2021-01-13 Nr. AB-853-3-62-3-00734-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-45-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00734-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. J. ir T. M., dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, Departamentas) 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis 2019 m. birželio 25 d. kreipėsi į Departamentą su skundu, kuriame nurodė, jog skundžia Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) direktoriaus 2019 m. birželio 25 d. atsakymą Nr. 17/01-1125 „Dėl naudojimosi elektros prietaisais tvarkos“. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. liepos 18 d. pateikė atsakymą Nr. 2S-2993, kuriame nurodė, kad Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. birželio 25 d. atsakymas nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų ir jame buvo nurodyta frazė – „Manytumėme, kad abipusis mandagumas, bendravimas, teisės aktų reikalavimų laikymasis, kūno ertmių naudojimas pagal paskirtį padės ateityje išvengti nesusipratimų tarp jūsų ir Šiaulių TI administracijos“. Tokio turinio 2019 m. liepos 18 d. atsakymą Nr. 2S-2993 parengė Departamento pareigūnas T. M., o jį pasirašė Departamento vyriausiasis specialistas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, D. J.

2.2. Pareiškėjas, susipažinęs su minėtuoju Departamento sprendimu, iš karto suprato, jog jame ne veltui yra cituotas sakinys. Pareiškėjui susidarė įspūdis, jog Departamento pareigūnai, parengdami tokio turinio sprendimą, jam atkeršijo už anksčiau rašytus skundus teismui, siekė pasityčioti iš pareiškėjo, pažeminti jo orumą. Pareiškėjas dėl tokio žeminančio jo garbę ir orumą Departamento pareigūnų sprendimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių. Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. rugsėjo 17 d. pateikė pažymą Nr. 4D-2019/1-1003 (toliau – ir Pažyma). Pažymoje Seimo kontrolierius nurodė, jog jis 2019 m. rugpjūčio 8 d. raštu kreipėsi į Departamentą prašydamas paaiškinti skunde nurodytas aplinkybes. Pažymoje Seimo kontrolierius skiltyje „Tyrimo išvados“ pažymėjo, kad pareiškėjui taikytinas suimtojo teisinis statusas. Suimtojo teisinė padėtis nėra analogiška nuteistojo statusui, kas leidžia teigti, jog Departamento 2019 m. liepos 18 d. raštas Nr. 2S-2993 pagrįstas nagrinėjamu atveju netaikytinomis teisės aktų normomis. Departamentas pripažino, kad jų darbuotojas netinkamai nustatė pareiškėjo teisinį statusą ir atsakymą pateikė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatomis, nors turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo nuostatomis. Atkreiptas dėmesys į tai, kad visuotinai pripažinta, jog viešojo administravimo subjektai, įskaitant ir Departamentą, nagrinėdami asmenų skundus / prašymus / pareiškimus, privalo būti mandagūs, korektiški ir paisyti pagarbos žmogui principo. Seimo kontrolierius Pažymoje, be kita ko, pažymėta, kad Departamento pareigūnai pripažino, jog pareiškėjui pateiktame atsakyme buvo vartojama frazė „kūno ertmių naudojimas pagal paskirtį“, tačiau paaiškino, kad tai buvo Departamento darbuotojo techninė klaida, kurią nulėmė jo neatidumas. Vis dėl to negalima paneigti to, kad minėta frazė yra dviprasmiška ir galėjo būti pareiškėjo suprasta kaip žeminanti jo orumą. Pažymoje konstatuojama, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas ir Departamentas pateikė netinkamą atsakymą.

2.3. Departamento pareigūnas T. M. ne tik parengė įžeidžiančio turinio 2019 m. liepos 18 d. atsakymą, bet ir vėliau nemandagiai ir nepagarbiai elgėsi bendraudamas su pareiškėju telefonu, dėl ko 2019 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas su skundu kreipėsi į Departamentą, kuris 2019 m. spalio 30 d. raštu pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog T. M. nevengė bendrauti su pareiškėju telefonu, bet tuo metu buvo užimtas. Departamento pateiktame atsakyme ir jo pareigūnų veiksmuose galima įžvelgti viešojo administravimo subjekto darbuotojų piktnaudžiavimo valdžia ir teisės aktų nuostatų nesilaikymo, taip pat pareiškėjo diskriminavimą dėl jo statuso. Pareigūnai taip nepagarbiai ir žeminančiai su pareiškėju elgiasi ne atsitiktinai, kad tai Departamento pareigūnų kerštas dėl to, jog pareiškėjas minėtojo pareigūno T. M. veiksmus jau buvo apskundęs Seimo kontrolieriui ir Seimo kontrolierius pripažino pareiškėjo skundą pagrįstu. Seimo kontrolierius pripažino, kad pareiškėjo skundas yra pagrįstas, tačiau Departamentas nesiėmė jokių veiksmų pašalinti neigiamus padarinius, pareiškėjo neatsiprašė. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas Lietuvos valstybė yra kalta, jog jos institucijose, šiuo konkrečiu atveju Departamente, dirba nekompetentingi, teisės aktų nesilaikantys pareigūnai, kurie žemina ir niekina žmonės, piktnaudžiauja einamomis pareigomis. Dėl Departamento sprendimo įžeidžiančio turinio pareiškėjas pasijuto pažemintas, buvo įžeistas jo orumas ir garbė, pasijuto nevisaverčiu, diskriminuojamas dėl savo socialinės bei teisinės padėties, sutriko miegas, atsirado valgymo sutrikimų, todėl patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Norint konstatuoti, kad asmens garbė ir orumas buvo pažemintas, reikia vieno iš asmens garbei ir orumui ginti būtinų faktų visetą sudarančių žinių paskleidimo fakto. Pareiškėjui pateiktame 2019 m. liepos 18 d. atsakyme Nr. 2S-2993 nebuvo paskleista jokia žinia ar faktas, kuris galėtų pažeminti asmens garbę, orumą ar neatitiktų tikrovės vadovaujantis suformuota teismų praktika. Pareiškėjas įvardintą sakinį vertino pagal savo neigiamą nusistatymą prieš įstaigą bei pagal subjektyvius vidinius kriterijus, galbūt norą pasipelnyti, nors tai nebuvo žeminančio ar įžeidžiančio turinio atsakymas.

3.2. Atsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus išaiškinimą, Departamentas sutinka, jog rengiant atsakymą buvo padaryta techninė klaida ir ateityje panašių klaidų bus išvengta, tačiau laikosi pozicijos, kad minėta klaida nesudaro teisinio pagrindo kilti neturtinei žalai ar traktuoti to kaip pareiškėjo teisių pažeidimo. Departamento pareigūnas pareiškėjui rengdamas atsakymą į skundą dėl neatidumo padarė žmogiškąją klaidą, galbūt raštą rengiant ant turimo šablono. Per mėnesį įstaigoje gaunama apie 480 skundų, kuriuos privaloma išnagrinėti įstatymų nustatytais terminais.

3.3. Pareiškėjas taip pat reiškia nepasitenkinimą dėl tyčia vilkinamų skambučių laiko bei nesuteiktos galimybės gauti informacijos telefonu, nepagarbaus elgesio. Pareiškėjas pateiktame skunde nepateikė jokių su tuo susijusių įrodymų, jog įstaiga specialiai bei siekdama pažeminti pareiškėją vilkino skambutį. Pareigūnas, paprašydamas pareiškėjo palaukti, net nežinojo jog skambina būtent pareiškėjas. Esant situacijai, kai įstaiga negali pateikti atsakymo nedelsiant, ar turint tuo metu neatidėliotinų pavedimų, pareiškėjui paprašius turi teisę informaciją gauti raštu. Kalėjimų departamentas ginčijamoje situacijoje vadovavosi VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintu lygiateisiškumo principu, pareiškėjo nediskriminavo, nesityčiojo bei nesiekė jo pažeminti. Pareiškėjas savo skunde nepateikia jokių įrodymų, leidžiančių matyti, jog jo garbė ir orumas buvo pažeisti.

3.4. Pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtu galima susieti su asmens teisių pažeidimų CK 6.250 straipsnio prasme. Taip pat pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, nepateikė rašytinių įrodymų, kuo grindė prašomos sumos apskaičiavimą, skunde pateikė tik deklaratyvius, savo vidiniu įsitikinimu grindžiamus teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą. Pareiškėjas neįrodė Departamento neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

II. 4. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, valstybės naudai 331,44 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės priteisti neturtinę žalą, jo teigimu, atsiradusią dėl neteisėtų Kalėjimo departamento pareigūnų veiksmų. Pareiškėjas skunde akcentuoja, jog susipažinęs su Departamento 2019 m. liepos 18 d. rašto turiniu pasijuto pažemintas, buvo įžeista jo garbė ir orumas, jautėsi diskriminuojamas dėl savo socialinės ir teisinės padėties.

6. Teismas iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. birželio 25 d. atsakymo Nr. 17/01-1125, 2019 m. liepos 18 d. priėmė sprendimą Nr. 2S-2993 „Dėl skundo nagrinėjimo“. Departamento sprendime konstatuojama, jog minėtas Šiaulių TI direktoriaus atsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ir pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Minėtame sprendime Departamentas nurodė frazę – „Manytume, kad abipusis mandagumas, bendradarbiavimas, teisės aktų reikalavimų laikymasis, kūno ertmių naudojimas pagal paskirtį, padės ateityje išvengti nesusipratimų tarp jūsų ir Šiaulių TI administracijos“.

Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog tarp jo ir Šiaulių TI administracijos ginčas kilo dėl skutimosi priemonių (elektrinės barzdaskutės), t. y. ginčas visiškai nesusijęs su minėtame Departamento sprendimo sakinyje nurodytomis aplinkybėmis, todėl suprato, jog Departamento pareigūnai suformuluodami tokį sakinį siekė iš jo pasityčioti bei kitaip pažeminti. Pareiškėjas, susipažinęs su Departamento 2019 m. liepos 18 d. sprendimo turiniu, nutarė pateikti skundą Seimo kontrolieriui. Seimo kontrolierius, susipažinęs su pareiškėjo skundu, 2019 m. rugsėjo 17 d. surašė pažymą Nr. 4D-2019/1-1003.

Tyrimo metu Seimo kontrolierius nustatė, jog Departamento 2019 m. liepos 18 d. sprendimas nepagrįstai buvo grindžiamas BVK normomis, nors pareiškėjo teisinis statusas – suimtasis, t. y. pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti taikomos Suėmimo vykdymo įstatymo normos. Pažymoje pastebima, kad Departamentas neneigia aplinkybės, jog jo darbuotojas netinkamai nustatė pareiškėjo teisinį statusą ir atsakymą pateikė vadovaudamasis netinkamo teisės akto normomis. Pažymoje taip pat pabrėžiama, kad visuotinai pripažinta, jog viešojo administravimo subjektai nagrinėdami asmenų skundus privalo būti mandagūs, korektiški ir paisyti pagarbos žmogui principo.

Departamento pareigūnai pripažino, jog pareiškėjui pateiktame sprendime buvo vartojama frazė „kūno ertmių naudojimas pagal paskirtį“, tačiau paaiškino, jog tai buvo darbuotojo techninė klaida, kurią nulėmė jo neatidumas. Seimo kontrolierius pažymėjo, jog negalima paneigti, kad minėta frazė yra dviprasmiška ir galėjo pareiškėjo būti suprasta kaip žeminanti jo orumą. Pažymoje padaroma išvada, kad pareiškėjo skundas dėl Departamento veiksmų yra pagrįstas. Departamentas atsiliepime į skundą neneigia, jog minėta frazė pareiškėjui adresuotame sprendime buvo pavartota nepagrįstai, tačiau akcentuoja, kad tai buvo techninė klaida.

Nurodo, kad pareigūnas pareiškėjui rengdamas atsakymą į pareiškėjo skundą dėl neatidumo padarė žmogiškąją klaidą, galbūt raštą rengiant ant turimo šablono.

7. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, jog Departamentas 2019 m. liepos 18 d. sprendime panaudojo dviprasmiškai suprantamą frazę „kūno ertmių naudojimas pagal paskirtį“, kuri buvo nesusijusi su pareiškėjo pateiktu skundu, ir pareiškėjui susidarė įspūdis, kad Departamento pareigūnai taip siekė jį įžeisti, pažeminti jo garbę bei orumą.

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau – ir Statutas) 5 straipsnį, Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžios įstaigos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Bausmių vykdymo kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Suėmimo vykdymo įstatymu, kitais įstatymais, šiuo statutu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. Pagal Statuto 4 straipsnį, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų veikla grindžiama teisingumo, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo, suimtųjų ir nuteistųjų lygybės prieš suėmimo ir bausmių vykdymo įstatymus, humanizmo, bausmių vykdymo individualizavimo, progresyvaus bausmių atlikimo ir viešumo principais. Kalėjimų departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, be minėtų specialiųjų teisės nuostatų, savo veikloje privalo laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, pavyzdžiui: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus (LVAT 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-3206/2012). Taip pat LVAT yra pažymėjęs, kad valstybės institucijoms, įstaigoms, pareigūnams ir kitiems atitinkamus įgaliojimus turintiems asmenims kyla pareiga vadovautis VAĮ įtvirtintais gero viešojo administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais (LVAT 2014 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-385/2014, 2017 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4221-502/2017). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų (LVAT 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015).

9. Teismas, vadovaudamasis minėta teismine praktika, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju Departamento pareigūnai elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai – rengdami pareiškėjui atsakymą į jo skundą rėmėsi pareiškėjo teisinį statusą neatitinkančio teisės akto normomis ir panaudojo dviprasmišką frazę, kuri yra nesusijusi su tuo metu nagrinėtu ginču. Byloje nėra jokių duomenų, kad Departamentas sužinojęs apie padarytą techninę klaidą ėmėsi kokių nors veiksmų ją ištaisyti, pareiškėjas skunde nurodė, jog Departamento pareigūnai jo neatsiprašė ir nerodė noro ištaisyti susidariusią situaciją. Teismo nuomone, minėtos aplinkybės įrodo, kad nagrinėjamu atveju Departamentas netinkamai įgyvendino gerojo viešojo administravimo principą ir jo veiksmų neteisėtumas yra įrodytas. Teismas pažymėjo ir tai, kad Seimo kontrolieriui 2019 m. rugsėjo 17 d. surašius Pažymą, kuria buvo konstatuotas pažeidimas, Kalėjimų departamentas iš esmės nesiėmė jokių veiksmų pažeidimo pašalinimui ar jo pasekmių sušvelninimui – nurodė, kad padaryta techninė klaida, tačiau jos neištaisė, kaip tai numato Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, nesiėmė jokių priemonių pareiškėjui paaiškinti dėl ko buvo padaryta klaida, jo neatsiprašė.

10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas dėl konstatuoto pažeidimo galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, gyvenimo kokybės pablogėjimą, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu Departamento pareigūnai būtų elgėsi rūpestingai ir atsakingai, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytą pažeidimą, Departamento veiksmus nesiimant jokių aktyvių priemonių nustatyto pažeidimo pasekmių pašalinimui net ir po Seimo kontrolierius atlikto tyrimo ir 2019 m. rugsėjo 17 d. parengtos Pažymos, sprendė, jog yra visos sąlygos priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Teismas, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią teismų praktiką, nenustatęs, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pvz., išgyvenimai, sukrėtimai, kurie būtų turėję įtakos tolesniam pareiškėjo gyvenimui), kad Departamento pareigūnai sąmoningai būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgęs į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 100 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento.

11. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pažymėjo, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius teismui pateikė 2020 m. birželio 4 d. pažymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (12.33) PT-2123, kurioje prašoma iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, valstybės naudai priteisti 331,44 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnio ir Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 12 dalies nuostatas, konstatavo, jog valstybei priteistinų išlaidų dydžio apskaičiavimas yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pareiga, todėl nėra pagrindo abejoti pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiuotų dydžių pagrįstumu. Tokios nuostatos laikosi ir LVAT savo praktikoje. Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reguliavimą, teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymą tenkino ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimo departamento, valstybės naudai priteisė 331,44 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų.

III. 12. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimo dalį, kuria jam priteistas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas, ir teismo sprendimo dalį, kuria kita skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti pilna apimtimi ir priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, 6 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento, neteisėtų veiksmų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu, kuris yra neadekvatus jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams ir negali būti laikoma pakankama satisfakcija. Teismas pripažino atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą, tačiau nepagrįstai netenkino pareiškėjo skundo pilna apimtimi. Teismas vertino, kad pareiškėjui neturtinę žalą sukėlę veiksniai nebuvo pakankamai intensyvūs, buvo mažareikšmiai ir smulkmeniški. Pareiškėjas skundui aktualiu laikotarpiu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tuometinę pareiškėjo socialinę ir teisinę padėtį, akivaizdu, kad pareiškėjas buvo ir taip emociškai pažeidžiamas. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog tarp jo ir Šiaulių TI administracijos ginčas kilo dėl skutimosi priemonių (elektrinės barzdaskutės), t. y. ginčas visiškai nesusijęs su Kalėjimų departamento 2019 m. liepos 18 d. sprendime Nr. 2S-2993 nurodytomis aplinkybėmis, o atsakovo šiame sprendime viename iš sakinių panaudota frazė „kūno ertmių naudojimas pagal paskirtį“ yra ne kas kita kaip Kalėjimų departamento pareigūnų siekis iš jo pasityčioti bei kitaip pažeminti. Kalėjimų departamentui jis rašydavo prašymus, skundus, siekdamas įgyvendinti ir pasinaudoti jam įstatymo suteiktomis teisėmis, siekdamas, kad jo teisės atliekant laisvės atėmimo bausmę būtų įgyvendinamos.

12.2. Pareiškėjas dėl neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų pasijuto pažemintas, pasijuto nevisaverčiu, diskriminuojamu dėl savo socialinės ir teisinės padėties. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tik tokį mažą neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytas kitas esmines aplinkybes. Kalėjimų departamento pareigūnas T. M., ne tik parengė įžeidžiančio turinio 2019 m. liepos 18 d. raštą Nr. 2S-2993, bet ir vėliau nemandagiai ir nepagarbiai elgėsi bendraudamas su pareiškėju telefonu, dėl ko 2019 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas kreipėsi su skundu, kuris buvo persiųstas Kalėjimų departamentui iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos. Skunde pareiškėjas apskundė pareigūno T. M. veiksmus bendraujant telefonu. Į pareiškėjo skundą buvo pateiktas 2019 m. spalio 30 d. raštiškas atsakymas. Pareiškėjas ne tik gavo nepadoraus, žeminančio jo garbę ir orumą Kalėjimų departamento 2019 m. liepos 18 d. sprendimą, tačiau ir vėliau nuolat jautė Kalėjimų departamento pareigūnų nepagarbų elgesį. Visa tai sukėlė pareiškėjui daug neigiamų emocinių išgyvenimų, jam pasireiškė nevisavertiškumo kompleksas, jį pradėjo kankinti nerimas, panikos priepuoliai. Pareiškėjui sutriko miegas, atsirado valgymo sutrikimų.

12.3. Teismas nepagrįstai nenustatė, kad Kalėjimų departamento pareigūnai sąmoningai būtų siekę pažeminti pareiškėjo orumą. Teismas neatsižvelgė į visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, konkrečiai į tai, kad pareiškėjas buvo įžeistas ne tik jam pateikiant įžeidžiančio turinio 2019 m. liepos 18 d. raštą Nr. 2S-2993, bet ir vėliau Kalėjimų departamento pareigūnai su pareiškėju bendravo nepagarbiai, žeminančiai, dėl ko pareiškėjui pasireiškė ilgalaikiai neigiami išgyvenimai. Atsakovo atstovo veiksmai buvo tyčiniai, tęstiniai ir jokiu būdu jų negalima pavadinti nesąmoningais.

13. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, arba panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. EŽTT neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

13.2. Teismas netinkamai vertino bylos aplinkybių visetą, ydingai taikė suformuluotą teismų praktiką bei galiojančius teisės aktus. Kalėjimų departamentas neneigia, jog rengiant pareiškėjui atsakymą įsivėlė techninė klaida, kuri konstatuota ir Seimo kontrolieriaus pateiktoje Pažymoje, tačiau ši techninė klaida negalėjo sudaryti pagrindo neturtinei žalai kilti. Taip pat pareiškėjui pateiktame atsakyme nebuvo paskleista jokia žinia ar faktas (tretiesiems asmenims ar kt.), kuris galėtų pažeminti asmens garbę, orumą ar neatitiktų tikrovės vadovaujantis suformuota teismų praktika. Atsakymo turinys nebuvo įžeidžiančio ar kitas neigiamas pasekmes sukeliančio pobūdžio, vartojami barbarizmai, necenzūriniai žodžiai ar kiti asmenį žeminantys pasisakymai. Nagrinėjamu atveju teismas netinkamai konstatavo, jog pareiškėjui dėl techninės klaidos netinkamai pavartotos frazės atsakyme atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Kalėjimų departamento pripažinta techninė klaida pareiškėjui galėjo sukelti tik nežymų trumpalaikį nepatogumą.

13.3. Teismas taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas, deklaruodamas, jog patyrė neturtinę žalą, privalėjo visas aplinkybes, leidžiančias teigti, jog kilo neturtinė žala, tinkamai įrodyti, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme. Taip pat pareiškėjas neįrodė jokių faktų, kurie neabejotinai jam turėtų sąlygoti neigiamą poveikį (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), dėl ko gali būti konstatuotas neturtinės žalos padarymo faktas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino piniginei žalai kilti būtinas sąlygas, neatsižvelgė į galiojantį teisinį reguliavimą ir formuluojamą teismų praktiką. Pripažinimas, kad pareiškėjui, galbūt kilo nedideli nepatogumai dėl Kalėjimų departamento rašte įsivėlusios techninės klaidos, yra pakankama satisfakcija šioje byloje. Taip pat nebuvo ir visų būtinų sąlygų, konstatuojant, jog pareiškėjo garbė ir orumas buvo pažeistas.

13.4. Kalėjimų departamentas yra įstaiga tiesiogiai pavaldi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Teisingumo ministerija atlygina išlaidas bylose, kuriose Kalėjimų departamentas nustatyta kaip pralaimėjusi šalis. Tiek Kalėjimų departamentas, tiek Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, yra įstaigos prie Teisingumo ministerijos, tad yra tiesiogiai joms pavaldžios. Teismas išsamiai neišanalizavo galiojančių teisės aktų bei priėmė sprendimą, jog 331,44 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti atlyginamos iš valstybės institucijos valstybės naudai, t. y. Kalėjimų departamento veiksmais ar neveikimu kilusią žalą atlygina Teisingumo ministerija šiuo atveju kitai Teisingumo ministerijos pavaldžiai įstaigai. Teismas iš valstybės institucijos – Kalėjimų departamento, priteisdamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, neatsižvelgė į teisingumo bei protingumo kriterijus, dėl ko priteista 331,44 Eur suma tiesiog bus pervesta iš vienos valstybės sąskaitos į kitą. Toks teismo sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo yra neteisingas ir nelogiškas, tad turi būti naikintinas.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo T. M. 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie Kalėjimų departamento apeliacinio skundo. Pažymi, kad surinko ir išsamiai išnagrinėjo visą iš Kalėjimų departamento gautą medžiagą susijusią su pareiškėjo skundu ir palaiko visus Kalėjimų departamento apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus ir prie jų prisideda.

15. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas pateiktame apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Kalėjimų departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažinęs Departamento pareigūnų neteisėtus veiksmus (neveikimą), rengiant pareiškėjui 2019 m. liepos 18 d. atsakymą Nr. 2S-2993 į jo skundą dėl Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. birželio 25 d. atsakymo Nr. 17/01-1125 dėl naudojimosi elektros prietaisais tvarkos. Teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 100 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu ir teigia, kad teismas, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą, neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytas kitas esmines aplinkybes. Pareiškėjo teigimu, Kalėjimų departamento pareigūnas T. M. ne tik parengė įžeidžiančio turinio 2019 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 2S-2993, bet ir vėliau nemandagiai ir nepagarbiai elgėsi bendraudamas su pareiškėju telefonu, dėl ko pareiškėjas šiuos pareigūno veiksmus apskundė (2019 m. rugsėjo 12 d. skundas persiųstas Kalėjimų departamentui iš Vyriausybės kanceliarijos). Kalėjimų departamentas pateikė 2019 m. spalio 30 d. atsakymą į šį pareiškėjo skundą.

19. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu pareiškėjo pažeistų teisių gynimo būdu. Atsakovo atstovo teigimu, teismas netinkamai vertino piniginei žalai kilti būtinas sąlygas, neatsižvelgė į galiojantį teisinį reguliavimą ir formuluojamą teismų praktiką. Atsakovo atstovas taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl Departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), rengiant pareiškėjui 2019 m. liepos 18 d. atsakymą Nr. 2S-2993 į jo skundą dėl Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. birželio 25 d. atsakymo Nr. 17/01-1125, išsamiai pasisakė, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir papildomai šiuo klausimu nepasisako.

22. Įvertinusi pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog Departamento pareigūnas T. M. ne tik parengė įžeidžiančio turinio 2019 m. liepos 18 d. atsakymą, bet ir vėliau nemandagiai ir nepagarbiai elgėsi bendraudamas su pareiškėju telefonu, dėl ko pareiškėjas šiuos pareigūno veiksmus apskundė (2019 m. rugsėjo 12 d. skundas persiųstas Kalėjimų departamentui iš Vyriausybės kanceliarijos). Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 12 d. skundą, 2019 m. spalio 30 d. pateikė atsakymą. Pareiškėjas paaiškino, kad pareigūnai taip nepagarbiai ir žeminančiai su pareiškėju elgiasi ne atsitiktinai, kad tai Departamento pareigūnų kerštas dėl to, jog pareiškėjas pareigūno T. M. veiksmus jau buvo apskundęs Seimo kontrolieriui ir Seimo kontrolierius pripažino pareiškėjo skundą pagrįstu.

23. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl pareigūno T. M. bendravimo telefonu ir Departamento parengto 2019 m. spalio 30 d. pateikto atsakymo (buvo pridėtas prie pareiškėjo skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui) į pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 12 d. skundą dėl Kalėjimo departamento pareigūno T. M. veiksmų, bendraujant su pareiškėju telefonu, apskritai nevertino, nors, kaip minėta, pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildino neatsiejamai ne tik iš Kalėjimų departamento pareigūnų parengto įžeidžiančio turinio 2019 m. liepos 18 d. atsakymo Nr. 2S-2993, bet ir Kalėjimų departamento pareigūnų nepagarbaus, žeminančio bendravimo telefonu ir parengto 2019 m. spalio 30 d. atsakymo. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir nenustatė esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudaro pareiškėjo skundo pagrindą.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 86 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas, priimdamas sprendimą, įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). ABTĮ 87 straipsnis reglamentuoja sprendimo turinį. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d.). Teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Tai yra esminiai teismo sprendimui keliami reikalavimai. Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2429-575/2020). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018). Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27. Nors konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), rengiant pareiškėjui 2019 m. liepos 18 d. atsakymą Nr. 2S-2993 į jo skundą dėl Šiaulių TI direktoriaus 2019 m. birželio 25 d. atsakymo Nr. 17/01-1125, pagrįstos, atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tik tokiu atveju, kai sprendžiama dėl skundo pagrindų visa apimtimi, galima tinkamai nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį taikant kumuliatyvumo principą (žr., pvz., LVAT 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2907-415/2018, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2429-575/2020), pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo grąžinama byla visa apimtimi. Kadangi byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinių skundų argumentų detaliau nepasisako.

28. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė