83ecfce6-e80f-4da0-8d2f-0bf732a6d869 · Kauno apygardos teismas

Pranešėja DPranešėja: Danguolė Šiugždinytė                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-786-238/2015;Teisėjas: Bronislovas Liatukas             Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00392-2013-4;Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, išteisintajai V.

M., jos gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui, nukentėjusiajai V. O., civilinio atsakovo „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo atstovui advokatui Dariui Butvilavičiui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios V. O. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mindaugo Å ukio apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinta, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiosios V.

O. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. M. pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad 2013 m. gegužės 3 d., apie 15.30 val., Kaune, Dubingių g., vairuodama automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo AlauÅ¡o g. link Savanorių pr., nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje su Partizanų gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodama Å¡alutiniu keliu nedavė kelio automobiliui „Mazda 323“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, ir su juo susidÅ«rė, dėl to automobilio „Mazda 323“ vairuotojai V. O. padarė kÅ«no sužalojimÄ , sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nuosprendžiu V. M. iÅ¡teisinta dėl kaltinimo pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nuosprendyje konstatuota, kad nesant kategoriÅ¡kos teismo medicinos ekspertų iÅ¡vados, kad bÅ«tent autoavarijos metu V.

O. padaryti kÅ«no sužalojimai – kairiojo sÄ nario raiščių plyÅ¡imai ir nepilnas kairės girnelės iÅ¡nirimas, dėl kurių nesunkiai buvo sutrikdyta jos sveikata, nesurinkus kitų įrodymų, leidžiančių V. M. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį, teismas vadovavosi pagrindine nuostata, jog visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamosios naudai, ir darė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamoji V. M. turi bÅ«ti iÅ¡teisinta.Apeliaciniame skunde (toliau-skundas) nukentėjusioji V.

O. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nuosprendį panaikinti, V. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 281 straipsnio 1 dalyje, pripažinti jÄ civiline ieÅ¡kove baudžiamojoje byloje ir priteisti jos praÅ¡omÄ Å¾alos atlyginimÄ . Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, netinkamai jas pritaikė ir iÅ¡aiÅ¡kino, dėl ko buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas. Pirmosios instancijos teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, neįvertino byloje surinktų įrodymų ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis.

Teigia, kad teismas neatsižvelgė, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 11/15(02) nurodoma, kad V. O. 2013-05-03 eismo įvykio metu padaryta kairiojo kelio sÄ nario III0 girnelės dalinis iÅ¡nirimas, medialinio - girnelės Å¡launinio raiščio plyÅ¡imas, dėl kelio sÄ nario III0 girnelės dalinio iÅ¡nirimo, medialinio - girnelės Å¡launinio raiščio plyÅ¡imo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, eismo įvykio metu V. O. padarytiems kairės kojos sužalojimams ir patirtai kelio traumai tiesioginės įtakos anksčiau konstatuota kairės kojos patologija neturėjo.

Teismas visiÅ¡kai nepaisė 2015-06-02 teismo posėdžio metu apklausto eksperto L. Gogelio parodymų, neįvertino ir eksperto atsakymų į civilinio atsakovo klausimus. Taip pat teismo nebuvo vertinama tai, kad nuo 2004 m. iki eismo įvykio ji neturėjo ir nesikreipė į jokias gydymo įstaigas dėl kairio kelio skausmo, kÄ patvirtino tiek teismo medicinos ekspertas, tiek jos medicininiai dokumentai, dėl kurių pats teismas kreipėsi į Kauno m. gydymo įstaigas. Neatsižvelgė ir į tai, kad visas jos gydymas buvo tęstinis, net nedarbingumas nuo pat tos dienos (2013-07-13), kuomet uždėjo pagamintÄ Ä¯tvarÄ , kadangi 2013-07-11 nustatė, kad be jo vaikščioti jai nebegalima, iki pat laiko po reabilitacijos atlikus pirmÄ jÄ operacijÄ (2014-02-03) buvo nenutraukiamas, ir jokių kitų nusiskundimo priežasčių kaip tik eismo įvykis, medicininiuose dokumentuose nenurodyta.

Teismas ignoravo informacijÄ , kad nuo 2013-05-03 ji nei karto nesikreipė nei į skubios pagalbos skyrių (juk patyrus traumÄ iÅ¡ karto kreipiamasi bÅ«tent ten) ar kur kitur dėl jokios kitos traumos. Taip pat teismas net nenagrinėjo, kad dėl 2013-05-03 pasekmių jai buvo atlikta dar viena kairės kojos operacija 2014-10-23. Be kojos pažeidimų, ji patyrė ir kitų traumų, po eismo įvykio turėjo 2 savaites neÅ¡ioti kaklo įtvarÄ , o liekamųjų pasekmių liko iki dabar. Priimdamas nuosprendį, teismas rėmėsi liudytojo M.

