M.. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. K. (jo parodymai buvo perskaityti teisminio bylos nagrinėjimo metu) parodė, kad su V. M. buvo konfliktų anksčiau dėl skolų. 2015-08-28, atliekant bausmę kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), V.

M. praeinant pro jį, jis sulenkta per alkÅ«nę kaire ranka iÅ¡ už nugaros suėmė V. M. už kaklo ir, savo rankÄ paėmęs deÅ¡ine ranka, stipriai smaugė. Tuo metu galva parodė prieiti artyn A. M., kuris priėjęs iÅ¡ priekio laikė V. M. rankas prie Å¡onų. Taip spaudė apie pora minučių, buvo nutaręs nužudyti. V. M. nustojus spurdėti, kartu su A. M. paguldė jį į lovÄ . V. M. pradėjus gargaliuoti, pasakė A. M., kad reikia Å¡niÅ«ro, ir matė, kaip A. M. iÅ¡ savo tamsiai mėlyno chalato, kabėjusio ant pakabos prie kameros durų, iÅ¡traukė dirÅ¾Ä , kurį abu uždėjo ant V.

M., gulėjusio ant pilvo, kaklo. Jis užriÅ¡o mazgÄ , kurį laikė A. M., o jis gal jį veržė. Po to užriÅ¡o dar vienÄ mazgÄ . V. M. daugiau garsų neleido. Jis jį užklojo, pabudino kitus kameroje buvusius nuteistuosius, kuriems sakė nekviesti pareigÅ«nų, nes juos iÅ¡kvies jis pats. Vėliau prie kameros priėjęs pareigÅ«nas klausė, ar V. M. eis į zonÄ , už kurį jis atsakė, kad eis. Kiek vėliau jis pasakė pareigÅ«nams, kad pasiimtų lavonÄ . Jis visiÅ¡kai nesigaili, kad V.

M. nužudė (b. l. 169-171, t.1).Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , papildomai nurodė, kad V. M. smaugė jiems abiem stovint, iki Å¡is neberodė gyvybės ženklų, iÅ¡nyko kÅ«no traukuliai. Tai galėjo trukti iki minutės. Tebelaikydamas V. M. rankomis už kaklo, kad kÅ«nas nesusmuktų ant grindų, paprašė A. M. padėti paguldyti V. M. į lovÄ . Kuomet A. M. priėjo, mano, jog V. M. jau buvo miręs, jį lovoje paguldė ant pilvo. Po to lyg ir pasakė A. M., kad reikia užriÅ¡ti V.

M. kaklÄ , nes Å¡is ėmė gargaliuoti. Tada A. M. iÅ¡nėrė iÅ¡ savo chalato dirÅ¾Ä ir padavė jam. Jis diržu apvijo V. M. kaklÄ , suriÅ¡o vienÄ mazgÄ , o tada abu su A. M. stipriai užtempė pirmÄ jį mazgÄ ir ant jo, laikant dirÅ¾Ä A. M., užriÅ¡o antrÄ mazgÄ . Tuo metu, kai A. M. priėjo prie jo smaugiamo V. M., Å¡is dar buvo gyvas. A. M. dar kažkiek prilaikė jo kÅ«nÄ už rankų, kad nesmuktų žemyn (b. l. 177-179, t. 1). Kaltinamasis A. M. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) matė, kaip K.

K. sulenkta per alkÅ«nę ranka smaugė V. M.. V. M. nelabai prieÅ¡inosi, gal galvojo, kad K. K. juokauja. Buvo iÅ¡sigandęs, Å¡okiruotas pamatęs, kad V. M. suėmė už kako, kad Å¡is nebejuda. Jis bijojo liestis, todėl gerai pamena, kad diržo jis neveržė, mazgų neriÅ¡o, tik padėjo V. M. paguldyti į lovÄ . Jis nei rankų, nei kilpos nelaikė, tik įsakius K. K. padėjo V. M. įkelti, kai Å¡is fiziÅ¡kai nebeiÅ¡laikė V. M.. Dėl laikymo už rankų V. M., tai jis jį visÄ paėmė, laikė ir nešė į lovÄ , o už kur paėmęs nešė, nežino.

Gali bÅ«ti, kad laikė V. M., kad jis nesusmuktų, už kur laikė, neatsimena, gal per liemenį. V. M. reikėjo neÅ¡ti apie du metrus, nuo tualeto durų iki kampinės lovos. Neatsimena, bet galėjo ir jis dirÅ¾Ä iÅ¡traukti, nes tuo metu jo lova buvo prie pat V. M. lovos. Ä®vykio metu jo chalatas kabėjo ant lovos galo. Pagal kalinių hierarchijÄ jis yra žemiau nei K. K., todėl privalėjo vykdyti jo nurodymus. Neprisimena, ar matė, kaip buvo veržiama kilpa, kaip buvo daromi mazgai, gal jis net nematė.

Konfliktų tarp jo ir V. M. nebuvo, su juo sutarė gerai. V. M. ginti nebandė, nes bijojo, o į duris pabelsti negalėjo, nes durys buvo toli. Jį uždarius į laikino sulaikymo kamerÄ , jis pareigÅ«nams pats pasakė, kad jo chalate nėra diržo, kuris iki įvykio buvo. Nežino, kas paėmė jo chalato dirÅ¾Ä , nes chalatas kabėjo prie V. M. chalato. Jo chalatas tamsiai mėlynas, vientisos spalvos, o V. M. buvo tamsiai mėlynas, dryžuotas. Su K. K. jis neturėjo nei pykčių, nei labai geros draugystės. Nežino, ar K.

K. turi priežasčių jį apkalbėti. Nukentėjusysis A. M. parodė, kad apie brolio mirtį jam pranešė policija. Pasakė, kad keliama versija, jog Å¡is nusižudė, nes buvo rastas su kilpa ant kaklo. Paskutinį kartÄ brolį buvo matęs per tėčio laidotuves 2014 m. spalio mėn. Pataisos namuose brolio nelankė, bendraudavo telefonu. Kalbantis telefonu brolis V. M. sakė, kad nori grįžti į namus, dirbti, kad nedaug jau liko kalėti. V. M. laidojo jis, tačiau kiek kainavo laidotuvės, nežino.

Jis iki Å¡iol yra Å¡okiruotas brolio V. M. nužudymo, labai skaudu, patyrė neigiamas emocijas. Jam nėra žinoma, kad V. M. bÅ«tų vartojęs narkotikus ir Å¡is to nesakė. Liudytojas V. Z. parodė, kad dėl V. M. nužudymo nieko neatsimena. 2015 m. rugpjūčio 28 d. buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, su juo dar buvo J. S.. Neatsimena, ar buvo konfliktas tarp ko nors tÄ dienÄ , nes daug laiko praėjo. Neatsimena, ar kas nors triukÅ¡mavo kameroje. Kad V. M. negyvas, pamatė, kai jį pažadino K.

K. ir pasakė, kad nebėra. Nematė, kokiomis aplinkybėmis mirė V. M.. Atsibudus kameroje buvo J. S., K. K., A. M.. KÄ darė A. M., J. S., jis nežino, neatsimena. Nepamena, kur įvykio metu buvo A. M. chalatas. Jis (liudytojas) chalato neturėjo. Jam nėra žinoma priežastis, dėl kurios buvo nužudytas V. M.. Perskaičius liudytojo V. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino, kad jie užraÅ¡yti teisingai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Z., be kita ko, parodė, kad 2015-08-28 po dienÄ vykusio konflikto, kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) vakare liko jis, J.

S., V. M., A. M. ir K. K.. Kameroje buvo ramu. Apie 21 val. jis nuėjo miegoti. KÄ tuo metu veikė kiti nuteistieji, jis nematė. Po kiek laiko jį miegantį pažadino K. K., kuris jam liepė keltis ir pasakė, kad kameroje turi lavonÄ . J. S. sėdėjo savo lovoje, o A. M. ir K. K. vaikščiojo po kamerÄ . V. M. gulėjo savo lovoje uždengtas antklode. K. K. pasakė, kad tai jis padarė lavonÄ , A. M. nieko nesakė. Jis suprato, kad nužudytas V. M.. Jis atsistojo nuo lovos, ketindamas eiti prie durų ir pakviesti pareigÅ«nus, tačiau K.

K. neleido, pasakydamas, kad vėliau pats pakvies. Prie V. M. jis nebuvo priėjęs, nežino, ar Å¡is buvo gyvas tuo metu. Po kiek laiko A. M. pabeldė į duris, o atėjus pareigÅ«nams K. K. jiems pasakė, kad pasiimtų lavonÄ . Kokiomis aplinkybėmis buvo nužudytas V. M., jis nematė (t. 1, b. l. 63 - 64).Liudytojas J. S. parodė, kad kaip buvo nužudytas V. M., nematė, nes miegojo. Iki jam nueinant miegoti (apie 19.30 val.) kameroje buvo: K. K., V. Z., A. M.. Jokių konfliktų tarp V. M. ir A. M. nebuvo.

Iš anksčiau apie konfliktus tarp V. M., A. M. ir K. K. jam nežinoma. Jį prikėlė K. K. ir pasakė, kad yra lavonas, ir iškvietė pareigūnus. K. K. nieko nesakė, kas nužudė. Jam parodė atidengę antklodę V. M., kaip gulėjo V. M. - neprisimena. Jam pabudus, visi kiti nuteistieji jau buvo pabudę. V. Z. gulėjo lovoje, A. M., atrodo, jau nebuvo lovoje. Liudytojas G. K. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. dirbo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, baudos izoliatoriaus poste. Apie 22.30 val. priėjus prie kameros Nr. 8 paklausti nuteistojo V.

M., ar eis kitÄ dienÄ Ä¯ bÅ«rį, nuteistasis lovoje gulėjo kniÅ«bsčias ir nieko nesakė. V. M. veido nematė, nes Å¡is buvo užsiklojęs. PrieÅ¡ tai kamerÄ tikrino apie 21.30 val. Tuo metu V. M. matė gulintį lovoje atsimerkusį. Apie 22.45 val. atėjus pamainos vyresniajam, jį informavo, kad nuteistasis V. M. nereaguoja į klausimus. Nuėjus patikrinti kameros, dar prieÅ¡ atidarant kamerÄ , nuteistasis K. K. pasakė „galit pasiimti lavonÄ â€œ. Pamainos vyresnysis A. C., įėjęs į kamerÄ , atidengė lovoje gulinčio nuteistojo antklodę ir pamatė, kad chalato diržas uždėtas ant nuteistojo kaklo.

Tuo metu kiti nuteistieji sėdėjo ant suolų, kas užveržė kilpÄ , nesakė. Jis į kamerÄ Ä¯Ä—jęs nebuvo, stovėjo tarp durų bei iÅ¡vedė nuteistuosius į pasivaikščiojimų kiemelius. Uždarius nuteistuosius į pasivaikščiojimo kiemelius jie rėkė: „kada mus paleisit“, „greičiau paleiskit, mums Å¡alta, o jeigu nepaleisit, dar vienas lavonas bus“, taip rėkė A. M.. Budinčiam pranešė apie tokį iÅ¡sireiÅ¡kimÄ , tada A. M. izoliavo nuo kitų.

Tada K. K. pradėjo rėkti „jeigu jo nepaleisite pas mus, tai tada aÅ¡ pradėsiu save žalotis“. Jam nuteistieji neaiÅ¡kino, o jis ir neklausė, dėl ko buvo nužudytas V. M.. TÄ dienÄ kameroje tarp nuteistųjų buvo konfliktas - A. M. mušė G., kuris po to iÅ¡ kameros buvo iÅ¡vestas. Dėl neformalaus statuso, kastų, tai, kiek žino, vienoje kameroje bÅ«na vienas statusas, todėl abu kaltinamieji turėtų bÅ«ti vienodi. Liudytojas A. C. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 28 d. apie 22.45 val., jam atėjus į (duomenys neskelbtini) pataisos namų baudos izoliatorių, ten budėjęs G.

K. pasakė, jog (duomenys neskelbtini) kameroje esantis nuteistasis V. M. neatsakė į klausimus, gulėjo lovoje, o už jį atsakė nuteistasis K. K.. Pakėlus kameros apžiÅ«ros langelį prie durų stovėjęs nuteistasis K. K. pareiÅ¡kė „pasiimkit lavonÄ , tikrai, tikrai“. Atidaręs kameros duris jis priėjo prie lovos ir atkėlęs antklodę pastebėjo, kad V. M. guli kniÅ«bsčias, jam ant kaklo buvo užriÅ¡tas ir užmazgytas diržas. Kilpa iÅ¡ chalato diržo buvo užmazgyta, jos nebuvo įmanoma atriÅ¡ti.

Jis tarnybai skirtu daugiafunkciniu peiliu nupjovė chalato dirÅ¾Ä . Ar dirÅ¾Ä nupjovė V. M. atvertęs, neprisimena, tačiau pjovė po smakru, žiÅ«rėjo, kad neįpjautų. Jam nebuvo žinoma, kieno chalato diržas buvo ant kaklo. Chalato diržas buvo mėlynos spalvos, sumazgytas, iÅ¡draskytas nebuvo. Bandė gaivinti V. M. atvertęs ant nugaros. Atėjus medicinos darbuotojai, gaivino pasiguldę ant grindų. IÅ¡ nuteistųjų niekas nieko kameroje nesakė, nes jis iÅ¡ karto davė nurodymÄ G.

K. iÅ¡vesti kitus nuteistuosius į pasivaikščiojimo kiemelius. TÄ dienÄ konfliktų su V. M. nepastebėjo, tačiau buvo konfliktas tarp A. M. ir G., kurio, tuo metu, kai buvo rastas negyvas V. M., kameroje jau nebuvo. Nuteistųjų K. K. ir A. M. neformalÅ«s statusai yra vienodi. Negali pasakyti, ar iÅ¡vedami kÄ nors kalbėjo K. K. ar A. M., nes buvo susikoncentravęs į gaivinimÄ . Vėliau kažkas pasakojo, kad sakė, jeigu bus kažkas iÅ¡vestas, tai pjaustytis, - lyg tai K. K. sakė. K. K. grasino gindamas A.

M.. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), karantino kamera Nr. (duomenys neskelbtini). Kameroje ant šiukšlių kibire esančių šiukšlių rastos dvi juodos spalvos diržo dalys su plyšimo žymėmis. 3-čios lovos gulto galvugalyje numestas mėlynos spalvos, su juodais vertikaliais dryžiais, chalatas. Iš po pagalvės kyšo dvi mėlynos medžiagos diržo dalys, su plyšimo žymėmis. Tarpe, tarp ketvirtos ir trečios lovų, ant grindų rastas vyriškos lyties lavonas, kurio kaklo srityje stebimos 2 stranguliacinės vagos, viršutinė intensyvesnė.

Dešinėje pusėje, po barzda stebima 0,5 cm dydžio žaizdelė. Po lavono kaire ranka yra prispausta mėlynos spalvos medžiaginio diržo dalis, kurios vienas galas nelygus, su plyšimo žymėmis. Kita diržo dalis, su plyšimo žymėmis bei kitame gale esančiu mazgu, kurio dydis yra apie 6 cm ilgio ir 4,5 cm pločio, rasta po lavono nugara. Iš įvykio vietos paimtos diržų dalys, chalatas nuo 3-čios lovos apatinio gulto (t. 1, b. l. 6-16)2016-11-17 daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog 2015-08-28 įvykio vietos apžiūros metu paimtas chalatas yra M dydžio, mėlynos spalvos su violetinės spalvos juostomis.

Juosmens Å¡onuose yra diržakilpės. Kaip matyti iÅ¡ fotonuotraukų – diržo nėra (b. l. 17-20, t. 1).2016-09-08 ir 2016-11-17 buvo apžiÅ«rėti ir įvykio vietoje paimti diržai (jų dalys), fiksuojant, jog dvi juosvos spalvos diržo dalys ir tamsiai mėlynos spalvos medžiaginio diržo dalys susidarę diržus perplėšus, o dvi melsvos spalvos su violetinėmis juostomis diržo dalys yra nupjautos. Nurodyta, jog odinis, juodos spalvos diržo dalys supakuotos į paketÄ Nr. 1530991, melsvos spalvos – į paketÄ Nr. 1530963, mėlynos – į paketÄ Nr. 1530941 (b. l. 21-26, 27-29, t. 1).2015-09-02 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, jog A.

M. pateikė jam priklausantį chalatÄ , kurį turėjo bÅ«damas kameroje Nr. 8 (b. l. 30-31, t. 1), kurį apžiÅ«rėjus 2015-09-02 ir 2016-11-17 užfiksuota, jog chalatas mėlynos spalvos, kurio rankogaliai ir apykaklės kraÅ¡tai apsiÅ«ti raudonos spalvos apvadais, juosmens srityje yra 2 diržakilpės (b. l. 32-34, 35-37, t. 1). 2015-08-31 specialisto V. V. iÅ¡vadoje nurodyta, kad V. M. mirtis įvyko nuo mechaninio uždusimo suspaudus kaklÄ kilpa. Tai patvirtina vienguba horizontali neiÅ¡tisinė atvira stranguliacinė vaga kakle su nubrozdinimu kaklo kairėje pusėje, taÅ¡kinės kraujosruvos akių vokų jungėse, bei po plaučių krÅ«tinplėvėmis, skystas kraujas Å¡irdies ertmėse, vidaus organų pilnakraujystė, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas.

V. M. mirtis įvyko prieÅ¡ 2-3 paras iki jo kÅ«no teismo medicininio tyrimo pradžios 2015-08-31 d. 11.00 val. V. M. lavone sužalojimų, iÅ¡skyrus stranguliacinę vagÄ , kurios iÅ¡sidėstymas ir pobÅ«dis rodo, jog ji galėjo bÅ«ti padaryta kÅ«no svorio jėgos poveikyje, nėra. V. M. lavone sužalojimų, bÅ«dingų kovai ar savigynai, nekonstatuota. V. M. kraujyje, Å¡lapime bei imuninės analizės duomenimis, etilo alkoholio, opijatų, amfetaminų, kanabinoidų, kokaino bei jo metabolitų, benzodiazepinų nerasta.

Labiausiai tikėtina, jog V. M. mirtis - mechaninis uždusimas suspaudus kaklÄ kilpa įvyko jo kaklÄ suspaudus tyrimui pateiktu medžiaginiu diržu, kuris yra voke Nr. 1530963. Padėtyje, kurioje buvo rastas V. M. lavonas, galima savižudybė (t.1, b. l. 41 - 43).Teismo medicinos specialistas V. V. 2016-07-13 apklausos metu iÅ¡ esmės patvirtino specialisto iÅ¡vadoje pateiktas iÅ¡vadas (b. l. 48-50, t. 1)Teismo medicinos specialistas V. V. papildomos apklausos metu 2016-11-14 papildė, kad jog lavono kakle stranguliacinė vaga, kaklo priekyje, kuri eina gerklų lygyje, 7 cm žemiau smakro kaklo Å¡onuose, vaga praktiÅ¡kai horizontali, baigiasi perėjimu į sprandÄ .

Kaip jau nurodyta specialisto iÅ¡vadoje, ant kaklo stebima viena stranguliacinė vaga su odos nubrozdinimu. IÅ¡vadoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina, jog V. M. mirtis - mechaninis uždusimas suspaudus kaklÄ kilpa įvyko jo kaklÄ suspaudus tyrimui pateiktu medžiaginiu diržu, kuris buvo pateiktas voke Nr. 1530963. Ant V. M. kaklo matyti vienguba stranguliacinė vaga su ryÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tais vagos kraÅ¡tais bei silpniau iÅ¡reikÅ¡ta vidurinė dalimi, padaryta viena smaugvirve (b. l. 52-53, t. 1).2015-08-29 sužaloto asmens medicininės apžiÅ«ros pažymoje Nr. 11/1-154 nurodyta, kad apžiÅ«rėjus A.

M. fiksuotas deÅ¡inės plaÅ¡takos krumplių nežymus patinimas. Teigia mušęs nuteistÄ jį G. (b. l. 83, t. 1)2015-08-29 sužaloto asmens medicininės apžiÅ«ros pažymoje Nr. 11/1-153 nurodyta, kad apžiÅ«rėjus K. K. iÅ¡oriÅ¡kai pastebimų kÅ«no sužalojimų nėra (t. 1, b. l. 184) Dėl veikos kvalifikavimoBaudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir norėjo jÄ atimti.

Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008 2K-302/2010, 2K-22/2013). Aukščiau iÅ¡vardinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad V. M. buvo nužudytas 2015 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpiu nuo 21 val. iki 22.45 val., jį pasmaugiant, nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis.

Å ios aplinkybės, tiek dėl nusikaltimo padarymo vietos ir laiko, tiek dėl nužudymo bÅ«do, patvirtintos visuma aukščiau iÅ¡dėstytų įrodymų ir abejonių nekelia, todėl detaliau dėl jų nepasisakytina. Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo K. K. parodymų, tarp jo ir nužudytojo buvo asmeninių nesutarimų ir anksčiau, dėl ko jis pastarÄ jį ir nužudė. Nors tokio motyvo neturėjo kaltinamasis A. M., tačiau jis, K. K. pradėjus smaugti V. M., kaltinamojo K. K. kvietimu, prie jo daromo nusikaltimo prisijungė: laikė V.

M., o Å¡iam nustojus prieÅ¡intis, paguldė į lovÄ . V. M. lovoje pradėjus gargaliuoti (kas leidžia teigti, jog tuo metu jis dar buvo gyvas), A. M. paėmė chalato dirÅ¾Ä , kuriuo apviję nužudytojo kaklÄ , jį abu smaugė, o Å¡iam diržui suplyÅ¡us, paėmė kito chalato dirÅ¾Ä ir abu su kaltinamuoju K. K. jį užveržė bei užriÅ¡o 2 mazgus, kas remiantis specialisto iÅ¡vada, ir lėmė V. M. mirtį. Nors teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis K. K. pradėjo neigti, jog A. M. atliko aukščiau aptartus veiksmus, tačiau Å¡ias aplinkybes jis buvo nurodęs apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu.

Jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus perskaičius teisme, jų nepaneigė. Be to, liudytojas A. C. patvirtino, jog kilpa buvo užmazgyta ir užveržta stipriai - jos nebuvo įmanoma atriÅ¡ti, dėl ko teko jÄ nupjauti. Tai atsispindi ir įvykio vietos apžiÅ«ros (b. l. 6-16, t.

1) bei papildomos daiktų apžiÅ«ros protokole (b. l. 27-29, t. 1). Å ios aplinkybės patvirtina, jog kilpos užveržimas buvo atliktas abiejų kaltinamųjų, o kaltinamojo K. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo teisingi. Tai, jog V. M. prilaikė bei kartu su K. K. paguldė į lovÄ , neneigė ir pats kaltinamasis A. M., tačiau nurodė, jog jokių veiksmų, kurie lėmė V. M. mirtį, jis neatliko, tačiau, kaip jau minėta, Å¡iuos A. M. parodymus paneigia kaltinamojo K. K. parodymai. Be to, nužudymui buvo panaudotas ir diržas iÅ¡ A.

M. chalato, kas vėlgi tik patvirtina kaltinamojo K. K. parodymų visumÄ bei A. M. kaip bendravykdytojo dalyvavimÄ nužudant V. M..              Pažymėtina, kad bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Nustačius asmenų susitarimÄ veikti bendrai, jų suvokimÄ , kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Be to, teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Kasacinės nutartys Nr. 2K-275/2007, Nr. 2K-229/2008).

             Nors, kaip matyti iÅ¡ kaltinamųjų parodymų, jie nebuvo iÅ¡ anksto susitarę nužudyti V. M. bei kada ir kaip tai padaryti, tačiau iÅ¡ kaltinamųjų atliktų veiksmų matyti, kad kiekvieno jų veiksmai buvo reikÅ¡mingi bendrai nusikalstamai veikai, sudarė sÄ lygas kito bendrininko veiksmams ir juos papildė (K. K. smaugiant V. M. ranka, A. M. jį prilaikė, abu paguldė į lovÄ , o V. M. gulint lovoje pradėjus gargaliuoti, užriÅ¡dami ir užverždami kilpÄ jam ant kaklo, jį bendrais veiksmais nužudė).

Tai, jog K. K. pirmas pradėjo daryti nusikaltimÄ , o A. M. prisijungė kiek vėliau, tačiau V. M. dar esant gyvam, jo kaip bendrininko atsakomybės neÅ¡alina. ApraÅ¡yti kaltinamųjų veiksmai iÅ¡ esmės reiÅ¡kė susitarimÄ padaryti nusikalstamÄ veikÄ â€“ nužudyti V. M., kurie pasireiÅ¡kė sutartinais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad jie pritaria vienas kito veiksmams. Kaltinamųjų asmeninės savybės (jų amžius, gyvenimo patirtis), nusikaltimo padarymo mechanizmas (užveržiant kaklÄ kilpa) rodo, kad kaltinamieji neabejotinai suvokė, kad tokie jų veiksmai lems V.

M. mirtį ir to siekė. Kadangi nusikalstamus veiksmus jie baigė atlikti tik V. M. mirus, akivaizdu, jog abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia. Kaip jau buvo minėta, nusikaltimas buvo įvykdytas dėl K. K. asmeninių nesutarimų su V. M., veikÄ kvalifikuojančių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl kaltinamųjų veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d.Dėl atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių, bausmės BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 2 d.). Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo K. K. parodymų, jis viso proceso metu savo kaltę pripažino, tačiau iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu jo duotų parodymų matyti, jog jis nesigaili padaręs šį nusikaltimÄ . NuoÅ¡irdaus gailėjimosi nepatvirtina ir jo parodymai, duoti teisminio bylos nagrinėjimo metu, juolab kad jis iÅ¡ dalies pakeitė savo parodymus dėl A.

M. veiksmų apimties nužudant V. M., todėl pagrindo iÅ¡vadai, jog deklaruojamÄ gailėjimÄ si bÅ«tų galima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nėra. Nors iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo K. K. parodymai dėl nusikaltimo padarymo ir jį padariusių asmenų turėjo įtakos, jog greitai buvo nustatytas ir kitas asmuo, kartu su juo padaręs nusikaltimÄ , tačiau jie nebuvo esminiai, juolab kad teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis bandė neigti anksčiau paties nurodytas aplinkybes, todėl jo parodymų nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 p.Kaltinamojo A.

M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kadangi, nors jis ir nurodė, kad kaltu prisipažįsta, tačiau faktiÅ¡kai neigė atlikęs veiksmus, kurie sudarytų jam inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, jog veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei kad nusikaltimÄ padarė bÅ«dami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 p., dėl galimybės Å¡iÄ aplinkybę pripažinti jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamiesiems buvo praneÅ¡ta teismo posėdžio metu).Kaltinamasis K.

K. Ukmergės pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Psichikos sveikatos centre gydytojo psichiatro gydytas nebuvo (b. l. 186, t. 1), nuo 1998-01-15 iki 1999-02-08 gydytas VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje (b. l. 188, t. 1). Ä®trauktas į psichiatrinio kabineto įskaitÄ (b. l. 39, t. 2). Teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-10/2016 nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu 2015-08-28 K. K. psichikos sutrikimu nesirgo, jam nustatytas emociÅ¡kai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kuris netrukdė ir netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali atlikti bausmę.

Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (b. l. 18-23, t. 2). Kaltinamojo parodymai yra logiški ir pakankamai nuoseklūs, todėl pagrindo abejoti kaltinamojo pakaltinamumu nėra. Jis anksčiau teistas (b. l. 24, 25-27, 28-30, 34-37). 2003-04-16 nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu (b. l. 28-30, t. 2). 2004-02-09 nutartimi K. K. veika, 2003-04-16 nuosprendžiu kvalifikuota pagal BK 105 str. 12 p., perkvalifikuota į 2000 m. redakcijos BK 129 str. 1 d. ir paskirta 12 metų laisvės atėmimo.

Pagal senojo BK 26 str. K. K. pripažinimas itin pavojingu recidyvistu panaikintas. Bausmę subendrinus su 1999-05-06 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, paskirta 14 metų laisvės atėmimo, pirmus 6 metus atliekant kalėjime, kitÄ dalį - pataisos namuose (b. l. 32, t. 2). Charakterizuojamas neigiamai: charakteristikoje nurodoma, kad nuteistajam bÅ«dingas aukÅ¡tas psichopatiÅ¡kumo lygis, galimos impulsyvios, neapgalvotos reakcijos, linkęs kerÅ¡tauti, savo tikslo siekia bet kokiomis priemonėmis. EmociÅ¡kai dirglus, greitai iÅ¡provokuojamas, į spaudimÄ reaguoja agresyviai.

Bausmės atlikimo metu baustas 53 kartus, 34 nuobaudos galiojančios (b. l. 38, t. 2). Kaltinamasis A. M. įraÅ¡ytas į psichiatrijos įskaitÄ , diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (b. l. 98, t.1). Duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. M. bÅ«tų buvęs apsvaigęs, nėra. Kaltinamojo parodymai viso proceso metu yra logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, todėl pagrindo abejoti kaltinamojo pakaltinamumu nėra.A. M. charakterizuojamas neigiamai: charakteristikoje nurodoma, kad nuteistasis yra impulsyvus, jam bÅ«dingas žiaurus, grubus elgesys su aplinkiniais.

Jis yra dažnai konfliktuojantis, nevengiantis smurtauti. Atliekant bausmę baustas 35 kartus (b. l. 96, t.1). Anksčiau teistas (b. l. 101-113, 116, 117-123, 124-127, 128-129, 130-134, 135, 136-137, 138-140, 144-147, 148-150, 151-152, 153-155, 156-159, t. 1). Nusikalstama veika, numatyta BK 129 str. 1 d., yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Ä®statymas nenumato, jog padarius tyčinį labai sunkų nusikaltimÄ bÅ«tų galima taikyti BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti. Pagrindų taikyti BK 62 str. 1 d. ar 2 d. nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę, nei įstatymo nustatytÄ , bausmę byloje nenustatyta.

BK 54 str. 3 d. numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad sankcijos ribose kaltinamiesiems paskirta bausmė prieÅ¡tarautų teisingumo principui, iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų galima taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, nenustatyta. Aukščiau iÅ¡dėstytos, kaltinamuosius charakterizuojančios aplinkybės, duoda pagrindÄ pripažinti, kad bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, paskyrimas kaltinamiesiems yra netikslingas, todėl jiems skirtinos realios laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis kiekvienam kaltinamajam nustatytinas atsižvelgiant į visumÄ aukščiau paminėtų aplinkybių, kiekvieno iÅ¡ kaltinamųjų atliktus veiksmus bei vaidmenį, į tai, jog nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas kaltinamuosius charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad nusikalstama veika įvykdyta atliekant bausmę, kas leidžia teigti, jog skiriamos bausmės kaltinamiesiems reikiamo poveikio nedaro, tačiau įvertinus tai, jog kaltinamasis K.

K. savo kaltės neneigė, jo parodymai turėjo reikÅ¡mės nustatant kitÄ nusikaltimÄ padariusį asmenį, bet jis jau ne pirmÄ kartÄ Ä¯vykdė analogiÅ¡kÄ veikÄ , jam skirtina artima maksimaliai sankcijoje numatyta bausmė, o kaltinamajam A. M., įvertinus tai, jog nusikaltimas buvo įvykdytas ne jo iniciatyva, mažesnė nei maksimali, artimesnė sankcijos vidurkiui. Pagal teismų praktikÄ , jei priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki Å¡io nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , paskyrę bausmę už naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , jÄ subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme.

Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiÅ¡ko sudėjimo, o subendrintÄ bausmę paskirti tokiÄ , kokia bÅ«tų buvusi priimant vienÄ nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-133/2012, 2A-7-6/2013). Abu kaltinamieji nusikaltimÄ padarė atlikdami bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius, todėl remiantis BK 64 str. jiems Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su bausmėmis, kurių neatlikus buvo padaryta nauja veika, turėtų bÅ«ti bendrinamos BK 64 str. pagrindu.

Tačiau po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo kaltinamojo A. M. atžvilgiu buvo priimti nauji nuosprendžiai, todėl A. M. paskirtų bausmių subendrinimui taikytina BK 63 str. nuostatos. Kadangi Å¡iuo nuosprendžiu jis nuteisiamas už labai sunkų nusikaltimÄ , o bausmę jis atlieka už nusikaltimus, kurių sunkiausias priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (bausmės priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms ir labai skiriasi pagal pavojingumÄ ), bausmių subendrinimui taikytinos BK 63 str. 2, 5 d. 2 p., 9 d. nuostatos, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę.

K. K. paskirta bausmė bendrinama vadovaujantis BK 64 str., tačiau atsižvelgiant į visumÄ aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, į Å¡iuo nuosprendžiu skiriamos bausmės dydį, į tai, jog kaltinamasis K. K. iÅ¡ esmės jau baigia atlikti ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, jam skirta bausmė bendrinama taikant dalinį bausmių sudėjimÄ (BK 64 str. 1, 3 d.). Ä®vertinus visumÄ aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistųjų asmenybes bei jų padarytos veikos pavojingumÄ , kaltinamajam K.

K. skiriamÄ bausmę nustatoma atlikti kalėjime, kaltinamajam A. M. – pirmus 5 metus kalėjime, kitÄ bausmės dalį – pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2016 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnis numato, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį už paskutinį nusikaltimÄ , atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobÅ«dį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu.

Kadangi naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ K. K. padarė bÅ«damas anksčiau teistas už analogiÅ¡ko labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , jo teistumas neiÅ¡nykęs ir nepanaikintas, todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, jis pripažintinas pavojingu recidyvistu. A. M. Å¡ioje byloje pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, kurį jis padarė bÅ«damas recidyvistu (bÅ«damas teistas ir turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ ), todėl jis pripažintinas pavojingu recidyvistu, vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Kaltinamiesiems kardomosios priemonės skirtos nebuvo, kadangi jie atlieka laisvės atėmimo bausmes, tačiau kaltinamajam K. K. bausmės laikas baigsis netrukus. Nors A. M. neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tačiau siekiant užtikrinti, jog pasibaigus jiems skirtos bausmės laikui, o šiam nuosprendžiui neįsiteisėjus, kaltinamieji nebūtų paleisti į laisvę, kadangi yra pagrindas manyti, jog būdami laisvėje jie darys naujus nusikaltimus, be to, siekdami išvengti ilgalaikės terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo gali pasislėpti, jiems iki bausmės vykdymo pradžios skirtina kardomoji priemonė - suėmimas (BPK 119 str., 122 str. 1 d. 1, 3 p., 139 str., 307 str. 1 d. 6 p., BVK 66 str. 1 d.).Civilinių ieškinių gauta nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.Daiktai ir informacijos laikmenos, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: chalatas ir trys diržai (jų dalys), paimti 2015-08-28 įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 6-16), bei įtariamojo A.

M. 2015-09-02 pateiktas chalatas (kaltinamasis nurodė jį sunaikinti) (t. 1, b. l. 30-31) nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.). Dėl proceso iÅ¡laidų Nagrinėjant bylÄ kaltinamiesiems buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas. Už advokato darbÄ yra apmokama BPK 106 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog pagal bylos duomenis kaltinamųjų turtinė padėtis nėra gera, jie atlieka ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes, gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, proceso iÅ¡laidos ir iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti iÅ¡ jų nepriteistinos (BPK 51 str. 1 d. 3 p., 5 p., 3 d., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 str. 6 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., 308 str. , n u s p r e n d ž i a:

K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 14 (keturiolikos) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. PaskirtÄ bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du su neatliktos bausmės dalimi pagal 2004 m. vasario 9 d. Kauno apygardos teismo nutartį ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 14 (keturiolika) metų 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius ir 2 dienas terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant kalėjime.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. balandžio 12 d.K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pripažinti pavojingu recidyvistu.K. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki bus pradėtas bausmės vykdymas pagal šį nuosprendį, skirti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ . A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 13 (trylikos) metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

PaskirtÄ bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2, 9 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrinti su 2016 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 13 (trylika) metų terminuoto laisvės atėmimo, pirmuosius 5 (penkerius) metus bausmę paskiriant atlikti kalėjime, o kitÄ bausmės dalį - pataisos namuose. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmės dalį, atliktÄ pagal 2016 m. lapkričio 14 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. balandžio 12 d.A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pripažinti pavojingu recidyvistu. A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) iki bus pradėtas bausmės vykdymas pagal šį nuosprendį, skirti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ .Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: chalatÄ ir tris diržus (jų dalis), paimtus 2015-08-28 įvykio vietos apžiÅ«ros metu, bei įtariamojo A.

M. 2015-09-02 pateiktÄ chalatÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. IÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti iÅ¡ kaltinamųjų K. K. ir A. M. nepriteisti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtam nuteistajam Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos) gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                Albinas Antanaitis