2021-06-30 Nr. AB-13897-3-63-3-00634-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2838-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00634-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 59.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. P. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2020 m. gegužės 4 d. sprendimą atsisakyti pratęsti terminą (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir klausimą dėl termino pratęsimo privalomajam nurodymui įvykdyti perduoti spręsti Inspekcijai iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. balandžio 3 d. pateikė prašymą atsakovui dėl termino įvykdyti 2018 m. sausio 12 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-180112-00006 pratęsimo, nes įstatymai numato galimybę gauti statybos leidimą ir įteisinti nuosavybės teise priklausantį poilsio namelį, II grupės nesudėtingąjį statinį. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo ginčijamu sprendimu, manė, jog toks sprendimas nepagrįstas. Paaiškino, jog savo žemės sklype, esančiame Palangos m. sav., (duomenys neskelbiami), vadovaudamasis žemės sklypo (duomenys neskelbiami) padalinimo detaliuoju planu, patvirtintu Palangos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. T2-358, 2016 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T2-265 patvirtintu „Gamtinio karkaso teritorijų specialiuoju planu”, kuriame yra visi detaliajam planui reikalingi reglamentai, pasirengė projektą ir 2016 metų gruodžio mėn. pastatė medinį, mažiau kaip iki 50 kv. m, namelį, pagal plotą atitinkantį I grupės nesudėtingąjį statinį (toliau – ir statinys). Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. sausio 12 d. gavo atsakovo privalomąjį nurodymą, jog statinys laikomas II grupės nesudėtingu statiniu jam reikalingas statybos leidimas. Teigė, kad vykdydamas privalomąjį nurodymą ir siekdamas įteisinti statybą, ėmėsi aktyvių veiksmų – parengė reikalingą techninę dokumentaciją, padarė žemės sklypo naują topografinę nuotrauką, užsakė statinio ekspertizę, kurią atliko UAB „Statybų ekspertų“ biuras ir nustatė statinio vertę, sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, kompetentingai institucijai pateikė prašymą gauti statybos leidimą. Atkreipė dėmesį, jog statinio įteisinimo procedūros metu buvo konstatuota, jog būtina rengti sklypo, kuriame yra statinys, atskirą detalųjį planą, todėl 2018 m. birželio 29 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. A1-851 pradėjo rengti žemės sklypo detalųjį planą, o 2020 m. balandžio 2 d Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikta pritarimui detaliojo plano koncepcija.

3. Pareiškėjas argumentavo, kad užbaigti statinio įteisinimo procedūros nebuvo galima dėl neužbaigtos detaliojo plano rengimo procedūros. Suprato, kad tam reikalingas labai ilgas laiko tarpas ir kad pareiškėjas negalės juos skubiai įvykdyti, todėl prašė atsakovo pratęsti terminą privalomajam nurodymui įvykdyti. Pažymėjo, kad nors terminas buvo pratęstas, tačiau jis pratęstas labai trumpam terminui, per kurį nebuvo jokių realių galimybių užbaigti ilgas ir sudėtingas teritorijų planavimo sprendinių rengimo ir derinimo procedūras, be to paskelbtas karantinas, kuris apsunkina procedūrų vykdymą, todėl 2020 m. balandžio 3 d. prašymu dar paprašė terminą pratęsti. Pažymėjo, jog visi dokumentai, kurie pagrindžia galimybę įteisinti statinį ir vykdomas įteisinimo procedūras yra pateikti atsakovui.

4. Pareiškėjas paaiškino, kad statinio įteisinimo veiksmų atlikimas užtruko dėl procedūrų sudėtingumo, todėl buvo nerealu įteisinti savavališką statybą per privalomajame nurodyme nustatytą terminą, ir to negalėjo padaryti ne nuo dėl pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių, todėl buvo būtina tai įvertinti ir pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą bent iki 2020 m. pabaigos.

