83ea1c32-eb92-4d8a-b9f9-c1a6535339c0 · Kauno apygardos teismas

                                                                               Baudžiamoji byla Nr. 1S-663-810/2018                                                                               Teisminio proceso Nr. 1-38-1-00037-2010-6               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Arūno Paštuolio,nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G.

M. (toliau – G. M.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 25 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam G. M. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

G. M. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistas galutine subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme.Lietuvos Respublikos Prezidento 2016 m. gruodžio 23 d. dekretu „Dėl malonės suteikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 21 d. nuosprendžiu G.

M. paskirta galutinė 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta 2 (dvejais) metais. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. gegužės 2 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 2 d. 2018 m. birželio 25 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra nuteistajam G. M., tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis G.

M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, patvirtinant 2018 m. birželio d. Komisijos nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Nuteistojo teigimu, prieÅ¡ingai nei tai nustatyta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, bylos medžiaga patvirtina, jog jis jau pasiekė bausmės vykdymo tikslus ir išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Tuo tarpu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos vien tik dėl jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobÅ«džio, kaip tai buvo padaryta skundžiama nutartimi, pasak G. M., teisinio pagrindo nebuvo. IÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvų akivaizdu, jog analizuojamu atveju teismas vertino ne nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei jo pažangÄ , bet praeityje įvykdytÄ nusikaltimÄ .Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nuteistasis pažymi, kad jis jau yra atlikęs 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, praeityje teistas nebuvo, bausmės atlikimo metu jo elgesys buvo nepriekaiÅ¡tingas, kÄ neabejotinai patvirtina ir jo perkėlimas tolimesniam bausmės atlikimui į atvirÄ jÄ kolonijÄ .

Be to, G. M. yra skatintas net 19 (devyniolika) kartų, pažeidęs pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių nebuvo, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Bausmės atlikimo metu jis įgijo autopakrovėjo vairuotojo ir kompiuterio operatoriaus specialybes, pataisos namuose dirba, gauna oficialias pajamas, tokiu bÅ«du prisidėdamas prie savo Å¡eimos finansinės gerovės. DarbÄ turės ir lygtinio paleidimo atveju – bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Be to, G. M., jo paties teigimu, palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, paleistas į laisvę apsigyventų su savo Å¡eima, kur grįžta ir trumpalaikių iÅ¡vykų į namus metu. Jų metu jokių pažeidimų padaręs nebuvo, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka vos 8 balus ir per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį ji sumažėjo nuo 18 balų. Nuteistojo G. M. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G.

M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamÄ asmens lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos taikant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ , kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, vien tik Å¡ių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , nepakanka.

Kaip nustatyta aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Atlikus nuteistojo G. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 8 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau atsižvelgiant į tai, kad analizuojamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiÅ«ra, bÅ«tina įvertinti ir G.

M. pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri Å¡iuo atveju turi bÅ«ti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Ä®vertinus G. M. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kuriuos nuteistasis taip akcentuoja savo skundu, teisėjų kolegijai nekyla. Bausmę G. M. atlieka atvirojoje kolonijoje, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per visÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, 18 kartų skatintas, pataisos namuose dirba, išėjęs į laisvę bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, lanko juos trumpalaikių iÅ¡vykų į namus metu.

Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, prieÅ¡ingai nei savo skundu tai suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik iÅ¡ esmės teigiamai asmenį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama G. M. lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Juo labiau, jog Å¡iuo atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiÅ«ra, kurios metu nuteisto asmens atžvilgiu ir toliau taikomi tam tikri ribojimai, kurių nuoseklus laikymasis yra bÅ«tinas tinkamam bausmės tikslų įgyvendinimui.

Nors Å¡ioje G. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jokie jo asmenybę neigiamai apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, į kuriuos betarpiÅ¡kai atsižvelgiama sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , ir neįžvelgiami, tačiau, Å¡iuo atveju apsiriboti vien tik tokių veiksnių nebuvimu ir vien tik Å¡iuo pagrindu G. M. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nėra jokio objektyvaus pagrindo. BÅ«tina kompleksiÅ¡kai įvertinti visÄ nuteistojo asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ ir jos visumoje spręsti, ar Å¡iuo metu jau yra pakankamas pagrindas pagrįstai manyti, kad išėjęs į laisvę asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Tuo tarpu įvertinus nuteistojo G. M. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , net ir nesant jo pakartotinį nusikalstamÄ elgesį galinčių paskatinti kriminogeninių rizikos veiksnių, kategoriÅ¡ka iÅ¡vada, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankama lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, vis tik negalima, kÄ visiÅ¡kai pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Pritariant apylinkės teismo iÅ¡vadoms visų pirma pažymėtina, kad nors laisvės atėmimo bausmę G.

M. atlieka pirmÄ jį kartÄ , praeityje teistas nebuvo, tačiau vertinamu atveju jis buvo nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų, priskiriamų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kategorijoms, padarymÄ . Å ių nusikaltimų pobÅ«dis, kiekis ir įvykdymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Teigti, jog Å¡iuo metu G. M. požiÅ«ris į visuomenėje egzistuojančias bendrojo pobÅ«džio taisykles yra pakitęs, teisinio pagrindo nėra. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymėtina, jog teisminio proceso metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų G. M. pripažino tik iÅ¡ dalies, duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, sprendžiant iÅ¡ jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio turinio (LITEKO duomenys), siekdamas suÅ¡velninti savo teisinę padėtį, jis stengėsi sumažinti savo vaidmenį nusikaltimų vykdyme, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tuo metu nuteistasis kritiÅ¡kai nevertino savo nusikalstamo elgesio, o tai jį charakterizuoja neigiamai.

Ir nors šiuo metu G. M. savo kaltę pripažįsta, prisiima atsakomybę už savo veiksmus, tačiau, įvertinus tai, jog net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis teigia, jog praeityje lengvai pasiduodavo kitų asmenų įtakai, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šiuo metu nuteistasis nevertina savo neteisėto elgesio kritiškai, menkina savo kaltę, kas šiuo metu vis dar neleidžia konstatuoti pakankamos nuteistojo elgesio pažangos, būtinos asmens lygtinio paleidimo atveju.

Juo labiau, siekiant lygtinio paleidimo su intensyvia priežiÅ«ra. Nors G. M. padarytų nusikalstamų veikų sunkumas, pobÅ«dis bei įvykdymo aplinkybės, kaip tai teisingai pažymima nuteistojo skundu, ir negali bÅ«ti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia G. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos.

Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio. Toks vertinimas nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia. Atmetant G. M. skundÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jam inkriminuoti nusikaltimai buvo įvykdyti bendrininkaujant su kitu asmeniu, kas ne tik parodo didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, bet ir pabrėžia saugaus jo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo bÅ«tinybę.

Tuo tarpu nepaisant to, kad skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje duomenų, patvirtinančių, jog G. M. yra susijęs su kriminaline subkultÅ«ra ar Å¡iuo metu palaiko ryÅ¡ius su neigiamai jo asmenybę įtakojančiais asmenimis, nėra, tačiau paminėtas veiksnys, atsižvelgiant į G. M. asmenines savybes, įvertinus tai, kad nuteistasis turi draugų ir pažįstamų, su kuriais palaiko ryÅ¡ius, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vis dar iÅ¡lieka aktualus ir leidžia pagrįstai abejoti pakankamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamÄ Ä¯takÄ jam darančių draugų.

Juo labiau, kad remiantis 2018 m. birželio 14 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, G. M. praeityje lengvai pasiduodavo neigiamai kitų asmenų įtakai, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, jog Å¡is G. M. elgesį iÅ¡ esmės neigiamai charakterizuojantis veiksnys Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje yra nebeaktualus, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Atmetant G. M. skundÄ , tuo pačiu pritariant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, akcentuotina ir tai, kad nuteistajam inkriminuoti nusikaltimai buvo įvykdyti jo darbo metu, paties G.

M. teigimu, dėl turimų finansinių problemų, todėl Å¡iuo atveju vien tai, kad nuteistojo nuostatos į darbÄ yra teigiamos, pataisos įstaigoje jis dirba, darbÄ turės ir lygtinio paleidimo atveju, prieÅ¡ingai nei savo skundu tai traktuoja G. M., vėlgi nėra pakankamas pagrindas jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pažymėtina, jog paties nuteistojo teigimu, jo uždirbamų pajamų laisvėje pakakdavo tik pagrindiniams jo poreikiams tenkinti, tačiau santaupų didesnėms iÅ¡laidoms apmokėti jam pritrÅ«kdavo, nors nuteistasis ir yra linkęs planuoti, nesielgia spontaniÅ¡kai, tačiau siekė tiesioginio atlygio.

Tuo tarpu duomenų, patvirtinančių, kad Å¡iuo metu nuteistojo požiÅ«ris į gyvenimo sÄ lygas bei asmeninius poreikius yra pakitęs, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, kas teisėjų kolegijai vis dar leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę G. M. sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, o jo praeityje įvykdyti finansinio pobÅ«džio nusikaltimai, siekiant savo asmeninės finansinės gerovės, nepasikartos. Å ios iÅ¡vados plotmėje svarbu paminėti ir tai, kad G.

M., 2018 m. birželio 14 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, baigė „95 kodo“ kursus, reikalingus dirbant tarptautinių reisų vairuotoju, išėjęs į laisvę siekia dirbti pagal turimÄ specialybę, kuri, įvertinus nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobÅ«dį – darbo reikalais iÅ¡vykęs į užsienį krovininiu transportu vykdė narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandÄ iÅ¡ užsienio valstybės į Lietuvos RespublikÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, buvo betarpiÅ¡kai susijusi su jam inkriminuotų nusikalstamų veiksmų atlikimu, todėl Å¡iuo atveju, sprendžiant G.

M. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , nepripažintina teigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojančia aplinkybe, sudarančia pakankamÄ pagrindÄ jo lygtiniam paleidimui. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tamprÅ«s G. M. socialiniai ryÅ¡iais su savo artimaisiais, kurie, 2018 m. birželio 14 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio G. M. nusikalstamo elgesio. Å iuo aspektu vis tik pažymėtina, kad Å¡i aplinkybė egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio jo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir Å¡iuo metu vien tik artimi nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai su savo artimaisiais galėtų pažaboti G.

M. galimÄ neteisėtÄ elgesį jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju. Juo labiau, jog net ir Å¡iuo metu nuteistasis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ G.

M. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ .

Tuo tarpu Å¡iuo atveju skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka pagrįstai iÅ¡vadai, jog G. M. Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ . Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuosekliai mažėjantis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas.

Sprendžiant klausimÄ dėl nuteisto asmens lygtinio paleidimo yra vertinamas ne tik jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, bet ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog G. M. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tinkamas nuteistojo elgesys pataisos namuose neabejotinai jau buvo įvertintas tiek 2016 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu „Dėl malonės suteikimo“, sumažinant G.

M. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejais) metais, tiek ir Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi tolimesniam bausmės atlikimui perkėlus nuteistÄ jį į atvirÄ jÄ kolonijÄ , kur laisvės atėmimo bausmės vykdymo sÄ lygos yra artimos lygtiniam paleidimui. Esant Å¡ių duomenų visumai, sutikti su nuteistojo teiginiais, jog jo pažanga yra ignoruojama, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ir vis tik, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , Å¡iuo metu ji vis dar nėra pakankama G.

M. lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo G. M. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. liepos 25 d. nutartį.      Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai                                            Edita Dambrauskienė                  Giedrius Endriukaitis                  ArÅ«nas PaÅ¡tuolis