83e036ed-e84b-4658-bfd1-1a0303e2c4a2 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2-519-912/2022 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00082-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.4.3.7.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos OOO ,,Agrotechnika“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos OOO „Agrotechnika“ pareiÅ¡kimÄ dėl ginčijamos finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo atsakovės restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „GrÅ«doteka“ restruktÅ«rizavimo byloje ir atsakovės RUAB „GrÅ«doteka“ prieÅ¡ieÅ¡kinį pareiÅ¡kėjai OOO „Agrotechnika“ dėl nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja OOO „Agrotechnika“ kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė patvirtinti jos 726 711,47 JAV dolerių dydžio kreditorinį reikalavimÄ RUAB „GrÅ«doteka“ restruktÅ«rizavimo byloje.

2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi patvirtino neginčytÄ pareiÅ¡kėjos reikalavimo dalį – 395 203 Eur, o ginčijamÄ 260 095,29 JAV dolerių reikalavimo dalį iÅ¡skyrė nagrinėti į atskirÄ bylÄ . PareiÅ¡kėja ir UAB „GrÅ«doteka“ 2020 m. gegužės 7 d. sudarė sojų rupinių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėja įsipareigojo pirkti, o UAB „GrÅ«doteka“ parduoti ir pristatyti praÅ¡omÄ kiekį sojų rupinių.

PareiÅ¡kėja teikė užsakymus pagal atskiras specifikacijas ir pagal kiekvienÄ užsakymÄ sumokėdavo avansÄ . IÅ¡ viso pareiÅ¡kėja sumokėjo 638 436,04 JAV dolerių avanso, bet UAB „GrÅ«doteka“ pristatė tik dalį užsakytų sojų rupinių, t. y. tik už 171 821,86 JAV dolerių. Sutarties 8.3 punkte susitarta, kad, pardavėjai pavėlavus pateikti prekes, pirkėja (pareiÅ¡kėja) turi teisę reikalauti netesybų – 2 proc. laiku nepatiektos prekių partijos vertės už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ .

PareiÅ¡kėjas reikalauja ne 2, bet 0,2 proc. netesybų (t. y. geranoriÅ¡kai sumažino netesybų normÄ ). Skolininkė nepristatė dalies prekių ne tik specifikacijose sutartu laiku, bet taip pat ir raÅ¡te nurodytais terminais, todėl jai kyla pareiga sumokėti taip pat ir 111 832,95 JAV dolerių netesybas pagal sutarties 8.3 punktÄ . IÅ¡ viso pareiÅ¡kėja paskaičiavo 167 985 JAV dolerių netesybų. Skolininkei nepristačius produkcijos ir negrÄ Å¾inus dalies sumokėto avanso (466 616,18 JAV dolerių), pareiÅ¡kėja buvo priversta mokėti bankui palÅ«kanas.

PareiÅ¡kėja nuo 2020 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. vasario 28 d. sumokėjo bankui 46 604,41 JAV dolerių palÅ«kanų. PareiÅ¡kėja tokiÄ pat produkcijÄ 45 505,88 JAV dolerių brangiau pirko iÅ¡ kitų tiekėjų. Dėl to pareiÅ¡kėja reikalauja iÅ¡ RUAB „GrÅ«doteka“ 260 095,29 JAV dolerių netesybų ir nuostolių atlyginimo (167 985 + 46 604,41 + 45 505,88 = 260 095,29).

3. Atsakovė RUAB „Grūdoteka“ priešieškinyje prašė priteisti iš pareiškėjos OOO „Agrotechnika“ 115 735,01 Eur nuostolių atlyginimo; 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė nurodė, kad patyrė nuostolių, nes, pristačius antrÄ jÄ partijÄ , pareiÅ¡kėja nesutvarkė muitinės procedÅ«rų, todėl vagonai su prekėmis Ukrainos muitinėje prastovėjo beveik du mėnesius ir buvo grÄ Å¾inti atgal į iÅ¡siuntimo vietÄ Latvijoje. Atsakovė taip pat patyrė nuostolių dėl trečios krovinių partijos, nes, užstrigus antros partijos kroviniams Ukrainos muitinėje, pareiÅ¡kėja paprašė atÅ¡aukti trečios partijos pristatymÄ ir grÄ Å¾inti į iÅ¡siuntimo vietÄ vagonus su prekėmis, kurie jau pakeliui į UkrainÄ .

PareiÅ¡kėja pripažino tai, kad atsakovė ne dėl savo kaltės patyrė iÅ¡laidų dėl antros ir trečios partijų grÄ Å¾inimo ir kad nurodytos iÅ¡laidos turi bÅ«ti kompensuojamos. Atsakovė sumokėjo 12 206,73 Eur AB „Linas agro“ už krovimo paslaugas uoste, taip pat patyrė 103 528,28 Eur iÅ¡laidų SIA „Grostatrans“ sumokėdama mokestį už suteiktas krovinių ekspedicijos ir su tuo susijusiems dokumentams parengti paslaugas, iÅ¡ viso – 445 735,01 Eur. Atsakovė nuostolių patyrė dėl tiesioginių pareiÅ¡kėjos veiksmų – jeigu pareiÅ¡kėja bÅ«tų tinkamai įvykdžiusi įsipareigojimus ir atlikusi muitinės procedÅ«ras, tai atsakovė nebÅ«tų patyrusi nuostolių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi:

1) netenkino pareiškėjos OOO „Agrotechnika“ pareiškimo dėl 220 289,06 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo; 2) patenkino atsakovės priešieškinį – priteisė jai iš pareiškėjos 115 735,01 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2021 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė 5 564,49 Eur bylinėjimosi išlaidų;

3) priteisė valstybei iš pareiškėjos 1 843 Eur žyminio mokesčio.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal 2020 m. gegužės 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties 8.3 punktÄ pardavėjui pavėlavus pateikti prekes, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad pardavėjas sumokėtų netesybas – 2 proc. laiku nepateiktos prekių partijos vertės už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ . Sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad muitinės ir kitokį prekių įforminimÄ iÅ¡siuntimo Å¡alyje savo lėšomis ir savo sÄ skaita atlieka padavėjas, o gavimo Å¡alyje pirkėjas.

7. Atsakovė 2020 m. birželio 4 d. ir 2020 m. birželio 8 d. iÅ¡siuntė sojos rupinių į užsakymų specifikacijoje nurodytÄ pristatymo vietÄ už 454 632,88 JAV dolerių. Atsakovė nurodytas prekes į pristatymo vietÄ Ukrainoje pristatė 2020 m. birželio 18 d. PareiÅ¡kėja neatliko muitinės procedÅ«rų, neatsiėmė prekių, todėl muitinės pareigÅ«nai iÅ¡siuntė prekes atgal į iÅ¡siuntimo vietÄ . NurodytÄ situacijÄ lėmė pareiÅ¡kėjos veiksmai. Atsakovė 2020 m. birželio 17 d. ir 2020 m. birželio 18 d. papildomai iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjai sojos rupinių už 470 012,48 JAV dolerių.

Nurodytos prekės, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu, taip pat grÄ Å¾intos nuo Ukrainos sienos atgal į LatvijÄ . Aplinkybę, kad pirma ir antra prekių siuntos pristatytos pareiÅ¡kėjai ir ji jas gavo, patvirtina į bylÄ pateiktas Å¡alių susiraÅ¡inėjimas. Taigi pareiÅ¡kėja neįvykdė sutarties 3.4 punkte nustatytos pareigos įforminti muitinės procedÅ«ras prekių gavimo Å¡alyje, todėl nėra pagrindo jai iÅ¡ atsakovės priteisti netesybas.

8. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiÅ¡kėja 2020 m. gegužės 7 d. paprašė, kad atsakovė persiųstų prekių dokumentus (laivo konosamentus, veterinarines pažymas ir kt.). Atsakovės darbuotojas R. M. kartu su 2021 m. gegužės 7 d. elektroniniu laiÅ¡ku iÅ¡siuntė nurodytus dokumentus. Taip pat nurodytas asmuo, susiraÅ¡inėdamas su pareiÅ¡kėjos atstovu, nurodė, kad prekėse yra genetiÅ¡kai modifikuotų organizmų (toliau – GMO). PareiÅ¡kėja prašė prie vežimo dokumentų nepridėti GMO sertifikatų. Dėl to teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja prisiėmė rizikÄ , jog Ukrainos muitinės darbuotojai, nustatę GMO, gali nepriimti prekių, ir yra atsakinga už savo nuostolius.

9. PareiÅ¡kėjos argumentÄ , kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis negali bÅ«ti nagrinėjamas Å¡ioje byloje, nes teismingas Ukrainos teismams, teismas atmetė kaip nepagrįstÄ . NurodytÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tokiais argumentais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 33 straipsnį prieÅ¡ieÅ¡kinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiÅ¡kiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieÅ¡kinys. PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas prilyginamas ieÅ¡kiniui. Jis pareikÅ¡tas Klaipėdos apygardos teisme. Dėl to atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis teismingas Klaipėdos apygardos teismui.

10. Vertindamas atsakovės patirtÄ 115 735,01 Eur žalÄ , teismas nurodė, kad atsakovė patyrė iÅ¡laidų dėl antrosios ir trečiosios siuntų vežimo ir grÄ Å¾inimo. NurodytÄ Å¾alÄ lėmė neteisėti pareiÅ¡kėjos veiksmai – jeigu ji bÅ«tų tinkamai įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus ir atlikusi muitinės procedÅ«ras, tai atsakovė bÅ«tų nepatyrusi žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis). Be to, pareiÅ¡kėja pripažino, kad atsakovei turi bÅ«ti kompensuotos nurodytos iÅ¡laidos.

11. Atsakovė sumokėjo AB „Linas agro“ 12 206,73 Eur už krovimo paslaugas uoste. IÅ¡laidas patvirtina AB „Linas agro“ sÄ skaitos, iÅ¡raÅ¡ytos atsakovei, ir jų apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų kopijos. Atsakovė patyrė 103 528,28 EUR iÅ¡laidų už SIA „Grostatrans“ suteiktas krovinių ekspedijavimo paslaugas ir su tuo susijusių dokumentų parengimÄ . IÅ¡laidas patvirtina SIA „Grostatrans“ sÄ skaitos, iÅ¡raÅ¡ytos atsakovei, ir jų dalies apmokėjimÄ patvirtinančių dokumentų kopijos. Nors atsakovė visiÅ¡kai neatsiskaitė su SIA „Grostatrans“, bet pastarosios reikalavimas 2021 m. rugsėjo 30 d. teismo nutartimi patvirtintas atsakovės restruktÅ«rizavimo byloje. RestruktÅ«rizavimo procese aptariamos sumos bus sumokėtos ir atsakovė neiÅ¡vengiamai patirs iÅ¡laidų.

12. Procesines palūkanas teismas paskaičiavo vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi.

13. Teismas sumažino atsakovės praÅ¡ytas priteisti 6 842,56 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidas 1 830 Eur iÅ¡laidų suma už pasirengimÄ posėdžiui, susipažinimÄ su dokumentais, raÅ¡ytinių dokumentų parengimÄ ir priteisė tik 479,43 Eur iÅ¡laidas už atstovavimÄ teismo posėdyje. Dėl to, pridėjęs 72,60 Eur vertimo iÅ¡laidas, priteisė atsakovei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 5 564,59 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Patenkinęs atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, teismas priteisė valstybei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos 1 843 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio buvo atleista (CPK 93 straipsnio 1 dalis). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 14. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį:

1) prieÅ¡ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ ;

2) to nepadarius, atmesti priešieškinį;

3) patvirtinti pareiÅ¡kėjos 260 095,29 JAV dolerių kreditorinį reikalavimÄ arba Å¡iÄ bylos dalį grÄ Å¾inti iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui;

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. PrieÅ¡ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laidų, patirtų grÄ Å¾inus prekes iÅ¡ Ukrainos muitinės, atlyginimo atsakovė pareiÅ¡kė netinkame teisme, nes sutartyje Å¡alys susitarė visus ginčus spręsti pagal atsakovo buvimo vietÄ . Toks susitarimas, pagal kurį jurisdikcija priklauso nuo to, kas bus ieÅ¡kovas ar atsakovas byloje, įprastas tarptautinėje praktikoje. Bylos Å¡alių susitarimas dėl teismingumo sudarytas pagal 1993 m. liepos 7 d.

Lietuvos ir Ukrainos sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose nuostatas. Teismas nepagrįstai netaikė nurodytos tarptautinės dviÅ¡alės sutarties. Ji turi prioritetÄ prieÅ¡ nacionalinės teisės normas. 14.2. Atsakovė yra patyrusi sojų rupinių prekybos atstovė rytų ir vidurio Azijos Å¡alyse, užsiima ne tik prekyba, bet siÅ«lo taip pat ir logistikos paslaugas, kurios apima muitinės formalumų įforminimÄ gavėjo Å¡alyje.

Ji nuo 2018 metų Ukrainoje vykdė ne vienÄ projektÄ , susijusį su sojų pupelių eksportu, importu. 14.3. Atsakovė 2020 m. gegužės 7 d. sutartyje įsipareigojo perleisti pareiÅ¡kėjos nuosavybėn sojų rupinius. PareiÅ¡kėja už produkcijÄ sumokėjo avansu, bet prekių neįgijo nuosavybės teise, nes patikrinimo muitinėje metu rasta neleistinų GMO medžiagų. 14.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantės veiksmai (neveikimas) lėmė situacijÄ , jog muitinės pareigÅ«nai prekes grÄ Å¾ino į iÅ¡siuntimo vietÄ .

Sutarties sÄ lygose nenustatyta, kad prekių sudėtyje gali bÅ«ti GMO. Prekės neatitiko į UkrainÄ vežamoms prekėms taikytinų standartų. Jeigu yra daikto trÅ«kumų, tai turi bÅ«ti aptarta sutartyje. Jei trÅ«kumai neaptarti, tai taikoma CK 6.317 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija. Atsakovės gabentos prekės buvo nekokybiÅ¡kos, todėl apeliantė negali bÅ«ti laikoma pažeidusia sutartį. 14.5. Teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad apeliantė žinojo, jog grÄ Å¾intose prekėse yra GMO, suklydo, nes rėmėsi Å¡alių susiraÅ¡inėjimu, kuris nesusijęs su ta produkcijos partija, kurios pagrindu buvo patvirtintas apeliantės reikalavimas.

Net jeigu tai bÅ«tų tiesa, teismas turėjo spręsti miÅ¡rios kaltės klausimÄ , bet jo nesprendė. 14.6. Teismas neįvertino to, kad atsakovė ne kartÄ pripažino 466 616,18 JAV dolerių žalos prievolę apeliantei ir nurodytÄ sumÄ Ä¯traukė į restruktÅ«rizavimo planÄ . 14.7. Atsakovė neįrodė nuostolių dydžio. Jos pateiktose sÄ skaitose faktÅ«rose nėra nuorodų į tai, už kokių konkrečių vagonų ekspedijavimÄ jos iÅ¡raÅ¡ytos. Neįmanoma susieti sÄ skaitos faktÅ«ros su grÄ Å¾intų partijų vagonais.

IÅ¡ atsakovės pateiktų banko sÄ skaitos iÅ¡rašų neįmanoma nustatyti, kiek atsakovė sumokėjo SIA „Grostatrans“ už suteiktas paslaugas. IÅ¡raÅ¡e nurodyti mokėjimai nesusiję su pateiktomis sÄ skaitomis ir nepagrindžia atsakovės nuotolių. Nenustačius, kad už paslaugas atsakovė sumokėjo pagal konkrečias sÄ skaitas faktÅ«ras, nėra pagrindo teigti, jog ji iÅ¡ tikrųjų patyrė iÅ¡laidų. 14.8. Nepagrįstas teismo argumentas, kad SIA „Grostatrans“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimas atsakovės restruktÅ«rizavimo byloje reiÅ¡kia, jog restruktÅ«rizavimo procese nurodytos sumos bus sumokėtos ir atsakovė tikrai patirs iÅ¡laidų.

SIA „Grostatrans“ kreditorinis reikalavimas patvirtintas pagal kitas sÄ skaitas faktÅ«ras, negu tos, kurias atsakovė pridėjo prie prieÅ¡ieÅ¡kinio (skiriasi sÄ skaitų faktÅ«rų numeriai). 14.9. Teismas nepagrįstai iÅ¡ apeliantės priteisė valstybei žyminį mokestį. PrieÅ¡ieÅ¡kinis pareikÅ¡tas restruktÅ«rizavimo byloje sprendžiant apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ . Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ , nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieÅ¡kovai ir turtinius reikalavimus bankroto ar restruktÅ«rizavimo bylose pareiÅ¡kiantys asmenys.

15. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , kurį pateikė atsakovės atstovas advokatas Tadas Katauskas, praÅ¡oma atmesti skundÄ . Atsiliepime nurodyti tokie argumentai: 15.1. Apeliantė neteisingai aiÅ¡kina teisės normas, kuriose reglamentuotas teismingumas, todėl nepagrįstai reikalauja prieÅ¡ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ . Apeliantė ignoruoja faktÄ , kad prieÅ¡ieÅ¡kiniu nepradedama civilinė byla ir taisyklės jam pareikÅ¡ti nėra tokios pat, kaip ieÅ¡kinio teismingumo taisyklės. Dėl to apeliantė nepagrįstai remiasi 1993 m. liepos 7 d.

Lietuvos ir Ukrainos dviÅ¡ale sutartimi. PrieÅ¡ieÅ¡kinis yra reiÅ¡kiamas jau vykstančiame procese, t. y. byloje, kuri inicijuota pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį. CPK normos, kuriose reglamentuotas tarptautinis procesas, tiek tarptautinės sutartys teismingumÄ sieja su ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo stadija, civilinės bylos inicijavimu, bet nereglamentuoja prasidėjusio proceso. Taigi prieÅ¡ieÅ¡kinis turi bÅ«ti nagrinėjamas toje byloje, kurioje nagrinėjamas pradinis ieÅ¡kinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-700/2013).

Be to, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniui netaikomas iÅ¡imtinis teismingumas. 15.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė tinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, neatliko neteisėtų veiksmų. Atsakovė pristatė prekes pagal prekių specifikacijoje nurodytas prekių pristatymo sÄ lygas. Atsakovė įsipareigojo prekes pristatyti iki Ukrainos–Baltarusijos sienos pagal DAP (angl. delivery at place) Incoterms 2010 sÄ lygas. Pagal jas pardavėjas laikomas tinkamai įvykdęs įsipareigojimus, kai prekės pristatomos į sutartÄ vietÄ .

Antra partija pristatyta į Turijsko geležinkelio stotį, kuri yra Ukrainoje. Pristatytos kokybiÅ¡kos prekės. Tai, kad jose buvo GMO, nėra kokybės pažeidimas. Neuždrausta importuoti (eksportuoti) prekių su GMO. Draudžiama į UkrainÄ Ä¯vežti neregistruotas GMO prekes, bet nėra draudimo apskritai įvežti GMO prekes. Atsakovė pranešė apeliantei apie prekėse esantį GMO prieÅ¡ prekių užsakymÄ . NurodytÄ informacijÄ atsakovė apeliantei suteikė 2020 m. gegužės 5 d. (tai aptvirtina tos dienos atsakovės elektroninis laiÅ¡kas ir žinutės „Whatsapp“ programėlėje, nors žinučių vertime nurodyta neteisinga data – 2020 m. liepos 5 d.).

Dėl to apeliantė negali remtis tuo, kad prekių sudėtis netinkama (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Atsakovė mano, kad prekių grÄ Å¾inimo iÅ¡ Ukrainos priežastys buvo kitos, o pateisinimÄ , jog prekės grÄ Å¾intos, nes jose buvo GMO, apeliantė sukÅ«rė dirbtinai. Muitinės pareigÅ«nai tik 2020 m. liepos 10 d. pateikė iÅ¡vadÄ , kad prekėse aptiko GMO. Be to, apeliantė 2020 m. lapkričio 11 d. raÅ¡te sutiko atlyginti atsakovei prekių grÄ Å¾inimo iÅ¡laidas. 15.3. Už prekių grÄ Å¾inimÄ atsakinga apeliantė, nes neįvykdė sutartinių įsipareigojimų.

Ji turėjo pareigÄ atlikti muitinės formalumų procedÅ«ras Ukrainoje (Å¡alių sutarties 3.4 punktas). Gali bÅ«ti, kad pareiÅ¡kėja, pildydama muitinės deklaracijas, nenurodė, kad prekėse yra GMO. Dėl to Ukrainos muitinės pareigÅ«nai nesutiko prekės įleisti į UkrainÄ . PirmÄ ir ketvirtÄ tų pačių prekių partijas apeliantė tinkamai įformino, todėl prekes leista įvežti į UkrainÄ . Taigi prekės grÄ Å¾intos ne dėl to, kad jose buvo GMO, bet dėl to, jog netinkamai atlikti muitinės formalumai. 15.4.

Atsakovė įrodė patirtų nuostolių dydį, SIA „Grostatrans“ atsakovei iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras (jose nurodytas paslaugas) galima susieti su konkrečia atsakovės vykdyto antro ir trečio užsakymų, kuriuos užsakė apeliantė, vežtomis į UkrainÄ ir grÄ Å¾intomis į LatvijÄ prekėmis. Antroji partija užsakyta 2020 m. birželio 4 ir 8 d., trečioji – 2020 m. birželio 17 ir 18 d. Prekės pagal Å¡iuo užsakymus vežtos į UkrainÄ 2020 m. birželio 8, 16, 19 ir 30 d., grÄ Å¾intos 2020 m. liepos 29 d. ir 2020 m. rugpjūčio 26 d. (sÄ skaitų Nr. 1442, 1445, 1445, 1451, 1454, 1477 ir 1501).

Nurodytus dokumentus atsakovė apeliantei pateikė kartu su 2020 m. lapkričio 20 d. elektroniniu laiÅ¡ku. Apeliantė juos pradėjo ginčyti tik atskirajame skunde, bet to negalima daryti pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį. 15.5. Atsakovė apmokėjo visas SIA „Grostatrans“ iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, iÅ¡skyrus paskutiniÄ jÄ Nr. 1501. Neapmokėta jos dalis – 29 608,65 Eur suma, kaip kreditorinis reikalavimas, patvirtinta atsakovės restruktÅ«rizavimo byloje. Apeliantė teigia, kad atsakovės mokėjimo nurodymų pavedimo paskirtyje neįraÅ¡yti apmokamų sÄ skaitų numeriai, bet pati, praÅ¡ydama priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, remiasi tokiais pat įrodymais – mokėjimo nurodymais, kuriose nenurodyti apmokamų sÄ skaitų numeriai.

AB „Linas agro“ krovos darbus vykdė grÄ Å¾inus krovinį į LiepojÄ , t. y. 2020 m. liepos–rugpjūčio mėn. ir sÄ skaitas iÅ¡rašė iÅ¡kart suteikusi paslaugas. Atsakovės pateiktame banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡e yra daugiau mokėjimų (iÅ¡ viso – 441 000 Eur). Buvo mokama taip pat ir už kitas paslaugas, bet su antros ir trečios partijų grÄ Å¾inimu susiję tik 103 528,28 Eur mokėjimai. 15.6. Teismas pagrįstai priteisė žyminį mokestį iÅ¡ apeliantės (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

16. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , kurį pateikė atsakovės nemokumo administratorė L. G., praÅ¡oma atmesti skundÄ . Atsiliepime nurodyti tokie argumentai: 16.1. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinis teismingas Klaipėdos apygardos teismui. PrieÅ¡ieÅ¡kinis, neatsižvelgiant į tai, koks jo teismingumas, pareiÅ¡kiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieÅ¡kinys (CPK 33 straipsnio 2 dalis). Atsakovės restruktÅ«rizavimo byla teisminga Klaipėdos apygardos teismui.

Civilinė byla pagal apeliantės pareiÅ¡kimÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo taip pat teisminga nurodytam teismui. Dėl to ir prieÅ¡ieÅ¡kinis teisingai pareikÅ¡tas tam pačiam teismui. 16.2. Atsakovės restruktÅ«rizavimo byloje patvirtintas 466 616,018 JAV dolerių (395 203 Eur) apeliantės reikalavimas. Jis kildinamas iÅ¡ avanso, kurį apeliantė sumokėjo atsakovei. Nepanaudotas avanso likutis turi bÅ«ti grÄ Å¾intas apeliantei. Tai nėra pagrindas reikalauti, kad bÅ«tų patvirtinti kiti nepagrįsti apeliantės reikalavimai dėl netesybų ir nuostolių atlyginimo. 16.3.

Atsakovė pagal Å¡alių specifikacijoje nustatytas sÄ lygas pristatė prekes tinkamai ir laiku, bet apeliantė dėl savo veiksmų neatsiėmė prekių, o muitinės pareigÅ«nai jas grÄ Å¾ino į iÅ¡siuntimo vietÄ . Dėl to nėra pagrindo taikyti apeliantės nurodytÄ Å¡alių sutarties 8.3 papunktį, kuriame nustatytos netesybos už vėlavimÄ pristatyti prekes. 16.4. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantė prisiėmė rizikÄ , susijusiÄ su nuostoliais ir tuo, kad prekėse buvo GMO, nes nurodytÄ informacijÄ jai atsakovė suteikė. 16.5.

Apeliantė nepagrįstai kelia miÅ¡rios kaltės klausimÄ , nes atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, todėl jos kaltės klausimas negali kilti. 16.6. Atsakovė pateiktais įrodymais pagrindė nuostolių dydį. IÅ¡ atsakovės įrodymų nesunku nustatyti, kokių ir kokio dydžio iÅ¡laidų ji patyrė. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikėtų peržengti atskirajame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.

Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio, pareikÅ¡to restruktÅ«rizuojamos įmonės vardu nemokumo administratoriaus iÅ¡ restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡skirtoje atskiroje byloje, kurioje nagrinėjamas ginčijamas kreditorinis reikalavimas, teismingumo 18. Pasisakant dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio teismingumo atkreiptinas dėmesys į tokias Å¡iam klausimui spręsti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Atsakovė yra restruktÅ«rizuojama įmonė. Jos buveinė yra Lietuvoje. Apeliantės registruota buveinė yra Ukrainoje. Atsakovės restruktÅ«rizavimo byloje apeliantė pareiÅ¡kė kreditorinį reikalavimÄ .

Atsakovės nemokumo administratorė su dalimi apeliantės reikalavimo (395 203 Eur arba 466 616,18 JAV dolerių) sutiko ir Å¡iÄ neginčijamÄ reikalavimo dalį restruktÅ«rizavimo bylÄ nagrinėjantis Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi patvirtino (civilinė byla Nr. eB-2-642-538/2021). Ta pačia nutartimi teismas iÅ¡skyrė bylos dalį dėl apeliantės reikalavimo dalies, t. y. 220 289,06 Eur (260 095,29 JAV dolerių), tvirtinimo į atskirÄ bylÄ . Atsakovė 2021 m. spalio 20 d. pateikė teismui procesinį dokumentÄ , pavadintÄ atsiliepimu į apeliantės pareiÅ¡kimÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu.

Apeliantė pateikė praÅ¡ymÄ palikti prieÅ¡ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , nes, vadovaujantis Å¡alių sutartyje įtvirtintu susitarimu, jis teismingas Ukrainos teismams, bet Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 29 d. nutartimi atmetė nurodytÄ praÅ¡ymÄ . Dėl aptariamos nutarties apeliantė pateikė atskirÄ jį skundÄ , bet Lietuvos apeliacinis teismas nutraukė apeliacinį procesÄ , pradėtÄ pagal nurodytÄ skundÄ (civilinė byla Nr. e2-96-467/2022).

19. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡alių 2020 m. gegužės 7 d. prekių pirkimo–pardavimo sutarties 10.1 papunktyje nustatyta, kad: visi su Å¡iuo sandoriu susiję ginčai turėtų bÅ«ti sprendžiami abipusių derybų bÅ«du; jeigu derybomis abipusis susitarimas nepasiekiamas, ginčas perduodamas spręsti įgaliotam teismui pagal atsakovo buvimo vietÄ , kad Å¡is leistų atsakovui spręsti ginÄÄ pagal Å¡alies teisės aktus.

20. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 780 straipsnyje įtvirtinta, kad šio Kodekso VII dalies (Tarptautinis civilinis procesas) nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip.

21. Pagal CPK 781 straipsnio 1 dalį, jeigu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, Å¡is teismingumas iÅ¡lieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sÄ lygos pasikeičia.

22. CPK 788 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Å«kinės komercinės veiklos subjektai gali raÅ¡tu susitarti, kad ginčai, kylantys iÅ¡ sutartinių teisinių santykių, bus nagrinėjami ne Lietuvos teismuose, jeigu Å¡is susitarimas neprieÅ¡tarauja tos valstybės, kurios teismų kompetencijai numatoma priskirti ginčo nagrinėjimÄ , teisei. Å is susitarimas negalimas dėl bylų, kurioms numatoma iÅ¡imtinė Lietuvos Respublikos teismų kompetencija. Vadovaujantis aptariamo straipsnio 2 dalimi, į Å¡io straipsnio 1 dalyje esančius susitarimus teismas atsižvelgia tik esant suinteresuotos Å¡alies praÅ¡ymui.

PraÅ¡ymas gali bÅ«ti paduodamas iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios. 23. 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, Å¡eimos ir baudžiamosiose bylose 21 straipsnyje apibrėžta teismų kompetencija (toliau – DviÅ¡alė sutartis). Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienos Susitariančiosios Å alies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir Å¡eimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jei Å¡i Sutartis nenumato kitaip.

Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios Šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas.

24. Pagal DviÅ¡alės sutarties 21 straipsnio 2 dalį, Susitariančiųjų Å alių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais, esant raÅ¡tiÅ¡kam Å¡alių susitarimui. Kai yra toks susitarimas, atsakovo gyvenamosios vietos teismas pagal atsakovo pareiÅ¡kimÄ nutraukia bylos nagrinėjimÄ , jeigu Å¡is pareiÅ¡kimas gautas iki pateikiant atsikirtimus dėl ieÅ¡kinio esmės. Å alys savo susitarimu negali pakeisti iÅ¡imtinės teismų kompetencijos.

25. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose juridiniam asmeniui yra pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiÅ¡kęs juridinis asmuo, kai Å¡iose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylÄ teismo posėdyje.

26. Iki JANÄ® įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.), Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 14 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta speciali teismingumo konkrečiam teismui taisyklė, kad ieÅ¡kiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti bankroto administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietÄ . Ä®BÄ® 15 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad civilinės bylos, kuriose bankrutuojančiai įmonei pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui.

27. Lietuvos apeliacinis teismas, aiÅ¡kindamas pirmiau nurodytÄ teisės normÄ , suformavo praktikÄ ir atkreipė dėmesį į tai, kad JANÄ® 29 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja naujai pradedamų ginčų (pateikiamų ieÅ¡kinių) teismingumo, minėta straipsnio dalis skirta nustatyti jau teismuose nagrinėjamų (iÅ¡keltų) bylų perdavimo taisykles. Å ioje normoje nustatyta, kad nemokumo bylÄ nagrinėjančiam teismui perduodamos teismuose jau esančios bylos. Å i įstatymo nuostata reiÅ¡kia, kad nemokumo bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui perduodamos tik tos bylos, kurios buvo pradėtos iki nemokumo bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-655-1120/2020; 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-296-881/2021).

28. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės pozicijai, kad pagal galiojančiame JANÄ® įtvirtintÄ reglamentavimÄ nauji ginčai, kai reikalavimus teisme pareiÅ¡kia juridinis asmuo, kuriam reikalavimų pareiÅ¡kimo metu iÅ¡kelta nemokumo byla, nagrinėjami pagal bendrÄ sias CPK taisykles ir nebeliko specialios iÅ¡imtinio teismingumo taisyklės, pagal kuriÄ visi reikalavimai buvo priskirti bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui. Vis dėlto, apeliantė nepagrįstai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamam ginčui, kai nemokumo administratorė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo byloje, kurioje nagrinėjamas ginčijamas apeliantės pareikÅ¡to kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, taikomi CPK 33 straipsnio 2 dalis ir 143 straipsnis.

29. Pažymėtina, kad dvišalėje Lietuvos ir Ukrainos sutartyje nėra proceso teisės normų, susijusių su iškeltos ir nagrinėjamos bylos, kurioje pareiškiamas priešieškinis, teismingumu. CPK VII dalyje (Tarptautinis civilinis procesas) taip pat nėra su priešieškinio pareiškimu tiesiogiai susijusių tarptautinio civilinio proceso nuostatų. Be to, ir šalių 2020 m. gegužės 7 d. pirkimo – pardavimo sutarties 10.1 papunktyje neaptarta situacija, kai jau nagrinėjamoje byloje pareiškiamas priešieškinis.

Apeliantės, kurios buveinė yra Ukrainoje, kreditorinio reikalavimo tvirtinimo atsakovės, kurios buveinė yra Lietuvoje, restruktÅ«rizavimo byloje klausimas iÅ¡nagrinėtas vadovaujantis imperatyviosiomis nemokumo proceso teisės normomis. Kreditorių reikalavimų tvirtinimas reglamentuotas JANÄ® 42 straipsnyje. Pagal nurodytÄ straipsnį pateiktus kreditorių reikalavimus tvirtina juridinio asmens nemokumo bylÄ nagrinėjantis teismas. Atsakovės restruktÅ«rizavimo bylÄ nagrinėja Klaipėdos apygardos teismas.

Nurodytas teismas nagrinėjo taip pat ir apeliantės kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ . Atsakovės nemokumo administratorė nurodytoje civilinėje byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo.

30. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir neįvardijo, bet nepagrįstai de facto (lot. iš tikrųjų) vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-700/2013). Nors apeliantė teigia, kad nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl priešieškinio pareiškimo nemokumo procese ir CPK 788 straipsnio netaikymo, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tuo nesutinka.

Aptariamoje byloje kasacinis teismas be kita ko iÅ¡aiÅ¡kino, kad: Ä®BÄ® nuostatose nenustatyta bankroto administratoriui draudimo reikÅ¡ti prieÅ¡ieÅ¡kinį; kadangi bankroto administratorius gina kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, tai jis privalo reikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl akivaizdžiai nenaudingų sandorių nuginčijimo bei skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo; konstatavus, kad bankroto administratorius pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl teismingumo, turėjo pagrindÄ remtis CPK 33 straipsnio 2 dalies 34 straipsnio nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-700/2013).

Pabrėžtina, kad šiuo metu galiojančiame JANĮ taip pat nenustatyta draudimo nemokumo administratoriui reikšti priešieškinį, todėl tiek ĮBĮ buvęs įtvirtintas, tiek šiuo metu galiojančiame JANĮ nustatytas reglamentavimas galimybės nemokumo administratoriui reikšti priešieškinį aspektu yra vienodas (nepakitęs) ir aptartas kasacinio teismo išaiškinimas išlieka aktualus. Pasikeitus nagrinėjamos bylos teismingumui nukentėtų ne tik atsakovės teisės ir interesai, bet taip pat ir visų jos kreditorių teisėti lūkesčiai.

31. PrieÅ¡ieÅ¡kinis – atsakovo pareikÅ¡tas laikantis tam tikrų sÄ lygų ieÅ¡kinys pradiniam ieÅ¡kovui jau vykstančiame procese (CPK 143 straipsnis). Pagal CPK 33 straipsnio 2 dalį prieÅ¡ieÅ¡kinis, neatsižvelgiant į jo teismingumÄ , pareiÅ¡kiamas tos vietos teismui, kuriame nagrinėjamas pradinis ieÅ¡kinys. Pirmiau Å¡ioje nutartyje nurodyta, kad, pagal CPK 781 straipsnio 1 dalį, jeigu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, Å¡is teismingumas iÅ¡lieka neatsižvelgiant į tai, kad vėliau sÄ lygos pasikeičia. Taigi sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant CPK 33 straipsnio 2 dalį, 143 straipsnį ir 781 straipsnio 1 dalį, net ir nemokumo byloje su užsienio elementu pareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinį, nepasikeičia Lietuvos teismams priskirtas su nemokumo byla susijusių ir pareikÅ¡tų reikalavimų teismingumas.

32. Dėl to, atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos pobÅ«dį, byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK nuostatomis, kuriose reglamentuotas prieÅ¡ieÅ¡kinio teismingumo klausimas, ir Å¡ioje byloje iÅ¡nagrinėjo atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ apeliantei. Dėl priežasčių, kodėl antros ir trečios partijos prekės nepriimtos Ukrainos muitinėje, vertinimo ir bylos Å¡alių santykių kvalifikavimo 33.

ReikalavimÄ priteisti netesybas už atsakovės vėlavimÄ pristatyti (ir nepristatymÄ ) užsakytų antros ir trečios partijos prekių, taip pat reikalavimÄ atlyginti nuostolius, susijusius su papildomų palÅ«kanų bankui mokėjimu ir tų pačių, bet brangesnių prekių (sojų rupinių) įsigijimu, apeliantė grindė aplinkybe, kad vagonuose atgabentÄ antrÄ sojų rupinių partijÄ Ä¯ UkrainÄ , Turijsko geležinkelio stotį, Ukrainos muitinės pareigÅ«nai patikrino apeliantės užpildytÄ muitinės deklaracijÄ , taip pat patikrino atvežtus sojų rupinius ir juose rado GMO, nors muitinės deklaracijoje buvo nenurodyta, jog vežama prekė, kurios sudėtyje yra GMO.

34. Pirmosios instancijos teismas, atmetė nurodytÄ apeliantės reikalavimÄ , padaręs iÅ¡vadÄ , kad pagal Å¡alių 2020 m. gegužės 7 d. prekių pirkimo-pardavimo sutartį ir užsakymus (prekių specifikacijas) apeliantei teko pareiga įforminti muitinės formalumus Ukrainos pasienyje ir Å¡i sutarties Å¡alis netinkamai įvykdė aptariamÄ pareigÄ , todėl atsakovei nekyla atsakomybė už tai, kad apeliantė netinkamai įvykdė savo pareigÄ . Apeliantė nesutinka su nurodyta teismo iÅ¡vada, tvirtina, kad teismas nustatė neteisingÄ faktÄ , jog dėl neužbaigtų muitinės procedÅ«rų ir nepristatytų prekių kalta apeliantė, bet ne atsakovė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, kad Å¡is apeliantės argumentas nepagrįstas dėl tokių toliau Å¡ioje nutartyje nurodytų priežasčių.

35. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apeliantė ir atsakovė 2020 m. gegužės 7 d. sojų rupinių pirkimo–pardavimo sutartyje susitarė, jog apeliantė nupirks, o atsakovė parduos ir pristatys apeliantei Å¡ios praÅ¡omÄ kiekį sojų rupinių. Apeliantė pateikė keturis prekių užsakymus, sumokėjo 100 proc. avansÄ , o atsakovė vykdė užsakymus pagal atskiras užsakymų specifikacijas. Užbaigti vykdyti tik pirmas ir ketvirtas prekių užsakymai (prekių pristatymo partijos). Apeliantė iÅ¡ viso už keturias prekių partijas sumokėjo 638 436,04 JAV dolerių, o atsakovė pristatė pirmÄ ir ketvirtÄ sojų rupinių partijas už 117 821,86 JAV dolerių. GrÄ Å¾intino už nepristatytÄ sojų rupinių dalį avanso dydžio apeliantės kreditorinis reikalavimas patvirtintas atsakovės restruktÅ«rizavimo byloje.

36. Å alių 2020 m. gegužės 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad muitinės ir kitokį prekių įforminimÄ iÅ¡siuntimo Å¡alyje savo lėšomis ir savo sÄ skaita atlieka pardavėjas, o gavimo Å¡alyje – pirkėjas. Pagal užsakymų specifikacijas prekes buvo sutarta pristatyti geležinkelio transportu vadovaujantis DAP Incoterms 2010 sÄ lygomis. Jos reiÅ¡kia, kad pardavėjas privalo pristatyti prekes į susitarime nurodytÄ vietÄ ir nuo pristatymo momento laikoma, kad pardavėjas savo įsipareigojimus yra tinkamai įvykdęs, o atsitiktinio daiktų žuvimo rizika perkeliama pirkėjui bei jis tampa atsakingas už vietos mokesčių ir importo prievolių sumokėjimÄ .

37. Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 2 dalimi, pardavėjas neatsako pagal Å¡io straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimÄ , jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimÄ . Nurodyta materialiosios teisės nuostata atkartoja 1980 m. balandžio 11 d.

Jungtinių Tautų Vienos konvencijos dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių (toliau – Vienos CISG konvencija) 35 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad Vienos CISG konvencija nagrinėjamoje byloje kilusiam šalių ginčui spręsti aktuali ir turi būti taikoma, nes ši konvencija taikoma prekių pirkimo-pardavimo sutartims tarp šalių, kurių verslo vieta yra skirtingose valstybėse, kai šios valstybės yra Susitariančiosios valstybės (Vienos CISG konvencijos 1 straipsnio 1 dalies (a) papunktis).

Nagrinėjamos bylos Å¡alių pirkimo – pardavimo santykiai nepatenka nė į vienÄ iÅ¡ Vienos CISG konvencijos 2 straipsnyje iÅ¡vardytų atvejų, kada Å¡i konvencija netaikoma. Patikrinus Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos tinklapyje skelbiamus Jungtinių Tautų dokumentų depozitoriumo duomenis apie Vienos CISG konvencijos statusÄ , matyti, kad prie Å¡ios konvencijos yra prisijungusios tiek Ukraina, kurioje yra apeliantės (pirkėjos pagal 2020 m. gegužės 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį) buveinės registracijos vieta, tiek Lietuva, kurioje yra atsakovės (pardavėjos) buveinės registracijos vieta.

Taigi nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui taikomos Vienos CISG konvencijos nuostatos, o apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai praÅ¡o taikyti CK 6.317 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuota pardavėjo pareigos perduoti daiktus įvykdymo sÄ lygos (atskirojo skundo 14.4 argumentas).

38. Pagal Vienos CISG konvencijos 35 straipsnio 3 dalį, pardavėjas neatsako pagal ankstesniojo punkto (a)–(d) papunkčius už bet kokį prekių neatitikimÄ , jeigu sutarties sudarymo momentu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimÄ .

39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė antrÄ partijÄ užsakė 2020 m. gegužė 12 d. Atsakovė Latvijoje, Liepojoje pakrovė prekes ir iÅ¡vežė į UkrainÄ 2020 m. birželio 4 ir 8 d. Rupiniai vagonuose į prekių specifikacijose nurodytÄ vietÄ Ukrainoje atvyko 2020 m. birželio 18 d. Ukrainos muitinės pareigÅ«nams patikrinus prekes ir neužbaigus muitinės formalumų visi vagonai 2020 m. rugpjūčio 19 d. grÄ Å¾inti į LiepojÄ . Trečioji sojų rupinių partija užsakyta 2020 m. gegužės 12 d.

Å iuos rupinius atsakovė pakrovė Liepojoje ir iÅ¡vežė į UkrainÄ 2020 m. birželio 17 ir 18 d. Prekei nepasiekus paskirties vietos Ukrainoje, apeliantė 2020 m. birželio mėn. pabaigoje pranešė atsakovei, kad kilo sunkumų Ukrainos muitinėje, ir paprašė grÄ Å¾inti trečiÄ partijÄ Ä¯ iÅ¡siuntimo vietÄ , t. y. į LiepojÄ . Taigi apeliantė pradėjo, bet neužbaigė pristatytos antros sojų rupinių partijos muitinės formalumų sutvarkymo procedÅ«rÄ Ukrainos muitinėje ir dėl muitinėje iÅ¡kilusių nesklandumų atÅ¡aukė atsakovės jau iÅ¡siųstÄ trečiÄ rupinių partijÄ .

Pažymėtina, kad užsakymÄ , jog atsakovė iÅ¡siųstų trečiÄ sojų rupinių partijÄ , apeliantė pateikė 2020 m. birželio 17 ir 18 d. pagal Å¡alių 2020 m. gegužės 12 d. pasiraÅ¡ytÄ specifikacijÄ Nr.

3. Atsakovė nurodytÄ partijÄ iÅ¡siuntė suderinusi tai su apeliante. Pastaroji nagrinėjamoje byloje nepaneigė atsakovės nurodytos aplinkybės, kad apeliantė sutvarkė ir užbaigė atsakovės pristatytų pirmos ir ketvirtos sojų rupinių partijų muitinės procedÅ«ras Ukrainos muitinėje.

40. Byloje nėra Å¡alių ginčo, kad antra ir trečia prekių partijos grÄ Å¾intos į iÅ¡siuntimo vietÄ , nes, patikrinę antros partijos prekių turinį Ukrainos muitinės pareigÅ«nai nustatė muitinės deklaracijoje nedeklaruotÄ aplinkybę, jog sojų rupiniuose yra GMO. IÅ¡analizavusi bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantė žinojo, jog jos perkamuose sojų rupiniuose yra GMO.

Apie nurodytÄ faktÄ atsakovė informavo apeliantę iki prekių užsakymo. Atskirajame skunde nurodyta, kad apeliantė 2020 m. liepos 5 d. pokalbių programėlėje „Whatsapp“ paprašė atsakovės atstovo R. M. persiųsti prekių dokumentus: laivo, kuriuo gabenti sojų rupiniai, konosamentus, veterinarines pažymas, ir kt. nurodytoje programėlėje Å¡alys susiraÅ¡inėjo rusų kalba. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovė teigia, kad Å¡alių susiraÅ¡inėjimo naudojantis programėle „Whatsapp“ vertime į lietuvių kalbÄ padaryta klaida, nes iÅ¡ tikrųjų Å¡alys susiraÅ¡inėjo ne 2020 m. liepos 5 d., bet 2020 m. gegužės 7 d.

IÅ¡ į bylÄ pateiktos susiraÅ¡inėjimo programėlėje „Whatsapp“ ekrano kopijos originalo kalba matyti, kad data žinutėse nurodyta formatu „5/7/2020“, bet iÅ¡versta „2020-07-05“. Å is vertimas iÅ¡ tikrųjų yra neteisingas, nes, pirma, 2020 m. birželio–liepos mėn. Å¡alių susiraÅ¡inėjime programėlėje „Whatsapp“ ekrano kopijose originalo kalba žinučių data nurodyta tokiu pat formatu, pavyzdžiui, „6/18/2020“, „6/09/2020“, „6/22/2020“ ir kt., „7/6/2020“, „7/13/2020“.

Å io susiraÅ¡inėjimo vertime data iÅ¡versta taip: „2020-06-18“, „2020-07-06“, „2020-07-13“ ir kt. Taigi įvertinus visÄ 2020 m. gegužės–liepos mėn. Å¡alių susiraÅ¡inėjimÄ programėlėje „Whatsapp“ matyti, kad žinutės, kurių data nurodyta formatu „5/7/2020“ paraÅ¡ytos 2020 m. gegužės 7 d. Antra, aptariamÄ dienÄ susiraÅ¡inėdamas programėlėje „Whatsapp“ apeliantės atstovas Sergejus (programėlėje pasivadinęs „Sergej Ukraina“) 16.39 val. paprašė atsiųsti dokumentus – „Laukiu JÅ«sų dokumentų“.

Atsakovės atstovas 16.43 val. atsakė – „IÅ¡siunčiau“. Jis tuo pačiu laiku (16.43 val.) 2020 m. gegužės 7 d. iÅ¡siuntė apeliantės atstovei E. M. elektroninį laiÅ¡kÄ ir prie jo pridėjo parduodamų sojų rupinių dokumentus, kurių paprašė apeliantė, taip pat ir GMO sertifikatÄ (atsakovės 2021 m. spalio 20 d. procesinio dokumento (pavadinto atsiliepimu ir prieÅ¡ieÅ¡kiniu) 6 ir 8 priedai) (elektroninio laiÅ¡ko iÅ¡siuntimo duomenys: „2020 m. gegužės 7 d., ketvirtadienis 16:43“).

41. IÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo 2020 m. gegužės 7 d. programėlėje „Whatsapp“ turinio matyti, kad tuo metu bendravę Å¡alių atstovai aptarė GMO klausimÄ . Atsakovės atstovas R. M. nurodė, kad sojų rupiniuose (miltuose) yra GMO, o apeliantės atstovas Sergejus atsakė, kad „su vagonais sertifikato nepridėkite“.

42. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad apeliantė 2020 m. gegužės 7 d. žinojo apie tai, kad perkamų sojų rupinių sudėtyje yra GMO. Apeliantė, teigdama priešingai, neįrodė savo argumentų (atskirojo skundo 14.5 argumentas).

43. ReikÅ¡minga aplinkybė taip pat yra ta, kad apeliantė prekių specifikacijas, kuriomis užsakė antrÄ ir trečiÄ sojų rupinių partijas, parengė 2020 m. gegužės 12 d. Jose apeliantė nenurodė informacijos apie rupinių sudėtyje galimÄ GMO buvimÄ , nors dar 2020 m. gegužės 7 d., žinodama, kad perkamuose sojų rupiniuose tikrai yra GMO, paprašė atsakovės prie vežimo dokumentų nepridėti GMO sertifikato.

44. Taigi iÅ¡ aptartų bylos aplinkybių, apibÅ«dinančių Å¡alių elgesį ir bendravimÄ vykdant 2020 m. gegužės 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, matyti, kad apeliantė nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ dėl netesybų ir nuostolių atlyginimo grindė aplinkybe, kad atsakovė pristatė netinkamos kokybės prekę (sojų rupinius), kurioje, pasak apeliantės neturėjo bÅ«ti GMO. Vis dėlto nurodytÄ perkamos produkcijos ypatybę, kuriÄ apeliantė įvardijo kaip perkamo daikto trÅ«kumÄ , apeliantė žinojo, apie tai jÄ atsakovė informavo, bet apeliantė pasirinko vis tiek užsakyti bÅ«tent tokios kokybės sojų rupinius ir instruktavo atsakovę organizuoti prekių siuntimÄ nepridedant prekių GMO sertifikato.

Tad apeliantė, taip elgdamasi, prisiėmė rizikÄ , kad Ukrainos muitinės pareigÅ«nai gali neįleisti į Ukrainos teritorijÄ prekių su jų sudėtyje esančiu, bet nedeklaruotu GMO. Tai reiÅ¡kia, kad už aptariamÄ sojų rupinių neatitiktį atsakovė negali atsakyti (Vienos CISG konvencijos 35 straipsnio 3 dalis).

45. Atkreiptinas apeliantės dėmesys taip pat į tai, kad, nagrinėjamoje byloje atsakovei pareikÅ¡to ir praÅ¡omo patvirtinti kreditorinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo ji negali grįsti atsakovės prievolės neįvykdymu, kiek šį nevykdymÄ nulėmė pati apeliantė. Tai daryti draudžiama pagal Vienos CISG konvencijos 80 straipsnį, kuriame nustatyta, kad Å¡alis negali remtis kitos Å¡alies prievolės neįvykdymu ta apimtimi, kiek toks neįvykdymas buvo pirmosios Å¡alies veiksmų ar aplaidumo pasekmė.

Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti apeliantės kreditorinį reikalavimÄ dėl netesybų ir nuostolių atlyginimo. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų atlyginti nuostolius, kurių patyrė pardavėjas pirkėjui pažeidus pirkimo–pardavimo sutartyje prisiimtus įsipareigojimus 46. Vadovaujantis Vienos CISG konvencijos 61 straipsnio 1 dalies (b) papunkčiu, jeigu pirkėjas nevykdo bet kokios iÅ¡ savo prievolių pagal sutartį ar Å¡iÄ konvencijÄ , pardavėjas gali reikalauti nuostolių atlyginimo, kaip numatyta 74–77 straipsniuose.

47. Pagal Vienos CISG konvencijos 74 straipsnį, nuostoliai dėl sutarties pažeidimo vienos iÅ¡ Å¡alių sudaro sumÄ , lygiÄ tai žalai, įskaitant negautas pajamas, kuriÄ patyrė kita Å¡alis dėl sutarties pažeidimo. Tokie nuostoliai negali virÅ¡yti žalos, kuriÄ sutartį pažeidusi Å¡alis numatė ar turėjo numatyti sutarties sudarymo momentu kaip galimÄ sutarties pažeidimo pasekmę, atsižvelgiant į tuos faktus ir dalykus, apie kuriuos ji tada žinojo ar turėjo žinoti.

48. Pirmiau Å¡ioje nutartyje jau aptarta tai, kad apeliantė netinkamai įvykdė pareigÄ Ä¯forminti muitinės procedÅ«ras prekių pristatymo vietoje, t. y. Ukrainos muitinėje, atsakovei pristačius antrÄ prekių partijÄ Ä¯ UkrainÄ , todėl pažeidė Å¡alių 2020 m. gegužės 7 d. sutarties 3.4 punktÄ . Taip pat apeliantė pažeidė pirkėjo pareigÄ priimti prekių pristatymÄ kaip reikalaujama pagal sutartį ir konvencijÄ (Vienos CISG konvencijos 53 straipsnis). Taigi atsakovė turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos ji patyrė apeliantei pažeidus Å¡alių pirkimo–pardavimo sutartį.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovės kaltės dėl to, kad antros ir trečios partijų sojų rupiniai grÄ Å¾inti į iÅ¡siuntimo vietÄ , todėl apeliantė nepagrįstai atskirajame skunde dėsto argumentus, susijusius su miÅ¡rios skolininko ir kreditoriaus pagal civilinės atsakomybės prievolę kaltės institutu, ir nepagrįstai praÅ¡o Å¡io instituto pagrindu mažinti atsakovės patirtų ir iÅ¡ apeliantės atlyginti priteistinų nuostolių dydį.

49. Nagrinėjamoje byloje pareikštame priešieškinyje atsakovė prašė priteisti iš apeliantės 12 206,73 Eur patirtų išlaidų AB „Linas agro“ už krovimo paslaugas uoste ir 103 528,28 Eur, kurias įsipareigojo sumokėti SIA „Grostatrans“ už suteiktas krovinių ekspedijavimo ir su tuo susijusių dokumentų parengimo paslaugas.

50. Apeliantė teigia, kad atsakovė į bylÄ pateiktais įrodymais nepagrindė nuostolių dydžio, nėra galimybės atsakovės pateiktų sÄ skaitų susieti su antros ir trečios partijų vagonais. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad antrÄ prekių partijÄ apeliantė užsakė 2020 m. birželio 4 ir 8 d. (atsakovės apeliantei iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. GRUD 1892 ir 1893). Å ios antros partijos prekės vežtos tokiais toliau nustatytais vežimais. Ekspeditorė SIA „Grostatrans“ atsakovei iÅ¡rašė 2020 m. birželio 8 d. sÄ skaitÄ Nr. 1442.

SÄ skaitoje nurodyta paslaugos teikimo data sutampa su antros prekių partijos užsakymo datomis (2020-06-05/08). SÄ skaitoje įraÅ¡yta speciali žyma – 16 vagonų į UkrainÄ . SÄ skaitoje įraÅ¡ytas marÅ¡rutas sutampa su antros partijos užsakytu marÅ¡rutu – iÅ¡ Liepojos į Indros geležinkelio stotį. SÄ skaitoje taip pat nurodyta, kad naudojami 7 vagonai iÅ¡ Ecolines ir 9 vagonai iÅ¡ Sodruzhestvo. Ekspeditorės SIA „Grostatrans“ 2020 m. birželio 8 d. iÅ¡raÅ¡ytoje antroje sÄ skaitoje Nr. 1444 paslaugos teikimo data sutampa su antros partijos užsakymo dienomis, taip pat sutampa marÅ¡rutas iÅ¡ Indros geležinkelio stoties į Turijsko geležinkelio stotį.

Aptariamoje sÄ skaitoje įraÅ¡yti važtaraščių ir vagonų numeriai sutampa su atsakovės iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose nurodytais numeriais. Atsakovė į bylÄ pateikė važtaraščius, kuriuos gavo iÅ¡ apeliantės pristačius vagonus Ukrainoje. SÄ skaitoje Nr. 1444 nurodyti 9 vagonai yra iÅ¡ Sodruzhestvo (tie patys iÅ¡ kitos sÄ skaitos Nr. 1442). Ekspeditorės SIA „Grostatrans“ 2020 m. birželio 16 d. iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje Nr. 1445 nurodyta paslaugų teikimo data sutampa su antros partijos užsakymo data, taip pat sutampa marÅ¡rutas – iÅ¡ Indros į Turijsko geležinkelio stotį.

Aptariamoje sÄ skaitoje nurodyti važtaraščių ir vagonų numeriai yra tokie pat, kaip ir atsakovės ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose. SÄ skaitoje Nr. 1445 įraÅ¡yti 7 vagonai iÅ¡ Ecolines, kurie nurodyti ankstesnėje sÄ skaitoje Nr. 1442. Ekspeditorės SIA „Grostatrans“ 2020 m. rugpjūčio 26 d. iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje Nr. 1501 nurodytas antros sojų rupinių partijos grÄ Å¾inimas, pervežti panaudojant 16 vagonų iÅ¡ Ukrainos. SÄ skaitoje nurodytas marÅ¡rutas iÅ¡ Turijsko į IndrÄ ir iÅ¡ Å¡ios į LiepojÄ .

Taigi marÅ¡rutas tas pats. SÄ skaitoje įraÅ¡yti naudojami 7 vagonai iÅ¡ Ecolines ir 9 – iÅ¡ Sodruzhestvo, t. y. tie patys (ir jų kiekis toks pat), kuriais sojų rupiniai vežti į priekį pagal sÄ skaitas Nr. 1444 ir 1445.

51. TrečiÄ sojų rupinių partijÄ apeliantė užsakė 2020 m. birželio 17 ir 18 d. (atsakovės apeliantei iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. GRUD 1896 ir 1898). Ekspeditorės SIA „Grostatrans“ 2020 m. birželio 19 d. iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje Nr. 1450 nurodytas trečios sojų rupinių partijos vežimas, nes sutampa sÄ skaitoje nurodyta paslaugos teikimo data su trečios partijos užsakymo data. Taip pat sutampa ir marÅ¡rutas – iÅ¡ Liepojos į Indros geležinkelio stotį. Kroviniui pervežti naudoti vagonai iÅ¡ Sodruzhestvo.

Ekspeditorės SIA „Grostatrans“ 2020 m. birželio 30 d. iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje Nr. 1454 nurodytas trečios sojų rupinių partijos vežimas, nes sutampa sÄ skaitoje nurodyta paslaugos teikimo data ir trečios partijos užsakymo data, tęsiamas marÅ¡rutas – iÅ¡ Indros į Turijsko geležinkelio stotį. SÄ skaitoje nurodyti važtaraščių ir vagonų numeriai yra tie patys, kaip ir atsakovės ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose. Aptariamoje sÄ skaitoje nurodyti tie patys vagonai iÅ¡ Sodruzhesto, kurie įraÅ¡yti ankstesnėje Ekspeditorės sÄ skaitoje Nr. 1450.

Ekspeditorės SIA „Grostatrans“ 2020 m. birželio 30 d. iÅ¡raÅ¡ytoje sÄ skaitoje Nr. 1454 nurodytas trečios sojų rupinių partijos grÄ Å¾inimas iÅ¡ Ukrainos, marÅ¡rutas – iÅ¡ Indros (nes vagonai nespėjo nukeliauti iki Turijsko) geležinkelio stoties atgal į LiepojÄ . SÄ skaitoje įraÅ¡yta specialioji žyma, kad grÄ Å¾inami 9 vagonai iÅ¡ Sodruzhestvo. Nurodyti vagonai sutampa su vagonais iÅ¡ sÄ skaitos Nr. 1454, pagal kuriÄ jie vežti į priekį.

52. Palyginusi ir įvertinusi atsakovės apeliantei pateiktas sÄ skaitas ir atsakovės pasitelktos Ekspeditorės SIA „Grostatrans“ atsakovei pateiktas sÄ skaitas už suteiktas ekspedijavimo vežant geležinkeliais paslaugas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovė įrodė, o apeliantė nepaneigė, jog aptartais vagonais reikiamu marÅ¡rutu pervežtos apeliantės užsakytos sojų rupinių antra ir trečia partijos.

53. Atsakovė nurodė, kad apmokėjo visas SIA „Grostatrans“ iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, iÅ¡skyrus paskutiniÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. 1501. Neapmokėta jos dalis – 29 608,65 Eur ir Å¡i suma, kaip kreditorinis reikalavimas, patvirtinta atsakovės restruktÅ«rizavimo byloje. Atsakovė atliko 19 mokėjimo pavedimų ekspeditorei SIA „Grostatrans“ nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. ir iÅ¡ viso sumokėjo 426 000 Eur. Už su antros ir trečios partijos atsakovei suteiktas ekspedijavimo paslaugas pastaroji nurodė gavusi septynias ekspeditorės pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras, pagal kurias bendra suteiktų paslaugų kaina yra 103 528,26 Eur. Apeliantė teigia, kad atsakovės atliktų mokėjimų negalima susieti su konkrečiomis ekspeditorės iÅ¡raÅ¡ytomis sÄ skaitomis faktÅ«romis, nes mokėjimų paskirtyje nenurodyti apmokamų sÄ skaitų faktÅ«rų numeriai ir konkrečių ekspedijuotų vagonų duomenys.

54. Pagal CPK įtvirtintÄ Ä¯rodinėjimo reglamentavimÄ , teismo įsitikinimas, kad tam tikra aplinkybė egzistuoja ar neegzistuoja, grindžiamas tokiu įrodymų pakankamumo lygiu, pagal kurį civiliniame procese faktÄ galima pripažinti įrodytu iÅ¡nykus pagrįstoms abejonėms dėl jo tikimybės ir galint jį pripažinti patvirtintu. Proceso įstatyme nereikalaujama, kad civilinėje byloje teismas bÅ«tų visiÅ¡kai įsitikinęs, t. y. įsitikinimas neturi bÅ«ti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019; 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties Nr. e3K-3-344-701/2020 47 punktas).

Apeliantė teisingai nurodė kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad, kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sÄ skaitų faktÅ«rų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, jog Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali bÅ«ti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o iÅ¡vados apie tokių reikalavimų pagrįstumÄ daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

55. Pirmiau aptartos aplinkybės ir įrodymai (sÄ skaitos faktÅ«ros ir mokėjimo nurodymai), įvertinus jų turinį yra pakankami daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė turi pareigÄ atsiskaityti su ekspeditore už suteiktas ekspedijavimo paslaugas, susijusias bÅ«tent su prekių, kurias apeliantė užsakė, bet vėliau, pažeidusi pirkimo–pardavimo sutartį, nepagrįstai atsisakė priimti, grÄ Å¾inimu. Tai, kad dalis iÅ¡laidų dar nepatirta, nesumokėta kainos už suteiktas ekspedijavimo paslaugas grÄ Å¾inant sojų rupinius į iÅ¡siuntimo vietÄ dalis pagal ekspeditoriaus atsakovei iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ Nr. 1501, nėra pagrindas atsisakyti jas priteisti kartu su kitomis, jau realiai patirtomis iÅ¡laidomis.

Apeliantės pareigai atlyginti visas atsakovės patirtinas iÅ¡laidas neturi įtakos atsakovės statusas, t. y. tai, kad Å¡i įmonė yra restruktÅ«rizuojama, ir dėl to neiÅ¡nyksta aptariama apeliantės pareiga. Atskirajame skunde neteisingai teigiama, kad ekspeditorės SIA „Grostatrans“ kreditorinis reikalavimas atsakovės restruktÅ«rizavimo patvirtintas pagal kitas sÄ skaitas faktÅ«ras, negu į nagrinėjamÄ bylÄ atsakovės pateiktos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net pati apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad ekspeditorės SIA „Grostatrans“ kreditorinį reikalavimÄ pareiÅ¡kė remdamasi aÅ¡tuoniomis sÄ skaitomis faktÅ«romis ir viena iÅ¡ jų yra 2020 m. rugpjūčio 26 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 1501, kuri pateikta už antros sojų rupinių partijos grÄ Å¾inimo į iÅ¡siuntimo vietÄ Liepojoje, ekspedijavimo paslaugas (žr.

Å¡ios nutarties 50 punktÄ ).

56. Pasisakydama dėl atsakovės iÅ¡laidų, patirtų organizuojant grÄ Å¾intų į iÅ¡siuntimo vietÄ Liepojoje antros ir trečios partijų sojų rupinių perkrovimÄ , pasitelkus AB „Linas agro“, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad AB „Linas agro“ sÄ skaitose nurodyti vagonų numeriai. Nurodyta aplinkybė pagrindžia, kad perkrovimo paslaugos suteiktos kraunant bÅ«tent antros ir trečios sojų rupinių partijoms grįžus į iÅ¡siuntimo vietÄ .

Krovos darbai atlikti 2020 m. liepos–rugpjūčio mėn., nurodytas darbų atlikimo laikotarpis taip pat pagrindžia faktÄ , kad grÄ Å¾inta konkreti sojų rupinių prekė iÅ¡ tikrųjų buvo perkrauta. Dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡ apeliantės priteisto žyminio mokesčio 57. Apeliantė kvestionuoja tai, kad iÅ¡ jos nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas į valstybės biudžetÄ priteisė 1 843 Eur žyminį mokestį. Už nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovė nesumokėjo žyminio mokesčio, nes ji dėl savo statuso (restruktÅ«rizuojama įmonė) atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Apeliantė teigia, kad ji taip pat atleista nuo žyminio mokesčio kaip ieškovė ir turtinius reikalavimus pareiškęs asmuo – bankroto ar restruktūrizavimo bylose (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

58. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas, formuodamas praktikÄ dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktÅ«rizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktÅ«rizavimo bylose kylančius ginčus, iÅ¡skyrus dėl savo pareikÅ¡to reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktÅ«rizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktÅ«rizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.), nemokumo administratorius, kai ginčas iÅ¡imtinai susijęs jo statusu ir (ar) interesu (pvz., dėl administravimo iÅ¡laidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ar pan.), kt. (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 20 punktas).

59. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje prieÅ¡ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė atsakovė (restruktÅ«rizuojama įmonė), bet ne apeliantė. Aplinkybė, kad Å¡ioje byloje buvo nagrinėjamas ginčijamo apeliantės pareikÅ¡to kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, nereiÅ¡kia, kad apeliantei nekyla pareiga sumokėti žyminį mokestį, mokėtinÄ už atsakovės pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kai bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas šį prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkina.

60. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CPK 96 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. CPK 96 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu abi Å¡alys nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų.

61. Byloje, kurioje sprendžiamas kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, atsakovei (restruktÅ«rizuojamai) įmonei pareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinį, ginčo dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio kreditorinį reikalavimÄ pareiÅ¡kęs pareiÅ¡kėjas yra atleistas nuo žyminio mokesčio tik už savo pareikÅ¡tÄ turtinį reikalavimÄ ir nelaikytinas atleistu nuo kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, taip pat ir nuo valstybei priteistino žyminio mokesčio, mokėtino už prieÅ¡ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinio patenkinimo atveju, nes pagal restruktÅ«rizuojamos įmonės prieÅ¡ieÅ¡kinį kreditorius laikytinas atsakovu. Taigi apeliantė nepagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria į valstybės biudžetÄ iÅ¡ apeliantės priteistas 1 843 Eur žyminis mokestis.

62. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija išsamiau dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 63. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais naikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

64. Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantės 2 758,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Prie praÅ¡ymo atsakovė pridėjo PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , atliktų darbų iÅ¡klotinę ir apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ .

65. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

66. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

67. Pagal Rekomendacijų 4 punktÄ , neatsižvelgiant į tai, kiek advokatų atstovauja (teikia paslaugas) Å¡aliai, priteistino užmokesčio dydis negali virÅ¡yti Å¡ių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai kelių advokatų dalyvavimas bÅ«tinas. Nors atsakovės pateiktoje darbų ataskaitoje nurodyta, kad atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ rengė trys advokatai, bet atsakovė nepagrindė, kad buvo bÅ«tina teisines paslaugas teikti keliems advokatams.

68. Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Atsakovės pateiktame apmokėjimÄ už teisines paslaugas patvirtinančiame dokumente užfiksuota, kad už advokatų paslaugas parengiant atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ sumokėta 2022 m. gegužės 6 d. Taigi taikomo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydis yra 1 679,30 Eur.

69. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 papunkčiu rekomenduojamas maksimalus dydis už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ yra 1,3. Ä®vertinus nagrinėjamos bylos apimtį, sudėtingumÄ , spręstų klausimų pobÅ«dį, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrįsta ir adekvatu atsakovės atsiliepimui taikyti pirmiau nurodytÄ 1,3 koeficientÄ , taikomÄ atsiliepimams į apeliacinį skundÄ . Pritaikius nurodytÄ koeficientÄ , maksimalus už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ parengimÄ dydis yra 2 183,09 Eur (1 679,30 x 1,3).

Dėl to atsakovei iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteisiama ne praÅ¡oma 2 758,80 Eur, bet pagal Rekomendacijose nustatytÄ maksimalų dydį apskaičiuota 2 183,09 Eur suma. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, nutaria: Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovei restruktÅ«rizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „GrÅ«doteka“ (juridinio asmens kodas 140758566; buveinės adresas Tiltų g. 26A, Klaipėda, Lietuva) iÅ¡ pareiÅ¡kėjos OOO „Agrotechnika“ (juridinio asmens kodas 217509503188; buveinės adresas Yershova g. 11 43026 Lutskas, Ukraina) 2 183,09 Eur (du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus 9 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius Bajoras Gintaras Pečiulis Tomas Venckus