5. Pareiškėjo nuomone, kreipimasis į atsakovą po nustatyto termino pabaigos neturėtų būti laikomas kliūtimi spręsti klausimą dėl savavališkos statybos įteisinimo termino pratęsimo (nustatymo). Argumentavo, kad griežtas terminų skaičiavimo taikymas yra nepalankus ne tik statytojams, bet ir tam tikra prasme prieštarauja pačiai įstatymų leidėjo pozicijai sudaryti iš pradžių galimybę statytojams įteisinti savavališkas statybas, o tik po to taikyti neigiamus padarinius. Teigė, kad šiuo atveju nepratęsus termino savavališkos statybos įteisinimui, reikės vykdyti atsakovo nurodymą statinį nugriauti, nors iš atsakovui pateiktų dokumentų buvo matyti, kad galimybė įteisinti statybą egzistuoja. Darė išvadą, kad šiuo atveju susiduriama su dviejų esminių aplinkybių konkurencija: pirma aplinkybė sako, kad galima statybą įteisinti, antra aplinkybė sako priešingai, kad yra praleistas terminas. Pareiškėjas manė, jog turi būti atsakyta ar nustatytam terminui įteisinti savavališką statybą turėtų būti suteiktas prioritetas prieš pačią įteisinimo galimybę. Pažymėjo, jog paprastai pati materialinė teisė visada yra svarbesnė už jos įgyvendinimo terminą ir vyraujančios teisinės nuostatos beveik visada numato galimybę pratęsti arba atnaujinti praleistą terminą, todėl kyla klausimas, kodėl tokia galimybė negali egzistuoti, sprendžiant savavališkos statybos įteisinimo klausimą atsakovui. Darė išvadą, kad draudimas pratęsti arba atnaujinti tokį terminą iškrenta iš tokio pobūdžio klausimų reglamentavimo bei taikymo teisės aktuose ir teismų praktikoje konteksto ir vargu, ar derinasi su teisingumo bei protingumo principais. Tvirtino, kad deda visas įmanomas pastangas, kad pagal Palangos savivaldybės administracijos ir kitų instancijų reikalavimus įteisintų savo mažą vienintelį gyvenamąjį būstą (jame nuolat gyvena ir yra registruotas), visi planavimo, aptarimo ir derinimo darbai jau tęsiasi 8 metus nuo žemės sklypelio pirkimo, todėl turėtų būti sudaryta galimybė šias procedūras užbaigti ir statinį įteisinti, o ne jį nugriauti.

6. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad pagal skundą atliko žemės sklype, adresu (duomenys neskelbiami), esančių statinių patikrinimą, ir 2017 m. gruodžio 11 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-3640. Paaiškino, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbiami), savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pastatė statinį, priskirtiną II grupės nesudėtingųjų statinių kategorijai. Pažymėjo, kad pareiškėjui 2018 m. sausio 10 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-180110-00001 (toliau – ir Aktas) ir 2018 m. sausio 12 d. Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir Privalomasis nurodymas). Nurodė, kad Privalomuoju nurodymu pareiškėjas įpareigotas iki 2018 m. liepos 10 d. nugriauti savavališkai pastatytą II grupės nesudėtingosios kategorijos poilsio paskirties pastatą, adresu (duomenys neskelbiami), dėl kurio surašytas Aktas ir sutvarkyti statybvietę.

8. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2018 m. gegužės 25 d. užregistruotas pareiškėjo prašymas Nr. PRE-139(16.51) pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą; Inspekcija pareiškėjo prašymą patenkino ir 2018 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. SDPN-30-180604-00023 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2018 m. spalio 10 d. Paaiškino, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 15 d. pateikė prašymą teismui pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą; teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2019 m. vasario 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-930-609/2019 prašymo netenkino, kadangi pareiškėjas kreipėsi į teismą, pasibaigus Inspekcijos 2018 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. SDPN-30-180604-00023 nustatytam terminui įvykdyti privalomąjį nurodymą. Pažymėjo, kad 2018 m. spalio 31 d. pateikė prašymą antstolei dėl Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo ir prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus iki teismas išnagrinės civilinę bylą dėl 2018 m. birželio 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 panaikinimo. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 23 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams pateikė ieškinį dėl 2018 m. birželio 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 (toliau – ir Deklaracija) galiojimo panaikinimo. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-316-549/2019 Inspekcijos ieškinį patenkino ir panaikino Deklaracijos galiojimą bei panaikino nekilnojamojo daikto – statinio, esančio (duomenys neskelbiami), teisinę registraciją. Pažymėjo, kad minima nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 18 d., Klaipėdos apygardos teismui išnagrinėjus pareiškėjo apeliacinį skundą dėl 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-316-549/2019 panaikinimo.

