83df3666-110f-471e-9464-ba904cb4e637 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedDarbo sutartis su atsakove nutraukta 2013 gruodžio 2 d. AtsakovÄ neperdavÄ akcininkei įmonÄs veiklos dokumentacijos, todÄl 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymo pagrindu buvo sudaryta inventorizacijos komisija. Inventorizacijos komisija atliko UAB âLori Groupâ buhalterinÄs apskaitos dokumentų inventorizacijÄ , 2013 m. gruodžio 16 d. buvo sudaryti piniginių lÄšų inventorizacijos aktai Nr. 1, Nr. 2, Nr.
Legislator headnote
AI generated83df3666-110f-471e-9464-ba904cb4e637 · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: NurodÄ, kad nÄra pagrindo bylÄ nutraukti, nes procedÅ«riniai terminai nepanaikina asmens teisÄs kreiptis į teismÄ dÄl pažeistų teisių gynybos. Ä®statymu nustatytas darbdaviui ikiteismine tvarka kreiptis į Darbo ginÄų komisijÄ terminas yra procedÅ«rinis. IeÅ¡kovas taip pat nurodÄ, ieÅ¡kinio senaties terminas nÄra praleistas, jo pradžia turi bÅ«ti skaiÄiuojama nuo 2014 m. balandžio 5 d. PažymÄjo, kad ieÅ¡kovÄ sužinojo apie jos teisių pažeidimÄ tik gavusi raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakovÄs atsisakymÄ Ä¯vykdyti reikalavimÄ , t. y. 2014 m. balandžio 5 d., iki tol pagrįstai tikÄjosi, kad atsakovÄ pateiks iÅ¡laidas pagrindžianÄius dokumentus arba perduos įmonei priklausanÄias lÄÅ¡as.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Jolanta VÄgelienÄ, sekretoriaujant V. M., dalyvaujant ieÅ¡kovo UAB âLori Groupâ atstovui advokatui A. K.,atsakovei S. D. ir jos atstovui advokatui V. P., vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs UAB âLori Groupâ ieÅ¡kinį atsakovei S. D. dÄl nuostolių atlyginimo. Teismas n u s t a t Ä : ieÅ¡kovÄ UAB âLori Groupâ pateikÄ ieÅ¡kinį, kurį patikslinÄs, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs S. D. 27 300,16 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
NurodÄ, kad 2009 m. lapkriÄio 3 d. UAB âLori Groupâ vienintelÄs akcininkÄs sprendimu atsakovÄ paskirta eiti bendrovÄs direktorÄs pareigas. 2009 m. lapkriÄio 4 d. su atsakove buvo sudaryta darbo sutartis Nr.
1. Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2013 gruodžio 2 d. AtsakovÄ neperdavÄ akcininkei įmonÄs veiklos dokumentacijos, todÄl 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymo pagrindu buvo sudaryta inventorizacijos komisija. Inventorizacijos komisija atliko UAB âLori Groupâ buhalterinÄs apskaitos dokumentų inventorizacijÄ , 2013 m. gruodžio 16 d. buvo sudaryti piniginių lÄšų inventorizacijos aktai Nr. 1, Nr. 2, Nr.
3. Laikotarpiu nuo 2010 m. gegužÄs mÄn. 5 d. iki 2013 m. gruodžio mÄn. 2 d., pagal kasos pajamas patvirtinanÄių dokumentų pagrindu atliktus įraÅ¡us, kasos pajamos sudarÄ 624 188,27 Lt. Tuo paÄiu laikotarpiu, remiantis kasos iÅ¡laidas patvirtinanÄiais dokumentais ir jų pagrindu atliktais įraÅ¡ais, kasos iÅ¡laidas sudarÄ â 534 237,25 Lt. Atlikus įmonÄs buhalterinÄs apskaitos dokumentų inventorizacijÄ , nustatytas 27 300,16 Eur įmonÄs grynųjų piniginių lÄšų trÅ«kumas, už kurių saugojimÄ buvo atsakinga atsakovÄ.
AtsakovÄ 2014 m. balandžio 3 d. reikalavimu, kuris buvo gautas 2014 m. balandžio 5 d., atsisakÄ pateikti paaiÅ¡kinimÄ , kur yra saugomos ar panaudotos trÅ«kstamos piniginÄs lÄÅ¡os, taip pat nepateikÄ Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinanÄių dokumentų. IeÅ¡kovÄ nurodo, kad, gavusi šį atsakovÄs raÅ¡tÄ , sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ , t. y. 2014 m. balandžio 5 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklÄmis, už apskaitos organizavimÄ pagal Lietuvos Respublikos buhalterinÄs apskaitos įstatymo ir Å¡ių taisyklių reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas, todÄl atsakomybÄ dÄl įmonÄs lÄšų iššvaistymo tenka atsakovei.
IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.246-6.249 straipsniais, teigia, kad yra pagrindas atsakovei taikyti civilinÄ atsakomybÄ. NurodÄ, kad yra nustatyti neteisÄti atsakovÄs veiksmai (finansinių dokumentų tvarkymas, pažeidžiant buhalterinÄs apskaitos reikalavimus, piniginių lÄšų pasisavinimas), priežastinis ryÅ¡ys (dÄl neteisÄtų veiksmų ieÅ¡kovas neteko grynųjų lÄšų), žala (žalos dydis yra lygus atsakovÄs pasisavintų lÄšų dydžiui).
NustaÄius vadovo neteisÄtus veiksmus, lÄmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , kaltÄ preziumuojama. AtsakovÄ, bÅ«dama atsakinga už kasos darbo organizavimÄ ir kasos operacijų atlikimÄ iÅ¡ kasos paÄmÄ Ä¯monei priklausanÄias grynÄ sias lÄÅ¡as 27 300,16 Eur, Å¡ių lÄšų panaudojimo pagrindimui nebuvo įformintos Å«kinÄs operacijos. Atitinkamai, veikdama rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai, ji negalÄjo nežinoti apie atliekamus neteisÄtus veiksmus (įmonÄs piniginių lÄšų pasisavinimÄ neatliekant Å«kinių operacijų apskaitymo).
AtsakovÄ S. D. pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡Ä bylÄ nutraukti ieÅ¡kovui nesilaikius ginÄo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, taip pat praÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti atsakovÄs patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas. AtsakovÄs teigimu, byla turi bÅ«ti nutraukta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 293 straipsnio 1 dalies 2 punktas). NurodÄ, kad ieÅ¡kovas su reikalavimu dÄl materialinÄs atsakomybÄs atsakovÄs atžvilgiu taikymo nesikreipÄ Ä¯ Darbo ginÄų komisijÄ , kreipÄsi tiesiogiai į teismÄ , nesilaikydamas privalomos iÅ¡ankstinÄs ginÄo nagrinÄjimo ne teisme tvarkos.
Be to, ieÅ¡kovas praleido 3 mÄnesių kreipimosi į Darbo ginÄų komisijÄ terminÄ (CPK 289 straipsnio 1 dalis). AtsakovÄ, praÅ¡ydama taikyti ieÅ¡kinį senatį, nurodÄ, kad ieÅ¡kovui apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ tapo žinoma vÄliausiai 2013 m. gruodžio 16 d, kuomet buvo suraÅ¡yti inventorizacijos aktai, todÄl nuo Å¡ios datos skaiÄiuojamas terminas kreiptis į teismÄ . Terminas ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu pasibaigÄ 2016 m. gruodžio 16 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
PažymÄjo, kad 2014 m. balandžio 3 d. atsakymu į pretenzijÄ ieÅ¡kovas buvo tik informuotas, jog jo reiÅ¡kiamos pretenzijos yra nepagrįstos, bet jokia galima jo teisių pažeidimÄ patvirtinanti aplinkybÄ iÅ¡ Å¡io atsakymo ieÅ¡kovui nepaaiÅ¡kÄjo. AtsakovÄ teigia, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. NurodÄ, kad nutraukiant darbo sutartį, UAB âLori Groupâ akcininkei V. M. buvo perduoti bendrovÄs dokumentai, kasa su lÄÅ¡omis, kurios nurodomos kasoje, antspaudas, kuro nuolaidos kortelÄ, banko kortelÄ, raktai nuo ofiso, automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raktai (ir pats automobilis), durų užrakto kortelÄ.
AtsakovÄ suraÅ¡Ä ir V. M. perdavÄ priÄmimo - perdavimo aktÄ , kurio pasiraÅ¡yto egzemplioriaus V. M. negrÄ Å¾ino. Nei po atsakovÄs atÅ¡aukimo iÅ¡ vadovÄs pareigų, nei vÄliau ieÅ¡kovas taip ir neįvardijo, kokių dokumentų nÄra gavÄs. Nutraukiant darbo sutartį su atsakove, ieÅ¡kovÄ jokių pretenzijų dÄl kasoje esanÄių lÄšų trÅ«kumo neturÄjo. PažymÄjo, kad ieÅ¡kovas nepateikÄ jokių įrodymų, patvirtinanÄių, koks kasos realus likutis buvo atsakovÄ paskiriant bendrovÄs vadove, koks buvo atÅ¡aukiant iÅ¡ vadovÄs pareigų ir perduodant kasÄ ieÅ¡kovui.
IeÅ¡kovo teiginiai, jog kasos likutis buvo nulinis darbo sutarties su atsakove nutraukimo metu yra nepagrįsti ir neįrodyti. Taip pat pažymÄjo, kad inventorizacija buvo atlikta po 11 dienų nuo atsakovÄs atÅ¡aukimo iÅ¡ vadovÄs pareigų ir kasos perdavimo, todÄl kasos realus likutis galÄjo pasikeisti ir dÄl ieÅ¡kovo akcininkÄs ar vÄliau paskirtos vadovÄs veiksmų, už kuriuos atsakovÄ neatsako.IeÅ¡kovÄ pateikÄ dublikÄ , praÅ¡Ä ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
NurodÄ, kad nÄra pagrindo bylÄ nutraukti, nes procedÅ«riniai terminai nepanaikina asmens teisÄs kreiptis į teismÄ dÄl pažeistų teisių gynybos. Ä®statymu nustatytas darbdaviui ikiteismine tvarka kreiptis į Darbo ginÄų komisijÄ terminas yra procedÅ«rinis. IeÅ¡kovas taip pat nurodÄ, ieÅ¡kinio senaties terminas nÄra praleistas, jo pradžia turi bÅ«ti skaiÄiuojama nuo 2014 m. balandžio 5 d. PažymÄjo, kad ieÅ¡kovÄ sužinojo apie jos teisių pažeidimÄ tik gavusi raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakovÄs atsisakymÄ Ä¯vykdyti reikalavimÄ , t. y. 2014 m. balandžio 5 d., iki tol pagrįstai tikÄjosi, kad atsakovÄ pateiks iÅ¡laidas pagrindžianÄius dokumentus arba perduos įmonei priklausanÄias lÄÅ¡as.
Atsikirsdamas į atsakovÄs argumentus dÄl ieÅ¡kinio nepagrįstumo, ieÅ¡kovas nurodÄ, kad atsakovÄ Ä¯monei vadovavo nuo pat jos veiklos pradžios, į ieÅ¡kovo akcininkÄ dÄl įmonÄs kasos neatitikimų dokumentuose fiksuotų ir faktinių duomenų niekada nesikreipÄ. Nurodyta aplinkybÄ patvirtina, kad atsakovei pradedant eiti įmonÄs vadovÄs pareigas, kasos ar kitų trÅ«kumų, kurie bÅ«tų atsiradÄ iki jai pradedant eiti vadovo pareigas, nebuvo.AtsakovÄ pateiktame triplike palaikÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dÄstytus argumentus.
NurodÄ, jog prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, nepasibaigÄs ieÅ¡kinio senaties terminas neÅ¡alina ikiteisminÄs ginÄo nagrinÄjimo ne teisme tvarkos privalomumo, neatsitiktinai CPK 293 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus bylos nutraukimo pagrindas. Teismo posÄdyje ieÅ¡kovÄs atstovas advokatas A. K. paaiÅ¡kino, kad nustaÄius kasoje trÅ«kumÄ , Å¡is trÅ«kumas buvo priskirtas materialiai atsakingam asmeniui, kuris vienintelis įmonÄje turÄjo teisÄ tvarkyti kasÄ ir buvo atsakingas už buhalterinius dokumentus, t. y. buvusiai įmonÄs vadovei S. D..
Pagal buhalterinÄs apskaitos vedimo taisykles, už kasÄ atsako įmonÄs vadovas. IÅ¡ banko sÄ skaitos buvo gryninami pinigai, bet atsiskaityta su klientais nebuvo. Kad pinigai buvo iÅ¡gryninti, patvirtina kvituose atsakovÄs S. D. paraÅ¡as, kasos knygose yra patvirtinama, kad jai buvo iÅ¡duodami pinigai. Ä®monÄje naudojama daug grynųjų pinigų. Su klientais buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, kodÄl buvo tokia praktika, gali paaiÅ¡kinti įmonÄs vadovÄ atsakovÄ S. D.. IeÅ¡kovÄ neteigia, kad atsakovÄ pasisavino pinigus, ieÅ¡kovÄ teigia, kad jų nÄra.
Su kokiais klientais nebuvo atsiskaityta, nurodyti negali. NÄra pinigų, kurie buvo naudojami atsiskaityti su klientais, bet tai nereiÅ¡kia, kad su klientais nebuvo atsiskaityta. Ä® bylÄ pateikti dokumentai patvirtinantys iÅ¡laidas. Ä®monÄ skolų neturÄjo. IeÅ¡kovÄ Ä¯taria, kad buvo padaryta nusikalstama veika, bet buvo priimtas akcininko sprendimas nesikreipti į ikiteisminio tyrimo institucijas, o kreiptis civilinio proceso tvarka. Grynų pinigų kasa buvo atsakovÄs žinioje, ji disponavo grynaisiais pinigais, leido lÄÅ¡as įmonÄs reikmÄms.
Kasoje pagal finansinÄs atskaitomybÄs dokumentus turÄjo bÅ«ti pinigų likutis, likuÄio nÄra, todÄl įmonÄ patyrÄ nuostolių. Kad yra trÅ«kumas kasoje nustatÄ trys žmonÄs. Kai buvo nustatytas trÅ«kumas, atsakovÄ buvo kviesta, ji neatvyko, bet ieÅ¡kovÄ neturi tai pagrindžianÄių įrodymų. Atleidimo dienÄ pasiraÅ¡Ä aktÄ , kad S. D., gavusi atlyginimÄ , atsisakÄ pasiraÅ¡yti atlyginimo žiniaraÅ¡tyje, pasiÄmÄ lÄÅ¡as, buvusias kasoje, ir iÅ¡Äjo. Jie liudijo, nes matÄ tÄ veiksmÄ .
Atleidimo dienÄ nebuvo suraÅ¡ytas aktas, kad kasa nebuvo perduota, kad kasoje yra trÅ«kumas. TrÅ«kumas nustatytas, kai buvo sudaryta darbo sutartis su buhaltere ir paskirtas įmonÄs vadovas, kuris, priimdamas turtÄ , atliko inventorizacijÄ . IeÅ¡kovÄ nesiÄmÄ jokių veiksmų, nes tikÄjo, kad atsakovÄ grÄ Å¾ins pinigus, kreipimasis į teismÄ yra kraÅ¡tutinÄ priemonÄ. Visi grynųjų pinigų įneÅ¡imai į kasÄ yra patvirtinti paraÅ¡ais. IÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai ne visi pasiraÅ¡yti, bet Å¡ios iÅ¡laidos pripažintos kaip faktiÅ¡kai patirtos.
Daug operacijų atlikta grynaisiais pinigais. Tai, kad atsakovÄs atleidimo dienÄ 2013 m. gruodžio 2 d. iÅ¡laidų orderyje nÄra paraÅ¡o, kad atsakovÄ gavo 28500 Lt, o su UAB âVilniaus bakalÄjaâ atsiskaitÄ kitas asmuo (vadybininkas E. S.) parodo, kad S. D. nesilaikÄ kasos knygos vedimo tvarkos â paimdama pinigus iÅ¡ kasos, S. D. nenurodÄ, kad perduoda pinigus SiruÄiui. Ä® kasÄ pinigus įneÅ¡a fiziniai asmenys, kurie yra įmonÄs darbuotojai. Grynieji pinigai gauti už muitinÄs tarpininkų veiklÄ .
Atsakovei pareikÅ¡ti reikalavimai iÅ¡imtinai dÄl to, kad Å¡is asmuo yra atsakingas pagal BuhalterinÄs apskaitos įstatymÄ . Jei bÅ«tų nustatyta, kad kitas asmuo paÄmÄ pinigus, bÅ«tų pareikÅ¡ti reikalavimai tam asmeniui. Kai V. M. pardavÄ akcijas, naujam akcininkui A. M., jis buvo informuotas, kad kasoje trÅ«ksta pinigų. Ä®monÄs vadovai keitÄsi, jie bendravo su S. D. dÄl Å¡ių lÄšų. IeÅ¡kovÄ mano, kad ne visi dokumentai yra pateikti į kasÄ . FiziÅ¡kai kasa visada buvo atsakovÄs žinioje.
Priduoti materialines vertybes, kurios buvo atsakovÄs žinioje, turÄjo ji, tokio akto nÄra. Ä®monÄ neturÄjo transporto priemonÄs, todÄl jo priduoti ar perimti negalÄjo.AtsakovÄ S. D. į 2018 m. vasario 26 d. 2017 m. lapkriÄio 29 d. teismo posÄdį neatvyko, atsakovÄ veda bylÄ per atstovÄ , todÄl atstovo atvykimas į teismo posÄdį yra laikomas tinkamu atsakovÄs dalyvavimu procese (CPK 51 straipsnio 2 dalis). 2017 m. lapkriÄio 29 d. teismo posÄdžio metu atsakovÄ S. D. paaiÅ¡kino, kad pateikusi praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo, dirbo dar dvi savaites.
Per tÄ laikÄ atsakovÄ perdavÄ V. M. visÄ informacijÄ , daiktus, darbus. V. M. žadÄjo kitÄ dienÄ atvažiuoti pasiraÅ¡yti aktÄ , kuriuo perduodami daiktai bei dokumentai, ir darbo sutartį, taÄiau taip ir neatvažiavo, vÄliau neatsiliepÄ telefonu, neatsakÄ Ä¯ elektroninius laiÅ¡kus. AtsakovÄs darbo laikotarpiu kasos nebuvo jos kabinete. Kasa buvo akcininkÄs V. M., su kuria sÄdÄjo atskiruose kabinetuose, žinioje. AtsakovÄs atleidimo dienÄ â 2013 gruodžio 2 d. â kasos pinigai taip pat buvo V.
M. žinioje. AtsakovÄ tikslios sumos, kuri buvo kasoje, neprisimena, bet pagal dokumentus viskas atitiko, jokių priekaiÅ¡tų atsakovei nebuvo pareikÅ¡ta. AtsakovÄs į inventorizacijÄ nekvietÄ. Kad įmonÄ turi pretenzijų atsakovei, pirmÄ kartÄ sužinojo lyg 2014 m. pavasarį. AtsakovÄ atsakÄ Ä¯ pateiktÄ pretenzijÄ , taÄiau po to su atsakove niekas nesusisiekÄ. Iki atleidimo (2013 gruodžio 2 d.) atsakovÄ perdavÄ Ä¯monei ofiso raktus, durų praÄjimo kortelÄ, maÅ¡inos raktus, USB jungtį, buhalterinius dokumentus, paruoÅ¡tus buhalterÄs, keletÄ bylų, susijusių su įmonÄs veikla, banko prisijungimo duomenis.
Visi daiktai, taip pat ir aktas buvo perduoti V. M., kuri aktÄ atidÄjo į Å¡alį ir žadÄjo pasiraÅ¡yti vÄliau. AtsakovÄ perdavÄ dvi akto kopijas V. M., kuri turÄjo jį pasiraÅ¡yti ir vienÄ egzempliorių grÄ Å¾inti atsakovei. RaktÄ nuo kasos turÄjo V. M., jei atsakovÄ turÄjo grynų pinigų, visada juos atiduodavo V. M.. PraÅ¡oma priteisti suma buvo perduota ir buvo kasoje. V. M. nepasakÄ atsakovei, kad trÅ«ksta pinigų. Atleidimo dienÄ niekas netikrino atsakovÄs perduodamų daiktų.
AtsakovÄs ir V. M. santykiai atleidimo metu buvo nekonfliktiniai. Atleidimo dienÄ 94 tÅ«kstanÄiai litų įmonei buvo labai dideli pinigai. Praradusi tokius pinigus, įmonÄ negalÄtų funkcionuoti. AtsakovÄ Ä¯monÄje dirbo tris metus. FinansinÄs atskaitomybÄs dokumentus rengdavo buhalterÄ R. Å ., o atsakovÄ juos pasiraÅ¡ydavo. V. M. yra vienintelÄ Ä¯monÄs akcininkÄ. Paskutines atsakovÄs dvi darbo savaites V. M. kasdien buvo darbe, nes norÄjo gauti visÄ informacijÄ apie įmonÄ. Tuo metu V.
M. buvo Lietuvoje ir kartu su V. K. priiminÄjo atsakovÄs darbÄ . Kasa buvo saugoma kabinete, kuriame sÄdÄjo V. M. ir UAB âLoritransaâ vadovas A. M.. Gautus pinigus atsakovÄ perduodavo V. M. arba A. M., nes V. M. dažnai iÅ¡vykdavo į užsienį, atsakovÄ negalÄjo laikyti pinigų kabinete, kur buvo kiti darbuotojai. V. M. atsakovei sakÄ perduoti pinigus A. M., jei jos nÄra. Jis pinigus padÄdavo į užrakinamÄ metalinÄ dÄžutÄ. V. M. turÄjo dÄžutÄs raktus. AtsakovÄ paskutinÄ darbo dienÄ neskaiÄiavo perduodamų pinigų, nes fiziÅ¡kai niekada nematÄ visos sumos pinigų, kadangi kasa niekada nebuvo jos žinioje.
PaskutinÄ darbo dienÄ atsakovÄ nedarÄ jokių operacijų grynais pinigais. Kai reikdavo atlikti kažkokias operacijas grynais pinigais, atsakovÄ pasakydavo V. M., kuri juos iÅ¡duodavo pagal orderius. Orderius visada pildydavo buhalterÄ, atsakovÄ juos pasiraÅ¡ydavo. Kasos iÅ¡laidų orderius pasiraÅ¡ydavo atsakovÄ, D. U.. AtsakovÄ, kaip vadovÄ, kartais atsiskaitydavo su tiekÄjais â buhalterija iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas ir pridÄdavo orderį.AtsakovÄs atstovas advokatas V. P. teismo posÄdyje praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti.
SuÄjÄs ieÅ¡kinio senaties terminas sudaro formalų pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovas negali teigti, kad jam nebuvo žinoma apie kasos trÅ«kumÄ . Procesiniuose dokumentuose nurodyta, kasos bÅ«klÄ fiksuojama kiekvienÄ dienÄ pagal atliekamas operacijas. Nustatyti, kiek kasoje yra pinigų nesudÄtinga. IeÅ¡kovas teigia, kad visi kasÄ pagrindžiantys dokumentai buvo, todÄl nustatyti kasos likutį galÄjo tÄ paÄiÄ dienÄ . VÄliausiai skaiÄiuojama atskaitos data galÄtų bÅ«ti inventorizacijos atlikimo diena, bet ne pretenzijos atmetimo diena.
Nuo pretenzijos pareiÅ¡kimo (2014 m. vasario 27 d.) iki jos atmetimo (2014 m. balandžio 3 d.) galÄtų bÅ«ti sustojÄs senaties terminas. Net iÅ¡skaiÄiavus šį laikotarpį, yra suÄjÄs ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovas negali gintis tuo, kad apie teisių pažeidimÄ sužinojo, kai buvo atmesta pretenzija. Teisių pažeidimo faktas ieÅ¡kovei žinomas nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, o pretenzijos atmetimo dienÄ turÄjo paaiÅ¡kÄti, kad atsakovÄ netenkins ieÅ¡kovo pretenzijų.
IeÅ¡kinio senaties terminas praleistas, byloje nÄra nurodytų priežasÄių, dÄl kurių jis turÄtų bÅ«ti atnaujintas, todÄl ieÅ¡kinys vien dÄl Å¡io fakto turÄtų bÅ«ti atmestas. IeÅ¡kovas turÄjo pradÄti savo teisių gynimÄ kreipdamasis į Darbo ginÄų komisijÄ . DK 103 straipsnis numato, kad už žalÄ juridinio asmens vadovas atsako pagal darbo teisÄs normas ir darbo sutartį. Tai reikÅ¡tų, kad DK nuostatos yra specialiosios nuostatos ABÄ® atžvilgiu, todÄl buvo privaloma ikiteisminÄ ginÄo sprendimo tvarka.
NeaiÅ¡kus ieÅ¡kinio pagrindas â už kÄ reikalaujama priteisti; kaip padarytÄ Å¾alÄ ar kaip materialiai atsakingo asmens neatsiskaitymÄ . Bylos nagrinÄjimo metu paaiÅ¡kÄjo, kad tie pinigai, kurie tariamai turÄjo bÅ«ti kasoje ir tariamai negrÄ Å¾inti įmonei, kažkokiu mistiniu bÅ«du tapo atsakovÄs, kaip materialiai atsakingo asmens, vardu užfiksuotos piniginÄs lÄÅ¡os, nors jokio atskiro pinigų iÅ¡mokÄjimo atsakovei nebuvo atlikta. Atleidimo dienÄ atsakovÄ turÄjo perduoti ne tik kasÄ , bet ir kitÄ materialų turtÄ (automobilį, ofiso raktus, banko sÄ skaitos generatorių, banko korteles ir kitÄ ), bet jokių reikalavimų, kad to neperdavÄ, nÄra reiÅ¡kiama, nors dÄl Å¡io turto taip pat nebuvo suraÅ¡yto jokio priÄmimo perdavimo akto.
Tai rodo, kad tokie aktai dÄl turto perdavimo nebuvo suraÅ¡omi. AtsakovÄ, apklausta byloje, patvirtino, kad visas turtas buvo perduotas, tik jai nebuvo grÄ Å¾intas jos parengtas turto priÄmimo-perdavimo aktas, turtas perduotas tuometinei akcininkei V. M.. Akivaizdu, kad tokia suma įmonei didelÄ, dauguma įmonių negalÄtų vykdyti net savo veiklos. Byloje nÄra duomenų, kad atsakovÄ bÅ«tų susidÅ«rusi su kokiomis nors finansinÄmis problemomis, turÄjo skolintis pinigų ir negalÄjo vykdyti veiklos.
Ä® bylÄ pateikti kasos iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad kitÄ dienÄ po ieÅ¡kovÄs atleidimo yra nurodomas kasos likutis, kurio suma sutampa su ta suma, kuriÄ ieÅ¡kovas reikalauja priteisti. Taigi sekanÄios dienos įraÅ¡ai patvirtina, kad kasoje tiek pinigų buvo. TrÅ«kumas nustatytas ne atleidimo dienÄ , o inventorizacijos dienÄ , t. y. 11 ar 12 dienų skirtumas. Akivaizdu, kad pinigai dingo laikotarpiu po atsakovÄs atleidimo ir iki inventorizacijos atlikimo. Jei įmonÄ susiduria su tokios didelÄs sumos pinigų pasisavinimu, tai bÅ«tų natÅ«ralu, jei bÅ«tų greitai kreipiamasi į policijÄ ir su ieÅ¡kiniu į teismÄ .
Kasos taisyklių 21 punkte yra nurodoma, kad, nustaÄius, jog yra dingÄ pinigai iÅ¡ kasos, turi bÅ«ti praneÅ¡ama policijai. DÄl to nesuprantamas liudytojos paaiÅ¡kinimas, kad ji atsakove pasitikÄjo, draugiÅ¡kai tikÄjosi, kad geranoriÅ¡kai bus iÅ¡sprÄsta. Darbo užmokesÄio iÅ¡mokÄjimo atveju buvo suraÅ¡ytas liudijimas, kad pinigai gauti ir nepasiraÅ¡yta. Tai rodo, kad tarp Å¡alių buvo pakankamas oficialumas santykiuose. Tai, kad kasa buvo ne atsakovÄs žinioje, patvirtina liudijimas apie darbo užmokesÄio iÅ¡mokÄjimÄ ir nepasiraÅ¡ymÄ .
Jį pasiraÅ¡Ä A. M. ir R. Å .. Toks liudijimas apskritai galimas tik tuo atveju, jeigu atsakovei bÅ«tų iÅ¡mokÄjÄs pinigus treÄiasis asmuo, kuris turi savo žinioje kasÄ , negalima tokia situacija, kada pati S. D. iÅ¡simoka sau pinigus ir atsisako pasiraÅ¡yti žiniaraÅ¡tyje. Ä® bylÄ pateiktas kasos iÅ¡laidų orderis, iÅ¡raÅ¡ytas 2013 m. gruodžio 2 d. S. D. vardu (t. 2, b. l. 595), taÄiau, skirtingai nei kitais atvejais atsakovÄs paraÅ¡o, patvirtinanÄio pinigų gavimÄ , nÄra, nurodyta, kad pinigai skirti apmokÄti UAB âVilniaus bakalÄjaâ sÄ skaitas.
Teismui pateiktoje Å¡io orderio Å¡aknelÄje, likusioje UAB âVilniaus bakalÄjaâ, matyti, kad pinigai priimti iÅ¡ E. S., UAB âLori Groupâ vadybininko. Vadinasi, kažkas kitas tÄ paÄiÄ dienÄ disponavo kasa, orderį iÅ¡raÅ¡Ä atsakovÄs vardu, kurios paraÅ¡o nÄra, o realiai pinigus gavo visai kitas darbuotojas, kuris ir atsiskaitÄ su ta įmone. Tai rodo, kad kasos operacijos vykdomos be S. D.. Kasa buvo ne atsakovÄs žinioje â tai patvirtina daugybÄ aplinkybių. Balansuose, pelno (nuostolių) ataskaitose, aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose nÄra jokių duomenų apie tai, kad bÅ«tų tokio dydžio nuostolis.
Ä®monÄ daugiau kaip 3 metus nereikalavo piniginių lÄšų. IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad 2009 m. lapkriÄio 3 d. UAB âLori Groupâ vienintelio akcininko sprendimu UAB âLori Groupâ direktore paskirta S. D. (1 t., e. b. l. 7), 2009 m. lapkriÄio 4 d. su atsakove sudaryta darbo sutartis Nr. 1 (1 t., e. b. l. 4-6).2013 m. lapkriÄio 14 praneÅ¡imu S. D. praneÅ¡Ä UAB âLori Groupâ, kad nuo 2013 m lapkriÄio 29 d. atsistatydina iÅ¡ direktorÄs pareigų (1 t., e. b. l. 8). 2013 m. gruodžio 2 d.
UAB âLori Groupâ vienintelio akcininko sprendimu Nr. 1 UAB âLori Groupâ direktorÄ S. D. atleista iÅ¡ direktoriaus pareigų nuo 2013 m. gruodžio 2 d., V. Z. paskirta UAB âLori Groupâ direktore nuo 2013 m gruodžio 3 d. (1 t., e. b. l. 9). UAB âLori Groupâ direktorÄs V. Z. 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymu sudaryta inventorizacijos komisija piniginių lÄšų, buvusių 2013 m. gruodžio 2 d. kasoje, inventorizacijai atlikti (1 t., e. b. l. 23). 2013 m. gruodžio 16 d. piniginių lÄšų inventorizacijos aktu Nr. 1 nustatyta 89951,02 Lt trÅ«kumas, inventorizacijos aktu Nr. 2 â 355,21 USD, inventorizacijos aktu Nr. 3 â 915,36 Eur (1 t., e. b. l. 16-21).IeÅ¡kovÄ Ä¯ bylÄ pateikÄ ieÅ¡kovo įmonÄs kasos knygas bei kasos pajamas ir iÅ¡laidas patvirtinanÄius dokumentus (Lt, Eur, USD) už 2010-2013 metus (2 t., e. b. l. 1-627, 3 t., e. b. l. 8-38), kasos knygÄ už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 20014 m. sausio 31 d. bei kasos pajamas ir iÅ¡laidas pagrindžianÄius dokumentus (3 t., e. b. l.99-119), bei ieÅ¡kovo sÄ skaitos detaliÄ ataskaitÄ už 2010 -2013 metus (pagal dokumentus) (3 t., e. b. l. 39-45), ieÅ¡kovo finansinÄs atskaitomybÄs rinkinį už 2014 metus (3 t., e. b. l. 120-228), bandomÄ jį balansÄ už 2014 metus (3 t., e. b. l. 139-142), ieÅ¡kovo balansÄ už 2013 metus bei pelno (nuostolių) ataskaitÄ ir nuosavo kapitalo ataskaitÄ už 2013 metus (3 t., e. b. l. 169-171, 178, 179-182). .AtsakovÄ Ä¯ bylÄ pateikÄ ieÅ¡kovo 2013 m. gruodžio 02 d. kasos pajamų orderį, pagal kurį iÅ¡ E. S. į ieÅ¡kovo kasÄ priimta 25 800,00 Lt (3 t., e. b. l. 160).
AtsakovÄ 2014 m. balandžio 3 d. reikalavime nurodÄ, kad perdavÄ UAB âLori Groupâ vienintelei akcininkei V. M. visÄ turtÄ ir pinigus, o ieÅ¡kovÄs reikalavimÄ vertina psichologinio poveikio priemonÄ siekiant jÄ paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos bei iÅ¡vengti pareigos sumokÄti atlyginimÄ (1 t., e. b. l. 11-15).2018 m. vasario 21 d. teismo posÄdžio metu apklausta liudytoja R. Å . paaiÅ¡kino, kad dirba UAB âLoritransaâ, su ieÅ¡kove UAB âLori Groupâ niekas nesieja, niekada ten nedirbo. S. D. pažįsta, tarp jų konfliktų nÄra. 2013 m. gruodžio 2 d. pasiraÅ¡Ä liudijimÄ , kuriame nurodÄ, kad S. D. atsisakÄ pasiraÅ¡yti gavusi atlyginimÄ .
Tuo metu UAB âLori Groupâ neturÄjo buhalterÄs ir S. D. papraÅ¡Ä paskaiÄiuoti jai iÅ¡eitinÄ iÅ¡mokÄ atleidimo dienÄ . PasakÄ jai sumÄ Å¾odžiu, kiek jai priklauso. Po kiek laiko V. T. () papraÅ¡Ä, kad atneÅ¡tų žiniaraÅ¡tį atlyginimo iÅ¡mokÄjimui. AtneÅ¡usi žiniaraÅ¡tį, girdÄjo poilsio kambariuke vykusį pokalbį tarp V. T., A. M. ir S. D., kad S. D. iÅ¡simokÄjo atlyginimÄ , taÄiau žiniaraÅ¡Äio nepasiraÅ¡ys. UAB âLori Groupâ neturÄjo buhalterio, liudytoja atliko paskaiÄiavimus be teisinio pagrindo.
NegalÄjo nurodyti, kokia yra atsiskaitymo tvarka toje įmonÄje. S. D. nenurodÄ priežasÄių, dÄl kurių atsisakÄ pasiraÅ¡yti žiniaraÅ¡tyje. Liudytoja nematÄ, kad atsakovÄ gavo pinigus, bet ji girdÄjo, kaip S. D. tai sakÄ V. T. ir A. M.. Neatsimena, ar buvo praÅ¡oma pasiraÅ¡yti kitÄ kokį aktÄ . Kitų veiksmų UAB âLori Groupâ neatliko, tik paskaiÄiavo S. D. atlyginimÄ . UAB âLoritransaâ nesusijusi su UAB âLori Groupâ â tai dvi atskiros įmonÄs. Nežino, ar A.
M. yra UAB âLori Groupâ darbuotojas, jis yra UAB âLoritransaâ vadovas. UAB âLoritransaâ ir UAB âLori Groupâ dalis buhalterinÄs apskaitos dokumentų buvo viename kabinete. Ji paÄmÄ atsakovÄs darbo sutartį, atsidarÄ programÄ , kurioje yra visi duomenys apie asmens priÄmimÄ Ä¯ darbÄ , atleidimÄ , atostogas ir kt. Abi įmonÄs naudojosi viena programa, todÄl turÄjo galimybÄ prisijungti ta programa prie kitos įmonÄs duomenų. Neatsimena, kas suteikÄ prisijungimo kodÄ , jį turÄjo labai senai.
Vienoje vietoje buvo dviejų įmonių patalpos. UAB âLori Groupâ turÄjo atskirÄ kabinetÄ , kuriame sÄdÄjo S. D. ir jos darbuotojai. V. M. sÄdÄjo atskirame kabinete viena. V. M. dirbo UAB âLoritransaâ. Nežino, kur buvo įmonÄs kasa. Jos praÅ¡Ä atlikti buhalterinius paskaiÄiavimus, nes S. D. buvo atleidžiama iÅ¡ darbo. LiudytojÄ pasiraÅ¡yti akto pakvietÄ V. M., kas pakvietÄ A. M., nežino. NematÄ, kaip S. D. atidavÄ automobilio raktus, kitus dokumentus. Nežinoma, kodÄl atsakovÄs atleidimo dienÄ nebuvo suraÅ¡ytas aktas dÄl pinigų trÅ«kumo kasoje. 2018 m. vasario 21 d. teismo posÄdžio metu apklausta liudytoja V.
T. (anksÄiau â) paaiÅ¡kino, kad buvo vienintelÄ UAB âLori Groupâ akcininkÄ, dabar įmonÄ parduota A. M.. S. D. buvo įmonÄs direktorÄ. AtsakovÄ buvo iÅ¡vykusi, kai S. D. netikÄtai atsiuntÄ laiÅ¡kÄ , kad iÅ¡eina iÅ¡ darbo. Gruodžio mÄnesį įmonÄ turÄjo daug darbo. Liudytoja tuo metu dirbo UAB âLoritransaâ direktoriaus pavaduotoja. Ji papraÅ¡Ä, kad atsakovÄ padarytų inventorizacijÄ , suraÅ¡ytų visus aktus, kad galÄtų viskÄ perduoti. Jos iÅ¡Äjimo dienÄ aktai nebuvo suraÅ¡yti, bet atsakovÄ iÅ¡simokÄjo sau atlyginimÄ .
Kai atsakovÄ iÅ¡Äjo iÅ¡ darbo, ant stalo buvo palikti daiktai, raktai, pinigai nebuvo perduoti. Kad atsakovÄ iÅ¡simokÄjo sau pinigus, pasakÄ S. D., nenurodÄ motyvų, kodÄl atsisakÄ pasiraÅ¡yti. Liudytoja atsakovÄs klausÄ, ar viskÄ sutvarkÄ, paskutinÄ darbo dienÄ turÄjo bÅ«ti iÅ¡mokÄtas atlyginimas. Ji papraÅ¡Ä R. Å ., kad atspausdintų lapÄ (žiniaraÅ¡tį), kad atsakovÄ galÄtų pasiraÅ¡yti, bet ji nepasiraÅ¡Ä. KalbÄjo apie tai su R. Å . ir A. M.. Su A. M. praktiÅ¡kai dirbo vienoje patalpoje.
Buvo natÅ«ralu, jų papraÅ¡yti, paklausti. AtsakovÄ liudytojai nieko neperdavÄ. Raktai nuo patalpų buvo palikti ant stalo. Neprisimena, kokius dar daiktus rado paliktus ant stalo. Nežino, ar atsakovÄ dirbo atleidimo dienÄ , nes liudytoja turÄjo daug rÅ«pesÄių. Ä®monÄs kasa buvo buhalterÄs žinioje, o vÄliau â atsakovÄs. Neprisimena, kas buvo buhalterÄ. Ji buvo atleista iÅ¡ darbo. NesikreipÄ Ä¯ policijÄ , nors suma buvo didelÄ, nurodÄ, jog natÅ«ralu sprÄsti problemas su žmonÄmis, geranoriÅ¡kai susitarti.
Ä®monei nebuvo lengva, turÄjo sunkumų, bet nereiÅ¡kÄ ieÅ¡kinio atsakovei. Piniginių lÄšų inventorizacija atlikta ne iÅ¡ karto, nes V. T. daug ko nesuprato buhalteriniuose reikaluose. Tai atliko, kai surado kitÄ buhalterÄ. Kai iÅ¡Äjo S. D., kasa liko tame kabinete, kur dirbo Svetlana. Ä®monÄ turÄjo vienÄ didelį kabinetÄ , pasitarimų kambarį, V. T. turÄjo savo kabinetÄ . Kasa â tai tiesiog stalÄiuje padÄti pinigai, ant voko užraÅ¡yta už kÄ , kiek. Seifo įmonÄ neturÄjo.
AtsakovÄs stalÄiuje gulÄjÄ pinigai buvo kasa. Liudytoja bendravo su atsakove iÅ¡Äjimo dienÄ . Žinojo apie kasÄ , bet netikrino, kiek stalÄiuje pinigų, nes nežinojo, kiek ten turÄjo bÅ«ti. Kasa, kaip buhalterinis dokumentas, buvo įmonÄje. NepasižiÅ«rÄjo į dokumentus, kiek tÄ dienÄ turÄjo bÅ«ti įmonÄje pinigų, nes galvojo, kad atsakovÄ priduos kasÄ ir kartu patikrins. IÅ¡ kasos knygos matyti, kad operuojama nemažomis sumomis, gali bÅ«ti, kad tokios sumos buvo stalÄiuje.
Liudytoja paaiÅ¡kino, kad pradžioje ji pasikvietÄ atsakovÄ dirbti į UAB âLoritransaâ. Daug metų dirbo kartu, įsteigus UAB âLori Groupâ atsakovei pasiÅ«lytas direktorÄs darbas. Darbo sutarties nutraukimo dienÄ ir vÄliau V. T. skambino atsakovei, praÅ¡Ä, kad ji pateiktų aktus. Po inventorizacijos taip pat skambino atsakovei, kuri atsakydavo, kad neturi laiko, viskÄ padarys vÄliau. Byloje keliamas atsakovÄs kaip ieÅ¡kovo įmonÄs vadovÄs civilinÄs atsakomybÄs klausimas.
             Pagrindas taikyti bendrovÄs vadovui civilinÄ atsakomybÄ atsiradimÄ gali lemti tiek imperatyviai teisÄs aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimas. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti bendrovÄs vadovui civilinÄ atsakomybÄ, bÅ«tina nustatyti jo civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas, t. y. neteisÄtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisÄtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltÄ. NustaÄius, kad bendrovÄs vadovas atliko neteisÄtus veiksmus, lÄmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltÄ preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todÄl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinÄti, kad bendrovÄs vadovas kaltas.
Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ pareiga tenka bendrovÄs vadovui (pvz. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-130/2011). BendrovÄs vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, bet ir pagrindas byloje nagrinÄjamus konkreÄius bendrovÄs vadovo veiksmus (neveikimÄ ) vertinti kaip neteisÄtus ir lÄmusius žalos atsiradimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2012 m. lapkriÄio 16 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje UAB âIBCA trobosâ v.
A. G., bylos Nr. 3K-3-493/2012). Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti iÅ¡imtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir Å¡ių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybÄ pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-509/2008). BendrovÄs vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybÄs standartai nei eiliniam bendrovÄs darbuotojui;
įmonÄ ir administracijos vadovÄ sieja pasitikÄjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonÄs administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonÄs interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonÄs vadovas atstovauja bendrovei, atsako už kasdienÄs veikos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonÄ veiktų pagal įstatymus ir kitus teisÄs aktus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-880/2002).
Ar įmonÄs administracijos vadovas konkreÄiu atveju Å¡ias pareigas įvykdÄ, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus â rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. gegužÄs 25 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-266/2006). IeÅ¡kovÄ atsakovÄs atsakomybÄ kildina iÅ¡ CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų juridinio asmens vadovo pareigų nevykdymo, nurodo, jog atsakovÄ netinkamai tvarkÄ ieÅ¡kovo bendrovÄs buhalterinÄ apskaitÄ , neatliko Å«kinių operacijų apskaitymo, pasisavino ieÅ¡kovo įmonÄs kasoje buvusias pinigines lÄÅ¡as.
IeÅ¡kovo tvirtinimu atsakovÄs neteisÄti veiksmai pasireiÅ¡kÄ atsakovÄs pareigos darbo sutarties nutraukimo dienÄ perduoti ieÅ¡kovo vienintelei akcininkei įmonÄs veiklos dokumentacijÄ ir turtÄ nevykdymu, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimu, BuhalterinÄs apskaitos įstatymo pažeidimu. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatÄ bendrovÄs valdymo organai privalo veikti bendrovÄs ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisÄs aktų ir vadovautis bendrovÄs įstatais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovÄ S. D. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkriÄio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. buvo ieÅ¡kovo UAB âLori Groupâ vienasmenis valdymo organas - direktorÄ. AtsakovÄ 2013 m. lapkriÄio 14 d. praneÅ¡imu praneÅ¡Ä ieÅ¡kovÄs vienintelei akcininkei V. M., jog nuo 2013 m. lapkriÄio 29 d. atsistatydina iÅ¡ direktorÄs pareigų, o 2013 m. gruodžio 2 d. vienintelio akcininko sprendimu atsakovÄ atleista iÅ¡ ieÅ¡kovÄs direktoriaus pareigų nuo 2013 m. gruodžio 2 d.
Byloje nustatyta, jog atsakovÄ S. D. jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ pasiraÅ¡ytinai neperdavÄ ieÅ¡kovÄs vienintelei akcininkei V. M. įmonÄs veiklos dokumentacijos ir turto. IeÅ¡kovÄ 2013 m. gruodžio 16 d. atliko įmonÄs buhalterinÄs apskaitos dokumentų inventorizacijÄ ir įvertinusi kasos pajamas ir kasos iÅ¡laidas pavirtinanÄių dokumentų pagrindu kasos knygoje atliktus įraÅ¡us inventorizacijos aktais nustatÄ, jog ieÅ¡kovo kasoje 2013 m. gruodžio 2 d. turÄjo bÅ«ti 89 951,02 Lt (26 051,61 Eur) grynųjų pinigų likutis, 915,36 Eur grynųjų pinigų likutis ir 355,21 USD grynųjų pinigų likutis, taÄiau Å¡ių piniginių lÄšų pinigų ieÅ¡kovo kasoje nebuvo faktiÅ¡kai rasta, inventorizacijos aktais nustatytas 27 300,16 Eur trÅ«kumas.
IeÅ¡kovÄs tvirtinimu, atsakovÄ yra atsakinga už ieÅ¡kovo įmonÄs kasoje nustatytÄ piniginių lÄšų trÅ«kumÄ , nes Å¡ių lÄšų panaudojimo pagrindimui ieÅ¡kovas neturi buhalterinÄs apskaitos dokumentų. Pagal BuhalterinÄs apskaitos įstatymo 4 straipsnį Å«kio subjektai turi tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orÄs informacijos vartotojams. Å io įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonÄs vadovo atsakomybÄ už įmonÄs apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.
Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau â Kasos taisyklÄs) 16 punktÄ kasos knygoje yra įraÅ¡omos visos kasos operacijos â grynųjų pinigų priÄmimas į Å«kio subjekto kasÄ ir iÅ¡Ämimas iÅ¡ jos. Pagal Kasos taisyklių 3 ir 4 punktus grynieji pinigai į kasÄ priimami pagal vyriausiojo buhalterio ir kasininko pasiraÅ¡ytÄ kasos pajamų orderį, o iÅ¡ jo iÅ¡mokami â pagal įmonÄs vadovo, vyriausiojo buhalterio ir kasininko pasiraÅ¡ytÄ kasos iÅ¡laidų orderį.
Kasos taisyklių 17 punktas nustato, kad kasos knygoje įraÅ¡omas kiekvienas kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderis. IeÅ¡kovÄ pateikÄ Ä¯ bylÄ kasos knygas (valiuta Lt, USD, EUR), kuriose užfiksuoti duomenys apie kasos operacijas, yra pateikti kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiai, kurių pagrindu buvo nustatytas grynųjų pinigų trÅ«kumas. Å ie dokumentai pateikti už laikotarpį, kuomet atsakovÄ buvo ieÅ¡kovo bendrovÄs vadovÄ. AtsakovÄ nekÄlÄ ginÄo dÄl ieÅ¡kovo pateiktų kasos knygos įrašų ir jais nustatyto grynųjų pinigų likuÄio pagrįstumo.
AtsakovÄ bylos nagrinÄjimo metu laikÄsi pozicijos, jog ieÅ¡kovo kasÄ su lÄÅ¡omis, kurios nurodomos kasoje ir kitÄ turtÄ faktiÅ¡kai yra perdavusi ieÅ¡kovo akcininkei V. M., tik neturi Å¡alių pasiraÅ¡yto priÄmimo-perdavimo akto, kurios jai negrÄ Å¾ino akcininkÄ. AtsakovÄ taip pat kelia prielaidÄ , jog piniginių lÄšų trÅ«kumas galimai galÄjo atsirasti ne jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , taÄiau vÄliau, nes ieÅ¡kovas piniginių lÄšų inventorizacijÄ atliko tik po 14 dienų po jos atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų.
NagrinÄjamu atveju svarbi aplinkybÄ yra ta, jog bÅ«tent atsakovei kaip bendrovÄs vadovei yra nustatyta pareiga organizuoti kasdienÄ bendrovÄs veiklÄ , priimti į darbÄ ir atleisti darbuotojus (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis). Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles bÅ«tent Å«kio subjekto vadovas priima kasininkÄ Ä¯ darbÄ ir privalo sudaryti su juo visiÅ¡kos materialinÄs atsakomybÄs sutartį, o jeigu Å«kio subjekte nÄra kasininko pareigybÄs, atlikti kasos operacijas Å«kio subjekto vadovas įsakymu paveda kitiems Å«kio subjekto darbuotojams (Taisyklių 24, 27 punktai). IeÅ¡kovÄ bylos nagrinÄjimo metu nurodÄ ir atsakovÄ neneigia aplinkybÄs, jog ieÅ¡kovÄs įmonÄje kasininko darbÄ atliko pati atsakovÄ, joks kitas materialiai atsakingas už kasÄ asmuo atlikti Å¡ias pareigas nebuvo paskirtas.
Be to, ieÅ¡kovÄs į bylÄ pateikti įrodymai taip pat patvirtina, jog ieÅ¡kovÄs kasa buvo atsakovÄs žinioje, kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiuose yra jos paraÅ¡ai kaip ieÅ¡kovo direktorÄs ir ieÅ¡kovo kasininkÄs. Å ios nustatytos aplinkybÄs leidžia vertinti, jog ieÅ¡kovÄs kasa buvo atsakovÄs žinioje, nes atsakovÄ neįrodÄ prieÅ¡ingai. Tokiu bÅ«du atsakovei tenka pareiga atsakyti už kasoje esanÄių pinigų saugumÄ ir visus nuostolius, kuriuos Å«kio subjektas gali patirti tiek dÄl sÄ moningų jos veiksmų, tiek dÄl netinkamo arba nesÄ Å¾iningo pareigų vykdymo (Kasos taisyklių 22 straipsnis).AtsakovÄs argumentai, jog ieÅ¡kovÄs kasa buvo ieÅ¡kovÄs akcininkÄs V.
M. dispozicijoje nepatvirtinti objektyviais duomenimis. Liudytoja V. M. nepripažino Å¡io fakto. Be to, tiek iÅ¡ paÄios atsakovÄs paaiÅ¡kinimų, tiek iÅ¡ liudytojos V. T. (buvusi) parodymų matyti, jog įmonÄs grynieji pinigai nebuvo laikomi seife, o kitoje nesaugioje vietoje, kaip antai stalo stalÄiuje, užrakinamoje dÄžutÄje. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos kasos knygos Lt (sÄ skaita 2720) matyti, jog kasos likuÄiai atskiromis dienomis buvo dideli, siekdavo iki 100 000, 00 Lt ir daugiau. Taigi, atsakovÄ, bÅ«dama bendrovÄs vadove ir atlikdama kasininko funkcijas, matydama didžiulius piniginių lÄšų likuÄius, turÄjo imtis priemonių lÄšų saugumui užtikrinti, nustatyta tvarka inventorizuoti pinigines lÄÅ¡as.
