83eb8a21-2f2e-4d36-8b92-e0a718e5b5e4 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Olegas Šibkovas                          Baudžiamosios bylos Nr. 1A-458-498-2014Teisėja Tatjana Butkienė                                       Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00629-2013-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Albino Antanaičio ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nuteistajam J.

M., nuteistojo J. M. gynėjui advokatui Pauliui AlÅ¡auskui, nukentėjusiajai S. S., nukentėjusiosios S. S. atstovei advokatei Eglei Gurskytei, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. M. ir jo gynėjo advokato Pauliaus AlÅ¡ausko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 6 d. 5 p. įpareigojant nuteistÄ jį per laisvės apribojimo laikÄ neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.Nukentėjusiosios S. S. civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ nuteistojo J.

M. 3000,00 Lt (tris tÅ«kstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusios naudai.Civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai ir priteista iÅ¡ nuteistojo 37,47 Lt (trisdeÅ¡imt septynis litus ir 47 ct) nusikaltimu padarytos turtinės žalos civilinio ieÅ¡kovo naudai.Pripažintos nukentėjusiosios S. S. patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir priteista iÅ¡ nuteistojo J. M. 1 400,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus litų) nukentėjusiosios naudai.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

J. M. nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 22 d., apie 18 val. 30 min., vieÅ¡oje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) namo trečios laiptinės, Kaune, priėjęs prie S. S., elgdamasis įžūliai, pasakęs jai „tu čia mano vaikų neauklėsi”, sugriebė pastarÄ jÄ abiem rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti, po to pastÅ«mė jÄ , dėl ko ji trenkėsi galva į laiptinės metalines duris, o jai nukritus, spyrė nukentėjusiajai koja du kartus į deÅ¡inį Å¡onÄ , padarydamas S. S. virÅ¡ugalvio sumuÅ¡imÄ , t.y. sužalojimÄ , sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Apeliaciniame skunde nuteistasis J.

M. ir jo gynėjas advokatas P. Alšauskas (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-03-14 dienos nuosprendį ir J. M. išteisinti. Apeliantai su teismo priimtu nuosprendžiu nesutinka ir mano, kad jis yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad J. M. kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais. Su tuo apeliantai nesutinka ir mano, kad teismas teisiamojo posėdžio metu tendencingai vertino liudytojų parodymus, tinkamai nevertino gynybos kviestų liudytojų parodymų.

Pačios nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, be to pačios nukentėjusiosios parodymai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir ji dėl ankstesnių nesutarimų su nuteistuoju gali siekti jį apkalbėti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. M. buvo nuteistas remiantis neva nuosekliais ir vienodais S. S. parodymais, kuriuos patvirtino liudytoja E. L.. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad J. M. nusikalstamÄ veikÄ remdamasis S. S. ir E. L. parodymais, kad J. M. muÅ¡davo savo motinÄ , buvusiÄ sutuoktinę ir sugyventinę, kurie yra melagingi ir teismo nepatikrinti.

Tokie neteisingi liudijimai nuosprendyje paminėti tik siekiant atvaizduoti J. M., kaip smurtaujantį asmenį, kuris neabejotinai panaudojo smurtÄ ir prieÅ¡ S. S..Apeliantai skunde pažymi, kad pati nukentėjusioji S. S. yra konfliktiÅ¡ka asmenybė, kuri naudoja „netradicines“ auklėjimo priemones (smurtÄ ) prieÅ¡ vaikus apipildama juos vandeniu, juos gainiodama ir reikÅ¡dama dažnai ir nepagrįstas pretenzijas policijai ir vaikų tėvams. Todėl manytina, kad ji gali iÅ¡kraipyti faktines aplinkybes, kÄ paliudijo L.

Å ., D. T., vaikai. S. S. apkalba J. M., ji yra suinteresuota nubausti jį, tad remtis vien tiktai nukentėjusiosios žodiniais parodymais teismas neturėjo pagrindo priimti apkaltinamojo nuosprendžio.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai rėmėsi E. L. ir J. B. parodymais, nes jie nėra neÅ¡aliÅ¡ki, nes jos abi yra nusiteikusios prieÅ¡iÅ¡kai J. M. atžvilgiu. Teismas priimdamas sprendimÄ rėmėsi tuo, kad tÄ patį mėnesį J. M. jau buvo baustas už tai, kad sumušė E. L. ir nuėmęs nuo galvos kepurę, jÄ numetė.

Apeliantai pažymi, kad nagrinėjant bylÄ administracine tvarka ir duodant parodymus baudžiamojoje byloje Å¡i liudytoja nebuvo nuosekli atpasakodama Å¡io įvykio aplinkybes, todėl jos parodymais pasikliauti negalima. E. L. paties įvykio, kuomet buvo sumuÅ¡ta S. S. nematė, o tik girdėjo bumbsėjimus, todėl teismas negalėjo remtis jos parodymais, kurie buvo tik prielaidos. Be to, E. L. nematė nei ant Å¡aligatvio besijuokiančios S. Å ., negirdėjo, kad spardomas žmogus Å¡auktųsi pagalbos ir pan.

Be to, po to medikai nerado ir neužfiksavo jokių Å¡ono ar pilvo srities sužalojimo požymių, todėl nėra jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliantai nesutinka su liudytojos S. Å . parodymų vertinimu ir mano, kad teismas juos vertino Å¡aliÅ¡kai. Skunde pažymima, kad mergaitė teisme liudijo pirmÄ kartÄ , todėl galėjo bÅ«ti susijaudinusi. Teismo iÅ¡vada, kad J. M. primokė meluoti savo podukrÄ S. Å ., yra nieko nepagrįsta ir parodo tiktai tendencingÄ ir Å¡aliÅ¡kÄ teismo nuosprendį.

Be to, S. Å . liudijimÄ patvirtina ir kiti vaikai – S. M. ir A. P.. Jų liudijimai skiriasi nuo S. S.. S. S. teigimu, kol J. M. jÄ mušė, S. stovėjo ir juokėsi. S. Å ., S. M. ir A. P. teismui paliudijo, kad į S. S. langÄ pataikė tik vienÄ kartÄ , netyčia, iÅ¡kart po to A. P. pabėgo, o kai į kiemÄ išėjo ir S. S., pabėgo ir S. Å . bei S. M.. Remiantis nukentėjusiosios ir E. L. parodymais, iÅ¡ vienos gniūžtės pataikytos į langÄ atsiranda lango apmėtymas sniego gniūžtėmis ir tai neva darė S. Å ..

Apeliantai abejoja, kad po S. S. pabarimo pro langÄ vaikai iÅ¡sigandę iÅ¡silakstė (18 val.), o po pusvalandžio 18.30 val. atėjo J. M. ir įvykdė nusikaltimÄ . Klausimas kyla, kodėl S. Å . turėjo parbėgti namo, J. M. pasiskųsti, kad S. S. jÄ užsivijo ir iÅ¡metė kepurę į Å¡iukÅ¡lių dėžę, jei viso labo S. S. paprašė per langÄ vaikų taip negražiai nesielgti. Apeliantai nesutinka ir su kÅ«no sužalojimo vertinimu ir nurodo, kad atliekant tyrimÄ 2013-03-06 specialistas nerado jokių iÅ¡orinių sužalojimų.

Nei galvos srityje, nei kÅ«no (pilvo ar Å¡ono) srityje. IÅ¡vadoje diagnozuota, kad įtariamas galvos sumuÅ¡imas galvos kairėje virÅ¡ugalvio pusėje skausmingas gumbas po sumuÅ¡imo. Tačiau taip pat nurodyta, kad sumuÅ¡imo žymių ar hematomų nepastebėta. Taigi, pirminiai medicininiai duomenys nepatvirtino sumuÅ¡imo fakto, o konstatavo tiktai įtarimÄ (remiantis S. S. nusiskundimais). Medicininiais dokumentais, kuriuose dviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad įtariamas galvos sumuÅ¡imas, tačiau sumuÅ¡imo žymių nėra.

Specialistas G. A. C. duodamas paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad atsakant į klausimÄ ar gumbas yra trauminės ar netrauminės kilmės, yra tikslinga iÅ¡tirti asmens kompiuterine tomografija. Tačiau byloje nėra duomenų, kad nuketėjusiajai buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kuri patvirtintų, kad gumbas yra trauminės kilmės. Todėl specialisto G. A. C. teiginys, kad gumbas yra dėl sužalojimo yra tik spėjimas, nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais ir tyrimais netgi prieÅ¡taraujantis medicinos kortelėje nurodytiems faktams, kad sumuÅ¡imo žymių ar hematomų nepastebėta.Apeliantai mano, kad S. S. galėjo patirti sužalojimus, kai S. S. po apsižodžiavimo su J.

M. prie laiptinės nugriuvo. Pats pargriuvimas galėjo bÅ«ti sÄ lygotas pačios nukentėjusiosios ligos, o ne J. M. nusikalstamų veiksmų. IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad nukentėjusioji yra ligotas žmogus, ji pati 17.30 val. paprašė E. L. atsineÅ¡ti kraujo spaudimo aparatÄ . Darytina iÅ¡vada, kad tuo metu nesijautė puikiai. Po konflikto su vaikais ir apsižodžiavimo su J. M. galėjo paÅ«mėti liga, kuri dėl aukÅ¡to kraujospÅ«džio ir pulso sutrikdė pusiausvyrÄ ir dėl to S. S. parkrito, kÄ patvirtina ir medikai, kad jai buvo įtariamas infarktas ir ji buvo gydoma ligoninėje.

Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad net jei ir bÅ«tų J. M. atlikęs jam inkriminuojamus veiksmus, tokie veiksmai kvalifikuoti neteisingai. Nustatant, ar veikla atitinka BK 284 straipsnio 1 dalį, reikia įrodyti, kad realiai kilo padariniai, numatyti Å¡iame straipsnyje. Visuomenės rimties sutrikdymÄ gali įrodyti tai, kad prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, kad buvo nutrauktas žmonių darbas, poilsis ar žmonėms skirtas renginys, kad buvo padaryta žymi materialinė žala, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė minėtas pasekmes, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Å iuo atveju jokia visuomeninė tvarka ir rimtis nebuvo sutrikdyta, nebuvo nė vieno paÅ¡alinio asmens, mačiusio incidentÄ , kaip teigė pati S. S.. Kadangi nebuvo nei aplinkinių, nei jų reakcijos, o pats apsižodžiavimas truko apie 1 min.Nepagrįstai teismas nurodė, kad J. M. nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai demonstravo ir teismo posėdžio salėje teismo posėdžio metu.

Apeliantai mano, kad toks teismo teiginys yra siekis pateisinti savo sprendimÄ , kad neva nepagarbus elgesys teismo posėdžio metu reiÅ¡kia ir visų jam mestų kaltinimų neabejotinÄ egzistavimÄ .Apeliantų nuomone, teismas rėmėsi nepatvirtintais, melagingais liudijimais, kaip tikrovę atitinkančiais faktais, kad J. M. Å¡lapindavosi laiptinėje, muÅ¡davo savo mamÄ ir sugyventinę, žmonÄ , kad smurtauja prieÅ¡ savo sugyventinės vaikus ir kad yra primokęs S. Å ., kÄ liudyti. Tokios teismo iÅ¡vados, teiginiai žeidžia J.

M. ir nesiderina su visapusiÅ¡ku ir objektyviu bei neÅ¡aliÅ¡ku bylos iÅ¡nagrinėjimu. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai kvalifikavo veikÄ pagal BK 284 str. 1 d., pažeidė LR BPK 20 str. 5 dalies nuostatas, kuriose nurodoma, kad teisėjai įrodymus turėtų vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, kuomet Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs teismas, pripažindamas prielaidas įrodymais, ydingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , padarė esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ ir priimti teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistÄ jį ir jo gynėjÄ , praÅ¡iusius skundÄ tenkinti, nukentėjusiÄ jÄ ir jos atstovę advokatę bei prokurorÄ , praÅ¡iusius skundÄ atmesti, sprendžia, kad nuteistojo J. M. ir jo gynėjo advokato Pauliaus AlÅ¡ausko apeliacinis skundas atmestinas.  Pagal BPK 332 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartyje, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, turi bÅ«ti nurodyti motyvai, paaiÅ¡kinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu.

Be to, apraÅ¡omojoje nutarties dalyje trumpai iÅ¡dėstomos apskųstame nuosprendyje nurodytos apelianto ginčijamos bylos aplinkybės, nurodoma apeliacinio skundo esmė, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka dalyvavusių proceso dalyvių praÅ¡ymai, iÅ¡dėstomos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados dėl apeliacinio skundo (BPK 332 straipsnio 3 dalis). Tačiau pažymėtina, kad Å¡ios nuostatos nereiÅ¡kia, jog apeliacinės instancijos teismas privalo smulkmeniÅ¡kai iÅ¡nagrinėti kiekvienÄ apeliacinio skundo teiginį (argumentÄ ) ir pateikti dėl jų detalius atsakymus.

Taip pat vien tai, kad teismo padarytos iÅ¡vados nesutampa su apelianto pozicija, nereiÅ¡kia, kad jos teisiÅ¡kai nepagrįstos.Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė motyvuotÄ ir byloje iÅ¡tirtais įrodymais pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas J. M. pritaikytas tinkamai, o bausmė paskirta teisingai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad byloje esančių duomenų pakanka daryti iÅ¡vadÄ , kad J.

M. 2013 m. vasario 22 d., apie 18 val. 30 min., vieÅ¡oje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) namo trečios laiptinės, Kaune, priėjęs prie S. S., elgdamasis įžūliai, pasakęs jai „tu čia mano vaikų neauklėsi“, sugriebė pastarÄ jÄ abiem rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti, po to pastÅ«mė jÄ , dėl ko ji trenkėsi galva į laiptinės metalines duris, o jai nukritus, spyrė nukentėjusiajai koja du kartus į deÅ¡inį Å¡onÄ , padarydamas S. S. virÅ¡ugalvio sumuÅ¡imÄ , t.y. sužalojimÄ , sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tokiu bÅ«du pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Nuteistasis neigia, kad prie namo laiptinės sugriebė nukentėjusiÄ jÄ abiem rankomis už kaklo ir pradėjo smaugti, po to pastÅ«mė jÄ , dėl ko ji trenkėsi galva į laiptinės metalines duris, o jai nukritus, spyrė nukentėjusiajai koja du kartus į deÅ¡inį Å¡onÄ , kritikuoja nukentėjusiosios S. S., liudytojų E. L., J.

B. parodymus, tvirtina, kad jie nenuoseklūs, prieštaringi, todėl mano, jog teismas negalėjo jais vadovautis, taip pat nesutinka su jam palankių įrodymų (liudytojų S. Š., S. M., A. P. ir kitų liudytojų parodymų) vertinimu, t. y. ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes bei išvadas dėl įrodymų vertinimo.Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadoms, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios S. S. parodymai buvo vienodi ir nuoseklūs, šiuos parodymus patvirtina liudytojos E. L. parodymai.

Nors apeliaciniame skunde abejojama nukentėjusiosios S. S. parodymais ir jos neÅ¡aliÅ¡kumu duodant parodymus, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, kad S. S. parodymai apie sumuÅ¡imÄ bei liudytojos E. L. parodymai apie girdimus garsus iÅ¡ kiemo ir vėliau buvusiÄ S. S. bÅ«senÄ ir pasakojimÄ apie įvykusį įvykį patvirtina byloje nustatytas faktines aplinkybes, kuriomis teismas neturi pagrindo abejoti. Apeliantų nurodomos aplinkybės, kad S. S., E. L. ir J. B. yra nusiteikusios prieÅ¡ J. M. ir siekia jį apkalbėti nepatvirtintos jokiais objektyviais duomenimis, o yra tik apeliantų prielaidos.

S. S. duotus parodymus patvirtina ne tik liudytoja E. L., bet ir specialisto iÅ¡vada Nr. G622/13 (02), kurioje yra konstatuota, kad S. S. buvo padarytas virÅ¡ugalvio sumuÅ¡imas, kuris padarytas kietu buku daiktu ir galėjo gautis užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2013-02-22, bei kad Å¡is sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Vien ta aplinkybė, kad S. S. nebuvo nustatyti sužalojimai pilvo ar Å¡ono srityje, neduoda pagrindo manyti, kad nukentėjusiosios parodymai yra nepatikimi ar melagingi. Taip pat apeliantų prielaidos, kad S. S. dėl blogos sveikatos bÅ«klės galėjo nugriÅ«ti ir susižaloti yra nepagrįstos ir prieÅ¡tarauja tiek pačios nukentėjusiosios, tiek E. L. parodymams, kad S. S. buvo sumuÅ¡ta J.

M.. Nors apklausti liudytojai paliudijo, kad tarp J. M. ir S. S. seniai yra konfliktinė situacija, bet tai neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡iuo konkrečiu atveju S. S. duotų melagingus parodymus, siekdama pakenkti J. M., ar siektų materialinės tnaudos. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų nuomone, kad teismas nepagrįstai nevertino liudytojos S. Å . parodymų ir pripažino juos melagingais. AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad S. Å . gyvena pas nuteistÄ jį J. M., jis yra jos patėvis ir yra priklausoma nuo jo, todėl teismas pagrįstai vertino jos parodymus kritiÅ¡kai kaip siekį padėti artimam žmogui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad kiti apklausti liudytojai, B.

D., J. B., K. B., S. M., A. P., D. T., R. G., L. Å ., A. J. paties įvykio nematė ir teismui pateikė tik savo nuomonę apie J. M. ir S. S. arba įvykius prieÅ¡ S. S. sumuÅ¡imÄ . Taip pat pažymėtina, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje nesprendžiamas nukentėjusiosios S. S. atsakomybės klausimas ir apeliantų nurodomi kaltinimai S. S., kad ji skriaudžia kieme vaikus, konfliktuoja su kaimynais nėra Å¡ios bylos dalykas. Tai, kad galimai S. S. yra konfliktiÅ¡ka asmenybė nepanaikina nuteistojo J. M. pareigos nepažeisti įstatymų.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jei ir bÅ«tų J. M. atlikęs jam inkriminuojamus veiksmus, jie negalėtų bÅ«ti kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d., nes nebuvo realių padarinių, nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis, nebuvo padaryta žymi materialinė žala, be to turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos, nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryÅ¡ys, veikos padarymo vieta ir bÅ«das, kuris, demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, turi pasireikÅ¡ti bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje numatytų bÅ«dų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais.

Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali bÅ«ti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta.

Esant neapibrėžtai tyčiai, vieÅ¡osios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.).Pagal teismų praktikÄ vieÅ¡oji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2013 ir kt.).

J. M. suvokė, kad kiemas yra vieÅ¡a vieta, į kuriÄ gali patekti paÅ¡aliniai asmenys. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad paÅ¡alinių asmenų įvykio metu nebuvo. Ä®vykį stebėjo J. M. podukra – S. Å ., taip pat J. M. smurtinį veiksmÄ â€“ S. S. galvos daužymÄ Ä¯ duris – girdėjo E. L.. J. M. veiksmai – replika pasakyta S. S., jos sugriebimas už kaklo, stumdymas ir spardydamas pagrįstai buvo pripažinta įžūliu elgesiu. Taigi akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais jis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , ko pasėkoje buvo iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai.

Dėl šių aplinkybių teismas pagrįstai konstatavo, kad dėl nuteistojo veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. nuteistojo J. M. smurtiniais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių konstatuotina, kad teismai nuteistajam J. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų požymius nustatė laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nuteistojo padaryta nusikalstama veika teismų nustatytomis aplinkybėmis teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį .Apeliantų abejonės dėl nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo nėra pagrįstos. 2013-03-06 specialisto išvadoje nurodyta, kad S. S. konstatuotas viršugalvio sumušimas, kuris padarytas kietu buku daiktu ir galėjo gautis 2013-02-22.

Specialistas G. A. C. Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ patvirtino, nurodė, kad gumbas galėjo atsirasti tiek suduodant smÅ«gį, tiek nugriuvus. Tokios nustatytos aplinkybės patvirtina S. S. sužalojimo faktÄ bei atitinka jos parodymus. Apeliantų argumentai, kad jų bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas yra nepagrįsti, nes nėra nustatytų BPK 58 ir 59 straipsnių aplinkybių, be to pirmos instancijos teismo metu apeliantai galėjo reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus teismui, kas nebuvo daroma. Vien tai, kad teismas priėmė nuosprendį, kuris netenkino apeliantų, nėra pagrindas teigti, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistajam paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, nėra aiÅ¡kiai per griežta.

Kadangi apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, keisti jį skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. n u t a r i a : Nuteistojo J. M. ir jo gynėjo advokato Pauliaus AlÅ¡ausko apeliacinį skundÄ atmesti.Nutartis įsiteisėja paskelbimo dienÄ . Kolegijos pirmininkas                                                    Olegas Å ibkovas Teisėjai:                                                                 Albinas Antanaitis                                                                               Algerdas UrbÅ¡ys