Legislator Case Law & Legislation
83df3666-110f-471e-9464-ba904cb4e637 AI generated

83df3666-110f-471e-9464-ba904cb4e637 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 83df3666-110f-471e-9464-ba904cb4e637
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2013 gruodžio 2 d. Atsakovė neperdavė akcininkei įmonės veiklos dokumentacijos, todėl 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymo pagrindu buvo sudaryta inventorizacijos komisija. Inventorizacijos komisija atliko UAB „Lori Group“ buhalterinės apskaitos dokumentų inventorizacijÄ , 2013 m. gruodžio 16 d. buvo sudaryti piniginių lėšų inventorizacijos aktai Nr. 1, Nr. 2, Nr.

Legislator headnote

AI generated

83df3666-110f-471e-9464-ba904cb4e637 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Nurodė, kad nėra pagrindo bylÄ nutraukti, nes procedÅ«riniai terminai nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynybos. Ä®statymu nustatytas darbdaviui ikiteismine tvarka kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ terminas yra procedÅ«rinis. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, jo pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo 2014 m. balandžio 5 d. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė sužinojo apie jos teisių pažeidimÄ tik gavusi raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakovės atsisakymÄ Ä¯vykdyti reikalavimÄ , t. y. 2014 m. balandžio 5 d., iki tol pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė pateiks iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus arba perduos įmonei priklausančias lėšas.

Keywords

AI generated
lack of financial resources missing case documents economic hardship funding of occupational pension schemes indigence dispute settlement
AI generated
e1a68901-ca91-4062-a34a-d55fcfb55d00
Baudžiamoji byla Nr.1-239-674/2013 (Teisminio proceso Nr.
fe20bcfc-e5e8-4c2e-b6e2-233ee84be0a5
A.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S.
2ae704ea-1401-449c-83b3-35f65c88f9e2
Teismasn u s t a t ė:ieškovas UAB „Finance Group“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo S.
dfd389e7-542f-4428-a68f-5c42378cfc9a
Baudžiamoji byla Nr. 1-111-771/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15893-2015-7Procesinio sprendimo kategorija:1.1.3.2.;1.1.4.2.;1.1.6.3.; (S) 1.1.8.6.2.;1.1.8.7.1.;1.2.14.5.1.;2.3.6.4.5. ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 24 d.Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Karjakinui, civilinio ieškovo P. P. S. A. „P. F.“ įgaliotiems atstovui K. T., kaltinamiesiems M.
22af1477-15c9-4bc1-bd76-8bb4db3f31af
Baudž                                                                                            Baudžiamoji byla Nr. 1-600-201/2011(1-30-9-0029-2011-8) Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.4.; (S) 1.2.19.6. 1.1.7.2.4.;2.10.1. T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU      2011 m. balandžio 15 d.     Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė., iÅ¡nagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Antrojo skyriaus prokuroro Roberto Skėrio pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, kurioje,J.Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį iÅ¡silavinimÄ , dirbanti kavinėje „ŠeÅ¡iakampis“ virėja, iÅ¡situokusi, gyvenanti (duomenys nesklebtini), neteista, kaltinama padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str.; n u s t a t ė :

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, sekretoriaujant V. M., dalyvaujant ieÅ¡kovo UAB „Lori Group“ atstovui advokatui A. K.,atsakovei S. D. ir jos atstovui advokatui V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Lori Group“ ieÅ¡kinį atsakovei S. D. dėl nuostolių atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė UAB „Lori Group“ pateikė ieÅ¡kinį, kurį patikslinęs, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės S. D. 27 300,16 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2009 m. lapkričio 3 d. UAB „Lori Group“ vienintelės akcininkės sprendimu atsakovė paskirta eiti bendrovės direktorės pareigas. 2009 m. lapkričio 4 d. su atsakove buvo sudaryta darbo sutartis Nr.

1. Darbo sutartis su atsakove nutraukta 2013 gruodžio 2 d. Atsakovė neperdavė akcininkei įmonės veiklos dokumentacijos, todėl 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymo pagrindu buvo sudaryta inventorizacijos komisija. Inventorizacijos komisija atliko UAB „Lori Group“ buhalterinės apskaitos dokumentų inventorizacijÄ , 2013 m. gruodžio 16 d. buvo sudaryti piniginių lėšų inventorizacijos aktai Nr. 1, Nr. 2, Nr.

3. Laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėn. 5 d. iki 2013 m. gruodžio mėn. 2 d., pagal kasos pajamas patvirtinančių dokumentų pagrindu atliktus įraÅ¡us, kasos pajamos sudarė 624 188,27 Lt. Tuo pačiu laikotarpiu, remiantis kasos iÅ¡laidas patvirtinančiais dokumentais ir jų pagrindu atliktais įraÅ¡ais, kasos iÅ¡laidas sudarė – 534 237,25 Lt. Atlikus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų inventorizacijÄ , nustatytas 27 300,16 Eur įmonės grynųjų piniginių lėšų trÅ«kumas, už kurių saugojimÄ buvo atsakinga atsakovė.

Atsakovė 2014 m. balandžio 3 d. reikalavimu, kuris buvo gautas 2014 m. balandžio 5 d., atsisakė pateikti paaiÅ¡kinimÄ , kur yra saugomos ar panaudotos trÅ«kstamos piniginės lėšos, taip pat nepateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų. IeÅ¡kovė nurodo, kad, gavusi šį atsakovės raÅ¡tÄ , sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ , t. y. 2014 m. balandžio 5 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis, už apskaitos organizavimÄ pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Å¡ių taisyklių reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas, todėl atsakomybė dėl įmonės lėšų iššvaistymo tenka atsakovei.

Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniais, teigia, kad yra pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. Nurodė, kad yra nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai (finansinių dokumentų tvarkymas, pažeidžiant buhalterinės apskaitos reikalavimus, piniginių lėšų pasisavinimas), priežastinis ryšys (dėl neteisėtų veiksmų ieškovas neteko grynųjų lėšų), žala (žalos dydis yra lygus atsakovės pasisavintų lėšų dydžiui).

Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , kaltė preziumuojama. Atsakovė, bÅ«dama atsakinga už kasos darbo organizavimÄ ir kasos operacijų atlikimÄ iÅ¡ kasos paėmė įmonei priklausančias grynÄ sias lėšas 27 300,16 Eur, Å¡ių lėšų panaudojimo pagrindimui nebuvo įformintos Å«kinės operacijos. Atitinkamai, veikdama rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai, ji negalėjo nežinoti apie atliekamus neteisėtus veiksmus (įmonės piniginių lėšų pasisavinimÄ neatliekant Å«kinių operacijų apskaitymo).

Atsakovė S. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė bylÄ nutraukti ieÅ¡kovui nesilaikius ginčo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, taip pat prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės teigimu, byla turi bÅ«ti nutraukta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodė, kad ieÅ¡kovas su reikalavimu dėl materialinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo nesikreipė į Darbo ginčų komisijÄ , kreipėsi tiesiogiai į teismÄ , nesilaikydamas privalomos iÅ¡ankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Be to, ieÅ¡kovas praleido 3 mėnesių kreipimosi į Darbo ginčų komisijÄ terminÄ (CPK 289 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, praÅ¡ydama taikyti ieÅ¡kinį senatį, nurodė, kad ieÅ¡kovui apie galimÄ jo teisių pažeidimÄ tapo žinoma vėliausiai 2013 m. gruodžio 16 d, kuomet buvo suraÅ¡yti inventorizacijos aktai, todėl nuo Å¡ios datos skaičiuojamas terminas kreiptis į teismÄ . Terminas ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu pasibaigė 2016 m. gruodžio 16 d. (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

Pažymėjo, kad 2014 m. balandžio 3 d. atsakymu į pretenzijÄ ieÅ¡kovas buvo tik informuotas, jog jo reiÅ¡kiamos pretenzijos yra nepagrįstos, bet jokia galima jo teisių pažeidimÄ patvirtinanti aplinkybė iÅ¡ Å¡io atsakymo ieÅ¡kovui nepaaiÅ¡kėjo. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas. Nurodė, kad nutraukiant darbo sutartį, UAB „Lori Group“ akcininkei V. M. buvo perduoti bendrovės dokumentai, kasa su lėšomis, kurios nurodomos kasoje, antspaudas, kuro nuolaidos kortelė, banko kortelė, raktai nuo ofiso, automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) raktai (ir pats automobilis), durų užrakto kortelė.

Atsakovė surašė ir V. M. perdavė priėmimo - perdavimo aktÄ , kurio pasiraÅ¡yto egzemplioriaus V. M. negrÄ Å¾ino. Nei po atsakovės atÅ¡aukimo iÅ¡ vadovės pareigų, nei vėliau ieÅ¡kovas taip ir neįvardijo, kokių dokumentų nėra gavęs. Nutraukiant darbo sutartį su atsakove, ieÅ¡kovė jokių pretenzijų dėl kasoje esančių lėšų trÅ«kumo neturėjo. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, koks kasos realus likutis buvo atsakovę paskiriant bendrovės vadove, koks buvo atÅ¡aukiant iÅ¡ vadovės pareigų ir perduodant kasÄ ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovo teiginiai, jog kasos likutis buvo nulinis darbo sutarties su atsakove nutraukimo metu yra nepagrįsti ir neįrodyti. Taip pat pažymėjo, kad inventorizacija buvo atlikta po 11 dienų nuo atsakovės atÅ¡aukimo iÅ¡ vadovės pareigų ir kasos perdavimo, todėl kasos realus likutis galėjo pasikeisti ir dėl ieÅ¡kovo akcininkės ar vėliau paskirtos vadovės veiksmų, už kuriuos atsakovė neatsako.IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , prašė ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nėra pagrindo bylÄ nutraukti, nes procedÅ«riniai terminai nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynybos. Ä®statymu nustatytas darbdaviui ikiteismine tvarka kreiptis į Darbo ginčų komisijÄ terminas yra procedÅ«rinis. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, jo pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo 2014 m. balandžio 5 d. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė sužinojo apie jos teisių pažeidimÄ tik gavusi raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakovės atsisakymÄ Ä¯vykdyti reikalavimÄ , t. y. 2014 m. balandžio 5 d., iki tol pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė pateiks iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus arba perduos įmonei priklausančias lėšas.

Atsikirsdamas į atsakovės argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo, ieškovas nurodė, kad atsakovė įmonei vadovavo nuo pat jos veiklos pradžios, į ieškovo akcininkę dėl įmonės kasos neatitikimų dokumentuose fiksuotų ir faktinių duomenų niekada nesikreipė. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad atsakovei pradedant eiti įmonės vadovės pareigas, kasos ar kitų trūkumų, kurie būtų atsiradę iki jai pradedant eiti vadovo pareigas, nebuvo.Atsakovė pateiktame triplike palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus.

Nurodė, jog prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, nepasibaigęs ieÅ¡kinio senaties terminas neÅ¡alina ikiteisminės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos privalomumo, neatsitiktinai CPK 293 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus bylos nutraukimo pagrindas. Teismo posėdyje ieÅ¡kovės atstovas advokatas A. K. paaiÅ¡kino, kad nustačius kasoje trÅ«kumÄ , Å¡is trÅ«kumas buvo priskirtas materialiai atsakingam asmeniui, kuris vienintelis įmonėje turėjo teisę tvarkyti kasÄ ir buvo atsakingas už buhalterinius dokumentus, t. y. buvusiai įmonės vadovei S. D..

Pagal buhalterinės apskaitos vedimo taisykles, už kasÄ atsako įmonės vadovas. IÅ¡ banko sÄ skaitos buvo gryninami pinigai, bet atsiskaityta su klientais nebuvo. Kad pinigai buvo iÅ¡gryninti, patvirtina kvituose atsakovės S. D. paraÅ¡as, kasos knygose yra patvirtinama, kad jai buvo iÅ¡duodami pinigai. Ä®monėje naudojama daug grynųjų pinigų. Su klientais buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, kodėl buvo tokia praktika, gali paaiÅ¡kinti įmonės vadovė atsakovė S. D.. IeÅ¡kovė neteigia, kad atsakovė pasisavino pinigus, ieÅ¡kovė teigia, kad jų nėra.

Su kokiais klientais nebuvo atsiskaityta, nurodyti negali. Nėra pinigų, kurie buvo naudojami atsiskaityti su klientais, bet tai nereiÅ¡kia, kad su klientais nebuvo atsiskaityta. Ä® bylÄ pateikti dokumentai patvirtinantys iÅ¡laidas. Ä®monė skolų neturėjo. IeÅ¡kovė įtaria, kad buvo padaryta nusikalstama veika, bet buvo priimtas akcininko sprendimas nesikreipti į ikiteisminio tyrimo institucijas, o kreiptis civilinio proceso tvarka. Grynų pinigų kasa buvo atsakovės žinioje, ji disponavo grynaisiais pinigais, leido lėšas įmonės reikmėms.

Kasoje pagal finansinės atskaitomybės dokumentus turėjo bÅ«ti pinigų likutis, likučio nėra, todėl įmonė patyrė nuostolių. Kad yra trÅ«kumas kasoje nustatė trys žmonės. Kai buvo nustatytas trÅ«kumas, atsakovė buvo kviesta, ji neatvyko, bet ieÅ¡kovė neturi tai pagrindžiančių įrodymų. Atleidimo dienÄ pasirašė aktÄ , kad S. D., gavusi atlyginimÄ , atsisakė pasiraÅ¡yti atlyginimo žiniaraÅ¡tyje, pasiėmė lėšas, buvusias kasoje, ir išėjo. Jie liudijo, nes matė tÄ veiksmÄ .

Atleidimo dienÄ nebuvo suraÅ¡ytas aktas, kad kasa nebuvo perduota, kad kasoje yra trÅ«kumas. TrÅ«kumas nustatytas, kai buvo sudaryta darbo sutartis su buhaltere ir paskirtas įmonės vadovas, kuris, priimdamas turtÄ , atliko inventorizacijÄ . IeÅ¡kovė nesiėmė jokių veiksmų, nes tikėjo, kad atsakovė grÄ Å¾ins pinigus, kreipimasis į teismÄ yra kraÅ¡tutinė priemonė. Visi grynųjų pinigų įneÅ¡imai į kasÄ yra patvirtinti paraÅ¡ais. IÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai ne visi pasiraÅ¡yti, bet Å¡ios iÅ¡laidos pripažintos kaip faktiÅ¡kai patirtos.

Daug operacijų atlikta grynaisiais pinigais. Tai, kad atsakovės atleidimo dienÄ 2013 m. gruodžio 2 d. iÅ¡laidų orderyje nėra paraÅ¡o, kad atsakovė gavo 28500 Lt, o su UAB „Vilniaus bakalėja“ atsiskaitė kitas asmuo (vadybininkas E. S.) parodo, kad S. D. nesilaikė kasos knygos vedimo tvarkos – paimdama pinigus iÅ¡ kasos, S. D. nenurodė, kad perduoda pinigus Siručiui. Ä® kasÄ pinigus įneÅ¡a fiziniai asmenys, kurie yra įmonės darbuotojai. Grynieji pinigai gauti už muitinės tarpininkų veiklÄ .

