83dbdc9a-e7cc-4881-a312-28ac1e7f9c8a · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja D

Pranešėja A. Maškevičienė                                         Civilinė

byla Nr. 2A-76-460/2011

Teisėja V. Olcvikienė                                              (Proceso

Nr. 2-06-3-12628-2009-1)

Procesinio sprendimo kategorija 36.1; 44.2.; 114.11; 116.5.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. vasario 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui E. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-746-563/2010 pagal ieÅ¡kovų E. V. ir S. V. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Projektlita“ dėl pasisavintų lėšų, papildomų iÅ¡laidų ir negautų pajamų priteisimo, bei ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-05-06 sprendimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 7 550 Lt pasisavintų lėšų, 900 Lt papildomų iÅ¡laidų, 30 000 Lt negautų pajamų, 1 380,60 Lt delspinigių, 5 proc. palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, taikyti UAB „Projektlita“ akcininkei E. P. subsidiariÄ atsakomybę ir priteisti iÅ¡ jos tokiÄ sumÄ , kiek ieÅ¡kovų reikalavimai negalės bÅ«ti patenkinti iÅ¡ bendrovės turto.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-06 sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Projektlita“ 6 550 Lt avanso, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 6 550 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2009-10-26 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2 301,63 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitus ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. Teismas nurodė, kad byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovas E. V. atsakovei sumokėjo 5 550 Lt avanso pagal projektavimo darbų sutartį ir tik 1 000 Lt avansÄ už gyvenamojo namo projektÄ , t. y. iÅ¡ viso 6 550 Lt. Atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė, t. y. sutartų darbų neatliko, todėl ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės priteistina 6 550 Lt suma. IeÅ¡kovų reikalavimai dėl 900 Lt papildomų iÅ¡laidų ir 30 000 Lt negautų pajamų priteisimo atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti. IeÅ¡kovai nepateikė patirtų iÅ¡laidų ir negautų pajamų sumas pagrindžiančių įrodymų, vadovaujasi hipotetinio pobÅ«džio prielaidomis apie bÅ«simas iÅ¡laidas ir žemės sklypų kainų kritimÄ . IeÅ¡kovų reikalavimas dėl 1 380,60 Lt delspinigių priteisimo taip pat atmestinas, kadangi Å¡alių sudarytoje projektavimo darbų sutartyje Nr. 4 nenumatyta, kad UAB „Projektlita“ moka delspinigius už paslaugų nesuteikimÄ laiku. Sutarties 4.1 punkte numatytas 0,02 procento delspinigių mokėjimas tokiu atveju, jeigu užsakovas, t. y. E. V. laiku neatsiskaito už suteiktas paslaugas pagal sutartį. IeÅ¡kovų reikalavimÄ dėl subsidiarios atsakomybės taikymo UAB „Projektlita“ akcininkei E. P. teismas atmetė, kadangi ieÅ¡kovai neįrodė egzistuojant visas civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygas (CK 2.50 str. 3 d.).

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-05-06 sprendimÄ už akių pakeisti, t. y. ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino bylos metu surinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, pažeidė procesines teisės normas ir dėl Å¡ių pažeidimų galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla. Atsakovė, žinodama visus ieÅ¡kinio reikalavimus ir susipažinusi su pateiktais visais faktais ir įrodymais, atsiliepimo teismui nepateikė, todėl preziumuojama, kad nesigindama atsakovė pripažino ieÅ¡kinio reikalavimus, apie kuriuos buvo tinkamai informuota. Todėl priimdamas sprendimÄ už akių teismas turėjo arba visiÅ¡kai patenkinti ieÅ¡kovų reikalavimus, arba, matydamas, kad jie nepagrįsti, sprendimo už akių ieÅ¡kovo nenaudai nepriimti, bet nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės teismo posėdyje. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad realiai buvo sumokėta

7 550 Lt avanso, tik UAB „Projektlita“ direktorė E. P. iÅ¡rašė kasos pajamų orderį 1 000 Lt sumai, o dėl likusios dalies žadėjo iÅ¡raÅ¡yti vėliau, iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo matyti, kad jį buvo iÅ¡raÅ¡iusi, tačiau neatidavė. ieÅ¡kovai už toponuotraukÄ sumokėjo E. P. 600 Lt, tačiau ji neiÅ¡rašė jokio tÄ patvirtinančio dokumento. SusiraÅ¡inėjimo laiÅ¡kai patvirtina, kad E. P. pinigus gavo ir perdavė geodezininkui. Dar 300 Lt bus reikalingi naujai toponuotraukai, nes senosios galiojimo laikas jau yra pasibaigęs. Å io teiginio apeliantai raÅ¡tiÅ¡kai pagrįsti negali. IeÅ¡kovai, pasiraÅ¡ydami sutartį su architektės E. P. vadovaujama bendrove, tikėjosi, kad sklypas su leidimu statyti, su namo projektu, bus parduotas už 100 000 Lt. Tačiau sumokėję atsakovei ir neatgaudami pinigų už neatliktus darbus, buvo priversti kreiptis į teismÄ . Per tÄ laikÄ , remiantis populiariausiomis nekilnojamojo turto internetinėmis svetainėmis, sklypo kaina sumažėjo 30 000 Lt. Tai yra negautos pajamos. Vėliau atlikus preliminarius vertinimus buvo nustatyta, kad sklypo vertė sumažėjo 50 000 Lt. IeÅ¡kovų manymu, jeigu prievolė neįvykdoma laiku, laikomasi nuostatos, kad kreditoriaus pinigais naudojasi skolininkas. Todėl už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais skolininkas privalo mokėti palÅ«kanas nuo tada, kai praleistas prievolės įvykdymo terminas. Todėl už paskutiniuosius 6 mėnesius iki ieÅ¡kinio dėl delspinigių iÅ¡ieÅ¡kojimo pareiÅ¡kimo delspinigiai gali bÅ«ti priteisiami, nors ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio senaties terminas nėra pasibaigęs. teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ skolÄ pripažinti subsidiaria. E. P. žinodama, kad neturi reikiamos kvalifikacijos veikė nesÄ Å¾iningai – paėmė pinigus, bet darbų neatliko. Kadangi juridinis asmuo negalėjo įvykdyti prievolės dėl jo dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, įmonės dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievoles savo turtu subsidiariai.

Atsiliepimo į apeliacinį skundÄ negauta.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas E. V., veikdamas pagal ieškovo

S. V. įgaliojimÄ , 2008-04-22 su atsakove UAB „Projektlita“ sudarė projektavimo

darbų sutartį, dėl 0,05 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo planavimo

paslaugų (b. l. 15).

Apeliantai ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti jų reikalavimai priteisti 1 000 Lt avanso, 900 Lt papildomų iÅ¡laidų, 30 000 Lt negautų pajamų, 1 380,60 Lt delspinigių, taip pat reikalavimas žalos atlyginimÄ priteisti subsidiariai iÅ¡ UAB „Projektlita“ direktorės E. P.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimÄ už akių tik tuo atveju, jei visiÅ¡kai tenkintų ieÅ¡kovų reikalavimus. Tokia sprendimo už akių sÄ lyga įstatyme nenustatyta. Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 str. 2 d.). Å i įstatymo nuostata nereiÅ¡kia, kad priimdamas sprendimÄ už akių teismas apskritai neturi vertinti ieÅ¡kovų pateiktų įrodymų pagrįstumo. Aplinkybė, kad atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nereiÅ¡kia, kad ji pripažino ieÅ¡kinį ir neva todėl ieÅ¡kovams savo reikalavimų pagrįstumo apskritai nereikia įrodinėti. CPK

182 straipsnyje nurodyti atvejai, kada nereikia įrodinėti aplinkybių – prezumpcijos turi būti numatytos įstatyme (CPK 182 str. 4 p.), atsiliepimo nepateikimas nesukelia tapačių pasekmių kaip šalies pripažinimas ieškinio ar atskirų faktų (CPK 42 str. 1, 2 d., 182 str. 5 p., 187 str.).

Apeliantų teiginys, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog realiai atsakovei buvo sumokėta 7 550 Lt, neatitinka tikrovės, nes iš byloje pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad iš viso buvo sumokėta tik

6 550 Lt (b. l. 17–22). Apeliantų nurodomame elektroninio paÅ¡to laiÅ¡ke (b. l. 35) tik nurodyta, kad kvitas namui iÅ¡raÅ¡ytas, kÄ ir taip patvirtina byloje esantis kvitas (b. l. 20), o apie sumas laiÅ¡ke nekalbama. Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovų reikalavimas grindžiamas sutartimi dėl detaliojo planavimo paslaugų, kai tuo tarpu minėtas kvitas iÅ¡raÅ¡ytas avansui už gyvenamojo namo projektÄ . IeÅ¡kovų reikalavimas priteisti 900 Lt papildomų iÅ¡laidų taip pat nepagrįstas įrodymais. Apeliantų nurodomas elektroninio paÅ¡to laiÅ¡kas (b. l. 23) niekaip nepatvirtina, kokia suma ir kokiam tikslui buvo perduota.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos sprendimo dalimi dėl delspinigių. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai); netesybos gali bÅ«ti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 str. 1, 2 d.). Susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis (CK 6.72 str.). Projektavimo sutartyje atsakovės pareiga mokėti netesybas (delspinigius ar baudÄ ) nenumatytas ir teismas pagrįstai delspinigių nepriteisė, todėl apeliantų argumentai dėl ieÅ¡kinio senaties delspinigiams Å¡iuo atveju teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Apeliantai painioja delspinigius su palÅ«kanomis už naudojimÄ si pinigais. IeÅ¡kovai nereiÅ¡kė reikalavimo priteisti palÅ«kanas (CPK 6.210, 6.261 str.), todėl teismas neturėjo pagrindo savo iniciatyva keisti ieÅ¡kinio dalyko ir peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų (CPK 135 str. 1 d. 4 p., 265 str. 2 d.).

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o Å¡ie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieÅ¡kovo veiklÄ , iÅ¡ kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibÅ«dina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebÅ«tų, ir pajamas suprantant kaip sumÄ , kuriÄ sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iÅ¡ teisėtos veiklos.

Tai turi bÅ«ti jo grynasis pelnas (CK 6.249 str. 1 dalis). Negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi bÅ«ti įrodomos. Jos neturi bÅ«ti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iÅ¡ asmens veiklos sumos, neatskaičius sÄ naudų. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali bÅ«ti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos iÅ¡laidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. IeÅ¡kovai apskritai neįrodinėjo savo ketinimų žemės sklypÄ , dėl kurio detaliojo planavimo paslaugų buvo susitarę su atsakove, parduoti, jau nekalbant apie konkrečiÄ pardavimo kainÄ . IeÅ¡kovai neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir negautų pajamų, t. y. kad žemės sklypas negalėjo bÅ«ti parduotas vien dėl detaliojo planavimo sutarties nevykdymo. IÅ¡ ieÅ¡kovų pateikto susiraÅ¡inėjimo su atsakove matyti (b. l. 26–29, 34, 35), kad Å¡alys tarėsi ir dėl statinių žemės sklype (namo, garažo, katilinės).

IeÅ¡kovai reikalavimÄ priteisti negautas pajamas sieja tik su žemės sklypo detaliojo planavimo sutarties nevykdymu, nors matyti, kad žemės sklype planavo statyti statinius. Aplinkybė, kad žemės sklypo vertė sumažėjo dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių, nesusijusi priežastiniu ryÅ¡iu su atsakovės įsipareigojimų pagal žemės sklypo detaliojo projektavimo darbų sutartį netinkamu vykdymu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieÅ¡kovų reikalavimÄ atmetė.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos sprendimo argumentais dėl subsidiarios atsakomybės. CK 2.50 str. 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. IeÅ¡kovai neįrodė, kad juridinis asmuo neįvykdė savo prievolės bÅ«tent dėl direktorės nesÄ Å¾iningų veiksmų. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantai, jų pateiktas susiraÅ¡inėjimas (b. l. 23–35) nepatvirtina E. P. nesÄ Å¾iningų veiksmų. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimo matyti, kad ji visus klausimus derino su ieÅ¡kovais, be to, netgi buvo atlikta dalis darbų pagal žemės sklypo detaliojo planavimo sutartį (pavyzdžiui informacinio stendo įrengimas b. l. 25, sutarties 3.5 p.), bei pagal ieÅ¡kovų neįvardijamÄ susitarimÄ dėl statinių projektavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovų reikalavimo dėl subsidiarios atsakomybės E. P. taikymo (CPK 178 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d.

1 p.).

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str., n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkė                                                                          Aušra

Maškevičienė

Kolegijos

teisėjai                                                                                Bronius

Valius

Virginija Nijolė Griškevičienė