83ebfeed-d87f-4c61-a2c3-038e40b6a2ad · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

 Civilinė byla Nr. 2A-224/2010

 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1; 24.4; Â

 30.4; 41; 122.21 (S)

                                                   Â

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių

bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:  Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Gintaro

Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei, Joanai Tamašauskienei, dalyvaujant: ieškovui A. F., ieškovų atstovui advokatui Oleg Drobitko,

atsakovų atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. F., N. A., J. Å ., mirusiosios K. Č. procesinių

teisių perėmėjo K. Č., mirusiosios T. R. procesinių teisių perėmėjo A. R. apeliacinį skundÄ dėl

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimo, kuriuo atmestas

ieškovų ieškinys, civilinėje byloje pagal ieškovų A. F., N. A., J. Š., mirusiosios K. Č. procesinių teisių perėmėjo K. Č., mirusiosios T. R. procesinių

teisių perėmėjo A. R. ieškinį atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, R. L., J. L., R. L., E. L., I. J.,

R. K., S. J., A. P., S. K., J. M., O. K., R. K., A. K. dėl administracinių teisės aktų panaikinimo ir nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, dovanojimo bei pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Tretieji asmenys byloje V. S., A. K.,

K. R. L., Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. P., Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarė V. J. M., Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė N. B..

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovų atstovas patikslintu ieÅ¡kiniu prašė: panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2002 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 1006 dalį, kuria I. J. perduodama nuosavybėn neatlygintinai asmeninio Å«kio žemė - 0,32 ha iÅ¡ 0,44 ha sklypo Nr. 54, kuri įeina į buvusiÄ A.

F. žemę, ir 0,99 ha sklypas Nr. 55, esantys Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniÅ«nijoje, bei panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2002 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. 55/8741 atitinkamÄ dalį; panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 3342 dalį, kuria R.

K. kaip asmeninio ūkio žemė perduota neatlygintinai 0,28 ha buvusio savininko A. F. žemės, esančios Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje,

bei panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2001 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 55/8100 atitinkamÄ dalį; panaikinti Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1137 bei sprendimo Nr. 55-3015

dalis, kuriomis S. J. kaip asmeninio ūkio žemė suteikta 0,20 ha buvusio savininko A. F. žemės, esančios Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje;

panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 136-4544 dalį, kuria S. K. leista kaip asmeninio Å«kio žemę pirkti 0,07 ha žemės, įeinančios į buvusio savininko A. F. žemę, ir to paties įsakymo bei valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. NGP-2101 ir NGP-2103 dalis, kuriomis A. P. buvo parduotas 0,14 ha asmeninio Å«kio žemės sklypas, patenkantis į buvusio savininko A. F. žemėvaldos ribas; panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2001 m. birželio 15 d. ir 2004 m. gegužės 26 d. įsakymus Nr. 1502, Nr. 1722 bei minėtų įsakymų pagrindu priimtus Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2001 m. birželio 15 d. sprendimus Nr. 55/7311, Nr. 55/7312, Nr. 55/7313, Nr. 55/7314, Nr. 55/7315, taip pat Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 26 d. sprendimus Nr. 55/11791, Nr. 55/11792, Nr. 55/11793, Nr. 55/11794, Nr. 55/11795; pripažinti negaliojančia 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. NPG-347 ir taikyti restitucijÄ , pripažinti negaliojančiomis 2002 m. birželio 13 d. ir 2005 m. balandžio

4 d., 2007 m. vasario 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. NB2-1647, Nr. NB2-1651, NGP-2101, Nr. MV7-2667 ir taikyti restitucijÄ , pripažinti negaliojančiomis 2005 m. gruodžio 9 d., 2006 m. rugsėjo 28 d., 2007 m. sausio 2 d. žemės sklypų dovanojimo sutartis Nr. NGP-8346, Nr. NGP-6170, Nr. NB2-17; įpareigoti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko

administracija (toliau – KLAVA) atkurti ieÅ¡kovams nuosavybės teises į A. F. valdytÄ Å¾emės sklypÄ , esantį KalniÅ¡kės kaime, Vėžaičių

seniūnijoje Klaipėdos rajone, priteisti iš atsakovų ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovų tėvui A. F., kaip 1918–1920 m. kovų už Lietuvos nepriklausomybę savanoriui, 1922 m. buvo suteiktas 13,1753 ha ploto žemės sklypas, esantis KalniÅ¡kės kaime, Vėžaičių seniÅ«nijoje, Klaipėdos rajone. 1991 m. rugsėjo 6 d. ieÅ¡kovai Klaipėdos rajono Vėžaičių agrarinei tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti žemę natÅ«ra ir dokumentus, įrodančius teisę atkurti nuosavybės teisę į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau jų praÅ¡ymas nebuvo tinkamai iÅ¡nagrinėtas. Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1994 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. 1 pagrindu savininko A. F. žemėvaldos ribose buvo privatizuota asmeninio Å«kio naudojimui suteikta žemė: Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2002 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 1006 ir 2002

m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 55/8741 I. J. – 0,44 ha sklypas Nr. 54 ir 0,99 ha sklypas Nr. 55; Klaipėdos

apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 3342 ir 2001 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 55/8100 R. K. - 0,28 ha sklypas Nr. 162; 2003 m. sausio 27

d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. NPG-347 pagrindu R. L. - 1,14 ha sklypas Nr. 221; Klaipėdos apskrities

valdytojo administracijos 1996 m. spalio 30 d. sprendimo Nr. 55-3015 pagrindu S. J. - 2 ha sklypas Nr. 168; Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m.

gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 136-4544 pagrindu - 0,30 ha ploto žemės sklypas S. K. ir 0,70 ha ploto žemės sklypas A. P..

Žemės sklypų suteikimas atsakovams, neiÅ¡sprendus ieÅ¡kovų nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimo, prieÅ¡taravo Žemės reformos įstatymo 10 straipsniui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam Å«kiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 14 punktui. Buvo pažeistos ieÅ¡kovų - pretendentų atkurti nuosavybės teisę į žemę natÅ«ra teisės, nes asmeninio Å«kio žemė galėjo bÅ«ti privatizuojama tik iÅ¡sprendus nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimus, iki to laiko atsakovai turėjo tik teisę naudotis asmeninio Å«kio žeme. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2001 m. birželio 15 d. ir 2004 m. gegužės 26 d. sprendimais Nr. 55/7311, 55/7312, Nr. 55/7313, Nr. 55/7314, Nr. 55/7315 ieÅ¡kovams bendrosios nuosavybės teise buvo grÄ Å¾inta natÅ«ra dalis A. F. iki nacionalizacijos turėtos nuosavybės teisės – 4,38 ha žemės ir 1,92 ha miÅ¡ko. Sprendimuose nurodyta, kad nuosavybės teisės į likusiÄ dalį kiekvienam pretendentui tenkančios žemės (visiems pretendentams po 0,39 ha, tik A. F. - 0,37 ha) bus atkurtos vėliau – pasirinkus kompensavimo bÅ«dÄ . IeÅ¡kovams dalis nuosavybės teisės į tėvui priklausiusiÄ Å¾emę buvo atkurta nesilaikant Piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimo į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯statymo (toliau – PNTAÄ®) numatytos nuosavybės teisių atkÅ«rimo tvarkos, ieÅ¡kovams nebuvo suteikta teisė pasirinkti. IeÅ¡kovai sutiko su minėtų žemės sklypų suteikimu ir neprieÅ¡taravo minėtiems sprendimams vien tik todėl, kad vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ nebuvo susipažinę su teisės aktais ir nebuvo informuoti apie galimybę ginčyti institucijų, vykdančių nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , sprendimus, nežinojo apie sprendimų neteisėtumÄ , nėra patenkinti suteiktais žemės sklypais. Panaikinus Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2001 m. birželio 15 d. ir 2004 m. gegužės 26 d. sprendimus ieÅ¡kovams

nuosavybės teisė turi būti atkuriama viename žemės sklype, buvusio savininko A. F. turėtos žemėvaldos ribose. KLAVA darbuotojai įtikinėjo

ieškovus, jog jiems apskritai nepavyks atkurti iki nacionalizacijos turėtos A. F. nuosavybės teisės į žemę. 2003 m.

sausio 27 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sandoris, sudarytas anksčiau minėtų KLAVA sprendimų pagrindu, iš dalies yra negaliojantis, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių

nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau

– 1991-06-18 Ä®statymo) 2 straipsnio 2 daliai, Žemės reformos įstatymo 10 straipsniui. Pripažinus sandorius iÅ¡ dalies negaliojančiais turi bÅ«ti sprendžiamas restitucijos klausimas. IeÅ¡kovų ginčijamos sutartys buvo sudarytos remiantis neteisėtais ir ieÅ¡kovų teises pažeidžiančiais individualaus pobÅ«džio administraciniais aktais jau tuo metu, kai dėl Å¡ios žemės vyko teisminiai ginčai. Pažymėtina, kad atsakovas R. L. neturėjo teisės perleisti žemės sklypo, kadangi dėl Å¡io sklypo vyko teisminis ginčas ir nebuvo aiÅ¡ku, koks taps ginčijamo žemės sklypo statusas po bylos iÅ¡nagrinėjimo. Tokie atsakovo veiksmai įrodo jo nesÄ Å¾iningumÄ ir tikslÄ pasipelnyti kitų asmenų sÄ skaita. Ginčijamos 2005 m. gruodžio 9 d., 2006 m. rugsėjo 28 d. ir 2007 m. sausio 2 d. žemės sklypų dovanojimo sutartys Nr. NGP-8346, Nr. NGP-6170, Nr. NB2-17, Nr. NGP-6167 yra neatlygintinos. Ginčijamas neatlygintines sutartis dovanotojai sudarė su savo artimaisiais giminaičiais.

           Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 29 d. sprendimu atmetė ieškovų reikalavimus.

