2016-05-26 Nr. AB-11422-3-63-3-00376-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1165-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00376-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), priteisti po 70 Eur neturtinės žalos atlyginimo už kiekvieną Klaipėdos AVPK areštinėje praleistą parą laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. kovo 20 d.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. kovo 20 d. atitinkamais periodais buvo laikomas Klaipėdos AVPK areštinėje, pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildino iš Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų, patalpinant jį į areštinės kameras, neatitinkančias higienos normų reikalavimų. Teigė, kad Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam asmeniui. Taip pat nurodė, kad kameroje esantis tualetas netinkamai atitvertas, todėl tvyrojo tualeto kvapas. Langai nesandarūs, per plyšius skverbėsi šaltas oras ir kamerose nuolat buvo šalta. Kamerų sienos apipelijusios, nuo sienų nubyrėjęs tinkas, taip pat netinkamas apšvietimas. Teikiamas maistas nekaloringas, nesudarytos galimybės patiems įsigyti maisto produktų. Dėl maisto trūkumo nuolat jautė skausmus žarnyne. Teigė, kad gyvenimo sąlygos Klaipėdos AVPK areštinėje žeminančios elementarų žmogaus orumą bei pažeidžiančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį. Dėl atsakovo netinkamų veiksmų (veikimo ir neveikimo) buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, todėl patyrė dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą bei kt.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Klaipėdos AVPK, atsiliepime į skundą nurodė, kad su pareiškėjo skundu sutinka iš dalies.

Paaiškino, kad, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas areštinės vyresniojo specialisto 2015 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodytais laikotarpiais ir sąlygomis. Pareiškėjas areštinės kamerose laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. vasario 24 d. iš viso buvo laikomas 97 dienas, o pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą (vienam asmeniui ne mažiau kaip 3,6 kv. m) buvo laikomas 7 d.

Nurodė, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengtas apšvietimas, lempučių skaičius, langų dydis, įrengti atitverti tualetai, įrengta ventiliacija atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ normas, yra galiojantys Lietuvos policijos generalinio komisaro leidimai visų areštinės kamerų eksploatavimui. Langai sandarūs ir niekada nebuvo nustatyta drėgmės ar pelėsių buvimo kamerose faktų. Laikomiems areštinėje asmenims maistą tiekia UAB „Rasytė“ pagal 2014 m. sausio 6 d. paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinės mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, o taip pat kitais teisės aktais. Galimybė areštinėje laikomiems asmenims įsigyti maisto produktų teisės aktais nėra numatyta.

Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintais taisyklių IV skyriaus reikalavimais, areštinėje laikomų asmenų visi gauti prašymai, skundai, laiškai yra registruojami. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ir atsakovo atstovas neturi duomenų, kad pareiškėjas kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Klaipėdos AVPK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pareiškėjo teisių pažeidimų.

Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos AVPK pažeidė pareiškėjo teisę būti laikomam areštinės kamerose, kuriose sąlygos neatitiko esamų higienos normų reikalavimų tik neilgą laiko tarpą, kad pažeidimas buvo nežymus (vienam asmeniui tomis dienomis kameroje teko nuo 3,28 kv. m iki 3,54 kv. m ploto), kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės ar pareiškėjas būtų laikomas areštinėje blogesnėse sąlygose nei kiti sulaikyti asmenys, prašė pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas išdėstė aktualų teisinį reguliavimą ir dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo nurodė, kad pagal 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimą, tardymo izoliatoriuose ir areštinėse vienam asmeniui tenkantis minimalus patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir 4,1 kv. m – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Šias normas įtvirtina Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktas.

Klaipėdos AVPK areštinės vyresniojo specialisto V. V. 2015 m. gegužės 6 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl A. G. skundo“ nustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. tokiomis sąlygomis: 2014 m. balandžio 10-14 d. kameroje Nr. 5, kurios plotas 14,88 kv. m, buvo laikomi 4 asmenys; 2014 m. balandžio 15 d. toje pačioje kameroje buvo laikomi 3 asmenys; 2014 m. balandžio 16 d. toje pačioje kameroje buvo laikomi 4 asmenys; 2014 m. balandžio 17 d. toje pačioje kameroje buvo laikomi 3 asmenys; 2014 m. balandžio 18 d. kameroje Nr. 39, kurios plotas 18,72 kv. m, buvo laikomi 4 asmenys; 2014 m. balandžio 19-22 d. toje pačioje kameroje buvo laikomi 3 asmenys; 2014 m. balandžio 23-24 d. kameroje Nr. 24, kurios plotas 19,50 kv. m, buvo laikomi 4 asmenys; 2014 m. gegužės 5-6 d. kameroje Nr. 39 buvo laikomi 2 asmenys, o 2014 m. gegužės 7-8 d. joje buvo laikomi 3 asmenys; 2014 m. gegužės 15 d. kameroje Nr. 14, kurios plotas 6,56 kv. m buvo laikomi 2 asmenys; 2014 m. gegužės 16-19 d. kameroje Nr. 23, kurios plotas 16,01 kv. m, buvo laikomi 3 asmenys, o 2014 m. gegužės 20 d. joje buvo laikomi 2 asmenys; 2014 m. gegužės 21-23 d. kameroje Nr. 24 buvo laikomi 3 asmenys, 2014 m. birželio 4 d. toje pačioje kameroje buvo laikomi 3 asmenys, o 2014 m. birželio 5-6 d. toje pačioje kameroje buvo laikomi 4 asmenys; 2014 m. birželio 12 d. kameroje Nr. 26, kurios plotas 12,72 kv. m, buvo laikomi 2 asmenys; 2014 m. birželio 13-15 d.

šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas vienas, o 2014 m. birželio 16-19 d. toje pačioje kameroje buvo laikomi 2 asmenys; 2014 m. birželio 20-24 d. kameroje Nr. 22, kurios plotas 19,61 kv. m, buvo laikomi 3 asmenys, o 2014 m. birželio 25-26 d. joje buvo laikomi 4 asmenys; 2014 m. liepos 7-8 d. kameroje Nr. 24 buvo laikomi 4 asmenys, o 2014 m. liepos 9-11 d. joje buvo laikomi 2 asmenys; 2014 m. rugpjūčio 6 d. kameroje Nr. 30, kurios plotas 13,46 kv. m, pareiškėjas buvo laikomas vienas; 2014 m. rugpjūčio 7-12 d. kameroje Nr. 35, kurios plotas 16,12 kv. m, buvo laikomi 2 asmenys, 2014 m. rugpjūčio 13 d. joje buvo laikomi 3 asmenys, 2014 m. rugpjūčio 14-17 d. joje buvo laikomi 2 asmenys bei 2014 m. rugpjūčio 18-21 d. joje buvo laikomi 3 asmenys; 2014 m. rugsėjo 10-12 d. kameroje Nr. 24 buvo laikomi 4 asmenys; 2014 m. spalio 8-14 d. kameroje Nr. 33, kurios plotas 21,76 kv. m, buvo laikomi 4 asmenys; 2014 m. lapkričio 4-6 d. kameroje Nr. 15, kurios plotas 7,77 kv. m, buvo laikomi 2 asmenys; 2014 m. lapkričio 7-9 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 14,15 kv. m, buvo laikomi 4 asmenys, o 2014 m. lapkričio 10-13 d. joje buvo laikomi taip pat 4 asmenys; 2014 m. gruodžio 3-4 d. kameroje Nr. 28, kuriuos plotas 19,88 kv. m, pareiškėjas buvo laikomas vienas; 2014 m. gruodžio 5-9 d. kameroje Nr. 26 buvo laikomi 2 asmenys; 2015 m. sausio 8 d. kameroje Nr. 15 pareiškėjas buvo laikomas vienas; 2015 m. sausio 9-13 d. kameroje Nr. 39, kurios plotas 18,72 kv. m, buvo laikomi 3 asmenys; 2015 m. sausio 15-20 d. kameroje Nr. 18, kurios plotas 15,96 kv. m, buvo laikomi 3 asmenys; 2015 m. vasario 19-20 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 18,05 kv. m, buvo laikomi 3 asmenys bei 2015 m. vasario 21-24 d. kameroje Nr. 32, kurios plotas 20,11 kv. m, buvo laikomi 4 asmenys.

Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas 97 dienas, o pažeidžiant Įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą (kalinamas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenka mažiau nei 3,6 kv. m ploto) – iš viso 7 dienas.

Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų bei tinkamo maitinimo neužtikrinimo teismas išdėstė, jog areštinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir areštinės vidaus tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009). Pareiškėjas teigė, kad areštinės kamerose netinkamai įrengti tualetai, kamerose nuolat tvyro kvapas, netinkamas apšvietimas ir oro temperatūra, kamerose drėgna bei yra pelėsių.

Higienos norma HN 37:2009 nustato policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą. Higienos normos HN 37:2009 5-15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, numatančios, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 p.). Higienos normos HN 37:2009 18-33 punktuose reglamentuoti policijos areštinių įrengimo reikalavimai. Policijos areštinės kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą (20 p.). Policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Areštinių kamerų dirbtinė šviesa turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (21 p.). Kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (23 p.). Pagal Higienos normos HN 37:2009 24 punktą, oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas turi būti šie: šiltuoju metų periodu oro temperatūra – 18-28 laipsniai, santykinė drėgmė – 30-75 proc., oro judrumas – 0,15-0,5 m/s; o šaltuoju metų periodu oro temperatūra – 18-26 laipsniai, santykinė drėgmė – 30-75 proc., oro judrumas – 0,05-0,2 m/s.

Atsakovo atstovas nurodė, kad Klaipėdos AVPK areštinės įrengimas atitinka Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus. Faktinę aplinkybę dėl areštinės kamerų tinkamumo eksploatavimui įrodo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį (b. l. 18-20) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 5-V-142 leisti pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-ąją dalį nuo 2005 m. vasario 21 d. (b. l. 21). Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintame leidime pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį nurodyta, kad areštinėje yra <...> sanitarinė švarykla su dezinfekavimo kamera, 6 vietų dušinė, maisto pašildymo patalpa, 2 pasivaikščiojimo kiemeliai; langai stikliniai; patalpų apšvietimas natūralus ir dirbtinis; vėdinimas natūralus ir mechaninis; areštinės patalpų techninė higieninė būklė gera. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo akte Nr. 5-IN-31 (b. l. 23-24) nurodyta, kad šioje areštinės dalyje įrengtos 42 vietos kalinamiesiems (13 kamerų). Kiekvienoje kameroje įrengtos pritvirtintos lovos, individualios spintelės, taburetės, sieninės gembės rūbams, unitazai ir praustuvės, atskirti 1,20 m aukščio pertvara nuo kameros bendro ploto.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovaujasi byloje pateiktais 2014 m. balandžio 9 d., 2014 m. spalio 31 d., 2014 m. gruodžio 16 d. bei 2015 m. sausio 15 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, t. y. patikrinimais, atliktais bylos faktinių aplinkybių konstatavimui aktualiu laikotarpiu. Teismas sprendime analizavo tik Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodytus duomenis, susijusius su pareiškėjo skundo argumentais.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2014 m. balandžio 7 d. atliko Klaipėdos AVPK patikrinimą, siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Lietuvos higienos normų HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2014 m. balandžio 9 d patikrinimo akto Nr. K3-95 (b. l. 38-41) išvadoje konstatuotas Higienos normos HN 37:2009 21 punkto (nustatyta mažesnė nei 200 lx apšvieta) pažeidimas kamerose Nr. 2, 3, 10, 19; 24 punkto pažeidimas (žemesnė oro temperatūra bei oro judrumas) kamerose Nr. 3, 10 bei 48 punkto (išdaužtas vienas iš dviejų lango stiklų) kameroje Nr. 10. Pareiškėjas kamerose, kuriose nustatyti atitinkami Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų pažeidimai, nebuvo laikomas. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2014 m. balandžio 9 d. patikrinimo akte Nr. K3-95 nurodyta, kad kamerose sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvaromis, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, yra unitazai, praustuvės, veidrodžiai. Kamerų lubų ir sienų dangos lygios, tikrinimo metu kamerose ant sienų ir lubų paviršiaus pelėsių nepastebėta. Visose patikrintose kamerose yra naktinis apšvietimas.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 31 d patikrinimo akto Nr. K3-542 (b. l. 42-46) išvadoje konstatuotas Higienos normos HN 37:2009 21 punkto (nustatyta mažesnė nei 200 lx apšvieta ir mažesnis nei 0,5 procento natūralaus apšvietimo koeficientas) pažeidimas kameros Nr. 7, 9, 15, 18, 19, 25; 22 punkto (mažesnė nei 10-20 lx dirbtinė naktinė apšvieta) pažeidimas kameroje Nr. 10; 24 punkto (nepakankama oro temperatūra bei oro judrumas) kamerose Nr. 7, 9, 15, 18. Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 15 ir Nr. 18, kuriose nustatyta mažesnė dirbtinė naktinė apšvieta. Kiti patikrinimo akte nurodyti pažeidimai nėra susiję su pareiškėjo skundo argumentais. Šiame patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvaromis, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, yra unitazai, praustuvės, veidrodžiai. Kamerų lubų ir sienų dangos lygios, tikrinimo metu kamerose ant sienų ir lubų paviršiaus pelėsių ir buitinių parazitų nepastebėta. Visose patikrintose kamerose yra naktinis apšvietimas. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 16 d. patikrinimo akte Nr. K3-666 (b. l. 47-49) konstatuoti tik Higienos normos HN 37:2009 27 punkto (kamerų sienų dangos nelygumas bei nutrupėjęs tinkas) reikalavimų pažeidimai kameroje Nr. 15, susiję su pareiškėjo skundo argumentais, kuriais grindžiamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. sausio 15 d patikrinimo akto Nr. K3-9 (b. l. 50-53) išvadoje nurodyta, kad 2014 m. spalio 31 d. bei 2014 m. gruodžio 16 d. patikrinimo aktuose nurodyti Higienos normos HN 37:2009 27 punkto pažeidimai (nelygi sienų ir lubų danga, nutrupėjęs tinkas) pašalinti, tačiau minėtos Higienos normos 21, 22 bei 24 punktų (t. y. pažeidimai, susiję su kamerų dirbtine bei natūralia apšvieta, oro temperatūra) pažeidimų pašalinimas nevertintas, nes iš atsakovo gautos informacijos pagrindu nustatyta, kad dėl senos ir susidėvėjusios elektros instaliacijos sudėti galingesnius šviestuvus ar papildomai įrengti elektrinį apšildymą techniškai negalima.

Aptarti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai leidžia daryti išvadą, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitinka Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimus, patikrinimų metu kamerose drėgmės ar pelėsių nerasta, tačiau kai kuriose kamerose nustatyta netinkama apšvieta ir oro temperatūra bei nelygi sienų ir lubų danga.

Pareiškėjas skundą argumentuoja ir tuo, kad jam nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad maistą areštinėje laikomiems asmenims paruošia ir tiekia UAB „Rasytė“ pagal 2014 m. sausio 6 d. paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 30-4-ST2-14-3 (b. l. 26-29). Sutarties 2.1.7 punkte nurodyta, kad pardavėjo teikiamas maistas turi atitikti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintas Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių asmenims, laikomiems policijos komisariatų areštinėse, normas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas Fiziologinės mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Higienos normos HH 15:2005 „Maisto higiena“ aktualios redakcijos reikalavimus, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo bei Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo reikalavimus. Sutarties 2.1.3.1 punkte numatytas įsipareigojimas pristatyti paruoštus naudoti gaminius taroje, skirtoje maistui gabenti, užtikrinančioje reikalingą temperatūrinį rėžimą, saugą nuo taršos, o sutarties 2.1.4 punkte – užtikrinti maisto kokybę. Bylos duomenimis nenustatyta, kad maistas būtų tiekiamas nesilaikant sutartinių įsipareigojimų, o pareiškėjas su žodiniais ar rašytiniais prašymais į Klaipėdos AVPK areštinės administraciją dėl netinkamo maitinimo nesikreipė. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 31 d. patikrinimo akte Nr. K3-542 yra nurodyta, kad Klaipėdos AVPK areštinėje maitinimo paslaugas teikia UAB „Rasytė“: areštinėje laikomi asmenys (t. y. vyrai ir moterys) maitinami tris kartus per parą, nepilnamečiai – keturis kartus per parą. Pareiškėjas nurodo sergantis gastritu, tačiau neteigia, kad jam gydytojas būtų paskyręs dietinį maitinimą.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos areštinių veiklos taisyklių 62 punkte nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys maitinami tris kartus per dieną. Taisyklių 64 punktas numato, kad valgiaraštį sudaro maistą tiekianti įmonė, vadovaudamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintomis policijos areštinėse laikomų asmenų maitinimo normomis, o 65 punkte numatyta, kad ligonių, nėščių moterų, laikomų policijos areštinėse, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas.

Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina faktinės aplinkybės, kad pareiškėjui buvo tiekiamas maistas, neatitinkantis fiziologinės mitybos normų. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš to, kad Klaipėdos AVP areštinėje nesudaryta galimybė nusipirkti maisto produktų. Teritorinių policijos areštinių veiklos taisyklių 7 punktas, reglamentuojantis policijos areštinėje laikomų asmenų teises, numato teisę gauti iš artimųjų perduodamus maisto produktus (7.14 p.), tačiau nenumato pareigos sudaryti galimybę areštinėje laikomiems asmenims įsigyti maisto produktus.

Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, padaryta išvada, kad Klaipėdos AVPK areštinėje pareiškėjui nebuvo iš dalies užtikrintos teisės būti apgyvendintam kamerose, atitinkančiose Higienos normos HN 37:2009 21 punkto (netinkama apšvieta) ir 24 punkto (netinkama oro temperatūra) bei 27 punkto (kamerų sienų dangos nelygumas bei nubyrėjęs tinkas) reikalavimus.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nurodė, jog pareiškėjas neturtinę žalą kildina inter alia iš to, jog Klaipėdos AVPK areštinėje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnio taikymas, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį (žr., pvz., 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją (pareiškimo Nr. 28524/95). EŽTT praktikoje ne kartą konstatuota, kad ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas yra savaime pagrindas pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra žeminančios Konvencijos 3 straipsnio prasme (žr., pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimą byloje Karalevičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53254/99). Kita vertus, nežymūs teisės normų, reglamentuojančių kalinamiems asmenims skirto ploto dydį, pažeidimai paprastai nesudaro pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. Klaipėdos AVPK areštinėje, pažeidžiant areštinės kamerų plotą vienam asmeniui, buvo laikomas iš viso septynias dienas (2014 m. gegužės 15 d., 2014 m. lapkričio 7-9, 10-13 d. ) ir skirto vienam asmeniui ploto pažeidimas nebuvo ypač ženklus (vienam asmeniui 2015 m. gegužės 15 d. teko 3,28 kv. m ploto, o 2014 m. lapkričio 7-9, 10-13 d. – 3,54 kv. m ploto). Byloje nustatytų aplinkybių visuma (trumpas kalinimas perpildytoje kameroje, neženkliai pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma) nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad kameros perpildymas trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą bei sukėlė dvasines kančias ir nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis sąlygomis.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui Klaipėdos AVPK areštinėje saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę bei mastą, sprendžiama, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotą minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis būtų nepatyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Jau minėta, kad ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija. Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose ne tik vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, taip pat kai kurios kameros neatitiko Higienos normos HN 37:2009 21, 24 bei 27 punktų (tinkamos apšvietos, oro temperatūros, kameros sienų ir lubų būklės tvarkingumo) reikalavimų, todėl teismas sprendė, jog šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Teismas, vertindamas minėtas aplinkybes bei atsižvelgdamas į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, pažeidimo trukmę bei intensyvumą (iš viso pareiškėjas areštinėje buvo laikomas 97 dienas; pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto normą – 7 dienas), į formuojamą EŽTT praktiką ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti pareiškėjo nurodyta suma, t. y. po 70 Eur už kiekvieną areštinėje praleistą parą, o dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 150 Eur.

III. Pareiškėjas A. G. padavė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo, prašo jo skundą tenkinti ir priteisti jam po 70 Eur neturtinės žalos atlyginimo už kiekvieną nežmoniškomis sąlygomis kalėtą parą.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas neįsigilino į jo pateiktas aplinkybes ir argumentus, o sprendimą priėmė remdamasis atsakovo pateiktais dokumentais apie patikrinimą įstaigoje, iš kurios akivaizdu, kad pažeidimai buvo nustatyti ir nebuvo pašalinti. Iš patikrinimų aktų matyti pareigūnų aplaidumas, jų vengimas dirbti savo darbą, tačiau teismas šių pažeidimų nevertino. Dėl teismo aplaidumo buvo pažeista jo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą (Konvencijos 6 str.). Teismas neatliko papildomo patikrinimo jo teiginių autentiškumui nustatyti, dėl to nebuvo nustatyta, kad kameros Nr. 32, kurioje ne kartą jam teko kalėti, sienos yra apipelijusios, drėgmė viršija leistinas normas, oro ventiliacija netinkama. Prie lango siena šlapia, tinkas nubyrėjęs. Neįvertinta, jog pelėsis kenkia jo sveikatai ir yra potencialus tuberkuliozės židinys. Be to, teismas iškraipė jo žodžius, kadangi dėl prastos maisto kokybės sutriko jo sveikata, diagnozė – lėtinis gastritas. Tai yra įrašyta jo asmeninėje sveikatos kortelėje, tačiau teismas šios pažymos kaip įrodymo nepareikalavo. Be to, teismas kažkokius dokumentus, kurių pareiškėjas negavo, išsiuntė į Pravieniškių pataisos namus, o jis bausmę atlieka Kybartų pataisos namuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš to, kad periodiškai laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. kovo 20 d. areštinėje jis buvo laikomas neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, taip pat higienos normų ir kitų reikalavimų, atlyginimo priteisimo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu A. G. nesutinka ir mano, kad teismas aplaidžiai nagrinėjo jo teiktą skundą, neįsigilino į skundo motyvus, o sprendimą priėmė remdamasis atsakovo atstovo pateiktais dokumentais.

Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. EŽTT taip pat formuoja praktiką, jog Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą).

Visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Klaipėdos AVPK veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui Klaipėdos AVPK areštinėje tekusio kameros ploto atitikimo teisės aktų reikalavimams, vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkto nuostata, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju taikytina ne Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte įtvirtinta minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto norma, o būtent Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356, 80 punkte įtvirtinta ploto norma, numatanti, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Pabrėžtina, jog tai patvirtina vyraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1881/2014, 2015 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015, 2015 m. liepos 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015 ir kt.). Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui tekusio gyvenamojo ploto, nepagrįstai vadovavosi Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktu.

Nagrinėjamu atveju vertinant, ar yra visos CK 6.271 straipsnyje nurodytos sąlygos, kurioms esant kyla valstybės prievolė atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, ir ar pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, remiamasi visais byloje pateiktais įrodymais bei šių įrodymų visuma, įrodymai, iš jų ir pareiškėjo paaiškinimai, vertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalimi ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-141-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013).

Kaip jau buvo minėta anksčiau pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo periodiškai laikomas nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. kovo 20 d., viso 97 paras. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog ne visu šiuo laikotarpiu buvo užtikrintas minimalus asmeniui tenkantis kameros plotas: nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. balandžio 14 d. A. G. buvo laikomas kameroje Nr. 5, kurios plotas – 14,88 kv. m, su keturiais asmenimis (iš viso 4 asmenys, vienam asmeniui teko 3,72 kv. m ploto); 2014 m. balandžio 15 d. kameroje Nr. 5, kurios plotas – 14,88 kv. m, su trimis asmenimis (iš viso 3 asmenys, vienam asmeniui teko 4,96 kv. m ploto); 2014 m. balandžio 16 d. kameroje Nr. 5, kurios plotas – 14,88 kv. m, su keturiais asmenimis (iš viso 4 asmenys, vienam asmeniui teko 3,72 kv. m ploto); 2014 m. balandžio 17 d. kameroje Nr. 5, kurios plotas – 14,88 kv. m, su trimis asmenimis (iš viso 3 asmenys, vienam asmeniui teko 4,96 kv. m ploto); 2014 m. balandžio 18 d. kameroje Nr. 39, kurios plotas – 18,72 kv. m, su keturiais asmenimis (iš viso 4 asmenys, vienam asmeniui teko 4,68 kv. m ploto); nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. balandžio 24 d. kameroje Nr. 24, kurios plotas – 19,50 kv. m, su keturiais asmenimis (iš viso 4 asmenys, vienam asmeniui teko 4,86 kv. m); 2014 m. gegužės 15 d. kameroje Nr. 14, kurios plotas – 6,56 kv. m, su dviem asmenimis (iš viso 2 asmenys, vienam asmeniui teko 3,28 kv. m ploto); nuo 2014 m. birželio 5 d. iki 2014 m. birželio 6 d. kameroje Nr. 24, kurios plotas – 19,50 kv. m, su keturiais asmenimis (iš viso 4 asmenys, vienam asmeniui teko 4,86 kv. m); nuo 2014 m. birželio 25 d. iki 2014 m. birželio 26 d. kameroje Nr. 22, kurios plotas – 19,61 kv. m, su keturiais asmenimis (iš viso 4 asmenys, vienam asmeniui teko 4,90 kv. m); nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2014 m. liepos 8 d. kameroje Nr. 24, kurios plotas – 19,50 kv. m, su keturiais asmenimis (iš viso 4 asmenys, vienam asmeniui teko 4,86 kv. m); nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 12 d. kameroje Nr. 24, kurios plotas – 19,50 kv. m, su keturiais asmenimis (iš viso 4 asmenys, vienam asmeniui teko 4,86 kv. m); nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iki 2014 m. lapkričio 6 d. kameroje Nr. 15, kurios plotas – 7,77 kv. m, su dviem asmenimis (iš viso 2 asmenys, vienam asmeniui teko 3,88 kv. m); nuo 2014 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. lapkričio 13 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas – 14,15 kv. m, su keturiais asmenimis (iš viso 4 asmenys, vienam asmeniui teko 3,54 kv. m).

Tai reiškia, jog 31 dieną pareiškėjo laikymo sąlygos neatitiko Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punkte įtvirtinto reikalavimo, kad vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kv. m (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas) (pareiškėjui anksčiau nurodytais laikotarpiais teko nuo 3,54 kv. m iki 4,96 kv. m gyvenamojo ploto, neatskaičius sanitarinio mazgo ploto).

Taigi pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista ir pareiškėjas turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui taip pat nurodė, kad areštinės kamerose netinkamai įrengti tualetai, kamerose nuolat tvyro kvapas, netinkamas apšvietimas ir oro temperatūra, kamerose drėgna bei yra pelėsių, tiekiamas nekokybiškas maistas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, remdamasis Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, šiuos A. G. skundo argumentus 2015 m. birželio 25 d. sprendime išsamiai aptarė ir įvertino, todėl apeliacinės instancijos teismas jiems pritaria ir papildomai šiame sprendime nebepasisako. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Atsižvelgusi į konstatuotus neteisėtus atsakovo veiksmus (neužtikrino teisės į minimalų gyvenamąjį plotą, tinkamos apšvietos, oro temperatūros, kameros sienų ir lubų būklės tvarkingumo), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos, o neturtinė žala jam turi būti atlyginta. Vertintina, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą plotą ir kitas laikymo sąlygas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir kančių, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą.

Pabrėžtina, jog neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą būdo ir (ar) dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į įstatymuose (Konstitucijos 30 str. 2 d., CK 6.250 str.) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, taip pat byloje nustatytą pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, konstatuoja, kad prašoma priteisti suma (70 Eur už kiekvieną Klaipėdos AVPK areštinėje praleistą parą) yra neproporcinga (pernelyg didelė) kompensuoti tuos nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, kuriuos pareiškėjas patyrė dėl byloje nustatytos nedidelės trukmės ir nedidelio intensyvumo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Nors nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad pažeidimo laikotarpio bendra trukmė yra ilgesnė (ne 7, o 31 para), tačiau teisėjų kolegija, tikrindama priteistos sumos žalai atlyginti pagrįstumą, atkreipia dėmesį į tai, jog 14 parų nustatytas labai nežymus minimalaus ploto trūkumas (1 parą teko 4,68 kv. m, 9 paras – po 4,86 kv. m, 2 paras – po 4,90 kv. m ir 2 paras – po 4,96 kv. m), kamerose, kuriose nustatyti higienos normos HN 37:2009 21, 24 bei 27 punktų reikalavimų pažeidimai pareiškėjas laikytas neilgai (apie 10 parų). Tai mažina pažeidimo intensyvumą ir neigiamą poveikį pareiškėjui, o tuo pačiu turi įtakos kompensacijos, kuri priteistina kaip neturtinės žalos atlyginimas, dydžiui.

Sprendžiant dėl priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti teismų praktikoje paprastai atsižvelgiama ir į pareiškėjo teisių pažeidimo metu buvusias Lietuvoje valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju bylos faktines aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkančiu piniginiu atlygiu už patirtą neturtinę žalą laikytina 300 Eur suma.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą patenkina iš dalies ir pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisdama pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo rezoliucinės dalies antrą punktą pakeisti ir jį išdėstyti taip:

„Priteisti pareiškėjui A. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti“.

Likusią Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė