2020-02-12 Nr. AB-3122-3-61-3-04186-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-88-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04186-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2: 15.4; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. D.-U., J. U. ir S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. D.-U., J. U. ir S. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir I. M. dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai D. D.-U., J. U., S. P. (toliau – ir pareiškėjai) 2017 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (I t., b. l. 1–11, 75–88). Pareiškėjas J. U. patikslintame skunde prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr. 49SFN-2046(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“; 2) panaikinti NŽT 2017 m lapkričio 14 d. raštą Nr. 155-2714-(9.5) „Dėl skundo išnagrinėjimo“. Pareiškėjos D. D.-U. ir S. P. patikslintame skunde prašė: 1) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 19 d. raštą Nr. 49SFN-2340(14.49.104) „Dėl informacijos pateikimo“; 2) panaikinti NŽT 2017 m. gruodžio 1 d. raštą Nr.155-2829-(9.5) „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

2. Pareiškėjai patikslintame skunde taip pat prašė: 1) įpareigoti NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (toliau – ir Aprašas), žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esant Nekilnojamojo turto registre įregistruotai pagrindinei žemės ūkio naudojimo paskirčiai, vykdymą; 2) įpareigoti atsakovus, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, užtikrinti, kad teisės normos ir pareiškėjams, ir Vilniaus miesto savivaldybei būtų taikomos vienodai, kad jie nebūtų diskriminuojami, pažeidžiant jų teises, nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – ir Chartija); 3) įpareigoti atsakovus, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, tinkamai atlikti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinės žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklėse nurodomus privalomus atlikti veiksmus, susijusius su įpareigojimu Vilniaus miesto savivaldybei pašalinti padarytus teisės aktų pažeidimus statant statinius, žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) esant Nekilnojamojo turo registre įregistruotai pagrindinei žemės ūkio naudojimo paskirčiai; 4) įpareigoti atsakovus, Vilniaus miesto savivaldybei nepašalinus padarytų pažeidimų, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos NŽT taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybę pašalinti jos padarytus Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Aprašo, žemės sklype, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), pažeidimus; 5) įpareigoti atsakovus išsiaiškinti ir patraukti atsakomybėn asmenis, padariusius teisės aktų pažeidimus, nurodytus Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 261 straipsnyje.

Pareiškėjai prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

3. Pareiškėjai paaiškino, kad kartu su I. M. nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre užregistruotas kaip žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjas J. U. 2017 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į NŽT, prašydamas vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę įvertinti tai, kad žemės sklypo dalies naudotoja Vilniaus miesto savivaldybė, naudodama žemės sklypo dalį, pažeidinėja imperatyvius Įstatymo reikalavimus, bei vykdydama inžinerinių statinių statybas, sunaikino riboženklį; prašė imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų teisės aktų pažeidimų padariniams pašalinti. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr.49SFN-2046(14.49.104.) nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Žemės sklypo vakarinėje dalyje tiesiamas kelias, klojamas šaligatvis, vidurinė Žemės sklypo dalis yra nušienauta, naudojama pagal paskirtį, rytinė Žemės sklypo dalis apaugusi daugiamečiais krūmais ir nenaudojama. Rašte taip pat pažymėta, kad aplinkybė, jog ieškovų sklypo paskirtis – žemės ūkio, nereiškia, kad negalioja teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį suplanuota tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Nesutikdamas su šiuo raštu, pareiškėjas J. U. 2017 m. spalio 5 d. kreipėsi į NŽT.

4. Pareiškėjos D. D.-U. ir S. P. 2017 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių, iš kurio gavo 2017 m. spalio 19 d. raštą Nr.49SFN- 2340(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“. Rašte nurodyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1933-836/2012 nustatė servitutą, suteikiantį teisę UAB „Gabijos investicijos“ neterminuotai naudotis ginčo žemės sklypu, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas šio žemės sklypo dalyje, pažymėtoje A. K. geodezinių matavimų įmonės 2007 m. balandžio 10 d. parengtame žemės sklypo plane pažymėtoje taškais 1, 9, 10, 8 , (375 kv. m.), taip pat suteikiantį teisę nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojams naudotis minėtąja žemės sklypo dalimi, siekiant remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, taip pat naudotis inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis pagal jų paskirtį, įskaitant susisiekimo komunikacijų valdytojų ir naudotojų teisę bet kuriuo paros metu, visais metų laikais, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis minėtoje žemės sklypo dalyje nutiestomis susisiekimo komunikacijomis. Nesutikdamos su minėtu raštu, pareiškėjos 2017 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į NŽT.

5. Pareiškėjų manymu, NŽT, kaip valstybės institucijos organizuojančios ir vykdančios žemės naudojimo valstybinę kontrolę, veiksmai ir neveikimas, pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio saugomas pareiškėjų laisves ir teises, Konvencijoje nustatytą diskriminacijos draudimą ir Chartijos 20 straipsnį, nustatantį, kad prieš įstatymą visi lygūs. NŽT neveikimas prieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių NŽT buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

6. Pareiškėjai pažymėjo, kad įgyvendindamas savo teisę naudotis sklypo dalimi, statant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, servituto turėtojas, taip pat kaip ir pareiškėjai, žemės sklypo savininkai, turintys teisę ne tik naudotis sklypu, bet ir teisę valdyti bei disponuoti sklypu, privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, nustatančių veiklos galimybes žemės ūkio pagrindinės paskirties žemės sklype. Servitutu suteikta teisė naudotis žemės sklypo dalimi nepanaikina servituto turėtojo pareigos laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Be to, teismai nėra suteikę servituto turėtojui teisės naudotis žemės sklypo dalimi pagal dabar Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės ūkio pagrindinę naudojimo paskirtį.

7. Pareiškėjai atkreipė dėmesį į tai, kad jiems nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus. Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas teisinis reglamentavimas nesietinas su pareiškėjų žemės sklypu. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ (toliau – ir 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimas) patvirtintą detalųjį planą, pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype numatytas gyvenamosios teritorijos, daugiabučių gyvenamųjų namų statybos, inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos) sklypo vystymas. Tačiau, šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės ūkio pagrindinės naudojimo paskirties žemės sklypas.

8. Pareiškėjų teigimu, atsakovai savo neveikimu ir tarnybinių pareigų neatlikimu Vilniaus miesto savivaldybei suteikia išskirtines privilegijas – nesilaikyti Įstatymo įsakmių reikalavimų, nurodančių, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, bei Aprašo reikalavimų, nustatančių veiklos (statybos) galimybes pagal esamą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

9. Pareiškėjai nurodė, kad valstybės institucijai pareiškėjams taikant teisės aktus, nustatančius žemės naudojimo galimybes tame pačiame žemės sklype, tačiau tų pačių teisės aktų netaikant Vilniaus miesto savivaldybei, pareiškėjai yra diskriminuojami dėl tame pačiame žemės sklype, esant to pačio žemės naudojimo būdų turinio aprašo nustatytoms veiklos galimybėms žemės sklype, taikomoms nevienodoms teisėms.

10. Pareiškėjai pažymėjo, kad, kad aplinkybes, jog pareiškėjams priklausanti sklypo dalis, pažymėta 58c, priskirta infrastruktūros teritorijai, yra nustatęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr.3K-3-339/2014.

11. Pareiškėjų teigimu, NŽT, nagrinėdama pareiškėjų skundus, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, nustatančius pareigą atlikti privalomus veiksmus, gavus skundą, bei pareiškėjų teises, nustatytas VAĮ 20 straipsnio 1 dalyje.

12. Pareiškėjai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-610-520/2015), Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Konvencijos 14 straipsnio, Įstatymo 36 straipsnio 1–2 dalies, VAĮ 3 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 10 ir 48 dalies, Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio, NŽT nuostatų 6.4, 7.14 punktų, Aprašo 1–5 punktų nuostatomis, teisės aktuose nustatytais NŽT uždaviniais ir funkcijomis, lygiateisiškumo principu.

13. Atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime (I t. b. l. 171–176) su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14. Atsakovai paaiškino, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. liepos 24 d. atliko ginčo žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę, surašydami žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-469, kuriame nustatė, kad žemės sklypo vakarinėje dalyje tiesiamas kelias, klojamas šaligatvis, vidurinėje žemės sklypo dalyje yra nušienauta, naudojama pagal paskirtį, rytinė žemės sklypo dalis apaugusi daugiamečiais krūmais ir nenaudojama. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 11 d. atliko Žemės sklypo naudojimo valstybinę kontrolę vietoje, kurios metu buvo surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-913. Patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklype rytinė ir vidurinė dalys apaugusios aukšta žole, o vakarinė dalis apaugusi krūmynais. Rytinėje ir vakarinėje žemės sklypo pusėse riboženkliai nerasti. Rasti tik du riboženkliai.

15. Atsakovai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal Įstatymo 21 straipsnio nuostatas, žemės savininkai ir nuomininkai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, be kitų žemės savininkų pareigų numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo: laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų; savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis žemės ūkio. Įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos. Žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties.

16. Atsakovai pažymėjo, kad Žemės sklype yra nustatytas 375 kv. m ploto servitutas, kurio servituto turėtojas yra UAB „Gabijos investicijos“ ir kuris servituto turėtojui suteikia teisę tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas žemės sklypo dalyje; taip pat suteikia teisę nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojams naudotis minėtąją žemės sklypo dalimi tikslu remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, taip pat naudotis inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis pagal jų paskirtį, įskaitant susisiekimo komunikacijų valdytojų ir naudotojų teisę bet kuriuo paros metu, visais metų laikais, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis minėtoje žemės sklypo dalyje nutiestomis susisiekimo komunikacijomis. Tokio turinio servitutas buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1933-836/2012. Teismas taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovų sklypų paskirtis – žemės ūkio, nereiškia, kad negalioja teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį suplanuota tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Atsakovų manymu, žemės sklypo dalies, kuriai yra nustatytas minėtas servitutas, naudojimas susisiekimo komunikacijų tiesimui ir eksploatavimui negali būti laikomas žemės sklypo naudojimu ne pagal nustatytą žemės ūkio paskirtį.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime (I t. b. l. 158–159) prašė pareiškėjų skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas J. U. 2017 m. lapkričio 23 d. skundu, kvestionuodamas Inspekcijos 2017 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 2D-15805 teiktos konsultacijos turinį, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija (toliau – ir Vyriausybės kanceliarija) 2017 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 33-1470 nurodė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai pagal kompetenciją išnagrinėti J. U. skundą dėl Inspekcijos ir NŽT pareigūnų veiksmų ar galimo neveikimo. Šiuo metu Inspekcijoje yra rengiamas konsultacijos papildymas, todėl byloje pateikta konsultacija, kuria remiasi pareiškėjas, nelaikytina galutine. Taip pat akcentavo, kad Inspekcijos raštu teikta konsultacija nėra teisės aktas, o Inspekcijos nuomonė teisės aktų taikymo klausimais, todėl laikytina bendro pobūdžio. Asmeniui papildomai pateikus informacijos apie konkrečias faktines aplinkybes, nenurodytas paklausime, gali pasikeisti ir Inspekcijos konsultacijos turinys.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime (II t. b. l. 33–38) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėjamu atveju nėra atlikusi ir neatlieka jokių teisės aktų pažeidimų, susijusių su pareiškėjams priklausančio žemės sklypo dalyje nutiestais inžineriniais tinklais: 1) inžinerinės infrastruktūros poreikis teritorijoje, į kurią patenka pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, yra numatytas teritorijų planavimo dokumentuose; 2) pareiškėjų minimi inžineriniai tinklai ginčo žemės sklype yra nutiesti išimtinai nustatyto servituto ribose; 3) inžineriniai tinklai yra nutiesti teisėtai, ši aplinkybė yra konstatuota įsiteisėjusiais teismų sprendimais; 4) inžinerinės infrastruktūros įrengimas nurodytoje teritorijoje yra viešasis interesas. Taip pat akcentavo, kad ginčo žemės sklypo dalies, kuriai yra nustatytas servitutas, naudojimas inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų tiesimui bei eksploatavimui negali būti laikomas žemės sklypo naudojimu ne pagal jam nustatytą žemės ūkio paskirtį.

II. 19. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu (II t., b. l. 66–76) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

20. Teismas nustatė, kad:

20.1. Pareiškėjams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui I. M. nuosavybės teise priklauso 1,6600 ha žemės sklypas, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas). Žemės sklypas suformuotas, atliekant kadastrinius matavimus, pagrindinė sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio.

20.2. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklype įregistruotas servitutas, kuriuo servituto turėtojui suteikiama teisė neterminuotai naudotis žemės sklypu, tikslu tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje taškais 1, 9, 10, 8 (375 kv. m.), taip pat suteikiama teisė nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams ir naudotojams naudotis minėtąja žemės sklypo dalimi tikslu remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, taip pat naudotis inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis pagal jų paskirtį, įskaitant susisiekimo komunikacijų valdytojų ir naudotojų teisę bet kuriuo paros metu, visais metų laikais, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis minėtoje žemės sklypo dalyje nutiestomis susisiekimo komunikacijomis.

20.3. Servituto įregistravimo pagrindas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr.2-1933-866/2012, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis Nr. 2A-1168-603/2013. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014, paliko galioti minėtus žemesnių instancijų teismų sprendimus, kuriais buvo konstatuotas būtinumas žemės sklype nustatyti servitutą inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti, panaikindamas sprendimo ir nutarties dalį, kuria buvo nustatytas atlygintinis servitutas, tačiau nenustatytas atlyginimo dydis ir servituto atlyginimo dydžio klausimą perdavė apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Atlyginimo už servitutą nustatymo klausimas yra sprendžiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-2288-466/2018.

20.4. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano sprendinius, Žemės sklypo dalis, kuriai nustatytas servitutas, patenka į infrastruktūros teritoriją, kurioje esanti žemė skirta valstybės ir miesto reikmėms planuojamų gatvių ir inžinerinei infrastruktūrai. Su šio detaliojo plano sprendiniais susipažino tuometiniai žemės sklypų savininkai, juos patvirtindami parašais (pareiškėjai nuosavybės teises į Žemės sklypą įgijo po detaliojo plano patvirtinimo).

20.5. Gavus Vilniaus m. savivaldybės administracijos 2017 m. kovo 16 d. raštą Nr. A51-15652/17(2.9.3.19-ŪK2), kuriuo buvo prašoma patikrinti ar žemės ūkio paskirties sklypai (tarp kurių ir pareiškėjų žemės sklypas), esantys Vilniau m., Pašilaičiuose, naudojami pagal paskirtį, NŽT Vilniaus skyrius atliko pareiškėjų žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir surašė 2017 m. liepos 24 d. žemės sklypo naudojimo patikrinimo aktą Nr. 49ŽN-469. Akte nustatyta, kad sklypo vakarinėje dalyje tiesiamas kelias, klojamas šaligatvis, vidurinė sklypo dalis nušienauta, naudojama pagal paskirtį, rytinė sklypo dalis apaugusi daugiamečiais krūmais ir nenaudojama.

20.6. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 9 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad Žemės sklypo dalies naudotoja/statytoja Vilniaus miesto savivaldybė stato inžinerinius statinius, esant nepakeistai sklypo pagrindinei naudojimo paskirčiai, taip pat atliekant statybos darbus buvo sunaikintas riboženklis, bei prašydamas įvertinti Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus ir imtis veiksmų šiems pažeidimams pašalinti. Pareiškėjos su 2017 m. rugsėjo 29 d. prašymu kreipėsi į NŽT Vilniaus skyrių, prašydamos nurodyti teisės aktus, suteikiančius žemės sklypo savininkams ir jo naudotojai Vilniaus miesto savivaldybei, teisę naudoti ir valdyti žemė sklypą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimus ir patvirtinto detaliojo plano sprendinius, nekeičiant pagrindinės žemė naudojimo paskirties, įvertinti sklypo dalies naudotojos Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus naudojant žemė sklypo dalį statant statinius, nepakeitus pagrindinės žemės ūkio naudojimo paskirties, trukdant naudoti sklypo dalį pagal pagrindinę žemės ūkio paskirtį, sunaikinus riboženklius ir imtis veiksmų pažeidimams pašalinti, taip pat patiekti dokumentų kopijas.

20.7. NŽT Vilniaus miesto skyriaus atsakymus pareiškėjams pateikė atitinkamai 2017 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 49SFN-2046-(14.19.104) bei 2017 m. spalio 19 d. raštu Nr. 49SFN-2340-(14.19.104). 2017 m. rugsėjo 19 d. rašte pareiškėją informavo apie 2017 m. liepos 24 d. atliktą Žemės sklypo patikrinimą bei atsakė į pareiškėjo paklausimą dėl Vilniaus m. savivaldybės naudojamos sklypo dalies, nurodydamas apie teismų sprendimais sklypo daliais nustatytus servitutus. 2017 m. spalio 19 d. rašte pateikė informaciją apie 2017 m. liepos 24 d. atliktą Žemės sklypo patikrinimą, teismų nustatytus servitutus bei informavo, kad 2017 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto skyrius atliks pakartotinį patikrinimą dėl sunaikintų riboženklių.

20.8. Pareiškėjai, nesutikdami su minėtais NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštais, 2017 m. spalio 5 d. ir 2017 m. lapkričio 3 d. pateikė skundus NŽT direktoriui dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus neveikimo. NŽT į šiuos skundus atsakė 2017 m. lapkričio 14 d. raštu Nr.155-2714-(9.5) ir 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr.155-2829-(9.5).

21. Teismas pažymėjo, kad ginčas nagrinėjamuoju atveju kilo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. ir 2017 m. spalio 19 d. bei NŽT 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. administracinių aktų. Taip pat nurodė, kad NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų skundus dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus veiksmų, juos iš dalies tenkino ir 2017 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. gruodžio 1 d. aktais Vilniaus miesto skyriui pavedė atlikti pakartotinį Žemės sklypo naudojimo patikrinimą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo kontrolės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 11.1–11.9 papunkčius (tame tarpe ir dėl riboženklių sunaikinimo bei kitų skunde nurodytų prašymų susijusių su galimais sklypo naudojimo tvarkos pažeidimais), o nustačius sklypo naudojimo tvarkos pažeidimus imtis priemonių pagal kompetenciją dėl administracinės atsakomybės už ANK nustatytus pažeidimus taikymo. Teismas sprendė, kad šioje dalyje pradėta administracinė procedūra dar nėra baigta, todėl teismas dėl jos nepasisakė.

22. Teismas nurodė, kad ginčijamuose aktuose NŽT pasisakė dėl pareiškėjų Žemės sklypo dalies, kuriai yra nustatytas servitutas, naudojimo ne pagal nustatytą žemės ūkio paskirtį ir nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo įpareigoti Vilniaus miesto skyrių atlikti teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymą, nurodytus veiksmus, susijusius su įpareigojimu Vilniaus miesto savivaldybei pašalinti pažeidimus statant statinius (inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas), išaiškinti ir patraukti administracinėn atsakomybės asmenis padariusius teisės aktų pažeidimus nurodytus ANK 261 straipsnyje, o jiems atsisakius pašalinti pažeidimus, kreiptis į teismą dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos pažeidimų pašalinimo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir pareiškėjų advokatė taip pat pažymėjo, kad ginčas kyla dėl sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, naudojamo ne pagal nustatytą pagrindinę žemė ūkio paskirtį. Teismas pažymėjo, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro NŽT aktuose pateiktų išaiškinimų dėl Žemės sklype nustatyto servituto turinio ir juo suteikiamos teisės naudoti žemės sklypo dalį nepakeitus sklypo naudojimo paskirties teisėtumas ir pagrįstumas.

23. Teismas taip pat nurodė, kad, nustatant servitutą, pareiškėjų daiktinės teisės buvo suvaržytos įvertinus, jog pagal detalųjį planą servitutas būtinas atitinkamai Žemės sklypo daliai, o juo suteikiamos teisės ir apimtis nustatyti servituto turiniu ir nepriklauso nuo žemės sklypo naudojimo paskirties. Teismas pažymėjo, kad servitutas yra nustatytas tik nedidelei Žemės sklypo daliai (375 kv. m. iš 16 600 kv. m.) ir neturi įtakos bei nekliudo Žemės sklypo paskirties keitimui. Pareiškėjai, kaip žemės sklypo savininkai yra laisvi apsispręsti dėl Žemės sklypo naudojimo paskirties. Servitutas Žemės sklypo daliai buvo nustatytas teismų sprendimais, aiškiai nurodant naudojimosi Žemės sklypo dalimi turinį – tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas nurodytoje Žemės sklypo dalyje, naudotis šia Žemės sklypo dalimi su tikslu remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas. Kadangi servituto turinys yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kartu nurodant teisę servituto dalyje tiesti inžinerinius tinklus ir juos eksploatuoti, teismas darė išvadą, kad šios sklypo dalies naudojimas inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų tiesimui bei eksploatavimui negali būti laikomas Žemės sklypo naudojimu ne pagal paskirtį. Tai patvirtina tiek Įstatymo 25 straipsnio 3 dalies, tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios servituto nustatymą bei įsiteisėjusių teismų sprendimų turinys.

24. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjų argumentus dėl diskriminavimo taikant teisės aktus, nurodė, kad negalima teigti, jog pareiškėjai ir Vilniaus miesto savivaldybė yra tapatūs subjektai. Pareiškėjai yra Žemės sklypo savininkai, o tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė (UAB „Gabijos investicijos“ teisių perėmėja) yra Žemės sklype nustatyto servituto turėtoja ir nuosavybės teise Žemės sklypo nevaldo, jai servitutas suteikia specialias teises servitutu apsunkintai pareiškėjų sklypo daliai. Savivaldybė gali naudoti dalį Žemės sklypo ribotai, t. y. tik tiek ir tokia apimtimi kaip nustatyta servitutu, tuo tarpu servitutas neriboja pareiškėjų nuosavybės teisių turinio į likusią servitutu neapsunkintą Žemės sklypo dalį.

25. Teismas, išanalizavęs ANK nuostatas (261 straipsnio, 589 straipsnio 1 dalies 45 punktą, 590 straipsnio 2, 3 dalis) nurodė, kad nagrinėjamu atveju NŽT pagrįstai sprendė, jog Žemės sklypo dalies, kuriai nustatyta 375 kv. m. servitutas, Vilniaus miesto savivaldybės naudojimas pagal servitutu nustatytą turinį negali būti laikomas žemės sklypo naudojimu ne pagal paskirtį, todėl nėra nustatyta administracinių nusižengimų sudėčiai reikalinga požymių visuma. Nenustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, neturi pagrindo pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

26. Teismas dėl pareiškėjų argumentų, kad NŽT, nagrinėdama jų skundus, pažeidė VAĮ reikalavimus bei pareiškėjų teises, sprendė, kad skundžiami administraciniai aktai iš esmės atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Taip pat atkreipė dėmesį, kad administraciniai aktai priimti, nagrinėjant pareiškėjų skundus, todėl jie turėjo visas galimybes kreiptis į NŽT dėl susipažinimo su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija, pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus, teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais.

27. Teismas darė išvadą, kad atsakovai ginčo santykius reguliuojančias teisės normas aiškino teisingai bei priėmė pagrįstus administracinius aktus, kurių naikinti nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo įpareigoti NŽT tinkamai atlikti žemės naudojimo valstybinės kontrolės veiksmus dėl Vilniaus miesto savivaldybės įpareigojimo pašalinti padarytus pažeidimus statant statinius (inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas) Žemės sklype, esant Nekilnojamojo turto registre įregistruotai pagrindinei žemės ūkio paskirčiai, išaiškinti ir patraukti administracinės atsakomybėn asmenis už ANK 261 straipsnyje nurodytus teisės aktų pažeidimus, taip pat kreiptis į teismą dėl įpareigojimo pašalinti šiuos pažeidimus, todėl pareiškėjų skundą atmetė visa apimtimi.

III.

28. Pareiškėjai J. U., D. D.-U. ir S. P. apeliaciniame skunde (II t., b. l. 81–95) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti:

1) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. raštą Nr.49SFN-2046(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“;

2) panaikinti NŽT 2017 m. lapkričio 14 d. raštą Nr.l55-2714-(9.5) „Dėl skundo išnagrinėjimo“;

3) panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. spalio 19 d. raštą Nr.49SFN-2340(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“;

4) panaikinti NŽT 2017 m. gruodžio 1 d. raštą Nr.l55-2829-(9.5) „Dėl skundo išnagrinėjimo“; 5) įpareigoti atsakovus NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, užtikrinti žemės naudojimą reglamentuojančių Įstatymo 21 straipsnio 1 punkto ir Aprašo Žemės sklype, esant Nekilnojamojo turto registre įregistruotai pagrindinei žemės ūkio naudojimo paskirčiai, vykdymą; 6) įpareigoti atsakovus NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, užtikrinti, kad teisės normos ir pareiškėjams ir Vilniaus miesto savivaldybei būtų taikomos vienodai, kad pareiškėjai nebūtų diskriminuojami, pažeidžiant pareiškėjų teises, nustatytas Konstitucijoje, Konvencijoje ir Chartijoje; 7) įpareigoti atsakovus NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, tinkamai atlikti Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos NŽT taisyklėse nurodomus privalomus atlikti veiksmus, susijusius su įpareigojimu Vilniaus miesto savivaldybei pašalinti padarytus teisės aktų pažeidimus statant statinius Žemės sklype, esant, Nekilnojamojo turto registre įregistruotai pagrindinei žemės ūkio naudojimo paskirčiai; 8) įpareigoti atsakovus NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių, Vilniaus miesto savivaldybei nepašalinus padarytų pažeidimų, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos NŽT taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl įpareigojimo Vilniaus miesto savivaldybę pašalinti jos padarytus Įstatymo 21 straipsnio 1 punkto ir Aprašo Žemės sklype pažeidimus; 9) įpareigoti atsakovus NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrių išsiaiškinti ir patraukti atsakomybėn asmenis, padariusius teisės aktų pažeidimus nurodytus ANK 261 straipsnyje.

Taip pat prašo iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29. Pareiškėjų manymu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, netinkamai jas pritaikant ir aiškinant, netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir nustačius faktines bylos aplinkybes.

30. Pareiškėjai pažymi, kad į teismą kreipėsi ne dėl NŽT aktuose pateiktų išaiškinimų dėl Žemės sklype nustatyto servituto turinio ir juo suteikiamos teisės naudoti sklypo dalį nepakeitus sklypo naudojimo paskirties, bet prašydami įpareigoti, kad NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrius, vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, užtikrintų, kad atitinkamos teisės normos pareiškėjams ir Vilniaus miesto savivaldybei būtų taikomos vienodai.

31. Pareiškėjų įsitikinimu, Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo įvertinti, kad atsakovai kaip tik toje Žemės sklypo dalyje, kurioje nustatytas servitutas, ir kuri yra žemės ūkio paskirties, netaiko statytojui, žemės sklypo dalies naudotojui Vilniaus miesto savivaldybei, naudojančiai žemę ne pagal nustatytą žemės ūkio paskirtį, nei Įstatymo nei Aprašo nuostatų. Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo įvertinti, kad NŽT nurodžiusi (atsiliepime į J. U. ieškinį dėl žalos atlyginimo civilinėje byloje Nr.e2-4878-803/2017), kad nėra pakeista Žemės sklypo paskirtis, kuri yra žemės ūkio, Įstatymo 21 straipsnio 1 punkto ir Aprašo reikalavimų netaiko Vilniaus miesto savivaldybei, tuo suteikdama privilegiją nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo vadovautis Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais dėl konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo taikymo.

32. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime nevertino ir nepasisakė dėl Aprašo ir jo I dalyje (Žemės ūkio paskirties žemė) nenurodytų galimybių žemės ūkio paskirties žemėje vykdyti ne tik komercinių ir gyvenamųjų pastatų, bet ir inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos, kad tokiame žemės ūkio paskirties sklype, kaip yra nurodžiusi ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, galima tik ūkininkų sodybų bei žemės ūkio veiklai reikalingų ūkinių pastatų statyba. Taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas neįvertino, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavę, kad pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymas apibrėžia žemės savininko (valdytojo) veiklos konkrečiame žemės sklype galimybes.

33. Vilniaus apygardos administracinis teismas neįvertino Įstatyme 2 straipsnio 11 dalyje nurodytos žemės naudotojo sąvokos. Pareiškėjų įsitikinimu, tiek pareiškėjai, tiek Vilniaus miesto savivaldybė yra tokie patys žemės sklypo naudotojai ir atsakovai privalo jiems lygiai ir vienodai taikyti teisę. Įstatymo 21 straipsnio 1 punkte nėra numatyta jokių išimčių, kad kiti nei žemės savininkai, žemės naudotojai, naudodami žemę teismo sprendimo teisiniu pagrindu, neprivalėtų žemės naudoti pagal pagrindinę naudojimo paskirtį. Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo įvertinti, kad ši Įstatymo nuostata yra imperatyvaus pobūdžio.

34. Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo įvertinti, kad teismai, savo sprendimais nustatydami servitutą, nėra apriboję pareiškėjų, kaip tarnaujančiojo daikto savininkų, jokių naudojimosi Žemės sklypu teisių. Jokių išskirtinių, privilegijuotų, kitokių naudojimosi žemės sklypu teisių, kurias pareiškėjai, kaip žemės sklypo savininkai, pagal detaliojo plano sprendinius, laikantis įstatymų reikalavimų, būtų galėję įgyvendinti, teismai servituto turėtojui nėra suteikę.

35. Pareiškėjai nurodo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4409-171/2007 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė atsakovui UAB „Gabijos investicijos“ atlikti/tęsti bet kokius statybų, žemės kasimo, inžinierinių tinklų rengimo ir komunikacijų tiesimo darbus J. U. ir S. P. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančiame Žemės sklype, leidžiant atsakovui demontuoti sumontuotas komunikacijas bei inžinierinius tinklus ir sugražinti/rekultivuoti paminėtą žemės sklypą į pradinę iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo įvertinti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra panaikintos, kad įsiteisėjusi teismo nutartis turi įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui.

36. Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo įvertinti, kad teismai, nustatydami servitutą, nesiejo servituto įsigaliojimo ne tik su sklypo paskirties keitimu, bet ir nesiejo su prisijungimo sąlygų išdavimu, projekto parengimu, bei statybas leidžiančių dokumentų išdavimu.

37. Vilniaus apygardos administracinis teismas, sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodęs, kad Įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, privalėjo įvertinti byloje esančius įrodymus – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir detaliojo plano brėžinį, kuriame nurodyta pastaba, kad sklypų žemės naudojimo paskirtis keičiama juos paėmus visuomenės poreikiams arba gavus paraiškas statyti ar rekonstruoti statinius. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat turėjo įvertinti Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 2.3-7310-01 „Dėl privačių žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), padalijimo“, kuris buvo priimtas, be kita ko, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu. Šiuo įsakymu Vilniaus apskrities viršininkas be pareiškėjų, kaip žemės sklypo savininkų, valios ir jiems net nežinant suformavo, taip pat ir vietoj Žemės sklypo kitus sklypus, buvo pakeisti sklypo kadastriniai duomenys, nustatė (2.4 papunktis), kad nurodytas 1.6 papunktyje žemės sklypas bus naudojamas kaip kitos paskirties žemė, inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos).

38. Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo įvertinti, kad Įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus, o detaliojo plano sprendiniai numato, kad keičiama žemės ūkio paskirties žemė į kitos paskirties žemę (pagal pridedamą brėžinį ir lenteles). Todėl ne tik pareiškėjai, kaip žemės sklypo savininkai, privalo laikytis detaliojo plano sprendinių, bet ir servituto teisės turėtojai, įgyvendindami naudojimosi žemės sklypo dalimi teises, be jokių išimčių ir privilegijų privalėjo laikytis Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu nustatytų detaliojo plano sąlygų (gavus paraišką statyti), pakeičiant žemės ūkio paskirties žemę į kitos paskirties žemę.

39. Pareiškėjai nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo teiginiais, kad žemės sklypo savininkai yra laisvi apsispręsti dėl žemės sklypo naudojimo paskirties. Pareiškėjai pažymi, kad nuo 2006 metų, keletą metų žemės sklypo savininkų teisė laisvai naudotis sklypu buvo suvaržyta. Tą yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartyje servituto nustatymo civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014. Pareiškėjai dėl suvaržytų teisių nebuvo laisvi, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nei dėl galimybės savo nuožiūra vystyti jiems priklausantį sklypą pagal detaliojo plano sprendinius, nei dėl galimybės teikti paraiškas statyti statinius ir tuo teikti prašymus keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Pareiškėjui J. U. priklausanti 514/10000 žemės sklypo dalis, yra areštuota 2013 m. birželio 21 d., tai yra, dar iki teismo sprendimu nustatyto servituto įregistravimo registre.

40. Vilniaus apygardos administracinis teismas turėjo atsižvelgti, kad ANK 261 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė taikoma ne už tai, kad žemė naudojama pagal servituto turinyje numatytą paskirtį, o už tai, kad žemė naudojama ne pagal nustatytą, šiuo atveju žemės ūkio, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį.

41. Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė, kad NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrius savo neveikimu ir tarnybinių pareigų neatlikimu, prieštaraujančiu NŽT interesams, Vilniaus miesto savivaldybei suteikia išskirtines privilegijas – nesilaikyti privalomų Įstatymo reikalavimų, nurodančių, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, bei Aprašo reikalavimų, nustatančių veiklos (statybos) galimybes pagal esamą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Vilniaus apygardos administracinis teismas neatsižvelgė, kad buvo pažeistas ir VAĮ 3 straipsnyje 9 punkte nurodytas lygiateisiškumo principas.

42. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad skunde trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodė Vilniaus miesto savivaldybę, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Pareiškėjai nėra prašę pakeisti proceso šalies, byloje taip pat nebuvo sprendžiamas proceso šalies pakeitimo klausimas.

43. Pareiškėjai 2019 m. birželio 18 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 kopiją bei prašo prijungti ją prie bylos, tirti ir vertinti (II t., b. l. 119–123).

IV. 44. Atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime (II t., b. l. 106–111) su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

45. Atsakovai pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus. Taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad „nustatant servitutą pareiškėjų daiktinės teisės buvo suvaržytos įvertinus, jog pagal detalųjį planą servitutas būtinas atitinkamai Žemės sklypo daliai, o juo suteikiamos teisės ir apimtis nustatyti servituto turiniu ir nepriklauso nuo žemės sklypo naudojimosi paskirties“. Todėl teisėto servituto naudojimas negali būti laikomas Žemės sklypo naudojimu ne pagal paskirtį. Taip pat pritaria teismo argumentams, kad „servitutas nustatytas tik nedidelei Žemės sklypo daliai (375 kv. m iš 16 600 kv. m) ir neturi įtakos bei nekliudo Žemės sklypo paskirties keitimui“. NŽT Vilniaus miesto skyriaus įsitikinimu, pagrindinis pareiškėjų siekis šioje administracinėje byloje yra valstybės iniciatyva ir valstybės lėšomis pakeisti privataus žemės sklypo naudojimosi būdą (paskirtį), tokiu būdu suteikiant privačiam Žemės sklypui kuo didesnę rinkos vertę. Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdžio metu J. U. pripažino, kad norėtų, jog Žemės sklypo paskirtis būtų keičiama visam Žemės sklypui. Atsakovų nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti.

46. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime (II t., b. l. 98–103) su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

47. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, pareiškėjai apeliaciniame skunde ignoruoja savo pačių skundu nustatytas bylos nagrinėjimo ribas bei įrodinėja skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą aplinkybėmis, kurios su nagrinėjama byla nesusijusios ir jokios įtakos sprendimui dėl skundžiamų atsakovo sprendimų teisėtumo neturėjo.

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog tikrieji pareiškėjų ketinimai yra, kad dėl J. U. dalies ginčo žemės sklype arešto pareiškėjai negali patys pakeisti ginčo žemės sklypo paskirties, todėl siekia, kad sklypo paskirties keitimą inicijuotų Vilniaus miesto savivaldybė, įrodinėdami, esą tik pakeitusi viso žemės sklypo paskirtį savivaldybė teisėtai naudos sklypo servitutinę dalį pagal servituto turinį, nors savivaldybės teisėto naudojimosi ginčo žemės sklypo servitutine dalimi pagrindas yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Šios aplinkybės rodo akivaizdų pareiškėjų piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, siekį apeiti teisės aktų reikalavimus bei, prisidengiant tariamais savo konstitucinių teisių pažeidimais, pasiekti, kad Vilniaus miesto savivaldybė pakeistų pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirtį, kas nagrinėjamu atveju yra netoleruotina.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad aplinkybė, jog ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, nereiškia, kad teritorijoje negalioja teritorijų planavimo dokumentas, leidžiantis statyti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartyje Nr. 3K-3-339/2014 yra aiškiai nurodoma, kad servitutas teismo sprendimu yra nustatytas būtent toje pareiškėjų žemės sklypo dalyje (375 kv. m. iš 16 600 kv. m.) ir tokia apimtimi, kuri būtina inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti ir eksploatuoti ir kuri, pagal galiojantį detalųjį planą, priskirta inžinerinės infrastruktūros teritorijai. Pareiškėjų minima Įstatymo 25 straipsnio 3 dalis nustato, kad žemės ūkio paskirties žemėje kitų įstatymų numatytais atvejais ir sąlygomis gali būti statomi statiniai nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Nagrinėjamu atveju „kitu įstatymu“ yra laikytinas ne tik Teritorijų planavimo įstatymas, nenumatęs pareigos formuoti atskirus žemės sklypus inžinerinei infrastruktūrai ir numatantis pareigą vadovautis galiojančio detaliojo plano sprendiniais (kaip išaiškinta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartyje Nr. 2A-2701-392/2016), bet ir Civilinis kodeksas, leidžiantis teismui savo sprendimu nustatyti servitutą ir jo turinį.

50. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad Vilniaus miesto savivaldybė nagrinėjamu atveju yra specifinis subjektas – servituto turėtoja, kuriai servitutas suteikia specialias teises servitutu apsunkintai pareiškėjų žemės sklypo daliai. Pareiškėjų, kaip žemės sklypo savininkų, ir savivaldybės galimybės naudoti Žemės sklypą yra skirtingos: savivaldybė gali naudoti dalį Žemės sklypo ribotai, t. y. tik servituto nustatyta apimtimi, tuo tarpu servitutas neriboja pareiškėjų nuosavybės teisių turinio į likusią žemės sklypo dalį, t. y. tam tikri Žemės sklypo naudojimo ribojimai yra susiję tik su servitutine žemės sklypo dalimi. Tai reiškia, kad pareiškėjai ir Vilniaus miesto savivaldybė nėra „tokie patys žemės sklypo naudotojai“, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, negali būti laikomi pagrįstais pareiškėjų teiginiai, kad atsakovas netaiko Vilniaus miesto savivaldybei Įstatymo bei Aprašo reikalavimų ir suteikia savivaldybei privilegiją nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, kadangi jokios privilegijos savivaldybei nesilaikyti kokių nors teisės aktų reikalavimų nėra teikiamos nei atsakovo, nei jokių kitų subjektų.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad servituto turinys yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kartu nurodant teisę servituto dalyje tiesti inžinerinius tinklus ir juos eksploatuoti, todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjų teiginiams, kad Vilniaus miesto savivaldybė pažeidžia Įstatymo nuostatas, atlikdama veiksmus, kuriems atlikti ir buvo nustatytas servitutas. Savivaldybė, įgyvendindama servituto suteikiamas teises, jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikusi – servituto naudojimas pagal jo paskirtį ir griežtai laikantis teismo nustatyto servituto turinio reikalavimų niekaip negali būti laikomas diskriminuojančiu pareiškėjų atžvilgiu ar juolab pažeisti kokias nors pareiškėjų vis deklaratyviai nurodomas konstitucines teises.

52. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad statybos leidimų byloje pareiškėjas J. U. buvo pateikęs tapačią nagrinėjamai bylai poziciją, neva žemės sklype, nepakeitus jos pagrindinės naudojimo paskirties, jokia inžinerinės infrastuktūros statybą nėra galima. Vilniaus apygardos administracinio teismo išvados nagrinėjamoje byloje atitinka visus su ginčo žemės sklypu susijusius kitų teismų sprendimus (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-2701-392/2016, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-842-912/2016).

53. Taip pat pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi nei pareigos, nei jokio teisinio pagrindo keisti pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirtį, kadangi nėra subjektas, turintis teisę inicijuoti žemės sklypo paskirties keitimą pagal Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį.

54. Inspekcija atsiliepime (II t., b. l. 114–116) prašo pareiškėjų apeliacinio skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 55. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjų, žemės sklypo savininkų teisė reikalauti pašalinti žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, naudojimo pažeidimus, ir jos gynimo sąlygos.

56. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, nustatė, kad pareiškėjams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui I. M. nuosavybės teise priklausančio 1,6600 ha žemės sklypo, registro Nr.(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), daliai – 375 kv. m teismų sprendimais nustatytas servitutas, todėl šioje dalyje žemės sklypo naudojimas pagal servitute nustatytą paskirtį negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus.

57. Pareiškėjai, apeliacinius skundu nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad būdami viso žemės sklypo savininkais, turi teisę reikalauti, kad būtų vienodai tiek iš jų, tiek iš servituto turėtojos Vilniaus miesto savivaldybės reikalaujama naudoti žemės sklypą pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą naudojimo paskirtį – žemės ūkio, teigė, kad servituto nustatymas nepanaikina teisės aktų reikalavimų naudoti žemės sklypą pagal nustatytą paskirtį; priešingu atveju pareiškėjai, privalantys naudoti žemės sklypo dalį, kuriai nenustatytas servitutas, pagal nustatytą žemės ūkio paskirtį, būtų diskriminuojami.

58. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nurodomus argumentus (ABTĮ 140 str. 1 d.).

59. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

60. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių tyrimu, įrodymų vertinimu ir to pagrindu padarytomis išvadomis sutinka iš esmės, todėl iš naujo teismo nustatytų faktinių aplinkybių, dėl kurių nėra ginčo, neaptarinėja jų, tik papildomai išdėsto kai kuriuos motyvus, susijusius su pareiškėjų galbūt pažeistų teisių gynimo galimybėmis bei atsižvelgdama į apeliacinio skundo esminius argumentus.

61. Pirmiausiai teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje garantuojama kiekvienam suinteresuotam subjektui teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pareiga pagrįsti bei įrodyti, kad yra pažeidžiami suinteresuotojo subjekto teisė arba įstatymų saugomas interesas, tenka pačiam besikreipiančiam subjektui (ABTĮ 56 str. 1 d.). Nenustačius to subjekto, kuris kreipėsi į teismą, teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, jo skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimai atmetami – t. y. netaikomos teisminės gynybos priemonės, nes nėra tam pagrindo.

62. Pirmosios instancijos teismas, apibrėždamas nagrinėjamos bylos dalyką ir ribas, pagrįstai nurodė, kad ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, naudojamo ne pagal nustatytą pagrindinę žemė ūkio paskirtį, bei kad bylos nagrinėjimo dalyką sudaro NŽT aktuose pateiktų išaiškinimų dėl Žemės sklype nustatyto servituto turinio ir juo suteikiamos teisės naudoti žemės sklypo dalį nepakeitus sklypo naudojimo paskirties teisėtumas ir pagrįstumas.

63. Nuostatų 10.1 punkte numatyta, kad neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų iniciatyva, kai Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus. Taigi, pareiškėjai turi teisę kreiptis į kompetentingą subjektą prašydami atlikti patikrinimą dėl galbūt padaryto jiems nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo žemės naudojimo pažeidimo. Žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatytos formos patikrinimo akte, jame išdėstomi atitinkamai nustatyti faktai ir pateikiamos išvados (15 p.). Atlikus Nuostatų 11.1–11.8 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, pradeda administracinio nusižengimo teiseną (16 p.). Kompetencija spręsti, ar yra padaryti žemės naudojimo pažeidimai, ar yra pagrindas pradėti ANK teiseną, priskirta Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnams. Pareiškėjai, nesutikdami su jų padarytomis išvadomis, turi teisę jų priimtus sprendimus skųsti teismui, tačiau turi pagrįsti, kaip priimti sprendimai pažeidžia jų teises bei teisėtus interesus, bei nurodyti savo pažeistų teisių gynimo teisme būdus, atitinkančius ABTĮ 88 straipsnyje numatytas sprendimų rūšis bei 91 straipsnyje nustatytus skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindus.

64. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjams NŽT Vilniaus skyriaus 2017 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr.49SFN-2046-(14.19.104) bei 2017 m. spalio 19 d. rašte Nr.49SFN-2340-(14.19.104) nurodytas aplinkybes apie 2017 m. liepos 24 d. atliktą Žemės sklypo patikrinimą dėl Vilniaus m. savivaldybės naudojamos sklypo dalies, akcentavo teismų sprendimais šiai sklypo daliai nustatytus servitutus. Ginčo dėl pastarosios aplinkybės nėra.

65. Galutine ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 buvo palikti galioti žemesnių instancijų teismų sprendimai, kuriais buvo konstatuotas būtinumas ginčo Žemės sklype nustatyti servitutą inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti. Servituto nustatymo faktas ir jo turinys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nustatant, jog servituto turėtojui suteikiama teisė neterminuotai naudotis žemės sklypu, tikslu tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas 375 kv. m žemės sklypo dalyje, taip pat naudotis minėtąja žemės sklypo dalimi tikslu remontuoti, prižiūrėti ir kitaip eksploatuoti inžinerinius tinklus bei susisiekimo komunikacijas, taip pat naudotis inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis pagal jų paskirtį. Teismas pažymėjo, kad nustatant servitutą pareiškėjų daiktinės teisės buvo suvaržytos įvertinus, jog pagal detalųjį planą servitutas būtinas atitinkamai Žemės sklypo daliai, o juo suteikiamos teisės ir apimtis nustatyti servituto turiniu ir nesiejama su žemės sklypo naudojimo paskirtimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 pažymėta, kad „nustatytas servitutas lemia kasatorių žemės sklypo suvaržymus, artimus tiems, kuriuos šie patirtų žemę paėmus visuomenės poreikiams“, tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų, kaip Žemės sklypo savininkų, teisės į sklypo dalį, kuriai nustatytas servitutas, yra nominalios, realių galimybių jas įgyvendinti nėra. Tokia situacija reiškia, kad kai Žemės sklypo savininkai neturi realių teisių naudoti/ valdyti/ disponuoti ginčo sklypo dalimi, nėra pagrindo konstatuoti, kad šios sklypo dalies naudojimas nustatyto servituto apimtimi, nepriklausomai nuo kitokių pareiškėjų byloje nurodomų aplinkybių, nepažeidžia pareiškėjų teisių bei teisėtų interesų, ir teisme jas ginti nėra faktinio nei teisinio pagrindo.

66. Atmestini apeliantų argumentai, kad jie, turėdami naudoti Žemės sklypą pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą naudojimo paskirtį – žemės ūkio, lyginant su trečiuoju suinteresuotu asmeniu Vilniaus miesto savivaldybe, yra diskriminuojami. Pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens padėtis nėra vienoda, nes Vilniaus miesto savivaldybės naudojimosi žemės sklypu teises nulemia teismo nustatyto servituto turinys, taigi egzistuoja papildomas kriterijus, kuris pareiškėjo teisinę padėtį daro nevienoda ir objektyviai pagrindžia jos skirtingą vertinimą.

67. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas pareiškėjų skunde nurodomas teisių ir teisėtų interesų pažeidimas, kuris turėtų būti ginamas teisme, kitų apeliacinio skundo argumentų neaptarinėja kaip neturinčių reikšmės išvadoms byloje. Pareiškėjų pateikiamas papildomas dokumentas – Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 – nėra pridedamas prie nagrinėjamos bylos, nes neturi reikšmės aplinkybių byloje vertinimui (nutartimi buvo atsisakyta išaiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014).

68. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas ginčui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, objektyviai jas įvertino, teisingai aiškino ir taikė ginčo teisnius santykius reglamentuojančias teisės normas, byloje padarytas išsamiai motyvavo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų D. D.-U., J. U. ir S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė