2023-06-14 Nr. AB-12108-3-61-3-01020-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-977-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01020-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovui Europos socialinio fondo agentūrai, tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Telšių socialinių paslaugų centras, dėl rašto dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Telšių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Europos socialinio fondo agentūros (toliau – ir atsakovas, ESFA) 2021 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. ESFS14-2021-01829 „Dėl reikalavimų projekto darbuotojų išsilavinimui ir kvalifikacijai bei išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti“ (toliau – ir Raštas) dalį, kuria nuspręsta pripažinti netinkamomis ir susigrąžinti išmokėtas I. M. darbo užmokesčiui skirtas projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001 (toliau – ir Projektas) lėšas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), Administracija ir Telšių socialinių paslaugų centras (toliau – ir Telšių SPC) 2018 m. spalio 30 d. pasirašė Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, įgyvendinant Projektą (toliau – ir Sutartis). Telšių SPC I. M. psichologės pareigose įdarbinta nuo 2018 m. lapkričio 2 d. terminuota darbo sutartimi 0,5 etato. Nuo 2019 m. gegužės 3 d. I. M. įdarbinta 0,5 etato Projekte. I. M. kandidatūra buvo suderinta su Projekto partneriu – Administracija (suderinti pareigybių sąrašai tarifikacijos) bei Projekto vykdytoju – Tarnyba. Nuo 2020 metų gegužės mėnesio visi darbuotojų duomenys (išsilavinimo dokumentai, sutartys, pareiginiai nuostatai) sukelti Globos centrų mainų sistemoje. Iki tol visi darbuotojų, dirbančių Projekte, duomenys buvo tikrinami Projekto pareiškėjų. Telšių SPC psichologo pareigybė buvo finansuojama iš Projekto lėšų vadovaujantis Sutartimi.

3. Pareiškėjas teigė, kad Administracija 2020 m. rugsėjo 23 d. gavo Tarnybos 2020 m. rugsėjo 22 d. raštą Nr. PROJ-S-62 (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 22 d. raštas), kuriuo Administracija buvo informuota, jog laikinai stabdomas psichologo pareigybės finansavimas iš Projekto lėšų iki kol bus atliekamas psichologės I. M. turimo išsilavinimo atitikimo psichologo pareigybei užimti vertinimas. Administracija 2021 m. gegužės 11 d. gavo Tarnybos 2021 m. gegužės 11 d. raštą Nr. PROJ-S-53 (toliau – ir 2021 m. gegužės 11 d. raštas), kuriame nurodyta, kad 2021 m. balandžio 14 d. įvyko Tarnybos Projektų valdymo grupės (toliau – ir PVG) posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl Telšių SPC psichologės I. M., kurios darbo užmokestis nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. finansuotas Projekto lėšomis. 2021 m. gegužės 11 d. rašte pažymėta, kad Tarnyba nedelsiant kreipsis į ESFA, pateikdama išsamią informaciją dėl Projekto lėšomis finansuoto psichologės I. M. išsilavinimo bei Tarnybos PVG posėdyje priimtų sprendimų. 2021 m. gegužės 11 d. rašte nurodyta, kad Tarnyba, gavusi iš ESFA sprendimą dėl patirtų išlaidų pripažinimo tinkamomis ar netinkamomis finansuoti priėmimo, informuos Administraciją papildomai. Tarnybos 2022 m. vasario 3 d. raštu atsiųstame sprendime nurodyta, kad ESFA, įvertinusi Tarnybos pateiktus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento), Studijų kokybės ir vertinimo centro, Telšių SPC ir Administracijos paaiškinimus bei atsižvelgdama į teisės aktų reikalavimus, nusprendė pripažinti netinkamomis ir susigrąžinti išmokėtas I. M. darbo užmokesčio lėšas.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad ESFA Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, nes jame nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu ESFA sprendė klausimą pripažinti netinkamomis ir susigrąžinti išmokėtas atitinkamų darbuotojų, be kita ko, ir I. M. darbo užmokesčio lėšas. Nors Rašte nurodytas 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu įgyvendinimo priemonės Nr. 08.4.1-ESFA-V-405 „Institucinės globos pertvarka“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. A1-381, (toliau – ir Aprašas), 42 punktas, tačiau iš ESFA Rašte esančio faktinio pagrindo – „kad projekte yra įdarbintų asmenų, kurie neturi teisės aktuose numatytos kvalifikacijos“ pareiškėjui nėra aišku, kokio konkretaus teisės akte numatyto kvalifikacijos kriterijaus neatitinka Projekte dirbusi I. M.. Minima faktinio pagrindo formuluotė nelaikytina adekvačiu, aiškiu, ir pakankamu motyvų išdėstymu, nes nepateikta jokių argumentų ir įrodymų, kurie šį ESFA Rašto faktinį pagrindą susietų su Rašto teisiniu pagrindu (Aprašo 42 p.). Šis trūkumas yra esminis, nes toks Raštas ne tik paneigia asmens teisę žinoti galimai teisei priešingos veikos ribas, bet riboja teises į teisminę gynybą. Pažeidžiant VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 7 punktą, ESFA Rašte taip pat nenurodyta Rašto apskundimo tvarka.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Aprašo 42 punkte nekalbama apie tai, jog projekte įdarbinti asmenys privalo atitikti teisės aktuose numatytą kvalifikaciją. Aprašo 42 punkte yra įtvirtinta projekto vykdytojo pareiga užtikrinti, kad projektą vykdantys darbuotojai turėtų išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančius projekte numatytas vykdyti funkcijas ir pareigas, t. y. projektą vykdančio darbuotojo išsilavinimas kvalifikacija turi atitikti ne teisės aktuose numatytą kvalifikaciją, o projekte numatytas vykdyti funkcijas ir pareigas. Kitaip tariant, projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad projektą vykdančio darbuotojo išsilavinimas ir kvalifikacija leistų tinkamai vykdyti projekte numatytas funkcijas ir pareigas. Nei Sutartis, nei Aprašas nenumato išsilavinimo, kurį turi turėti darbuotojas, kurio pareigybė (psichologo) finansuojama iš Projekto lėšų. Aprašas nurodo užtikrinti darbuotojų kvalifikaciją ir kompetenciją, t. y. darbuotojo turima kvalifikacija ir kompetencija turi leisti jam tinkamai atlikti psichologo pareigas. Telšių SPC psichologė I. M. tinkamai Projekte atliko savo pareigas, todėl nagrinėjamu atveju Aprašo 42 punktas negali būti taikomas. Nei Administracija, nei Telšių SPC nėra gavę jokių pastabų dėl I. M. darbo Projekte. ESFA netinkamai interpretavo Aprašo 42 punkto turinį, dėl ko šį teisinį pagrindą nepagrįstai susiejo su abstrakčiu faktiniu pagrindu.

6. Pareiškėjas teigė, jog dar 2020 m. rugpjūčio 11 d. elektroniniu paštu gavęs išaiškinimą (toliau – ir Išaiškinimas), kuriame Tarnybos projekto vadovė buvo pateikusi savo poziciją dėl I. M. išsilavinimo ir kvalifikacijos, kuri yra analogiška aukščiau pateiktai Administracijos pozicijai. Išaiškinime nurodoma, kad buvo nagrinėti I. M. išsilavinimo dokumentai, darbinė psichologo patirtis (gyvenimo aprašymas) ir pareiginės funkcijos, nerastas teisės aktas, kuris apibrėžtų privalomą išsilavinimą dirbant psichologu socialinių paslaugų įstaigoje. Išaiškinime pateikta ir pozicija dėl pareigybės finansavimo iš Projekto lėšų: Projekto finansavimo sąlygų aprašas nurodo užtikrinti darbuotojų kvalifikaciją ir kompetenciją, tačiau nenurodo konkrečių išsilavinimų. Išaiškinime konstatuota, kad, išnagrinėjus I. M. pateiktą darbo patirties aprašymą, jos funkcijas paslaugų centre, priedus prie psichoterapijos diplomo, buvo priimta išvada, kad psichologė I. M. turi pakankamą kvalifikaciją ir kompetenciją dirbti psichologe paslaugų centre.

7. Pareiškėjas nurodė, kad ESFA Rašto 2 pastraipoje vadovavosi nuo 2021 m. birželio 12 d. įsigaliojusia Aprašo redakcija, kuri nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes ESFA nusprendė pripažinti netinkamomis ir susigrąžinti išmokėtas I. M. darbo užmokesčio lėšas už laikotarpį, kuris yra ankstesnis nei 2021 m. birželio 12 d. laikotarpis. Už kurį laikotarpį nuspręsta susigrąžinti išmokėtas I. M. darbo užmokesčio lėšas Rašte nenurodyta, tačiau dėl laikotarpio sprendžia pagal Tarnybos 2021 m. gegužės 11 d. raštą, kuriame buvo nurodytas terminas: nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Administracija vertino, jog jei jau ESFA nusprendė pripažinti netinkamomis ir susigrąžinti išmokėtas I. M. darbo užmokesčio lėšas, Rašte privalėjo būti nurodoma ir susigrąžintinų lėšų suma, ir laikotarpis, o tai yra esminiai Rašto trūkumai.

8. Pareiškėjas pažymėjo, jog nors Rašte nurodoma, kad priimant Raštą buvo vertinami ir Administracijos paaiškinimai, kurie buvo išdėstyti Administracijos 2021 m. sausio 7 d. rašte Nr. R7-31 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. sausio 7 d. raštas), tačiau ESFA Rašte nenurodė, kodėl atmeta Administracijos argumentus dėl Telšių SPC psichologės I. M. darbo užmokesčio finansavimo iš Projekto lėšų.

9. Atsakovas ESFA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas teigė, jog ESFA dėl pareiškėjos nepriėmė jokio sprendimo, įpareigojančio jį grąžinti netinkamas lėšas. ESFA patvirtino Grąžintinų lėšų formą, kuri ir laikytina sprendimu susigrąžinti netinkamas finansuoti lėšas, tačiau šis sprendimas priimtas dėl Projekto vykdytojo (Tarnybos), su kuriuo ESFA pasirašiusi Projekto sutartį. Sprendime nurodytos tiek netinkamos lėšos (kurios susijusios ne tik su Telšių SPC patirtomis I. M. darbo užmokesčio išlaidomis, bet ir kitomis nustatytomis netinkamomis lėšomis projekte, todėl grąžintinų lėšų suma yra didesnė), tiek šio sprendimo apskundimo tvarka, nurodytas grąžinimo pagrindas. Tarnyba pati nustatė neatitikimus Projekte, su sprendimu sutiko, jo neskundė, todėl 2021 m. rugsėjo 23 d. atliktas netinkamų lėšų susigrąžinimas ir sprendimas yra įvykdytas. Taigi šiuo atveju nekilo joks administracinis ginčas tarp Tarnybos ir ESFA dėl jos priimto sprendimo.

11. Atsakovas pažymėjo, kad ESFA raštas, kurį Tarnyba siuntė pareiškėjui, nėra laikytinas sprendimu dėl netinkamų lėšų susigrąžinimo. Šiame rašte buvo tik aiškinamos aplinkybės, susijusios su Projekte įdarbintų asmenų, neturinčių reikiamos kvalifikacijos, darbo užmokesčiui finansuoti patirtomis išlaidomis. Dėl šios priežasties pareiškėjo argumentai, kad ESFA raštas naikintinas dėl to, kad neatitinka VAĮ reikalavimų, yra klaidinantys ir netikslūs, nes ESFA raštas nėra sprendimas susigrąžinti netinkamas lėšas, tuo labiau, kad ESFA iš pareiškėjo negali susigrąžinti lėšų, kadangi nėra pasirašiusi su juo Projekto sutarties. Atsakovas akcentavo, kad I. M. neturi psichologo diplomo, o kvalifikaciją grindė Rygos Geštalto instituto pažymėjimu, kuriame nurodyta, jog I. M. baigė Geštalto terapijos mokymus. Nors I. M. kreipėsi į Studijų kokybės vertinimo centrą, siekdama jos užsienyje įgytos kvalifikacijos akademinio pripažinimo, tačiau Studijų kokybės vertinimo centras I. M. prašymo nagrinėjimą nutraukė, nes jai suteikta kvalifikacija jos kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini) Respublika) nėra laikoma kvalifikacija, suteikiančia teisę į aukštąjį mokslą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V-923 patvirtinto Psichologijos studijų krypties aprašo (toliau – ir Psichologijos studijų krypties aprašas) 15 ir 16 punktuose numatyta, kad „Psichologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis suteikia galimybę absolventui, prižiūrimam profesionalaus psichologo, dirbti pagal įgytas kompetencijas, vykdyti šviečiamąją veiklą, taikyti per psichologijos studijas įgytus gebėjimus ir žinias darbo vietoje dirbant psichologo asistentu, tęsti psichologijos studijas antrojoje studijų pakopoje, tačiau nesuteikia pakankamai kompetencijų užsiimti savarankiška psichologo profesine veikla. Antrojoje studijų pakopoje rengiami asmenys, galintys užsiimti nepriklausoma profesine psichologo veikla“. Taigi, savarankiškai dirbant psichologo pareigose, būtinas psichologijos magistro kvalifikacinis laipsnis, kurio I. M. neturėjo, todėl nebuvo užtikrintas Aprašo 42 punkte nurodytas reikalavimas – projektą vykdantis darbuotojas turi išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančius projekte numatytas vykdyti funkcijas ir pareigas.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

13. Tarnyba nurodė, kad pagal Sutartį partneriai, įskaitant pareiškėją, sprendžia klausimus, susijusius su specialistų pasitelkimu. Tiek pareiškėjui, tiek Telšių SPC buvo pareiga vadovautis Globos centro vidiniais teisės aktais. Pagal 2018 m. birželio mėnesį patvirtintą psichologo, dirbančio su globėjų (rūpintojų) šeimomis, pareigybės aprašymą (toliau – ir pareigybės aprašymas) šioje pareigybėje dirbančiam darbuotojui buvo privalomas psichologo magistro išsilavinimas. Pagal papildomo susitarimo prie Sutarties 2.10 punktą, Projekto partneris (Telšių SPC) turėjo pareigą prieš įdarbindamas darbuotoją, finansuojamą Projekto lėšomis, jo darbo sutarties projektą suderinti su Projekto administravimo komanda. Su Tarnyba nebuvo derinta nei I. M. darbo sutartis, nei jos pareigybės aprašymas. Pareiškėjo rėmimasis Išaiškinimu yra nepagrįstas, nes tiek pareiškėjas, tiek Telšių SPC dar iki šio Išaiškinimo gavimo dienos buvo įdarbinę I. M. į psichologės pareigas, buvo numatę I. M. užimamoms pareigoms privalomą psichologo magistro išsilavinimą, taip pat buvo jau gavę 2020 m. liepos 28 d. atsakymą iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atsakingos specialistės, kad teisės magistro laipsnis nesuteikia asmeniui teisės dirbti psichologo darbo. Telšių SPC priėmė sprendimą priimti į darbą I. M. dar iki Projekto pradžios, tikėtina, nepatikrinus darbuotojos išsilavinimo. Be to, darbuotoja Telšių SPC sprendimu buvo perkelta dirbti Projekto finansuojamoje darbo vietoje dar iki susirašinėjimo su Tarnyba. Telšių SPC žinojo, jog I. M. turi psichoterapeuto sertifikatą bei studijuoja Klaipėdos universiteto pirmos pakopos psichologijos studijų programos trečiame kurse t. y. neturi Lietuvos Respublikoje psichologo magistro išsilavinimo, o Rygoje išduotas psichoterapeuto sertifikatas nėra pripažintas Lietuvos Respublikoje. Todėl nepagrįstos yra pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su Tarnybos neva netinkamais veiksmais. Tarnyba dar 2020 m. rugsėjo 22 d. raštu informavo pareiškėją, kad kyla pagrįstų abejonių dėl psichologės I. M. turimo išsilavinimo reikalavimų atitikimo psichologo pareigybei ir įdarbinimo dirbti psichologe Telšių SPC.

14. Dėl Rašto pagrįstumo Tarnyba nurodė, kad byloje nėra pateikto įrodymo, jog kompetentinga institucija būtų nustačiusi, kad I. M. išsilavinimas atitinka reikalavimus. Raštas paremtas ne tik Tarnybos, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų institucijų išvadomis dėl I. M. išsilavinimo. Globos centruose dirbantys psichologai turi turėti ne mažesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį, tačiau I. M. turimas išsilavinimas nesuteikė jai teisės eiti psichologo pareigas nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Sutarties 2.8 punkte numatyta nuostata skirta sureguliuoti partnerių santykius patyrus netinkamų finansuoti išlaidų, todėl ji taikytina ir šiuo atveju. Raštas negali būti panaikintas vien tuo pagrindu, kad pareiškėjas ar Telšių SPC patyrė netinkamų finansuoti išlaidų, juo labiau, kad tos išlaidos patirtos Telšių SPC rizika.

15. Nors pareiškėjas skunde nurodė, kad Projektą vykdančio darbuotojo išsilavinimas turi atitikti ne teisės aktų numatytą kvalifikaciją, bet projekte numatytas funkcijas ir pareigas ir leistų tinkamai vykdyti projekte numatytas funkcijas ir pareigas, tačiau, Tarnyba vertino, jog tiek pareiškėjas, tiek Telšių SPC turėjo vadovautis Globos centro vidiniais teisės aktais (Sutarties 2.13 p.). Šiuose aktuose nustačius pareigybėje dirbančiam darbuotojui privalomą psichologo magistro išsilavinimą, jo laikytis buvo pareiga. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad vien tai, jog nebuvo sulaukta neigiamų atsiliepimų dėl I. M. veiklos, leidžia vertinti, jog jos kvalifikacija atitiko keliamus reikalavimus.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Administracijos skundą, priteisė iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens Tarnybos naudai 665,50 Eur atstovavimo išlaidų.

17. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

17.1. 2018 m. spalio 30 d. Administracija, Telšių SPC ir Tarnyba sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. PROJ-JVS-8, pagal kurią šalys įsipareigojo bendrai dalyvauti projekte „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001. Projektas finansuotas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prioriteto „Socialinės įtraukties didinimas ir kova su skurdu“ įgyvendinimo priemonės Nr. 08.4.1-ESFA-V-405 „Institucinės globos pertvarka“ projektų finansavimo sąlygų aprašą Nr. 2. Aprašo 42 punkte yra numatyta, kad „Projekto vykdytojas privalo užtikrinti, kad projektą vykdantys darbuotojai turėtų išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančius projekte numatytas vykdyti funkcijas ir pareigas“.

17.2. 2018 metais Telšių SPC įdarbino I. M. į psichologo pareigas pagal pareigybės aprašymą, kuriame yra nurodytas psichologo magistro išsilavinimo reikalavimas.

17.3. 2019 m. sausio 1 d. buvo pradėtas vykdyti Projektas pagal Sutartį. 2019 m. gegužės 3 d. Telšių SPC perkėlė I. M. į psichologo pareigas, finansuojamas Projekto lėšomis, kur ji dirbo iki 2021 m. sausio 1 d.

17.4. 2020 m. gegužės mėn. kilus abejonėms dėl Projekto finansuojamų darbuotojų išsilavinimo buvo atlikta jų išsilavinimo analizė.

17.5. ESFA 2021 m. gegužės 31 d. gavo Projekto vykdytojo (Tarnybos) raštą Nr. PROJ-S-59 (toliau – ir 2021 m. gegužės 31 d. raštas), kuriame pateikta informacija apie Projekte įdarbintus specialistus, kurie neturi teisės aktuose numatytos kvalifikacijos.

17.6. ESFA, atlikusi tyrimą, Raštu Tarnybą informavo, kad, įvertinusi Tarnybos pateiktus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Socialinių įstaigų priežiūros departamento, Studijų kokybės ir vertinimo centro, Telšių SPC, Administracijos paaiškinimus bei atsižvelgdama į teisės aktų reikalavimus, nusprendė pripažinti netinkamomis ir susigrąžinti išmokėtas I. M. darbo užmokesčio lėšas, t. y. 16 982,09 Eur ir atitinkamai 254,73 Eur netiesioginių lėšų, viso 17 236,82 Eur.

17.7. Pareiškėjas, nesutikdamas su ESFA Raštu, su skundu kreipėsi į teismą.

18. Teismas vadovavosi VAĮ 10 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios normos taikymo aspektu, Sutarties 2.13 punktu ir nustatė, kad pagal pareigybės aprašymą, šioje pareigybėje dirbančiam darbuotojui buvo privalomas psichologo magistro išsilavinimas. I. M. nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. Telšių SPC buvo įdarbinta psichologės pareigose, kurios darbo užmokestis, minėtu laikotarpiu, buvo finansuojamas Projekto lėšomis. Ginčo laikotarpiu I. M. turėjo psichoterapeuto sertifikatą bei studijavo Klaipėdos universiteto pirmos pakopos psichologijos studijų programos trečiame kurse. Telšių SPC buvo žinoma, kad I. M. neturi Lietuvos Respublikoje psichologo magistro išsilavinimo, o Rygoje išduotas psichoterapeuto sertifikatas nėra pripažintas Lietuvos Respublikoje (pagrindas – Studijų kokybės vertinimo centro raštas). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl šių nurodytų faktinių aplinkybių.

19. Teismas analizavo Socialinių paslaugų priežiūros departamento atsakymą į Tarnybos paklausimą, kuriame buvo vadovaujamasi Psichologijos studijų krypties aprašo 10, 15 punktais, atkreiptas dėmesys, kad Globos centruose dirbantys psichologai turi turėti ne mažesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ir pažymėjo, kad tą pačią išvadą patvirtino ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsakydama į Tarnybos 2020 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. PROJ-S-66 (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 30 d. raštas) pateiktus klausimus. Teismas priėjo prie išvados, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Telšių SPC, Projekto vykdymo laikotarpiu, psichologės pareigose buvo įdarbinta I. M., kuri neturėjo įgijusi psichologo magistro kvalifikacinio laipsnio ir tai reiškia, kad tokio asmens įdarbinimas prieštaravo Sutarties 2.13 punkte įtvirtintai sąlygai – atrankos procedūrą atlikti atsižvelgiant į pareigybės aprašymą (Telšių SPC vidinis teisės aktas), pagal kurį šioje pareigybėje dirbančiam darbuotojui buvo privalomas psichologo magistro išsilavinimas. Šios būtinosios sąlygos nepaisymas taip pat prieštaravo ir Psichologijos studijų krypties aprašo 15 punktui, kad Globos centruose dirbantys psichologai turi turėti ne mažesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį.

20. Teismas sprendė, jog iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad tiek Administracijai, tiek kitoms Sutarties šalims, klausimo dėl Telšių SPC psichologės pareigose dirbančios I. M. tinkamumo eiga, turinys buvo žinomi. Šalys yra pasirašiusios Sutartį, todėl joms turėjo būti žinoma Sutarties 2.13 punkto sąlyga. Šios būtinosios sąlygos teisingas taikymas ypač turėjo būti aktualus Telšių SPC, kaip subjektui, vykdančiam atrankos procedūrą, vadovaujantis savo institucijos vidiniais dokumentais (pvz. pareigybės aprašymais ir kt.). Nors pareiškėjas ginčą kelia tuo aspektu, kad jam iš Rašto nėra aišku, kokios konkrečiai teisės akte numatytos kvalifikacijos neatitinka Projekto vykdymo metu dirbusi I. M. bei su kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis siejamas Rašto teisinis pagrindas, tačiau, įvertinęs aptartus faktus, teisinį reglamentavimą, proceso šalių veiksmus (susirašinėjimo raštų turinį), teismas atmetė šiuos pareiškėjo skundo teiginius, kaip neįtikinančius. Tarnyba dar 2021 m. gegužės mėn. raštu tiek Administraciją, tiek Telšių SPC informavo, kokiais pagrindais remiantis kreipsis (ir vėliau kreipėsi) į ESFA su siūlymu – Projekto patirtas išlaidas, kompensuojant psichologės I. M. darbo užmokestį nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., pripažinti netinkamomis finansuoti. Tarnybos rašte aiškiai nurodyti pagrindai (tiek faktinis, tiek teisinis), kurie Sutarties šalių jau buvo aptarti ankstesniame susirašinėjime.

21. Teismas nustatė, kad ESFA Raštą priėmė įvertinusi Tarnybos pateiktą medžiagą, kurios turinys kitoms Sutarties šalims buvo žinomas, todėl sprendė, jog Rašto neteisėtumo įrodinėjimas vien tik formaliais pagrindais (nesuprantamas teisinis ir faktinis pagrindas; nenurodyta konkreti teisės akto norma; nenurodyta apskundimo tvarka) vertintinas kaip nepagrįstas. Telšių SPC, asmenį priimdama į psichologės pareigas, pirmiausiai turėjo vadovautis savo institucijos 2018 m. birželio mėn. patvirtintu pareigybės aprašymu. Pareiškėjas, nors ir teisingai teigia, kad įdarbinamo asmens išsilavinimas turi atitikti Projekte numatytas vykdyti funkcijas ir pareigas, tačiau įdarbinamo asmens išsilavinimas turėjo atitikti Globos centro vidiniuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir neprieštarauti Psichologijos studijų krypties aprašo 15 punkte pateiktam išaiškinimui. Telšių SPC savo vidaus dokumentuose buvo nustatęs tokio asmens išsilavinimui keliamus reikalavimus, atitinkančius ir teisės akte (Psichologijos studijų krypties aprašo 15 p.) pateiktą išaiškinimą. Teismas atmetė pareiškėjo skundo teiginius, kad Projektą vykdančio darbuotojo išsilavinimas neturi atitikti teisės aktuose nustatytą kvalifikaciją.

22. Teismas pripažino, kad Raštas atitinka VAĮ 10 straipnio nuostatų reikalavimus, o aplinkybė, kad Rašte nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, nėra reikšminga, nes šis trūkumas nesutrukdė pareiškėjui pasinaudoti teise pasitikrinti jo teisėtumą. Teismas atmetė pareiškėjo skundą.

23. Teismas, pripažinęs, kad byloje buvo apgintos Tarnybos teisės, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 3, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2 punktais, ir priteisė atsakovui iš pareiškėjo 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 24. Pareiškėjas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti ESFA Sprendimą ir priteisti pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį už skundą ir apeliacinį skundą iš atsakovo.

25. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Rašte nėra nurodyta, jog dar yra papildomų dokumentų, kurie yra sudėtinė Rašto dalis, o ir Tarnybos 2022 m. vasario 3 d. rašte pabrėžta, kad šis raštas laikomas sprendimu dėl lėšų, pripažintų netinkamomis finansuoti, grąžinimo, todėl teismas turėjo teisę vertinti tik, ar Rašto turinys atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismas, atsižvelgdamas į Tarnybos atsiliepime nurodytus argumentus ir juos pakartodamas, sprendime nepagrįstai konstatavo, jog Rašto turinys atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nors Rašte net neminimi nei Sutarties 2.13 punktas, nei Psichologijos studijų krypties aprašo 15 punktas, nei aplinkybės dėl I. M. išsilavinimo atitikties Telšių SPC pareigybės aprašymo 5.1 punkte nustatytam reikalavimui.

26. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog Administracijai ESFA Rašto teisinis ir faktinis pagrindai buvo žinomi pagal ankstesnius proceso šalių veiksmus (susirašinėjimą). Administracijos susirašinėjimas su Tarnyba nėra skundžiamas, jie nėra Rašto sudėtinės dalys, todėl neaišku, kuo vadovaujantis teismas padarė tokią išvadą. Pareiškėjas akcentuoja, kad susirašinėjimo tikslas buvo išsiaiškinti esamą situaciją, teikti paaiškinimus, dokumentus, o ne parengti motyvus būsimam ESFA sprendimui. Naujai teismo sukurtuose ESFA Rašto motyvuose minimas Sutarties 2.13 punktas, kurio neva nesilaikyta įdarbinant I. M. Telšių SPC. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Tarnybos atsiliepimo aspektą, jog I. M. įdarbinimas nebuvo derintas su suinteresuotu asmeniu, bei į tai, kad Sutarties 3.1.6 punktas nustatė Tarnybos pareigą vykdyti darbuotojų įdarbinimo stebėseną ir teikti rekomendacijas bei pastabas. Tarnyba, pažeisdama Sutarties 3.1.6 punkto reikalavimą, nevykdė I. M. įdarbinimo Projekte stebėsenos, neteikė nei rekomendacijų, nei pastabų, todėl toks Tarnybos elgesys buvo neapdairus ir aplaidus, kuris buvo nulemtas tik Tarnybos pasirinkto elgesio varianto, o ne objektyvių priežasčių. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas, pažeisdamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl administracinio akto priėmimo argumentų, Tarnybos atsiliepime nurodytų ESFA Rašto priėmimo motyvų pagrindu, pats sukūrė vertinamo administracinio akto – Rašto – motyvus, kurie negali būti laikomi sudedamąja Rašto dalimi.

27. Pareiškėjas nurodo, kad tik iš ESFA atsiliepimo tapo aišku, kodėl ESFA neteikė Administracijai Rašto bei, kodėl Raštas neatitinka VAI 10 straipsnio 5 dalyje numatytų reikalavimų. ESFA Rašto nelaiko administraciniu sprendimu, nors Tarnyba, pateikdama Raštą, 2022 m. vasario 3 d. rašte aiškiai nurodė, kad „Minėtas raštas laikomas sprendimu dėl lėšų, pripažintų netinkamomis finansuoti, grąžinimo“. ESFA nuomonė, kad Raštas nėra administracinis sprendimas, nulemta ESFA pasirinkto elgesio varianto. Administracija pažymi, kad jai nėra pateiktas nei Tarnybos 2021 m. gegužės 31 d. raštas, nei institucijų paaiškinimai, o ir Rašte nėra nurodyta, kad institucijų raštai yra sudėtinė Rašto dalis.

28. Pareiškėjas teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, o apeliacinio skundo argumentai paneigia teismo atliktą ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizę bei padarytas išvadas.

29. Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų pareiškėjas teigia, kad Tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriuje dirba teisininkų, todėl nebuvo jokio būtinumo Tarnybai pasinaudoti advokatų paslaugomis, nes aprašyti Administracijos susirašinėjimo su Tarnyba aplinkybes bei vadovaujantis Sutarties 2.8 ir 2.13 punktais, Aprašo 15 punktu konstatuoti, kad I. M. neturi psichologo magistro išsilavinimo, galėjo ir Tarnybos teisininkai. Byloje nėra keliami nauji ar sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, o tik vertinama, ar skundžiamas ESFA Raštas atitinka VAI 10 straipsnio 5 dalyje keliamus reikalavimus. Tarnybos patirtos išlaidos advokato teisinėms paslaugoms gauti neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl teismas nepagrįstai priteisė 665,50 Eur atstovavimo išlaidų.

30. Atsakovas ESFA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su Grąžintinų lėšų forma, kuri ir yra ESFA sprendimas susigrąžinti iš Projekto vykdytojo (Tarnybos) netinkamas lėšas projekte – joje nurodytas susigrąžinimo teisinis pagrindas, kuriais mokėjimo prašymais ir kada Projekto vykdytojo buvo deklaruotos ir jam išmokėtos šios išlaidos, visa nustatytų netinkamų lėšų suma, susigrąžinimo būdas ir šio sprendimo apskundimo tvarka, kuria nebuvo pasinaudota. Projekto vykdytojas (Tarnyba) dėl lėšų grąžinimo kreipėsi į Telšių SPC (trečiasis suinteresuotas asmuo), kuris ir patyrė su I. M. darbo užmokesčiu susijusias išlaidas, o į teismą kaip pareiškėjas kreipėsi Administracija, kuri taip pat yra partneris Projekte, tačiau ginčas yra susijęs ne su jos, o su kito juridinio asmens (Telšių SPC) patirtomis išlaidomis, kurias remdamasis Sutartimi, prašo grąžinti Projekto vykdytojas – Tarnyba. Dėl šios priežasties šioje byloje spręstinas tinkamo pareiškėjo klausimas.

32. Atsakovas nurodo, kad Projekto vykdytojas, vadovaudamasis Sutarties 2.8 punktu, 2021 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais kreipėsi į Administraciją ir Telšių SPC, paprašė pareiškėjo informuoti, kokiu būdu šis pageidautų grąžinti netinkamas projekto išlaidas. ESFA tolesnė šių lėšų padengimo schema nėra aktuali (susigrąžinus netinkamas išlaidas iš projekto vykdytojo, ta dalimi Europos Sąjungos finansinė parama jau laikoma apsaugota nuo netinkamo jos panaudojimo), o Projekto vykdytojo (Tarnybos) ir jo partnerių tarpusavio atsakomybės pagal Sutartį klausimai ir pretenzijos turėtų būti sprendžiamos civiline tvarka. Atsakovas pabrėžia, kad ESFA šioje byloje nėra tinkamu atsakovu, kadangi jo ir Administracijos nesieja materialinis teisinis santykis. ESFA dėl pareiškėjo nepriėmė jokio sprendimo, įpareigojančio Administraciją grąžinti netinkamas lėšas. Raštas nėra sprendimas susigrąžinti netinkamas lėšas, juolab, ESFA iš pareiškėjo negali susigrąžinti lėšų, nes nėra pasirašiusi su juo projekto sutarties. ESFA išties sprendimais nelaiko raštų, kuriuos projekto administravimo metu siunčia projektų vykdytojams. Raštuose keičiamasi informacija, atsakoma į projekto vykdytojų klausimus, sprendžiamos įvairios su projekto administravimu ar sėkmingu projekto įgyvendinimu susijusios situacijos. Tokie susirašinėjimai nelaikomi sprendimais, kadangi ESFA sprendimus priima tik teisės aktų nustatytose srityse: sprendimai dėl pažeidimo, sprendimai dėl lėšų susigrąžinimo (jau aptarta Grąžintinų lėšų forma), sprendimai dėl paraiškos vertinimo ir pan. Šis pareiškėjo ginčas nuo pat pradžių neatrodė logiškas – jis ginčija ESFA Raštą, kuris skirtas Projekto vykdytojui, vadindamas jį sprendimu pripažinti išlaidas netinkamomis.

33. Atsakovas nurodo, kad iš apeliacinio skundo akivaizdu, kad pareiškėjas nebeginčija fakto, kad I. M. dirbo Projekte neturėdama tinkamos kvalifikacijos ir, kad šios pareiškėjo išlaidos Projekte patirtos netinkamai, dėl to turi būti susigrąžintos. Tai tik papildomai patvirtina pareiškėjo reikalavimo dėl išlaidų pripažinimo tinkamomis nepagrįstumą (iš ne teisės negali atsirasti teisė). Teismas aiškiai konstatavo, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl esą formalių VAĮ 10 straipsnyje numatytų reikalavimų individualiam administraciniam aktui. Teismas nagrinėjo ginčą iš esmės ir pasisakė, kad iš visų aplinkybių ir duomenų akivaizdu, kad pareiškėjui turėjo būti aiškūs tiek Rašto susigrąžinti lėšas motyvai, tiek teisinis pagrindas.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių SPC palaiko pareiškėjo apeliacinį skundą ir jame išdėstytus argumentus bei prašo panaikinti ESFA Raštą.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

36. Tarnyba pažymi, kad ji nagrinėjamoje administracinėje byloje yra tik trečiasis suinteresuotas asmuo, jokie jos veiksmai nebuvo ginčijami, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde reiškiamos pretenzijos dėl Sutarties vykdymo turėtų būti nagrinėjamos net ne administraciniame teisme. Pareiškėjo argumentai apie tariamus Sutarties pažeidimus peržengia administracinės bylos nagrinėjimo teisme ribas (ABTĮ 80 str. 2 d.), tuo pačiu, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (ABTĮ 140 str. 1 d.). Šios aplinkybės nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, o pareiškėjo teiginiai neatitinka tiesos.

37. Tarnyba teigia, kad teismo pasirinktas sprendimo motyvavimas nėra naujų Rašto motyvų sukūrimas, kadangi teismas nekeitė Rašto turinio. Iš teismo sprendimo rezoliucinės ir motyvuojamosios dalies pakankamai aišku, kad teismas motyvavo savo savarankišką sprendimą atmesti pareiškėjo skundą.

38. Tarnyba pažymi, kad pareiškėjas bylą nagrinėjant teisme nepateikė įrodymo, jog kompetentinga institucija būtų nustačiusi, kad I. M. išsilavinimas atitinka reikalavimus. Pareiškėjas iš esmės net neįrodinėjo, kad atsakovo išvada Rašte neseka iš Rašte minimų duomenų. Tarnyba pakartoja, kad Raštas paremtas ne tik jos, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų institucijų išvadomis dėl I. M. išsilavinimo. Teismas savo sprendime visus byloje pateiktus duomenis analizavo ir pakankamai motyvavo, kodėl padarė savo išvadas. Pareiškėjas neginčijo nė vieno iš byloje esančių institucijų sprendimų ir nebando paneigti paties fakto, kad I. M. išsilavinimas neatitinka reikalavimų. Taigi, ESFA Raštui priimti buvo faktinis pagrindas.

39. Tarnyba atkreipia dėmesį į Rašto esmę – juo buvo pripažintos netinkamomis ir susigrąžintinomis I. M. darbo užmokesčio lėšos. Rašto motyvacijoje matyti tie aktualūs faktai ir teisės aktai, kurie leidžia ESFA teisės aktų tvarka priimti sprendimą pripažinti ar nepripažinti tinkamomis konkrečias darbo užmokesčio lėšas. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Rašte yra nurodyta, kokios individualios aplinkybės ir duomenys buvo įvertinti priimant sprendimą pripažinti išlaidas netinkamomis finansuoti. Tai, jog tos aplinkybės buvo žinomos, rodo tiek bylos dalyvių susirašinėjimai, tiek Rašte minimi kitų bylos dalyvių, institucijų sprendimai. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kurie nėra susiję su bylos nagrinėjimo apimtimi, peržengia pareiškėjo materialinio teisinio reikalavimo išreikšto teisme ribas, nėra ir negali būti pagrindu kvestionuoti teismo sprendimą.

40. Tarnyba nepagrįstais laiko apeliacinio skundo argumentus apie neteisingą materialiosios ir proceso teisės normų taikymą, nes pareiškėjas nepateikia teisės normos (ar normų) tinkamo aiškinimo pavyzdžio, neįvardija, kokią konkrečią įrodymų vertinimo taisyklę pažeidė teismas, neįvardija, kuri būtent teismo nustatyta aplinkybė buvo neteisingai įvertinta. Pareiškėjas apeliaciniame skunde cituoja dvi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurių faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis.

41. Tarnyba nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįstai priteistų bylinėjimosi išlaidų ir teigia, kad pareiškėjo skundas susijęs su aplinkybėmis, kurios išeina už Tarnybos tradicinės veiklos ribų. Todėl Tarnyba pagrįstai pasitelkė advokatą teisiniams klausimams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 42. Byloje ginčas keliamas dėl Europos socialinio fondo agentūros 2021 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. ESFS14-2021-01829 „Dėl reikalavimų projekto darbuotojų išsilavinimui ir kvalifikacijai bei išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti“ dalies, kurioje nurodyta, kad netinkamomis pripažintos ir susigrąžintinos yra I. M. darbo užmokesčiui skirtos projekto „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001 (Projektas) lėšos, pagrįstumo ir teisėtumo.

43. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Raštas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra aiškus, suprantamas, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, Raštą priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, jog netinkamai aiškintos ir pritaikytos materialiosios teisės normos, netinkamai įvertinti įrodymai, Rašto turinys ir atitikimas teisės aktų reikalavimams. Taip pat pareiškėjas nesutinka su Tarnybai priteistomis bylinėjimosi išlaidomis.

45. Atsakovas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėjo dokumentus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jie jau buvo pateikti nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui.

46. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2259-1062/2020). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, jog vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio įvertinimo kaip sprendimo, dėl kurio gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015).

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad raštai, kuriais paramos gavėjas informuojamas apie teisines pasekmes sukeliančių sprendimų priėmimą, skolos grąžinimo tvarką ir pasekmes, kurios pagal teisės aktus gali kilti skolos negrąžinimo atveju, yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris negali būti savarankišku administracinio ginčo dalyku (šiuo aspektu žr. 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1024-662/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-186-502/2020; 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-686-575/2021).

48. Nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, galima būtų daryti išvadą, kad pareiškėjas iš esmės inicijavo bylą dėl ESFA sprendimo pripažinti netinkamomis finansuoti ir susigrąžinti lėšas, skirtas I. M. darbo užmokesčiui pagal projektą „Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ Nr. 08.4.1-ESFA-V-405-02-0001 (Projektas) lėšos. Po pareiškėjo skundo priėmimo atsakovas pateikė informaciją, kad ESFA tokį sprendimą priėmė 2021 m. rugsėjo 23 d., kai patvirtino Grąžintinų lėšų formą Nr. G04, kuri ir yra sprendimas pripažinti netinkamomis finansuoti 100 626,53 Eur lėšų sumą ir susigrąžinti jas, išskaičiuojant šias lėšas iš Tarnybos ateityje teikiamų mokėjimo prašymų (3 priedas). Nurodytame sprendime 15 193,68 Eur išmokėtų projektui lėšų sudaro I. M. darbo užmokesčio išlaidos ir nuo šios sumos paskaičiuotos ir išmokėtos netiesioginės lėšos – 6 077,47 Eur, viso – 21 271,15 Eur. Būtent ši 2021 m. rugsėjo 23 d. Grąžintinų lėšų forma Nr. G04 yra ESFA sprendimas susigrąžinti iš Tarnybos netinkamas lėšas projekte, todėl atitinkama jo dalis (aktuali pareiškėjui) gali būti ginčijama, o ne ESFA 2021 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. ESFS14-2021-01829 „Dėl reikalavimų projekto darbuotojų išsilavinimui ir kvalifikacijai bei išlaidų pripažinimo netinkamomis finansuoti“ dalis.

49. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad sprendimai, susiję su Projektui skirtų lėšų sumažinimu, turi tiesioginį poveikį pareiškėjo (Projekto partnerio) teisėms ir pareigoms, prisiimtiems įsipareigojimams įgyvendinant Projektą, todėl pareiškėjas turi teisę skųsti ESFA sprendimą pripažinti netinkamomis finansuoti ir susigrąžinti lėšas / jo dalį, aktualią pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1970/2013; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2235-438/2020).

50. Paaiškėjus sprendimui, kuris sukelia teisines pasekmes pareiškėjui, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 80 straipsnio 1 dalimi, turėjo išaiškinti pareiškėjui jo teisę skųsti jam teisines pasekmes sukeliantį, o ne tarpinį sprendimą, prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir t. t. Nagrinėjamoje byloje tai nebuvo padaryta, pareiškėjas skundo nepatikslino. Taigi pirmosios instancijos teismui priimant skundžiamą sprendimą nebuvo atskleista bylos esmė (skundžiamas ne galutinis sprendimas, sukeliantis teisines pasekmes, o tarpinis Raštas), sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas (ABTĮ 86 str.), todėl panaikinamas.

51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog neatskleista bylos esmė, o tam, kad būtų tinkamai išnagrinėta byla, pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė patikslinti skundą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p., 146 str. 1 d., 147 str.).

52. Proceso dalyvių prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas nenagrinėtini, nes byla nėra išnagrinėta iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Telšių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė