2023-06-14 Nr. AB-12033-3-62-3-02886-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-619-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02886-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 2D-18405 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. spalio 27 d. Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas priėmė Sprendimą dėl 2018 m. balandžio 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-446-(15.2) (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo termino nepratęsimo. Vienintelis termino nepratęsimo teisinis ir faktinis pagrindas: privalomasis nurodymas gali būti pratęsiamas tik vieną kartą. Sprendimas priimtas pažeidžiant teisės normas. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, pasibaigus teisminiams procesams, baigėsi 2021 m. spalio 6 d. 2021 m. spalio 19 d. Inspekcijos atstovas atvyko apžiūrėti ar įvykdyti Privalomajame nurodyme nurodyti reikalavimai. Inspekcijos atstovas buvo informuotas apie tai, kad Privalomasis nurodymas geranoriškai buvo pradėtas vykdyti, tačiau dėl objektyvių aplinkybių nesuspėta, planuota jį tinkamai įvykdyti 2021 m. lapkričio 4–5 d. Inspekcijos buvo prašoma suteikti papildomai laiko, neperduoti Privalomojo nurodymo vykdymo antstoliams, tačiau Inspekcija papildomo laiko neskyrė. Iš Sprendimo nėra aišku, kodėl prašymas pratęsti terminą yra atmestas, kokias teisines pasekmes Sprendimas sukelia pareiškėjui, todėl jis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje numatytų reikalavimų administraciniam aktui, teismų praktikos. Panaikinus Sprendimą, Inspekcija įpareigotina išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iš naujo.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Inspekcija paaiškino, kad 2018 m. kovo 12 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyriaus 2018 m. kovo 12 d. raštą Nr. 7SD-1650-(14.7.104.) „Dėl informacijos pateikimo pagal bendradarbiavimo susitarimą“, kuriuo informuojama apie neteisėtą valstybinės žemės užėmimą statiniais, kuriems statyti nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, šalia žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Inspekcijos įgaliotas specialistas 2018 m. balandžio 9 d. atliko patikrinimą valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo ir surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-734-(15.2) (toliau – ir patikrinimo aktas), kuriame konstatuota, jog valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo neteisėtai įrengta ~ 158,00 m² betoninių trinkelių aikštelė (toliau – ir aikštelė), įrengti ~ 1,30 m aukščio, ~ 5,00 m ilgio dveji metaliniai vartai (toliau – ir vartai) su varteliais, kurių ilgis ~ 1,00 m, aukštis ~ apie 1,30 m.

Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, 2018 m. balandžio 12 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-446-(15.2) (Privalomasis nurodymas), kuriuo iš statytojo pareikalavo iki 2018 m. spalio 12 d. atlaisvinti bendrojo naudojimo pravažiavimą, išardant ~ 5,00 m ilgio dvejus vartus su greta esančiais varteliais vakarinėje ir rytinėje bendrojo naudojimo pravažiavimo dalyje, išardyti aikštelę, pašalinant valstybinėje žemėje esančias trinkeles prie žemės sklypo, ir sutvarkyti statybvietę.

Pareiškėjas su 2021 m. spalio 19 d. prašymu, kurio pagrindu buvo priimtas šioje byloje skundžiamas Sprendimas, jau trečią kartą kreipėsi į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Sprendimu terminas nepratęstas pagrįstai. Inspekcija veikė pagal specialios teisės normos – Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies imperatyvias normas, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas Inspekcijos sprendimu tik vieną kartą. Inspekcija, įvertinusi pareiškėjo prašymo motyvus, atsižvelgusi į tai, kad Inspekcijos departamento 2019 m. spalio 12 d. sprendimu Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau vieną kartą buvo pratęstas iki 2019 m. lapkričio 27 d., Sprendimu atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą.

Sprendimas motyvuotas, jo teisinis ir faktinis pagrindas yra išsamus, pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisiniais argumentais, todėl atitinka VAĮ nuostatas. Išnagrinėjus administracinę bylą Nr. eI3-441-505/2020 pareiškėjui buvo žinomas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies imperatyvus reglamentavimas, kad, esant pagrindui, Inspekcija turi teisę tik vieną kartą priimti sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Pareiškėjas skundu siekia sudaryti galimybę nepagrįstai ilgai vilkinti neteisėtos statybos padarinių šalinimą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo M. M. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad NŽT Kauno rajono skyriaus 2018 m. kovo 12 d. raštu Nr. 7SD-1650-(14.7.104.) „Dėl informacijos pateikimo pagal bendradarbiavimo susitarimą“ Inspekcija buvo informuota apie neteisėtą valstybinės žemės užėmimą statiniais, kuriems statyti nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, šalia Žemės sklypo, tačiau turi būti gautas valstybinės žemės patikėtinės NŽT sutikimas, nes aikštelė ir vartai su varteliais pastatyti valstybinėje žemėje. Inspekcijos Kauno departamento vyriausiasis specialistas 2018 m. balandžio 9 d. atliko patikrinimą valstybinėje žemėje ir surašė patikrinimo aktą, kuriame nustatė, kad valstybinėje žemėje, šalia pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo, neteisėtai įrengta ~ 158,00 m² betoninių trinkelių aikštelė, kuri iš dviejų pusių apribota ~ 1,30 m aukščio ir ~ 5,00 m ilgio dvejais metaliniais vartais su varteliais, kurių ilgis ~ 1,00 m, aukštis ~ apie 1,30 m. Pareiškėjui nepateikus valstybinės žemės patikėtinio (NŽT) sutikimo, susitarimo statyti aikštelę ir vartus su varteliais valstybinėje žemėje, Inspekcijos Kauno departamentas 2018 m. balandžio 12 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriuo iš statytojo M. M. pareikalavo iki 2018 m. spalio 12 d. atlaisvinti bendrojo naudojimo pravažiavimą, išardant ~ 5,00 m ilgio dvejus vartus su greta esančiais varteliais vakarinėje ir rytinėje bendrojo naudojimo pravažiavimo dalyje, išardyti aikštelę, pašalinant valstybinėje žemėje esančias trinkeles prie žemės sklypo, ir sutvarkyti statybvietę.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. spalio 10 d. su prašymu kreipėsi į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, prašydamas jį pratęsti iki 2019 m. sausio 12 d., tačiau Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. RE-419-(15.2) netenkino pareiškėjo prašymo pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog pagal pareiškėjo 2018 m. gruodžio 7 d. skundą dėl Inspekcijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo iškelta administracinė byla Nr. eI-2347-422/2019, kurioje teismas 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu panaikino Inspekcijos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir įpareigojo Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. spalio 10 d. prašymą iš naujo. Inspekcija, vykdydama minėtą teismo sprendimą, 2019 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. RE-162-(15.2) pratęsė pareiškėjui Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. lapkričio 27 d. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 25 d. su prašymu (reg. 2019 m. lapkričio 26 d. Nr. PRIE-272) pakartotinai kreipėsi į Inspekciją dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. RE-371-(15.2) buvo nuspręsta nepratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo termino, nes nėra tam teisinio pagrindo. Minėtas sprendimas pareiškėjo buvo ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI3-2441-505/2020, kurioje 2020 m. birželio 11 d. sprendimu jo skundas atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1759-789/2021 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimą. Šioje byloje skundžiamas 2021 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. 2D-18405 buvo priimtas pagal pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. prašymą, jam trečią kartą kreipiantis į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

9. Teismas, aptarė VAĮ nuostatas bei teismų praktiką dėl reikalavimų individualiam administraciniam aktui bei nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka.

10. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. prašymo turinio matyti, jog jis prašė suteikti papildomai laiko, kuris reikalingas geranoriškai pašalinti Privalomojo nurodymo padarinius, neperduoti Privalomojo nurodymo vykdymo antstoliams. Todėl spręstina, jog Inspekcija teisingai vertino jo prašyme išreikštą valią pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (nustatyti papildomą terminą).

11. Teismas nustatė, kad Sprendimu buvo nuspręsta nepratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino, jo nepratęsimo teisiniu pagrindu nurodant Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalį. Faktiniu atsisakymo pratęsti terminą pagrindu Sprendime nurodytos aplinkybės, jog Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. birželio 12 d. sprendimu jau vieną kartą buvo pratęstas iki 2019 m. lapkričio 27 d., todėl Inspekcija dar kartą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (nustatyti papildomą terminą) neturi teisinio pagrindo.

12. Teismas vertino, kad Sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas yra pakankamai išsamus, pagrįstas tiek teisiniu reglamentavimu, t. y. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, tiek faktinėmis aplinkybėmis pareiškėjui paaiškinant, kad Inspekcijos departamentas 2019 m. birželio 12 d. sprendimu pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. lapkričio 27 d., ir atkreipiant pareiškėjo dėmesį į tai, kad Inspekcija priimti sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą turi teisę tik vieną kartą ir ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatyta privalomajame nurodyme, Sprendimo išvada yra konkreti, nurodyta akto apskundimo tvarka.

13. Teismas pažymėjo, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje, reglamentuojančioje ginčo teisinius santykius, imperatyviai įtvirtinta, kad Inspekcija priimti sprendimą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo turi teisę tik vieną kartą ir ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatyta privalomajame nurodyme, kiti teisės aktai išimčių nenumato.

14. Teismas vertino, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą dėl netinkamai atliktos administracinės procedūros, nagrinėjant jo skundą. Tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad Inspekcijai buvo pateiktas pareiškėjo skundas. Inspekcijoje buvo išnagrinėtas 2021 m. spalio 19 d. jo prašymas.

15. Teismas sprendė, kad Inspekcija Sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. prašyme nurodytų aplinkybių, kad būtų nustatytas papildomas terminas privalomojo nurodymo padarinių įvykdymui ir kad privalomasis nurodymas nebūtų perduotas vykdyti antstoliams, todėl buvo padaryti pažeidimai, bet jie vertinami kaip neesminiai, nesudarantys pagrindo Sprendimo naikinimui, nes pareiškėjas suprato šio sprendimo esmę ir turinį, jam buvo žinomas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas imperatyvus reglamentavimas ir faktinės ginčo aplinkybės. Dėl to paties privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo į Inspekciją pareiškėjas kreipėsi jau trečią kartą, Inspekcijos ir teismų sprendimais buvo išaiškinta minėtos teisės normos taikymo pagrindai ir tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-1759-789/2021 išnagrinėjus iš esmės analogiško pobūdžio ginčą dėl Inspekcijos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. RE-371-(15.2) panaikinimo, buvo nuspręsta nepratęsti to paties Privalomojo nurodymo įvykdymo termino, priimto pareiškėjo ankstesnio, t. y. 2019 m. lapkričio 25 d., prašymo pagrindu. Nukrypti nuo suformuotos teismo praktikos bylą nagrinėjančiam teismui nėra teisinio pagrindo. Priimant Sprendimą Inspekcijos buvo įvertintas pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. prašymo turinys ir motyvai, aiškiai išdėstant, jog Inspekcijos departamento 2019 m. birželio 12 d. sprendimu pareiškėjui jau vieną kartą buvo pratęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, todėl Inspekcija neturi teisinio pagrindo dar kartą terminą pratęsti.

16. Teismas konstatavo, kad Inspekcija Sprendimu pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. prašymą. Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, atitinka VAĮ nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nenustatyta, kad priimant ginčijamą administracinį aktą būtų pažeistos pagrindinės procedūros, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo jį naikinti ir įpareigoti atsakovą nagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iš naujo.

17. Teismas vertino, jog pareiškėjas, kreipdamasis pakartotinai dėl to paties privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, piktnaudžiauja administracinės procedūros ir teisminės gynybos teise.

III. 18. Pareiškėjas M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

19. Pareiškėjas nurodo, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, pasibaigus teisminiams procesams, baigėsi 2021 m. spalio 6 d. 2021 m. spalio 19 d. atvyko Inspekcijos atstovas patikrinti ar pašalinti Privalomajame nurodyme išdėstyti reikalavimai. Pareiškėjas susidūrė su sunkumais šalinant trinkeles, nurodė, kad Privalomajam nurodymui įvykdyti reikia papildomo laiko ir manė, kad darbai bus atlikti iki 2021 m. lapkričio 4–5 d. Tačiau papildomas laikas Privalomajam nurodymui įvykdyti suteiktas nebuvo.

20. Pareiškėjas teigia, kad jam iš Sprendimo neaišku kodėl prašymas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą yra atmestas ir kokias teisines pasekmes Sprendimas jam sukelia ir Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

21. Pareiškėjas cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl individualių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo ir teigia, kad tiriant jo skundą, turėjo būti patikrinti jo skunde nurodomi konkretūs faktai ir nurodyta nustatytų duomenų atitiktis / neatitiktis konkretiems teisės aktų reikalavimams ir tuomet padarytos išvados dėl pareiškėjo teisių pažeidimų buvimo / nebuvimo bei, nustačius pažeidimus, priemonių joms apginti taikymo, o Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras ir taisykles, turinčias užtikrinti jo objektyvumą ir pagrįstumą, todėl negali būti pripažintas teisėtu. Panaikinus Sprendimą, Inspekcijos Vidurio Lietuvos statybos Valstybinės priežiūros departamentas įpareigotinas atlikti veiksmus ir išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. prašymą dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo pratęsimo iš naujo.

22. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Atsakovas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis aiškiai, nedviprasmiškai numato, kad dėl ilgesnio privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino galima kreiptis tik į Inspekciją ir tik vieną kartą. Pareiškėjas šiuo atveju dėl Privalomojo termino pratęsimo kreipėsi jau trečią kartą. Inspekcijos nuomone, apeliantas nenurodo, koks teisės aktas buvo pažeistas, Teismui priėmus skundžiamą sprendimą. Pareiškėjas ignoruoja aplinkybes, kad jam Privalomojo nurodymo terminas jau buvo vieną kartą pratęstas. Pareiškėjui išaiškintas galiojantis reglamentavimas – Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad Inspekciją turi teisę pratęsti privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo terminą ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes bei taikė materialiosios teisės normas.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. NŽT vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija 2019 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. RE-162-(15.2) jau pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2019 m. lapkričio 27 d. ir tai, kad pagal reglamentavimą privalomojo nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas Inspekcijos sprendimu tik vieną kartą, pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 26. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, kadangi Inspekcijos sprendimu pagal pareiškėjo prašymą Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau vieną kartą buvo pratęstas.

27. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 2 dalis nustato, kad statybos patikrinimus atlieka Inspekcijos pareigūnai. Pagal šio straipsnio 6 dalį užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

28. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalis (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija) nustatė, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Jeigu statybos patikrinimo metu kyla įtarimų, kad tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima, o tokio statinio statybos atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti statinio projektą, Inspekcijos pareigūnas privalomąjį nurodymą pašalinti nustatytus pažeidimus (nugriauti statinį ar jo dalį ir pan.) surašo tik gavęs atitinkamų viešojo administravimo subjektų išvadas, kad tokio statinio statyba toje vietoje negalima.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą reguliavimą bylos faktinių aplinkybių kontekste (nutarties 7, 8, 10, 11 p.), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Inspekcija Sprendimu pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, o Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, atitinka VAĮ nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Pareiškėjui Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas jau buvo vieną kartą pratęstas Inspekcijos sprendimu iki 2019 m. lapkričio 27 d., todėl Inspekcija dar kartą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą (nustatyti papildomą terminą), atsižvelgiant į Sprendimo priėmimo metu galiojusias Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies imperatyvias nuostatas, jog privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminas Inspekcijos sprendimu gali būti pratęstas tik vieną kartą, neturėjo teisinio pagrindo. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1043-602/2022 ir kt.).

30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui duotas Privalomasis nurodymas, pasibaigus teisminiams procesams, turėjo būti įvykdytas iki 2021 m. spalio 6 d. Pareiškėjas šią aplinkybę pats pripažįsta tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde. Pareiškėjas prašymą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą Inspekcijai pateikė tik po Inspekcijos atlikto patikrinimo, 2021 m. spalio 19 d., t. y. jau pasibaigus Privalomojo nurodymo įvykdymo terminui. Pasibaigęs privalomojo nurodymo įvykdymo terminas negali būti pratęsiamas, jo atnaujinimo galimybės Priežiūros įstatymo nuostatos nenumatė, todėl ir atsižvelgus į šias aplinkybes pareiškėjo 2021 m. spalio 19 d. prašymas negalėjo būti tenkinamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-651-662/2022).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Iš tikrinamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštais reikalavimais, o tikrinamas teismo sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsnio reikalavimus.

32. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų nuostatas, vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė