83eaee3b-0b5e-4c25-8a45-4a77ea975e59 · Å iaulių apygardos teismas

?Test Word Document Civilinė byla Nr. 2S-226-372/2019 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01737-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.6.; 3.3.2.3. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 4 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo E. L. atskirÄ jį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-84-215/2019 pagal ieÅ¡kovų A.

T. ir V. T. ieÅ¡kinį atsakovui E. L. dėl iÅ¡keldinimo iÅ¡ negyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos patalpos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai A. T. ir V. T. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami iÅ¡keldinti atsakovÄ E. L. iÅ¡ ieÅ¡kovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių ½ dalies inžinerinių statinių – stoginės, su visais stoginės dalyje esančiais ir atsakovui priklausančiais daiktais, kilnojamuoju turtu, bei priteisti iÅ¡ atsakovo jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2. 2019 m. sausio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas atsisakė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kinio reikalavimas yra įvykdytas, atsakovas yra atlaisvinęs ieÅ¡kovams priklausančiÄ stoginę.

Prašė priteisti iÅ¡ atsakovo jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes jos atsirado dėl atsakovo kaltės. PraÅ¡ymÄ grindė tuo, kad atsakovas stoginėje daiktus laikė nuo 2014 m. pavasario, o atlaisvino stoginę tik po ieÅ¡kinio teismui padavimo, t. y. tik 2018 m. rugsėjo 5 d. 2018 m. rugsėjo 8 d. atsakovas vėl buvo užėmęs stoginę, todėl buvo iÅ¡kviesta policija. Atvykę policijos pareigÅ«nai surašė pareiÅ¡kimÄ dėl savavaliÅ¡ko patalpų užvaldymo. Vėliau iÅ¡ policijos buvo gautas praneÅ¡imas, kad atsakovas norėjo susiremontuoti savo stogÄ , todėl buvo įsivaręs valomÄ jÄ maÅ¡inÄ Ä¯ ieÅ¡kovams priklausančiÄ stoginę.

Pažymėjo, kad atsakovas neprašė ieškovų leidimo naudotis jų nuosavybe, tad buvo pažeista ieškovų teisė naudotis jiems priklausančia stogine.

3. Atsakovo E. L. atstovas advokatas J. M. sutiko su ieÅ¡kovo atsisakymu nuo ieÅ¡kinio, tačiau nesutiko su ieÅ¡kinio atsisakymo motyvu. Taip pat prašė iÅ¡ ieÅ¡kovų priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad atsakovas nesinaudojo ieÅ¡kovams priklausančia stogine nuo 2017 metų, kai atsakovas teikė teismui praÅ¡ymÄ , jog atsisako savo reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-2-636/2017. Jei kažkokie daiktai ieÅ¡kovams priklausančioje stoginėje ir buvo laikomi, tai tik kitų žmonių, ne atsakovo.

Be to, teikdamas atsiliepimÄ , atsakovas pridėjo 2018 m. rugpjūčio 24 d. darytas nuotraukas, iÅ¡ kurių matyti, kad ieÅ¡kovų stoginė yra tuščia, neužimta jokiais atsakovo daiktais. Dėl įvykio, kurio metu buvo kviesta policija, pažymėjo, kad iÅ¡ tiesų atsakovas buvo pasistatęs ieÅ¡kovų stoginėje maÅ¡inÄ tikslui susiremontuoti stogÄ . Tas buvo daroma dėl bÅ«tino reikalingumo, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovų leidimas nebuvo praÅ¡ytas. Be to, ieÅ¡kovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jų teisė naudotis stogine buvo pažeista.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. TelÅ¡ių apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi priėmė ieÅ¡kovo A. T. ieÅ¡kinio atsakovui E. L. atsisakymÄ civilinėje byloje ir bylÄ nutraukė; grÄ Å¾ino ieÅ¡kovams A. T. ir ieÅ¡kovei V. T. 75 Eur žyminio mokesčio; priteisė iÅ¡ atsakovo 25 Eur žyminio mokesčio bei 400 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieÅ¡kovų naudai.

5. Teismas nurodė, kad bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ , turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio. IeÅ¡kovo atsisakymas nuo ieÅ¡kinio neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui.

6. Taip pat nurodė, kad iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų negalima kategoriÅ¡kai teigti, kad atsakovas nepertraukiamai, t. y. nuo 2014 m. pavasario iki 2018 m. rugsėjo 5 d., buvo užėmęs ieÅ¡kovams priklausančiÄ stoginę. Tačiau vertinant ieÅ¡kovų pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, siekiant apginti jų manymu pažeistas teises į nuosavybę, 2018 m. birželio 26 d. įspėjimÄ , siųstÄ atsakovui dėl iÅ¡sikėlimo, bei teismo posėdžio metu Å¡alių iÅ¡sakytus argumentus, darytina pagrįsta prielaida, kad ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienÄ ieÅ¡kovų teisė naudotis jiems priklausančia patalpa vis tik buvo pažeista, dėl to ieÅ¡kovai, siekdami apginti savo teises, kreipėsi į teismÄ .

Be to, teismo posėdžio metu pats atsakovas patvirtino, kad 2018 m. rugsėjo 8 d., t. y. po ieÅ¡kinio pateikimo teismui, savavaliÅ¡kai, be ieÅ¡kovų leidimo, į jiems priklausančiÄ patalpÄ buvo pastatęs grÅ«dų valomÄ jÄ maÅ¡inÄ dėl jam priklausančio stogo remonto ir tik dėl bÅ«tinojo reikalingumo.

7. Teismas sprendė, kad atsakovo veiksmai negali būti vertinami kaip būtinasis reikalingumas, kadangi tokių įrodymų byloje atsakovas nepateikė.

8. Teismas pastebėjo, jog nagrinėjant civilinę bylÄ buvo surengtas tik vienas teismo posėdis, kuriame ieÅ¡kovų atstovė advokatė nedalyvavo. Todėl darė iÅ¡vada, kad iÅ¡laidos už advokato atstovavimÄ teisme ieÅ¡kovams negali bÅ«ti priteisiamos. Taip pat teismas sprendė, ieÅ¡kovų patirtas advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas mažinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovų naudai 400 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 9.

Atskiruoju skundu atsakovas E. L. praÅ¡o pakeisti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. sausio 9 d. nutartį – nepriteisti iÅ¡ atsakovo 25 Eur žyminio mokesčio bei 400 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieÅ¡kovų naudai, o priteisti atsakovui 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 9.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ teismo sprendimÄ , kadangi pažeidė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas, numatytas CPK 185 straipsnyje; nesilaikė ir nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos, kurioje nurodyta, jog ieÅ¡kovas pareiÅ¡kęs negatorinį ieÅ¡kinį, turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos.

IeÅ¡kovai nei kartu su ieÅ¡kiniu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė visiÅ¡kai jokių įrodymų, kad jų teisės į minėtÄ stoginę yra pažeistos. 9.2. Atsakovui nekilo pareiga atsakyti į įspėjimÄ dėl iÅ¡sikėlimo iÅ¡ stoginės, nes toks įspėjimas yra visiÅ¡kai nekonkretus, nenurodyta kokios teisės ir kokiu bÅ«du jos pažeistos ir kaip turi ieÅ¡kovas iÅ¡sikelti, jeigu jis ten nebÅ«na ir negyvena. 9.3. IeÅ¡kovai neįrodė, kad atsakovas pažeidė jų teises į ½ dalį stoginės, nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tent atsakovas jų stoginėje laiko kažkokius daiktus.

IeÅ¡kovų procesinis elgesys vertintinas kaip netinkamas, nes jie pateikė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir pamatę, kad bylos nelaimės, ieÅ¡kinio atsisakė. 9.4. IeÅ¡kovai privalėjo pateikti įrodymus, jog dėl bÅ«tinumo remontuoti stogÄ atsakovas neva jau po ieÅ¡kinio pateikimo laikinai įvarė sėjamÄ jÄ Ä¯ stoginės erdvę, kad ant jos galėtų palipti. Atsakovas neturi įrodinėti, kad jis pažeidė ieÅ¡kovų teises. Todėl teismas, teigdamas, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie tai kaip jis pažeidė ieÅ¡kovų teises, kad jam bÅ«tinai reikėjo remontuoti savo pastato stogÄ , nukrypo nuo minėtos teismų praktikos.

10. IeÅ¡kovas A. T. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 10.1. Atsakovas nenurodo dėl kokių ieÅ¡kovų veiksmų susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. 10.2. IeÅ¡kovai buvo priversti kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl atsakovo iÅ¡keldinimo iÅ¡ negyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos patalpos, kadangi atsakovas nereagavo į įspėjimÄ dėl iÅ¡sikėlimo iÅ¡ stoginės. 10.3. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį pagrįstai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties, kuria civilinė byla nutraukta, ieškovui atsisakius ieškinio, dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieÅ¡kovas, kreipęsis į teismÄ , turi teisę raÅ¡tu ar žodžiu pareikÅ¡ti teismui, kad jis atsisako ieÅ¡kinio. IeÅ¡kinio atsisakymas yra viena iÅ¡ ieÅ¡kovo procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Pasinaudojus nurodyta procesine teise yra įgyvendinamas dispozityvumo principas, nes civilinis procesas ne tik prasideda, bet gali baigtis ieÅ¡kovo ar pareiÅ¡kėjo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad ieÅ¡kovo atsisakymas nuo ieÅ¡kinio prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui, nurodė, kad ieÅ¡kovui žinoma, jog nutraukus bylÄ vėl kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, todėl pripažino, kad yra pagrindas ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio priimti ir bylÄ nutraukti (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis).

14. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Atsakovas iÅ¡ esmės atskirÄ jį skundÄ grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai priteisė iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes ieÅ¡kovai neįrodė, kad atsakovas pažeidė jų teises į ½ dalį jiems priklausančios stoginės, nepateikė jokių įrodymų, kad bÅ«tent atsakovas ieÅ¡kovų stoginėje laiko savo daiktus. IeÅ¡kovai pateikė visiÅ¡kai nepagrįstÄ be jokių įrodymų negatorinį ieÅ¡kinį, dėl ko ir susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos, be to, atsakovas neprivalo įrodinėti, kad jis pažeidė ieÅ¡kovų teises, nes Å¡i pareiga kyla ieÅ¡kovams.

15. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieÅ¡kovas atsisako ieÅ¡kinio, turi bÅ«ti įvertinamos ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieÅ¡kovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Jeigu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo atsisakymÄ nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl bÅ«tent jam tenka bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

16. Nagrinėjamoje byloje ieškovai A. T. ir V. T. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio pagrindu reiškė negatorinį ieškinį. Pagal CK 4.98 straipsnį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.98 straipsnyje įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas yra negatorinis ieškinys. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus:

1) kad jis yra turto savininkas;

2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017). Taigi negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė.

17. Kaip ir anksčiau minėta, atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja neteisėtas turto savininko nuosavybės teisės apribojimas (pažeidimas). Nagrinėjamoje byloje surinkti faktiniai duomenys liudija, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. ieÅ¡kovai A. T. ir V. T. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami iÅ¡keldinti atsakovÄ E. L. iÅ¡ ieÅ¡kovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių ½ dalies inžinerinių statinių – stoginės, su visais stoginės dalyje esančiais ir atsakovui priklausančiais daiktais, kilnojamuoju turtu, bei priteisti iÅ¡ atsakovo jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2018 m. birželio 27 d. atsakovui E. L. siųsta registruota mažoji pirminė korespondencija, kaip pateiktame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovai tvirtino – 2018 m. birželio 26 d.

įspėjimas dėl iÅ¡sikeldinimo iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančios stoginės. 2019 m. sausio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas A. T. atsisakė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, motyvuodamas tuo, kad ieÅ¡kinio reikalavimas yra įvykdytas, atsakovas yra atlaisvinęs ieÅ¡kovams priklausančiÄ stoginę ir nurodė, kad atsakovas savo daiktus stoginėje laikė nuo 2014 m. pavasario, o atlaisvino stoginę tik po ieÅ¡kinio teismui padavimo, t. y. tik 2018 m. rugsėjo 5 d. 2018 m. rugsėjo 8 d. atsakovas vėl buvo užėmęs stoginę, todėl buvo iÅ¡kviesta policija.

Atsakovas E. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. teko bendrauti su policija, nes buvo įsivaręs į ieÅ¡kovams priklausančiÄ patalpÄ grÅ«dų valomÄ jÄ maÅ¡inÄ dėl jam priklausančio stogo remonto, dėl bÅ«tinojo reikalingumo. IeÅ¡kovo leidimo pasinaudoti jo stogine neprašė.

18. Ä®vertinus bylos raÅ¡ytinę medžiagÄ bei Å¡alių ir/ar jų atstovų paaiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teismo žodinio posėdžio metu, t. y. vertinant, jog atsakovui buvo siųstas 2018 m. birželio 26 d. įspėjimas dėl iÅ¡sikeldinimo iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančios stoginės, kviečiami policijos pareigÅ«nai ieÅ¡kovui A. T. nurodant, jog jam priklausanti pastoginė užimta be jo leidimo, kÄ teismo posėdžio metu patvirtino ir pat atsakovas, stoginė buvo atlaisvinta tik po ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos, apeliacinės instancijos teismas, neturi jokio pagrindo sutikti su atsakovo skundo esminiu argumentu, jog ieÅ¡kovai neįrodė, jog nagrinėjamu atveju jų teisės į subjektinę nuosavybę buvo pažeistos.

Pažymėtina, jog ir pats atsakovas neįrodė, jog jam kilo bÅ«tinybė nedelsiant remontuoti savo pastato stogÄ , apie tai iÅ¡ anksto neinformavus ieÅ¡kovų ir negavus jų sutikimo pasinaudoti jiems priklausančia patalpa stogo remonto darbams atlikti. Vadovaujantis įrodymų vertinimÄ reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, teismas, vertindamas įrodymų visumÄ , turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (CPK 176–178, 185 straipsniai).

Šiuo atveju, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Dėl kitų skundo argumentų kaip teisiškai nereikšmingų ginčo išsprendimui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

19. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines iÅ¡vadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ , todėl keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. sausio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas A. T. už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ patyrė 200 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.15 punktais, taip pat vadovautis sÄ Å¾iningumo, teisingumo principais, atmetus atsakovo E. L. atskirÄ jį skundÄ , ieÅ¡kovui A.

T. priteistina iÅ¡ atsakovo 200 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2019 m. sausio 9 d. nutartį nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovui A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje. Nutarties patvirtintÄ kopijÄ iÅ¡siųsti Å¡alims.

Ši Šiaulių apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Birutė Simonaitienė