Kaip minÄta, bÅ«tent atsakovei kaip įmonÄs vadovei teko pareiga tinkamai organizuoti įmonÄs darbÄ , ir imtis veiksmų ir priemonių, kad įmonÄs turtas bÅ«tų tinkamai saugomas, taÄiau akivaizdu, jog tokių priemonių atsakovÄ nesiÄmÄ. Tai patvirtina ir paÄios atsakovÄs paaiÅ¡kinimai teismo posÄdžio metu. PažymÄtina, jog bÅ«tent atsakovÄ, kaip ieÅ¡kovÄs bendrovÄs vadovÄ, kurios žinioje buvo bendrovÄs turtas (tame tarpe ir bendrovÄs kasa), iki jos atleidimo iÅ¡ pareigų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių nustatyta tvarka turÄjo pareigÄ organizuoti ieÅ¡kovo turto, grynųjų pinigų inventorizacijÄ ir perduoti naujai paskirtam vadovui ar ieÅ¡kovo vienintelei akcininkei visÄ Ä¯monÄs turtÄ (įskaitant grynuosius pinigus) bei visus įmonÄs dokumentus (Inventorizacijos taisyklių 5,9 punktai).
Byloje nÄra įrodymų, jog atsakovÄ bÅ«tų atlikusi minÄtus veiksmus. Taigi, neatlikdama jai teisÄs aktais pavestų pareigų atsakovÄ sukÅ«rÄ situacijÄ , jog ieÅ¡kovo grynieji pinigai nebuvo iÅ¡saugoti ir todÄl įmonÄ patyrÄ Å¾alÄ . Ä®monÄs vadovų neteisÄtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonÄs valdymo organų neteisÄtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų iÅ¡plÄstinÄs kolegijos 2009 m. lapkriÄio 20 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje BUAB âOptimalÅ«s finansaiâ v.
G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). AtsakovÄ Ä¯rodinÄja, jog tai, kad ji faktiÅ¡kai perdavÄ ieÅ¡kovui grynuosius pinigus patvirtina ieÅ¡kovo finansinÄs atskaitomybÄs duomenys už 2014 metus, nes jei atsakovÄ iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų neperdavusi bendrovÄs kasoje buvusių pinigų, tai atsispindÄtų pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip netekimai arba balanse kaip nuostolis, taÄiau tokių netekimų ar nuostolių nÄra nurodoma (3 t., e. b. l. 120-128).
IeÅ¡kovas neigia Å¡iÄ aplinkybÄ, nurodydamas, ieÅ¡kovo balanse už ginÄo laikotarpį atsispindi Å¡i sumÄ kaip atskaitingo asmens 449 S. D. skola įmonei (3 t., e. b. l. 139-143). Teismas vertina, jog vien atsakovÄs nurodytų argumentų dÄl ieÅ¡kovÄs finansinÄs atskaitomybÄs dokumentų vertinimo, nepakanka daryti iÅ¡vadÄ jog ieÅ¡kovÄs yra nepatyrusi nuostolių.IeÅ¡kovÄs pateikti 2013 m. gruodžio 13 d. inventorizacijos aktais patvirtintas 27 200,16 Eur (89 951,02 Lt, 915,36 Eur, 355,22 USD) trÅ«kumas pripažintinas ieÅ¡kovo patirta žala â tiesioginiais nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
             PažymÄtina, jog byloje nÄra įrodymų, kad ieÅ¡kovas, 2013 m. gruodžio 16 d. atlikdamas įmonÄs kasos inventorizacijÄ , bÅ«tų kvietÄs atsakovÄ, ieÅ¡kovo pateikti inventorizacijos aktai yra pasiraÅ¡yti tik ieÅ¡kovo darbuotojų, atsakovÄ inventorizacijoje nedalyvavo, inventorizacijos aktų nÄra pasiraÅ¡iusi, taÄiau Å¡i aplinkybÄ nÄra pagrindas konstatuoti, jog inventorizacijos aktai yra niekiniai ir negaliojantys. AtsakovÄ nepateikÄ objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovÄs pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose nustatytus faktus dÄl grynųjų pinigų trÅ«kumo, o didÅ¾Ä¯Ä ja dalimi gynÄsi nuo ieÅ¡kinio tik savo argumentais, jog faktiÅ¡kai yra pinigines lÄÅ¡as perdavusi ir ieÅ¡kovas nuostolių nÄra patyrÄs. Liudytojos R.
Å . nenurodÄ jokių esminių aplinkybių, galinÄių turÄti įtakos Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, o, kaip minÄta, liudytoja V. T. () nepripažino fakto, jog atsakovÄ jai faktiÅ¡kai yra perdavusi įmonÄs kasoje buvusius grynuosius pinigus. DÄl nurodytų argumentų konstatuotina, jog atsakovÄ nepaneigÄ jos kaltÄs prezumpcijos (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 4 punktas).             Inventorizacijos taisyklių 68.3 punkte nustatyta, jog jeigu nustaÄius turto trÅ«kumus įtariama, kad padarytas nusikaltimas arba baudžiamasis nusižengimas, įstaigos (organizacijos) vadovas privalo perduoti medžiagÄ teisÄsaugos institucijoms.
Byloje nÄra įrodymų ir ieÅ¡kovas neneigia aplinkybÄs, jog 2013 m. gruodžio 16 d. inventorizavimo aktais nustatÄs grynųjų pinigų įmonÄs kasoje nebuvimo faktÄ , jis vykdÄ pareigÄ kreiptis į teisÄsaugos institucijas, kurios teisÄs aktų nustatyta tvarka bÅ«tų iÅ¡tyrÄ Å¡Ä¯ įvykį ir nustatÄ kaltus asmenis. TodÄl atsakovo ieÅ¡kinio argumentai, jog atsakovÄ pasisavino pinigines lÄÅ¡as ir jos neteisÄtas veikimas turi vagystÄs požymių nepatvirtinti objektyviais įrodymais.
             TaÄiau, kaip minÄta, ieÅ¡kovas kildina atsakovÄs atsakomybÄ dÄl ieÅ¡kovui atsiradusios žalos (grynųjų pinigų kasoje trÅ«kumo) dÄl to, jog atsakovÄ kaip įmonÄs vadovÄ netinkamai vykdÄ jai teisÄs aktuose nustatytas pareigas, netinkamai vykdÄ Ä¯monÄs buhalterinÄ apskaitÄ , nustatyta tvarka neperdavÄ Ä¯monÄs turto ir Å«kinÄs veikos dokumentų. Kaip minÄta, atsakovÄ procesiniuose dokumentuose ir savo paaiÅ¡kinimuose teisme nurodo, jog ieÅ¡kovui yra perdavusi visus ieÅ¡kovo dokumentus, tuo tarpu iÅ¡ byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų (kasos knyga (bylos priedai),3 t., e. b. l. 8-39, ieÅ¡kovo sÄ skaitos detalios ataskaitos, pagal įmonÄs dokumentus, 3 t., e. .b. l. 39-45), matyti, jog ginÄo sumai kasos iÅ¡laidas patvirtinanÄių buhalterinÄs apskaitos dokumentų nÄra.
Pareiga paneigti Å¡iÄ aplinkybÄ tenka atsakovei.             BendrovÄs vadovo pareiga elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu apima pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ , taip pat iÅ¡saugoti duomenis ir dokumentus apie įmonÄs finansines operacijas. AtsakovÄ pažeidÄ esminius BuhalterinÄs apskaitos įstatyme, ABÄ®, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dÄl įmonÄs veiklos organizavimo ir vadovavimo ir prisidÄjo prie situacijos, jog ieÅ¡kovas neturi galimybÄs nustatyti, kur buvo panaudotos ir ar buvo panaudotos įmonÄs veikloje kasoje buvusios piniginÄs lÄÅ¡os. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybÄmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinÄti.
CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esanÄius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ankstinÄs galios, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytas iÅ¡imtis. Ä®rodymų vertinimas civilinÄje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikÄtinumo taisykle, kurios esmÄ, laisvo įrodymų vertinimo principas.
Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnÄ vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybÄ. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dÄsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinÄjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009-10-12 nutartis, priimta civilinÄje byloje V.I. ir kt v.
UAB âUostaâ, bylos Nr.3K-3-405/20009).DÄl nurodytų priežasÄių ir pagal nustatytas bylos aplinkybes bei teisinÄ reglamentacijÄ daroma iÅ¡vada kad ieÅ¡kovÄ Ä¯rodÄ jog dÄl atsakovÄs kaip įmonÄs vadovÄs aukÅ¡Äiau nurodytų neteisÄtų veiksmų (netinkamo pareigų vykdymo) ieÅ¡kovui atsirado 27 300,16 Eur žalÄ (CK 2.87 straipsnis, CPK 178, 185 straipsnis). DÄl civilinÄs bylos nutraukimo vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punktu AtsakovÄ praÅ¡o nagrinÄjamÄ civilinÄ bylÄ nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, motyvuodamas tuo, jog ieÅ¡kovÄ nesilaikÄ Darbo kodekse nustatytos ikiteisminÄs ginÄų nagrinÄjimo tvarkos individualiam darbo ginÄui dÄl žalos atlyginimo iÅ¡sprÄsti.
Atsižvelgiant, jog kreipimosi į darbo ginÄų komisijÄ terminas yra praleistas (Darbo kodekso 289 straipsnio 1 dalis) ir dÄl Å¡ios priežasties byla darbo ginÄų komisijoje negali bÅ«ti nagrinÄjama. NagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kovÄ reiÅ¡kÄ ieÅ¡kinį atsakovei juridinio asmens vadovo civilinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių teisÄs normų, o ne Darbo kodekse darbuotojų materialinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄių normų pagrindu. Tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio reikalavimui pareikÅ¡ti įstatymai nenumato privalomosios iÅ¡ankstinÄs ginÄo sprendimo ne teisme tvarkos.
Taigi, ieÅ¡kovÄ tinkamai realizavo savo teisÄ kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ . Kita vertus, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog ieÅ¡kinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius. Ä®statymu nustatytas darbdaviui ikiteismine tvarka terminas yra procedÅ«rinis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-711/2013). Ä®vertinus tai, jog procedÅ«riniai terminai nepanaikina asmens teisÄs kreiptis tiesiogiai į teismÄ , atsakovÄs argumentai dÄl Å¡ios bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu taip pat nepagrįsti.
DÄl atsakovÄs praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį AtsakovÄs praÅ¡o taikyti byloje ieÅ¡kinio senatį. Nurodo, kad ieÅ¡kinio senatis turi bÅ«ti skaiÄiuojama nuo ieÅ¡kovÄs inventorizacijos aktų suraÅ¡ymo dienos, t. y. 2013 m. gruodžio 16 d. IeÅ¡kiniams dÄl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, Å¡is terminas pasibaigÄ 2016 m. gruodžio 16 d., o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys teisme registruotas tik 2017 m. balandžio 04 d. IeÅ¡kovo tvirtinimu, jos senaties termino nÄra praleidÄs, nes trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti skaiÄiuojamas nuo ieÅ¡kovo sužinojimo apie savo teisių pažeidimÄ dienos, t. y. 2014 m. balandžio 5 d., kuomet ieÅ¡kovÄ sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ , kuomet gavo atsakovÄs raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovo reikalavimÄ dÄl trÅ«kstamų piniginių lÄšų grÄ Å¾inimo ar Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinanÄių dokumentų pateikimo.
Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklÄ yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ ; Å¡ios taisyklÄs iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisÄs pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turÄjimu sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisÄ ginti savo pažeistÄ teisÄ tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.
Asmuo gali sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ tÄ paÄiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, taÄiau apie tokį pažeidimÄ gali sužinoti ir vÄliau, t. y. teisÄs pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisÄs pažeidimÄ diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisÄs pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisÄ ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisÄs pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vÄliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisÄ sužinojo ne vÄliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turÄjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisÄmis besinaudojantis asmuo.
Be to, teismas turi atsižvelgti į teisÄs pažeidimo nustatymo sudÄtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam situacijos vertinimui, kitas konkreÄiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676 ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. rugsÄjo 20 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje D.
B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011).CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, jok ieÅ¡kiniams dÄl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovÄs inventorizacijos aktai akivaizdžiai patvirtina, jog 2013 m. gruodžio 16 d. ieÅ¡kovei tapo žinoma apie kasos trÅ«kumÄ . Daroma iÅ¡vada, jog bÅ«tent nuo Å¡ios dienos ieÅ¡kovÄ sužinojo apie jos teisių pažeidimÄ , todÄl nuo 2013 m. gruodžio 17 d. skaiÄiuotina ieÅ¡kinio dÄl žalos atlyginimo senaties termino pradžia, kuri pasibaigÄ 2016 m. gruodžio 17 d.
Tuo tarpu ieÅ¡kinys teisme gautas 2017 m. balandžio 4 d., t. y. praleidus trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). IeÅ¡kovÄs argumentai, jog apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2014 m. balandžio 05 d., gavus atsakovÄs atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ , nepagrįsti, nes jokia galima ieÅ¡kovÄs teisių pažeidimÄ patvirtinanti aplinkybÄ iÅ¡ Å¡ios pretenzijos nepaaiÅ¡kÄjo. Å iuo atsakymu atsakovÄ tik informavo ieÅ¡kovÄ, jog jo reiÅ¡kiamos pretenzijos nepagrįstos.
Kasacinio teismo praktikoje pabrÄžiama, jog, ginÄo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nÄra priežasÄių šį terminÄ atnaujinti. Ä®statyme nereikalaujama, kad ieÅ¡kovas pateiktų praÅ¡ymÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje B.
D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje UAB âŽalgirio lotoâ v. N. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-112/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje M. Å . v. E. B., bylos Nr. 3K-3-321/2012; kt.). Remiantis CK 2.81 straipsnio 1 dalimi, juridinio asmens organai ne tik vadovauja juridinio asmens veiklai, bet ir yra atsakingi už juridinio asmens teisių gynimÄ . Juridinio asmens organams sužinojus apie juridinio asmens teisių pažeidimÄ jiems atsiranda teisÄ ir pareiga ginti juridinio asmens interesus, taip pat pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme.
Iš juridinio asmenų registro duomenų matyti, jog po atsakovÄs atleidimo iÅ¡ darbo tris kartus keitÄsi ieÅ¡kovÄs vadovai: nuo 2013 m. gruodžio 03 d. iki 2014 m. rugsÄjo 01 d. ieÅ¡kovÄs direktore buvo V. Z., nuo 2014 m,. rugsÄjo 02 d. iki 2015 m. vasario 07 d. ieÅ¡kovÄs direktoriumi buvo A. M., nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2016 m. spalio 2 d. ieÅ¡kovÄs vadove buvo V. Z., nuo 2016 m. spalio 24 d. ieÅ¡kovÄs vadovu yra A. M. (4 t., b. l. 1-5). balandžio 02 d. Byloje nÄra duomenų, jog ieÅ¡kovÄ, atstovaujama juridinio asmens vadovo (vadovų), nustaÄiusi 27 300,16 Eur kasos trÅ«kumÄ , kreipÄsi į teisÄsaugos institucijas ir perdavÄ medžiagÄ iÅ¡tirti, kaip tai numato Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 22 punktas ir Inventorizacijos taisyklių 68.3 punktas.
IeÅ¡kovÄ ir liudytoja V. T. (buvusi) nurodÄ argumentus, jog nesikreipÄ Ä¯ teisÄsaugos institucijas todÄl, jog nutarÄ su ieÅ¡kove sprÄsti šį klausimÄ geranoriÅ¡kai. Å ios nustatytos aplinkybÄs leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovÄ pati sÄ moningai neatliko teisÄs aktuose numatytų privalomų veiksmų įstatymų nustatyta tvarka ginti jo galimai pažeistas teises, todÄl nÄra pagrindo vertinti, jog senaties terminas yra praleistas dÄl svarbių priežasÄių ir jį atnaujinti.
CK 1.131 straipsnis numato, jog ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. DÄl nurodytų priežasÄių pagal byloje nustatytas aplinkybes ir teisinÄ reglamentacijÄ ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinys atsakovei dÄl 27 300,16 Eur žalos atlyginimo atmestinas, konstatavus, jog yra praleidus trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¡iam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti (CK 1. 125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnis). DÄl procesinių palÅ«kanų priteisimo              Atmetus pagrindinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , atmestinas iÅ¡vestinis reikalavimas dÄl 5 proc. metinių palÅ«kanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo              DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų                           Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.
Atsakovas bylos nagrinÄjimo metu patyrÄ 1000,00 Eur iÅ¡laidų, dalyvavusio byloje advokato teisinei pagalbai apmokÄti ir 100,00 Lt iÅ¡laidų už teismo Å¡aukimo per antstolį įteikimÄ liudytojai (3 t. , e. b. l. 58,58, 192).                             Pagal 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padÄjÄjo pagalba, atsižvelgiant į konkreÄios bylos sudÄtingumÄ ir advokato ar advokato padÄjÄjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnÄs, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dÄl užmokesÄio dydžio.
Atsakovo nurodytas patirtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinÄ pagalbÄ dydis nevirÅ¡ija rekomendacijose numatytų bei, teismo vertinimu, yra pagrįstas ir protingas.             DÄl nurodytų motyvų ir atmetus ieÅ¡kinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 95 straipsniu, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteistina 1100,00 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų.23. Atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 14,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų į valstybÄs biudžetÄ (CPK 92 straipsnis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 293-294, 259, 263-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :
             ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB âLori Groupâ, į. k. 302449324, atsakovei S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 1100,00 (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ eurų, 00 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų.ValstybÄs naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kovo UAB âLori Groupâ, į. k. 302449324, priteisti 14.45 Eur (keturiolika eurų 45 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, jas sumokant į ValstybinÄs mokesÄių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB âSwedbankâ, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokÄjimÄ patvirtinantį dokumentÄ .Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ .
TeisÄja                                                                                                         Jolanta VÄgÄlienÄ