Atsakovei pareikÅ¡ti reikalavimai iÅ¡imtinai dėl to, kad Å¡is asmuo yra atsakingas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ . Jei bÅ«tų nustatyta, kad kitas asmuo paėmė pinigus, bÅ«tų pareikÅ¡ti reikalavimai tam asmeniui. Kai V. M. pardavė akcijas, naujam akcininkui A. M., jis buvo informuotas, kad kasoje trÅ«ksta pinigų. Ä®monės vadovai keitėsi, jie bendravo su S. D. dėl Å¡ių lėšų. IeÅ¡kovė mano, kad ne visi dokumentai yra pateikti į kasÄ . FiziÅ¡kai kasa visada buvo atsakovės žinioje.

Priduoti materialines vertybes, kurios buvo atsakovės žinioje, turėjo ji, tokio akto nėra. Ä®monė neturėjo transporto priemonės, todėl jo priduoti ar perimti negalėjo.Atsakovė S. D. į 2018 m. vasario 26 d. 2017 m. lapkričio 29 d. teismo posėdį neatvyko, atsakovė veda bylÄ per atstovÄ , todėl atstovo atvykimas į teismo posėdį yra laikomas tinkamu atsakovės dalyvavimu procese (CPK 51 straipsnio 2 dalis). 2017 m. lapkričio 29 d. teismo posėdžio metu atsakovė S. D. paaiÅ¡kino, kad pateikusi praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo, dirbo dar dvi savaites.

Per tÄ laikÄ atsakovė perdavė V. M. visÄ informacijÄ , daiktus, darbus. V. M. žadėjo kitÄ dienÄ atvažiuoti pasiraÅ¡yti aktÄ , kuriuo perduodami daiktai bei dokumentai, ir darbo sutartį, tačiau taip ir neatvažiavo, vėliau neatsiliepė telefonu, neatsakė į elektroninius laiÅ¡kus. Atsakovės darbo laikotarpiu kasos nebuvo jos kabinete. Kasa buvo akcininkės V. M., su kuria sėdėjo atskiruose kabinetuose, žinioje. Atsakovės atleidimo dienÄ â€“ 2013 gruodžio 2 d. – kasos pinigai taip pat buvo V.

M. žinioje. Atsakovė tikslios sumos, kuri buvo kasoje, neprisimena, bet pagal dokumentus viskas atitiko, jokių priekaiÅ¡tų atsakovei nebuvo pareikÅ¡ta. Atsakovės į inventorizacijÄ nekvietė. Kad įmonė turi pretenzijų atsakovei, pirmÄ kartÄ sužinojo lyg 2014 m. pavasarį. Atsakovė atsakė į pateiktÄ pretenzijÄ , tačiau po to su atsakove niekas nesusisiekė. Iki atleidimo (2013 gruodžio 2 d.) atsakovė perdavė įmonei ofiso raktus, durų praėjimo kortelę, maÅ¡inos raktus, USB jungtį, buhalterinius dokumentus, paruoÅ¡tus buhalterės, keletÄ bylų, susijusių su įmonės veikla, banko prisijungimo duomenis.

Visi daiktai, taip pat ir aktas buvo perduoti V. M., kuri aktÄ atidėjo į Å¡alį ir žadėjo pasiraÅ¡yti vėliau. Atsakovė perdavė dvi akto kopijas V. M., kuri turėjo jį pasiraÅ¡yti ir vienÄ egzempliorių grÄ Å¾inti atsakovei. RaktÄ nuo kasos turėjo V. M., jei atsakovė turėjo grynų pinigų, visada juos atiduodavo V. M.. PraÅ¡oma priteisti suma buvo perduota ir buvo kasoje. V. M. nepasakė atsakovei, kad trÅ«ksta pinigų. Atleidimo dienÄ niekas netikrino atsakovės perduodamų daiktų.

Atsakovės ir V. M. santykiai atleidimo metu buvo nekonfliktiniai. Atleidimo dienÄ 94 tÅ«kstančiai litų įmonei buvo labai dideli pinigai. Praradusi tokius pinigus, įmonė negalėtų funkcionuoti. Atsakovė įmonėje dirbo tris metus. Finansinės atskaitomybės dokumentus rengdavo buhalterė R. Å ., o atsakovė juos pasiraÅ¡ydavo. V. M. yra vienintelė įmonės akcininkė. Paskutines atsakovės dvi darbo savaites V. M. kasdien buvo darbe, nes norėjo gauti visÄ informacijÄ apie įmonę. Tuo metu V.

M. buvo Lietuvoje ir kartu su V. K. priiminėjo atsakovės darbÄ . Kasa buvo saugoma kabinete, kuriame sėdėjo V. M. ir UAB „Loritransa“ vadovas A. M.. Gautus pinigus atsakovė perduodavo V. M. arba A. M., nes V. M. dažnai iÅ¡vykdavo į užsienį, atsakovė negalėjo laikyti pinigų kabinete, kur buvo kiti darbuotojai. V. M. atsakovei sakė perduoti pinigus A. M., jei jos nėra. Jis pinigus padėdavo į užrakinamÄ metalinę dėžutę. V. M. turėjo dėžutės raktus. Atsakovė paskutinę darbo dienÄ neskaičiavo perduodamų pinigų, nes fiziÅ¡kai niekada nematė visos sumos pinigų, kadangi kasa niekada nebuvo jos žinioje.

Paskutinę darbo dienÄ atsakovė nedarė jokių operacijų grynais pinigais. Kai reikdavo atlikti kažkokias operacijas grynais pinigais, atsakovė pasakydavo V. M., kuri juos iÅ¡duodavo pagal orderius. Orderius visada pildydavo buhalterė, atsakovė juos pasiraÅ¡ydavo. Kasos iÅ¡laidų orderius pasiraÅ¡ydavo atsakovė, D. U.. Atsakovė, kaip vadovė, kartais atsiskaitydavo su tiekėjais – buhalterija iÅ¡raÅ¡ydavo sÄ skaitas ir pridėdavo orderį.Atsakovės atstovas advokatas V. P. teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas sudaro formalų pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovas negali teigti, kad jam nebuvo žinoma apie kasos trÅ«kumÄ . Procesiniuose dokumentuose nurodyta, kasos bÅ«klė fiksuojama kiekvienÄ dienÄ pagal atliekamas operacijas. Nustatyti, kiek kasoje yra pinigų nesudėtinga. IeÅ¡kovas teigia, kad visi kasÄ pagrindžiantys dokumentai buvo, todėl nustatyti kasos likutį galėjo tÄ pačiÄ dienÄ . Vėliausiai skaičiuojama atskaitos data galėtų bÅ«ti inventorizacijos atlikimo diena, bet ne pretenzijos atmetimo diena.

Nuo pretenzijos pareiÅ¡kimo (2014 m. vasario 27 d.) iki jos atmetimo (2014 m. balandžio 3 d.) galėtų bÅ«ti sustojęs senaties terminas. Net iÅ¡skaičiavus šį laikotarpį, yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovas negali gintis tuo, kad apie teisių pažeidimÄ sužinojo, kai buvo atmesta pretenzija. Teisių pažeidimo faktas ieÅ¡kovei žinomas nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, o pretenzijos atmetimo dienÄ turėjo paaiÅ¡kėti, kad atsakovė netenkins ieÅ¡kovo pretenzijų.

IeÅ¡kinio senaties terminas praleistas, byloje nėra nurodytų priežasčių, dėl kurių jis turėtų bÅ«ti atnaujintas, todėl ieÅ¡kinys vien dėl Å¡io fakto turėtų bÅ«ti atmestas. IeÅ¡kovas turėjo pradėti savo teisių gynimÄ kreipdamasis į Darbo ginčų komisijÄ . DK 103 straipsnis numato, kad už žalÄ juridinio asmens vadovas atsako pagal darbo teisės normas ir darbo sutartį. Tai reikÅ¡tų, kad DK nuostatos yra specialiosios nuostatos ABÄ® atžvilgiu, todėl buvo privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka.

NeaiÅ¡kus ieÅ¡kinio pagrindas – už kÄ reikalaujama priteisti; kaip padarytÄ Å¾alÄ ar kaip materialiai atsakingo asmens neatsiskaitymÄ . Bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad tie pinigai, kurie tariamai turėjo bÅ«ti kasoje ir tariamai negrÄ Å¾inti įmonei, kažkokiu mistiniu bÅ«du tapo atsakovės, kaip materialiai atsakingo asmens, vardu užfiksuotos piniginės lėšos, nors jokio atskiro pinigų iÅ¡mokėjimo atsakovei nebuvo atlikta. Atleidimo dienÄ atsakovė turėjo perduoti ne tik kasÄ , bet ir kitÄ materialų turtÄ (automobilį, ofiso raktus, banko sÄ skaitos generatorių, banko korteles ir kitÄ ), bet jokių reikalavimų, kad to neperdavė, nėra reiÅ¡kiama, nors dėl Å¡io turto taip pat nebuvo suraÅ¡yto jokio priėmimo perdavimo akto.

Tai rodo, kad tokie aktai dėl turto perdavimo nebuvo suraÅ¡omi. Atsakovė, apklausta byloje, patvirtino, kad visas turtas buvo perduotas, tik jai nebuvo grÄ Å¾intas jos parengtas turto priėmimo-perdavimo aktas, turtas perduotas tuometinei akcininkei V. M.. Akivaizdu, kad tokia suma įmonei didelė, dauguma įmonių negalėtų vykdyti net savo veiklos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų susidÅ«rusi su kokiomis nors finansinėmis problemomis, turėjo skolintis pinigų ir negalėjo vykdyti veiklos.

Ä® bylÄ pateikti kasos iÅ¡raÅ¡ai, iÅ¡ kurių matyti, kad kitÄ dienÄ po ieÅ¡kovės atleidimo yra nurodomas kasos likutis, kurio suma sutampa su ta suma, kuriÄ ieÅ¡kovas reikalauja priteisti. Taigi sekančios dienos įraÅ¡ai patvirtina, kad kasoje tiek pinigų buvo. TrÅ«kumas nustatytas ne atleidimo dienÄ , o inventorizacijos dienÄ , t. y. 11 ar 12 dienų skirtumas. Akivaizdu, kad pinigai dingo laikotarpiu po atsakovės atleidimo ir iki inventorizacijos atlikimo. Jei įmonė susiduria su tokios didelės sumos pinigų pasisavinimu, tai bÅ«tų natÅ«ralu, jei bÅ«tų greitai kreipiamasi į policijÄ ir su ieÅ¡kiniu į teismÄ .

Kasos taisyklių 21 punkte yra nurodoma, kad, nustačius, jog yra dingę pinigai iÅ¡ kasos, turi bÅ«ti praneÅ¡ama policijai. Dėl to nesuprantamas liudytojos paaiÅ¡kinimas, kad ji atsakove pasitikėjo, draugiÅ¡kai tikėjosi, kad geranoriÅ¡kai bus iÅ¡spręsta. Darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo atveju buvo suraÅ¡ytas liudijimas, kad pinigai gauti ir nepasiraÅ¡yta. Tai rodo, kad tarp Å¡alių buvo pakankamas oficialumas santykiuose. Tai, kad kasa buvo ne atsakovės žinioje, patvirtina liudijimas apie darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ ir nepasiraÅ¡ymÄ .

Jį pasirašė A. M. ir R. Å .. Toks liudijimas apskritai galimas tik tuo atveju, jeigu atsakovei bÅ«tų iÅ¡mokėjęs pinigus trečiasis asmuo, kuris turi savo žinioje kasÄ , negalima tokia situacija, kada pati S. D. iÅ¡simoka sau pinigus ir atsisako pasiraÅ¡yti žiniaraÅ¡tyje. Ä® bylÄ pateiktas kasos iÅ¡laidų orderis, iÅ¡raÅ¡ytas 2013 m. gruodžio 2 d. S. D. vardu (t. 2, b. l. 595), tačiau, skirtingai nei kitais atvejais atsakovės paraÅ¡o, patvirtinančio pinigų gavimÄ , nėra, nurodyta, kad pinigai skirti apmokėti UAB „Vilniaus bakalėja“ sÄ skaitas.

Teismui pateiktoje Å¡io orderio Å¡aknelėje, likusioje UAB „Vilniaus bakalėja“, matyti, kad pinigai priimti iÅ¡ E. S., UAB „Lori Group“ vadybininko. Vadinasi, kažkas kitas tÄ pačiÄ dienÄ disponavo kasa, orderį iÅ¡rašė atsakovės vardu, kurios paraÅ¡o nėra, o realiai pinigus gavo visai kitas darbuotojas, kuris ir atsiskaitė su ta įmone. Tai rodo, kad kasos operacijos vykdomos be S. D.. Kasa buvo ne atsakovės žinioje – tai patvirtina daugybė aplinkybių. Balansuose, pelno (nuostolių) ataskaitose, aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose nėra jokių duomenų apie tai, kad bÅ«tų tokio dydžio nuostolis.

Įmonė daugiau kaip 3 metus nereikalavo piniginių lėšų. Ieškinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 3 d. UAB „Lori Group“ vienintelio akcininko sprendimu UAB „Lori Group“ direktore paskirta S. D. (1 t., e. b. l. 7), 2009 m. lapkričio 4 d. su atsakove sudaryta darbo sutartis Nr. 1 (1 t., e. b. l. 4-6).2013 m. lapkričio 14 pranešimu S. D. pranešė UAB „Lori Group“, kad nuo 2013 m lapkričio 29 d. atsistatydina iš direktorės pareigų (1 t., e. b. l. 8). 2013 m. gruodžio 2 d.

UAB „Lori Group“ vienintelio akcininko sprendimu Nr. 1 UAB „Lori Group“ direktorė S. D. atleista iÅ¡ direktoriaus pareigų nuo 2013 m. gruodžio 2 d., V. Z. paskirta UAB „Lori Group“ direktore nuo 2013 m gruodžio 3 d. (1 t., e. b. l. 9). UAB „Lori Group“ direktorės V. Z. 2013 m. gruodžio 13 d. įsakymu sudaryta inventorizacijos komisija piniginių lėšų, buvusių 2013 m. gruodžio 2 d. kasoje, inventorizacijai atlikti (1 t., e. b. l. 23). 2013 m. gruodžio 16 d. piniginių lėšų inventorizacijos aktu Nr. 1 nustatyta 89951,02 Lt trÅ«kumas, inventorizacijos aktu Nr. 2 – 355,21 USD, inventorizacijos aktu Nr. 3 – 915,36 Eur (1 t., e. b. l. 16-21).IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė ieÅ¡kovo įmonės kasos knygas bei kasos pajamas ir iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus (Lt, Eur, USD) už 2010-2013 metus (2 t., e. b. l. 1-627, 3 t., e. b. l. 8-38), kasos knygÄ už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 20014 m. sausio 31 d. bei kasos pajamas ir iÅ¡laidas pagrindžiančius dokumentus (3 t., e. b. l.99-119), bei ieÅ¡kovo sÄ skaitos detaliÄ ataskaitÄ už 2010 -2013 metus (pagal dokumentus) (3 t., e. b. l. 39-45), ieÅ¡kovo finansinės atskaitomybės rinkinį už 2014 metus (3 t., e. b. l. 120-228), bandomÄ jį balansÄ už 2014 metus (3 t., e. b. l. 139-142), ieÅ¡kovo balansÄ už 2013 metus bei pelno (nuostolių) ataskaitÄ ir nuosavo kapitalo ataskaitÄ už 2013 metus (3 t., e. b. l. 169-171, 178, 179-182). .Atsakovė į bylÄ pateikė ieÅ¡kovo 2013 m. gruodžio 02 d. kasos pajamų orderį, pagal kurį iÅ¡ E. S. į ieÅ¡kovo kasÄ priimta 25 800,00 Lt (3 t., e. b. l. 160).

Atsakovė 2014 m. balandžio 3 d. reikalavime nurodė, kad perdavė UAB „Lori Group“ vienintelei akcininkei V. M. visÄ turtÄ ir pinigus, o ieÅ¡kovės reikalavimÄ vertina psichologinio poveikio priemonę siekiant jÄ paÅ¡alinti iÅ¡ rinkos bei iÅ¡vengti pareigos sumokėti atlyginimÄ (1 t., e. b. l. 11-15).2018 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. Å . paaiÅ¡kino, kad dirba UAB „Loritransa“, su ieÅ¡kove UAB „Lori Group“ niekas nesieja, niekada ten nedirbo. S. D. pažįsta, tarp jų konfliktų nėra. 2013 m. gruodžio 2 d. pasirašė liudijimÄ , kuriame nurodė, kad S. D. atsisakė pasiraÅ¡yti gavusi atlyginimÄ .

Tuo metu UAB „Lori Group“ neturėjo buhalterės ir S. D. paprašė paskaičiuoti jai iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ atleidimo dienÄ . Pasakė jai sumÄ Å¾odžiu, kiek jai priklauso. Po kiek laiko V. T. () paprašė, kad atneÅ¡tų žiniaraÅ¡tį atlyginimo iÅ¡mokėjimui. AtneÅ¡usi žiniaraÅ¡tį, girdėjo poilsio kambariuke vykusį pokalbį tarp V. T., A. M. ir S. D., kad S. D. iÅ¡simokėjo atlyginimÄ , tačiau žiniaraščio nepasiraÅ¡ys. UAB „Lori Group“ neturėjo buhalterio, liudytoja atliko paskaičiavimus be teisinio pagrindo.

Negalėjo nurodyti, kokia yra atsiskaitymo tvarka toje įmonėje. S. D. nenurodė priežasčių, dėl kurių atsisakė pasiraÅ¡yti žiniaraÅ¡tyje. Liudytoja nematė, kad atsakovė gavo pinigus, bet ji girdėjo, kaip S. D. tai sakė V. T. ir A. M.. Neatsimena, ar buvo praÅ¡oma pasiraÅ¡yti kitÄ kokį aktÄ . Kitų veiksmų UAB „Lori Group“ neatliko, tik paskaičiavo S. D. atlyginimÄ . UAB „Loritransa“ nesusijusi su UAB „Lori Group“ – tai dvi atskiros įmonės. Nežino, ar A.

M. yra UAB „Lori Group“ darbuotojas, jis yra UAB „Loritransa“ vadovas. UAB „Loritransa“ ir UAB „Lori Group“ dalis buhalterinės apskaitos dokumentų buvo viename kabinete. Ji paėmė atsakovės darbo sutartį, atsidarė programÄ , kurioje yra visi duomenys apie asmens priėmimÄ Ä¯ darbÄ , atleidimÄ , atostogas ir kt. Abi įmonės naudojosi viena programa, todėl turėjo galimybę prisijungti ta programa prie kitos įmonės duomenų. Neatsimena, kas suteikė prisijungimo kodÄ , jį turėjo labai senai.

Vienoje vietoje buvo dviejų įmonių patalpos. UAB „Lori Group“ turėjo atskirÄ kabinetÄ , kuriame sėdėjo S. D. ir jos darbuotojai. V. M. sėdėjo atskirame kabinete viena. V. M. dirbo UAB „Loritransa“. Nežino, kur buvo įmonės kasa. Jos prašė atlikti buhalterinius paskaičiavimus, nes S. D. buvo atleidžiama iÅ¡ darbo. LiudytojÄ pasiraÅ¡yti akto pakvietė V. M., kas pakvietė A. M., nežino. Nematė, kaip S. D. atidavė automobilio raktus, kitus dokumentus. Nežinoma, kodėl atsakovės atleidimo dienÄ nebuvo suraÅ¡ytas aktas dėl pinigų trÅ«kumo kasoje. 2018 m. vasario 21 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V.

T. (anksčiau –) paaiÅ¡kino, kad buvo vienintelė UAB „Lori Group“ akcininkė, dabar įmonė parduota A. M.. S. D. buvo įmonės direktorė. Atsakovė buvo iÅ¡vykusi, kai S. D. netikėtai atsiuntė laiÅ¡kÄ , kad iÅ¡eina iÅ¡ darbo. Gruodžio mėnesį įmonė turėjo daug darbo. Liudytoja tuo metu dirbo UAB „Loritransa“ direktoriaus pavaduotoja. Ji paprašė, kad atsakovė padarytų inventorizacijÄ , suraÅ¡ytų visus aktus, kad galėtų viskÄ perduoti. Jos išėjimo dienÄ aktai nebuvo suraÅ¡yti, bet atsakovė iÅ¡simokėjo sau atlyginimÄ .

Kai atsakovė išėjo iÅ¡ darbo, ant stalo buvo palikti daiktai, raktai, pinigai nebuvo perduoti. Kad atsakovė iÅ¡simokėjo sau pinigus, pasakė S. D., nenurodė motyvų, kodėl atsisakė pasiraÅ¡yti. Liudytoja atsakovės klausė, ar viskÄ sutvarkė, paskutinę darbo dienÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas atlyginimas. Ji paprašė R. Å ., kad atspausdintų lapÄ (žiniaraÅ¡tį), kad atsakovė galėtų pasiraÅ¡yti, bet ji nepasirašė. Kalbėjo apie tai su R. Å . ir A. M.. Su A. M. praktiÅ¡kai dirbo vienoje patalpoje.

Buvo natÅ«ralu, jų papraÅ¡yti, paklausti. Atsakovė liudytojai nieko neperdavė. Raktai nuo patalpų buvo palikti ant stalo. Neprisimena, kokius dar daiktus rado paliktus ant stalo. Nežino, ar atsakovė dirbo atleidimo dienÄ , nes liudytoja turėjo daug rÅ«pesčių. Ä®monės kasa buvo buhalterės žinioje, o vėliau – atsakovės. Neprisimena, kas buvo buhalterė. Ji buvo atleista iÅ¡ darbo. Nesikreipė į policijÄ , nors suma buvo didelė, nurodė, jog natÅ«ralu spręsti problemas su žmonėmis, geranoriÅ¡kai susitarti.

Ä®monei nebuvo lengva, turėjo sunkumų, bet nereiÅ¡kė ieÅ¡kinio atsakovei. Piniginių lėšų inventorizacija atlikta ne iÅ¡ karto, nes V. T. daug ko nesuprato buhalteriniuose reikaluose. Tai atliko, kai surado kitÄ buhalterę. Kai išėjo S. D., kasa liko tame kabinete, kur dirbo Svetlana. Ä®monė turėjo vienÄ didelį kabinetÄ , pasitarimų kambarį, V. T. turėjo savo kabinetÄ . Kasa – tai tiesiog stalčiuje padėti pinigai, ant voko užraÅ¡yta už kÄ , kiek. Seifo įmonė neturėjo.

Atsakovės stalčiuje gulėję pinigai buvo kasa. Liudytoja bendravo su atsakove išėjimo dienÄ . Žinojo apie kasÄ , bet netikrino, kiek stalčiuje pinigų, nes nežinojo, kiek ten turėjo bÅ«ti. Kasa, kaip buhalterinis dokumentas, buvo įmonėje. NepasižiÅ«rėjo į dokumentus, kiek tÄ dienÄ turėjo bÅ«ti įmonėje pinigų, nes galvojo, kad atsakovė priduos kasÄ ir kartu patikrins. IÅ¡ kasos knygos matyti, kad operuojama nemažomis sumomis, gali bÅ«ti, kad tokios sumos buvo stalčiuje.

Liudytoja paaiÅ¡kino, kad pradžioje ji pasikvietė atsakovę dirbti į UAB „Loritransa“. Daug metų dirbo kartu, įsteigus UAB „Lori Group“ atsakovei pasiÅ«lytas direktorės darbas. Darbo sutarties nutraukimo dienÄ ir vėliau V. T. skambino atsakovei, prašė, kad ji pateiktų aktus. Po inventorizacijos taip pat skambino atsakovei, kuri atsakydavo, kad neturi laiko, viskÄ padarys vėliau. Byloje keliamas atsakovės kaip ieÅ¡kovo įmonės vadovės civilinės atsakomybės klausimas.

             Pagrindas taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę atsiradimÄ gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei pažeidimas. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, bÅ«tina nustatyti jo civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ pareiga tenka bendrovės vadovui (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimÄ ) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „IBCA trobos“ v.

A. G., bylos Nr. 3K-3-493/2012). Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-509/2008). Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui;

įmonę ir administracijos vadovÄ sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiÅ¡kia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už kasdienės veikos organizavimÄ ; jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002).

Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡ias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). IeÅ¡kovė atsakovės atsakomybė kildina iÅ¡ CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų juridinio asmens vadovo pareigų nevykdymo, nurodo, jog atsakovė netinkamai tvarkė ieÅ¡kovo bendrovės buhalterinę apskaitÄ , neatliko Å«kinių operacijų apskaitymo, pasisavino ieÅ¡kovo įmonės kasoje buvusias pinigines lėšas.

IeÅ¡kovo tvirtinimu atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė atsakovės pareigos darbo sutarties nutraukimo dienÄ perduoti ieÅ¡kovo vienintelei akcininkei įmonės veiklos dokumentacijÄ ir turtÄ nevykdymu, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimu, Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimu. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatÄ bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė S. D. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 2 d. buvo ieškovo UAB „Lori Group“ vienasmenis valdymo organas - direktorė. Atsakovė 2013 m. lapkričio 14 d. pranešimu pranešė ieškovės vienintelei akcininkei V. M., jog nuo 2013 m. lapkričio 29 d. atsistatydina iš direktorės pareigų, o 2013 m. gruodžio 2 d. vienintelio akcininko sprendimu atsakovė atleista iš ieškovės direktoriaus pareigų nuo 2013 m. gruodžio 2 d.

Byloje nustatyta, jog atsakovė S. D. jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ pasiraÅ¡ytinai neperdavė ieÅ¡kovės vienintelei akcininkei V. M. įmonės veiklos dokumentacijos ir turto. IeÅ¡kovė 2013 m. gruodžio 16 d. atliko įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų inventorizacijÄ ir įvertinusi kasos pajamas ir kasos iÅ¡laidas pavirtinančių dokumentų pagrindu kasos knygoje atliktus įraÅ¡us inventorizacijos aktais nustatė, jog ieÅ¡kovo kasoje 2013 m. gruodžio 2 d. turėjo bÅ«ti 89 951,02 Lt (26 051,61 Eur) grynųjų pinigų likutis, 915,36 Eur grynųjų pinigų likutis ir 355,21 USD grynųjų pinigų likutis, tačiau Å¡ių piniginių lėšų pinigų ieÅ¡kovo kasoje nebuvo faktiÅ¡kai rasta, inventorizacijos aktais nustatytas 27 300,16 Eur trÅ«kumas.

IeÅ¡kovės tvirtinimu, atsakovė yra atsakinga už ieÅ¡kovo įmonės kasoje nustatytÄ piniginių lėšų trÅ«kumÄ , nes Å¡ių lėšų panaudojimo pagrindimui ieÅ¡kovas neturi buhalterinės apskaitos dokumentų. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį Å«kio subjektai turi tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams. Å io įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Kasos taisyklės) 16 punktÄ kasos knygoje yra įraÅ¡omos visos kasos operacijos – grynųjų pinigų priėmimas į Å«kio subjekto kasÄ ir išėmimas iÅ¡ jos. Pagal Kasos taisyklių 3 ir 4 punktus grynieji pinigai į kasÄ priimami pagal vyriausiojo buhalterio ir kasininko pasiraÅ¡ytÄ kasos pajamų orderį, o iÅ¡ jo iÅ¡mokami – pagal įmonės vadovo, vyriausiojo buhalterio ir kasininko pasiraÅ¡ytÄ kasos iÅ¡laidų orderį.

Kasos taisyklių 17 punktas nustato, kad kasos knygoje įraÅ¡omas kiekvienas kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderis. IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ kasos knygas (valiuta Lt, USD, EUR), kuriose užfiksuoti duomenys apie kasos operacijas, yra pateikti kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiai, kurių pagrindu buvo nustatytas grynųjų pinigų trÅ«kumas. Å ie dokumentai pateikti už laikotarpį, kuomet atsakovė buvo ieÅ¡kovo bendrovės vadovė. Atsakovė nekėlė ginčo dėl ieÅ¡kovo pateiktų kasos knygos įrašų ir jais nustatyto grynųjų pinigų likučio pagrįstumo.

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog ieÅ¡kovo kasÄ su lėšomis, kurios nurodomos kasoje ir kitÄ turtÄ faktiÅ¡kai yra perdavusi ieÅ¡kovo akcininkei V. M., tik neturi Å¡alių pasiraÅ¡yto priėmimo-perdavimo akto, kurios jai negrÄ Å¾ino akcininkė. Atsakovė taip pat kelia prielaidÄ , jog piniginių lėšų trÅ«kumas galimai galėjo atsirasti ne jos atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , tačiau vėliau, nes ieÅ¡kovas piniginių lėšų inventorizacijÄ atliko tik po 14 dienų po jos atÅ¡aukimo iÅ¡ pareigų.

Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, jog bÅ«tent atsakovei kaip bendrovės vadovei yra nustatyta pareiga organizuoti kasdienę bendrovės veiklÄ , priimti į darbÄ ir atleisti darbuotojus (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis). Pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles bÅ«tent Å«kio subjekto vadovas priima kasininkÄ Ä¯ darbÄ ir privalo sudaryti su juo visiÅ¡kos materialinės atsakomybės sutartį, o jeigu Å«kio subjekte nėra kasininko pareigybės, atlikti kasos operacijas Å«kio subjekto vadovas įsakymu paveda kitiems Å«kio subjekto darbuotojams (Taisyklių 24, 27 punktai). IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nurodė ir atsakovė neneigia aplinkybės, jog ieÅ¡kovės įmonėje kasininko darbÄ atliko pati atsakovė, joks kitas materialiai atsakingas už kasÄ asmuo atlikti Å¡ias pareigas nebuvo paskirtas.

Be to, ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti įrodymai taip pat patvirtina, jog ieÅ¡kovės kasa buvo atsakovės žinioje, kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderiuose yra jos paraÅ¡ai kaip ieÅ¡kovo direktorės ir ieÅ¡kovo kasininkės. Å ios nustatytos aplinkybės leidžia vertinti, jog ieÅ¡kovės kasa buvo atsakovės žinioje, nes atsakovė neįrodė prieÅ¡ingai. Tokiu bÅ«du atsakovei tenka pareiga atsakyti už kasoje esančių pinigų saugumÄ ir visus nuostolius, kuriuos Å«kio subjektas gali patirti tiek dėl sÄ moningų jos veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesÄ Å¾iningo pareigų vykdymo (Kasos taisyklių 22 straipsnis).Atsakovės argumentai, jog ieÅ¡kovės kasa buvo ieÅ¡kovės akcininkės V.

M. dispozicijoje nepatvirtinti objektyviais duomenimis. Liudytoja V. M. nepripažino Å¡io fakto. Be to, tiek iÅ¡ pačios atsakovės paaiÅ¡kinimų, tiek iÅ¡ liudytojos V. T. (buvusi) parodymų matyti, jog įmonės grynieji pinigai nebuvo laikomi seife, o kitoje nesaugioje vietoje, kaip antai stalo stalčiuje, užrakinamoje dėžutėje. IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos kasos knygos Lt (sÄ skaita 2720) matyti, jog kasos likučiai atskiromis dienomis buvo dideli, siekdavo iki 100 000, 00 Lt ir daugiau. Taigi, atsakovė, bÅ«dama bendrovės vadove ir atlikdama kasininko funkcijas, matydama didžiulius piniginių lėšų likučius, turėjo imtis priemonių lėšų saugumui užtikrinti, nustatyta tvarka inventorizuoti pinigines lėšas.

Kaip minėta, bÅ«tent atsakovei kaip įmonės vadovei teko pareiga tinkamai organizuoti įmonės darbÄ , ir imtis veiksmų ir priemonių, kad įmonės turtas bÅ«tų tinkamai saugomas, tačiau akivaizdu, jog tokių priemonių atsakovė nesiėmė. Tai patvirtina ir pačios atsakovės paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu. Pažymėtina, jog bÅ«tent atsakovė, kaip ieÅ¡kovės bendrovės vadovė, kurios žinioje buvo bendrovės turtas (tame tarpe ir bendrovės kasa), iki jos atleidimo iÅ¡ pareigų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių nustatyta tvarka turėjo pareigÄ organizuoti ieÅ¡kovo turto, grynųjų pinigų inventorizacijÄ ir perduoti naujai paskirtam vadovui ar ieÅ¡kovo vienintelei akcininkei visÄ Ä¯monės turtÄ (įskaitant grynuosius pinigus) bei visus įmonės dokumentus (Inventorizacijos taisyklių 5,9 punktai).

Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė bÅ«tų atlikusi minėtus veiksmus. Taigi, neatlikdama jai teisės aktais pavestų pareigų atsakovė sukÅ«rė situacijÄ , jog ieÅ¡kovo grynieji pinigai nebuvo iÅ¡saugoti ir todėl įmonė patyrė žalÄ . Ä®monės vadovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų iÅ¡plėstinės kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „OptimalÅ«s finansai“ v.

G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009). Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalÄ , privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis). Atsakovė įrodinėja, jog tai, kad ji faktiÅ¡kai perdavė ieÅ¡kovui grynuosius pinigus patvirtina ieÅ¡kovo finansinės atskaitomybės duomenys už 2014 metus, nes jei atsakovė iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų neperdavusi bendrovės kasoje buvusių pinigų, tai atsispindėtų pelno (nuostolių) ataskaitoje kaip netekimai arba balanse kaip nuostolis, tačiau tokių netekimų ar nuostolių nėra nurodoma (3 t., e. b. l. 120-128).

IeÅ¡kovas neigia Å¡iÄ aplinkybę, nurodydamas, ieÅ¡kovo balanse už ginčo laikotarpį atsispindi Å¡i sumÄ kaip atskaitingo asmens 449 S. D. skola įmonei (3 t., e. b. l. 139-143). Teismas vertina, jog vien atsakovės nurodytų argumentų dėl ieÅ¡kovės finansinės atskaitomybės dokumentų vertinimo, nepakanka daryti iÅ¡vadÄ jog ieÅ¡kovės yra nepatyrusi nuostolių.IeÅ¡kovės pateikti 2013 m. gruodžio 13 d. inventorizacijos aktais patvirtintas 27 200,16 Eur (89 951,02 Lt, 915,36 Eur, 355,22 USD) trÅ«kumas pripažintinas ieÅ¡kovo patirta žala – tiesioginiais nuostoliais (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

             Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas, 2013 m. gruodžio 16 d. atlikdamas įmonės kasos inventorizacijÄ , bÅ«tų kvietęs atsakovę, ieÅ¡kovo pateikti inventorizacijos aktai yra pasiraÅ¡yti tik ieÅ¡kovo darbuotojų, atsakovė inventorizacijoje nedalyvavo, inventorizacijos aktų nėra pasiraÅ¡iusi, tačiau Å¡i aplinkybė nėra pagrindas konstatuoti, jog inventorizacijos aktai yra niekiniai ir negaliojantys. Atsakovė nepateikė objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovės pateiktuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose nustatytus faktus dėl grynųjų pinigų trÅ«kumo, o didÅ¾Ä¯Ä ja dalimi gynėsi nuo ieÅ¡kinio tik savo argumentais, jog faktiÅ¡kai yra pinigines lėšas perdavusi ir ieÅ¡kovas nuostolių nėra patyręs. Liudytojos R.

Å . nenurodė jokių esminių aplinkybių, galinčių turėti įtakos Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, o, kaip minėta, liudytoja V. T. () nepripažino fakto, jog atsakovė jai faktiÅ¡kai yra perdavusi įmonės kasoje buvusius grynuosius pinigus. Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, jog atsakovė nepaneigė jos kaltės prezumpcijos (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 4 punktas).             Inventorizacijos taisyklių 68.3 punkte nustatyta, jog jeigu nustačius turto trÅ«kumus įtariama, kad padarytas nusikaltimas arba baudžiamasis nusižengimas, įstaigos (organizacijos) vadovas privalo perduoti medžiagÄ teisėsaugos institucijoms.

Byloje nėra įrodymų ir ieÅ¡kovas neneigia aplinkybės, jog 2013 m. gruodžio 16 d. inventorizavimo aktais nustatęs grynųjų pinigų įmonės kasoje nebuvimo faktÄ , jis vykdė pareigÄ kreiptis į teisėsaugos institucijas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka bÅ«tų iÅ¡tyrę šį įvykį ir nustatę kaltus asmenis. Todėl atsakovo ieÅ¡kinio argumentai, jog atsakovė pasisavino pinigines lėšas ir jos neteisėtas veikimas turi vagystės požymių nepatvirtinti objektyviais įrodymais.

             Tačiau, kaip minėta, ieÅ¡kovas kildina atsakovės atsakomybę dėl ieÅ¡kovui atsiradusios žalos (grynųjų pinigų kasoje trÅ«kumo) dėl to, jog atsakovė kaip įmonės vadovė netinkamai vykdė jai teisės aktuose nustatytas pareigas, netinkamai vykdė įmonės buhalterinę apskaitÄ , nustatyta tvarka neperdavė įmonės turto ir Å«kinės veikos dokumentų. Kaip minėta, atsakovė procesiniuose dokumentuose ir savo paaiÅ¡kinimuose teisme nurodo, jog ieÅ¡kovui yra perdavusi visus ieÅ¡kovo dokumentus, tuo tarpu iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų (kasos knyga (bylos priedai),3 t., e. b. l. 8-39, ieÅ¡kovo sÄ skaitos detalios ataskaitos, pagal įmonės dokumentus, 3 t., e. .b. l. 39-45), matyti, jog ginčo sumai kasos iÅ¡laidas patvirtinančių buhalterinės apskaitos dokumentų nėra.

Pareiga paneigti Å¡iÄ aplinkybę tenka atsakovei.             Bendrovės vadovo pareiga elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu apima pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ , taip pat iÅ¡saugoti duomenis ir dokumentus apie įmonės finansines operacijas. Atsakovė pažeidė esminius Buhalterinės apskaitos įstatyme, ABÄ®, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus juridinio asmens valdymo organams dėl įmonės veiklos organizavimo ir vadovavimo ir prisidėjo prie situacijos, jog ieÅ¡kovas neturi galimybės nustatyti, kur buvo panaudotos ir ar buvo panaudotos įmonės veikloje kasoje buvusios piniginės lėšos. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ankstinės galios, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse numatytas iÅ¡imtis. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė, laisvo įrodymų vertinimo principas.

Jis reiÅ¡kia, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje V.I. ir kt v.

UAB „Uosta“, bylos Nr.3K-3-405/20009).Dėl nurodytų priežasčių ir pagal nustatytas bylos aplinkybes bei teisinę reglamentacijÄ daroma iÅ¡vada kad ieÅ¡kovė įrodė jog dėl atsakovės kaip įmonės vadovės aukščiau nurodytų neteisėtų veiksmų (netinkamo pareigų vykdymo) ieÅ¡kovui atsirado 27 300,16 Eur žalÄ (CK 2.87 straipsnis, CPK 178, 185 straipsnis). Dėl civilinės bylos nutraukimo vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punktu Atsakovė praÅ¡o nagrinėjamÄ civilinę bylÄ nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, motyvuodamas tuo, jog ieÅ¡kovė nesilaikė Darbo kodekse nustatytos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos individualiam darbo ginčui dėl žalos atlyginimo iÅ¡spręsti.

Atsižvelgiant, jog kreipimosi į darbo ginčų komisijÄ terminas yra praleistas (Darbo kodekso 289 straipsnio 1 dalis) ir dėl Å¡ios priežasties byla darbo ginčų komisijoje negali bÅ«ti nagrinėjama. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė reiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei juridinio asmens vadovo civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų, o ne Darbo kodekse darbuotojų materialinę atsakomybę reglamentuojančių normų pagrindu. Tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio reikalavimui pareikÅ¡ti įstatymai nenumato privalomosios iÅ¡ankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.

Taigi, ieÅ¡kovė tinkamai realizavo savo teisę kreiptis su ieÅ¡kiniu į teismÄ . Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog ieÅ¡kinio senaties terminai nuo procesinių terminų skiriasi savo paskirtimi ir sukuria skirtingus teisinius padarinius. Ä®statymu nustatytas darbdaviui ikiteismine tvarka terminas yra procedÅ«rinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-711/2013). Ä®vertinus tai, jog procedÅ«riniai terminai nepanaikina asmens teisės kreiptis tiesiogiai į teismÄ , atsakovės argumentai dėl Å¡ios bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu taip pat nepagrįsti.

Dėl atsakovės praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį Atsakovės praÅ¡o taikyti byloje ieÅ¡kinio senatį. Nurodo, kad ieÅ¡kinio senatis turi bÅ«ti skaičiuojama nuo ieÅ¡kovės inventorizacijos aktų suraÅ¡ymo dienos, t. y. 2013 m. gruodžio 16 d. IeÅ¡kiniams dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, Å¡is terminas pasibaigė 2016 m. gruodžio 16 d., o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys teisme registruotas tik 2017 m. balandžio 04 d. IeÅ¡kovo tvirtinimu, jos senaties termino nėra praleidęs, nes trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo ieÅ¡kovo sužinojimo apie savo teisių pažeidimÄ dienos, t. y. 2014 m. balandžio 5 d., kuomet ieÅ¡kovė sužinojo apie savo teisių pažeidimÄ , kuomet gavo atsakovės raÅ¡tiÅ¡kÄ atsakymÄ Ä¯ ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl trÅ«kstamų piniginių lėšų grÄ Å¾inimo ar Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų pateikimo.

Bendroji ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad Å¡io termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ ; Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo.

Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija Nr. 676 ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

B. v. D. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-351/2011).CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, jok ieÅ¡kiniams dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kovės inventorizacijos aktai akivaizdžiai patvirtina, jog 2013 m. gruodžio 16 d. ieÅ¡kovei tapo žinoma apie kasos trÅ«kumÄ . Daroma iÅ¡vada, jog bÅ«tent nuo Å¡ios dienos ieÅ¡kovė sužinojo apie jos teisių pažeidimÄ , todėl nuo 2013 m. gruodžio 17 d. skaičiuotina ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo senaties termino pradžia, kuri pasibaigė 2016 m. gruodžio 17 d.

Tuo tarpu ieÅ¡kinys teisme gautas 2017 m. balandžio 4 d., t. y. praleidus trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). IeÅ¡kovės argumentai, jog apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo tik 2014 m. balandžio 05 d., gavus atsakovės atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ , nepagrįsti, nes jokia galima ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ patvirtinanti aplinkybė iÅ¡ Å¡ios pretenzijos nepaaiÅ¡kėjo. Å iuo atsakymu atsakovė tik informavo ieÅ¡kovę, jog jo reiÅ¡kiamos pretenzijos nepagrįstos.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog, ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti. Ä®statyme nereikalaujama, kad ieÅ¡kovas pateiktų praÅ¡ymÄ atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje B.

D. v. Mažeikių sporto mokykla, bylos Nr. 3K-3-436/2007; 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Žalgirio loto“ v. N. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-112/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje M. Å . v. E. B., bylos Nr. 3K-3-321/2012; kt.). Remiantis CK 2.81 straipsnio 1 dalimi, juridinio asmens organai ne tik vadovauja juridinio asmens veiklai, bet ir yra atsakingi už juridinio asmens teisių gynimÄ . Juridinio asmens organams sužinojus apie juridinio asmens teisių pažeidimÄ jiems atsiranda teisė ir pareiga ginti juridinio asmens interesus, taip pat pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme.

Iš juridinio asmenų registro duomenų matyti, jog po atsakovės atleidimo iÅ¡ darbo tris kartus keitėsi ieÅ¡kovės vadovai: nuo 2013 m. gruodžio 03 d. iki 2014 m. rugsėjo 01 d. ieÅ¡kovės direktore buvo V. Z., nuo 2014 m,. rugsėjo 02 d. iki 2015 m. vasario 07 d. ieÅ¡kovės direktoriumi buvo A. M., nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2016 m. spalio 2 d. ieÅ¡kovės vadove buvo V. Z., nuo 2016 m. spalio 24 d. ieÅ¡kovės vadovu yra A. M. (4 t., b. l. 1-5). balandžio 02 d. Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė, atstovaujama juridinio asmens vadovo (vadovų), nustačiusi 27 300,16 Eur kasos trÅ«kumÄ , kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir perdavė medžiagÄ iÅ¡tirti, kaip tai numato Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 22 punktas ir Inventorizacijos taisyklių 68.3 punktas.

IeÅ¡kovė ir liudytoja V. T. (buvusi) nurodė argumentus, jog nesikreipė į teisėsaugos institucijas todėl, jog nutarė su ieÅ¡kove spręsti šį klausimÄ geranoriÅ¡kai. Å ios nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė pati sÄ moningai neatliko teisės aktuose numatytų privalomų veiksmų įstatymų nustatyta tvarka ginti jo galimai pažeistas teises, todėl nėra pagrindo vertinti, jog senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti.

CK 1.131 straipsnis numato, jog ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Dėl nurodytų priežasčių pagal byloje nustatytas aplinkybes ir teisinę reglamentacijÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovei dėl 27 300,16 Eur žalos atlyginimo atmestinas, konstatavus, jog yra praleidus trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¡iam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti (CK 1. 125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnis). Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo              Atmetus pagrindinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , atmestinas iÅ¡vestinis reikalavimas dėl 5 proc. metinių palÅ«kanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo              Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų                           Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 1000,00 Eur iÅ¡laidų, dalyvavusio byloje advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 100,00 Lt iÅ¡laidų už teismo Å¡aukimo per antstolį įteikimÄ liudytojai (3 t. , e. b. l. 58,58, 192).                             Pagal 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsakovo nurodytas patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ dydis nevirÅ¡ija rekomendacijose numatytų bei, teismo vertinimu, yra pagrįstas ir protingas.             Dėl nurodytų motyvų ir atmetus ieÅ¡kinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 95 straipsniu, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1100,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.23. Atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 14,45 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ (CPK 92 straipsnis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 293-294, 259, 263-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

             ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Lori Group“, į. k. 302449324, atsakovei S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 1100,00 (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ eurų, 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kovo UAB „Lori Group“, į. k. 302449324, priteisti 14.45 Eur (keturiolika eurų 45 ct) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ .Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                         Jolanta Vėgėlienė