Ž. parodymais, kad nukentėjusioji iÅ¡ karto po autoavarijos nesiskundė sužalojimais ir vaikščiojo, bet neįvertino jo žodžių, kad jis nuėjo prie nukentėjusiosios, padavė jai savo vizitinę kortelę ir nuvažiavo. Tad objektyviai vertinti jos sužalojimų jis neturėjo nei galimybės, nei kvalifikacijos, nei laiko. Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad kaltinamoji tiek savo pasiaiÅ¡kinime Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos virÅ¡ininkui, tiek teismo posėdžiu metu, pati ne kartÄ nurodė, kad po eismo įvykio, kuomet jos laukė atvykstančių policijos pareigÅ«nų, ji (nukentėjusioji) skundėsi kairės kojos skausmu.

Atvykus policijos pareigÅ«nams jai buvo pasiÅ«lyta iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , bet kadangi ji buvo Å¡oko bÅ«senos, nors ir skundėsi jiems kojos skausmu bei galvos svaigimu, greitosios pagalbos atsisakė, nesugebėjusi tinkamai įvertinti sužalojimų masto, o atslÅ«gus emocinei bÅ«senai ir supratusi, kad skausmas vis Å«mėja, t. y. praėjus vos 2 val. po įvykio, kreipėsi į gydymo įstaigÄ . Apeliantė teigia, kad Å¡ioje byloje teismas nevertino ir nenagrinėjo, kad kaltininkė nepaisė bei nesilaikė LR KET 4, 5, 9, 14, 18, 127, 154 punktuose numatytų reikalavimų.

Nebuvo nustatinėjama (nors pagal medicininius dokumentus tai galima atlikti visuomet), ar kaltininkė, atsižvelgiant į savo sveikatos bÅ«klę bei vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 301 dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiÅ«ros įstaigose 1 p., bylojančiu, kad asmenys, norintys įsigyti ar turintys vairuotojo pažymėjimÄ , privalo tikrintis sveikatÄ prieÅ¡ vairuotojo teisių įsigijimÄ bei vėliau periodiÅ¡kai, nustatyta tvarka t. y. kartÄ per 5 metus, jei nėra medicininių kontraindikacijų minimu LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 301 IV. dalyje, apskritai galėjo vairuoti B kategorijos transporto priemonę.Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Mindaugas Å ukys apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nuosprendį panaikinti bei priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo V.

M. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 15 MGL dydžio baudÄ , taip pat tenkinti nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡iuo atveju teismo posėdžiuose imtasi visų įmanomų priemonių tam, kad bÅ«tų iÅ¡samiai iÅ¡tirtos visos galimos su nusikalstamos veikos padarymu susijusios aplinkybės, todėl esminis Å¡iuo atveju yra surinktų įrodymų vertinimo klausimas. Mano, kad teismas, teigdamas, jog teisme apklausiant teismo medicinos ekspertÄ LeonÄ Gogelį gautos iÅ¡vados dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų nėra kategoriÅ¡kos ir dėl to priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį nebuvo įsigilinęs į kitus byloje surinktus duomenis.

Visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertų iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ bylos įrodymų, kuriÄ teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu įrodymų viseto iÅ¡tyrimu. Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobÅ«dį, eksperto iÅ¡vada gali bÅ«ti kategoriÅ¡ka, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iÅ¡keltus klausimus, jei jam trÅ«ksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymÄ .

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto 2015-02-18 iÅ¡vadoje Nr. 11-1984(14) nurodyta, jog dėl duomenų stokos negalima iÅ¡samiai nustatyti eismo įvykio eigos, todėl negalima nustatyti visų transporto priemones ir jose esančius asmenis (vairuotojus) veikusių jėgų kiekvienu eismo įvykio eigos momentu. IÅ¡vadoje taip pat konstatuota, jog tikėtina, kad kairiojo sÄ nario raiščių plyÅ¡imai ir nepilnas kairės girnelės iÅ¡nirimas galėjo bÅ«ti padaryti minėto eismo įvykio metu, kai susidÅ«rimo metu veikiant susidariusioms jėgoms, koja buvo pasukta per kelio sÄ narį.

Tokį patį tikėtinumÄ dėl sužalojimų padarymo eismo įvykio metu yra iÅ¡reiÅ¡kęs ir ekspertas L. Gogelis. Ekspertai kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ dėl nukentėjusiosios sužalojimų padarymo duotų tik tuo atveju, jei nukentėjusioji prieÅ¡ pat įvykį medicininiuose dokumentuose bÅ«tų buvusi įvardijama kaip visiÅ¡kai sveika, tačiau to nėra, todėl ekspertai, matydami nukentėjusiosios medicinos istorijÄ , negali duoti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados. Å iuo atveju teismas nuosprendyje visiÅ¡kai nesivadovavo nukentėjusiosios parodymais, jog Å¡ie sužalojimai jai buvo padaryti bÅ«tent Å¡io konkretaus eismo įvykio metu ir bÅ«tent dėl Å¡io eismo įvykio jai buvo sutrikdyta sveikata.

Tai, kad nukentėjusiosios tam tikrų kÅ«no dalių (Å¡iuo atveju kojų) nevisiÅ¡kai tinkamas funkcionavimas buvo fiksuojamas prieÅ¡ eismo įvykį, dar nereiÅ¡kia, kad eismo įvykio metu negali bÅ«ti padaryti jai nustatyti sužalojimai. Tokiems sužalojimams atsirasti reikia daug mažesnės jėgos. Taip ir Å¡iuo atveju – atrodytų, menkas techniniu požiÅ«riu turėjęs bÅ«ti eismo įvykis sÄ lygojo tam tikrų sužalojimų atsiradimÄ . Ir Å¡ie sužalojimai, pasireiÅ¡kę nesunkiu sveikatos sutrikdymu, yra BK 281 straipsnio 1 dalies dispozicijos sudedamoji dalis.