Teismas, remdamasis į bylÄ pateiktais įrodymais nusprendė, jog yra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad prieÅ¡ingai nei nurodė ieÅ¡kovai, jie jau 1993 m. birželio mėnesį ir pakartotinai 1996 m. liepos mėnesį buvo informuoti, kad pagal Vėžaičių eksperimentinio Å«kio preliminarųjį žemėtvarkos projektÄ dalis žemės, t. y. 8 ha yra neprivatizuojamoje zonoje, nes iÅ¡dalyta vietos gyventojams kaip asmeninio Å«kio žemė. Pagal 1991-06-18 Ä®statymo 12 straipsnį tokia žemė yra iÅ¡perkama valstybės ir buvusiems savininkams negrÄ Å¾inama. Kita dalis žemės - apie 2,5 ha yra užaugusi krÅ«mais ir miÅ¡kais. MiÅ¡kas neprivatizuojamas, nes yra Minijos upės gamtosauginėje zonoje. Dar kita žemės dalis – 2,5 ha yra natÅ«ralios užliejamos pievos. JÄ bÅ«tų galima grÄ Å¾inti savininkams, bet dėl blogos kokybės susigrÄ Å¾inti Å¡ios žemės jie nepageidauja. Bylos įrodymų pagrindu teismas padarė ir iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovams jau 1993 m. birželio mėnesį ir pakartotinai 1996 m. liepos mėnesį buvo praneÅ¡ta, kokiu konkrečiu įstatymu vadovaujantis jiems negali bÅ«ti atkurta nuosavybės teisė natÅ«ra į kitÄ dalį buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo KalniÅ¡kės kaime.

Iš Klaipėdos rajono Vėžaičių kadastrinės vietovės pretendentų, pareiškusių prašymus atgauti žemę, ir toje žemėje esančių asmeninio ūkio žemės naudotojų susirinkimo protokolo Nr. 15 matyti, kad 2000 m. balandžio

20 d. susirinkime buvo apsvarstytas Vėžaičių kadastrinės vietovės projekte numatomas asmeninio Å«kio žemės sklypų iÅ¡dėstymo pakeitimas – iÅ¡kėlimas į laisvus plotus, kad bÅ«tų galima grÄ Å¾inti žemę KalniÅ¡kės kaime pretendentams. IÅ¡ Å¡io protokolo matyti, kad asmeninio Å«kio žemės naudotojai: R.

L. sutiko iÅ¡sikelti į laisvÄ plotÄ 1 km atstumu; I. J. sutiko užleisti tik apie 0,50 ha naudojamos žemės už

V. S. sodybos smėlynÄ ; R. K., P. K., S. J. nesutiko iÅ¡sikelti į laisvÄ plotÄ dėl per didelio atstumo. IÅ¡ protokolo įrašų nustatyta, kad 2000 m. birželio 21 d. posėdyje įvyko Klaipėdos rajono Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto vieÅ¡o svarstymo rezultatų aptarimas. Posėdyje buvo svarstyti pretendentų T. R., J. Å ., K. Č., N. A. ir A. F. praÅ¡ymai grÄ Å¾inti visÄ turėtÄ Å¾emę natÅ«ra. Buvo nutarta pretendentams atlaisvintÄ ir suprojektuotÄ Å¾emės sklypÄ â€“ 6,10 ha paženklinti patvirtinus Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ bendra tvarka, nes pretendentė J. R. prašė paženklinti suprojektuotÄ 6,10 ha ploto žemės sklypÄ natÅ«ra. Projekto autorius A. K. pranešė, kad atlaisvinti daugiau žemės natÅ«ra nėra galimybės, nes likusiame 2,13 ha žemės plote yra asmeninio Å«kio sklypai. Pretendentams neapsisprendus dėl likusio žemės ploto, baigiamajame projekto etape teikti apskrities virÅ¡ininkui įsakymo projektÄ dėl žemės iÅ¡pirkimo.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovams ginčijamais Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2001 m. birželio 15 d. ir 2004 m. gegužės 26 d. įsakymais Nr. 1502, Nr. 1722 ir minėtų įsakymų pagrindu priimtais Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2001 m. birželio 15 d. ir 2004 m. gegužės 26 d. sprendimais: Nr. 55/7311, Nr. 55/7312, Nr. 55/7313, Nr. 55/7314, Nr. 55/7315; Nr. 55/11791, Nr. 55/11792, Nr. 55/11793, Nr. 55/11794, Nr.

55/11795 buvo natūra atkurtos nuosavybės teisės į 6,3 ha buvusio savininko A. F. nuosavybės teise valdytos žemės žemėvaldos ribose

KalniÅ¡kės kaime, Vėžaičių kadastrinėje vietovėje, vadovaujantis Metodikos 25, 28, 46, 47,49, 63, 64 punktų reikalavimais. Piliečiai, su kuriais derinami suprojektuoti žemės sklypai, nesutinkantys su suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis, turėjo teisę per 15 darbo dienų nuo projekto derinimo savo nesutikimÄ bei pretenzijas raÅ¡tu pateikti rajonų žemėtvarkos skyriams. IeÅ¡kovai tokių pretenzijų rajono žemėtvarkos skyriui raÅ¡tu nepateikė, o prieÅ¡ingai - sutiko, kad jiems bÅ«tų paženklintas suprojektuotas 6,10 ha ploto žemės sklypas natÅ«ra. IÅ¡ archyvinių dokumentų matyti, kad žemės savininkų sÄ raÅ¡e įraÅ¡ytam A. F. priklausė iÅ¡ viso 13,1753 ha žemės, tačiau dviejuose vienas nuo kito nutolusiuose žemės sklypuose, plane pažymėtuose Nr. 12, 14. Juose buvo įvairios rÅ«Å¡ies ir kokybės žemės (ariamos, pievų, ganyklų su krÅ«mais, pelkių, vandens ir smėlio, kelių. Esant tokiems duomenims žemės plano eksplikacijoje, teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovų reikalavimas panaikinti visus KLAVA administracinius aktus, kuriais jiems buvo atkurta bendrosios nuosavybės teisė į dalį turėtos nuosavybės - 4,38 ha ploto žemę ir 1,92 ha ploto miÅ¡kÄ buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribose, pagal nurodytus ieÅ¡kinio reikalavimo

pagrindus (dėl nuosavybės teisių atkūrimo visa apimtimi ne buvusio savininko A. F. turėto žemės

sklypo ribose, tačiau atskirais, komerciškai nepatraukliais žemės sklypais) yra nepagrįstas.

IeÅ¡kovai taip pat nurodė KLAVA priimtų administracinių aktų panaikinimo pagrindÄ â€“ darbuotojų psichologinį spaudimÄ ir ieÅ¡kovų įtikinimÄ , kad jiems nepavyks atkurti nuosavybės teisės į žemę, tačiau į bylÄ nepateikta įrodymų Å¡iai aplinkybei pagrįsti. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal ieÅ¡kovų nurodytas faktines bylos aplinkybes nėra pagrindo panaikinti jų nurodytus administracinius aktus.

 IeÅ¡kinio reikalavimÄ panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2001 m. birželio 15 d. sprendimus ieÅ¡kovai teismui pareiÅ¡kė 2007 m. sausio 25 d., t. y. praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo jų priėmimo. ReikalavimÄ panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 26 d. sprendimus ieÅ¡kovai teismui pareiÅ¡kė praėjus dvejiems metams ir aÅ¡tuoniems mėnesiams. IeÅ¡kinio reikalavimus dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo yra pagrindas atmesti ir kitu pagrindu - taikyti ieÅ¡kinio senatį pagal PNTAÄ® 19 straipsnio 1 dalį.

Iš Klaipėdos rajono Vėžaičių seniūnijos Žemėtvarkos skyriaus 2005 m. vasario 14 d. posėdžio protokolo matyti, kad buvo svarstytos ieškovų K. Č., N. A., T. R., J. Š.,

A. F. išvados Nr. 55/4848, Nr. 55/4851, Nr. 55/4855, Nr. 55/4852, Nr. 55/4849 pasirinkti iš laisvo valstybės fondo žemės sklypo Nr. 14

Pajuodupio kaime, pagal Žadeikių–Vėžaičių keliÄ . IeÅ¡kovai, iÅ¡skyrus J. Å ., taip pat iÅ¡skyrus ieÅ¡kovę T. R.,

pareiÅ¡kusiÄ norÄ gauti 0,10 ha žemės natÅ«ra prie V. S. namų valdos, pasiraÅ¡ytinai sutiko pasirinkti dalis iÅ¡ laisvo valstybės fondo žemės sklypo Nr. 14 Pajuodupio kaime, pagal Žadeikių–Vėžaičių keliÄ . Nustatyta, kad Klaipėdos

apskrities virÅ¡ininko 2005 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 55/13685 ieÅ¡kovei N. A. grÄ Å¾inta natÅ«ra nuosavybės teisė į 0,21 ha ploto žemės sklypÄ ,

esantį Pajuodupio kaime, Vėžaičių seniūnijoje, Klaipėdos rajone. Ieškovė 2005 m.

rugsėjo 14 d. pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktÄ , ji minėto Klaipėdos

apskrities viršininko 2005 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 55/13685 neskundžia. Esant tokiems įrodymams ir KLAVA

faktiÅ¡kai vykdant ieÅ¡kovams likusios nuosavybės teisės į buvusio savininko A. F. iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo procesÄ , teismui

nėra pagrindo patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimo – įpareigoti KLAVA atkurti ieÅ¡kovams nuosavybės teises į A. F. valdytÄ Å¾emės sklypÄ , esantį KalniÅ¡kės kaime, Vėžaičių seniÅ«nijoje, Klaipėdos r.

          Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai neginčijo atsakovų - fizinių asmenų teisės turėti asmeninio ūkio žemės. Atsakovų I. J., R. L., J. L., S. K., R. K. paaiškinimais nustatyta, kad jiems - Vėžaičių valstybinio eksperimentinio ūkio specialistams, Kalniškės kaime gyvenusiems darbuotojams ir suteiktos žemės naudotojams, pagal paduotus prašymus buvo išskirta žemė asmeniniam ūkiui. Iš KLAVA 2007 m. gruodžio 11 d. pranešimo Nr. RS-2493-(2.6) matyti, kad dalis buvusio savininko A. F. žemėvaldos buvo suteikta asmeninio ūkio naudotojams I. J., R. L., S. J., R. K.,

S. K., A. P., P. K., V. M., atkurtos nuosavybės teisės natÅ«ra S. A. S.. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ 18 punktas nustatė, kad nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančiÄ Å¾emę atkuriamos ir žemė grÄ Å¾inama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 4 straipsnio ir Å¡io skyriaus nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, t. y. nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančiÄ Å¾emę piliečiams atkuriamos grÄ Å¾inant jÄ natÅ«ra, iÅ¡skyrus valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę. 1991-06-18 Ä®statymo 12 straipsnis nustato, kad žemė, suteikta asmeniniam Å«kiui, yra iÅ¡perkama valstybės ir savininkams negrÄ Å¾inama. Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1994 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. 1, kuriuo atsakovams buvo suteikta asmeninio Å«kio žemė, neginčijamas ir įstatymo nustatyta tvarka nepripažintas negaliojančiu, todėl teismui nėra pagrindo patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimų dėl administracinių aktų, kurių pagrindu: S. J. kaip asmeninio Å«kio žemė buvo suteikta 0,20 ha buvusio savininko A. F. žemės; R. K. kaip

asmeninio ūkio žemė perduota neatlygintinai 0,28 ha buvusio savininko A. F. žemės; I. J. perduota nuosavybėn

neatlygintinai asmeninio ūkio žemė (0,32 ha iš 0,44 ha sklypo Nr. 54, kuri

įeina į buvusiÄ A. F. žemę ir 0,99 ha sklypas Nr. 55); S. K. leista kaip asmeninio Å«kio žemę pirkti 0,70 ha žemės,

įeinančios į buvusio savininko A. F. žemę, ir to paties įsakymo

bei valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių dalis, kuriomis A. P. buvo parduotas 0,14 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, 2003 m.

sausio 27 d. ir 2005 m. balandžio 4 d. valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių panaikinimo ir restitucijos taikymo. Žemės reformos įstatymo (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 redakcija) 10 straipsnio 7 punktas nustatė, kad galėjo būti perduoti nuosavybėn neatlygintinai arba parduoti įstatymų nustatyta tvarka suteikti asmeniniam ūkiui žemės sklypai šiuos žemės sklypus naudojusiems piliečiams. Tų reikalavimų nėra pagrindo patenkinti ir remiantis KLAVA 2007 m. gruodžio 11d. pranešimu Nr. RS-2493-(2.6), kuriame nurodyti konkretūs žemės plotų dydžiai, visa apimtimi ar iš dalies patenkantys į buvusio savininko A. F. žemėvaldos ribas.

           Atmetęs kaip nepagrįstus anksčiau nurodytus patikslinto ieškinio reikalavimus, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir kitus ieškinio reikalavimus (pripažinti negaliojančiomis žemės sklypų pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutartis), nurodęs, kad ginčijamų žemės sklypo perleidimo sutarčių šalys (pardavėjai ir dovanotojai) buvo teisėti žemės sklypų savininkai ir turėjo teisę perduoti nuosavybės teisę kitiems asmenims.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Nuosavybės teisės klausimai dėl turto, kuriam iÅ¡reikalauti praleisti ieÅ¡kinio senaties terminai, sprendžiami pagal CK 4 knygos normas (CK 4.96 str. 2 d.). Jokių ieÅ¡kinio senaties terminų pareikÅ¡ti tokį reikalavimÄ nenumatyta. Teisėti savininkai prarado savo nuosavybės teisę į žemę dėl nusikalstamos veikos, todėl jų reikalavimams negali bÅ«ti taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas ir nuosavybės teisė turi bÅ«ti ginama.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad dalis A. F. iki nacionalizacijos turėtos nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos nesilaikant PNTAÄ® numatytos tvarkos. IeÅ¡kovams buvo natÅ«ra grÄ Å¾inta bendrosios nuosavybės teise 4,38 ha žemės ir 1,92 ha miÅ¡ko. IeÅ¡kovai pažymėjo, kad jie sutiko su minėtu žemės sklypų suteikimu tik todėl, jog vykdant nuosavybės atkÅ«rimo procesÄ nebuvo susipažinę su teisės aktais ir nebuvo informuoti apie galimybę ginčyti institucijų, vykdančių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo procesÄ , sprendimus. Jie nėra patenkinti suteiktais žemės sklypais. KLAVA darbuotojai nuolatinio

psichologinio spaudimo pagalba įtikino ieÅ¡kovus, esÄ jiems nepavyks atkurti A. F. iki nacionalizacijos turėtos nuosavybės teisės į žemę.

Yra svarbios priežastys, dėl kurių ieškinio senaties terminas, jeigu jis ir būtų taikytinas konkrečiu atveju, turi būti atnaujintas teismo iniciatyva, o ieškovų pažeistos teisės apgintos.

3. Ieškovų pasirašytas sutikimas dėl pasirinkimo iš laisvo valstybės fondo žemės sklypo nebuvo jų tikrosios ir laisvos valios išraiška. Sandorio šalių valios trūkumai bei sandorio prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms daro sandorį niekiniu.

4. Pripažinus, kad yra pagrindas panaikinti ieškovų ginčijamus individualaus pobūdžio administracinius aktus, turi būti pripažintos negaliojančiomis ir visos paminėtos sutartys, nes jos buvo sudarytos neteisėtų administracinių aktų pagrindu, nuosavybės teises į žemės sklypus šiomis sutartimis atsakovai perleido nebūdami šių žemės sklypų teisėtais savininkais. 2006 - 2007 m. žemės dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartys

buvo sudarytos tuo metu, kai dėl šios žemės vyko teisminiai ginčai. Atsakovas R. L. to negalėjo nežinoti, nes jis buvo įtrauktas į bylos

nagrinėjimÄ . Jis neturėjo teisės perleisti žemės sklypo, nes dėl jo vyko teisminis ginčas. Tokie veiksmai lemia atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ . Sutarčių panaikinimas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų niekinių sandorių pasekmių paÅ¡alinimÄ ir nei vienas atsakovas negali remtis savo sÄ Å¾iningumu. Ginčijamos dovanojimo sutartys yra neatlygintinos, sudarytos su artimais giminaičiais, todėl teismas jas turėjo pripažinti negaliojančiomis ir taikyti restitucijÄ .

Atsakovas KLAVA atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka. Atsiliepime raÅ¡oma, kad ieÅ¡kinio senaties taikymas buvo tik vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio atmetimo pagrindų. Teismas iÅ¡samiai pasisakė dėl ieÅ¡kinio reikalavimų nepagrįstumo. IeÅ¡kovų reikalavimai prieÅ¡taringi. Ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovai nėra patenkinti grÄ Å¾intinos žemės kokybe, nėra pagrindas panaikinti visus ginčijamus KLAVA aktus. Apeliantai neargumentuoja, kokioms imperatyvioms teisės normoms prieÅ¡taravo jų duotas sutikimas pasirinkti likusiÄ Å¾emę iÅ¡ laisvos valstybinės žemės fondo. Esant situacijai, kuomet mažėja laisvos valstybinės žemės fondui priklausanti žemė ir Å¡alyje vieÅ¡ai deklaruojama artėjanti nuosavybės teisių atkÅ«rimo pabaiga bei ieÅ¡kovams nesutikus žemę rinktis kitoje vietoje, KLAVA raginimas kuo greičiau apsispręsti klaidingai galėjo bÅ«ti suprastas kaip psichologinis spaudimas.

Atsakovų R. L., J. L., R. L., E. L., I. J., R. K., S. J.,

A. P., S. K., J. M., O. K., R. K., A. K. atstovas atsiliepimu į ieÅ¡kovų skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime pažymima, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras reglamentuoja ne CK, o specialusis teisės aktas – PNTAÄ®. Å is teisės aktas nustato sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Apeliantų nurodytos ieÅ¡kinio senaties praleidimo priežastys negali bÅ«ti pripažįstamos svarbiomis. IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jiems darytÄ psichologinį spaudimÄ dėl jų pasirinkimo iÅ¡ valstybės žemės sklypo. IeÅ¡kovams jau 2005 m. vasario 14 d. buvo žinoma, kad nuosavybės teisės į žemę jiems bus atkuriamos kitoje vietoje. Nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovų sutikimas atkurti jiems nuosavybės teises kitoje vietoje neatitinka jų tikrosios valios ar buvo iÅ¡gautas psichologinio spaudimo pagalba. Skunde nėra nurodyta, kokie konkrečiai individualaus pobÅ«džio administraciniai aktai ir kokiu pagrindu turi bÅ«ti pripažinti neteisėtais ir panaikinti. Nėra aiÅ¡ku, kokiems teisės aktams prieÅ¡tarauja Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymai. Teismas pagrįstai nusprendė, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko įsakymai leisti parduoti naudojamÄ asmeninio Å«kio žemę yra teisėti, Å¡ios žemės pirkimo-pirkimo pardavimo sutartys neprieÅ¡tarauja įstatymams, todėl nėra pagrindo naikinti ir vėliau sudarytus sandorius dėl Å¡ios žemės.

Apeliacinis skundas atmestinas. IÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei įvertino įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir nepažeidė proceso teisės normų, todėl atmesdamas ieÅ¡kovų reikalavimus priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Byloje kilo ginčas dėl žemės suteikimo asmeniniam Å«kiui ir poreikio grÄ Å¾inti žemės nuosavybės teises natÅ«ra buvusioje vietoje teisinio santykio.

Dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentams į buvusio savininko A. F. žemės ir miško nuosavybę

         Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad trečiasis asmuo V.

S. 1991 m. rugsėjo 6 d. pateikė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti žemę natÅ«ra į buvusio savininko A. F. nuosavybės teisėmis valdytÄ 13,1753 ha dydžio žemę ir miÅ¡ko žemę, pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymÄ esančiÄ KalniÅ¡kės kaime, Vėžaičių apylinkėje, Klaipėdos rajone. PraÅ¡yme nurodyti kiti septyni pretendentai į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ â€“ A. F.,

T. R., N. A., J. Å ., K. Č., A. K., K. R. L.. Vėžaičių apylinkės virÅ¡aitis 1992 m. rugsėjo 25 d. patvirtino pretendentų susitarimÄ , pagal kurį A.

F. natūra bus atkurta nuosavybė į 1,62 ha, o kitiems pretendentams - į po 1,65 ha dydžio žemės. Klaipėdos apskrities valdytojo

administracijos 1996 m.

birželio 4 d. sprendimu Nr. 33-1429 pretendentei (trečiajam asmeniui byloje) A. K. ekvivalentine natūra perduotas nuosavybėn

neatlygintinai lygiavertis 1,65 ha žemės sklypas Pakalnės kaime, Šilutės rajone; Klaipėdos apskrities valdytojo administracijos 1996 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 2664 pretendentei (trečiajam asmeniui byloje) V.

S. natÅ«ra buvusioje vietoje grÄ Å¾intas 1,65 ha dydžio žemės sklypas (prie iÅ¡likusios žemės savininko A. F. sodybos KalniÅ¡kės kaime); Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. 55/3950 pretendentei (trečiajam asmeniui byloje)

K. R. L. nuosavybės teisės atkurtos už 1,65 ha dydžio žemės sklypÄ paskiriant kompensacijÄ . Tokiu bÅ«du tretiesiems asmenims V. S., A. K.,

K. R. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės pagal 1991 m. birželio 18 d. Įstatymo ir 1997 m. PNTAĮ nuostatas. Kaip nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, kitiems penkiems pretendentams

A. F., T. R., N. A., J. Å ., K. Č. nuosavybės teisės pagal 1991 m. birželio 18 Ä®statymo 4 straipsnį nebuvo atkuriamos, nes praÅ¡ymo pateikimo dienÄ Å¡ie pretendentai gyveno mieste ir papildomo praÅ¡ymo dėl grįžimo Å«kininkauti nepateikė. Ä®sigaliojus 1997 m. PNTAÄ® jiems buvo tęsiamas nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo procesas pagal įsigaliojusiame įstatyme numatytÄ teisinį reguliavimÄ . Penkiais KLAVA 2001 m. birželio 15 d. sprendimais K. Č., N. A., J. Å ., A. F. ir T. R. bendrosios nuosavybės teise grÄ Å¾inta natÅ«ra 4,38 ha žemės ir 1,92 ha miÅ¡ko (iÅ¡ viso 6,3

ha) buvusioje žemės savininko A. F. žemėvaldoje, o KLAVA 2004 m. gegužės 26 d. sprendimais – grÄ Å¾inta bendrosios nuosavybės teise 0,77 ha žemės sklypas kitoje vietoje (už buvusio savininko A. F. žemėvaldos

ribų). Ä®vertinant faktÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į tretiesiems asmenims V. S., A. K., K. R.

L. tenkančiÄ Å¾emės dalį, taip pat į A. F., T. R., N. A., J. Å .,

K. Č. bendrosios nuosavybės teise grÄ Å¾intÄ Å¾emės sklypų plotÄ , matyti, kad nuosavybės teisė pretendentams buvo atkurta iÅ¡ viso į 12,02 ha žemės ir miÅ¡ko. ReikÅ¡mingu laikytinas juridinis faktas, kad pretendentams

atkurtos nuosavybės teisės į 9,60 ha žemės, esančios buvusio žemės savininko A. F. žemėvaldoje (neskaitant K. R. L. tenkančios

žemės nuosavybės dalies, už kuriÄ ji pasirinko kompensacijos gavimo bÅ«dÄ ).

Realiai ieškovams nuosavybės teisės dar neatkurtos į 1,16 ha buvusio savininko A. F. valdytos žemės iš turėto 13,1753 ha ploto. Likusios

neatkurtos nuosavybės dalys penkiems ieškovams sudaro po 0,22-0,24 ha žemės kiekvienam.

Teismo sprendime nurodyta, kad iÅ¡kelti teisminį ginÄÄ ieÅ¡kovus paskatino nepasitenkinimas jiems bendrosios nuosavybės teise grÄ Å¾intų žemės sklypų kokybe, KLAVA nenoras atkurti nuosavybės teises visa apimtimi buvusio savininko A. F. turėtos žemėvaldos ribose, bet suteikimas atskirų, komerciÅ¡kai nepatrauklių sklypų, palyginus juos su atsakovų (gavusių žemės asmeniniam Å«kiui) nuosavybės teise dabar valdomais žemės sklypais, kurie arba kurių dalis yra A. F. turėtoje žemėvaldoje. Pagal patikslintame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ieÅ¡kovai reikalavimus panaikinti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2001 m. birželio 15 d. ir 2004 m. gegužės 26 d. sprendimus grindė aplinkybėmis, kad vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ jie nebuvo susipažinę su jį reglamentuojančiais teisės aktais, nebuvo informuojami apie galimybę ginčyti institucijų, vykdančių nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ , sprendimus, be to, atsakovo KLAVA darbuotojai ieÅ¡kovų atžvilgiu vartojo nuolatinį psichologinį spaudimÄ ,

įtikinėdami, jog pretendentams nepavyks atkurti iki nacionalizacijos A. F. turėtos nuosavybės teisės į žemę, nes tariamai jie

neturi galimybių realizuoti savo teisių į Å¡ios nuosavybės teisės atkÅ«rimÄ .

IeÅ¡kovai esÄ neprieÅ¡taravo minėtiems KLAVA sprendimams,  nes nežinojo apie jų neteisėtumÄ ir apie savo

teises ginčyti tuos sprendimus.

Nustatyta, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teisių į likusiÄ buvusio savininko A. F. žemės nuosavybę buvusioje vietoje (savininko turėtos žemėvaldos ribose) tuo pagrindu, jog dalis savininkui priklausiusios žemės buvo paskirta asmeninio Å«kio žemės naudmenoms ir yra naudojama jÄ gavusių asmenų. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais duomenimis, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai, kad dar žymiai anksčiau iki ginčijamų sprendimų dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo priėmimo ieÅ¡kovai žinojo arba jiems turėjo bÅ«ti žinoma, jog dalis A. F. turėtos žemės priklauso valstybės iÅ¡perkamos žemės kategorijai, kadangi ji buvo suteikta gyventojų asmeniniam Å«kiui. Å tai Vėžaičių apylinkės agrarinės reformos tarnybos pirmininko 1993 m. birželio 30 d. raÅ¡te, kuriuo atsakoma į Lietuvos Respublikos Seimo narės paklausimÄ , nurodyta, jog pagal Vėžaičių eksperimentinio Å«kio preliminarinį žemėtvarkos projektÄ dalis A.

F. turėtos žemės – apie 8 ha yra neprivatizuojamoje zonoje ir išdalinta

vietos gyventojams kaip asmeninio naudojimo žemė (t. 1, b. l. 110); Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos

tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1996 m. liepos 18 d. atsakyme J. Š. (raštas Nr. 1663-k-719/01), be kita ko, nurodoma, kad

prie Minijos upės esantis miÅ¡kas (2,50 ha) yra priskirtas Minijos upės apsauginei zonai ir įtrauktas į neprivatizuojamų miÅ¡kų sÄ raÅ¡Ä pagal Valstybės iÅ¡perkamos ir neprivatizuotinos žemės planÄ , parengtÄ 1994 metais ir patvirtintÄ 1995-02-14, o apie 6,0 ha likusio žemės ploto yra naudojama Maciuičių gyvenvietės gyventojų asmeniniam Å«kiui, todėl pagal 1991 m. birželio 18 d. Ä®statymo 12 straipsnį Å¡i žemė yra iÅ¡perkama valstybės ir savininkams negrÄ Å¾inama (t. 1, b. l. 108-109). Remiantis Å¡iais raÅ¡ytiniais duomenimis teismui buvo pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovams dar 1993 m. birželio mėnesį, po to vėliau - 1996 m. liepos mėnesį buvo praneÅ¡ta ir žinoma, kokiais teisės aktais vadovaujantis nėra

galimybės jiems atkurti nuosavybės teisių natÅ«ra į visÄ buvusio savininko A. F. valdytÄ Å¾emę buvusioje vietoje. Esant tokioms

aplinkybėms sutikti su ieÅ¡kovų teigimu, kad vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ jie nebuvo susipažinę su jį reglamentuojančiais teisės aktais, nėra pagrindo. Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, kurias jam suteikia arba uždeda įstatymai ir kiti teisės aktai. Ä®statyme įtvirtintas vienas iÅ¡ bendrųjų teisės principų, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas nėra pasiteisinimas (CK 1.6 str. nuostatos).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (Vyriausybės 2000 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. 330 redakcija, galiojusi iki 2001-11-17) 16 punkte buvo nustatyta, kad nuosavybės teisės į kaimo vietovėje esančiÄ Å¾emę piliečiams atkuriamos grÄ Å¾inant jÄ natÅ«ra, iÅ¡skyrus žemę, priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei.

Jeigu žemės sklypas grÄ Å¾inamas bendrosios nuosavybės teise, žemės reformos žemėtvarkos projekte žymimas ir vietovėje ženklinamas visas savininko turėtas (grÄ Å¾intinas natÅ«ra) žemės sklypas, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės. Nuosavybės teisės į žemę natÅ«ra atkuriamos pažymėjus grÄ Å¾inamo žemės sklypo ribas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinus jį vietovėje. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka reglamentuota Žemės reformos įstatyme, o detalizuota ir konkretizuota Žemės ir miÅ¡kų Å«kio ministerijos 1998 m. balandžio 23 įsakymu Nr. 207 (aktuali redakcija nuo 2002-10-05) patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo ir įgyvendinimo metodikoje (toliau - Metodika).

Ä®vertinusi byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų turinį teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad sprendžiant nuosavybės teisių į buvusio savininko A. F. žemės nuosavybę atkÅ«rimo ieÅ¡kovams klausimus, juos įgaliotos spręsti valstybės institucijos iÅ¡ esmės laikėsi teisės aktų reikalavimų ir nepažeidė nuosavybės atkÅ«rimo proceso teisinio reglamentavimo procedÅ«rų. Kaip jau minėta, pagal 1991 m. birželio 18 d. Ä®statymo Nr. I-1454 (galiojo iki 1997-07-09) 12 straipsnį prie valstybės iÅ¡perkamos žemės buvo priskiriama žemė, pagal galiojusius įstatymus suteikta gyventojų asmeniniam Å«kiui.

Tokia nuostata iÅ¡liko ir vėliau priimtame 1997 m. PNTAÄ® (dabar - 12 str. 1 d. 7 p.). Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1997-07-23 iki 2000-07-12) 10 straipsnio 1 dalies 4 punkte buvo nustatyta, kad vykdant žemės reformÄ , perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai naudojamiems (padidinti iki 30 procentų) kaimo vietovėje esantys žemės sklypai piliečiams, sutinkantiems palaisvinti asmeniniam Å«kiui ar valstiečio Å«kiui naudojamÄ Å¾emę, kuriÄ pageidauja susigrÄ Å¾inti natÅ«ra jos savininkai.

Å io įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad asmeninio Å«kio žemės sklypų ribos formuojamos naujai rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemėnaudų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio Å«kio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose. Sprendžiant dėl galimybių ieÅ¡kovams grÄ Å¾inti žemę buvusioje žemėvaldoje, kurios dalis užimta asmeninio Å«kio žeme, nuosavybės atkÅ«rimo reikalus tvarkyti įgaliotos institucijos (jų darbuotojai) ėmėsi teisės aktuose numatytų veiksmų iÅ¡aiÅ¡kinant pretendentų ir asmeninio Å«kio žemės naudotojų interesus ir jų suderinamumo problemÄ . 2000 m. balandžio 20 d. buvo suÅ¡auktas Klaipėdos rajono Vėžaičių kadastrinės vietovės pretendentų, pareiÅ¡kusių praÅ¡ymus atgauti žemę natÅ«ra, ir ant tos žemės esančių asmeninio Å«kio žemės naudotojų susirinkimas, kuriame buvo svarstomas Vėžaičių kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte numatomas asmeninio Å«kio žemės sklypų iÅ¡dėstymo pakeitimas – iÅ¡kėlimas į laisvus plotus, kad bÅ«tų galima grÄ Å¾inti žemę pretendentams.

Svarstymo rezultatai užfiksuoti susirinkimo protokole  (t. 1, b. l. 111). 2000 m. birželio 21 d. posėdyje įvyko Klaipėdos rajono Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto vieÅ¡o svarstymo rezultatų aptarimas (t. 3, b. l. 40-43). Jo metu buvo paaiÅ¡kinta, kad pretendentams (Å¡ios bylos ieÅ¡kovams) priklauso grÄ Å¾inti 8,23 ha, yra suprojektuota natÅ«ra 6,10 ha. Žemėtvarkos projekto autorius pranešė, kad atlaisvinti natÅ«ra daugiau žemės nėra galimybės, nes likusiame 2,13 ha žemės plote yra asmeninio Å«kio sklypai, kuriais naudojasi kiti piliečiai.

Protokole užfiksuotas posėdyje kalbėjusios vienos iÅ¡ pretendentų J. R. paaiÅ¡kinimas dėl pretendentų ketinimo kreiptis į teismÄ , kad asmeninio Å«kio naudotojus iÅ¡keldintų prievarta, o suprojektuotÄ natÅ«ra 6,10 ha žemės sklypÄ ji prašė paženklinti. Posėdyje buvo nutarta pretendentams atlaisvintÄ ir suprojektuotÄ Å¾emės sklypÄ - 6,10 ha paženklinti patvirtinus Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ . IÅ¡dėstytos aplinkybės paneigia ieÅ¡kovų teiginius apie tai, kad vykdant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ jie nebuvo supažindinami su jį reglamentuojančiais teisės aktais, kad jiems nebuvo suteikiama informacija apie nuosavybės atkÅ«rimo galimybes ir jos praktinio įgyvendinimo problemas, kad

jų atžvilgiu buvo naudojamas neteisėtas psichologinis spaudimas, kad pretendentai nežinojo apie teisę ginčyti

sprendimus, susijusius su nuosavybės teisių jiems atkÅ«rimu. Ginčijamais KLAVA 2001 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 1502 ir tos pačios dienos KLAVA sprendimais (Nr. 55/7311, Nr. 55/7312, Nr. 55/7313, Nr. 55/7314, Nr. 55/7315) ieÅ¡kovams bendrosios nuosavybė teise buvo atkurta nuosavybė į 6,30 ha plotÄ Å¾emės ir

miško (atitinkamai 4,38 ha žemės ir 1,92 ha miško) buvusios savininko A. F. žemėvaldos ribose. Nuosavybės teisės į žemės ir miško

sklypÄ ieÅ¡kovams atkurtos pagal žemės reformos žemėtvarkos projekte numatytas grÄ Å¾inamo žemės sklypo ribas ir paženklinus jį vietovėje. Aukščiau jau pažymėta, kad paženklinti suprojektuotÄ grÄ Å¾inimui sklypÄ pageidavo ir patys pretendentai. GrÄ Å¾intinas žemės sklypas suformuotas KLAVA 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1583, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos rajono Vėžaičių seniÅ«nijos Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir jame suformuotų žemės sklypų ribos (tam tarpe – perduodamų neatlygintinai lygiaverčių turėtiesiems žemės sklypų asmenims, kai jų norima susigrÄ Å¾inti žemė patenka į asmeniniam Å«kio skirtÄ teritorijÄ ; perduodamų nuosavybėn neatlygintinai arba parduodamų įstatymų nustatyta tvarka, suteiktų asmeniniam Å«kiui žemės sklypų ribos), pagrindu (t. 3, b. l. 59-60). IeÅ¡kovų reikalavimas panaikinti KLAVA 2001 m. birželio 15 d. įsakymÄ ir sprendimus laikytinas teisiÅ¡kai nepagrįstu, nes Å¡iais administraciniais aktais nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ieÅ¡kovams buvo atkurtos natÅ«ra, t. y. sklypas suformuotas ir grÄ Å¾intas buvusio savininko turėtoje žemėvaldoje, kaip to ir pageidavo pretendentai.

Ginčijamais KLAVA 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu ir sprendimais ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise atkurta nuosavybė į 0,77 ha ploto žemės sklypus, suprojektuotus kitoje vietoje, t. y. ne buvusio savininko žemėvaldos ribose. Iš pridedamo prie sprendimų žemės sklypo plano matyti, kad suteikiamų žemės sklypų ribos atitinka Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame KLAVA 2004 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 13.3-234, suprojektuotas ribas (t. 1, b. l. 135-136).

Žemės reformos įstatymo 20 straipsnyje numatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai svarstomi ir derinami pagal Teritorijų planavimo įstatymÄ ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos nustatyta tvarka. Suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina apskrities virÅ¡ininkas. Rengiant Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymÄ , ieÅ¡kovai (iÅ¡skyrus J. Å .) sutiko, kad jiems grÄ Å¾inamos žemės sklypai bÅ«tų suprojektuoti laisvoje valstybinio fondo žemėje pagal Vėžaičių-Žadeikių keliÄ .

Å iÄ aplinkybę patvirtina 2005 m. rengto žemėtvarkos projekto papildymo svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraÅ¡tis Nr. 3 (pasiraÅ¡ytas pretendentų, iÅ¡skyrus J. Å .), taip pat Klaipėdos rajono Vėžaičių seniÅ«nijos žemėtvarkos skyriaus posėdžio, įvykusio 2005-02-14, protokolas Nr. 3., kuriame fiksuotas iÅ¡vadų dėl žemės sklypo pasirinkimo iÅ¡ laisvos valstybinio fondo žemės svarstymas. Pretendentai (Å¡ios bylos ieÅ¡kovai), iÅ¡skyrus J. Å ., sutiko su pasiÅ«lymu pasirinkti iÅ¡ laisvos valstybinio fondo žemės sklypÄ Nr. 14 (dalį) palei Žadeikių – Vėžaičių keliÄ , Pajuodupio kaime (t. 3, b. l. 44-46, 47).

Žemės Å«kio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (nauja redakcija nuo 2002-10-05) 40 punkte nustatyta, kad kai piliečiai, su kuriais derinami suprojektuoti žemės sklypai, nesutinka su suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis, jie per 15 darbo dienų nuo projekto derinimo savo nesutikimÄ bei pretenzijas raÅ¡tu pateikia žemėtvarkos skyriui, kuris privalo per 15 darbo dienų nuo pretenzijų pateikimo jas iÅ¡nagrinėti.

Žemėtvarkos skyrius ginÄÄ nagrinėja kartu su žemėtvarkos projektÄ rengiančiu autoriumi ir priima sprendimÄ , kuris įforminamas protokolu. Jeigu nustatoma, kad pretendentų pretenzijos pagrįstos, žemėtvarkos skyrius įpareigoja autorių per 15 darbo dienų patikslinti žemės reformos žemėtvarkos projektÄ . Nustačius, kad žemės sklypai suprojektuoti vadovaujantis metodiniais žemės sklypų ir žemėnaudų formavimo reikalavimais, priimamas sprendimas pritarti suprojektuotam žemės sklypų iÅ¡dėstymui ir sklypų riboms.

Pretendentams nesutinkant su žemėtvarkos skyriaus sprendimu, ginÄÄ apskrities virÅ¡ininko administracijos žemės tvarkymo departamento teikimu nagrinėja ir sprendimÄ priima apskrities virÅ¡ininkas.

Vėžaičių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas buvo patvirtintas KLAVA 2005 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 13.6-3997. Jo priede iÅ¡dėstytas sÄ raÅ¡as asmenų, kuriems perduodami sklypai nuosavybėn, tarp jų - keturiems Å¡ios bylos ieÅ¡kovams po 0,21 ir 0,22 ha (t. 3, b. l. 56-58). Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2005 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 55/13685 ieÅ¡kovei N. A. grÄ Å¾inta natÅ«ra nuosavybės teisė į 0,21 ha ploto žemės sklypÄ , esantį Pajuodupio kaime, Vėžaičių seniÅ«nijoje, Klaipėdos rajone. IeÅ¡kovė N. A. 2005 m. rugsėjo 14 d. pasirašė žemės sklypų ribų paženklinimo–parodymo aktÄ (t. 3, b. l 99–103).

Aukščiau paminėti dokumentai įrodo, kad ieškovams vėliausiai 2005 m. vasario 14 d. buvo žinoma, jog nuosavybės teisė į dalį savininko turėtos žemės jiems bus atkuriama kitoje vietoje, su kuo jie sutiko (išskyrus

J. Å .). PretendentėÂ

J. Å ., nors ir nesutikdama su parengtu žemėtvarkos projektu (papildymu), savo nesutikimo minėtos Metodikos 40 punkte nustatyta tvarka neskundė, pretenzijų raÅ¡tu nepareiÅ¡kė, ieÅ¡kovai KLAVA įsakymu patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto neginčija, todėl jų ieÅ¡kinio reikalavimai dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais atmestini, nes ginčijami administraciniai aktai priimti pagal nustatyta tvarka patvirtintÄ Å¾emės reformos žemėtvarkos projektÄ ir jo pagrindu.

IeÅ¡kovų apeliaciniame skunde pažymima, kad jų pasiraÅ¡ytas sutikimas pasirinkti žemę iÅ¡ laisvos valstybinio fondo žemės nebuvo jų tikros ir laisvos valios iÅ¡raiÅ¡ka, kad jų valios trÅ«kumÄ nulėmė KLAVA darbuotojų daryto psichologinio spaudimo įtaka. Å i aplinkybė neįrodyta. IeÅ¡kovai nepateikė įrodymų apie jiems darytÄ psichologinį ar kitokį neteisėtÄ spaudimÄ , neatskleidė jo turinio, jį vartojusių asmenų, todėl pripažinti, kad ieÅ¡kovų sutikimas atkurti nuosavybės teises į žemę kitoje vietoje esÄ neatitiko jų tikrosios valios ir buvo iÅ¡gautas psichologinio spaudimo įtakoje, nėra pagrindo.    Â

Esant tokiems įrodymams pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal ieÅ¡kovų nurodytas faktines bylos aplinkybes nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinio reikalavimų dėl ginčijamų KLAVA įsakymų ir

sprendimų, kurių pagrindu ieškovams buvo atkuriamos nuosavybės teisės į dalį A. F. turėtos žemės nuosavybės, panaikinimo.

PNTAÄ® 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo gali bÅ«ti apskųsti teismui per 30 dienų nuo Å¡ių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. KLAVA 2001 m. birželio 15 d. priimtais aktais ieÅ¡kovams atkurtos nuosavybės teises į dalį turėtos žemės buvusioje savininko A. F. žemėvaldoje, kaip ir pageidavo pretendentai, todėl reikalavimas panaikinti Å¡iuos individualius administracinius aktus yra akivaizdžiai nepagrįstas.

KLAVA 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu ir sprendimais ieÅ¡kovams bendrosios dalinės nuosavybės teise perduoti 0,77 ha ploto žemės sklypai, suprojektuoti ne buvusio savininko žemėvaldos ribose. IeÅ¡kinio reikalavimas panaikinti visus KLAVA aktus dėl ieÅ¡kovų nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo, pareikÅ¡tas 2007 m. sausio 25 d. (t. 1, b. l. 105-107). Kaip jau minėta, ieÅ¡kovai vėliausiai 2005 m. vasario 14 d. turėjo aiÅ¡kiai žinoti, kad likusi žemės dalis nebus grÄ Å¾inama natÅ«ra turėtoje vietoje, nes ji suteikta nuosavybėn ar paskirta naudotis kitiems asmenims, todėl reikalavimams dėl administracinių teisės aktų (KLAVA sprendimų) pripažinimo negaliojančiais (panaikinimo) taikytina ieÅ¡kinio senatis, numatyta specialiame nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojančiame teisės akte – PNTAÄ®, kurio 19 straipsnyje įtvirtintas sutrumpintas terminas skundams dėl sprendimų nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimais paduoti.

Jis prilyginamas kituose įstatymuose nustatytam senaties terminui atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams pareikÅ¡ti (CK 1.125 str. 2 d.). IeÅ¡kovų reikalavimas dėl iÅ¡vardintų KLAVA sprendimų, priimtų nuosavybės teisių atkÅ«rimo jiems reikalu, panaikinimo teisme pareikÅ¡tas žymiai praleidus įstatyme nustatytÄ sprendimų apskundimo terminÄ . IeÅ¡kovų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai, kad byloje sprendžiant senaties taikymo klausimÄ reikia vadovautis CK ketvirtosios knygos normomis, reguliuojančiomis turto iÅ¡reikalavimÄ iÅ¡ neteisėto valdymo, nepriimtini.

Skundams dėl įgaliotų institucijų sprendimų, kuriais pagal specialų teisinį reglamentavimÄ yra iÅ¡sprendžiami nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo klausimai, paduoti taikytinas PNTAÄ® 19 straipsnio 1 dalyje nustatytas senaties terminas. Jo praleidimas yra savarankiÅ¡kas pagrindas reikalavimui atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Svarbių priežasčių ir jas patvirtinančių įrodymų, dėl kurių praleistas senaties terminas ginčyti KLAVA 2001 m. birželio 15 d. ir 2004 m. gegužės 26 d. sprendimus (įsakymus) galėtų bÅ«ti atnaujintas, nenustatyta.  Â

Dėl žemės suteikimo asmeniniam ūkiui ir jos priskyrimo valstybės išperkamai žemei

Ä®statymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atstatymo tvarkÄ ir sÄ lygas, pabrėžė pirmenybę buvusiems savininkams susigrÄ Å¾inti žemę natÅ«ra. Tačiau jeigu dėl susiklosčiusių faktinių žemėnaudos santykių, vertintinų kaip visuomenės poreikis vykdant žemės reformÄ , negalima grÄ Å¾inti žemės natÅ«ra, ji iÅ¡ buvusio savininko gali bÅ«ti iÅ¡perkama. Tai reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas numatė valstybės įgaliotų institucijų teisę priimti sprendimÄ buvusiems savininkams negrÄ Å¾inti iÅ¡likusios žemės, jeigu yra atitinkamos įstatymų nustatytos sÄ lygos. 1991 m. birželio 18 d. Ä®statymo 12 straipsnyje buvo nustatyta, kad žemė, suteikta gyventojų asmeniniam Å«kiui, iÅ¡ buvusių savininkų iÅ¡perkama. AnalogiÅ¡ka įstatyminė nuostata įtvirtinta ir dabar galiojančios PNTAÄ® redakcijos 12 straipsnio 1 dalies 7 punkte, kuriame nurodoma, kad žemė iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam Å«kiui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarime pažymėta, kad         sprendžiant žemės grÄ Å¾inimo buvusiems savininkams problemÄ , neiÅ¡vengiamai susiduriama su suformuota ekonominių-socialinių santykių sistema ir konkrečiai – su faktine žemėnauda. Dėl to neįmanoma ignoruoti valstybės teisės reguliuoti nuosavybės teisių atstatymo sÄ lygas taip, kad bÅ«tų maksimaliai suderinti buvusių savininkų ir jų žemės, suteiktos asmeniniam Å«kiui, dabartinių naudotojų interesai. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad vertinant Å¡iÄ problemÄ , atsižvelgtina ir į Lietuvos valstybės teisės tradicijas, į tai, kad visose Lietuvos valstybės konstitucijose buvo pabrėžiama, jog turtas ir ypač žemė turi ir socialinę funkcijÄ . NeiÅ¡perkant

žemės iš buvusių savininkų, nebūtų įmanoma aprūpinti žeme asmenų, naudojančių

ir dirbančių jÄ , o tai kliudytų vykdyti žemės reformÄ . TokiÄ iÅ¡perkamÄ Å¾emę valstybė turi naudoti pagal paskirtį – parduoti jÄ jos naudotojams arba, kai naudotojai nepareiÅ¡kia noro įsigyti jos privatinėn nuosavybėn, garantuoti jiems suteiktos žemės neterminuotÄ naudojimÄ . Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas

1995 m. kovo 8 d. nutarime padarė iÅ¡vadÄ , jog įstatymo nuostata, kad yra iÅ¡perkama žemė, suteikta gyventojų

asmeniniam ūkiui, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Klausimas, kurio asmens – pretenduojančio atkurti nuosavybės teisę į žemę ar turinčio asmeninio Å«kio žemę - interesai turi bÅ«ti prioritetiÅ¡kai ginami, priklauso nuo žemės sklypo asmeniniam Å«kiui suteikimo teisėtumo. Jeigu asmeniui, kuris turėjo teisę gauti žemės sklypÄ asmeniniam Å«kiui, žemė suteikta pažeidžiant įstatymus, tai tokio asmens nuosavybės teisė negali bÅ«ti ginama prioritetiÅ¡kai, o prioritetiÅ¡kai bÅ«tina ginti asmens, pretenduojančio atkurti nuosavybės teisę į tÄ Å¾emę, interesus.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos

26 d. nutarimu Nr. I-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų iÅ¡plėtimo“ nustatyta, kad kaimo vietovėse gyvenantiems žemės Å«kio įmonių darbuotojams ir pensininkams asmeniniam Å«kiui, jiems pageidaujant, suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai Å¡eimai, kitiems kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmeniniam Å«kiui suteikiami iki 2 ha žemės sklypai vienai Å¡eimai. Å ie žemės sklypai galėjo bÅ«ti skiriami daugiausia prie kaimo gyvenviečių bei vienkiemių, į jų plotÄ neįskaitant pastatų ir kiemo užimtos žemės. Sklypai asmeniniam Å«kiui buvo skiriami apylinkių tarybų sprendimais (Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintos Žemės asmeniniam Å«kiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos

2 p., Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam Å«kiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 4 p., 5 p., 9 p.). Prie bylos pridėtame Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1991 m. sesijų protokolų ir sprendimų aplanke yra Å¡ios tarybos 1991 m. vasario 28 d. sesijos protokolas, kuriame nurodoma, kad buvo svarstytas klausimas dėl žemės sklypų suteikimo asmeniniam Å«kiui Vėžaičių apylinkės teritorijoje. Nuspręsta tvirtinti sodybinės žemės iÅ¡skyrimÄ asmeniniam Å«kiui (apylinkės teritorijos kolÅ«kiuose ir Vėžaičių eksperimentiniame Å«kyje) pagal pateiktÄ gyventojų sÄ raÅ¡Ä . Prie sesijos protokolo pridėti gyventojų, 1991 metais pareiÅ¡kusių norÄ gauti sodybinės žemės, sÄ raÅ¡ai. IÅ¡ jų matyti, kad 1991 metais apylinkės tarybos sprendimu KalniÅ¡kių kaimo teritorijoje žemė asmeniniam Å«kiui buvo suteikiama ir Å¡ios bylos atsakovams R. L., I. J., R. K.,

S. J., A. P.. Žemės asmeniniam Å«kiui suteikimo Vėžaičių apylinkės gyventojams klausimas buvo svarstomas ir Vėžaičių apylinkės tarybos 1994 m. sausio 20 d. sesijoje (prie bylos pridėtas Klaipėdos rajono Vėžaičių apylinkės tarybos 1994 m. sesijų protokolų ir sprendimų aplankas). Joje priimtas sprendimas suteikti apylinkės gyventojams ir darbuotojams nuo 1994 m. žemę asmeniniam Å«kiui, nurodant, kad žemės sklypai asmeniniam Å«kiui matuojami ir dokumentacija ruoÅ¡iama žemės naudotojų lėšomis. IÅ¡ pridedamų žemės naudotojų sÄ rašų matyti, jog žemės asmeniniam Å«kiui KalniÅ¡kių kaime buvo suteikiama ir atsakovams R. L., I. J., R. K., S. J.,

A. P., S. K., J. M.. Iš byloje pateiktos KLAVA Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono žemėtvarkos

skyriaus informacijos (2007-11-19 ir 2007-12-11 raštai – t. 3, b. l. 83-84 ir 121-133) matyti, kad apylinkės

tarybos sprendimų pagrindu paskyrus žemę asmeninio Å«kio naudotojams pagal suformuotas žemės naudmenas į buvusiÄ savininko A. F. žemėvaldÄ patenka atsakovams paskirtos asmeniniam Å«kiui žemės dalys: I. J. – 0,99 ha sklypas Nr. 99 ir 0,32 ha dalis iÅ¡ 0,44 ha sklypo Nr. 54; R.

L. – 1,14 ha sklypas; S. J. – 0,20 ha dalis iš

sklypo, kurio dydis 2,03 ha; R. K. – 0,28 ha dalis iš 2,01 ha sklypo; S. K. – 0,07 ha dalis iš bendro 0,30 ha sklypo; A. P. – 0,14 ha ir bei 0,15 ha sklypai.

        Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio

1 dalyje (1993-07-15 įstatymo Nr. I-230 redakcija, galiojusi iki 1994-05-06) buvo nustatyta, kad vykdant žemės reformÄ , žemės Å«kio paskirties žemė įsigyjama pagal suprojektuotas žemėnaudas laikantis Å¡iame straipsnyje numatytos pretendentų įsigyti žemę eilės, pagal kuriÄ pirmoje eilėje buvo nurodyti asmenys, turintys teisę įsigyti žemę asmeniniam Å«kiui. AntrÄ ja eile įsigyti žemės Å«kio paskirties žemės galėjo kaime gyvenantys asmenys, susigrÄ Å¾inantys toje vietovėje esančiÄ Å¾emę natÅ«ra, o ketvirtÄ ja eile - kiti asmenys, susigrÄ Å¾inantys žemę natÅ«ra. Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad pradiniame žemės reformos vykdymo etape žemė asmeniniam Å«kiui Vėžaičių apylinkės tarybos 1991 m. vasario

28 d. ir 1994 m. sausio 20 d. sprendimų pagrindu galėjo bÅ«ti įgyjama pirmÄ ja eile. Padarius tokiÄ iÅ¡vadÄ , negalima sutikti su ieÅ¡kinyje nurodyta aplinkybe, kad žemės asmeniniam Å«kiui suteikimo atsakovams laikotarpiu buvo pažeistas Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje numatytas žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo eiliÅ¡kumas. Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam Å«kiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 2 punktu buvo pavesta rajonų savivaldybėms ir apylinkių agrarinės reformos tarnyboms organizuoti žemės sklypų asmeniniam Å«kiui ženklinimÄ , reikiamų dokumentų parengimÄ ir iki 1994 m. liepos 1 d. užbaigti Å¡ių sklypų matavimÄ .

Å ios tvarkos 16 punkte buvo nustatyta, kad žemės sklypai asmeniniam Å«kiui prie gyvenviečių matuojami žemėje, kuri pagal nustatytÄ ja tvarka apsvarstytus žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam Å«kiui. Duomenų, kad Vėžaičių apylinkės kadastrinėje vietovėje Å¡ie darbai (žemės sklypų asmeniniam Å«kiui matavimo, ženklinimo ir reikiamų dokumentų parengimo) nebuvo laiku atlikti, nėra. Pagal Žemės reformos įstatymÄ Å¾emės, miÅ¡kų ir vandens telkinių sugrÄ Å¾inimo natÅ«ra, perdavimo ar suteikimo neatlygintinai, taip pat pardavimo eiliÅ¡kumas buvo iÅ¡ esmės pakeistas įsigaliojus Å¡io įstatymo 10 straipsnio redakcijai pagal 1997 m. liepos 2 d.

įstatymÄ Nr. VIII-370, kada prioritetas buvo nustatytas žemės sugrÄ Å¾inimui savininkams natÅ«ra. Tačiau nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad atsakovams suteikti asmeninio Å«kio žemės sklypai, kurių dalis patenka į buvusio savininko A. F. turėtÄ Å¾emę, iki to momento bÅ«tų buvę dar nepamatuoti konkrečioje vietovėje, nepaženklinti ir faktiÅ¡kai nenaudojami juos gavusių asmenų, įskaitant ir Å¡ios bylos atsakovus R. L., I. J., R. K., St. J., A. P., S. K.. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 1997-07-23) buvo nustatyta, kad piliečių asmeninio Å«kio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam Å«kiui iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos.

Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos (2002-04-15 nutarimo Nr. 527 redakcija) 10 punkte taip pat buvo nurodyta, kad piliečių asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam ūkiui iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (1997 m. liepos 23 d.) dienos. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnyje (redakcija, įsigaliojusi nuo 1997-07-23) buvo nurodyta, kad  asmeninio ūkio žemės sklypų ribos formuojamos naujai rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose pagal žemėnaudų projektavimui nustatytus reikalavimus ir aptariamos asmeninio ūkio žemės naudotojų bei kitų suinteresuotų piliečių susirinkimuose (2 dalis), asmeninio ūkio žemės sklypai paprastai projektuojami piliečių turėtoje žemėvaldoje, jeigu ši yra asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje (3 dalis).

Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos (2002-04-15 nutarimo Nr. 527 redakcija) 11 punkte nurodyta, kad apskričių virÅ¡ininkų paskirti jų administracijų darbuotojai kartu su savivaldybių seniÅ«nais ir projektų autoriais patikrina, ar nepažeisti įstatymai suteikiant piliečiams asmeninio Å«kio žemę teritorijose prie kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose asmeninio Å«kio žemės sklypai nesuformuoti parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose, taip pat kasmet iki gegužės 31 d. nustato, kurie piliečiai nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam Å«kiui žemės pagal paskirtį (yra iÅ¡vykę gyventi į kitÄ vietovę, ir Å¡i žemė yra apleista ir nedirbama).

Žemėtvarkos skyriai sudaro Å¡ių piliečių sÄ raÅ¡us, kuriuose nurodoma piliečio vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, apylinkės tarybos sprendimo ar apskrities valdytojo įsakymo, kuriuo suteikta žemė asmeniniam Å«kiui, data ir numeris, žemės Å«kio naudmenų plotas. Taip pat nurodoma, kurie teisės aktai buvo pažeisti, apleistos ir nenaudojamos žemės sklypų plotas ir jų vieta. Byloje nėra duomenų apie nustatytus įstatymo pažeidimus suteikiant asmeninio Å«kio žemę atsakovams R.

L., I. J., R. K., S. J., A. P.,

S. K., J. M., ar konstatuota faktų, kad Å¡ie asmenys iki asmeninio Å«kio žemės jiems perdavimo nuosavybėn neatlygintinai arba jos pardavimo nenaudojo suteiktos asmeninio Å«kio žemės pagal paskirtį (buvo iÅ¡vykę gyventi į kitÄ vietovę, apleidę žemę ir jos

nedirbę). Nenustačius, kad asmeninio ūkio žemė (kurios dalis patenka į A. F. turėtos žemėvaldos ribas) atsakovams R.

L., I. J., R. K., S. J., A. P., S. K.,

J. M. buvo suteikta pažeidžiant įstatymus, taip pat nenustačius, kad šie fiziniai asmenys nenaudojo jiems suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, darytina išvada, kad atsakovams suteikta asmeninio ūkio žemė nebuvo netekusi valstybės išperkamos žemės teisinio statuso (1991 m. birželio

18 d. Ä®statymo 12 str. 3 p., PNTAÄ® 12 str. 1 d. 7 p.), be to, Å¡i žemė galėjo bÅ«ti atsakovams perduodama (suteikiama) nuosavybėn neatlygintinai arba parduodama teisės aktų nustatyta tvarka (atitinkamo laikotarpio redakcijų Žemės reformos įstatymo 15 str. 8 d., 15 str. 12 d. nuostatos). Â

         Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio

2 dalyje (1995-11-30 įstatymo Nr. I-1112 redakcija) buvo nustatyta, kad asmeninio ūkio žemės naudotojai gali šiÄ Å¾emę įsigyti privatinėn nuosavybėn, jei jos sklypai įtraukiami į susigrÄ Å¾inamÄ natÅ«ra arba ekvivalentine natÅ«ra žemės plotÄ . Ginčijamais KLAVA 1996 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1137 ir sprendimu Nr. 55-3015 atkuriant žemės nuosavybės teises ekvivalentine natÅ«ra atsakovui S. J. perduota nuosavybėn 2,03 ha žemės, suteiktos asmeniniam Å«kiui (t. 1, b. l. 22-25). IÅ¡ ginčijamo 1996 m. spalio 30 d. KLAVA įsakymo turinio matyti, kad jis priimtas vadovaujantis Klaipėdos rajono žemės reformos žemėtvarkos preliminariais projektais, KLAVA sprendimo 9 punkte nurodytas priedas dėl S. J. perduodamo nuosavybėn asmeninio Å«kio žemės sklypo sudaryto plano.

         Ginčijamais KLAVA 2001 m. gruodžio 21 d. bei 2002 m. balandžio 10 d. įsakymais ir sprendimais (t. 1, b. l. 12-15 ir 16-18) atkurtos nuosavybės teisės atsakovėms I. J. ir R. K., perduodant neatlygintinai žemę, joms suteiktÄ asmeniniam Å«kiui. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje (2001-08-03 įstatymo Nr. IX-496 redakcija) buvo nustatyta, kad į piliečiui grÄ Å¾inamos natÅ«ra žemės, miÅ¡ko arba perduodamÄ neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtam žemės, miÅ¡ko sklypui plotÄ Ä¯skaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (iÅ¡skyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei nustatyta tvarka skirtas ir naudojamas piliečio asmeniniam Å«kiui žemės sklypas. Ginčijami įsakymai ir sprendimai dėl žemės perdavimo neatlygintinai atsakovėms

I. J. ir R. K. priimti remiantis KLAVA įsakymais patvirtintais žemės reformos žemėtvarkos projektais (Žemės reformos įstatymo 15 str. 2 ir 3 d. reikalavimai).

Ginčijama 2003 m. sausio 27 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija pardavė atsakovui R. L. 1,14 ha žemės sklypÄ , Å¡iam suteiktÄ asmeniniam Å«kiui (t. 1, b. l. 19-21). Sutarties sudarymo pagrindas – KLAVA 2002 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. 3400, kuriuo nuspręsta

parduoti asmeniniam Å«kiui naudojamus žemės sklypus, įskaitant ir atsakovo R. L. naudojamÄ asmeninio Å«kio žemės sklypÄ Â KalniÅ¡kės kaime (t. 3, b. l. 52-54).  Pažymėtina, kad žemės pardavimo atsakovui R. L. teisinis pagrindas – KLAVA 2002 m. lapkričio 20 d.

sprendimas Nr. 3400 (t. 3, b. l. 52-54) šioje byloje neginčijamas (nėra

reikalavimo panaikinti įsakymÄ , kiek tai susiję su žemės pardavimu atsakovui R. L.). Ä®sakymas dėl asmeniniam Å«kiui suteiktos žemės pardavimo

R. L. priimtas vadovaujantis KLAVA įsakymais patvirtintais žemės reformos žemėtvarkos projektais. Šie įsakymai taip pat neginčijami.

Ginčijamu Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. gruodžio

23 d. įsakymu Nr. 136-4544 įsakyta parduoti naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus piliečiams, tarp jų atsakovams A. P. – 0,70 ha ploto ir S. K. – 0,33 ha ploto žemės sklypus, esančius Kalniškės kaime (t. 1, b. l. 26 –27). 2005 m. balandžio 4 d. buvo patvirtintos valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias KLAVA pardavė

A. P. 0,1400 ha ir 0,1500 ha žemės sklypus, esančius KalniÅ¡kės kaime ir suteiktus asmeniniam Å«kiui (t. 3, b. l. 85–90). Dar Vyriausybės 1994 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 18 „Dėl asmeninio Å«kio žemės pardavimo“ buvo leista pirkti iÅ¡ valstybės asmeniniam Å«kiui naudojamÄ Å¾emę piliečių pageidavimu ne aukciono tvarka (1 p.) ir nustatyta, kad piliečiams parduodami jų naudojami asmeniniam Å«kiui žemės sklypai, suteikti apylinkės tarybos sprendimu iki 1994 m. liepos 1 dienos (2.1 p.). Kaip jau nurodyta, byloje pateikti Vėžaičių apylinkės tarybos 1991 m. vasario 28 d. ir 1994 m. sausio 20 d. sprendimai dėl žemės asmeniniam Å«kiui suteikimo, įskaitant tokios žemės suteikimÄ ir daliai atsakovų. Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarkos (2002-04-15 nutarimo Nr. 527 redakcija, galiojusi nuo 2002-04-20) 13 punkte buvo nurodyta, kad piliečiams asmeniniam Å«kiui suteikti žemės sklypai privatizuojami, apskrities virÅ¡ininkui patvirtinus parengtus asmeniniam Å«kiui skirtos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektus. Tokie sklypai gali bÅ«ti įsigyjami nuosavybėn grÄ Å¾inant juos natÅ«ra; perduodant nuosavybėn neatlygintinai; parduodant žemės sklypus (Tvarkos 14.1. 14.2. 14.3.

p.). Kaip jau nurodyta, ieškovų ginčijami KLAVA aktai dėl asmeninio ūkio žemės sklypų perdavimo nuosavybėn

neatlygintinai arba pardavimo buvo priimti parengtų asmeniniam ūkiui skirtos teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektų pagrindu. Galimybė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyti nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka suteiktus ir naudojamus asmeniniam ūkiui, teisiškai sureguliuota ir Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr.

236 patvirtintoje Valstybinės žemės sklypų pardavimo žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkoje (1.1 p.)

Teisėjų kolegijai, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nustačius, kad atsakovams R. L., I. J.,

R. K., S. J., A. P., S. K. žemė asmeniniam Å«kiui buvo suteikta nepažeidus galiojusių įstatymų, nesant nustatyta tvarka patvirtintų duomenų, jog Å¡ie asmenys apskritai nenaudojo jiems suteiktos žemės, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie asmeniniam Å«kiui skirti valstybinės žemės sklypai (kurių dalis įeina ir į buvusio savininko A. F. turėtos žemėvaldos ribas) buvo privatizuoti (suteikti atsakovams nuosavybėn neatlygintinai arba parduoti) teisėtai. Esant tokiai iÅ¡vadai nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti prioritetiÅ¡kai ginami ieÅ¡kovų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. F. turėtÄ Å¾emę, interesai, bet ne asmenų, kuriems galiojusių įstatymų nustatyta tvarka buvo suteikti žemės sklypai asmeniniam Å«kiui, teisėti interesai.

Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad atmesdamas ieÅ¡kinio reikalavimus dėl ginčijamų KLAVA individualaus pobÅ«džio administracinių aktų panaikinimo ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (panaikinimo) pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .

       IeÅ¡kinio reikalavimai pripažinti negaliojančiais paskesnius sandorius (pirkimo-pardavimo bei dovanojimo sutartis), kuriais, įgyvendindami disponavimo teisę, asmeniniam Å«kiui skirtos žemės sklypus įsigiję nuosavybėn asmenys perleido juos ar jų dalį tretiesiems asmenims, yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ aukščiau aptartų ieÅ¡kinio reikalavimų dėl KLAVA aktų ir valstybinės žemės sklypų perleidimo sandorių panaikinimo. Atmetus kaip nepagrįstus pastaruosius ieÅ¡kinio reikalavimus, teisingai atmesti ir kiti iÅ¡vestinio pobÅ«džio reikalavimai pripažinti negaliojančiomis (panaikinti) privačios žemės pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutartis bei taikyti restitucijÄ , kadangi ginčijamų sutarčių Å¡alys - žemės pardavėjai ir/arba dovanotojai buvo teisėti parduodamų ar dovanojamų žemės sklypų įgijėjai (savininkai), todėl turėjo įstatyminę teisę perduoti savo nuosavybę kitiems asmenims.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atmesdamas ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė bylÄ teisingai, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teismo sprendimÄ , todėl jis paliekamas nepakeistas.

Ä® bylÄ pateikti mokėjimo dokumentai, patvirtinantys, kad vienuolika atsakovų turėjo po 300 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Atmetant ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , atsakovai turi teisę į Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, taip pat įvertinant advokato darbo ir laiko sÄ naudas apeliaciniame bylos procese (bendro atsiliepimo į apeliacinį skundÄ visų atstovaujamųjų vardu suraÅ¡ymas, atvykimas ir trumpas dalyvavimas viename apeliacinės instancijos teismo posėdyje), bus teisinga ir sÄ Å¾ininga priteisti atsakovams dalį turėtų advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų – po 200 Lt kiekvienam (CPK 98 str. 2 ir 3 d., Rekomendacijų 2 p.). Â

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

         Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

                     Priteisti atsakovams A. P., R. K., I. J.,

J. M., R. K., R. L., R. L., J. L., A. K., O. K., E. L. iÅ¡ ieÅ¡kovų A. F., A. R., N. A., J. Å ., K. Č. po 200 Lt kiekvienam iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

         Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 22 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – įraÅ¡us vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

          Â

Teisėjai                                                                                                                 Alė Bukavinienė

                                                                                                                                Konstantinas Gurinas

                                                                                                                                Gintaras

Pečiulis