83e802f0-c2a2-4564-b5a1-9dea9d428edd · Kėdainių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2-30-673/2017    Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02402-2016-6     Procesinio sprendimų kategorijos:     2.6.1.3.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8;      3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.4.8.2; 3.2.6.1 (S) KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                                S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2017 m. sausio 26 d.Kėdainiai Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau - VSDFV Kauno skyrius) atstovei I.

B.,nedalyvaujant atsakovams S. B., J. G. ir A. B.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo VSDFV Kauno skyriaus ieÅ¡kinį atsakovams S. B., J. G. ir A. B. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas VSDFV Kauno skyrius pateiktu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų S. B., J. G. ir A. B. 1154,25 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „E“, į. k. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota 2008-07-08.

Bendrovės vadovu laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2009-01-07 buvo atsakovas S. B. (laikotarpiu nuo 2008-07-08 iki 2009-01-14 akcininku), laikotarpiu nuo 2009-01-07 iki 2013-02-08 vadovu buvo atsakovas J. G., laikotarpiu nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12 – atsakovė A. B. (laikotarpiu nuo 2013-02-13 iki 2016-07-13 ir akcininke). Kauno apygardos teismas 2013-01-31 nutartimi UAB „E“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Nutartis įsiteisėjo 2013-02-12. 2013-04-30 nutartimi UAB „E“ bankroto byloje buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, tarp jų ir VSDFV Kauno skyriaus 1154,25 Eur kreditorinis reikalavimas. 2015-04-01 teismo sprendimu UAB „E“ veikla buvo pripažinta pasibaigusia likvidavus įmonę dėl bankroto.

VÄ® Registrų centro Kauno filialas 2016-07-13 iÅ¡registravo jÄ iÅ¡ Juridinių asmenų registro. Likvidavus bendrovę dėl bankroto, liko nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai 34761,56 Eur sumai, iÅ¡ jų: VSDFV Kauno skyriaus 1154,25 Eur finansinis reikalavimas. Atgauti skolÄ iÅ¡ likviduotos bankrutavus UAB „E“ ieÅ¡kovas neturi galimybės. Nurodė, kad prejudicinis faktas, jog UAB „E“ bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, pripažintas Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutartimi.

Šia nutartimi nustatyti šie prejudiciniai faktai:Laikotarpiu nuo 2008-07-08 iki 2009-01-14 bendrovės direktoriaus pareigas ėjo S. B., nuo 2009-01-07 iki 2013-02-08 – J. G., o nuo 2013-02-13 iki 2013-02-18 – A. B.. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno apskrities VMI) atlikto mokestinio patikrinimo metu nustatyta ir 2011-03-08 patikrinimo akte Nr. 20-AU16-10 (toliau - Patikrinimo aktas) užfiksuota, jog bendrovė 2008-10-06 su UAB „V“ sudarė sutartį Nr. Viki006 dėl remonto darbų atlikimo.

Už tariamai atliktus remonto darbus UAB „V“ bendrovei iÅ¡rašė PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už 172100,00 Lt (įskaitant PVM). Kauno apskrities VMI patikrinimo metu nustatyta, kad minėtas sandoris, sudarytas su UAB „V“, yra fiktyvus, nes nėra jokio pagrindo teigti, kad remonto darbus rangovė faktiÅ¡kai atliko. Å is fiktyvus sandoris buvo sudarytas bendrovės vadovo pareigas einant S. B., o jos vykdymas buvo imituojamas vadovaujant J. G.. Akivaizdu, kad Å¡is sandoris buvo ekonomiÅ¡kai nenaudingas UAB „E“ ir buvę vadovai sÄ moningai siekė pabloginti bendrovės finansinę padėtį.

Su S. B. susiję asmenys ir pats S. B. neaiÅ¡kiais tikslais steigė kitus juridinius asmenis, kurie savo veikla ir adresu buvo susiję su UAB „E“. Kauno apskrities VMI mokestinio patikrinimo metu nustatė, jog bendrovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, padarė mokestinių pažeidimų, atliko neleistinų PVM atskaitymų, todėl nesumokėjo 74273,00 Lt PVM. Dėl minėtų pažeidimų UAB „E“ apskaičiuota sumokėti 74273,00 Lt PVM, 18574,00 Lt delspinigių ir 7427,00 Lt baudÄ . Vadovaujantis Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 puntu, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas yra vienas iÅ¡ tyčinio bankroto požymių.

Taip pat Kauno apskrities VMI Patikrinimo akte nustatė, kad UAB „E“ buhalterinė apskaita už tikrinamÄ jį laikotarpį buvo tvarkoma pažeidžiant Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4, 12, 13, 16 straipsnių reikalavimus. Už apskaitos organizavimÄ pagal įstatymo reikalavimus, o taip pat už apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas (Buhalterines apskaitos įstatymo 21 straipsnis). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 9 dalies 1 punktÄ , Å¡is asmuo atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ ir jos tikslų įgyvendinimÄ , o pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 9 dalies 9 punktÄ - ir už kitų Å¡iame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nurodytų pareigų vykdymÄ .

Todėl yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.Teismas sprendė, kad UAB „E“ įmonės dalyviai ir (ar) valdymo organai, sudarydami nuostolingÄ ir ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ Ä¯monei sandorį, vengdami tinkamai vesti bendrovės buhalterinę apskaitÄ , tinkamai vykdyti mokestines prievoles, sÄ moningai žlugdė įmonę ir siekė įmonę privesti prie bankroto.

Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad praÅ¡ymas pripažinti bankrotÄ tyčiniu yra pagrįstas, nes įmonės dalyvių ir (ar) valdymo organų sprendimai, neveikimas (teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas) nulėmė įmonės bankrotÄ ir (ar) iÅ¡ esmės apsunkino įmonės kreditorių galimybes tenkinti kreditorinius reikalavimus.Bendrovės valdymo organo (vadovo) veiksmai, kuriais bendrovė privedama prie bankroto ir kurie yra pagrindas konstatuoti bendrovės bankrotÄ tyčiniu, yra visiÅ¡kai tapatÅ«s tiems, kokie galėtų bÅ«ti pripažįstami lėmusiais juridinio asmens nemokumÄ ir nesÄ Å¾iningais bendrovės kreditorių atžvilgiu CK 2.87 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog juridinio asmens dalyvis atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikoma, kad jis kaltas dėl nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo ir nesÄ Å¾iningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariÄ jÄ atsakomybę, neanalizuojant sandorių teisėtumo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008).Pabrėžė, kad Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutartimi buvo nustatyti prejudiciniai faktai, kad bÅ«tent dėl tyčinių atsakovų veiksmų UAB „E“ bankrutavo.

Taigi, apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad bÅ«tent dėl tyčinių S. B., J. G. bei A. B. veiksmų UAB „E“ turto ir pajamų neužteko patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus ir tokiu bÅ«du nulėmė negalėjimÄ atsiskaityti su kreditoriais. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalÄ dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui prievolės, kurios dydis negali virÅ¡yti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl Å¡io (Å¡ių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir Å¡is kreditorius (kreditoriai) CPK nustatyta tvarka pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teismui dėl žalos atlyginimo.

Atsakovas S. B. teismui pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį jo atžvilgiu atmesti, kadangi ieÅ¡kovas neįrodė egzistuojant visas jo civilinės atsakomybės sÄ lygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad esant iÅ¡keltai skolininko bankroto bylai kreditorius yra laisvas pasirinkti, reikÅ¡ti tiesioginį ieÅ¡kinį skolininko dalyviams/valdymo organams dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu, tačiau individualaus ieÅ¡kinio tenkinimui turi bÅ«ti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygos, kurios reiÅ¡kia į konkretų kreditorių nukreiptų nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimÄ ir bÅ«tent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusiÄ Å¾alÄ , o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimÄ ar mokumo sumažėjimÄ . (LAT 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

Bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Pagal teismų praktikÄ , žala, t.y. pagal ieÅ¡kinį 1154,25 Eur, turėjo atsirasti dėl atsakovo S. B. veiksmų. IeÅ¡kovas Å¡ioje byloje neįrodinėja, jog žala (įsiskolinimas) konkrečiai VSDFV atsirado vadovaujant S. B., t. y. byloje nėra jokių duomenų apie įsiskolinimÄ ieÅ¡kovui nuo 2008-07-01 iki 2009-01-07, kuris nebÅ«tų buvęs padengtas vėliau.

Jo vadovavimo metu ženklių įsiskolinimų ieÅ¡kovui nebuvo. Vadovaujantis vieÅ¡ai skelbiamais duomenimis interneto svetainėje www.rekvizitai.lt, tik nuo 2011-09-25 bankrutavusi UAB „E“ VSDFV turėjo 89,32 euro (308,41 Lt) socialinio draudimo skolÄ . Tai reiÅ¡kia, kad atsakovo veiksmais, jei ir galėjo bÅ«ti padaryta žala kam nors 2008-2009 metais, tai tik ne ieÅ¡kovui. O tai reiÅ¡kia, kad tarp ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų (kuriuos ieÅ¡kovas mini kaip prejudicinius faktus) ir ieÅ¡kovo patirtos nurodytos konkrečios žalos nėra priežastinio ryÅ¡io (visiÅ¡kai nėra faktinio, o teisinis priežastinis ryÅ¡ys arba neegzistuojam, arba yra pernelyg tolimas), o tai tuo pačiu reiÅ¡kia, kad atsakovas S. B. nėra kaltas dėl 1154,25 Eur žalos padarymo ieÅ¡kovui.

Solidariosios atsakomybės taisyklė taikoma tik tuo atveju, jei negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam iš vadovų, todėl įsigalioja bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija (LAT 2015-07-03 civilinė byla Nr. 3K-3-429-313/2015). Teismų praktikoje suformuota ir yra aiškiai nustatyta dalinės atsakomybės tarp skirtingais laikotarpiais vadovavusių asmenų taisyklė. Šios bylos atveju ieškovas gali konkrečiai nurodyti, per kokius laikotarpius susidarė ieškinyje minima žalos suma, o tuo pačiu galima tiksliai identifikuoti, kurio vadovo vadovavimo laikotarpiu tai buvo.

Akivaizdu, kad byloje nėra duomenų, jog konkreti žala ieÅ¡kovui bÅ«tų atsiradusi atsakovo S. B. vadovavimo įmonei laikotarpiu. Dėl to negalimas ir solidariosios atsakomybės atsakovo S. B. atžvilgiu taikymas. Nurodė, kad pagal Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktÄ , bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. 2015-09-23 buvo priimta nutartis Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2445-775/2015, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis tarp bankrutuojančios UAB „E“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ir atsakovo S. B..

Å ioje byloje buvo pareikÅ¡tas patikslintas ieÅ¡kinys dėl 7530,41 Eur žalos atlyginimo, o taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo sumokėti 3765 Eur ir 2015-12-12 Å¡iÄ prievolę pilnai įvykdė. Dėl to ieÅ¡kovas, kurio interesus, kaip vieno iÅ¡ kreditorių minėtoje byloje atstovavo bankroto administratorius, antrÄ kartÄ kreipiasi dėl tais pačiais pagrindais kildinamos žalos atlyginimo. Atsakovė A. B. pateiktu atsiliepimu į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį jos atžvilgiu atmesti. Nurodė, kad UAB „E“ ji vadovavo labai trumpÄ laikÄ , t. y. nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12, net trumpiau, nei užtruko duomenų įregistravimas VÄ® Registrų centre.

Jos vadovavimas įmonei pasireiÅ¡kė tik informacijos VÄ® Registrų centras dėl akcininko ir vadovo pasikeitimų pateikimu. Darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, ji nebuvo užregistruota ir Sodroje kaip dirbanti toje įmonėje. Jos vadovaujamu 4 dienų laikotarpiu, iÅ¡ kurių 2 dienos buvo savaitgalis, ji nesudarė jokių sutarčių ar įsipareigojimų įmonės vardu. Neatliko jokių nesÄ Å¾iningų veiksmų. Jos veiksmai niekaip negalėjo daryti įtakos įmonės finansinei situacijai, skoloms bei įsipareigojimams, kurie susidarė dar iki jos vadovavimo.

UAB „E“ įsigijimo metu jokio kasos likučio (piniginių lėšų) ar turto nebuvo, nei kasos nei turto perdavimo aktas nebuvo nei sudaryti, nei pasiraÅ¡yti. Atsakovas J. G. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo VSDFV Kauno skyriaus atstovė I. B. palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus prašė ieÅ¡kinį tenkinti jame nurodytų aplinkybių ir motyvų pagrindu. Papildomai paaiÅ¡kino, kad sprendžiant įmonės tyčinio bankroto pripažinimÄ nustatoma, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.

Kauno apygardos teismas 201-01-15 nutartimi nustatė, jog UAB „E“ bankrutavo, t. y. nebegalėjo įvykdyti finansinių įsipareigojimų kreditoriams, dėl tyčinių įmonės vadovų veiksmų. Todėl minėta teismo nutartimi nustatyti ne tik atsakovų S. B., A. B., J. G. neteisėti veiksmai, žalos įmonės kreditoriams faktas ir jų priežastinis ryšys, bet taip pat nustatyta ir atsakovų kaltė bei kaltės forma – tyčia. Žalos dydį VSDFV Kauno skyriui patvirtina Kauno apygardos teismo 2013-04-30 nutartimi patvirtintas finansinis reikalavimas – 1154,25 Eur, kuris bankroto proceso metu liko nepatenkintas.

Ä®monės bankroto byloje nustatyti veiksmai, dėl kurių įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, įrodo, kad atsakovai atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus, siekdami iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, o taip pat ir priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir pagrindinio skolininko negalėjimo įvykdyti prievolių kreditoriams. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį ne dėl žalos, padarytos tam tikru sandoriu, atlyginimo, bet dėl žalos, kuriÄ patyrė atsakovams UAB „E“ tyčia privedus prie bankroto.

Atsakovai turi atlyginti žalÄ solidariai, nes UAB „E“ veikla buvo netinkamai organizuojama visų atsakovų vadovavimo laikotarpiu: S. B. vadovavimo laikotarpiu buvo sudarytas ir vykdomas fiktyvus sandoris su UAB „V“ dėl remonto darbų atlikimo už 169445,00 Lt. Pažymėjo, kad sandorio vertė bendrovei labai didelė, kadangi sandorio kaina sudarė daugiau negu ½ į 2008 metų bendrovės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Tai sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovas S. B. dalyvavo bendrovę privedant prie bankroto.

J. G. vadovavimo laikotarpiu nebuvo sudarinėjami UAB „E“ finansinės atskaitomybės dokumentai ir Å¡ie dokumentai nebuvo teikiami JAR. Padaryti mokestiniai pažeidimai (nemokami mokesčiai), toliau imituojamas sandorio su UAB „V“ vykdymas. A. B. vadovavimo laikotarpiu nebuvo vedama UAB „E“ buhalterinė apskaita, nebuvo perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentai. Tikėtina, kad jie buvo prarasti/sunaikinti. Pažymėjo, jog bÅ«tent A. B. turėjo pareigÄ perduoti dokumentus administratoriui, kadangi ji ėjo vadovo pareigas bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai.

Dėl dokumentų neperdavimo ir/ar neiÅ¡saugojimo/paslėpimo, nebuvo galima nustatyti bendrovės turto, veiklos, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai. IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovė dalyvavo bendrovę privedant prie bankroto. Todėl konstatuotina, kad visi atsakovai – S. B., A. B. ir J. G., bendrais nesÄ Å¾iningais veiksmais, pažeidžiančiais esminius CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus juridinio asmens valdymo organams reikalavimus dėl vadovavimo įmonei, prisidėjo prie situacijos, kad UAB „E“ neturėjo galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais, todėl visų jų atsakomybė dėl padarytos turtinės žalos yra solidari.

Atsakovai turi pareigÄ paneigti CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ ir įrodyti, jog žala nėra bendra. Atsakovas S. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ informuotas tinkamai - Å¡aukimas, siųstas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, atsakovui įteiktas asmeniÅ¡kai 2016-12-09 (el. bylos popierinių dok. rinkmena, b. l. 26). Kadangi praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ ir dokumentų, pateisinančių neatvykimÄ Ä¯ posėdį, atsakovas nepateikė, teismas sprendžia, kad atsakovas į posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir bylÄ teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo atsakovui S. B. nedalyvaujant.Atsakovas J.

G. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ informuotas tinkamai – Å¡aukimas įteiktas CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du. Kadangi praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ ir dokumentų, pateisinančių neatvykimÄ Ä¯ posėdį, atsakovas nepateikė, teismas sprendžia, kad atsakovas į posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir bylÄ teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo atsakovui J. G. nedalyvaujant.Atsakovė A. B. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. 2017-01-05 atsakovė teismui pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, kad atsiliepimas į ieÅ¡kinį visiÅ¡kai atspindi jos pozicijÄ Å¡ioje byloje, todėl pašė jos dalyvavimo nepripažinti bÅ«tinu ir priimti sprendimÄ už akių.

Pateiktas praÅ¡ymas pagal savo esmę laikytinas praÅ¡ymu dėl bylos nagrinėjimo atsakovei nedalyvaujant. Kadangi atsakovės A. B. dalyvavimas teismo posėdyje nėra pripažintas bÅ«tinu ir yra praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, byla teismo posėdyje iÅ¡nagrinėta atsakovei A. B. nedalyvaujant.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje pateiktų ir iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „E“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , Juridinių asmenų registre įregistruota 2008-07-08.

Jos vadovu nuo jos įsiteigimo iki 2009-01-07 buvo atsakovas S. B. (nuo įmonės įsteigimo iki 2009-01-14 taip pat buvo ir jos akcininkas), nuo 2009-01-07 iki 2013-02-08 įmonės vadovu buvo atsakovas J. G., nuo 2013-02-08 iki 2013-02-12 įmonės vadove buvo atsakovė A. B. (nuo 2013-02-13 iki 2016-07-13 ji buvo ir bendrovės akcininkė) (e. b. I t., b. l. 30-33). Kauno apygardos teismo 2013-01-31 nutartimi UAB „E“ iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2013-01-12 (e. b. I t., b. l. 6-7, 30-33). Kauno apygardos teismo 2013-04-30 nutartimi buvo patvirtinti UAB „E“ kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir ieškovo VSDFV Kauno skyriaus 1154,25 Eur (3985,41 Lt) dydžio finansinis reikalavimas (e. b.

I t., b. l. 10). Kauno apygardos teismo 2013-07-03 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto (e. b. I t., b. l. 8-7). Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutartimi UAB „E“ bankrotas pripažintas tyčiniu (e. b. I t., b. l. 11-15). Lietuvos apeliacinis teismas 2015-03-26 nutartimi Kauno apygardos teismo 2013-07-03 nutartį, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, paliko nepakeistÄ (e. b. I t., b. l. 16-20). Kauno apygardos teismo 2016-06-01 sprendimu UAB „E“ pripažinta pasibaigusia likvidavus dėl bankroto (e. b.

I t., b. l. 25-26). 2016-07-13 UAB „E“ iÅ¡registruota iÅ¡ Juridinių asmenų registro (e. b. I t., b. l. 29). IÅ¡ Kauno apygardos teismo 2016-06-01 sprendime nurodytų aplinkybių, įmonės likvidacinio balanso ir jo aiÅ¡kinamojo raÅ¡to (e. b. I t., b. l. 27, 28) nustatyta, kad UAB „E“ bankroto byloje liko nepatenkinti bendros 34762,00 Eur sumos kreditorių finansiniai reikalavimai, tarp jų ir ieÅ¡kovo 1154,25 Eur finansinis reikalavimas.IeÅ¡kovas, kurio reikalavimas liko nepatenkintas dėl įmonės bankroto, remdamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 20 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalimi, pareiÅ¡kė reikalavimÄ buvusiems UAB „E“ vadovams S. B., J.

G. ir A. B. dėl 1154,25 Eur žalos atlyginimo, teigdamas, kad dėl tyčinių buvusių įmonės vadovų veiksmų, kurie yra nustatyti Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutartimi, UAB „E“ turto ir pajamų neužteko atsiskaityti su įmonės kreditoriais, tarp jų ir ieÅ¡kovu. Taigi byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos, padarytos juridinio asmens vienasmenio valdymo organo (įmonės vadovų) neteisėtais veiksmais, atlyginimo kreditoriui, kai įmonei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalÄ dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali virÅ¡yti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl Å¡io (Å¡ių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir Å¡is kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teismui dėl žalos atlyginimo.Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (CK 2.81 str. 1 d.).

CK 2.82 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organÄ ir dalyvių susirinkimÄ , jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklÄ reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktÅ«ra. Juridinio asmens valdymo organas yra pagrindinis juridinio asmens organas, per kurį juridinis asmuo įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai juridinio asmens valdymo organo nario veiklos principai: juridinio asmens atžvilgiu veikti sÄ Å¾iningai, protingai, apdairiai, bÅ«ti lojaliam, laikytis konfidencialumo, vengti interesų konflikto, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu.

Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalis nustato bendrovės valdymo organų pareigÄ veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, todėl visi anksčiau nurodyti juridinio asmens valdymo organo nariui nustatyti reikalavimai taikomi ir jam (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais;

įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡ias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ . Ä®monės vadovas privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt.

Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialÅ«s ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų, neprieÅ¡prieÅ¡inti įmonės interesų visuomenės interesams. Ä®monė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, taip pat kreditorių interesus. Dėl Å¡ios priežasties pripažįstama įmonės vadovo fiduciarinė pareiga ir įmonės kreditoriams. Ä®monės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinas tam tikrų sÄ lygų visetas, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir jos padarinių (žalos).

Å iuo atveju skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas), tačiau kitus bÅ«tinus civilinės atsakomybės elementus privalo įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas atsakovų veiksmų neteisėtumÄ grindžia Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutartyje, kuria UAB „E“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, nustatytomis aplinkybėmis. IÅ¡ minėtos Kauno apygardos teismo nutarties matyti, kad UAB „E“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu nustačius Å¡iuos Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius:

įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; įmonei ekonomiÅ¡kai nenaudingų sprendimų priėmimas; netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas, dėl ko iÅ¡ dalies nėra galimybės nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities VMI, atlikusi UAB „E“ mokestinį patikrinimÄ laikotarpiu nuo 2008-07-08 iki 2009-12-31, nustatė, kad įmonė 2008-10-26 su UAB „V“ sudarė sutartį Nr. Viki006 dėl remonto darbų atlikimo bendrovės nuomojamose patalpose.

UAB „V“ pagal sutartį bendrovei iÅ¡rašė PVM sÄ skaitų faktÅ«rų už 172 100 Lt, dalinis apmokėjimas pagal jas buvo įformintas 2009-05-04 grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderį Nr. 073 – 60000 Lt. Kauno apskrities VMI, įvertinusi patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad UAB „V“ faktiÅ¡kai remonto darbų neatliko. Sutartis buvo sudaryta bendrovės vadovo pareigas einant S. B., o Å¡io sandorio vykdymas (pasiraÅ¡omi darbų priėmimo–perdavimo aktai, sÄ skaitos, atliekamas mokėjimas (60 000 Lt)) buvo imituojamas bendrovės vadovo pareigas einant J.

G.. Pagal vienintelę nuo įregistravimo bendrovės VÄ® Registrų centrui pateiktÄ finansinę atskaitomybę, 2008-12-31 bendrovės turto vertė sudarė 249579,00 Lt, iÅ¡ jo ilgalaikio turto nėra, trumpalaikį turtÄ sudarė 157387 Lt pinigai, 61854,00 Lt atsargos ir 30338 Lt per vienerius metus gautinos sumos, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 158846,00 Lt. Teismas sprendė, kad bendrovės vadovai tokiais veiksmais sÄ moningai siekė pabloginti bendrovės finansinę padėtį ir gauti asmeninės naudos, tokiu bÅ«du pažeidė pareigÄ prieÅ¡ juridinį asmenį elgtis sÄ Å¾iningai ir lojaliai (CK 2.87 straipsnis), taip pat pažeidė įmonės kreditorių interesus, nes rÅ«pestingas ir apdairus vadovas bÅ«tų atsiskaitęs su įmonės kreditoriais, mokėjęs mokesčius.

Todėl teismas vertino, jog įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taip pat pripažino, kad buvo sudarytas nuostolingas ar ekonomiÅ¡kai nenaudingas įmonei sandoris (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kauno apskrities VMI mokestinio patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, jog bendrovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, padarė mokestinių pažeidimų, atliko neleistinų pridėtinės vertės mokesčio atskaitymų, todėl nesumokėjo 74 273,00 Lt PVM.

Dėl minėtų pažeidimų bendrovei apskaičiuota sumokėti 74 273,00 Lt PVM, 18 574 Lt delspinigių ir 7427 Lt baudÄ . Dėl to teismas konstatavo, jog egzistuoja dar vienas požymis pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas, t. y PVM mokėjimo vengimas). Remdamasis Kauno apskrities VMI patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis, kad Ä®monės buhalterinė apskaita už tikrinamÄ jį laikotarpį buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4, 12, 13, 16 straipsnių reikalavimus, bei tuo, jog už apskaitos organizavimÄ atsako Å«kio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis), sprendė, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas taip pat pažymėjo, kad vien faktas, jog įmonės vadovas neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui ar po įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo neperdavė Å¡ių dokumentų bankroto administratoriui, savaime neįrodo apgaulingos ar aplaidžios apskaitos vedimo, kuris galėtų bÅ«ti laikomas tyčinio bankroto požymiu, įtvirtintu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad tai yra tik vienas iÅ¡ keleto pagrindų, kuriais praÅ¡oma bankrotÄ pripažinti tyčiniu, laikė, jog bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų nesudarymas ir nepateikimas Juridinių asmenų registrui (iÅ¡skyrus už 2008 metus), dėl ko visiÅ¡kai negalima nustatyti bendrovės turto, veiklos, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros bankroto iÅ¡kėlimo dienÄ , sudaro Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintÄ tyčinio bankroto požymį.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad UAB „E“ dalyviai ir (ar) valdymo organo nariai, sudarydami nuostolingÄ ir ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ Ä¯monei sandorį, vengdami tinkamai vesti įmonės buhalterinę apskaitÄ , tinkamai vykdyti mokestines prievoles, sÄ moningai žlugdė įmonę ir siekė įmonę privesti prie bankroto.         IÅ¡ apžiÅ«rai pateiktoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2445-775/2015 esančiame Kauno apskrities VMI 2011-03-08 patikrinimo akte Nr. 20-AU16-10 (civ. bylos Nr. 2-2445-775-2015 I t., b. l. 9-21) nurodytų duomenų nustatyta, kad neleistini PMV atskaitymai, kas buvo pagrindu konstatuoti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytÄ tyčinio bankroto požymį, buvo atlikti atsakovo J.

G. vadovavimo įmonei metu. Nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, kas buvo pagrindu konstatuoti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytÄ tyčinio bankroto požymį, buvo padaryti taip pat atsakovo J. G. vadovavimo įmonei metu. IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad įmonės finansinės atskaitomybės nebuvo sudaromos ir teikiamos (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis) įmonei vadovaujant atsakovams J. G. ir A. B.. Kaip jau minėta, nuostolingas ir ekonomiÅ¡kai nenaudingas įmonei sandoris, buvo sudarytas tuo metu, kai įmonei vadovavo atsakovas S. B. (tuo metu jis buvo ir UAB „E“ akcininkas, t. y.

įmonės dalyvis), o jo vykdymas imituotas atsakovo J. G. vadovavimo įmonei metu.IÅ¡ apžiÅ«rai pateiktoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2445-775/2015 esančios Kauno apygardos teismo 2014-10-21 nutarties kopijos (civ. bylos Nr. 2-2445-775-2015 I t., b. l. 127-128) taip pat nustatyta, kad klausimo dėl UAB „E“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimui į bylÄ dalyvauti suinteresuotais asmenimis buvo įtraukti buvę UAB „E“ vadovai S. B., J. G. ir A. B.. Kadangi atsakovai A.

B., J. G. ir A. B. dalyvavo byloje nagrinėjant klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutartimi nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai (CPK 182 str. 2 p.).Pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalį, tyčinis bankrotas suprantamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Teismo vertinimu, Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutartyje nustatytos aplinkybės, kurios turi prejudicinę reikÅ¡mę Å¡iai bylai (CPK 182 str. 2 p.), jog UAB „E“ dalyviai ir (ar) valdymo organo nariai, sudarydami nuostolingÄ ir ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ Ä¯monei sandorį, vengdami tinkamai vesti įmonės buhalterinę apskaitÄ , tinkamai vykdyti mokestines prievoles, sÄ moningai žlugdė įmonę ir siekė įmonę privesti prie bankroto, sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti tiek atsakovo S. B., kurio vadovavimo įmonei metu buvo sudarytas nuostolingu ir ekonomiÅ¡kai nenaudingu įmonei pripažintas sandoris, tiek ir atsakovo J.

G., kurio vadovavimo įmonei metu buvo imituojamas Å¡io sandorio vykdymas, netinkamai vedama įmonės buhalterinė apskaita, atlikti neleistini PVM atskaitymai, neteisėtus kaltus veiksmus, siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais (CK 2.87 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis). Pagrindinio skolininko bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatyta aplinkybė, kad įmonės dalyvių ir (ar) valdymo organų sprendimai ir neveikimas (teisės aktuose nustatymų pareigų nevykdymas) nulėmė įmonės bankrotÄ , reiÅ¡kia ir tai, kad egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų S. B. ir J.

G. neteisėtų veiksmų ir pagrindinio skolininko nemokumo, t. y. negalėjimo įvykdyti prievolės ieÅ¡kovui (CK 6.247 straipsnis). Tai, jog UAB „E“ įsiskolinimas ieÅ¡kovui atsirado ne atsakovo S. B. vadovavimo įmonei metu, kÄ patvirtina ir ieÅ¡kovo papildomai pateikti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog įmonės skola ieÅ¡kovui susidarė 2011 m. gruodžio – 2012 m. balandžio mėn. laikotarpiu (e. b. II t., b. l. 85-86), nėra pagrindas daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ir spręsti, kad tarp nustatytų atsakovo S. B. neteisėtų veiksmų (nuostolingo ir ekonomiÅ¡kai nenaudingo įmonei sandorio sudarymas, sÄ moningai siekiant pabloginti įmonės finansinę padėtį) ir įmonės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais (tarp jų ir ieÅ¡kovu) nėra priežastinio ryÅ¡io, kadangi vertinant priežastinį ryšį tarp Å¡ių juridinio asmens vadovo atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų iÅ¡ esmės svarbus yra vadovo neteisėtų veiksmų padarinys – pagrindinio skolininko nemokumas ir negalėjimas įvykdyti prievolės ieÅ¡kovui.

Gi įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutartimi konstatuota, kad minimo sandorio sudarymas buvo viena iÅ¡ įmonės bankrotÄ nulėmusių priežasčių. Spręsdamas dėl atsakovės A. B. civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo, teismas pažymi, kad pateiktame ieÅ¡kinyje visų atsakovų, tarp jų ir atsakovės A. B., veiksmų neteisėtumÄ ieÅ¡kovas grindė Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, jog UAB „E“ bankrotÄ nulėmė tyčiniai buvusių įmonės vadovų veiksmai (sprendimai ir teisės aktuose nustatytų pareigų nevykdymas).

IÅ¡ visų Kauno apygardos teismo nustatytų Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktuose įtvirtintų tyčinio bankroto požymių, atsakovės A. B. vadovavimo laikotarpiui galima priskirti tik UAB „E“ finansinės atskaitomybės dokumentų nesudarymÄ ir nepateikimÄ Juridinių asmenų registrui (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Tačiau iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad A. B. UAB „E“ vadovauti pradėjo tik nuo 2013-02-08, kai jau buvo priimta Kauno apygardos teismo 2013-01-31 nutartis iÅ¡kelti UAB „E“ bankroto bylÄ , kuria buvo konstatuotas įmonės nemokumas.

Dėl to spręstina, kad tai, jog A. B. vadovavimo įmonei metu teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo sudaryti ir Juridinių asmenų registrui pateikti UAB „E“ finansinės atskaitomybės dokumentai, nenulėmė įmonės nemokumo, nes UAB „E“ jau buvo nemoki atsakovei pradėjus vadovauti įmonei, t. y. nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų (neveikimo) ir įmonės bankroto (nemokumo). Pažymėtina ir tai, kad atsakovės, kaip UAB „E“ vadovės įgaliojimai nutrūko 2013-02-12, įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonės bankroto byla.

Taigi atsakovė įmonei vadovavo labai trumpÄ laikÄ (4 dienas). IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad UAB „E“ finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo sudaromi ir pateikiami Juridinių asmenų registrui faktiÅ¡kai visÄ Ä¯monės veiklos laikotarpį (iÅ¡skyrus už 2008 metus). Dėl paminėtų aplinkybių teismas sprendžia, kad atsakovė A. B. per tokį trumpÄ laikÄ net neturėjo realių galimybių sudaryti ir Juridinių asmenų registrui pateikti UAB „E“ finansinės atskaitomybės dokumentus, t. y. dėl finansinės atskaitomybės dokumentų nesudarymo ir nepateikimo nėra ir atsakovės kaltės (CK 6.248 straipsnis).

Dėl paminėto teismas konstatuoja, kad byloje yra neįrodyta, jog UAB „E“ tyčinis bankrotas kilo ir dėl atsakovės A. B. kaltų veiksmų. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė taip pat nurodė, kad A. B. turėjo pareigÄ perduoti įmonės dokumentus bankroto administratoriui, tačiau to nepadarė, dėl ko nebuvo galima nustatyti bendrovės turto, veiklos, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai, ir kas taip pat turėjo įtakos tam, jog UAB „E“ neturėjo galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais.

Tačiau pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl UAB „E“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tos aplinkybės, jog UAB „E“ valdymo organai jokių bendrovės dokumentų bankroto administratoriui neperdavė, nepripažino tyčinio bankroto požymiu, konstatavęs jog bendrovės valdymo organo neveikimas (pareigos perduoti dokumentus bankroto administratoriui nevykdymas), kada įmonė jau yra realiai nemoki ar inicijuotas bankrotas, niekaip nenulemia įmonės nemokumo.  Minėta, kad Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalÄ dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali virÅ¡yti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl Å¡io (Å¡ių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir Å¡is kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teismui dėl žalos atlyginimo.

Taigi atsakomybės pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalį subjektas yra asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas. Kadangi byloje yra neįrodyta, jog UAB „E“ tyčinis bankrotas kilo ir dėl atsakovės A. B. veiksmų ar neveikimo, atsakovei Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalyje numatytu pagrindu pareikÅ¡tas reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Taigi įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, tesimas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje akivaizdžiai egzistuoja visos sÄ lygos atsakovų S. B. ir J.

G. civilinei atsakomybei kilti – neteisėti ir kalti veiksmai (sÄ moningas įmonės žlugdymas, siekiant privesti įmonę prie bankroto), pagrindinio skolininko negalėjimas įvykdyti prievolės kreditoriui, dėl kurio ginčo byloje nėra, nes pagrindinis skolininkas yra pasibaigęs ir iÅ¡registruotas iÅ¡ Juridinių asmenų registro, o kreditoriaus reikalavimas pagrindinio skolininko bankroto byloje liko nepatenkinta, ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų S. B. ir J. G. veiksmų ir pagrindinio skolininko nemokumo, t. y. negalėjimo įvykdyti prievolės ieÅ¡kovui, todėl atsakovai S. B. ir J.

G. turi pareigÄ atlyginti ieÅ¡kovei žalÄ , atsiradusiÄ dėl jų neteisėtų veiksmų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 6.246-6.249 straipsniai). Žala nagrinėjamu atveju yra lygi likusiai nepatenkintai ieÅ¡kovo kreditorinio reikalavimo daliai UAB „E“ bankroto byloje, tai yra 1154,25 Eur (e. b. I t., b. l. 25-28).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , deliktinės civilinės atsakomybės atveju esant skolininkų daugetui ir nustatant veiksmų bendrumÄ pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį, 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalis, preziumuojama, kad keli žalÄ padarę asmenys turi solidariÄ jÄ Å¾alos atlyginimo prievolę, t. y.

įrodinėjant Å¡ios prievolės pobÅ«dį iÅ¡ anksto laikomasi nuostatos, kad žala padaryta bendrais veiksmais ir dėl to žalos atlyginimo prievolė yra solidari. Skolininkas gali solidarumo prezumpcijÄ (kad žala padaryta skolininkų bendrais veiksmais) paneigti vadovaudamasis CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir įrodydamas, kad žala negalėjo bÅ«ti įvykio (veiksmų), už kurį jis atsakingas, rezultatas. PrieÅ¡ingu atveju, nepaneigus prezumpcijos, yra laikoma, kad žala padaryta bendrais skolininkų daugeto veiksmais ir taikoma solidarioji civilinė atsakomybė pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį.

Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, jog situacijose, kai neaiÅ¡ku, kurio iÅ¡ kelių žalÄ padariusių asmenų veiksmai sukėlė žalÄ , CK 6.279 straipsnio 4 dalyje pirmenybė teikiama nukentėjusiojo interesams, įtvirtinant visų atsakovų veiksmų ir žalos priežastinio ryÅ¡io prezumpcijÄ . Atsakovų interesai savo ruožtu apsaugomi paliekant jiems galimybę įrodyti, kad kito asmens veiksmai buvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis. Toks iÅ¡aiÅ¡kinimas yra itin aktualus, kai sprendžiama dėl žalos, padarytos bankrutuojančios įmonės kreditoriams: jų interesų apsaugÄ labiau užtikrina solidarioji atsakovų atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-695/2016).Nagrinėjamu atveju atsakovų S. B. ir J.

G. žalos atlyginimo prievolė kyla iÅ¡ to, kad dėl atsakovų tyčinių veiksmų UAB „E“ tapo nemokia ir dėl to negalėjo įvykdyti prievolės ieÅ¡kovui. Kaip minėta, vien tai, kad pagrindinio skolininko (UAB „E“) įsiskolinimas ieÅ¡kovui atsirado ne jo vadovavimo įmonei metu, nepaneigia to, jog tarp nustatytų atsakovo S. B. neteisėtų veiksmų (nuostolingo ir ekonomiÅ¡kai nenaudingo įmonei sandorio sudarymas, sÄ moningai siekiant pabloginti įmonės finansinę padėtį) ir įmonės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais (tarp jų ir ieÅ¡kovu) nėra priežastinio ryÅ¡io, kadangi įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2015-01-15 nutartimi konstatuota, kad minimo sandorio sudarymas buvo viena iÅ¡ įmonės bankrotÄ nulėmusių priežasčių.

Argumentų ir įrodymų, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti, jog bÅ«tent atsakovo J. G. veiksmai buvo vienintelė UAB „E“ nemokumo ir žalos ieÅ¡kovui atsiradimo priežastis, atsakovas S. B. nepateikė, taip pat neįrodė, kad dėl jo veiksmų kilo tik dalis žalos, todėl nagrinėjamu atveju taikytina solidarioji atsakomybė ir 1154,25 Eur žalos atlyginimas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų S. B. ir J. G. priteistinas solidariai (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.279 straipsnio 1 ir 4 dalis). Pažymėtina, kad pateiktame atsiliepime atsakovas S. B. taip pat buvo nurodęs, kad ieÅ¡kovas antrÄ kartÄ kreipiasi dėl tais pačiais pagrindais kildinamos žalos atlyginimo, nes Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2445-775/2015 buvo patvirtinta taikos sutartis tarp bankrutuojančios UAB „E“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, kuris tuo pačiu atstovavo ir įmonės kreditorių (tarp jų ir ieÅ¡kovo) interesus ir atsakovo S. B., kuria jis įsipareigojo sumokėti 3765 Eur ir 2015-12-12 Å¡iÄ prievolę pilnai įvykdė.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡samiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieÅ¡kiniui konstatuoti, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo Å¡alis, ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; kt.). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinio dalykas – bankrutavusios įmonės kreditoriaus reikalavimas, pareikÅ¡tas buvusiems įmonės vadovams dėl žalos (t. y.

įmonės neįvykdytos kreditorei prievolės), likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalis). Atsakovo nurodomoje Kauno apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2445-775/2015 ieÅ¡kinio dalykas – bankrutuojančios UAB „E“ bankroto administratoriaus reikalavimas, pareikÅ¡tas buvusiems įmonės vadovams S. B. ir J. G. dėl įmonei padarytos žalos, kuriÄ sudaro Kauno apskrities VMI mokestinio patikrinimo metu dėl neteisingo mokesčių apskaičiavimo papildomai priskaičiuoti 18574 Lt delspinigiai ir 7427 Lt bauda, atlyginimo.

Nors abiejose bylose keliami buvusių įmonės vadovų civilinės atsakomybės klausimai, tačiau Kauno apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje buvo įrodinėjami konkretÅ«s atsakovų neteisėti veiksmai (įstatyminės pareigos teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius į valstybės biudžetÄ nevykdymas) ir dėl to įmonei atsiradusi konkreti žala - įmonei papildomai priskaičiuoti delspinigiai ir bauda. Gi Å¡ioje dėl bankroto likviduotos įmonės kreditorius, kurio kreditorinis reikalavimas liko nepatenkintas, Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalies pagrindu pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo buvusiems įmonės vadovams, dėl kurių tyčinių veiksmų kilo įmonės bankrotas ir liko nepatenkintas kreditoriaus reikalavimas.

Å iuo atveju įrodinėjamas tyčinis juridinio asmens nemokumo sukėlimas, nulėmęs tai, kad įmonė negalėjo atsiskaityti su ieÅ¡kovu. IeÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudaro ne tik aplinkybės, susijusios su neteisingu mokesčių apskaičiavimu, bet visuma atsakovų veiksmų, kuriais įmonė buvo sÄ moningai žlugdoma, siekiant privesti jÄ prie bankroto. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo Å¡ioje civilinėje byloje ir Kauno apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius pripažinti tapačiais.Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iÅ¡ atsakovų S. B. ir J.

G. priteistina po 13,00 Eur žyminio mokesčio ir po 8,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso po 21,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.Kadangi atsakovams procesinių dokumentų įteikimas apsunkintas, sprendimas atsakovams papildomai įteiktinas ir viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-265, 268, 274 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti iš dalies.Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 188677437, solidariai iš atsakovų S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J.

G., a. k. (duomenys neskelbtini), 1154,25 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt keturis eurus 25 ct) žalos atlyginimo.IeÅ¡kinį atsakovės A. B. atžvilgiu atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovų S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei – po 21,36 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 36 ct) iÅ¡ kiekvieno (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir paÅ¡to iÅ¡laidoms – 5660).Atsakovams apie priimtÄ sprendimÄ praneÅ¡ti ir vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant tokio turinio praneÅ¡imÄ :

„Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017-01-26 civilinėje byloje Nr. e2-30-673/2017 priėmė sprendimÄ , kuriuo nusprendė: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, juridinio asmens kodas 188677437, solidariai iÅ¡ atsakovų S. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti 1154,25 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt keturis eurus 25 ct) žalos atlyginimo. IeÅ¡kinį atsakovės A. B., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu atmesti.

Priteisti iÅ¡ atsakovų S. B. ir J. G. bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei – po 21,36 Eur (dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 36 ct) iÅ¡ kiekvieno (bylinėjimosi iÅ¡laidas mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas žyminiam mokesčiui ir paÅ¡to iÅ¡laidoms – 5660).Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismÄ .

Viešo paskelbimo būdu skelbtas sprendimas laikomas įteiktu nuo pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dienos. Su elektroninės bylos ir jos priedų versija atsakovai gali susipažinti Kėdainių rajono apylinkės teisme /Didžioji g. 64-2, Kėdainiai, 211 kab./. Informacijos teirautis tel. Nr. 8 347 61292. Teismas išaiškina, kad 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsniui dėl elektroninės bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismuose ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1751 straipsniui, kuriame nustatomi informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai, procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis. 2013 m. liepos 1 d. taip pat įsigaliojo Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-332 (toliau – ApraÅ¡as). ApraÅ¡e nustatyta, kad apylinkės teismuose bylos dėl teismo įsakymų ir kitos bylos pagal galimybes sudaromos elektronine forma, t. y. bylas inicijuojantis dokumentas ir kiti procesiniai dokumentai pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – VEP posistemis). Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti interneto svetainėse www.teismai.lt ir www.epaslaugos.lt, pasirinkęs Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo nuorodÄ .

Jungdamasis prie LITEKO VEP posistemio paskyros, asmuo privalo patvirtinti savo tapatybę. Asmuo savo tapatybę gali patvirtinti:

1) naudodamasis VieÅ¡ojo administravimo institucijų informacinių sistemų interoperabilumo sistemos teikiamomis priemonėmis, tai yra suteikiančia galimybę identifikuoti paslaugų vartotojÄ per iÅ¡orines sistemas, naudojant asmens tapatybės kortelę su integruotais kvalifikuotais skaitmeniniais sertifikatais, komercinių bankų internetinės bankininkystės sistemÄ , asmeninį kvalifikuotÄ skaitmeninį sertifikatÄ ; arba 2) naudodamasis teismo suteiktais asmenį identifikuojančiais prisijungimo duomenimis.

Norėdami prisijungti prie LITEKO VEP posistemio paskyros teismo suteiktais identifikuojančiais prisijungimo duomenimis, turite pateikti Kėdainių rajono apylinkės teismui (Didžioji g. 64-2, Kėdainiai, 201 arba 204 kabinete) raÅ¡ytinį nustatytos formos praÅ¡ymÄ dėl paskyros VEP posistemėje aktyvavimo ir prisijungimo duomenų iÅ¡davimo. Su praÅ¡ymu turite pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir, jei praÅ¡ymÄ pateikia įgaliotas asmuo, įgaliojimus patvirtinantį dokumentÄ . Priimantis dokumentus asmuo nustato, ar praÅ¡ymÄ pateikia teisę pateikti praÅ¡ymÄ turintis asmuo.

Jei pateikiamas praÅ¡ymas atitinka nustatytus teisės aktų reikalavimus, atsakingas teismo darbuotojas aktyvina paskyrÄ VEP posistemėje. Prisijungimo duomenys yra iÅ¡duodami per tris darbo dienas fiziniams asmenims asmeniÅ¡kai, o juridiniams asmenims per jų atstovus, atvykus į Kėdainių rajono apylinkės teismÄ , į 201 arba 204 kabinetÄ .“Sprendimui įsiteisėjus Kauno apylinkės teismui grÄ Å¾inti civilinę byla Nr. 2-2445-775/2015 (2 tomai). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                          /pasiraÅ¡yta elektroniniu paraÅ¡u/                          Laima Å ablevičienėÂ