Skunde teigiama, kad dėl to, kas buvo nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu, galima teigti, kad V. M. neatidumas, pasireiškęs kelio ženklų nefiksavimu bei atitinkamu automobilio vairavimu, vadovaujantis jais, buvo pagrindinė ir vienintelė eismo įvykio kilimo priežastis. Nukentėjusioji, vairuodama tvarkingai pagal Kelių eismo taisykles, hipotetiškai tikėjosi, kad kiti eismo dalyviai važiuos pagal taisykles, todėl nesitikėjo, jog V. M. vairuojamas automobilis, išvažiavęs iš šalutinio kelio, rėšis į pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį.

V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, ir Å¡is pažeidimas priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su eismo įvykiu ir jo padariniais. V. M. veiksmai, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, turi bÅ«ti pagrįstai pripažinti bÅ«tina padarinių – eismo įvykio ir nukentėjusiajai sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo – kilimo sÄ lyga. Byloje esant pakankamai duomenų, kad V. M. padarė LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad ji turi bÅ«ti pripažinta kalta ir nuteista už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ .Atsikirtimuose į apeliacinius skundus iÅ¡teisintoji V.

M. nurodo, kad nukentėjusioji V. O. siekia prisiteisti žalÄ , nors teisme nebuvo įrodyta jos kaltė dėl nukentėjusiosios sužalojimo. V. O. sveikatos istorijoje nurodyta, kad ji lankėsi Saulės Å MC 2003-11-07 ir skundėsi kairio kelio sÄ nario skausmu, „traÅ¡kėjimu“ kairiame kelyje. Jai buvo nustatytas menisko pažeidimas. PrieÅ¡ dvejus metus ji turėjo kairio kelio sÄ nario traumÄ . Nukentėjusioji beveik pusę savo gyvenimo serga trauminėmis-patologinėmis sÄ narių ligomis ir Å¡is procesas yra progresuojantis, pažeisti sÄ nariai neatsistato.

IÅ¡ karto po įvykio nukentėjusioji atsisakė medicininės pagalbos du kartus, ji buvo aktyvi, sÄ moninga, vaikščiojo neÅ¡lubuodama. Važinėjimas pas draugÄ tai tik patvirtina, kad nukentėjusioji buvo įprastos sveikatos bÅ«senos. Mano, kad lygiai taip pat nepagrįstas yra kompensacijos už nedirbtÄ laikÄ reikalavimas. Prokuroro siÅ«lymas skirti jai maksimaliÄ baudÄ prasilenkia su objektyvumu ir žmogiÅ¡ku suvokimu. Teigia, kad apeliacinio skundo tekstas yra citatų ir iÅ¡trauktų iÅ¡ konteksto kratinys, supintas, tendencingas, ir tai tėra bandymas suklaidinti teismÄ .Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusioji prašė apeliacinius skundus tenkinti.

IÅ¡teisintoji, jos gynėjas ir civilinio atsakovo atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusiosios V. O. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mindaugo Å ukio apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.LR BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos LR BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ . Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiÅ¡kiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu.

Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto iÅ¡vada ir pan.).Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , su apeliacinių skundų argumentais sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl to, jog nesant kategoriÅ¡kos teismo medicinos ekspertų iÅ¡vados, kad bÅ«tent autoavarijos metu V.

O. padaryti kÅ«no sužalojimai – kairiojo sÄ nario raiščių plyÅ¡imai ir nepilnas kairės girnelės iÅ¡nirimas, dėl kurių nesunkiai buvo sutrikdyta jos sveikata, ir nesurinkus kitų įrodymų V. M. veiksmuose nenustatyta LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Å i teismo iÅ¡vada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ji padaryta iÅ¡nagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant LR BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumÄ , nesistengiant paÅ¡alinti nustatytų prieÅ¡taravimų.

Apylinkės teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡i teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, nemotyvuota ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis LR BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais (LR BPK 326 straipsnio 4 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, nustatė, jog V.

M. 2013 m. gegužės 3 d., apie 15.30 val., Kaune, Dubingių g., vairuodama automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo Alaušo g. link Savanorių pr., nelygiareikšmių kelių sankryžoje su Partizanų gatve pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodama šalutiniu keliu nedavė kelio automobiliui „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, ir su juo susidūrė, dėl to automobilio „Mazda 323“ vairuotojai V.

O. padarė kÅ«no sužalojimÄ , sukėlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 281 straipsnio 1 dalyje.V. M., apklausiama pirmosios instancijos teisme, prisipažino pažeidusi KET reikalavimus ir dėl to įvykus eismo įvykiui. PaaiÅ¡kino, kad ji turi didelį vairavimo staÅ¾Ä , vairuoja saugiai, niekada neturėjo jokių nuobaudų. Ä®vykio metu nuo V. Krėvės prospekto važiavo iÅ¡ darbo namo. Buvo pervargusi, kelias naktis nemiegojusi. Tuo keliu niekada nevažiuodavo, tačiau tÄ dienÄ buvo labai susikrimtusi dėl savo sveikatos bÅ«klės, nes turėjo problemų dėl galimo onkologinio susirgimo.

Kelio ženklÄ uždengė vyÅ¡nių Å¡akos, todėl ji jo nematė. Po įvykio pavažiavo į Å¡onÄ , kad neužstotų kelio. Po susidÅ«rimo negalėjo iÅ¡lipti pro vairuotojo dureles, todėl jai teko iÅ¡lipti pro keleivio pusę. Pamatė nukentėjusiÄ jÄ , kuri iÅ¡kvietė policijÄ . Jos abi pasirašė eismo įvykio deklaracijÄ . Nukentėjusioji sakė, kad turi problemų su koja, kvies policijÄ , tačiau kategoriÅ¡kai atsisakė medikų pagalbos. Gali bÅ«ti, kad ji buvo patyrusi kokių nors traumų ir iki įvykio.

Automobilio bamperis nelūžo, taigi smÅ«gis nebuvo didelis. Mano, kad nukentėjusiajai padarytÄ Å¾alÄ turi atlyginti draudimo bendrovė.Nukentėjusioji V. O., apklausiama pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad kaltinamosios anksčiau nepažinojo. Ä®vykio metu po darbo pamainos vyko pas savo seserį. Važiavo apie 50 km/h greičiu, netikėtai pajuto smÅ«gį ir kiek prarado sÄ monę. PrieÅ¡ tai dar spėjo pamatyti kaltinamÄ jÄ , kuri iÅ¡ karto pavažiavo į Å¡onÄ . Liudytojas viskÄ matė, davė savo vizitinę kortelę sakydamas, kad matė, kaip vairuotoja persėdo į keleivio pusę.

Ji iÅ¡lipo, nuėjo iki kaltinamosios automobilio ir iÅ¡kvietė policijÄ . Jos automobilis buvo apgadintas, jį paliko kiemelyje. Buvo Å¡oko bÅ«senos, iÅ¡ karto pas medikus nevyko, pasijuto blogai tik namuose, tuomet teko vykti pas medikus. Kaltinamoji su ja susisiekusi nebuvo, žalos neatlygino, tačiau nedidelę dalį žalos atlygino draudimo bendrovė. SmÅ«gis buvo į automobilio priekį, dėl ko užsikirto vairuotojo pusės durelės. Po įvykio atsirado mirgėjimas akyse, buvo patempti kojos raiščiai, pažeista kelio girnelė, sumuÅ¡tas stuburas, krÅ«tinė, smegenų sutrenkimas, teko neÅ¡ioti kaklo įtvarÄ .

IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo jau Å¡lubuodama. Echoskopijos metu nustatytas menisko pažeidimas. Anksčiau jai darė operacijÄ dėl kito įvykio, kai buvo kelio panirimas. Po įvykio vartojo įvairius medikamentus, maisto papildus, teko pirkti kitus rÅ«bus, apavÄ , nes vaikščiojo su kelio įtvaru. Patyrė daug iÅ¡laidų, kainavo vaistai, kelionės, gydymas. Kadangi nedirba, pinigų teko skolintis. Kėdainiuose gyvena jos draugas, teko važiuoti pas jį vieÅ¡uoju transportu. Jis gyvena vienas, o ji gyvena su mama ir vaiku.

Kadangi jis pas jÄ atvažiuoti negalėjo, ji turėjo iÅ¡laidų kelionei pas savo draugÄ Ä¯ Kėdainius, pati vairuoti negalėjo. Dėl kairiojo kelio skausmų į medikus kreipėsi dar 2004 m. Su ta trauma galėjo gyventi ir toliau. Gydytojai operavo deÅ¡inį kelį, darė kairiojo kelio rentgeno nuotraukas, tada pastebėjo pakitimus. Palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo.Liudytojas M. Ž., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiÅ¡kino, kad kaltinamosios ir nukentėjusiosios nepažįsta.

Ä®vykio dienÄ važiavo namo. Paties automobilių susidÅ«rimo nematė, tačiau matė link jo artėjantį maÅ¾Ä , kaltinamosios vairuojamÄ , automobilį, kurio vairuotojo pusės Å¡onas buvo daužtas. Po to pamatė ir nukentėjusiosios automobilį. Matė, kaip kaltinamoji perlipo į keleivio pusę. Kai jis priėjo prie kaltinamosios, ji buvo Å¡oko bÅ«senos. Nuėjo prie nukentėjusiosios, padavė jai savo vizitinę kortelę ir nuvažiavo. Nukentėjusioji tada jau buvo iÅ¡lipusi, vaikščiojo aplinkui ir kalbėjo telefonu, sužalota neatrodė, apsvaigusi nebuvo.Civilinio atsakovo „ERGO Insurance SE Lietuva“ atstovas J.

S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, jog akivaizdu, kad dalis ieškinio nėra susijusi su įvykio metu patirta trauma. Nukentėjusiajai nustatytas ne toks sužalojimo mastas. Po įvykio ji skundėsi galvos svaigimu dėl sutrenkimo, jokių šonkaulių ir kojų lūžių ar kitų traumų jai nebuvo nustatyta. Nusiskundimus dėl kojos ji medikams buvo išsakiusi dar iki avarijos. Iki įvykio jai jau buvo atlikta dešiniojo kelio girnelės operacija. Buvo diagnozuotas lėtinis kojų susirgimas, nebuvo jokio staigaus pablogėjimo, kojų girnelės buvo išnirusios jau anksčiau.

Automobiliai nebuvo labai sugadinti, kaltinamoji visiškai nenukentėjo. Tokia kelio trauma negali būti padaryta sėdint, tai gali būti tik einant, slidinėjant ar panašiai.Ekspertas Leonas Gogelis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad iki įvykio nukentėjusiajai jau buvo kairiojo kelio patologija, tačiau labai nedidelė. Raiščio laisvumas buvo nustatytas 2004 m., bet jis negalėjo turėti tiesioginės įtakos sužalojimui įvykio metu. Išvados 3.5 p. nurodyta patologija galėjo gautis eismo įvykio metu, nors ji buvo nustatyta jau praėjus kuriam laikui.

Po avarijos buvo nustatytas raiščių plyÅ¡imas. Negalima atsakyti, ar raiščių plyÅ¡imÄ galėjo įtakoti jau anksčiau panirusi, judanti girnelė. NeaiÅ¡ku, ar kelio sÄ nario trauma patirta buityje, ar eismo įvykio metu. Tiesioginio ryÅ¡io tarp deÅ¡inės ir kairės kojų kelių ligų nėra. DeÅ¡iniojo kelio sÄ naryje buvo patologija, kairio kelio sÄ naryje žymesnės patologijos nebuvo. Nurodė tÄ diagnozę, kuri buvo nustatyta atlikus operacijÄ . DeÅ¡iniojo kelio patologija yra kremzlinio audinio suirimas.

Kairės kojos patologija užfiksuota 2004 m., t. y. 9 metai iki įvykio. Tų 9 metų laikotarpiu praktiÅ¡kai jokių nusiskundimų dėl kelio sÄ nario nebuvo. Nustatytos skirtingos diagnozės – raiščių plyÅ¡imas ir kremzlės sunykimas. Jis neturi licencijos vertinti magnetinio rezonanso tyrimo. Kažkokios įtakos deÅ¡inės kojos patologija galėjo turėti ir kairei kojai, įtakos gali turėti ir virÅ¡svoris. Konstatuoti eismo įvykio metu patirti sužalojimai (raiščių plyÅ¡imas, nepilnas girnelės iÅ¡nirimas) yra nebÅ«dingi tiesioginiam smÅ«giniam kontaktui.

Tai bÅ«dinga judesiui, Å¡launikaulis ir blauzdikaulis turi pasisukti vienas kito atžvilgiu. Visi raiščių plyÅ¡imai yra traumos pasekmė. Tikėtina, kad eismo įvykio metu galėjo plyÅ¡ti raiščiai.Eismo įvykio deklaracija nustatyta, kad tarp automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. M. ir automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. O., įvyko eismo įvykis. V. M. patvirtino, kad ji yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ (1 t., b. l. 9).2013-06-14 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1542/13(02) konstatuojama, kad V.

O. nustatyta lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairės girnelės nepilnas iÅ¡nirimas ir kairio kelio vidinio menisko plyÅ¡imas. V. O. dėl kairio kelio sumuÅ¡imo su nepilnu girnelės iÅ¡nirimu ir vidinio menisko plyÅ¡imu padarytas nesunktus sveikatos sutrikdymas, nes jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 36).2015-02-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1984(14) konstatuojama, jog tikėtina, kad kairiojo sÄ nario raiščių plyÅ¡imai ir nepilnas kairės girnelės iÅ¡nirimas galėjo bÅ«ti padaryti minėto eismo įvykio metu, kai susidÅ«rimo metu veikiant susidariusioms jėgoms, koja buvo pasukta per kelio sÄ narį.

Kitų objektyvių mechaninės traumos požymių, galėjusių atsirasti nagrinėjamo eismo įvykio metu, iÅ¡skyrus kairiojo kelio sÄ nario raiščių plyÅ¡imus ir nepilnÄ kairės girnelės iÅ¡nirimÄ , nenustatyta (2 t., b. l. 72–76). 2015-03-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 11/15(02) konstatuojama, kad V. O. 2013-05-03 eismo įvykio metu padaryta kairiojo kelio sÄ nario III0 girnelės dalinis iÅ¡nirimas, medialinio – girnelės Å¡launinio raiščio plyÅ¡imas.

Dėl kelio sÄ nario III0 girnelės dalinio iÅ¡nirimo, medialinio – girnelės Å¡launinio raiščio plyÅ¡imo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Eismo įvykio metu V. O. padarytiems kairės kojos sužalojimams ir patirtai kelio traumai tiesioginės įtakos anksčiau konstatuota kairės kojos patologija ir kairio kelio raiščio laisvumas neturėjo (2 t., b. l. 80–85).LR BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kadangi LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo.Pagal teismų praktikÄ , priežastinio ryÅ¡io nustatymas apima du momentus: bÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos nustatymÄ ir priežastinio ryÅ¡io pobÅ«džio nustatymÄ .

BÅ«tinosios padarinių kilimo sÄ lygos taisyklė įpareigoja iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, o priežastinio ryÅ¡io pobÅ«dis parodo, ar priežastinis ryÅ¡is yra dėsningas (bÅ«tinasis), ar atsitiktinis.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryÅ¡io tarp veikos ir padarinių, t. y. nesant kategoriÅ¡kos teismo medicinos ekspertų iÅ¡vados, kad bÅ«tent eismo įvykio metu V.

O. padaryti kūno sužalojimai, dėl kurių nesunkiai buvo sutrikdyta jos sveikata, V. M. negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje pakanka objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent V. M. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas tiesioginiu būtinuoju priežastiniu ryšiu yra susijęs su nukentėjusiajai padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu.Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji V.

O. iÅ¡kart po eismo įvykio medikų pagalbos atsisakė, tačiau į gydymo įstaigÄ kreipėsi jau tos pačios dienos vakare. Kaip nurodoma 2013-06-14 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1542/13(02), nukentėjusioji teigė po įvykio pajutusi kairės kojos kelio skausmÄ , taip pat nurodė padidėjusį jautrumÄ kelio srityje. Nukentėjusioji koordinacinius mėginius atliko gerai, tačiau ėjo Å¡lubčiodama dėl skausmingo kairio kelio. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog vien tai, kad nukentėjusioji iÅ¡kart po eismo įvykio atsisakė medikų pagalbos, savaime nesuponuoja iÅ¡vados, kad eismo įvykio metu nukentėjusioji nepatyrė sužalojimų.

Kaip nukentėjusioji ir nurodo apeliaciniame skunde, visiÅ¡kai tikėtina yra tai, kad ji iÅ¡kart po įvykio buvo Å¡oko bÅ«senos, todėl galėjo tinkamai neįvertinti sužalojimų masto, o atslÅ«gus emocinei įtampai pajusti didėjantį skausmÄ . Tai, kad skausmai, kuriuos ji pradėjo jausti, atsirado dėl V. M. sukelto eismo įvykio, patvirtina ir tai, kad į gydymo įstaigÄ nukentėjusioji kreipėsi tÄ pačiÄ dienÄ (2013-05-03) ir buvo apžiÅ«rėta LSMUL VÅ¡Ä® Kauno klinikų skubios pagalbos skyriuje.

Å iuo atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad nukentėjusioji laikotarpiu nuo eismo įvykio iki kreipimosi į medicinos įstaigÄ bÅ«tent kairįjį kelį galėjo susižaloti kitur, juolab kad skausmÄ ji pajuto ir iÅ¡kart po įvykio. Nors 2013-06-14 Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1542/13(02) nurodoma, kad nukentėjusiajai nustatytas kairės girnelės nepilnas iÅ¡nirimas ir kairio kelio vidinio menisko plyÅ¡imas, tačiau 2013-11-11 atlikus operacijÄ buvo konstatuotas kairės girnelės nepilnas iÅ¡nirimas bei medialinės girnelės – Å¡launinio raiščio plyÅ¡imas, kas taip pat laikytina nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Taip buvo patikslinta diagnozė.Nukentėjusiosios V. O. sveikatos istorijoje nurodoma, kad V. O. „Saulės“ Å¡eimos medicinos centre dėl kairio kelio sÄ nario skausmo, traÅ¡kėjimo, lankėsi 2003-11-07. Jokių kitų duomenų apie kairio kelio bÅ«klės pablogėjimÄ , gydymÄ , operacijas ar pan. iki nagrinėjamo eismo įvykio asmens sveikatos istorijoje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepagrįstas V. M. teiginys, jog nukentėjusioji beveik pusę savo gyvenimo serga trauminėmis-patologinėmis sÄ narių ligomis ir Å¡is procesas yra progresuojantis, o pažeisti sÄ nariai neatsistato.

Kaip matyti iÅ¡ asmens sveikatos istorijos, nukentėjusiajai iÅ¡ tiesų buvo nustatyti kelio sÄ nario menisko pažeidimai, tačiau ne kairiojo, o deÅ¡iniojo sÄ nario, taigi nagrinėjamu atveju deÅ¡iniojo kelio sÄ nariui nustatytos diagnozes ir patologijos jokios įtakos neturi. Nuo paskutinės konsultacijos dėl kairio kelio sÄ nario skausmo iki eismo įvykio, kurį sukėlė V. M., praėjo beveik deÅ¡imt metų, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad tÄ pačiÄ dienÄ , kuriÄ Ä¯vyko eismo įvykis, nukentėjusioji į gydymo įstaigÄ kreipėsi dėl ankstesnių, beveik prieÅ¡ deÅ¡imtį metų buvusių, skausmų.

V. O. 2013-05-03 buvo konsultuota Kauno klinikinėje ligoninėje, jai buvo diagnozuotas kairio kelio sumuÅ¡imas ir vidinis menisko plyÅ¡imas (kaip paaiÅ¡kėjo 2013-11-11 vykusios operacijos metu, tai buvo ne menisko, o raiščių plyÅ¡imas), dalinis kairės girnelės panirimas. IÅ¡ 2013-08-14 įraÅ¡o matyti, kad pacientės bÅ«klė negerėja, diagnozė ta pati, o po 2013-11-11 atliktos operacijos pacientės kairio kelio funkcija pagerėjo.Nors 2015-02-18 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1984(14) konstatuojama, kad kairiojo sÄ nario raiščių plyÅ¡imai ir nepilnas kairės girnelės iÅ¡nirimas galėjo bÅ«ti padaryti minėto eismo įvykio metu, kai susidÅ«rimo metu veikiant susidariusioms jėgoms, koja buvo pasukta per kelio sÄ narį, tačiau 2015-03-16 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 11/15(02) konstatuojama, kad V.

O. 2013-05-03 eismo įvykio metu buvo padaryta kairiojo kelio sÄ nario III0 girnelės dalinis iÅ¡nirimas, medialinio – girnelės Å¡launinio raiščio plyÅ¡imas, o tai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Å iame ekspertizės akte taip pat konstatuojama, kad 2013-05-03 eismo įvykio metu nukentėjusiajai padarytiems kairės kojos sužalojimams anksčiau (2004-03-16) konstatuota kairės kojos patologija neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas specialistų iÅ¡vadas, ekspertizės aktÄ ir nukentėjusiosios V.

O. parodymus daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog V. O. kairiojo kelio sÄ nario raiščių plyÅ¡imai ir nepilnas kairės girnelės iÅ¡nirimas buvo padaryti 2013-05-03 įvykusio eismo įvykio metu. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios V. O. parodymais apie tai, kad ji buvo sužalota eismo įvykio metu 2013-05-03, nes Å¡iuo klausimu jos parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme yra vienodi, nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims. Kelių eismo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11, t. y. pažeidimo padarymo metu) 158 punkte nustatyta, kad nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, kad aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, jog bÅ«tent V. M. padarytas Kelių eismo taisyklių 158 punkto pažeidimas, t. y. jos veiksmai – kelio nedavimas, važiuojant Å¡alutiniu keliu, automobiliui artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu, dėl ko Å¡ie automobiliai susidÅ«rė, yra susiję priežastiniu ryÅ¡iu su kilusias padariniais, t. y. nukentėjusiosios V. O. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Akivaizdu, jog jei V. M. bÅ«tų nepažeidusi KET 158 punkto reikalavimų ir bÅ«tų davusi keliÄ pagrindiniu keliu važiuojančiai nukentėjusiajai, tai Å¡ios pasekmės nebÅ«tų kilusios.

Pažymima tai, kad eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, avarijos priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiÅ¡koje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebÅ«tų įvykęs. Taigi susidariusioje eismo situacijoje, jeigu V. M. bÅ«tų laikiusis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, automobiliai nebÅ«tų susidÅ«rę ir V. O. nesunkus sveikatos sutrikdymas nebÅ«tų padarytas.Taigi, vertinant visus byloje esančius įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V.

M. padaryta veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl ji yra baustina ir jai skirtina bausmė.Skirdamas bausmę V. M., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, kitas aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 2 dalis).Už LR BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ sankcijoje numatyta bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas yra iki dvejų metų.

V. M. anksčiau neteista (1 t., b. l. 41), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 40), psichikos sveikatos centre neregistruota (1 t., b. l. 39), padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl laikytina, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti skiriant Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – baudÄ , jos dydį paskiriant mažesnį nei baudos už neatsargaus nusikaltimo padarymÄ vidurkis. Atsižvelgiant į V.

M. asmenybę, eismo įvykio padarymo aplinkybes, į tai, kad duomenų apie administracines nuobaudas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones netaikytinas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios rÅ«Å¡ies bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir tokio dydžio bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimÄ ir LR BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ . Atsikirtimuose į apeliacinius skundus V.

M. nurodo, kad prokuroro siÅ«lymas skirti jai maksimaliÄ 15 MGL dydžio baudÄ prasilenkia su objektyvumu ir žmogiÅ¡ku suvokimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad už neatsargaus nusikaltimo padarymÄ maksimali įstatyme numatyta bauda yra 75 MGL dydžio (LR BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas), taigi Å¡is argumentas laikytinas nepagrįstu.Esant Å¡ioms aplinkybėms nukentėjusiosios V. O. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mindaugo Å ukio apeliacinių skundų dalis (dėl nepagrįsto iÅ¡teisinimo) pagrįsta ir tenkinama, nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 straipsnio 2 punktas, BPK 326 straipsnio 4 dalis).Kita apeliacinių skundų dalis (dėl civilinio ieÅ¡kinio) tenkinama iÅ¡ dalies.Nukentėjusioji V.

O. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, kuriame praÅ¡o priteisti 92000 Lt (t. y. 26645,05 Eur) turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. LR BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla.

Tačiau LR BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta iÅ¡imtis, kai teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tai yra tuomet, kai civilinio ieÅ¡kinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos.Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiajai V. O. neatsargiu nusikaltimu buvo padaryta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, už kurios atlyginimÄ yra atsakingas nusikaltimÄ padaręs asmuo ir Å¡io asmens civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė, tačiau įvertinus į bylÄ pateiktus duomenis, jie yra nepakankami, kad bÅ«tų galima priimti sprendimÄ dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiosios V. O. ikiteisminio tyrimo metu pateiktas ieÅ¡kininis pareiÅ¡kimas nėra pakankamai informatyvus, proceso dalyviams negali bÅ«ti visiÅ¡kai suprantamas, jame nenurodoma nei praÅ¡omos neturtinės, nei turtinės žalos atlyginimo konkretus dydis. Civiliniame ieÅ¡kinyje praÅ¡oma priteisti bendrÄ 92000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ , neiÅ¡skiriant kokio dydžio turtinė ar neturtinė žala buvo padaryta atskirai. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentėjusioji teisminio proceso metu pateikdavo papildytas nuostolių suvestines, turtinės žalos dydis nuolat augo, tačiau lieka neaiÅ¡ku, ar patirtos turtinės žalos sumÄ atėmus iÅ¡ pradinio pateikto 92000 Lt dydžio civilinio ieÅ¡kinio savaime mažėjo ir praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis.

Prie civilinio ieÅ¡kinio nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų apie tuo metu patirtÄ turtinės žalos dydį, taigi nebuvo įmanoma nustatyti, kokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji reikalauja. Pažymėtina ir tai, kad teisminio proceso metu nebuvo aiÅ¡kintasi dėl nukentėjusiosios nuostolių suvestinėse pateikiamų sumų dydžio ir pagrįstumo, taip pat dėl Å¡ių duomenų sÄ sajos su padaryta nusikalstama veika. V. M. nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodama automobilį „Mitsubishi Colt“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)jos kaip transporto priemonės valdytojos civilinė atsakomybė buvo apdrausta „ERGO Insurance SE Lietuva“. Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymÄ asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusieji įgyja teisę reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį draudikui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo žalÄ atlyginti. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ .

Todėl nukentėjusiajai V. O. padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti draudikas „ERGO Insurance SE Lietuva“ ir nepakankant draudimo atlyginimo – kaltas asmuo V. M..ERGO Insurance SE Lietuvos filialo pažymoje nurodyta, kad draudimo iÅ¡moka moralinei žalai atlyginti nėra iÅ¡mokėta, kadangi tikslinama informacija, iÅ¡siųsti paklausimai VSDFV Kauno skyriui ir gydymo įstaigoms (1 tomas, b. l. 24). ERGO Insurance SE Lietuvos filialo praneÅ¡ime (1 tomas, b. l. 63-64) nurodyta, kad apskaičiuota ir iÅ¡mokėta 120 litų neturtinės žalos draudimo iÅ¡moka, 104,99 Lt iÅ¡moka negautoms pajamoms kompensuoti, 1904 Lt iÅ¡moka dėl apgadinto automobilio.

Tačiau byloje nėra duomenų apie Å¡ių sumų iÅ¡mokėjimÄ . Taip pat nėra duomenų dėl nuostolių suvestinėje nurodytų sumų iÅ¡mokėjimo (2 tomas, b. l. 156). Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų apie nukentėjusiajai iÅ¡mokėtas sumas, nežinoma nepadengta draudimo nukentėjusiosios patirta neatlyginta turtinė ir neturtinė žala, todėl priteistinos sumos tiksliai apskaičiuoti negalima. LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes – tarp jų ir į nukentėjusiojo turtinę padėtį, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip jau buvo minėta, turtinės žalos dydis nėra aiÅ¡kus, todėl, atsižvelgiant į Å¡iÄ aplinkybę, nustatyti neturtinės žalos dydį taip pat nėra galimybių. Be to, byloje nesurinkta jokių duomenų apie V. M. turtinę padėtį, o įrodymų tyrimo dėl visų Å¡ių aplinkybių bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlikti nebuvo praÅ¡oma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o tai savaime reiÅ¡kia, jog buvo nepagrįstas ir teismo sprendimas nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

Visų anksčiau aptartų aplinkybių nustatymas apeliacinės instancijos teisme pareikalautų baudžiamojo proceso tikslų prasme nepateisinamai didelių laiko ir procesinių sÄ naudų, todėl nukentėjusiajai civilinei ieÅ¡kovei V. O. dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pripažintina teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl ieÅ¡kinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismui (LR BPK 115 straipsnio 2 dalis). Esant Å¡ioms aplinkybėms nukentėjusiosios V.

O. ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugo Šukio apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 329 straipsnio 2 punktas, BPK 326 straipsnio 4 dalis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,                                                    n u s p r e n d ė : nukentėjusiosios V.

O. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Mindaugo Å ukio apeliacinius skundus tenkintini iÅ¡ dalies.Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 1 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį:V. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai bausmę – 15 MGL dydžio (564,90 Eur) baudÄ .Ä®pareigoti V. M. baudÄ sumokėti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei V.

O. pripažinti teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ dėl nusikaltimu padarytos turtinės bei neturtinės žalos, o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui civilinio proceso tvarka. Kolegijos pirmininkė teisėja                                       Danguolė Å iugždinytė Kolegijos teisėjai                                                    RamÅ«nas Antanavičius Algirdas Remeika