83ea1cce-1cab-49fe-85aa-0d69fcd9fbe0 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Sigita Vainauskienė                                                          NUORAŠASPranešėjas Vladislavas Lenčikas                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-190/2015Teisėja Valdas Bugelevičius                                         Teisminio proceso Nr.1-68-3-00005-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.8.2.1.;2.4.6.,2.4.7.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2015 m. vasario 3 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Angelės Ikasalienės, Reginos Pocienės, sekretoriaujant Giedrei Gudaitytei, Linai Žalaitei, dalyvaujant privačiam kaltintojui V. Ū., iÅ¡teisintajam R. Å ., gynėjui advokatui A. Palamarčuk, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal privataus kaltintojo V.

Ū. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo:- R. Å . pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 155 str. 1 d. (dėl socialinio tinklapio „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ nuotraukos su įžeidžiančiu užraÅ¡u patalpinimo 2013 m. balandžio 10 d.) iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ;- R. Å . pagal LR BK 155 str. 1 d. (dėl 2013 m. balandžio 10 d. komentaro patalpinimo socialinio tinklapio „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“) iÅ¡teisintas, nepadarius nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. Ū. pareikÅ¡tas 4000 (keturių tÅ«kstančių) litų civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dalyje dėl įžeidžiančio užraÅ¡o patalpinimo atmestas, o dalyje dėl komentaro patalpinimo – paliktas nenagrinėtas.V. Ū. praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ R. Å . bylinėjimosi iÅ¡laidas atmestas.              Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi privataus kaltinimo baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: R. Å . buvo kaltinamas tuo, kad jis raÅ¡tu socialiniame tinklapyje „Facebook“ užgauliai pažemino V.

Ū., pateikdamas apie jį vertinimus ir komentarus, kurie akivaizdžiai prieÅ¡tarauja įprastoms elgesio taisyklėms ir bendražmogiÅ¡kiems moralės reikalavimams, tokiu bÅ«du Å¡iurkščiai pažeisdamas V. Ū. garbę ir orumÄ , tai yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 155 str. 1 d., padarymu.Apeliaciniu skundu V. Ū. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį R. Å . atžvilgiu; atlyginti patirtÄ neturtinę žalÄ ir iÅ¡ R.

Å . priteisti 4000 (keturių tÅ«kstančių) litų sumÄ bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad socialiniame tinklapyje www.facebook.com grupėje „(duomenys neskelbtini)“ paraÅ¡ytas komentaras: „V. Ū.. Å itoje iÅ¡ mažo vaiko ir moters besityčiojančioje Å¡lykÅ¡tynėje teka įtariamojo pedofilija ir srutų duobėje paskendusio A. Ū. kraujas... P. S. Kad jam tie keturi kreivi pirÅ¡tai nupÅ«tų...“, prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, be abejonės yra žeidžiantis, prieÅ¡taraujantis įprastoms elgesio taisyklėms ir bendražmogiÅ¡kiems moralės reikalavimams, todėl asmuo, patalpinęs tokio pobÅ«džio praneÅ¡imÄ , apelianto vertinimu, turi bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 155 str. 1 d.

Nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio motyvu, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, kad minėtÄ praneÅ¡imÄ parašė bÅ«tent R. Å .. V. Ū. teigimu, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai A. K., S. M. ir M. K. nedviprasmiÅ¡kai patvirtino, kad socialinio tinklapio „Facebook“ grupės „(duomenys neskelbtini)“ administratorius buvo bÅ«tent R. Å .. IÅ¡ minėtų liudytojų parodymų taip pat seka, kad minėta grupė buvo sukurta 2010 metais per rezonansinius Garliavos įvykius ir jei iÅ¡ pradžių jÄ valdė keli asmenys, tai nuo 2012 m. grupės vienvaldžiu administratoriumi tapo R.

Å .. Tai, kad minėtame komentare buvo atpažintas net pastarojo raÅ¡ymo stilius, patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai M. K. bei A. K.. Pažymima ir tai, kad, remiantis liudytojo M. K. parodymais, aptariama socialinio tinklapio grupė buvo uždaryta bÅ«tent tuo metu, kai V. Ū. kreipėsi į teismÄ dėl galimai neteisėtų R. Å . veiksmų. Tuo tarpu pats R. Å . ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti bet kokius paaiÅ¡kinimus, o teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra valdęs grupės pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, tačiau, apelianto vertinimu, tai prieÅ¡tarauja byloje apklaustų liudytojų parodymams, juo labiau, kad A.

K. teismo posėdžio metu patvirtino mačiusi, kaip R. Å . prie minėtos grupės prisijungia. V. Ū. teigimu, atmestinas ir pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nuotraukų įkėlimas į minėtos grupės erdvę, neįrodo, jog R. Å . buvo aptariamos grupės administratoriumi, kadangi tik grupės administratorius, žinantis prisijungimo prie grupės kodus, gali įkelti nuotraukas grupės vardu ir jokiu kitu bÅ«du to padaryti nėra galimybių, iÅ¡ ko seka, kad į grupės paskyrÄ nuotraukas įkėlė ir grupę administravo bÅ«tent R.

Å ..Pabrėžiama ir tai, kad pastarasis mažiausiai Å¡eÅ¡iuose žiniasklaidai duotose interviu patvirtina, kad bÅ«tent jis yra grupės „(duomenys neskelbtini)“ administratorius, jokių kitų asmenų, valdančių Å¡iÄ grupę jis nenurodo. Internatinėje svetainėje www.youtube.com esantis R. Å . vaizdo praneÅ¡imas, kuriame pastarasis nedviprasmiÅ¡kai pripažįsta valdantis aptariamÄ grupę, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina apelianto argumentus, tačiau bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo atsiakytÄ minėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä prijungti prie bylos tokiu bÅ«du, V.

Ū. teigimu, parodant bylÄ nagrinėjusio teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ ir iÅ¡ankstinę nuomonę. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio argumentu, kad žinutė: „Kaip pasakytų exteisėjas B. – Å¡Å«dų Å¡Å«das...“, paraÅ¡yta iÅ¡ socialinio tinklapio www.facebook.com profilio „R. Å .“, nepatvirtina, jog ji buvo skirta bÅ«tent V. Ū., kad Å¡i žinutė yra kito žmogaus, t.y. exteisėjo B., citata. Tačiau bylÄ nagrinėjant apylinkės teisme, pats R.

Å . pripažino, kad socialinio tinklapio profilis „R. Å .“, iÅ¡ kurio ir buvo paraÅ¡yta aptariama žinutė, yra jo ir tik jis vienas valdo šį profilį. Å iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja apklausta A. K.. Be to, minėta žinutė buvo paraÅ¡yta po V. Ū. nuotrauka socialiniame tinklapyje „Facebook“, todėl negali bÅ«ti jokių abejonių, kad žinutėje vartojami žodžiai yra skirti bÅ«tent jam.Teismo posėdyje privatus kaltintojas V. Ū. prašė jo skundÄ tenkinti, R.

Å . ir jo gynėjas prašė skundÄ atmesti.Privataus kaltintojo V. Ū. apeliacinis skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, jame ginčijama iÅ¡teisintojo kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 155 str. 1 d., nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. Pagal jÄ teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas iÅ¡samiai patikrinus visus byloje esančius reikÅ¡mingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, paÅ¡alinus prieÅ¡taravimus. IÅ¡nagrinėjusi bylos medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas teisingai bei nuosekliai vertino visus byloje esančius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ bei skundžiamÄ apylinkės teismo nuosprendį, sprendžia, kad žemesnysis teismas detaliai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kad byloje nėra surinkta patikimų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad bÅ«tent R. Å . socialinio tinklapio „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. balandžio 10 d. patalpino nuotraukÄ su V.

Ū. atvaizdu ir įžeidžiantį užraÅ¡Ä po ja.Byloje nustatyta, kad socialinio tinklapio „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. balandžio 10 d. buvo patalpinta nuotrauka, kurioje be kitų asmenų, yra nufotografuotas ir V. Ū., o Å¡alia nuotraukos yra užraÅ¡as: <V. Ū.. Å itoje iÅ¡ mažo vaiko ir moters besityčiojančioje Å¡lykÅ¡tynėje teka įtariamojo pedofilija ir srutų duobėje paskendusio A. Ū. kraujas... P.S. Kad jam tie keturi kreivi pirÅ¡tai nupÅ«tų...>.

Be to, nustatyta, kad socialinio tinklapio „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. balandžio 10 d. iÅ¡ profilio, pavadinimu „R. Å .“, buvo patalpintas komentaras: <Kaip pasakytų exteisėjas BirÅ¡tonas – (necituotini necenzÅ«riniai žodžiai...>. Lietuvos Respublikos Konstitucija gina asmens teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas (25 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisė laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus įtvirtinta Konvencijoje, kuri, kaip ir jÄ aiÅ¡kinanti bei detalizuojanti Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktika yra sudėtinė Lietuvos teisės dalis.

Minėtos teisės turinį pagal Konvencijos 10 straipsnio 1 dalį sudaro teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informacijÄ ir idėjas. Teisė skleisti ir gauti informacijÄ - vienas svarbiausių demokratinės visuomenės pagrindų, kurio neužtikrinus, neįmanoma nei demokratinė visuomenė, nei laisvas kiekvieno individo egzistavimas. Teisė skleisti informacijÄ ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutraliÄ informacijÄ ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir tikrovę atitinkančiÄ informacijÄ , kuri yra Å¡okiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį.

Toks Å¡ios teisės normos turinio aiÅ¡kinimas tarnauja pliuralizmo, tolerancijos, abipusio pakantumo ir plačių pažiÅ«rų formavimui, be kurių demokratinė visuomenė neįmanoma. Konvencija gina ne tik asmenį, paskleidusį absoliučiai teisingÄ informacijÄ , bet ir ne visiÅ¡kai tiksliÄ informacijÄ , tačiau tai padariusį sÄ Å¾iningai, nepiktnaudžiaujant teise skleisti informacijÄ (EŽTT 1976 gruodžio 7 d. sprendimas byloje Handyside prieÅ¡ Jungtinę Karalystę) bei asmenį, kuris, įgyvendindamas teisę reikÅ¡ti savo nuomonę, pavartojo tam tikro laipsnio faktų perdėjimÄ - hiperbolizavimÄ (EŽTT 1986 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Lingens prieÅ¡ AustrijÄ ), neperžengdamas Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų Å¡ios teisės įgyvendinimo ribų.

Minėtos ribos yra nustatytos Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje: tai vieÅ¡as interesas (bÅ«tinybė užtikrinti nacionalinį saugumÄ , teritorijos vientisumÄ , visuomenės saugumÄ , kelio nusikaltimams užkirtimÄ , sveikatos ir moralės apsaugÄ ); kitų asmenų teisės ir laisvės (bÅ«tinybė užtikrinti kitų asmenų teisių ir orumo apsaugÄ , informacijos apie privatų gyvenimÄ konfidencialumÄ ); teisminės valdžios neÅ¡aliÅ¡kumas ir autoritetas. Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies nuostatos patvirtina, kad informacijos laisvė nėra absoliuti ir visaapimanti.

Jos apribojimus lemia santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis, iÅ¡reiÅ¡kiančiomis kitų asmenų teises ir laisves bei bÅ«tinus visuomenės poreikius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Vadinasi, sprendžiant konfliktÄ , kilusį tarp teisės į garbės ir orumo gynimÄ ir teisės skleisti informacijÄ , bÅ«tina vadovautis proporcingumo ir Å¡ių teisių pusiausvyros principais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika patvirtina, kad Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtintos teisės gali bÅ«ti ribojamos tik laikantis protingumo kriterijaus (2000 m. birželio 13 d. Konstitucinio Teismo nutarimas). Å iame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad laisvė turėti įsitikinimus apskritai negali bÅ«ti ribojama, o laisvę reikÅ¡ti įsitikinimus galima riboti įstatymo nustatyta tvarka tada, kai yra bÅ«tina apsaugoti Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje nurodytas vertybes – žmogaus sveikatÄ , garbę ir orumÄ , privatų gyvenimÄ .

Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, įgyvendindamas savo teises bei laisves, tame tarpe ir teisę laisvai reikÅ¡ti savo mintis ir įsitikinimus, turi neperžengti jų įgyvendinimo ribų, antraip bus pažeistos kito asmens teisės ir laisvės, ginamos įstatymo, ir kils atsakomybės klausimas. Apie galimybę valstybinei valdžiai, kaip visuomenės tvarkos garantui, imtis priemonių, taip pat ir baudžiamojo poveikio, nukreiptų į tai, kad adekvačiai be nereikalingų ekscesų bÅ«tų reaguojama į nepagrįstus ir nesÄ Å¾iningus žeminančio pobÅ«džio kaltinimus, buvo pasisakyta EŽTT 1992 m. balandžio 23 d. sprendime, priimtame byloje Castells prieÅ¡ IspanijÄ .

Lietuvos valstybė įstatymais saugo žmogaus garbę ir orumÄ , garantuodama jam teisę į garbės ir orumo gynimÄ , įskaitant ir baudžiamÄ ja tvarka, Baudžiamajame kodekse numatydama atsakomybę asmeniui, kuris įgyvendindamas saviraiÅ¡kos laisvę peržengė jos realizavimo ribas ir pažeidė kito asmens teisę į garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 22 d. nutartis b. b. Nr. 2K-7-645/2005).Lietuvos Respublikos BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas įžeidimas yra tyčinis (tiesiogine tyčia padaromas) vieÅ¡as kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raÅ¡tu.

Å meižimas nuo įžeidimo (BK 154 straipsnis) yra atribojamas pagal objektyviuosius požymius. Å ios veikos skiriasi tuo, kad Å¡meižimo atveju paprastai nenurodomi konkretÅ«s faktai, neigiamai apibÅ«dinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Taigi visais atvejais, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , turi bÅ«ti nustatyta konkreti nusikalstama veika, atitinkanti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4/2011).

Įžeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobÅ«dį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti, nukentėjusysis suvokia, kad yra žeminamas. Įžeidimu yra kėsinamasi į kito asmens, nagrinėjamu atveju, nukentėjusiojo orumÄ ir garbę.Be to, teismas pažymi, kad siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn yra bÅ«tina nustatyti visus nusikalstamos veikos požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai visuma baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

Jei veikoje nėra bent vieno iÅ¡ tokių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. Žemesnysis teismas skundžiamajame nuosprendyje pagrįstai nurodė, jog tam, kad asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Å¡io įžeidžiančio užraÅ¡o su nuotrauka patalpinimÄ 2013 m. balandžio 10 d. socialinio tinklapio „Facebook“ grupėje „(duomenys neskelbtini)“, turi bÅ«ti konkrečiai nustatytas asmuo, kuris patalpino Å¡iÄ nuotraukÄ ir užraÅ¡Ä .

Taipogi sutiktina su pirmos instancijos teismo teiginiu, jog nuotraukÄ ir tekstÄ patalpino grupės „(duomenys neskelbtini)“ administratorius. IÅ¡analizavus teismui pateiktÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nepakanka objektyvių duomenų, vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinančių aplinkybę, kad bÅ«tent R. Å . yra grupės „(duomenys neskelbtini)“ administratorius. R. Å . teismo posėdžio pirmos instancijos metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir nurodė, kad jis neadministravo socialinio tinklapio „Facebook“ grupės „(duomenys neskelbtini)“, todėl nuotraukų ir užrašų po jomis apie nukentėjusįjį nekėlė ir nerašė.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių išteisintojo nurodytas aplinkybes. Vien V. Ū. subjektyvi nuomonė, kad grupės „(duomenys neskelbtini)“ administratorius yra būtent R. Š., nesant kitų patikimų objektyvių duomenų negali būti pripažinta išteisintojo kaltę patvirtinančiu įrodymu.Pažymėtina, kad liudytojai, apklausti pirmos instancijos teisme negalėjo tiksliai nurodyti, kad būtent R. Š. yra grupės „(duomenys neskelbtini)“ administratorius.

Nors liudytojas M. K. parodė, kad socialinio tinklapio „Facebook“ grupę „(duomenys neskelbtini)“ sukūrė R. Š. ir buvo vienvaldis administratorius, tačiau pripažino nematęs, kaip R. Š., būdamas grupės administratoriumi, įvedinėjo slaptažodžius. Liudytoja A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad žinojo, jog šio dienoraščio administratorius yra R. Š., tvirtino mačiusi, kaip išteisintasis prisijungdavo prie dienoraščio, tačiau tuo pat metu nurodė ir tai, kad gali būti ir keli administratoriai, teigė nežinanti, kaip juos atskirti.

Taipogi nurodanti, kad buvo dar administratorė L. Å ..Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad socialinio tinklapio „Facebook“ grupę „(duomenys neskelbtini)“ valdė R. Å ., matė, kaip jis prisijungdavo prie Å¡ios grupės su slaptažodžiais. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad aptarti liudytojų parodymai negali bÅ«ti pripažinti tiksliais ir informatyviais, kadangi tik vienas iÅ¡ liudytojų nurodė, kad bÅ«tent R. Å . prie grupės prisijungdavo panaudodamas slaptažodžius, kiti negalėjo to vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinti.

Be to, pažymėtina, kad visi liudytojai buvo kviečiami į teismo posėdį bei apklausiami privataus kaltintojo V. Ū. iniciatyva, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad jie galėjo būti suinteresuoti duoti nukentėjusiajam palankius parodymus. Be to, pastebėtina, jog pats V. Ū., duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, jog gali būti, kad R. Š. gyrėsi visiems, jog jis yra administratorius, t. y. net pats privatus kaltintojas neatmeta galimybės, jog R. Š. galimai tik gyrėsi, kad yra nagrinėjamo tinklalapio administratoriumi.Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

Kolegijos vertinimu, bylos medžiagoje nėra surinkta patikimų įrodymų, iÅ¡ kurių analizės turi logiÅ¡kai iÅ¡plaukti iÅ¡teisintojo kaltė. Yra tik nukentėjusiojo prielaidos, kad iÅ¡teisintasis parašė užraÅ¡Ä po nuotraukÄ bei komentarÄ . Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra nustatyta objektyvių įrodymų, kad iÅ¡teisintajam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos 155 str. 1 d., padarė bÅ«tent R. Å ..Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu R.

Å . iÅ¡teisintas pagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos apylinkės teismo ir jos nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamÄ nuosprendį.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : atmesti privataus kaltintojo V. Ū. apeliacinį skundÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                                 Vladislavas Lenčikas Teisėjai                                                                                                                                             Angelė Ikasalienė                                                                                                                                                  Regina Pocienė NuoraÅ¡as tikras