83dccdc7-eed1-4ae2-a41e-aba4c58d9f34 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-674-186/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00143-2015-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2; 2.5.10.5.1(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Kazio KailiÅ«no, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus energija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2559-340/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos dujų tiekimas“ ir akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ dėl permokos už įsigytas gamtines dujas priteisimo, tretieji asmenys – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir akcinė bendrovė „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba.

Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 2012 m. gruodžio 28 d. ir 2013 m. gruodžio 30 d. tarp atsakovės AB „Lietuvos dujos“ (pardavėjos) ir ieÅ¡kovės UAB „Vilniaus energija“ (pirkėjos) konkurso bÅ«du buvo sudarytos gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartys (toliau – Sutartys), pagal kurias atsakovė įsipareigojo parduoti, o ieÅ¡kovė pirkti dujas ir atsiskaityti sutartyje numatyta tvarka. Sudarytose Sutartyse buvo numatyta ieÅ¡kovei taikoma dujų kaina už atitinkamus metus, kuri skaičiuojama pagal Sutartyse pateiktÄ formulę.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. gamtinių dujų tiekimo veiklÄ vykdo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, kuri taip pat nuo 2014 m. lapkričio 1 d. yra perėmusi AB ,,Lietuvos dujos“ teises ir pareigas pagal Sutartis. 1999 m. gruodžio 16 d. tarp OAO „Gazprom“ ir AB „Lietuvos dujos“ buvo sudaryta sutartis dėl gamtinių dujų tiekimo į Lietuvos RespublikÄ . 2014 m. gegužės 7 d. buvo pasiektas susitarimas tarp AB „Lietuvos dujos“ ir OAO „Gazprom“ dėl dujų kainos nuo 2013 m. sausio 1 d. sumažinimo.

AB „Lietuvos dujos“ 2014 m. gegužės 26 d. praneÅ¡imu informavo ieÅ¡kovę, jog sėkmingai užbaigė derybas su OAO „Gazprom“ ir mažina gamtinių dujų kainÄ savo klientams. Kartu su praneÅ¡imu buvo pateiktas pasiÅ«lymas dėl papildomo susitarimo prie 2013 m. gruodžio 30 d. gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, kuriuo nuo 2014 m. gegužės 1 d. keičiama dujų kainos formulė. 2014 m. gegužės 26 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės AB „Lietuvos dujos“ buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo ieÅ¡kovei nuo 2014 m. gegužės 1 d. buvo sumažinta gamtinių dujų kaina už tÅ«kstantį kubinių metrų, sumažinant iÅ¡vestinį dujų kainos koeficientÄ nuo 0,291 iki 0,231, kas sudaro kainos sumažinimÄ 20,62 proc. IeÅ¡kovės nuomone, gamtinių dujų kainos apskaičiavimo formulės pakeitimas privalėjo bÅ«ti taikomas ir laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d.

IeÅ¡kovės teigimu, ginčas kyla dėl netinkamo Sutarčių vykdymo, sutartinė atsakomybė taikytina atsakovei UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, tačiau kadangi ginčo teisinių santykių kvalifikavimas yra iÅ¡imtinė teismo prerogatyva byloje, AB „Lietuvos dujos“ ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ patraukti solidariaisiais atsakovais. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovų atžvilgiu taikytina griežtoji atsakomybė – atsakomybė be kaltės. Atsakovių neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė ekonomiÅ¡kai pagrįstos gamtinių dujų kainos neužtikrinimu per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. Atsakovė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ yra įgijusi visÄ 81,41 mln. eurų gamtinių dujų permokos sumÄ , t. y. faktiÅ¡kai disponuoja ir ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina gamtinių dujų permokos suma.

IÅ¡ neteisėtų atsakovių veiksmų yra gauta nauda, kuri pripažintina ieÅ¡kovės nuostoliais. IeÅ¡kovės patirti nuostoliai laikytini atsakovių neteisėtų veiksmų rezultatu – tuo atveju, jeigu gamtinių dujų kaina bÅ«tų buvusi ekonomiÅ¡kai pagrįsta, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ nebÅ«tų gavęs naudos (nuolaidos forma) iÅ¡ OAO „Gazprom“. IeÅ¡kovė UAB ,,Vilniaus energija“ kreipėsi į teismÄ ir, patikslinusi ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovių AB ,,Lietuvos dujos“ ir UAB ,,Lietuvos dujų tiekimas“ 15 199 634,96 Eur permokÄ už įsigytas gamtines dujas, 34 979,98 Eur palÅ«kanas, 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 26 918,14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovei AB „Lietuvos dujos“ – 2 932,53 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nurodė, kad 2012 m. gruodžio 28 d. ir 2013 m. gruodžio 30 d. sutartys buvo teisėtai sudarytos vieÅ¡ojo konkurso bÅ«du, t. y. atsakovė AB „Lietuvos dujos“ konkurso metu pasiÅ«lė mažiausiÄ tuo metu Lietuvos rinkoje buvusiÄ gamtinių dujų kainÄ .

Abiejų konkurso bÅ«du sudarytų sutarčių nuostatos dėl kainos skaičiavimo formulės nenumatė, kad kaina galėtų bÅ«ti keičiama keičiantis kainai, kuria AB „Lietuvos dujos“ mokės ateityje savo tiekėjams, iÅ¡ kurių įsigytas dujas siÅ«lė perkančiai organizacijai. Viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPÄ®) riboja galimybę sutarties Å¡alims keisti vieÅ¡ojo pirkimo tvarka sudarytos sutarties esmines sÄ lygas, įskaitant ir tiekiamos prekės (paslaugos) kainÄ ; ieÅ¡kovės įsitikinimas, kad Sutarčių sudarymo metu atsakovė turėjo pareigÄ tiekti gamtines dujas už kainÄ , apskaičiuotÄ ne Sutartyse numatyta tvarka, bet už ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ kainÄ , kuri Sutarčių sudarymo metu nebuvo aiÅ¡ki, jos nustatymo kriterijai nebuvo apibrėžti, prieÅ¡tarauja VPÄ® nuostatoms.

Pats ieÅ¡kovas teigia, kad tik po papildomo susitarimo su Gazprom sudarymo 2014 m. gegužės mėn. paaiÅ¡kėjo, kokia gamtinių dujų kaina buvo ekonomiÅ¡kai pagrįsta 2013–2014 m. Pasak teismo, prielaida, kad konkurso bÅ«du Å¡alys susitarė dėl ekonomiÅ¡kai nepagrįstos kainos, ieÅ¡kovė priėmė nekonkurencingus pasiÅ«lymus, tuo pačiu reikÅ¡tų ir imperatyvių viešųjų pirkimų principų pažeidimÄ , tačiau tokių aplinkybių ieÅ¡kovė nenurodė ir jomis nesirėmė.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė kaip verslininkė ir savo srities profesionalė turėjo suvokti VPÄ® numatyta tvarka sutartinės kainos suformavimo principus ir mechanizmÄ . IeÅ¡kinio motyvai, kad numatyta nuolaidos grÄ Å¾inimo tvarka nėra tobula, jos įgyvendinimo metu atsirado anksčiau nenumatytų kliūčių, dėl kurių ieÅ¡kovė ateityje gali netekti galimybės atgauti visÄ nuolaidÄ pagal numatytÄ tvarkÄ , nepagrindžia atsakovės (atsakovių) veiksmų neteisėtumo.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog atsakovės iÅ¡ neteisėtų veiksmų bÅ«tų gavusios naudos, kuri galėtų bÅ«ti pripažįstama ieÅ¡kovės nuostoliais.

OAO „Gazprom“ ir AB „Lietuvos dujos“ 2014 m. gegužės 7 d. susitarime numatyta retrospektyvi gamtinių dujų kainos nuolaida atsakovei (atsakovėms) nebuvo grÄ Å¾inta iÅ¡ karto ir visa apimtimi. Teisėtų lÅ«kesčių interesas reiÅ¡kia, kad sutarties Å¡alis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje bÅ«tų tinkamai įvykdžiusi sutartį; pagal teisėtų lÅ«kesčių principÄ ieÅ¡kovė negalėjo turėti teisėtų lÅ«kesčių pirkti gamtines dujas kitokia, nei Å¡alių vieÅ¡ojo konkurso bÅ«du sudarytoje sutartyje numatyta kaina, taip pat atgauti retrospektyviÄ nuolaidÄ už gamtinių dujų tiekimÄ kitokiomis, palankesnėmis sÄ lygomis, nei 2014 m. gegužės 7 d. susitarimo Å¡alis – AB „Lietuvos dujos“.

Po susitarimo dėl nuolaidos pasiraÅ¡ymo atsakovei AB „Lietuvos dujos“ permokos suma nebuvo grÄ Å¾inta, todėl nepagrįstas ieÅ¡kovės teiginys, kad atsakovė AB „Lietuvos dujos“ ir jos teisių perėmėja UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ faktiÅ¡kai disponuoja ieÅ¡kovei grÄ Å¾intina dujų permokos suma – 15 199 634,96 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovės negavo naudos, kuriÄ bÅ«tų galima laikyti ieÅ¡kovės nuostoliais.Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė, nurodydama, jog ieÅ¡kinio tenkinimo atveju įsipareigoja paskirstyti gautÄ nuolaidÄ Å¡ilumos vartotojams, nenurodė konkrečios vartotojams gražinimas sumos ir jų grÄ Å¾inimo terminų, nepateikė argumentų, pagrindžiančių, kad visa vartotojams priklausanti nuolaidos suma bus grÄ Å¾inta iki ieÅ¡kovės nuomojamos Vilniaus miesto Å¡ilumos Å«kio infrastruktÅ«ros termino pabaigos – iki 2017 m.

Vien dėl to, teismo vertinimu, ieÅ¡kinio patenkinimo atveju sprendimo įvykdymas bÅ«tų neįmanomas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Vilniaus energija“ praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡is argumentais:Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės argumentus dėl ginčo Å¡alių santykių teisinio kvalifikavimo.

Teismas, nusprendęs dėl ieÅ¡kovės naudojamų teisių gynybos bÅ«dų netinkamumo, privalėjo spręsti klausimÄ ir dėl kitos, teismo nuomone, teisinio kvalifikavimo alternatyvos galimumo, o Å¡io klausimo nespręsdamas – nepagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovės reikalavimai laikytini nepagrįstais.Teismas nepagrįstai nesikreipė į Konstitucinį TeismÄ dėl Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1451 ir jį pakeitusio 2015 m. birželio 17 d. nutarimo Nr. 623, dėl ko byla buvo nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėta.

Teismui konstatavus faktÄ , kad Vyriausybės nutarimai nesuteikia teisės į pinigų sumos priteisimÄ , kilo teisinė kolizija – sutartinei atsakomybei ar valstybės institucijos priimto akto vykdymui turėtų bÅ«ti suteiktas prioritetas. Atsisakymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ lėmė tai, kad teismas vengė tinkamai taikyti sutartinę civilinę atsakomybę nustatančias normas ir nepagrįstai suteikė prioritetÄ Vyriausybės nutarimų vykdymui. Valstybės institucijų priimtų teisės aktų vykdymas negali bÅ«ti laikomas sÄ lyga, atleidžiančia verslininkÄ nuo civilinės atsakomybės taikymo, kadangi CK tokios galimybės nenumato (CK 6.256 str. 4 d.).

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovės neatliko neteisėtų veiksmų. Sutartis įpareigoja Å¡alis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai yra numatyta sutartyje, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Å iuo atveju, Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir Energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas įpareigojo tiekėjÄ užtikrinti, kad gamtinės dujos bÅ«tų tiekiamos už ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ kainÄ . Net ir esant nereguliuojamai gamtinių dujų tiekimo rinkai, gamtinių dujų tiekėjas yra įpareigotas netaikyti pernelyg didelių gamtinių dujų tiekimo kainų, t. y. kainų, kurios nepagrįstos gamtinių dujų įsigijimo sÄ naudomis.

Teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad 2013–2014 m. įsigydami dujas iÅ¡ vienintelio gamtinių dujų tiekėjo Gazprom, Lietuvos gamtinių dujų tiekėjai didmeninėje Lietuvos gamtinių dujų tiekimo rinkoje konkuravo tik savo maržomis. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ataskaitos patvirtina, kad tuo metu Lietuvos didmeninėje gamtinių dujų rinkoje kainos dalis, kuriÄ sudarė gamtinių dujų importo sÄ naudos, visiÅ¡kai priklausė nuo Gazprom taikytos dujų kainos.

Tai, kad Gazprom pripažino, jog nustatyta gamtinių dujų tiekimo kaina nebuvo teisinga, ir nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. susidariusį kainų skirtumÄ grÄ Å¾ino atsakovei UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, patvirtina, kad konkurso bÅ«du ieÅ¡kovei pasiÅ«lyta kaina negali bÅ«ti vertinama kaip ekonomiÅ¡kai pagrįsta. Be to, faktas, kad atsakovės, t. y. privatÅ«s juridiniai asmenys, kurių tikslas – pelno siekimas, įsipareigojo grÄ Å¾inti retrospektyviniu bÅ«du gautÄ nuolaidÄ ateities laikotarpiais, leidžia teigti, kad atsakovės pripažino atliktus neteisėtus veiksmus – Sutartyse nustatytos kainos ekonominį nepagrįstumÄ .

IeÅ¡kovė nereikalauja priteisti tos kainos dalies, dėl kurios vyko tiekėjų varžymasis, skirtumo, todėl toks reikalavimas negali prieÅ¡tarauti VPÄ® nuostatoms.Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės argumentus, pagrindžiančius jos patirtÄ Å¾alÄ . Atsakovės proceso metu neneigė, kad 81,41 mln. eurų kaip gamtinių dujų permokos sumÄ jau yra atgavusios, todėl vadovaujantis CPK 182 straipsnio 5 dalimi ieÅ¡kovei papildomai nereikėjo įrodinėti patirtos žalos fakto. Gazprom ir AB „Lietuvos dujos“ susitarė, kad už praėjusį laikotarpį susidaręs gamtinių dujų importo kainų skirtumas pripažįstamas avansu ir bus grÄ Å¾inamas atsakovei įskaitymo bÅ«du, t. y. bus dengiami bÅ«simi atsakovės mokėjimai už importuotas gamtines dujas 2014 ir 2015 m.

Tai taip pat patvirtina, kad atsakovė permokÄ jau yra atgavusi. Pagal 6.249 straipsnio 2 dalį, sÄ Å¾ininga Å¡alis gali reikalauti pripažinti kitos Å¡alies gautÄ naudÄ sÄ Å¾iningos Å¡alies patirtais nuostoliais.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė siekia sÄ lyginio teismo sprendimo. Byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo priteisimo (CK 1.138 str. 6 p.). Imperatyvus teisinis reguliavimas, numatantis ieÅ¡kovės gautos permokos sumos panaudojimÄ ateityje mažinant vartotojams Å¡ilumos kainas, reikÅ¡mingas tik bendrajame Å¡ios bylos nagrinėjimo kontekste, tačiau nėra ir negali bÅ«ti siejamas su pagrindu ieÅ¡kinį atmesti ar laikyti, kad Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kinio patenkinimo atveju lemtų sprendimo įvykdymo neįmanomumÄ .Teismas priteisė atsakovėms nepagrįstai dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Byla nepriskirtina „sudėtingų“ bylų kategorijai, nes buvo nagrinėjama vieno teisėjo (CPK 62 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apimtis nelaikytina ypatingai didele, byloje vyko tik trys teismo posėdžiai, o spręsti klausimai nėra nauji ir niekur nenagrinėti.Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (AB „Lietuvos dujos“ teisių perėmėja) ir UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ . AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismo teisė (ir pareiga) teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo Å¡alių santykius nereiÅ¡kia, jog teismas turi pareigÄ santykius kvalifikuoti tokiu bÅ«du, jog ieÅ¡kovės reikalavimai bÅ«tų tenkinami.

Teismo atsisakymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ buvo motyvuotas ir pagrįstas, kadangi ieÅ¡kovė savo praÅ¡ymÄ grindžia ne teisiniais, bet ekonominiais motyvais. Jokia teisinė kolizija nekilo, nes teismas atsisakė taikyti sutartinę civilinę atsakomybę ne todėl, kad tokios atsakomybės taikymas bÅ«tų negalimas vadovaujantis Vyriausybės nutarimais, o todėl, kad neegzistuoja sutartinės atsakomybės taikymo sÄ lygos. Vyriausybės nutarimų panaikinimas nesukurtų ieÅ¡kovei teisės reikalauti kokių nors piniginių sumų iÅ¡ atsakovių priteisimo.

Teismas Å¡ių nutarimų tiesiogiai netaikė.Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų: Sutartys yra pasibaigusios tinkamu įvykdymu, todėl ieÅ¡kovė yra bÅ«tent tokioje padėtyje, kurioje tikėjosi bÅ«ti; GDÄ® ir EÄ® nuostatos, kurių pažeidimu ieÅ¡kovė kaltina atsakoves, nesukuria jokių atsakovių prievolių ieÅ¡kovės atžvilgiu; Sutartys buvo sudarytos konkurso bÅ«du atsakovei AB „Lietuvos dujos“ pasiÅ«lius mažiausiÄ gamtinių dujų kainÄ , ir sutarčių sÄ lygos nesusiejo gamtinių dujų kainos su jų įsigijimo kaina; ieÅ¡kovė neįrodė, kad Sutarčių kaina turėtų ar galėtų bÅ«ti sumažinta remiantis neatskleisto turinio „ekonomiÅ¡kai pagrįstos kainos“ kriterijumi; neegzistuoja teisinis pagrindas Å¡ioje byloje vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimu sumažinti gamtinių dujų tiekimo sutarčių kainų.Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad patyrė kokiÄ nors žalÄ .

Atsakovės niekada nepripažino, kad 81,41 mln. eurų suma yra kieno nors patirti nuostoliai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog tariamai per didelė gamtinių dujų kaina lėmė jos turtinius praradimus. CK 6.249 straipsnio 2 dalies taikymui būtina konstatuoti asmens neteisėtus veiksmus, kadangi būtent iš jų kilusi nauda gali būti laikoma kito asmens nuostoliais. AB „Lietuvos dujos“ išsiderėjus gamtinių dujų importo kainos pokyčius, atsakovės faktiškai negavo jokios naudos, kadangi susidaręs gamtinių dujų kainos skirtumas yra naudojamas mažinant nebuitiniams (ir buitiniams) vartotojams taikomas kainas, remiantis Vyriausybės nutarimais patvirtintu teisiniu reguliavimu, ir pati ieškovė naudojasi šiuo kainos sumažinimu.

IeÅ¡kovė neįrodė, jog ji turėjo kokiÄ nors faktinę galimybę gauti daugiau pajamų, nei faktiÅ¡kai gavo, jei atsakovės gamtines dujas bÅ«tų tiekusios už mažesnę kainÄ , nei buvo numatyta Sutartyse.Teismo argumentas, kad ieÅ¡kovė siekia sÄ lyginio teismo sprendimo, yra obiter dictum, kuris neturėjo lemiamos reikÅ¡mės sprendimo priėmimui. IeÅ¡kovė, teigdama, kad priteista suma bus įtraukta į Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens kainÄ , siekia apginti ne savo pačios, o savo klientų interesus.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas asmens, neturinčio materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl turėtų bÅ«ti atmestas CPK 5 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kovės nurodomos Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnio 20 dalis ir Kainų nustatymo metodikos 76 ir 76.1 punktai nepatvirtina, jog tenkinus ieÅ¡kovės reikalavimus, ieÅ¡kovė turėtų kokiÄ nors pareigÄ gautÄ naudÄ perkelti į Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens kainÄ .IeÅ¡kovė pati pripažįsta, kad Å¡ioje byloje yra nagrinėjami sudėtingi teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo klausimai, nagrinėjama iki Å¡iol niekada nesusiklosčiusi faktinė situacija.

IeÅ¡kovė pradiniame ir patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė kelis reikalavimo pagrindus, į kuriuos atsakovės buvo priverstos atsikirtinėti, nors vėliau pati ieÅ¡kovė Å¡ių argumentų nebepalaikė. Atsakovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ijo maksimalių Rekomendacijose numatytų dydžių, kadangi byloje buvo bÅ«tinas bent 4 advokatų dalyvavimas, kurie specializuojasi energetikos teisėje, konkurencijos teisėje, konstitucinėje teisėje, ginčų sprendimo teisėje (civiliniame procese).Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad trečiasis asmuo į bylÄ buvo įtrauktas dėl to, kad buvo nagrinėjami Vyriausybės nutarimo Nr. 1451 taikymo ir teisėtumo klausimai. Vyriausybė palaiko atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytÄ savo pozicijÄ dėl Å¡io nutarimo teisėtumo. Pažymi, kad teismui nekilo abejonių dėl minėto nutarimo atitikties aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).Dėl teismo pareigos tinkamai kvalifikuoti ginčo Å¡alių santykiusKasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad suinteresuotas asmuo, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinyje reikalavimÄ (nurodydamas ieÅ¡kinio dalykÄ ), kartu pasirenka savo pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ . Teismas negali keisti ieÅ¡kinyje nurodytų gynimo bÅ«dų, nes privalo užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ (CPK 17 str.), iÅ¡skyrus atvejus, kai yra siekiama apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ (CPK 49, 320, 353 str.), todėl tinkamai pasirinkti gynybos bÅ«dÄ ieÅ¡kovui yra itin reikÅ¡minga ir svarbu, nuo to priklauso jam teikiamos teisminės gynybos efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589-684/2015).Nagrinėjamu atveju tarp ginčo Å¡alių susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai.

IeÅ¡kovė savo reikalavimus atsakovėms kildino iÅ¡ 2012 m. gruodžio 28 d. ir 2013 m. gruodžio 30 d. gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų su pardavėja AB „Lietuvos dujos“, kurios teises ir pareigas pagal Å¡ias sutartis vėliau perėmė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“. IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti permokÄ už įsigytas gamtines dujas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. pareikÅ¡tas atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. gegužės 7 d.

AB „Lietuvos dujos“ ir OAO „Gazprom“ susitarė dėl retrospektyvinio dujų kainos sumažinimo nuo 2013 m. sausio 1 d., suteikiant atitinkamo dydžio nuolaidÄ bÅ«simam dujų importui. IeÅ¡kovė tiek pradiniame ieÅ¡kinyje, tiek patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė kelis teisinius pagrindus, kuriais grindžia savo reikalavimÄ . IeÅ¡kovė prašė taikyti atsakovėms deliktinę atsakomybę, rėmėsi nepagrįsto praturtėjimo institutu bei teigė, kad permoka jai turi bÅ«ti sumokėta Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1451 pagrindu.

Bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu ieÅ¡kovės atstovai pakeitė savo pozicijÄ ir įrodinėjo atsakovių sutartinės atsakomybės sÄ lygas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami nei vienu iÅ¡ jos nurodytų teisinių pagrindų. Taigi, byla buvo iÅ¡nagrinėta tokia apimtimi, kokia ieÅ¡kovė ir reikalavo, pasisakant ir dėl tų teisių gynimo bÅ«dų, kurių taikymo ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu net nebepalaikė.

Teismas negali apginti asmens teisių kitu bÅ«du, jeigu byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti tokių teisių pažeidimo.Dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ Pagal CPK 3 straipsnio 3 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus.IeÅ¡kovė prašė teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1451 ta apimtimi, kuria nustatyta įsigytų gamtinių dujų kainos permokos kompensavimo tvarka, atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.Pirmosios instancijos teismas Å¡io ieÅ¡kovės praÅ¡ymo netenkino motyvuodamas tuo, kad nurodytų Vyriausybės nutarimų neatitikimas Konstitucijai grindžiamas ne teisiniais motyvais (Konstitucinio Teismo įstatymo 69 str. 1 d. 5 p.), o iÅ¡ esmės kvestionuojama valstybės ekonominė politika ir sprendimo, priimto energetikos srityje, pagrįstumas.Apeliantės teigimu, atsisakymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ lėmė tai, kad teismas netinkamai taikė sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas ir nepagrįstai suteikė prioritetÄ Vyriausybės nutarimų vykdymui.

Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1451 ir dar kartÄ 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 623 buvo pakeistas Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 640 patvirtintas Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų apraÅ¡as. Minėtais nutarimais iÅ¡ esmės buvo papildytas teisinis reglamentavimas, nustatant gamtinių dujų tiekimo įmonių gautų nuolaidų importuojamoms dujoms įtraukimo į nebuitinių vartotojų kainodarÄ tvarkÄ .Apeliantė neargumentuoja, kaip minėtų Vyriausybės nutarimų vykdymas užkerta keliÄ taikyti atsakovėms sutartinę civilinę atsakomybę.

Apeliaciniame skunde taip pat nėra nurodoma, kodėl Å¡ių teisės aktų panaikinimas suponuotų apeliantės teisę reikalauti grÄ Å¾inti dalį sumokėtos kainos už įsigytas gamtines dujas. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, teismas nekonstatavo, kad minėtų Vyriausybės nutarimų vykdymas atleidžia atsakoves nuo civilinės atsakomybės taikymo. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo. Å ių sÄ lygų apeliantė nesieja su minėtų Vyriausybės nutarimų taikymu, todėl apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad nagrinėjamoje byloje kilo teisinė kolizija tarp civilinę atsakomybę reglamentuojančių normų ir minėtų Vyriausybės nutarimų nuostatų.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrindė bÅ«tinybės Å¡ioje byloje kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl minėtų Vyriausybės nutarimų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams, todėl toks praÅ¡ymas netenkintinas.Dėl sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygųByloje keliamas atsakovių sutartinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų, kurias įrodyti pagal CPK 178 straipsnį pareiga tenka ieÅ¡kovei – atsakovių neteisėti veiksmai.

Sutartinės civilinės atsakomybės atveju neteisėti skolininko veiksmai pasireiÅ¡kia sutartinės prievolės pažeidimu (CK 6.256 str. 2 d.).Apeliantė byloje įrodinėja, kad atsakovės pažeidė Sutartis, nes gamtines dujas pardavė už ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ kainÄ . Atsakovių pareigÄ užtikrinti, kad gamtinės dujos bÅ«tų tiekiamos už ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ kainÄ , t. y. kainÄ , kuri pagrįsta gamtinių dujų įsigijimo sÄ naudomis, apeliantė kildina iÅ¡ Gamtinių dujų įstatymo 3 straipsnio 5 punkto ir Energetikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatų.

Apeliantės teigimu, konkurso bÅ«du jai pasiÅ«lytos kainos ekonominį nepagrįstumÄ patvirtina 2014 m. gegužės 7 d. AB „Lietuvos dujos“ ir OAO „Gazprom“ sudarytas susitarimas, kuriame pripažįstama, jog nustatyta gamtinių dujų tiekimo kaina nebuvo teisinga, ir Å¡io susitarimo pagrindu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. susidaręs kainų skirtumas grÄ Å¾intas atsakovei UAB „Lietuvos dujų tiekimas“. Be to, apeliantės manymu, atsakovių įsipareigojimas grÄ Å¾inti retrospektyviniu bÅ«du gautÄ nuolaidÄ ateities laikotarpiais reiÅ¡kia, kad jos pripažįsta Sutartyse nustatytos kainos ekonominį nepagrįstumÄ .Vertinant Å¡iuos apeliantės argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad Sutarčių pažeidimu apeliantė laiko ne jose nustatytų sÄ lygų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ , bet pačios sÄ lygos, t. y. gamtinių dujų kainos, prieÅ¡taravimÄ minėtoms įstatymų nuostatoms.

Nepaisant to, apeliantė vieÅ¡ojo pirkimo vykdymo metu neatmetė atsakovės AB „Lietuvos dujos“ pateikto pasiÅ«lymo ir sudarė su ja Sutartis, kurios jau yra pasibaigusios tinkamu įvykdymu. Antra, nesutiktina su apeliantės teiginiu, kad Sutartyse nustatyta gamtinių dujų pardavimo kaina nepagrįsta tiekėjo patirtomis sÄ naudomis. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė AB „Lietuvos dujos“ Sutarčių vykdymo metu importavo gamtines dujas iÅ¡ užsienio tiekėjo OAO „Gazprom“, o nuo 2014 m. lapkričio 1 d.

Å¡iÄ veiklÄ perėmė atsakovė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“. Apeliantė remiasi 2014 m. gegužės 7 d. AB „Lietuvos dujos“ ir OAO „Gazprom“ susitarimu, pagal kurį atsakovei buvo sumažinta importuojamų gamtinių dujų kaina atgaline data, t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. Byloje nustatyta, kad pagal OAO „Gazprom“ ir AB „Lietuvos dujos“ pasiraÅ¡yto 2014 m. gegužės 7 d. priedo Nr. 59 prie 1999 m. gruodžio 16 d. sutarties Nr. 1IGLi-2000 sÄ lygas, už praėjusį laikotarpį susidaręs gamtinių dujų importo kainų skirtumas pripažintas avansu ir grÄ Å¾intas gamtinių dujų tiekimo įmonei įskaitymo bÅ«du, dengiant bÅ«simus jos mokėjimus už importuotas gamtines dujas 2014 ir 2015 m.

Tai, kad atsakovė AB „Lietuvos dujos“, atsižvelgus į jos importuotus gamtinių dujų kiekius, iÅ¡ savo tiekėjo gavo atitinkamo dydžio nuolaidÄ bÅ«simam gamtinių dujų importui, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. apeliantei pagal Sutartis tiektų gamtinių dujų kaina buvo nepagrįsta atsakovės patirtomis sÄ naudomis (CPK 185 str.). Jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad minėtu laikotarpiu tiekėja faktiÅ¡kai patyrė mažiau sÄ naudų, nei buvo įtraukta į Sutartyse nustatytÄ gamtinių dujų kainos apskaičiavimo formulę, byloje nėra (CPK 178 str.).

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, ta aplinkybė, kad tiek atsakovė AB „Lietuvos dujos“, tiek ir iÅ¡ jos dujų tiekimo veiklÄ perėmusi UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ po 2014 m. gegužės 7 d. susitarimo su OAO „Gazprom“ sudarymo sumažino gamtinių dujų kainÄ savo vartotojams (įskaitant ir apeliantę), suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡i kaina buvo taikoma atsižvelgiant į tiekėjo patiriamas sÄ naudas.Trečia, apeliantė akcentuoja, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (2013–2014 m.) didmeninė Lietuvos gamtinių dujų tiekimo rinkos kaina visiÅ¡kai priklausė nuo OAO „Gazprom“ taikytos dujų kainos. 2014 m. gegužės 7 d.

AB „Lietuvos dujos“ ir OAO „Gazprom“ susitarimÄ dėl gamtinių dujų kainos sumažinimo apeliantė vertina kaip OAO „Gazprom“ pripažinimÄ , kad nustatyta gamtinių dujų tiekimo kaina nebuvo teisinga. Tačiau apeliantė nepagrindžia, kaip nurodytos aplinkybės siejasi su atsakovių neteisėtais veiksmais, t. y. sutartinių įsipareigojimų apeliantei pažeidimu. Kaip minėta, OAO „Gazprom“, atsižvelgdama į atsakovės AB „Lietuvos dujos“ nuo 2013 m. sausio 1 d.

įsigytus dujų kiekius, pritaikė nuolaidÄ bÅ«simam dujų importui. Byloje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 26 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė AB „Lietuvos dujos“ sudarė PapildomÄ susitarimÄ Nr. 1 prie 2013 m. gruodžio 30 d. gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 61/15-2014/750, pagal kurį ieÅ¡kovei nuo 2014 m. gegužės 1 d. buvo sumažinta gamtinių dujų kaina už tÅ«kstantį kubinių metrų, sumažinant iÅ¡vestinį dujų kainos koeficientÄ nuo „0,291“ iki „0,231“, kas sudaro kainos sumažinimÄ 20,62 procentais.

Å ios nutarties 20 punkte nurodytais Vyriausybės nutarimais patvirtinus ir pakoregavus Valstybės reguliuojamų kainų gamtinių dujų sektoriuje nustatymo principų apraÅ¡Ä , nustatyta tvarka, pagal kuriÄ gamtinių dujų tiekimo įmonėms (arba įmonėms, kuriuos perėmė tokių įmonių dujų tiekimo veiklÄ su jai priskirtu turtu teisėmis ir pareigomis) retrospektyviniu bÅ«du gauta nuolaida įtraukiama į gamtinių dujų tiekimo įmonių ateities laikotarpių kainodarÄ . Taigi, apeliantei buvo sudarytos galimybės pasinaudoti OAO „Gazprom“ suteikta nuolaida įsigyjant gamtines dujas iÅ¡ atsakovių.

Ta aplinkybė, jog apeliantė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. įsigytų brangesnių gamtinių dujų dėl tam tikrų priežasčių negalėjo visiÅ¡kai kompensuoti vėliau įsigytomis pigesnėmis gamtinėmis dujomis, nėra pagrindas teigti, kad atsakovės pažeidė su apeliante sudarytas Sutartis.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė atsakovių neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kad nėra ir kitų bÅ«tinų sÄ lygų taikyti atsakovėms griežtÄ jÄ civilinę atsakomybę, t. y.

žalos ir priežastinio ryÅ¡io.Apeliantės teigimu, atsakovė UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ iÅ¡ OAO „Gazprom“ yra atgavusi 81,41 mln. eurų kaip gamtinių dujų permokÄ už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. Atsakovės gautÄ naudÄ , apskaičiuotÄ už minėtu laikotarpiu apeliantės įsigytas dujas, apeliantė laiko jos patirtais nuostoliais pagal 6.249 straipsnio 2 dalį. Dėl Å¡io argumento pažymėtina, kad minėta norma taikytina tuo atveju, jeigu atsakingas asmuo naudÄ gauna iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų.

Å iuo atveju byloje konstatuota, kad nėra jokių atsakovių neteisėtų veiksmų. Todėl OAO „Gazprom“ padarytÄ gamtinių dujų kainos nuolaidÄ atsakovėms vertinti kaip apeliantės nuostolius nėra pagrindo.IeÅ¡kovei neįrodžius atsakovių neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos fakto, nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryÅ¡io buvimo. Nesant Å¡ių bÅ«tinų sÄ lygų, atsakovėms sutartinės civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Kiti apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kinio patenkinimo atveju sprendimo įvykdymas bÅ«tų neįmanomas, neturi esminės reikÅ¡mės teisingam ginčo iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų vertinimo nepasisako.Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu nustatytas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiÅ¡kino sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias, todėl atmesdamas ieÅ¡kinį priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo.

Nenustačius CPK 329 straipsnio 1 dalyje ar 330 straipsnyje nurodytų pažeidimų, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųPirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kinį, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ – 26 918,14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovei AB „Lietuvos dujos“ – 2 932,53 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nurodė, kad atsakovių pateiktos iÅ¡laidų detalizacijos patvirtina, kad atsakovų sumokėtos iÅ¡laidos už advokatų, advokatų padėjėjų teisines paslaugas nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ patvirtintų maksimalių dydžių (Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, toliau – Rekomendacijos). Teismas atsižvelgė į nagrinėjamos bylos didelį apimtį, nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ tiek faktinių aplinkybių, tiek teisės normų taikymo prasme, bei į proceso nagrinėjamoje byloje ypatumus (ieÅ¡kovė proceso metu tikslino ieÅ¡kinį, atsisakė nuo pareikÅ¡tų reikalavimų dalies, žodinio nagrinėjimo metu teikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl bylos faktinių aplinkybių naujo teisinio vertinimo; kiekvienas ieÅ¡kovės procesinis veiksmas objektyviai reikalavo atitinkamo procesinio reagavimo iÅ¡ atsakovių pusės), todėl teismas sprendė, kad visos atsakovių deklaruotos atstovavimo iÅ¡laidos yra pagrįstos.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas atsakovėms priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantės teigimu, sprendime neaptariamas bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis už kiekvienÄ atsakovių atliktÄ procesinį veiksmÄ . Byla, apeliantės vertinimu, nėra sudėtinga, nes nebuvo sudaryta teisėjų kolegija (CPK 62 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apimtis nelaikytina ypatingai didele, byloje vyko tik trys teismo posėdžiai, o spręsti klausimai nėra nauji ir niekur nenagrinėti.Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų 2 punkte yra nustatyta daugiau kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį.Apeliantė nepateikė jokių argumentų dėl iÅ¡laidų už konkrečius detalizacijoje nurodytus procesinius veiksmus nepagrįstumo ar neatitikimo Rekomendacijose nurodytiems dydžiams. Å iuo atveju bÅ«tina atsižvelgti ne tik į bylos sudėtingumÄ ir apimtį, bet ir pačios ieÅ¡kovės procesinių veiksmų nulemtÄ poreikį atsakovėms samdyti kelis skirtingų specializacijų advokatus dėl teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumo (Rekomendacijų 2.2, 2.8 p.), advokatų darbo laiko sÄ naudas (Rekomendacijų 2.9 p.), taip pat didelę ginčo sumÄ (Rekomendacijų 2.5 p.).

Ä®vertinusi minėtų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovių patirtos iÅ¡laidos advokatų paslaugoms apmokėti nėra neprotingai didelės, todėl jos nemažintinos.Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , atsakovėms iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).Pagal pateiktus duomenis, atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ sumokėjo 2 761,86 Eur (8 t., b. l. 1–9), UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ – 3 012,99 Eur (8 t., b. l. 10–13).

Byloje buvo pateiktas vienas bendras abiejų atsakovių atsiliepimas į apeliacinį skundÄ , taigi, iÅ¡ viso už jo parengimÄ sumokėta 5 774,85 Eur (2 761,86 Eur + 3 012,99 Eur). Vadovaujantis Rekomendacijų 7 ir 8.11 punktais, maksimalus priteistinas dydis už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ â€“ 955,63 Eur. Atsižvelgiant į tai, atsakovėms iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina dalis praÅ¡omų priteisti apeliacinėje instancijoje patirtų iÅ¡laidų, t. y. po 477,80 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus energija“ (j. a. k. 111760831) po 477,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovėms akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (j. a. k. 304151376) ir uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos dujų tiekimas“ (j. a. k. 303383884). Teisėjai                                                                                                        Kazys KailiÅ«nas                                                                                                                                                                                                                                                        Konstantinas Gurinas                                                                  Egidijus Žironas                                                                Â