9. Inspekcija nurodė, kad 2020 m. balandžio 3 d. užregistruotas pareiškėjo prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymą iki 2021 metų antro ketvirčio pabaigos; ginčijamu sprendimu prašymas netenkintas, nurodant, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymo) 14 straipsnio 4 dalyje Inspekcijai nesuteikta teisė antrą kartą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Atsakovas nurodė Priežiūros įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką ir argumentavo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjas Privalomąjį nurodymą turėjo įvykdyti iki 2018 m. spalio 10 d. Pažymėjo, jog ši aplinkybė nustatyta ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. Nr. I-930-609/2019. Pakartotinį prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pareiškėjas Inspekcijai pateikė 2020 m. balandžio 3 d., t. y. pasibaigus nustatytam terminui įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Manė, kad atsižvelgiant į tai, pagrįstai pareiškėjo Prašymo netenkino. Inspekcija teigė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, sąlygojusios Privalomojo nurodymo neįvykdymą, nagrinėjamu atveju nebėra teisiškai reikšmingos, kadangi terminą Privalomojo nurodymo įvykdymui galima pratęsti tik jam nepasibaigus. Tvirtino, kad sutinkamai su Priežiūros įstatymu, pagrįstai pareiškėjo prašymo netenkino, kadangi teisinis pagrindas prašymo patenkinimui nenustatytas, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

10. Atsakovas akcentavo, kad Statybos techninio reglamento STR1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas”, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – ir Reglamentas) 143 punkte nustatyta, jog „<.....>Nurodymo įvykdymo terminas nepratęsiamas, jei Inspekcija perdavė nurodymą vykdyti antstoliui”. Pažymėjo, kad Privalomąjį nurodymą 2019 m. spalio 31 d. buvo pateikęs antstolei vykdyti priverstinai.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo E. A. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad Inspekcija 2018 m. sausio 10 d. surašė pareiškėjui savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180110-00001, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, 2014 m. rugsėjo mėnesį, nuosavybės teise valdomame žemės sklype (duomenys neskelbiami), pradėjo II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskirtino poilsio pastato statybą, kurią 2016 m. gruodžio mėnesį baigė. Vadovaujantis Inspekcijos 2018 m. sausio 10 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-30-180110-00001, buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180112-00006, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2018 m. liepos 10 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.

Taip pat nustatė, jog Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2018 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. SDPN-30-180604-00023 privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. spalio 10 d. Pareiškėjas 2018 m. spalio 15 d. kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-180112-00006 įvykdymo terminą iki 2019 m. birželio 30 d. Regionų apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2019 m. vasario 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-930-609/2019 pareiškėjo prašymas netenkintas.

Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2018 m. spalio 31 d. pateikė prašymą antstolei dėl Privalomojo nurodymo priverstinio vykdymo ir vykdymo veiksmų sustabdymo iki teismas išnagrinės civilinę bylą dėl 2018 m. birželio 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. 1 panaikinimo. Iš įsiteisėjusio Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-316-549/2019 matyti, kad buvo tenkintas Inspekcijos ieškinys ir panaikintas Deklaracijos galiojimas, nekilnojamojo daikto – statinio, esančio (duomenys neskelbiami), teisinė registracija.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 3 d. prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymą iki 2021 metų antro ketvirčio pabaigos. Ginčijamu sprendimu prašymas netenkintas, nurodant, kad atsižvelgiant į Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatą ir tai, jog suėjo privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, Inspekcijai nesuteikta teisė antrą kartą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo pasibaigusį terminą.

13. Teismas įvertino, jog byloje nustatyta, kad dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi 2020 m. balandžio 3 d., t. y. jau pasibaigus Inspekcijos privalomuoju nurodymu nustatytam ir 2018 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. SDPN-30-180604-00023 pratęstam privalomojo nurodymo įvykdymo terminui (iki 2018 m. spalio 10 d.), o nagrinėjamoje administracinėje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas praleido Įstatyme nustatytą terminą kreiptis dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo į Inspekciją. Be kita ko, bylos duomenys – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-930-609/2019, patvirtina, kad pareiškėjas turėjo suprasti, kokia tvarka vykdomos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros, nes šiuo sprendimu pareiškėjo prašymas teismui pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą buvo netenkintas.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas į bylą neteikė jokių objektyvių įrodymų bei argumentų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad terminas buvo praleistas dėl kitų nei nuo jo paties valios priklausiusių subjektyvių priežasčių. Dėl pareiškėjo paaiškinimų, kad statinio įteisinimo veiksmų atlikimas užtruko dėl procedūrų sudėtingumo, todėl yra nerealu įteisinti savavališkos statybos per privalomajame nurodyme nustatytą terminą, todėl būtina tai įvertinti ir pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą bent iki 2020 m. pabaigos, teismas pažymėjo, jog nagrinėjama administracinė byla išnagrinėta 2020 m. gruodžio 10 d. teismo posėdyje, tačiau pareiškėjas iki teismo posėdžio nepateikė jokių duomenų apie tai, kad iki prašyme nurodyto termino – 2020 m. gruodžio pabaigos, buvo (bus) atliktos tam tikros procedūros įteisinant savavališką statybą. Be kita ko, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-316-549/2019 panaikintas Deklaracijos galiojimas ir nekilnojamojo daikto – statinio, esančio (duomenys neskelbiami), teisinė registracija. Pareiškėjo argumentai apie karantino laikotarpį taip pat yra nepagrįsti, nes visą karantino laikotarpį dokumentus viešojo administravimo subjektams buvo galimybė teikti nuotoliniu būdu. Pareiškėjas neteikė argumentų, kodėl tokia galimybe nepasinaudojo. Savo elgesio pagrindimas ir įrodymų pateikimas yra pareiškėjo pareiga. Kadangi pareiškėjas į Inspekciją kreipėsi pasibaigus Inspekcijos privalomuoju nurodymu nustatytam terminui (2018 m. spalio 10 d.), todėl teismas konstatavo, kad šiuo atveju Inspekcija priėmė teisėtą pagrįstą sprendimą pareiškėjo prašymo netenkinti. Bei teismas nustatęs, kad ginčijamo sprendimo nėra teisinio pagrindo naikinti, pareiškėjo išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė.

III. 15. Pareiškėjas E. A. P. apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti ir panaikinti ginčijamą sprendimą atsisakyti pratęsti terminą, bei klausimą dėl termino pratęsimo privalomajam nurodymui įvykdyti perduoti spręsti atsakovui iš naujo.

16. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareiškėjo teisę dalyvauti teismo posėdyje ir būti išklausytam bylą nagrinėjant betarpiškai. Teismo posėdis 2020 m. gruodžio 23 d. byloje teismo iniciatyva buvo organizuotas rašytinio proceso tvarka (tai nurodyta ir pačiame teismo sprendime). Pirmosios instancijos teismo procesinių veiksmų rengiant teismo posėdį dviprasmiškumas pareiškėjui užkirto kelią pasinaudoti visomis administracinių bylų teisenoje nustatytomis teisėmis, būtent teise dalyvauti teismo posėdyje ir teikti savo paaiškinimus. Pareiškėjo nuomone, teismo procesinis pažeidimas rengiant teismo posėdį įtakoja ir teismo sprendimo nepagrįstumą sprendžiant dėl pareiškėjo teisės prašyti pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, nes negalėdamas dalyvauti teismo posėdyje, pareiškėjas negali pateikti atsakymų ar argumentų į teismui iškylančius klausimus bylos nagrinėjimo eigoje, o jeigu į tokius klausimus pareiškėjas negali tinkamai atsakyti, jam turėjo būti paaiškinta teisė pasinaudoti profesionalaus teisininko pagalba, tačiau teismas to nepadarė, nes jam svarbiau buvo atlikti formalų procesinį veiksmą, o ne tinkamai išnagrinėti bylą.

16.2. Pradėdamas bylą pareiškėjas siekė pasinaudoti savo konstitucine teise kreiptis į teismą tam, kad išlaikytų esamą statinį, nes tokią galimybę jam nustato įstatymas.

16.3. Priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai, šiuo metu teismų praktikoje nebėra laikomasi formalios pozicijos, jog pagrindas pratęsti terminą išnyksta jeigu pasibaigia pats terminas. Tokia pozicija korealiuoja su principu, jog paprastai pati materialinė teisė visada yra svarbesnė už jos įgyvendinimo terminą ir vyraujančios teisinės nuostatos beveik visada numato galimybę pratęsti arba atnaujinti praleistą terminą, todėl tokia galimybė turi egzistuoti, sprendžiant ir savavališkos statybos įteisinimo klausimą. Draudimas pratęsti arba atnaujinti tokį terminą iškrenta iš tokio pobūdžio klausimų reglamentavimo bei taikymo teisės aktuose ir teismų praktikoje konteksto, bei nesiderina su teisingumo ir protingumo principais.

16.4. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, jog pareiškėjas vykdo savavališkos statybos įteisinimą, tačiau teismas nevertino ar yra svarbios priežastys terminui pratęsti, neatsižvelgė į tai, jog vykdoma detaliojo planavimo procedūra, be kurios įteisinti savavališką statybą neįmanoma. Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus, dėl kurių netenkintas pareiškėjo prašymas pratęsti privalomųjų nurodymų įvykdymo terminą, atkreiptinas dėmesys, kad administracinių teismų praktikoje nėra laikomasi nuostatos, kad vien ta aplinkybė, jog asmuo kreipėsi jau po to kai užsitęsė savavališkos statybos įteisinimo procedūra, sudaro pagrindą nepratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o akcentuojama, kad teismas, konstatavęs ypatingas aplinkybes, kai atliekant procedūras siekiant įteisinti savavališką statybą, asmuo objektyviai negali įvykdyti privalomojo nurodymo nustatytu terminu, turi patęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, o kai asmuo nepateikia jokių duomenų, pagrindžiančių, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, prašymas netenkinamas. Pareiškėjas mano, jog kreipimasis į atsakovą po nustatyto termino pabaigos neturėtų būti laikomas kliūtimi spręsti klausimą dėl savavališkos statybos įteisinimo termino pratęsimo (nustatymo).

17. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

18. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal vidinį teismo įsitikinimą įvertino visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas bei nepažeidė proceso teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė ir nepagrindė nė vieno argumento, dėl kurio teismo sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

18.2. Vertinant apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog teismas pažeidė pareiškėjo teisę dalyvauti teismo posėdyje ir būti išklausytam bylą nagrinėjant betarpiškai, atsakovas pažymėjo, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 str. 1 d.). Šiuo atveju, byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nes į teismo posėdį ginčo šalys neatvyko, o teismas nusprendė, kad byloje pakanka rašytinių duomenų ją išnagrinėti iš esmės ir proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ar sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.). Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kad apie posėdį jam nebuvo tinkamai pranešta. Apeliaciniame skunde nėra pateikiama jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad vien dėl tos aplinkybės, kad pareiškėjas nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Inspekcijos nuomone, pareiškėjas nepagrindė savo argumentų, kad jo nedalyvavimas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme turėtų lemti iš esmės pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą.

18.3. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė, jog priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai, šiuo metu teismų praktikoje nebėra laikomasi formalios pozicijos, kad pagrindas pratęsti terminą išnyksta jeigu pasibaigia pats terminas, tačiau pareiškėjas nenurodė jokios konkrečios teismų praktikos, todėl toks teiginys yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad priešingai pareiškėjo nurodytam teiginiui, naujausioje LVAT praktikoje ir toliau aiškinama, kad pasibaigus privalomojo nurodymo terminui nebėra galimybės jį pratęsti. Inspekcijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, sąlygojusios Privalomojo nurodymo neįvykdymą nebėra teisiškai reikšmingos, nes Privalomojo nurodymo terminą galima pratęsti tik jam nepasibaigus, tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje.

19. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo, kuriame nurodo, kad vadovaujantis ABTĮ 136 straipsnio 1 dalies nuostatomis atsisako pateikto apeliacinio skundo, kadangi ginčo nagrinėjimas nebėra aktualus, nes 2018 m. sausio 12 d. Inspekcijos surašytas privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-30-180112-00006, dėl kurio termino pratęsimo vyko ginčas, yra įvykdytas. Pareiškėjas nurodo, kad jam yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės, t. y. jog atsisakius skundo pakartotinai jo pateikti nebegalės. Taip pat pareiškėjas pateikė Privalomojo nurodymo įvykdymą patvirtinančius dokumentus (Inspekcijos 2021 m. gegužės 14 d. raštą Nr. 2D-7779 „Dėl 2018-01-12 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbiami), Nr. PNSSP-30-180112-00006 įvykdymo“ ir Inspekcijos Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. ABTĮ 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 136 str. 2 d.). Apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 136 str. 3 d.).

21. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo panaikinimo.

22. Nustatyta, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nenustatyta atsisakymo nuo apeliacinio skundo prieštaravimo imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui bei teisėtiems kitų asmenų interesams, pareiškėjui žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmės, pareiškėjo apeliacinio skundo atsisakymą priima ir apeliacinį procesą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo panaikinimo nutraukia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. A. P. atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjo E. A. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. P. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė