83dfa145-a357-42fd-960c-8616a8d1b54e · Ignalinos rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr.1-33-664/2016Teisminio proceso Nr.1-01-1-48221-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.5.;2.3.6.4.5. IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 26 d. Ignalina Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Vapsvienė,sekretoriaujant Nijolei Karalienei,dalyvaujant prokurorui J. R.,kaltinamajam D. G.,kaltinamojo gynėjui advokatei A. M.,nukentėjusiajam (civiliniam ieÅ¡kovui) Ž. K.,nukentėjusiojo (civilinio ieÅ¡kovo) atstovui E. G.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeD.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Å venčionių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

D.G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini), neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:D. G., 2015 m. rugpjūčio 16 d. apie 03 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), prie klubo BBQ akademija, ne mažiau trijų kartų dešine ir kaire rankomis sudavė Ž. K. į galvos sritį, tuo padarydamas pastarajam odos nubrozdinimus veide, daugybinius kaulų (nosikaulio, kairės akiduobės sienelių, kairio skruostikaulio lanko, kairio žandinio ančio sienelių) lūžius, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nurodytų kaulo lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei dešimčiai dienų laikotarpiui.

Tai yra padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.D. G. kaltę pripažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. apie 22 val. 00 min. kartu su draugais, automobiliu, priklausančiu draugui, atvažiavo į klubÄ BBQ, esantį StrigailiÅ¡kio kaime, Ignalinos rajone. BÅ«damas klube, tÄ kartÄ lengvai iÅ¡gėrinėjo alkoholinius gėrimus, tai yra iÅ¡gėrė 50 gramų viskio ir Å¡iek tiek alaus. Baiginėjantis vakarui, apie 03 val. 30 min. kartu su draugais ruošėsi važiuoti namo, išėjęs iÅ¡ klubo nuėjo prie automobilio kuriuo atvažiavo.

Automobilis stovėjo ne pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje, o ant žvyro arčiau išvažiavimo. Prie automobilio jis stovėjo kartu su J. J., D. U., taip pat netoliese prie kito automobilio stovėjo pažįstami: E. M., T. N., jie taip pat ruošėsi išvažiuoti. Klubo BBQ akademija kieme buvo ir daugiau žmonių bei automobilių, visi ruošėsi važiuoti į namus. Išėjus iš BBQ klubo ir sustojus pasikalbėti prie automobilio su J. J., D. U., išgirdo, kad kažkas rėkauja.

D. G. nurodo pamatęs tuo metu tik iÅ¡ matymo pažinotÄ Å½. K. (nukentėjusiojo vardo ir pavardės tuo metu jis nežinojo, asmeniÅ¡kai ankščiau su juo nebendravo). Ž. K., bÅ«damas apie 10 metrų atstumu nuo D. G., žiÅ«rėdamas į D. G. ir rodydamas į jį pirÅ¡tu Å¡aukė: “ei tu, atlapausi“, „ateik čia gaidy, vienas ant vieno!“ ir vartojo įvairius necenzÅ«rinius žodžius:“nachui“, „loche tu“ ir pan. D. G. nurodo, jog iÅ¡ pradžių nenorėjęs eiti artyn, nes nenorėjo turėti problemų, tačiau Ž.

K. iÅ¡sakyti žodžiai jį įžeidė, jis susinervino. Abu, t.y. D. G. ir Ž. K. priėjo vienas prie kito arčiau D. G. nurodo norėjęs iÅ¡siaiÅ¡kinti ar tai jam buvo skirti Ž. K. iÅ¡sakyti žodžiai. Ž. K. priėjęs prie pat D. G., prikiÅ¡o savo veidÄ prie pat D. G. veido, o pastarasis norėdamas iÅ¡laikyti atstumÄ (nurodo, jog jam buvo nemalonu ir nejauku, kad pastarasis priėjo taip arti), Ž. K. pastÅ«mė deÅ¡ine ranka. Jį pastÅ«mė dėl to, kad nelįstų prie jo, kad “atsikabintų“, nes Ž.

K. eidamas link D. G. pastarÄ jį keikė, sakydamas :"atlapausi, gaidy!". Kai D. G. pastÅ«mė Ž. K., pastarasis jam trenkė vienÄ kartÄ kumščiu, kuria ranka neatsimena, į galvos (smilkinio) sritį. D. G. suprato, kad jį puola, todėl palenkęs galvÄ tam, kad apsisaugotų, pakaitomis deÅ¡ine ir kaire ranka sudavė Ž. K. ne mažiau tris kartus į galvos, veido sritį. Kiek tiksliai jis sudavė smÅ«gių pasakyti negali. Bet tai gali bÅ«ti kaltinamajame akte nurodytas smÅ«gių skaičius.

Po D. G. suduotų smÅ«gių, Ž. K. suklupo. Ar Ž. K. nugriuvo, ar atsisėdo, to D. G. neatsimena. Matė kaip Ž. K. gulėjo nugara ant žemės, ir rankomis laikė užsidengęs veidÄ . Draugė, laikydama D. G. už rankos sakė :"nereikia, nesimuÅ¡kit"!. Tuomet prie Ž. K. priėjo dvi merginos ir vaikinas. Tarp priėjusių buvo ir Ignalinos mieste gyvenanti D. G. antros ar tai trečios eilės pusseserė I. K., kuri ėmė barti D. G., kÄ pastarasis darantis. Kraujo nesimatė, todėl D. G. nurodo pagalvojęs, kad nieko blogo neatsitiko, tai yra dėl jo suduotų smÅ«gių sunkių pasekmių neturėjo bÅ«ti.

Kaltinamasis nurodo, jog kai prie nukentėjusiojo priėjo jo nurodyti asmenys, jis iÅ¡važiavo į namus. D. G. nurodo, kad kai Ž. K. jam ranka trenkė į smilkinio sritį, jis suduodamas Ž. K. bandė gintis, tai įvyko maÅ¡inaliai. Ž. K. tÄ vakarÄ buvo pakankamai neblaivus. Jis neaiÅ¡kiai kalbėjo, judesių koordinacija buvo sutrikusi, svirduliavo. Po konflikto su Ž. K., kuomet jis sudavė vienÄ smÅ«gį deÅ¡inės rankos kumščiu į galvos sritį, D. G. nurodo jautęsis blogai: savaitę po įvykio, skaudėjo galvÄ , tačiau į medikus, gydymo įstaigÄ nesikreipė.

Vaistų nuo galvos skausmo nevartojo. Kaltinamasis nurodo, jog visÄ Å¡Ä¯ konfliktÄ matė kartu su juo prie automobilio stovėję J. J., D. U., taip pat netoliese prie kito automobilio stovėję pažįstami: E. M., T. N.. Taip pat buvo pažįstamas J., pavardė galimai G.. Draugė, kuri laikė buvo J., jos pavardės nežino, ji Å¡iuo metu yra Norvegijoje. Kitų, aikÅ¡telėje buvusių žmonių ir galėjusių matyti konfliktÄ tarp jo ir Ž. K., D. G. nurodo nepažįstantis, jų įvardinti negalintis.Kaltinamasis nurodo, jog apie tai, kad nukentėjusiajam Ž.

K. padaryti rimtesni sužalojimai nei jis galvojo ir pastarasis gydėsi ligoninėje, jis sužinojo tik praėjus trims savaitėms po įvykio, kaip pas jį atvyko policijos pareigÅ«nai. Po to, kai sužinojo apie tai, kad Ž. K. buvo rimtai sužalotas ir gydytas ligoninėj, D. G. nurodo atsiprašęs nukentėjusiojo (tai darė ne kartÄ ) ir pasiÅ«lęs jam 200 Eur kompensacijÄ , tačiau Ž. K. atsisakė taikytis, nurodydamas, kad jo netenkina tokio dydžio kompensacija. Kaltinamasis D. G. nurodė, kad civilinio ieÅ¡kinio atlyginti neturi iÅ¡ ko nes Å¡iuo metu nedirba, mokosi.

Per mėnesį gauna 15 eurų stipendijÄ . Sutinka atlyginti nukentėjusiajam jo patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ 1000 Eur sumoje, jos mokėjimas bÅ«tų iÅ¡dėstytas dalimis, didesnio dydžio civilinio ieÅ¡kinio tenkinti paprasčiausiai neturi realių galimybių. Supranta, kad pasielgė blogai ir dėlto nuoÅ¡irdžiai gailisi ir dar kartÄ atsipraÅ¡o nukentėjusiojo. Žada baigęs mokslus įsidarbinti ir atlyginti visÄ padarytÄ Å¾alÄ .Be kaltinamojo prisipažinimo, D. G. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ -nesunkų sveikatos sužalojimÄ , įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais:Nukentėjusysis Ž.

K. paaiÅ¡kino, kad 2015 m. rugpjūčio 15 d. vakare, kelintÄ tiksliai valandÄ neatsimena, su draugu A. V. atėjo į kavinę BBQ akademijÄ , esančiÄ StrigailiÅ¡kio kaime, Ignalinos rajone. VisÄ vakarÄ su juo kartu nebuvo, klube bendravo ir su kitais pažįstamais. Ar draugas A. V. buvo klube iki pat klubo uždarymo to nežino. Draugų su kuriais dažnai bendrauja tÄ vakarÄ klube nebuvo. Buvo pažįstamų, tačiau konkrečiai jų vardų ir pavardžių nežino ir jų įvardinti negali. 2015 m. rugpjūčio 16 d. apie 03 val. 30 min. išėjo iÅ¡ klubo BBQ į namus.

Ruošėsi eiti pėsčiomis. Per visÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs apie 3-4 bokalus alaus, nesijautė stipriai apgirtęs. Prie kavinės BBQ esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, prie įvažiavimo pamatė, kad stovi galimai penki asmenys. Vienas iÅ¡ vaikinų, kurį Ž. K. nurodo pažinojęs tik iÅ¡ matymo, t.y. D. G., pasakė:“ Ateik čia, gaidžiai...., ignalinski JÅ«s“. Tiksliai atkartoti kÄ sakė negali. Ž. K. nurodo paklausęs: “ KÄ sakei, kas yra, kokios problemos?“.

Tas pats vaikinas pasakė:“ Gal nori gauti?“. Tada tas pats vaikinas, tai yra kaltinamasis D. G., kuria ranka neįsidėmėjo, vienÄ kartÄ rankos kumščiu trenkė Ž. K. į veido sritį. Ž. K. nurodė, kad po suduoto smÅ«gio nieko neatsimena, nes „atsijungė“. Ar buvo suduota daugiau smÅ«gių, neatsimena. Atsigavo, sėdėdamas. Viena iÅ¡ panelių, koks jos vardas ir pavardė nežino, padavė nosinę, nes iÅ¡ nosies Ž. K. bėgo kraujas. Kaimynė I. K. nuvežė į Ignalinos rajono ligoninės priėmimo skyrių.

I. K. pačio konflikto nematė. TÄ pačiÄ naktį Ž. K. buvo nuvežtas į Visagino ligoninę, kur gydėsi nuo 2015-08-16 iki 2015-08-21. Vėliau buvo paguldytas į Žalgirio klinikas, t.y. nuo 2015-08-24 iki 2015-08-27 kur buvo atlikta skruostikaulio operacija. Kokie kiti asmenys buvo kartu su D. G., nukentėjęs nurodyti negalėjo, to nežino, bet galimai buvo jo pažįstami iÅ¡ Å venčionėlių. Nukentėjusysis nurodo, jog, pats įvykis buvo seniai, jam buvo sutrenkta galva (nors medicininiuose dokumentuose ir nėra įvardintas galvos sutrenkimas), todėl jis neatsimena to vakaro detalių, tai yra neatsimena ar vienas ar su kuo nors iÅ¡ pažįstamų išėjo iÅ¡ klubo „BBQ“ neatsimena, ar jis ruošėsi eiti namo pėsčiomis ar visgi, kaip nurodo liudytoja I.

K., jis ketino važiuoti į namus su kartu su ja automobiliu. Ar kas nors iš jo pažįstamų matė įvykį jis pasakyti negali, nes nežino.Taip pat nukentėjusysis nurodo, jog kaltinamojo D. G. jam siūloma atlyginti 1000 Eur suma yra per maža ir jis nesutinka. Dėl turtinės žalos dydžio, tai negali paaiškinti kodėl po šio įvykio jo batai ir megztinis buvo sudraskyti ir sugadinti. Apie tai, kad buvo nepataisomai sugadinti jo drabužiai, t.y. megztinis ir batai, neužsiminė nei vienoje iš apklausų, kadangi jo niekas apie tai neklausė, daiktai išmesti, jų pateikti negali.

Ž. K. nurodo jog tai smulkmena ir dėl jų pretenzijų nebereikÅ¡. Taip pat nurodė, jog praÅ¡oma priteisti artimųjų kelionės iÅ¡laidų sumÄ 21,57 Eur sudaro artimųjų, pagrinde motinos, kelionės jį lankyti ligoninėje, iÅ¡laidos, kurias patyrė nukentėjusiojo motina, nes už jas mokėjo iÅ¡ savo lėšų. Bei papildė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ kaltinamojo jo naudai dar 294 Eur turėtų iÅ¡laidų (II t., b.b.l. 171,193,197,202).Nukentėjusiojo Ž.

K. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad Ž. K. nurodė vietÄ prie kavinės BBQ, adresu Pagavio g. 1, StrigailiÅ¡kio kaime, Ignalinos rajone, kur D. G. trenkė Ž. K. į veido sritį (I t., b.b.l. 28-34).Nukentėjusysis Ž. K. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo D. G. nusikaltimu patirtÄ 409,39 Eur turtinę žalÄ ir 3000 Eur neturtinę žalÄ (I t., b.b.l. 38-41, 42,43,44).Liudytoja I. K. nurodė, kad įvykis buvo seniai, todėl visų detalių neatsimena.

Teismui pagarsinus 2015 m. spalio 5 d. (II t., b.b.l. 10-11) ir 2016 m. vasario 1 d. (II t., b.b.l. 13-14) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, I. K. nurodė, jog Å¡ie parodymai yra teisingi ir paaiÅ¡kino, kad Ž. K. yra jos kaimynas, o kaltinamasis D. G. yra jos tolimas giminaitis, berods antros eilės pusbrolis. Su kaltinamuoju artimų ryÅ¡ių nepalaiko. 2015 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos neatsimena, buvo kavinėje BBQ, esančioje StrigailiÅ¡kio kaime, Ignalinos rajone. Vakarui baiginėjantis I. K. nurodo jai priklausančiu automobiliu nuvežusi savo draugus į IgnalinÄ , tada vėl grįžo į BBQ, automobilį pastatė pirmojoje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie klubo „BBQ“.

Būnant BBQ klube ji susitarė su klube buvusiais Ž. K. ir A. V. kad ji juos taip pat parveš namo. I. K. nurodo, jog iš BBQ klubo patalpų ji išėjo pirma, iš paskos išėjo Ž. K. ir paskutinis A. V.. Ar A. V. iš karto ėjo paskui juos, I. K. nurodo nemačiusi. I. K. nurodo, jog einant link automobilio, ji matė, kad aikštelėje yra ir daugiau automobilių ir apie 30 žmonių, kurie ruošėsi važiuoti į namus, pažįstamų ji nematė. Daugelis ignaliniečių jau buvo išvažiavę.

AikÅ¡telėje buvo likę daugiausiai atvykę iÅ¡ kitur. Eidama I. K. nieko negirdėjo, t.y. negirdėjo, kad kas bÅ«tų keikęsis ar Å¡Å«kavęs. Priėjusi prie savo automobilio, ji nurodo atsisėdusi už vairo. Prie jos automobilio priėjo ir Ž. K.. I. K. nurodo, kad pamatė, kaip prie Ž. K. priėjo kažkoks vaikinas, kurio I. K. neįžiÅ«rėjo, nes lauke buvo tamsu, apie kÄ jie kalbėjosi su Ž. K. ji negirdėjo. Tada Ž. K. stovėdamas prie I. K. automobilio Å¡ono, pasakė I. K.:

„AÅ¡ tuoj ateisiu“ ir nuėjo tolyn nuo automobilio. Automobilyje grojo muzika ir I. K. nurodo daugiau nieko negirdėjusi ir nemačiusi. Po kiek tai laiko ji įjungusi automobilio Å¡viesas ir pakėlusi akis pamatė, kaip netoli automobilio vyksta grumtynės. SmÅ«gių I. K. nurodo nemačiusi. Pamatė, tik kaip Ž. K. nugriuvo ant žemės, o D. G. atsistojo ant pievutės. I. K. nurodo iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio priėjusi artyn ir pasakiusi D. G.: “kÄ tu darai, ar turi proto“. D. G. nieko nepasakė.

IÅ¡ netoli buvusių ar priėjusių žmonių I. K. pažįstamų nurodo nemačiusi. Ž. K. iÅ¡ nosies labai bėgo kraujas, rankos buvo kruvinos. I. K. atnešė servetėlę kraujui nusivalyti. SuÅ¡uko, kad reikia kviesti greitÄ jÄ . I. K. nuvežė Ž. K. į Ignalinos rajono ligoninės priėmimo skyrių. Vežant Ž. K. matė, kad jo nosis patinusi. Pats Ž. K. nieko neaiÅ¡kino, kas jį sumušė. Dėl ko įvyko konfliktas, nežino. Konkrečiai įvardinti žmonių, kurie buvo prie BBQ klubo tuo momentu, kai įvyko konfliktas tarp Ž.

K. ir D. G., nepažįsta. Dauguma žmonių buvo nematyti, tad galimai buvo ne vietiniai, t.y. ne ignaliniečiai, todėl konkrečiai nė vieno asmens negali įvardinti vardu ir pavarde. Ž. K. tÄ vakarÄ buvo neblaivus, tačiau aplinkoje orientavosi, nesvirduliavo. PrieÅ¡ iÅ¡važiuojant iÅ¡ BBQ į namus, I. K. su Ž. K. susikalbėjo, jį liudytoja turėjo nuvežti į namus. Kad Ž. K. bÅ«tų su kokia nors panele tÄ vakarÄ BBQ, to I. K. nematė. I. K. nurodo nemačiusi, kad Ž. K. iÅ¡ BBQ kavinės bÅ«tų išėjęs su alaus bokalu ar alaus bokalÄ bÅ«tų statęs ant automobilio.Liudytojas J.

J. parodė, kad kaltinamÄ jį D. G. pažįsta gerai, bendrauja, susitinka kokį kartÄ per dvi savaites, o nukentėjusįjį ankščiau (iki įvykio) pažinojo tik iÅ¡ matymo, ankščiau matė krepÅ¡inio varžybose, tarpusavio santykiai normalÅ«s. 2015 m. rugpjūčio mėn. tikslios datos neatsimena, kartu su D. U. atvažiavo į klubÄ BBQ, esantį StrigailiÅ¡kio kaime, Ignalinos rajone. Neatsimena ar jie kÄ atvežė į klubÄ ar atvažiavo kažko pasiimti. Klubui užsidarant, tikslaus laiko pasakyti negali, kartu su D.

U. ruošėsi važiuoti namo, jų automobilis stovėjo pastatytas prie žolytės, prieÅ¡ais pat įvažiavimÄ . J. J. nurodė, kad jam kartu su T. N. ir D. U. stovint lauke, pamatė, link jų ateinantį pažįstamÄ D. G., kuris ėjo link jų pasisveikinti ir nuėjo Å¡iek tiek toliau prie ten jo laukusių draugų. Tada iÅ¡girdo kaip iÅ¡ kitos kompanijos, stovėjusios lauke, vienas iÅ¡ vaikinų, t.y. Ž. K. pradėjo rėkauti :“ G. ateik čia“. IÅ¡ pradžių D. G. nekreipė dėmesio, tačiau Ž.

K. pradėjo jam sakyti: “ateik čia atlapausi, kÄ bijai ateiti susimuÅ¡ti?“. Ž. K. tarsi D. G. provokavo. Liudytojas J. J. nurodo, jog buvo akivaizdu, kad Å¡ie žodžiai yra skirti bÅ«tent D. G., Ž. K. juos sakydamas žiÅ«rėjo į D. G.. Tada D. G. priėjo prie Ž. K.. KÄ jie tarpusavyje kalbėjo to liudytojas negirdėjo. Tada Ž. K. rankos kumščiu, kurios rankos neįsidėmėjo, trenkė D. G. vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį. D. G. su rankos kumščiu, kuria neįsidėmėjo, du kartus trenkė Ž.

K. į veido sritį. Po suduoto antro smÅ«gio Ž. K. nugriuvo. Liudytojas nurodė, kad galimai Ž. K. nugriuvo ant trinkelių, netoliese buvo bordiÅ«ras. Ž. K. keliantis, D. G. su koja, kuria negali pasakyti, trenkė dar vienÄ kartÄ jam, į kuriÄ kÅ«no vietÄ trenkė neįsidėmėjo. Ar pataikė nežino. Viskas įvyko labai staigiai. Kiek pamena D. G. su draugais iÅ¡važiavo į namus, o J. J. po kurio laiko taip pat iÅ¡važiavo į namus. Prie nukentėjusiojo Ž. K. priėjęs nebuvo, į konfliktÄ nesikiÅ¡o, nes tai ne jo reikalas, tÄ vakarÄ su D.

G. nebuvo vienoje kompanijoje. TÄ vakarÄ jis alkoholinių gėrimų nevartojo. Liudytojas J. J. nurodo jog jo manymu, nukentėjusysis Ž. K. buvo gerokai iÅ¡gėręs ar buvo iÅ¡gėręs D. G. nežino, nes su juo tÄ vakarÄ kartu nebuvo, jei ir buvo iÅ¡gėręs, to nesimatė.Liudytojas E. M. parodė, kad kaltinamÄ jį D. G. pažįsta, jo tarpusavio santykiai normalÅ«s, kaip paprastų pažįstamų, su juo susitinka retai, kokį kartÄ Ä¯ pusmetį, o nukentėjusįjį pažįsta tik iÅ¡ matymo, tarpusavio santykiai normalÅ«s. 2015 m. galimai rugpjūčio mėn., tikslios datos neatsimena, kartu su draugais atvažiavo į klubÄ BBQ, esantį StrigailiÅ¡kio kaime Ignalinos rajone.

Apie 04 val.00 min. užsidarius klubui, nemažai jaunimo stovėjo lauke. Liudytojui stovint kompanijoje, kuri buvo iÅ¡ Å venčionių, prie jų priėjo iÅ¡ matymo pažįstamas Ž. K.. PrieÅ¡ tai, išėjęs iÅ¡ BBQ baro, Ž. K. priėjo prie automobilio, prie kurio stovėjo dar keli žmonės, pastatė alaus bokalÄ ir tuomet nuo automobilio priėjęs prie jų kompanijos, bÅ«damas kažkur apie 3-5 metų atstumu pasakė Å¡alia E. M. stovėjusiam D. G. :“ Ateik čia atlapausi, ateik vienas ant vieno“.

Liudytojas nurodo, jog iš nukentėjusiojo Ž. K. gestų, žvilgsnio, nukreipto į D. G., jis suprato, kad šie žodžiai yra skirti būtent D. G.. Iš pradžių D. G. pasakė, kad jis nenori problemų ir nenori eiti. Tačiau, kai Ž. K. priėjęs arčiau ėmė jį pravardžiuoti „atlėpausiu“ jis priėjo prie Ž. K. artyn. D. G. su Ž. K. stovėjo apie 1-2 metrų atstumu nuo liudytojo, bet buvo tamsu ir jis tiksliai nematė kas kam ir kur trenkė, paprasčiausiai matė, kad prasidėjo kokie tai judesiai, tiek vienas, tiek kitas mosikavo rankomis.

Matė, kaip D. G. gynėsi, nematė ar nukentėjusysis Ž. K. pataikė D. G. ar ne. Vėliau aplink juos susidarė žmonių „ratukas“. Be to buvo tamsu. Kas kuris kam trenkė tikrai nematė. E. M. nurodė, kad tik matė, kai žmonės jau išsiskirstė, o Ž. K. gulėjo ant žemės. Liudytojas nurodo jos jis niekur nesikišo, nes tai ne jo reikalas. Po to E. M. išvažiavo į namus, kaltinamasis D. G. su juo nevažiavo.Liudytojas D. U. parodė, kad D. G. pažįsta gerai, nes jie draugai.

Nukentėjusįjį Ž. K. pažįsta tik iÅ¡ matymo, tarpusavio santykiai normalÅ«s, nekonfliktavo. 2015 m. vasaros pabaigoje, tikslios datos neatsimena, Å¡eÅ¡tadienį, automobiliu, kurį vairavo jis pats, kartu su J. J. ir dviem panelėmis apie 22 val. atvažiavo į klubÄ BBQ, esantį StrigailiÅ¡kio kaime, Ignalinos rajone. Liudytojas nurodė, kad kartu su J. J. pačiame klubo viduje nebuvo. Atvežė tik paneles į klubÄ . VisÄ vakarÄ buvo prie klubo BBQ, važinėjo po IgnalinÄ . Apie 04 val. prieÅ¡ užsidarant klubui, stovint lauke netoli savo automobilio, pamatė kaip iÅ¡ klubo išėjo D.

G., kuris sustojo ir ėmė su jais kalbėtis. Pro Å¡alį eidamas iÅ¡ matymo tik pažįstamas Ž. K. pasakė Å¡alia liudytojo stovėjusiam D. G.:“ Ei ateik čia atlapausi“. Liudytojo požiÅ«riu, nukentėjusysis Ž. K. buvo neblaivus, jis iÅ¡ klubo buvo išėjęs su alaus bokalu, kurį prieÅ¡ prieinant prie D. G. buvo pastatęs ant maÅ¡inos. Kieno tai maÅ¡ina, D. U. nurodo nežinantis. D. G. iÅ¡ pradžių nekreipė dėmesio į Ž. K. Å¡Å«kavimus. Ž. K. toliau rėkavo tÄ patį, tada D.

G. paklausė Ž. K.:“ ar į mane čia kreipiesi?“, Ž. K. pasakė: “taip“. Tuomet D. G. priėjo arčiau prie Ž. K.. KÄ jie po to tarpusavyje kalbėjo liudytojas D. U. negirdėjo. Tada pamatė kaip Ž. K. rankos kumščiu, kurios rankos neįsidėmėjo, trenkė D. G. vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį. Ä®vyko muÅ¡tynės. D. G. rankos kumščiu trenkė Ž. K. į veido sritį, kiek kartų pasakyti negali. Ž. K. nugriuvo ir prie jo pribėgo daug žmonių. Liudytojas nurodo nebuvo priėjęs prie nukentėjusiojo.

Viskas įvyko labai greitai ir nespėjo sureaguoti bei sulaikyti D. G.. Vėliau jie iÅ¡važiavo į namus.Liudytojas T. N. parodė, kad kaltinamÄ jį D. G. jis pažįsta, dažniausiai bendrauja virtualiai, o nukentėjusiojo Ž. K. nepažįsta. 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos ir laiko neatsimena, Å¡eÅ¡tadienį, atvažiavo į kavinę BBQ, esančiÄ StrigailiÅ¡kio kaime, Ignalinos rajone. Klube bendravo su pažįstamu D. G., kurį tÄ vakarÄ matė vartojant alkoholį, tačiau kiek ir ko iÅ¡gėrė D.

G. pasakyti negali. Ž. K. tÄ vakarÄ klube nematė. PrieÅ¡ klubo užsidarymÄ , kiek tiksliai buvo valandų neatsimena, lauke kartu su draugais J. J. ir D. U. laukė kada atvažiuos jų pasiimti. Tuo metu nuo klubo pastato link jų ėjo D. G., kuris irgi turėjo kartu važiuoti. D. G. einant link jų, vaikinas iÅ¡ kitos kompanijos, stovėjusios netoli jų pasakė D. G.:" ateik čia atlapausi". Kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, tai buvo Ž. K.. IÅ¡ to, kaip Å¡ie žodžiai Ž. K. buvo pasakyti, liudytojas nurodo supratęs, kad jie skirti D.

G.. Tai suprato ir pats D. G.. Liudytojas nurodo, kad pagalvojo, kad tas vaikinas yra jo pažįstamas ir kad taip sakydamas juokauja. Iš pradžių D. G. į tai nekreipė dėmesio, be po to iškarto gretai priėjo prie to vaikino. Liudytojas T. N. nurodo, jog D. G. įžeidė šie nukentėjusiojo Ž. K. pasakyti žodžiai. D. G. nėra ūmaus būdo, tačiau išgirsti tokius žodžius iš nepažįstamo asmens nėra malonu. Sprendžiant iš išsakytų replikų buvo akivaizdu, kad Ž.

K. yra neblaivus. D. G. ir Ž. K. stovėjo apie 5 metrus atstumu nuo liudytojo. KÄ jie kalbėjo negirdėjo, tačiau matė kaip Ž. K. vienÄ kartÄ rankos, kurios neįsidėmėjo, kumščiu trenkė D. G. į veido sritį. Tada D. G. tam vaikinui du kartus rankos kumščiu trenkė į galvos sritį ir galimai vienÄ kartÄ su koja, tačiau į kuriÄ sritį kÅ«no neatsimena. Po antro suduoto D. G. smÅ«gio, Ž. K. nugriuvo ant trinkelių. Vėliau iÅ¡važiavo į namus.Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 688/2016(01) nurodoma, kad Ž.

K. padaryta: odos nubrozdinimai veide ir kraujosruva apie kairę akį, daugybiniai veido kaulų (nosikaulio, kairio skruostikaulio ir jo lanko, kairės akiduobės sienelių, kairio žandinio ančio sienelių) lūžimai, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl nurodytų veido kaulo lūžių. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu ( II t.b.l. 1-2).Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje ir IeÅ¡kinių pateikimui pagal teisinių institucijų užklausÄ pažymoje nurodyta, jog Ž.

K. nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. gydytas VÅ¡Ä® Visagino ligoninėje, nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. rugpjūčio 27 d. gydytas VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio Klinikoje., o 2015 m. rugpjūčio 28 d. konsultuotas neurologo UAB „Kontravesta“, jam suteiktos asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Ž. K. suteiktų iÅ¡ PSDF biudžetų lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina-908,96 Eur. (I t., b. b. l. 52,53,54).Civiliniu ieÅ¡kovu byloje pripažinta Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 908,96 Eur sumÄ už apmokėtas Ž.

K. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (I t., b.b.l. 48-49).Civiliniu ieÅ¡kovu byloje pripažintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 786,05 Eur sumÄ už Ž. K. skirtÄ ligos paÅ¡alpÄ (I t., b.b.l. 57-58, 59,60, 62-66).Akistatos protokole užfiksuota, jog ir nukentėjusysis Ž. K. ir kaltinamasis D. G. liko prie savo ankščiau duotų parodymų (II t., b.b.l. 42-44).Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad kaltinamasis D.

G. nurodė vietÄ prie kavinės BBQ, adresu Pagavio g. 1, StrigailiÅ¡kio kaime, Ignalinos rajone, kur jam stovint Ž. K. , rodydamas į jį pirÅ¡tu, pasakė „Ateik čia gaidy vienas ant vieno“, vietÄ , kurioje D. G. ranka pastÅ«mė Ž. K., kur ir kokiu bÅ«du Ž. K. vienÄ kartÄ deÅ¡ine ranka sudavė viena smÅ«gį D. G. į galvos sritį ir kur bei kokiu bÅ«du D. G. sudavė pakaitomis deÅ¡ine ir kaire ranka ne mažiau trijų smÅ«gių Ž. K. į galvos sritį (II t., b.b.l. 65-74).Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiojo Ž.

K., liudytojų I. K., T. N., J. J., D. U., E. M., paties D. G. parodymais ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada įrodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 16 d. apie 03 val. 30 min., Ignalinoje, Pagavio g. 1, prie klubo BBQ akademija, D. G., ne mažiau trijų kartų deÅ¡ine ir kaire rankomis sudavęs Ž. K. į galvos sritį, padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . D. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, nes tris kartus rankomis suduodamas Ž. K. į galvos sritį, ir padarydamas pastarajam odos nubrozdinimus veide, daugybinius kaulų (nosikaulio, kairės akiduobės sienelių, kairio skruostikaulio lanko, kairio žandinio ančio sienelių) lūžius, sužalojo Ž.

K., kuris dėl patirtų sužalojimų ilgai sirgo – sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.D. G. inkriminuota nusikalstama veika laikytina visiÅ¡kai įrodyta, yra kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos dispozicijÄ .Dėl bausmės.D. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad:

1) kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ;

2) atsiprašė nukentėjusiojo;

3) veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 d. 2 p.,10 p., 2 d.).D. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo D. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo D. G. padaryta nusikalstama veika, priskirtina nesunkių nusikaltimų grupei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 4 d); į kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta esant netiesioginei tyčiai: suduodamas tris smÅ«gius nukentėjusiajam Ž.

K. į veido sritį kaltinamasis D. G. suprato savo veikimo pavojingumÄ ir neiÅ¡vengiamÄ ar galimÄ pavojingų padarinių atsiradimÄ , tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal faktiÅ¡kai atsiradusius padarinius – nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymÄ ), kaltininko asmenybę (kaltinamasis D. G. yra jauno amžiaus, ankščiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi Å venčionių profesinio rengimo centre, charakterizuojamas teigiamai (II t., b.b.l. 95), sportuoja), taip pat kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir mano, jog kaltinamajam D.

G. yra skirtina Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, mažesnė nei Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalyje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis. Baudos skyrimas - netikslingas, nes kaltinamasis nedirba, savarankiÅ¡kų pajamų ar turto neturi. AreÅ¡to ar laisvės atėmimo bausmė, įvertinus kaltinamojo asmenybę, socialinę brandÄ ir jo veiklÄ , atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis D. G. teisiamas pirmÄ kartÄ , bÅ«tų pernelyg griežta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nukentėjusiojo atstovo pateiktas Lietuvos teismų informacinės sistemos iÅ¡raÅ¡as dėl Å venčionių rajono apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos tvarkaraščio (II t., b.b.l. 206), kurioje kaltinamuoju įvardintas D. G. (teisiamasis posėdis paskirtas 2016 m. birželio 21 d. 14 val. 00 min.), negali bÅ«ti objektyviu ir pagrįstu pagrindu tenkinti nukentėjusiojo atstovo praÅ¡ymÄ ir skirti pirmÄ kartÄ teisiamam kaltinamajam D. G. su laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę.

Siekiant padėti kaltinamajam D. G. pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai:

1) per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) dalyvauti elgesio pataisos programose.Dėl civilinių ieÅ¡kinių.Civiliniu ieÅ¡kovu byloje pripažinta Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 908,96 Eur sumÄ už apmokėtas Ž. K. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas (I t., b.b.l. 48-49). IeÅ¡kinys paremtas dokumentais, patvirtinančiais Valstybinės ligonių kasos iÅ¡laidas, todėl yra pagrįstas ir tenkinamas.Civiliniu ieÅ¡kovu byloje pripažintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo 786,05 Eur sumÄ už Ž.

K. skirtÄ ligos paÅ¡alpÄ (I t., b.b.l. 57-58, 59,60, 62-66). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – Fondo valdyba) už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2015-08-16 iki 2015-09-18 iÅ¡mokėjo nukentėjusiajam Ž. K. 786,05 Eur ligos paÅ¡alpÄ ir dėl nukentėjusiajam Ž. K. iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų pareiÅ¡kė 786,05 Eur civilinį ieÅ¡kinį Å¡ioje baudžiamojoje byloje (II t., b.b.l. 57-58). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog regresiniai ieÅ¡kiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2014).

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis nustato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Fondo valdybos regresiniai reikalavimai draudiminį įvykį sukėlusiam asmeniui nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, Fondo valdybos pareikštas regresinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-99-581/2016).Nukentėjusysis Ž.

K. pareiÅ¡kė kaltinamajam D. G. civilinį ieÅ¡kinį dėl 409,39 Eur turtinės žalos ir 3000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo (I t., b.b.l. 38-41,42,43,44). Teisminio bylos nagrinėjimo metu papildė civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡ydamas papildomai priteisti iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo naudai 294,03 Eur. sumÄ turėtų iÅ¡laidų (II t., b.b.l. 171, 193, 197, 202).Dėl turtinės žalos.Nukentėjusysis Ž. K. pareiÅ¡kė kaltinamajam D. G. civilinį ieÅ¡kinį dėl 703,42 Eur turtinės žalos, kuriÄ sudaro Å¡io patirtos iÅ¡laidos:Vaistai ir kitos medicinos paslaugos – 57,49 Eur (pateikti čekiai, I t., b.b.l. 42, 43);Kelionių iÅ¡laidos (nukentėjusiojo lankiusių artimųjų)-21,57 Eur;Kelionės iÅ¡laidos :

Ignalina-Vilnius ir Vilnius-Ignalina į Vilniaus universiteto Žalgirio klinikÄ automobiliu-30 Eur (kuro čekis nėra iÅ¡saugotas), bei kelionės iÅ¡laidos į tris teismo posėdžius iÅ¡ Vilniaus į IgnalinÄ : 58,47 Eur (II t., b.b.l. 173) ir 29,66 Eur (II t., b.b.l. 201, 203), viso 118,13 Eur. IÅ¡laidos už teisines paslaugas (civilinio ieÅ¡kinio suraÅ¡ymas, atstovavimas teisme, teisinės konsultacijos) 360 Eur (I t., b.b.l. 38-41, 44, II t., b.b.l. 172, 194, 195, 196, 197), bei notaro paslaugos įforminant įgaliojimÄ atstovui – 15,90 Eur (II t., b.b.l. 154, 171).Negautos pajamos-40,33 Eur (vidutinės dviejų mėnesių pajamos 1300,92 Eur, minus rugpjūčio, rugsėjo mėn. gautas atlyginimas 639,61 Eur, minus SODROS iÅ¡mokėta suma 620,98 Eur, lygu 40,33 Eur) (I t., b.b.l. 38-41, II t., b.b.l. 204, 150);Sugadinti drabužiai-90 Eur (sugadinti batai-apie 60 Eur ir suplėšytas megztinis-apie 30 Eur), kurie buvo iÅ¡mesti kaip netinkami dėvėti.Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Civilinio kodekso 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sÄ voka bendrÄ ja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios iÅ¡laidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos iÅ¡raiÅ¡kos turi bÅ«ti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkcijÄ .

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Nuostolius Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.288 straipsnio 1 dalį, žala atlyginama nuo jos padarymo dienos.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama. Žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis (civilinis ieÅ¡kovas) Ž. K. pateikė reikalavimÄ atlyginti 21,57 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ patyrė ne pats nukentėjusysis, o jo artimieji, kurie nėra pripažinti Å¡ioje baudžiamojoje byloje nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiais asmenimis.

Kadangi Ž. K. nurodytÄ 21,57 Eur turtinę žalÄ patyrė ne nukentėjusysis, o tretieji asmenys, todėl Ž. K. praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ kaltinamojo Ž. K. naudai 21,57 Eur trečiųjų asmenų patirtas kelionės iÅ¡laidas, atmestinas.Nukentėjusysis (civilinis ieÅ¡kovas) Ž. K. pateikė reikalavimÄ atlyginti 30 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ patyrė vykdamas automobiliu iÅ¡ Ignalinos į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikas ir atgal bei kelionės iÅ¡laidos į tris teismo posėdžius iÅ¡ Vilniaus į IgnalinÄ : 58,47 (II t., b.b.l. 173) ir 29,66 Eur (II t., b.b.l. 201, 203), viso 118,13 Eur.Teismui nekyla abejonių dėl civilinio ieÅ¡kovo nurodytų patirtų iÅ¡laidų sÄ sajumo su nusikaltimu (remiantis Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje ir IeÅ¡kinių pateikimui pagal teisinių institucijų užklausÄ pažymoje nurodyta, jog Ž.

K. nuo 2015 m. rugpjūčio 24 d. iki 2016 m. rugpjūčio 27 d. gydytas VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje į kuriÄ asmuo atvyko savarankiÅ¡kai(I t., b. b. l.

52) bei jo dalyvavimo trijose teismo posėdžiuose (2016 m. balandžio 21 d., 2016 m. gegužės 10 d. ir 2016 m. gegužės 20 d.), jų vertės, kuri yra pakankamai protinga bei Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų ( II t., b.b.l. 173,201, 203), todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.Nukentėjusysis (civilinis ieÅ¡kovas) Ž. K. pateikė reikalavimÄ atlyginti 57,49 Eur dydžio iÅ¡laidas, patirtas perkant vaistus ir gaunant medicinines paslaugas. Å ias iÅ¡laidas nukentėjusysis Ž.

K. grindė prie civilinio ieškinio pateiktais vaistinės ir VšĮ Visagino ligoninės išduotais kasos kvitais (I t., b.b.l. 42-43), tačiau išanalizavus pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, matyti, jog juose užfiksuota suminė išraiška nesutampa su pareikšto reikalavimo dydžiu. Remiantis pateiktais išlaidas patvirtinančiais dokumentais (kasos kvitais) viso nukentėjusysis (civilinis ieškovas) Ž. K. laikotarpyje nuo 2015-08-16 iki 2015-08-22 vaistų ir medicininių paslaugų įsigijimui patyrė 21, 50 Eur išlaidas, o 35,99 Eur sumai įsigyti vaistai buvo kompensuoti iš sveikatos draudimo lėšų (2015-08-16, 2015-08-17 UAB Eurovaistinės kasos kvitai) (I. t., b.b.l. 42).

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis Ž. K. nurodė, jog jis yra sudaręs sutartį su draudimo bendrove „Compensa“, kuriai jis moka įmokas, todėl pritaikyta kompensacija už vaistų pirkimÄ turi bÅ«ti pripažinta kaip jo turėtos iÅ¡laidos ir teismo jam priteistos. Tai patvirtindamas, nukentėjusysis Ž. K. pateikė teismui Sveikatos draudimo liudijimÄ serija SD Nr. GKH/01169/15 (II t., b.b.l. 198-201). IÅ¡analizavus teismui pateiktÄ Draudimo sutartį serija SD Nr. GKH/01169/15, matyti, jog analizuojamu atveju Draudikas yra C.

V. Insurance Group SE, Europos bendrovė, o Draudėjas - uždaroji akcinė bendrovė „Selecta“, draudžianti savo darbuotojus pagal sveikatos draudimo programÄ . Remiantis teismui pateiktais dokumentais, draudimo sutartį yra sudaręs ne nukentėjusysis, o jo darbdavys, kuris ir moka draudimines įmokas (kaip teismo posėdžio metu patvirtino nukentėjusysis Ž. K. Å¡i draudimo sutartis yra darbuotojų skatinimo forma), duomenų, kad pats nukentėjusysis mokėtų Å¡ias draudimines įmokas teismui nepateikta, be to, atkreiptinas dėmesys, jog teismui pateiktas Sveikatos draudimo liudijimas serija SD Nr. GKH/01169/15, iÅ¡duotas 2015 m. rugsėjo 8 d., jame nurodytas draudimo laikotarpius nuo 2015-09-25 iki 2016-09-24, tuo tarpu nukentėjusysis (civilinis ieÅ¡kovas) Ž.

K., praÅ¡o priteisti iÅ¡laidas už vaistų ir medicininių paslaugų įsigijimÄ laikotarpiu nuo 2015-08-16 iki 2015-08-22.Remiantis iÅ¡dėstytu, nukentėjusiojo (civilinio ieÅ¡kovo) Ž. K. praÅ¡ymas priteisti 57,49 Eur, iÅ¡laidų, patirtų už vaistus ir gautas medicinines paslaugas tenkintinas dalinai tik pagrįstų raÅ¡ytiniais įrodymais 21,50 Eur iÅ¡laidų apimtimi.Nukentėjusysis (civilinis ieÅ¡kovas) Ž. K. pateikė reikalavimÄ atlyginti 360 Eur iÅ¡laidų, turėtų už teisines paslaugas (teisinės konsultacijos, civilinio ieÅ¡kinio parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose) (I t., b.b.l. 38-41, 44, II t., b.b.l. 172, 194, 195, 196, 197), bei notaro paslaugos įforminant įgaliojimÄ atstovui – 15,90 Eur (II t., b.b.l. 154, 171).Pagrįsdamas minėtas iÅ¡laidas, nukentėjusysis (civilinis ieÅ¡kovas) Ž.

K. pateikė: 2016 m. vasario 12 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija EG Nr. 008, 2016 m. vasario 11 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 841, 2016 m. balandžio 18 d. notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ , 2016 m. gegužės 10 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija EG Nr. 013, 2016 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 886, 2016 m. gegužės 19 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija EG Nr. 015, 2016 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 888. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas atstovo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismui nekyla abejonių dėl nukentėjusiojo (civilinio ieÅ¡kovo) nurodytų patirtų iÅ¡laidų sÄ sajumo su nusikaltimu bei nagrinėjama baudžiamÄ ja byla, jų vertės, kuri yra pakankamai protinga bei dėl Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų tikrumo, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.Nukentėjusysis (civilinis ieÅ¡kovas) Ž. K. pateikė reikalavimÄ atlyginti 40,33 Eur negautų pajamų. Nukentėjusysis nurodo, jog vidutinės jo gautų dviejų mėnesių pajamos 1300,92 Eur, iÅ¡ jų atėmus rugpjūčio, rugsėjo mėn. gauto atlyginimo 639,61 Eur dalį ir atėmus SODROS iÅ¡mokėtÄ sumÄ 620,98 Eur, matyti, jog 2015 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, gydymosi nuo nusikalstamos veikos metu patirtų sužalojimų metu, Ž.

K. gautos pajamos buvo mažesnės 40,33 Eur, kuriuos Ž. K. ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltininko.Pagal Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , aiÅ¡kinamÄ kitų Civilinio kodekso normų ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 966, patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų kontekste, socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kuriÄ dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo, dydį, o atsakingas asmuo – žalÄ padaręs ar įstatymų nustatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ privalantis atlyginti asmuo – nukentėjusiam asmeniui turi atlyginti tik tÄ turtinės žalos dalį, kuri virÅ¡ija nukentėjusiajam iÅ¡mokėtų socialinių iÅ¡mokų dydį.

Taigi padaryta turtinė žala gali bÅ«ti kompensuojama ne tik civilinės atsakomybės institutu, bet ir alternatyviais žalos kompensavimo bÅ«dais – Å¡iuo atveju socialinio draudimo (ligos) iÅ¡mokomis.IÅ¡analizavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymÄ apie Ž. K. gautas pajamas ir iÅ¡skaičiuotas įmokas už 2015 m. balandžio 1 d. – 2016 m. balandžio 30 d. laikotarpį (II t., b.b.l. 150) bei uždarosios akcinės bendrovės „Selecta“ 2016 m. vasario 11 d. pažymÄ Nr. 1 apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas (II t., b.b.l. 204-205), matyti, jog uždarojoje akcinėje bendrovėje „Selecta“ dirbančio Ž.

K. gautas darbo užmokestis: 2015 m. gegužės mėn.-655,60 Eur., 2015 m. birželio mėn.-755,10 Eur, 2015 m. liepos mėn. – 540,67 Eur,, 2015 m. spalio mėn.-646,30 Eur, 2015 m. lapkričio mėn.-646,30 Eur, 2015 m.gruodžio mėn.-669,10 Eur., tai yra vidutiniškai gautas darbo užmokestis iki draudiminio įvykio ir po to (už šešis mėnesius), atskaičius mokesčius, sudarė apie 652,18 Eur į mėnesį (II t., b.b.l.204,205). Remiantis jau minėta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažyma bei prie ieškinio pateikta 2015 m. rugsėjo 25 d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažyma Nr. 11-48-11161 (I t., b.b.l. 66) , 2015 m. rugpjūčio mėnesį Ž. K. buvo išmokėta: 383,40 Eur darbo užmokesčio ir 258,74 Eur ligos pašalpa (viso-642,14 Eur), 2015 m. rugsėjo mėnesį Ž. K. buvo išmokėta: 256,21 Eur darbo užmokesčio ir 362,24 Eur ligos pašalpa (viso-618,45 Eur). Kadangi remiantis teismui pateiktais dokumentais, nukentėjusysis Ž. K. dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais gavo mažesnes nei vidutinės jo iki tol ( ir vėliau) gautos pajamos, prašymas priteisti iš kaltinamojo Ž.

K. naudai 40,33 Eur negautų pajamų, tenkintinas.Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis (civilinis ieÅ¡kovas) Ž. K. pateikė reikalavimÄ atlyginti 90 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ patyrė dėl sugadintų batų (apie 60 Eur) ir suplėšyto megztinio (apie 30 Eur), kuriuos turėjo iÅ¡mesti kaip netinkamus dėvėti toliau. Kadangi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių patirtÄ 90 Eur dydžio turtinę žalę dėl drabužių suplėšimo ir batų sugadinimo (apie tai, jog buvo sugadinti batai ar drabužiai nėra užfiksuota nei apžiÅ«ros, akistatos ar parodymų patikrinimo vietos protokoluose, apie tai nukentėjusysis Ž.

K. neužsiminė nei vienoje iÅ¡ ikiteisminio metu atliktų liudytojo apklausų metu, Å¡ie daiktai nebuvo pateikti ir apžiÅ«rėti daiktų apžiÅ«ros protokolu ), be to, atsižvelgus į nusikaltimo padaryto prieÅ¡ nukentėjusį pobÅ«dį, mechanizmÄ ir nustatytas aplinkybes (kurias patvirtina ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis) Ž. K. per trumpÄ laiko tarpÄ vienas paskui kitÄ buvo suduoti trys smÅ«giai į veido sritį (tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo nevyko grumtynės, nukentėjusysis nebuvo tampomas ir pan.), todėl vien prielaida, kad drabužiai ir avalynė buvo sugadinti nepataisomai ir netinkami naudoti, nesant Å¡iÄ aplinkybę bei daiktų vertę patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindu Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį tenkinti, todėl civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl 90 Eur turtinės žalos už sugadintus drabužius ir avalynę priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Be to atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismo posėdžio metu nukentėjusysis Ž. K. atsisakė Å¡io civilinio ieÅ¡kinio dalies reikalavimo (II t., b.b.l. 183).Neturtinė žala.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Tačiau Å¡is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintinÄ neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visÄ reikÅ¡mingų aplinkybių kompleksÄ , nustatyti teisingÄ ir protingÄ kompensacijÄ nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Tai yra teismas turi nustatyti tokį protingÄ kompensacijos už neturtinę žalÄ dydį, kad atsakovas bÅ«tų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti neturtinę žalÄ . Tai reiÅ¡kia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistÄ sumÄ .Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimÄ , reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iÅ¡ esmės panaÅ¡ioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiÅ¡kai suvienodinti teismų praktikos Å¡ioje srityje iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Byloje kilęs ginčas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur (500 Lt) iki 7240,50 Eur (25 000 Lt), tačiau įprastai priteisiama apie 2896,20 Eur (10 000 Lt) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-78-693/2015, Nr. 2K-5/2014, Nr. 2K-303/2013 ir kt.).

Pavyzdžiui, bylose, kai nesunkus sveikatos sužalojimas, be kita ko, reiÅ¡kiasi nosies kaulų lūžiu, priteisiamos įvairios sumos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur (2000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2008 – 1158,48 Eur (4000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012 – 2027,34 Eur (7000 Lt), kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-497/2011 – 2896,20 Eur (10 000 Lt).Å ioje byloje nustatyta, kad konfliktas kilo tarp iÅ¡ matymo pažįstamų asmenų, tai yra tarp tÄ vakarÄ viename klube alkoholinius gėrimus vartojusių nukentėjusiojo Ž.

K. ir kaltinamojo D. G.. Nukentėjusysis Ž. K. nurodo, jog 2015 m. rugpjūčio 16 d. apie 03 val. 30 min. išėjo iÅ¡ klubo BBQ į namus. Ruošėsi eiti pėsčiomis. Per visÄ vakarÄ buvo iÅ¡gėręs apie 3-4 bokalus alaus, nesijautė stipriai apgirtęs. Prie kavinės BBQ esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, prie įvažiavimo pamatė, kad stovi galimai penki asmenys. Vienas iÅ¡ vaikinų, kurį Ž. K. nurodo pažinojęs tik iÅ¡ matymo, t.y. D. G., pasakė:“ Ateik čia, gaidžiai...., ignalinski JÅ«s“.

Tiksliai atkartoti kÄ sakė negali. Ž. K. nurodo paklausęs: “ KÄ sakei, kas yra, kokios problemos?“. Tas pats vaikinas pasakė:“ Gal nori gauti?“. Tada tas pats vaikinas, tai yra kaltinamasis D. G., kuria ranka neįsidėmėjo, vienÄ kartÄ rankos kumščiu trenkė Ž. K. į veido sritį. Ž. K. nurodė, kad po suduoto smÅ«gio nieko neatsimena, nes „atsijungė“. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. K. (nukentėjusiojo Ž. K. kaimynė, bei kaltinamojo D.

G. antros eilės pusseserė, su juo nepalaikanti artimų ryšių) parodė, jog iš 2015 m. rugpjūčio 15 d. į 16 d. būnant BBQ klube ji susitarė su klube buvusiais Ž. K. ir A. V. kad ji juos parveš namo. I. K. nurodo, jog 2016 m. rugpjūčio 16 d. apie 03 val. 30 min. iš BBQ klubo patalpų ji išėjo pirma, iš paskos išėjo Ž. K. ir paskutinis A. V.. Ar A. V. iš karto ėjo paskui juos, I. K. nurodo nemačiusi. I. K. nurodo, jog einant link automobilio, ji matė, kad aikštelėje yra ir daugiau automobilių ir apie 30 žmonių, kurie ruošėsi važiuoti į namus, pažįstamų ji nematė.

Eidama I. K. nieko negirdėjo, t.y. negirdėjo, kad kas bÅ«tų keikęsis ar Å¡Å«kavęs. Priėjusi prie savo automobilio, ji nurodo atsisėdusi už vairo. Prie jos automobilio priėjo ir Ž. K.. I. K. nurodo, kad pamatė, kaip prie Ž. K. priėjo kažkoks vaikinas, kurio I. K. neįžiÅ«rėjo, nes lauke buvo tamsu, apie kÄ jie kalbėjosi su Ž. K. ji negirdėjo. Tada Ž. K. stovėdamas prie I. K. automobilio Å¡ono, pasakė I. K.: „AÅ¡ tuoj ateisiu“ ir nuėjo tolyn nuo automobilio.

Po kiek tai laiko ji įjungusi automobilio šviesas ir pakėlusi akis pamatė, kaip netoli automobilio vyksta grumtynės. Smūgių I. K. nurodo nemačiusi. Pamatė, tik kaip Ž. K. nugriuvo ant žemės, o D. G. atsistojo ant pievutės. Remiantis baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų J. J., D. U., E. M., T. N. parodymais (kurių parodymais teismas neturi pagrindo abejoti) iš pradžių tarp šalių kilo žodinis konfliktas, kurio iniciatoriumi, kaip nurodo liudytojai, buvo prie jų priėjęs pats nukentėjusysis Ž.

K.. Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje liudytojais apklausti J. J., D. U., E. M., T. N., kaltinamasis D. G. nurodo, jog nukentėjusysis Ž. K. buvo akivaizdžiai neblaivus (kÄ patvirtino nukentėjusiojo Å¡Å«kaujamos replikos, neriÅ¡li kalba ir judesiai), apie tai, jog tÄ vakarÄ vartojo alkoholinius gėrimus neneigė ir pats nukentėjusysis. Pasak minėtų liudytojų, Ž. K. išėjęs iÅ¡ klubo patalpų ir stovėdamas nepažįstamų asmenų draugijoje, provokuodamas ir įžeidinėdamas D.

G. ėmė jam Å¡Å«kauti:“ ateik čia atlepausi, ateik vienas ant vieno“. Liudytojai nurodo, jog iÅ¡ Ž. K. žvilgsnio, gestų buvo akivaizdu, jog jis kreipiasi bÅ«tent į D. G.. Ž. K. ir D. G. priėjus vienam prie kito, pasak liudytojų J. J., D. U., E. M., T. N., nukentėjusysis Ž. K. rankos kumščiu trenkė D. G. į veidÄ , tuomet D. G. trenkė Ž. K. atgal, o pastarasis nuo rankomis suduotų smÅ«gių, nugriuvo ant žemės. Nukentėjusysis Ž. K. ir jo atstovas nurodo, jog teismas neturėtų vadovautis liudytojais apklaustų J.

J., D. U., E. M., T. N. parodymais, kadangi dalis jų yra kaltinamojo D. G. pažįstami, o dalis - pastarojo draugai. Tuo tarpu kitų asmenų, mačiusių įvykį ir galinčių apie jį papasakoti, nukentėjusysis Ž. K. nurodo negalintis įvardinti.Teismo posėdžio metu tikslinant prieštaravimus, esančius tarp nukentėjusiojo Ž. K. ir liudytojos I. K. duotų parodymų, nukentėjusysis Ž. K. nurodė, jog pats įvykis buvo seniai, jam buvo sutrenkta galva (nors medicininiuose dokumentuose ir nėra įvardintas galvos sutrenkimas), todėl jis neatsimena to vakaro detalių, tai yra neatsimena ar vienas ar su kuo nors iš pažįstamų išėjo iš klubo „BBQ“ neatsimena, ar jis ruošėsi eiti namo pėsčiomis ar visgi, kaip nurodo liudytoja I.

K., jis ketino važiuoti į namus su kartu su ja automobiliu. Tuo tarpu teismo posėdyje liudytojais apklaustų J. J., D. U., E. M., T. N., I. K. duoti parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nuoseklÅ«s, teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti. Vien tik faktas, jog Å¡ių, liudytojais apklaustų asmenų, parodymai nepatvirtina nukentėjusiajam palankių aplinkybių, negali bÅ«ti objektyviu pagrindu, pripažinti jų parodymus neteisingais ir jais nesivadovauti. Taigi, teismas daro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tarp Å¡alių (nukentėjusiojo Ž.

K. ir kaltinamojo D. G.) kilo žodinis konfliktas, kurio iniciatoriumi, kaip nurodo ne tik kaltinamasis, bet ir liudytojai, buvo pats nukentėjusysis Ž. K., peraugęs į fizinio smurto panaudojimÄ Å½. K. atžvilgiu. IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados matyti, kad Ž. K. padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai veide ir kraujosruva apie kairę akį, daugybiniai veido kaulų (nosikaulio, kairio skruostikaulio ir jo lanko, kairės akiduobės sienelių, kairio žandinio ančio sienelių) lūžimai, paveikus kietu buku daiktu.

Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl nurodytų veido kaulo lūžių. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu( II t.b.l. 1-2).Dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis Ž. K. neabejotinai kentė fizinį skausmÄ , nepatogumus kasdieniniame gyvenime, buvo nedarbingas, jam buvo atlikta operacija, jis patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, jautė pažeminimÄ ir patyrė kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl reikalavimas tenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti neturtinę žalÄ yra pagrįstas.

Tačiau byloje nenustatyta, kad Å¡ių neigiamų iÅ¡gyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiÅ¡kiniais, pablogėjusiais nukentėjusiojo darbo ar socialiniais santykiais, gerove. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad po traumos sumažėjo jo darbingumas, sumažėjo atlyginimas, pasikeitė darbo funkcijos.Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, jog Ž. K. buvo padarytas tyčinis (netiesioginės tyčios forma) nesunkus sveikatos sutrikdymas (per trumpÄ laiko tarpÄ suduodant tris smÅ«gius į veido sritį), tačiau taip pat atsižvelgtina į tÄ faktÄ , jog pats nukentėjusysis, bÅ«damas neblaivus, buvo žodinio konflikto su kaltinamuoju, vėliau peraugusio į fizinį konfliktÄ , iniciatoriumi, be to pirmasis užsimojo prieÅ¡ kaltinamÄ jį (po ko kaltinamasis tris kartus, smÅ«giuodamas pakaitomis, sudavė nukentėjusiajam į veido sritį).

Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl patirto sveikatos sutrikdymo ateityje bÅ«tų bÅ«tinos chirurginės intervencijos ar specialios procedÅ«ros. Taip pat vertindamas Ž. K. praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ , teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis pilnai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti visas Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsiprašė nukentėjusiojo, sužinojęs apie tai, jog nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų gydėsi ligoninėje ir buvo operuotas (apie tai kaltinamasis sužinojo tik praėjus trims savaitėms po įvykio, kai pas jį atvyko policijos pareigÅ«nai) pasiÅ«lė nukentėjusiajam atlyginti jo patirtÄ turtinę žalÄ pagal turimas finansines iÅ¡gales (II t., b.b.l. 78) (ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ pradžių siÅ«lė 200 Eur sumÄ , vėliau-500 Eur sumÄ , teismo posėdžio metu – 1000 Eur sumÄ ), tačiau pats nukentėjusysis atsisakė priimti tokio dydžio piniginę kompensacijÄ , nurodydamas, jog ji nėra adekvati jo patirtoms materialinėms iÅ¡laidoms ir emociniams iÅ¡gyvenimams.Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, o taip pat ir į nusikalstamos veikos pasekmes, kaltinamojo kaltę, padarytos turtinės žalos dydį taip pat ir aplinkybę, kad provokuodamas kaltinamÄ jį nusikalsti (iÅ¡sakydamas kaltinamojo atžvilgiu įžeidžiančius žodžius girdint paÅ¡aliniams asmenims, pirmas trenkdamas kaltinamajam) nukentėjusysis pats prisidėjo prie padarinių kilimo, bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad 1500 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam už jo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta suma mažinama.

Tokį neturtinės žalos dydį teismas nustatė įvertinęs neturtinei žalai apskaičiuoti reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ : nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobÅ«dį, sunkumÄ , kitus nusikalstama veika nukentėjusiajam sukeltus padarinius – be fizinio skausmo, patirtÄ pažeminimÄ , dvasinį sukrėtimÄ , nepatogumus, kai nukentėjusysis negalėjo dirbti, sumažėjusias bendravimo galimybes, judėjimo laisvę, taip pat atsižvelgė į nuteistojo kaltės formÄ . Kita vertus, teismas įvertino tai, kad nenustatyta nepataisomų liekamųjų reiÅ¡kinių, pablogėjusių nukentėjusiojo darbo ir socialinių santykių.

Tokio dydžio žalos nustatymÄ sÄ lygoja ir Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, bÅ«tinybė atsižvelgti į panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose priteisiamus neturtinės žalos dydžius, į visuomenės interesÄ , kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis Å¡iuo metu nedirba, mokosi, likvidaus turto neturi), taip pat siekiant neužkirsti kelio civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės ir neturtinės žalos įvykdymui, iÅ¡laikyti tam tikrÄ ieÅ¡kovo (kaip nukentėjusiojo asmens) ir atsakovo (žalos padarymu kaltinamo asmens) skirtingų interesų pusiausvyrÄ .

Likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.Dėl civilinių ieÅ¡kinių mokėjimo iÅ¡dėstymo.Kaltinamasis ir jo atstovė advokatė praÅ¡o teismo atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių dydį ir kaltinamojo turtinę padėtį (kaltinamasis mokosi, turto ir pajamų neturi, Å¡iuo metu pajamas sudaro gaunama 15 Eur dydžio stipendija), priteistinų civilinių ieÅ¡kinių mokėjimÄ iÅ¡dėstyti nuo vienerių iki dviejų metų laikotarpiui.Kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalis).Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 d. nuostatomis, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į abiejų Å¡alių turtinę Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje iÅ¡ savo nutarčių pabrėžė, kad Å¡i teismo teisė vertintina kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminÄ Ä¯vykdyti prievolei, kuriÄ skolininkas įpareigotas įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama socialiai reikÅ¡mingų tikslų, o bÅ«tent užtikrinti socialinį teisingumÄ (LAT CBS teisėjų kolegijos 2002-05-15 nutartis c.b. B. V. v., S. V., Nr. 3K-925/2002, kat.107.3).Teismas, atsižvelgdamas į:

1) abiejų šalių turtinę padėtį ( nukentėjusysis(civilinis ieškovas) dirba, jo gaunamų pajamų dydis siekia apie 652 Eur į mėnesį, tuo tarpu kaltinamasis (atsakovas) šiuo metu nedirba, mokosi, jo gaunamas pajamas sudaro šiuo metu 15 Eur dydžio stipendija);

2) į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes (įsiskolinimas susidarė dėl kaltinamajam pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo), mano, jog iÅ¡dėsčius kaltinamajam priteistų civilinių ieÅ¡kinių mokėjimÄ dalimis, nebus neproporcingai pažeisti ieÅ¡kovo teisėti interesai bei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principas, bei laikydamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, nusprendžia, priteistinų civilinių ieÅ¡kinių mokėjimÄ iÅ¡dėstyti:- Civilinio ieÅ¡kovo Panevėžio teritorinė ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio 908,96 Eur sumai mokėjimÄ iÅ¡dėstyti deÅ¡imties mėnesių laikotarpiui, mokant po 90,90 Eur kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dienÄ , pradedant mokėti nuo 2016 m. birželio 30 d., pinigines lėšas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko Swedbank AB sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), visÄ sumÄ sumokant iki 2017 m. kovo 31 d.- Nukentėjusiojo (civilinio ieÅ¡kovo) Ž.

K. tenkintos civilinio ieÅ¡kinio dalies 2055,91 Eur sumai (555,91 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos) mokėjimÄ iÅ¡dėstyti penkiolikos mėnesių laikotarpiui, mokant po 137,06 Eur kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dienÄ , pradedant mokėti nuo 2016 m. birželio 30 d., pinigines lėšas pervedant į Ž. K. banko Swedbank AB sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), visÄ sumÄ sumokant iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.Ikiteisminio tyrimo metu Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo N. K. 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimu kaltinamajam D.

G. paskirta kardomoji priemonė–raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (II t.,b.b.l. 75-76), nuosprendžiui įsiteisėjus yra naikintina.2015 m. rugpjūčio 28 d. prie protokolo-pareiÅ¡kimo nukentėjusiojo Ž. K. pateikti 2 CD diskai su Ž. K. galvos rentgenogramų nuotraukomis (It., b.b.l. 14), nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini nukentėjusiajam Ž. K..Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 303-307 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės apribojimÄ Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laikÄ :

1) neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos, ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) dalyvauti elgesio pataisos programose.Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo tyrėjo N. K. 2015 m. rugsėjo 8 d. nutarimu kaltinamajam D. G. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę–raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomÄ jÄ priemonę panaikinti.Panevėžio teritorinė ligonių kasos ieÅ¡kinį patenkinti.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ D.

G. Panevėžio teritorinė ligonių kasų naudai 908,96 Eur (devynių Å¡imtų aÅ¡tuonių eurų 96 ct) už apmokėtas nukentėjusiajam Ž. K. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, mokėjimÄ iÅ¡dėstant deÅ¡imties mėnesių laikotarpiui, mokant po 90,90 Eur kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dienÄ , pradedant mokėti nuo 2016 m. birželio 30 d., pinigines lėšas pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko Swedbank AB sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), visÄ sumÄ sumokant iki 2017 m. kovo 31 d.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieÅ¡kinį, dėl 786,05 Eur priteisimo iÅ¡ kaltinamojo D.

G. už nukentėjusiajam Ž. K. iÅ¡mokėtÄ ligos paÅ¡alpÄ , palikti nenagrinėtu.Ž. K. ieÅ¡kinį tenkinti dalinai.IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ D. G. nukentėjusiojo (civilinio ieÅ¡kovo) Ž. K. naudai 2055,91 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkiasdeÅ¡imt penkių eurų 91 ct) sumÄ (555,91 Eur turtinės žalos ir 1500 Eur neturtinės žalos), mokėjimÄ iÅ¡dėstant penkiolikos mėnesių laikotarpiui, mokant po 137,06 Eur kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dienÄ , pradedant mokėti nuo 2016 m. birželio 30 d., pinigines lėšas pervedant į Ž.

K. banko Swedbank AB sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), visÄ sumÄ sumokant iki 2017 m. rugpjūčio 31 d.Kitoje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti.Daiktinius įrodymus - 2015 m. rugpjūčio 28 d. prie protokolo-pareiÅ¡kimo nukentėjusiojo Ž. K. pateiktus 2 CD diskus su Ž. K. galvos rentgenogramų nuotraukomis nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾inti nukentėjusiajam Ž. K..Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                          Irena Vapsvienė