827ddc8b-cdb7-4aba-a41e-d5df73d0479b · Alytaus rajono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-16-849/2014Proceso Nr. 1-52-1-00117-2012-4                     Procesinio sprendimo kategorija:                       1.2.5.4, 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4.(S) N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 28 d.Alytus Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, Daivai Benedikienei, dalyvaujant prokurorui Ryčiui Kirkliauskui, kaltinamojo A. S. gynėjui advokatui Vytautui Kucevičiui, nukentėjusiajai J.

G., jos atstovei advokatei Jolantai Vienažindytei, vieÅ¡ame teismo teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, 10 klasių iÅ¡silavinimo, naÅ¡lys, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 2 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: A. S. kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d., t.y. tuo, kad nuo 2012-01-17 iki 2013-03-15 naudodamas psichinę prievartÄ sistemingai baugino žmogų - nukentėjusiÄ jÄ J.

G., o bÅ«tent :2012-01-17 apie 19 val. dukrai J. G. nuosavybės teise priklausančiuose namuose, (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su jos Å¡eima, svetainėje, konflikto su dukra J. G. metu, mažamečių vaikų akivaizdoje pasakė, kad „sudaužys jai galvÄ â€œ, „iÅ¡muÅ¡ dantis“ ir tokiu bÅ«du baugino J. G.;tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir turėdamas vieningÄ tyčiÄ , 2012-01-29, apie 20 val., dukrai J. G. nuosavybės teise priklausančiuose namuose, (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena kartu su jos Å¡eima, virtuvės patalpoje, konflikto su dukra J.

G. metu, mažamečių vaikų akivaizdoje pasakė, kad ,, namÄ supils benzinu ir sudegins“, „peiliu nupjaus galvÄ ir iÅ¡mes pro langÄ â€œ, tokiu bÅ«du baugino J. G.;tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir turėdamas vieningÄ tyčiÄ , 2012-07-31, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su dukra J. G. pasakė, kad ,,tavo vieta Užupių kapinėse“, ir tokiu bÅ«du baugino J. G.; tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir turėdamas vieningÄ tyčiÄ , 2012-08-19, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), Å¡eimos narius iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais, baugino J.

G. susidorojimu;tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir turėdamas vieningÄ tyčiÄ , 2012-09-03, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su dukra J. G. metu pasakė, kad ,,atsimink, mama nuėjo, tau anksčiau bus laikas, tu atmink mane. Tu gali pakliÅ«t po traukiniu“, sistemingai baugino nukentėjusiÄ jÄ J. G.;tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ ir turėdamas vieningÄ tyčiÄ , 2013-03-15, apie 17 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), dukrai J. G. pasakė, kad,, tave sutvarkysiu vienÄ kartÄ ir viskÄ užbaigsiu, sudeginsiu namÄ â€œ, ir tokiu bÅ«du baugino J.

G..Kaltinamasis A. S. dėl jam inkriminuojamos veikos savo kaltės nepripažino. Parodė, kad jis yra padovanojęs dukrai namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jis gyveno su dukra ir jos Å¡eima. Konfliktinė situacija su dukra prasidėjo tuomet, kai jis pastebėjo, kad iÅ¡ jo mokėjimo kortelės be jo žinios buvo nuimta nemaža suma pinigų. Savo mokėjimo kortelę jis laikė piniginėje, o piniginę – namuose, kuriuose gyveno kartu ir J., ant stalo, nes pasitikėjo ja. Jis dažnai praÅ¡ydavo dukros ir žento nuimti pinigus nuo jo sÄ skaitos, jie žinojo ir kortelės PIN kodÄ , nes pats jis nemokėjo ja naudotis, todėl pats niekada pinigų nebuvo nusiėmęs. Kadangi niekas kitas negalėjo tų pinigų nuimti, jis ir paklausė dukros, kas ima jo pinigus: ar ji, ar jos vyras- jo žentas, kuris tuo metu buvo reise, nes jei kažkas vagia kitas, jis kreipsis su pareiÅ¡kimu į policijÄ .

Po kelių dienų dukra jam pasakiusi, kad ji kalbėjo su savo vyrų, ir kad jie pinigų neėmė, kad jis iÅ¡siimtų iÅ¡ banko iÅ¡klotines ir kartu pažiÅ«rėtų pinigų judėjimÄ . Jis nuėjęs į bankÄ iÅ¡siėmė iÅ¡klotines, iÅ¡ kurių pamatęs, kad buvo nuimta virÅ¡ 13500 Lt., patyrė Å¡okÄ . 2012-01-17 iÅ¡ reiso grįžo žentas V. Dukra padarė vakarienę ir jie visi tÄ vakarÄ kartu valgė ir gėrė. Prie stalo jis vėl paklausė dukros ir žento, kas ima pinigus, tačiau jie neigė, todėl 20 dienÄ jis dėl pinigų vagystės parašė pareiÅ¡kimÄ policijai.

Pasisėdėjimo metu vyko pokalbis dėl pinigų, visi buvo girti ir jis iÅ¡gėręs gal kÄ ir sakė dukrai, bet neketino imtis ir nesiėmė jokių realių veiksmų.2012-01-20 jis parašė pareiÅ¡kimÄ dėl dingusių pinigų jo sÄ skaitoje.2012 -01-29 atvažiavo jo sÅ«nus ir vėl visi pasidarė balių- gėrė, kepė Å¡aÅ¡lykus, kurio metu vėl kilo ginčas dėl pinigų. Visi buvo iÅ¡gėrę. SÅ«nus puolė jam grasinti ginklu, kad nuÅ¡ausiantis, jei jis lies savo dukrÄ .

Jis dėl tokių grasinimų parašė pareiÅ¡kimÄ policijai, bet tyrėjas A. P. nusprendė, kad nėra jokių įkalčių.Nuo to laiko dukra pradėjo iÅ¡ jo tyčiotis - pradžioje jį iÅ¡kraustė gyventi į antrÄ namo aukÅ¡tÄ , užsukdavo jam vandenį, iÅ¡jungdavo elektrÄ , todėl jis nusprendė iÅ¡sikraustyti gyventi į Å«kinį pastatÄ , kurio jis dukrai nebuvo padovanojęs. Kad Å«kinį pastatÄ pritaikyti gyvenimo sÄ lygoms, reikėjo jį dar įsirengti. 2012 m. balandį iÅ¡ notarės jis gavo ir raginimÄ iÅ¡sikelti.

Tačiau nukentėjusiajai vis tiek buvo ankÅ¡ta namuose - jam įsirenginėjant su meistru Å«kinį pastatÄ , 2012-07-31 pas jį atėjo nukentėjusioji užsiraÅ¡yti elektros skaitliuko parodymų ir pradėjo jį Å¡antažuoti, sakydama, ko jis čia stengiasi, nes tai jo ne paskutinis kraustymasis, kad jo ji neslaugus ir jam net prie motinos kapo vietos nėra. Tuomet jis paklausė, kur tuomet jo vieta ir ji atsakiusi miÅ¡ke, turėdama omeny Užupio kapines. Tuomet ir jis jai pasakęs, kad jos pačios vieta miÅ¡ke, o jis sau yra pasidaręs vietÄ .

Po to dukra atjungė jam elektrÄ iÅ¡ Å«kinio pastato, todėl jis ima elektrÄ iÅ¡ kaimynų.2012-08-19 jis kaip tik iÅ¡ namo antro aukÅ¡to kraustėsi į Å«kinį pastatÄ - nešė baldus ir tÄ dienÄ su dukra visiÅ¡kai nebendravo, nors dukra prie jo kabinėjosi, provokavo kÄ nors pasakyti ar padaryti, bet jis nieko jai nesakęs išėjo į Å«kinį pastatÄ . Kraustytis jam padėjo M., J. K.. Atėjusi pas dukrÄ R. pradėjo dalinti indus, o dukra sudėjusi jam rÅ«bus į maiÅ¡Ä , numetė jam. 2012-09-03 pas jį atėjo kaimynas M. pasiskolinti bidonų, tačiau jie buvo likę pas jo dukrÄ , todėl jis jai paskambino, kad grÄ Å¾intų.

J. atnešė tik vienÄ , pasakiusi, kad kitas likę pas brolį. Jis dukrai negrasino. Paskui iÅ¡ tyrėjo K. sužinojo, kad tÄ pačiÄ dienÄ dukra paraÅ¡iusi tyrėjui pareiÅ¡kimÄ , kad jis neva grasino jai, sakydamas, kad ji gali palįsti po traukiniu.Dėl 2013-03-15 įvykio jo dukra vėl viskÄ iÅ¡galvojo, kad jis neva vaikščiojęs apie jos namo langus ir grasinęs jai, dėl ko iÅ¡kvietė policijÄ , nors tÄ dienÄ jis net nematė dukros, nes nebuvo išėjęs iÅ¡ Å«kinio pastato. TÄ dienÄ pas jį buvo atvažiavusi jo buvusi marti E. S. iÅ¡ Airijos su savo broliu Ž.

B.. Atėję pas jį pareigÅ«nas V. rado jį Å«kiniame pastate sėdintį su maike.Parodė, kad visi jam pareikÅ¡ti kaltinimai yra dukros, iÅ¡galvoti, nes ji norėjo jį iÅ¡varyti iÅ¡ namų, o vėliau ir iÅ¡ Å«kinio pastato, dėl kurio teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, todėl specialiai tuo metu viskÄ iÅ¡galvojo ir nuolat rašė pareiÅ¡kimus dėl grasinimų. Pirmiausia prasidėjo civilinė byla dėl iÅ¡keldinimo. Kai baudžiamoji byla pasiekė teismÄ , dukra baigė raÅ¡inėti dėl pareiÅ¡kimus.

PaaiÅ¡kino, kad iki 2012-01-17 jų santykiai buvo labai gražūs- jis padėjo auginti jai vaikus, valgė iÅ¡ vieno puodo, o po dėl pinigų dingimo jų santykiai paÅ¡lijo. Dukra buvo jo mylimiausias vaikas- nuolat jai padėjo. DukrÄ jis vadina J., „vaikeli“. Konstitucinė nuostata, įtvirtinta BPK 44 straipsnio 6 dalyje, garantuoja, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas Å¡io Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.BPK 20 straipsnio 3 dalis numato, jog įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.BPK 44 straipsnio 6 dalis užtikrina įtariamam ar kaltinamam asmeniui nekaltumo prezumpcijÄ , kol įstatymo nustatyta tvarka neįrodytas jo kaltumas.

Tai reiÅ¡kia, jog nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltinimui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas. BPK 20 straipsnio 3 dalis numato, kad asmens kaltė gali bÅ«ti įrodyta tik tokiais duomenimis, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Tai reiÅ¡kia, jog asmens kaltė nusikaltimo padarymu negali bÅ«ti grindžiama tikėtinais ar keliančiais abejonių duomenimis.Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo kaltinamas pagal BK 142 str. 2 d. dėl iÅ¡tisos grandinės įvairaus pobÅ«džio veiksmų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), tiek jo valdoje:1) 2012-01-17 apie 19 val. konflikto su dukra J.

G. metu baugino jÄ , sakydamas, kad „sudaužys jai galvÄ â€œ, „iÅ¡muÅ¡ dantis“;2) 2012-01-29, apie 20 val., konflikto su dukra J. G. metu baugino jÄ , sakydamas, kad ,,namÄ supils benzinu ir sudegins’’, „peiliu nupjaus galvÄ ir iÅ¡mes pro langÄ â€œ;3) 2012-07-31, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, konflikto su dukra J. G. metu baugino jÄ , sakydamas, kad ,,tavo vieta Užupių kapinėse“;4) 2012-08-19, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, konflikto su dukra J. G. metu baugino susidorojimu ir Å¡eimos narius iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais;5) 2012-09-03, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su dukra J.

G. metu baugino jÄ , sakydamas, „atsimink, mama nuėjo, tau anksčiau bus laikas, tu atmink mane. Tu gali pakliÅ«t po traukiniu“;6) 2013-03-15, apie 17 val. 30 min. baugino dukrÄ J. G., sakydamas, kad ,,tave sutvarkysiu vienÄ kartÄ ir viskÄ užbaigsiu, sudeginsiu namÄ â€œ.Inkriminuodami kaltinamajam A. S. nukentėjusiosios sistemingÄ bauginimÄ naudojant psichinę prievartÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai rėmėsi duomenimis, fiksuotais nukentėjusiosios J. G. protokoluose – pareiÅ¡kimuose, jos ir liudytojų apklausos protokoluose, CD-R garsinio pokalbio stenogramomis, kuriuose užraÅ¡yti įvairÅ«s grasinantys žodžiai, kaltinamojo ir nukentėjusiosios pokalbiai, įraÅ¡yti CD diskuose.IÅ¡tyrus byloje esančius duomenis, kuriais įrodinėjama padaryta kaltinamojo veika, nustatyta, kad nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A.

S. padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis iki jam inkriminuojamos veikos gyveno pas nukentėjusiÄ jÄ - savo dukrÄ J. G. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį kaltinamasis ir jo sutuoktinė O. S. 2006-02-10 Žemės sklypo su pastatais dovanojimo sutartimi perleido savo dukrai J. G. ( t.1., b.l. 81,82). Jiems gyvenant kartu konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios prasidėjo nuo 2012 m. sausio mėnesio, kai kaltinamasis pastebėjo, kad iÅ¡ jo mokėjimo kortelės be jo žinios dingo nemaža pinigų suma.

Mokėjimo kortele pats kaltinamasis naudotis nemokėjo, todėl pinigus nuo jo sÄ skaitos su kaltinamojo žinia nuimdavo nukentėjusioji arba jos sutuoktinis V. G., kurie žinojo kortelės PIN kodÄ . Kadangi daugiau niekas negalėjo naudotis kaltinamojo kortele, jis dėl pinigų dingimo kreipėsi į nukentėjusiÄ jÄ ir jos sutuoktinį, tačiau jie neigė tai padarę, todėl namuose tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios prasidėjo nuolatiniai ginčai ir konfliktai, kurių metu kaltinamasis vis bandė iÅ¡siaiÅ¡kinti pinigų dingimo aplinkybes ir kurie tęsėsi iki 2013-03-15.

Tokie konfliktai įvyko ir kaltinamajam inkriminuojamos veikos metu: 2012-01-17, kuomet iÅ¡gėrimo metu vyko ginčas su nukentėjusiÄ ja ir jos sutuoktiniu, ir 2012-01-29, kuomet ginčas kilo su nukentėjusiÄ ja ir sÅ«numi Å . S.BÅ«tent Å¡iuo nuolatinių konfliktų laikotarpiu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji rašė vienas kitÄ kaltinančius pareiÅ¡kimus policijai, buvo iÅ¡kelta civilinė byla pagal J. G. ieÅ¡kinį A. S. dėl jo iÅ¡keldinimo, kÄ patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys.Kadangi nukentėjusioji neprisipažino paėmusi pinigus iÅ¡ jo kortelės, kaltinamasis 2012-01-20 parašė pareiÅ¡kimÄ policijai dėl pinigų vagystės, nurodydamas, kad juos neteisėtai galėjo pasisavinti jo dukra J.

G. ir žentas V. G. (t.2, b.l. 133,134), pagal kurį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau 2012-11-23 buvo nutrauktas (t.2., b.l. 127-132). 2012-02-27 kaltinamasis parašė pareiÅ¡kimÄ policijai, nurodydamas, kad jo sÅ«nus 2012-01-29 įvykusio konflikto dėl pinigų metu grasino jį nuÅ¡auti (t.2., b.l. 135), tačiau pagal jo pareiÅ¡kimÄ 2012-03-09 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (t.2., b.l. 136-137).Nukentėjusioji 2012-02-07 parašė pareiÅ¡kimÄ bei 2012-02-15 protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ policijai dėl kaltinamojo grasinimo su ja susidoroti 2012-01-17 ir 2012-01-29 ( 1 t., b.l. 3, 14 ); 2012-04-12 nukentėjusioji per notarę kaltinamajam persiuntė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo ji prašė kaltinamÄ jį iÅ¡sikelti iÅ¡ jai asmeninės nuosavybės priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) kadangi bÅ«stas reikalingas jos ir jos Å¡eimos poreikiams (t.2., b.l. 96).2012-09-04 nukentėjusioji parašė pareiÅ¡kimÄ dėl kaltinamojo nuolatinių grasinimų nuo 2012 m. sausio mėnesio jÄ nužudyti ar sunkiai surikdyti sveikatÄ ir sunaikinti jos turtÄ (duomenys neskelbtini), kurių paskutinis įvyko 2012-09-03 (t.1., b.l. 82).2012-09-13 nukentėjusioji kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dokumentinio proceso tvarka, praÅ¡ydama iÅ¡keldinti kaltinamÄ jį iÅ¡ jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) (t.2., b.l. 93- 95), nurodydama, kad po jos mirties kaltinamasis, su kuriuo nesudariusi nei nuomos, nei panaudos sutarties, liko gyventi jai priklausančio namo antrame aukÅ¡te, taip pat savavaliÅ¡kai laiko užėmęs Å«kines patalpas; kad 2012-04-12 jai per notarę praneÅ¡us kaltinamajam, kad jis iÅ¡sikeltų iÅ¡ gyvenamojo namo, Å¡is iÅ¡sikėlė, tačiau neteisėtai užėmė jai asmenine nuosavybe priklausančiame žemės sklype esantį Å«kinį pastatÄ , todėl 2012-08-30 praneÅ¡imu jis buvo jos pakartotinai paragintas atlaisvinti neteisėtai užimtas patalpas (t.2., b.l. 93-95, 98).

Civilinės bylos nagrinėjimas vyko iki 2014-03-10, kuomet buvo priimtas teismo galutinis sprendimas, kuriuo J. G. ieÅ¡kinys buvo atmestas (t.2., b.l. 93-123). Vykstant civilinės bylos nagrinėjimui, nukentėjusioji 2013-03-18 vėl raÅ¡o pareiÅ¡kimÄ prokuratÅ«rai dėl kaltinamojo grasinimų nužudyti, susidoroti su ja ir gyvenamojo namo padegimo 2013-03-15 (t.1., b.l. 4). Paraleliai civilinės bylos nagrinėjimo vyko ir Å¡ios baudžiamosios bylos, kuri teisme buvo gauta 2013-04-23 ir kurioje A. S. kaltinamas pagal BK 145 str. 2 d. dėl sistemingo J.

G. bauginimo panaudojant psichologinį smurtÄ . Tokias aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė kaltinamasis, jas patvirtino ir pati nukentėjusioji. Nukentėjusioji J. G. patvirtino, kad visų konfliktų priežastis buvo pinigai. Iki įvykio ji gyveno su savo Å¡eima ir tėvu name, es. (duomenys neskelbtini), kurį padovanojo jos tėvai 2006 m., o po mamos mirties tėvas liko gyventi jos dovanotame name; kad visi grasinimai prasidėjo nuo 2012 m. sausio mėn., kai kaltinamasis pradėjo jÄ ir jos vyrÄ kaltinti, kad jie grobsto jo pinigus iÅ¡ banko, po grasinimų ji rašė pareiÅ¡kimus į policijÄ , kreipėsi į notarę, o vėliau ir į teismÄ dėl tėvo iÅ¡keldinimo.Dėl nuolatinių konfliktai dingus pinigams, riksmų, grasinimų tėvas savanoriÅ¡kai iÅ¡sikėlė gyventi į namo antrÄ aukÅ¡tÄ , o vėliau- nuo 2013 m. išėjo gyventi į Å«kinį pastatÄ .Nurodo, kad bauginimai prasidėjo nuo 2012 m. sausio mėn. ir truko iki 2013 -03-15, po to bauginimai baigėsi, nes ji įvairias bÅ«dais vengia susitikti su tėvu, su juo nesimato ir nesikalba.Pažymėtina, kad tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes patvirtino ir visi teismo posėdyje apklausti liudytojai, kurie patvirtino žinoję, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios konfliktai, kurie vyko pastoviai, prasidėjo dėl dingusių pinigų ir namo.Liudytojas V.

G. - kaltinamojo žentas ir nukentėjusiosios vyras, parodė, kad su kaltinamuoju santykiai paÅ¡lijo po įvyko konfliktas, kai kaltinamasis apkaltino jį ir jo žmonai pinigų vogimu. Visiems kitiems teismo posėdyje apklaustiems liudytojams apie vykstantį kaltinamojo ir jo dukros nesutarimÄ ir konfliktus dėl pavogtų pinigų buvo žinoma netiesiogiai- iÅ¡ kaltinamojo ir nukentėjusiosios pasakojimų,Taigi, Å¡ios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kilę dėl pinigų nuolatiniai konfliktai peraugo į įtemptus tėvo ir dukros santykius, kurie komplikavosi iki tokio laipsnio, kad kaltinamasis buvo priverstas iÅ¡ pradžių persikelti gyventi į antrÄ namo aukÅ¡tÄ , o vėliau ir visiÅ¡kai iÅ¡sikelti iÅ¡ dukrai dovanoto namo, įsirengiant sau gyvenamÄ sias patalpas Å«kiniame pastate, o dukra tėvÄ nusprendė iÅ¡keldinti pradžioje iÅ¡ gyvenamojo namo, o vėliau ir iÅ¡ Å«kinio pastato teismine tvarka, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl iÅ¡keldinimo.IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų ir teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad nagrinėjam byla yra labai jautri.

Joje sprendžiama dviejų asmenų – tėvo ir dukters, ilgÄ laikÄ gyvenusių vienoje Å¡eimoje, kuri ilgÄ laikÄ tenkino abu ir kuri buvo grindžiama tarpusavio pasitikėjimu, tarpusavio santykių problema. Be to, paraleliai vyko ir tėvo iÅ¡keldinimo procesas civiline tvarka. Tokioje privačioje byloje, kai nesutaria artimais giminystės ryÅ¡iais siejami asmenys, ilgÄ laikÄ pragyvenę kartu po vienu stogu, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai, tarp jų ir nukentėjusioji, gali elgtis ne visai teisėtai, neadekvačiai vertinti situacijÄ , turėti ne visai teisėtų motyvų.

Baudžiamoji atsakomybė yra kraÅ¡tutinė priemonė sprendžiant tarp Å¡alių kilusius ginčus ir konfliktus, juo labiau kai Å¡ie kyla tarp artimais giminystės santykiais siejančių asmenų iÅ¡ civilinių teisinių santykių ir pasireiÅ¡kia žodine forma iÅ¡reikÅ¡tais veiksmais. Konfliktai Å¡eimoje, artimoje aplinkoje neretas reiÅ¡kinys mÅ«sų visuomenėje. Konfliktinėse situacijose artimi žmonės kartais neparenka tinkamų žodžių savo priekaiÅ¡tams iÅ¡reikÅ¡ti, nesugeba tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus, apkaltina kitÄ artimÄ Å¾mogų.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad baudžiamoji teisės yra tinkamiausia priemonė spręsti ginčus, kilusius iÅ¡ Å¡eimos ir artimų giminystės santykių. Visuotinai pripažįstamas ultima ratio principas reikalauja taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik tada, kai visi kiti bÅ«dai yra nepakankami teisingumui atstatyti. Ypač svarbu į tai atsižvelgti, kai tariamai nusikalstami vieno iÅ¡ Å¡eimos narių ar artimos giminystės ryÅ¡iais siejančių asmenų iÅ¡oriÅ¡kai pasireiÅ¡kia žodine forma.BK 145 straipsnio 2 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui veikÄ arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartÄ .

Žmogaus terorizavimas yra tęstinė veika, t.y. tam tikrÄ laikÄ veika besitęsiančios kaltininko veikos, kurios tikslas yra įbauginti žmogų ar žmones. BK 145 straipsnio 2 dalis vardija dviejų rÅ«Å¡ių veikas:

1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokiÄ pavojingÄ gyvybei, sveikatai ar turtui;

2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartÄ .BK 145 straipsnio 2 dalies požymis žmogaus bauginimas turi bÅ«ti susijęs su psichinės prievartos naudojimu. Psichinė prievarta BK 145 straipsnio prasme - tai grasinimai Å¡iuo metu ar ateityje panaudoti fizinį smurtÄ ar sunaikinti turtÄ . Tokiu bÅ«du nustatant, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ , bÅ«tina analizuoti BK 145 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius ir nustatyti A. S. padarytų veiksmų ryšį su BK 145 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiais, kiek Å¡ie grasinimai yra realÅ«s, ar tai tik momentiniai susijaudinimo ir dėl to sumažėjusios kontrolės Å¡eiminio konflikto metu pasireiÅ¡kimas.

Dėl 2012-01-17 ir 2012-01-29 kaltinamojo veiksmų.Pažymėtina, kad dauguma kaltinamojo grasinimų - „sudaužys jai galvÄ â€œ, „iÅ¡muÅ¡ dantis“, ,,namÄ supils benzinu ir sudegins’’, „peiliu nupjaus galvÄ ir iÅ¡mes pro langÄ â€œ; iÅ¡ tikrųjų galėtų bÅ«ti vertinami pagal BK 145 str. 2 d., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡ie jo grasinimai buvo rimti ir kad kaltinamasis rengėsi bei realiai galėjo juos įgyvendinti.Byloje esantys duomenys- CD diske užfiksuotas garso įraÅ¡ai, kurie teisiamojo posėdžio metu buvo iÅ¡klausyti, bei Å¡ių įrašų stenogramos dėl kaltinamajam inkriminuojamų epizodų 2012-01-17 ir 2012-01-29 (t.1, b.l, 23-26) patvirtina Å¡iuos kaltinamojo sakomus grasinančius žodžius, tačiau vertinat juos kaltinamojo tokių žodinių veiksmų padarymo aplinkybių ir teismo nustatytų bylos aplinkybių kontekste matyti, kad Å¡iuos žodžius kaltinamasis iÅ¡sakė bÅ«damas įsikarščiavęs ir labai susijaudinęs kilusių ginčų ir konfliktų metu dėl dingusios didelės pinigų sumos iÅ¡ jo mokėjimo kortelės su nukentėjusiÄ ja, kuria jis labai pasitikėjo ir kuriai buvo patikėjęs kortelės PIN kodÄ .IÅ¡ Å¡ių įrašų matyti, kad visas pokalbis vyksta dėl dingusių pinigų - kaltinamasis susijaudinęs kaltina savo dukrÄ - nukentėjusiÄ jÄ , kad Å¡i pavogė jo pinigus- „apvogėt mane, niekas kitas pinigų neėmė“, „jei pradėjai vogti, kam tu man reikalinga“ (t.1., b.l. 23, antras įraÅ¡as), su nuoskauda kalba apie tai, kiek jis gyvenime dėl dukros daug padaręs, o dabar ji Å¡itaip su juo pasielgė, nori, kad Å¡i prisipažintų, gerai pagalvotų ir siÅ«lo įvairius variantus, kaip spręsti kilusiÄ problemÄ Å¾mogiÅ¡kai:

„kaip tai galit iÅ¡vaistyti pinigus ir palikti tėvÄ ant ledo“, „aukojausi jums, jei norit, tai žmogiÅ¡kai viskÄ galima daryti“, „aÅ¡ tavęs labai praÅ¡au- gerai pagalvok“, „tai va, vaikeli, gerai pagalvok“(t.1., b.l. 23, trečias įraÅ¡as). Pažymėtina, kad visi pokalbiai prasideda dėl pinigų dingimo, o ne siekio įbauginti –kaltinamojo asmeninių savybių sÄ lygoti grasinančio pobÅ«džio žodžiai yra tik kaip ginčo pasekmė, o ne tikslas.IÅ¡ Å¡ių garso įrašų taip pat girdėti, kad Å¡ių pokalbių metu nukentėjusioji į tėvo visus pasakymus reaguoja ramiai, netgi pokalbių gale pati kalba pakeltu tonu, Å¡alia lyg niekur nieko nereaguodami į kilusį ginÄÄ krykÅ¡tauja vaikai, t.y. negirdėti jokios grėsmę keliančios situacijos, kas rodo, kad kaltinamojo pasakytų žodžių ji nepriėmė kaip realių grasinimų ir iÅ¡sakyti žodžiai jokio poveikio jos psichikai neturėjo, kad tai jau yra įprastas ir konflikto metu nusistovėjęs kaltinamojo ir nukentėjusiosios, atsižvelgiant į jų abiejų charakterio ypatybes, santykių aiÅ¡kinimosi ir bendravimo bÅ«das.TÄ patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu liudytojas V.

G., parodydamas, kad kaltinamasis karÅ¡to bÅ«do, konflikto metu bÅ«davo įpykęs, pasikarščiavęs, tačiau niekada nebuvo pakėlęs rankos prieÅ¡ dukrÄ , kad realių grasinimų nebuvo- tik žodiniai ir jam pačiam nėra baisu gyventi kartu su kaltinamuoju. Liudytojui gerai neatsiminus įvykio aplinkybių, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo perskaityti balsu vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 3 p. ir 4 d., kur jis parodė, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji yra labai principingi, sunkaus charakterio ir vienas kitam nenusileidžia, dėl to konfliktai namie kyla tik tarp jų abiejų.

Kartu su jais gyvenantys mažamečiai vaikai į konfliktus nereaguodavo ir iÅ¡gÄ sčio jo manymu nepatirdavo, nors konflikto metu abu garsiai Å¡aukdavo vienas ant kito ir įžeidinėdavo vienas kitÄ . Ir 2012-01-17 vakare, kuomet visa Å¡eima buvo namie kaltinamasis pradėjo konfliktuoti su nukentėjusiÄ ja, Å¡aukdamas ant nukentėjusiosios ir vadindamas vagimi, neva ji be jo žinios iÅ¡ bankomato paėmė jam priklausančius pinigus, kurių jam neatidavė, dėl to reikalavo, kad ji prisipažintų juos paėmusi, tačiau ji tai neigė.

Konfliktas vyko svetainėje ir tuo metu vaikai žaidė. Jis į šį konfliktÄ reagavo ramiai, nes fizinis smurtas panaudotas nebuvo, nes kaltinamasis tik paÅ¡aukė ir išėjo, ir tai nesukėlė jokių pasekmių nei jam, nei jo Å¡eimai, 2011-01-29 taip pat įvyko konfliktas, kurio metu buvo tik jų Å¡eima. Kaip iÅ¡spręsti tėvo ir dukros ginčus jis nežinantis. Nurodė, kad kaltinamasis tiek su juo, tiek su vaikais sutaria gerai, draugiÅ¡kai (t.1., b.l. 31). Netikėti Å¡io liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismas neturi pagrindo- liudytojas, bÅ«damas kaltinamojo žentas ir nukentėjusiosios vyras, gyveno kartu su kaltinamuoju, todėl jis yra faktiÅ¡kai vienintelis liudytojas, tiesiogiai girdėjęs iÅ¡ esmės visus dukters ir tėvo konfliktus.

Be to, jo parodymai atitinka garso įraše nurodytas aplinkybes ir bylos esmei, iš esmės atitinka ir teisiamojo posėdžio metu duotus jo parodymus, tik jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra išsamesni, todėl teismas vadovaujasi jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Tuo pačiu jis patvirtina ir kaltinamojo paaiškinimus, jiems neprieštarauja, todėl teismas neturi pagrindo netikėti ir duotais kaltinamojo paaiškinimais, todėl jais taip pat vadovaujasi. Liudytojas V. K. taip pat patvirtino liudytojo V.

G. nurodomas aplinkybes dėl nukentėjusiosios bÅ«do, charakterio ypatybių, parodydamas, kad kiek jam per tÄ laikÄ tekę girdėti kalbant kaltinamÄ jį su J., Å¡i kalbėdavo su tėvu pakeltu tonu, provokuojančiai. Liudytojas Å . S. patvirtino, kad kaltinamasis suaugusios dukters niekada nemušė, kas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis nesirengė įgyvendinti savo grasinimų.Be to, vertintina ir tai, kad liudytojas Å . S. tiesiogiai grasinimų pats negirdėjo ir nedalyvavo vykusiuose konfliktuose - teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino, kad pats jis tokių grasinimų negirdėjęs, sesers ir tėvo ginče nedalyvavęs, nes su kaltinamuoju ir seserimi negyvena, kad jam apie tai sakė J., kuri davė paklausyti garso įrašų.Atsižvelgiant į kaltinamojo tokių žodinių veiksmų padarymo ir teismo nustatytas bylos aplinkybes, Å¡io liudytojo parodymai ir garso įraÅ¡ai paneigia nukentėjusiosios parodymus, kad tokie kaltinamojo grasinimai jÄ baugino, ji ir jos vaikai bijojo kaltinamojo, dėl ko jautėsi nesaugÅ«s, ir liudytojo Å .

S. parodymus, kad tėvas psichologiškai grasina nukentėjusiajai- jo seseriai, kad padegs, nužudys, išmes, ir jo nuomone, ateis laikas, kai tai darys realiai.Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad tokie kaltinamojo grasinimai tėra tik įsikarščiavus šeiminio konflikto metu pasakyti kaltinamojo žodžiai- momentiniai susijaudinimo ir dėl to sumažėjusios kontrolės šeiminio konflikto metu pasireiškimas, o ne kaltinamojo rengimasis ar realus siekis juos įgyvendinti, todėl nėra jokio kaltinamojo padarytų 2012-01-17 ir 2012-01-29 veiksmų ryšio su BK 145 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtimi.Pažymėtina ir tai, kad byloje pateikta 3 įrašo stenograma (t.1., b.l.

26) neatitinka paties garso įraÅ¡o (t.1, b.l. 23). IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo (t.1., b.l. 24), taip pat ir iÅ¡klausius visų įrašų teismo posėdžio metu, matyti, kad pokalbis truko ilgÄ laikÄ - 49 min.17 s, tuo tarpu stenogramoje ikiteisminio tyrimo metu kryptingai užfiksuoti tik kaltinamojo grasinančio pobÅ«džio žodžiai, iÅ¡imti iÅ¡ viso ilgo pokalbio konteksto, todėl tik jų izoliuotas pateikimas stenogramoje, nevertinant visų kaltinamojo žodinių veiksmų padarymo aplinkybių, patys savaime negali patvirtinti kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos.

Dėl 2012-07-31 kaltinamojo veiksmų.Å is veikos epizodas kaltinamajam buvo inkriminuotas dėl jo grasinimo nukentėjusiajai „...tavo vieta Užupių kapinėse“, tačiau jis gali bÅ«ti vertinamas labai skirtingai ir nebÅ«tinai turi reikÅ¡ti, kad kaltinamasis padarys nukentėjusiosios sveikatai ar gyvybei pavojingÄ veikÄ . Kad įrodyti tokį kaltinamojo tikslÄ Ä¯bauginti žmogų, taip pat turi bÅ«ti įvertintos tokio kaltinamojo veiksmo padarymo aplinkybės ir pateikti neginčijami įrodymai.Pažymėtina, kad valstybinis kaltintojas kaltę dėl Å¡iuo laiku kaltinamajam inkriminuojamos veikos epizodo grindė tik nukentėjusiosios parodymais ir minimÄ Ä¯vykio dienÄ užfiksuotais garso įraÅ¡u.Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu teigė, kad įvykio dienÄ norėdama taikytis su tėvu ji nuėjo pas tėvÄ Ä¯ gyvenamojo aukÅ¡to antrÄ aukÅ¡tÄ , tačiau jis taikytis nesutiko ir pasakė, kad jos vieta Užupiuose.

Savo nurodomoms aplinkybės patvirtinti nukentėjusiosios praÅ¡ymu buvo apklausta liudytoja E. R., kuri parodė, kad 2012-07-31 ji buvo pas J. ir prižiÅ«rėjo jos vaikus. J. nuėjo pakalbėti pas tėvÄ , kuris tuo metu gyveno namo antrame aukÅ¡te. Užlipusi J. pasisveikino su tėvu ir prašė visus klausimus spręsti gražiuoju, tačiau kaltinamasis puolė smaugti J. ir pakeltu tonu Å¡iai grasino, kad Å¡ios vieta Užupiuose. Nurodė, kad įėjimas į antrÄ aukÅ¡tÄ yra atskiras, o tuo metu ji buvo pirmame aukÅ¡te, tačiau kaltinamasis garsiai Å¡aukė, todėl ji viskÄ girdėjo, kas vyksta antrame aukÅ¡te.

J. grįžo labai iÅ¡sigandusi, visa drebėjo. Daugiau jokių grasinimų ji pati negirdėjusi, tik tiek, kiek pasakojo pati J. Teismas tokius nukentėjusiosios ir liudytojos parodymus vertina kritiÅ¡kai ir jais nesivadovauja, nes jie neatitinka kitų byloje esančių duomenų, nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad Å¡io epizodo dienÄ ginčas kilo tėvo iniciatyva dėl Å«kinio pastato priklausomumo. Tėvas jai sakė, kad Å«kinis pastatas priklauso jam ir jis ten gyvens, o ji jam pasakiusi, kad Å«kinis pastatas yra ant jai priklausančios žemės ir neaiÅ¡ku, kaip bus su pastato registracija.

Tada tėvas pradėjo jai grasinti, kad jos vieta Užupio kapinėse (t.1., b.l. 56). Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad jos nurodomas aplinkybes gali patvirtinti liudytoja E. R.- Å¡i liudytoja atsiranda tik teisminio nagrinėjimo metu.Tokius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡klausyti garso įraÅ¡ai (t.1, b.l.63 ir 64), iÅ¡ kurių girdėti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji ginčijasi dėl Å«kinio pastato. Nukentėjusioji ginčijasi, kad Å«kinis pastatas yra nelegalus statinys, kad ji dėl to kreipsis į teismÄ ir iÅ¡keldins kaltinamÄ jį, kaltinamasis į tai jai atsakęs, kad Å¡i jo negÄ sdintų ir kad jis imsis priemonių apginti jam priklausantį statinį.

BÅ«tent tokio ginčo eigoje ir išėjo kalba apie Užupių kapines, kuri ginčo kontekste nevertintina kaip kaltinamojo grasinimas ir reali grėsmė nukentėjusiai – Å¡is pokalbis, kaip ir ankstesnieji pokalbiai, yra besitęsiančio konflikto iÅ¡dava, jis vyksta ramiai, kaltinamajam ir nukentėjusiajai apsižodžiuojant tarpusavyje, aktyviai pozicijas dėstant tiek vienai, tiek kitai ginčo pusei. Å ie teismo aptarti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo Å¡io epizodo metu iÅ¡sakyti žodžiai taip pat negali bÅ«ti vertintini BK 145 str. 2 d. prasme.Å ie garso įraÅ¡ai taip pat paneigia liudytojos E. R. parodymus, kad J. nuėjo pas tėvÄ Ä¯ antrÄ aukÅ¡tÄ , pasisveikino su tėvu ir prašė visus klausimus spręsti gražiuoju, kad kaltinamasis puolė smaugti J. ir pakeltu tonu Å¡iai grasino, kad Å¡ios vieta Užupiuose.Pažymėtina ir tai, kad tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja teigė, kad įvykis vyko nukentėjusiajai bÅ«nant antrame aukÅ¡te pas tėvÄ , tačiau tokius jų parodymus paneigia kiti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai.Kaltinamasis A.

S. paaiÅ¡kino, kokiomis aplinkybėmis buvo pasakyti Å¡ie jo žodžiai.Jis teigė, kad jam įsirenginėjant su meistru Å«kinį pastatÄ , 2012-07-31 atėjo pas jį nukentėjusioji užsiraÅ¡yti elektros skaitliuko parodymų ir pradėjo jį Å¡antažuoti, sakydama, ko jis čia stengiasi, nes tai jo ne paskutinis kraustymasis, kad jo ji neslaugys ir jam net prie motinos kapo vietos nėra. Tuomet jis paklausė, kur tuomet jo vieta, ir ji atsakiusi - miÅ¡ke, turėdama omeny Užupio kapines. Tuomet ir jis jai pasakęs, kad jos pačios vieta miÅ¡ke, o jis sau yra pasidaręs vietÄ .

Po to dukra atjungė jam elektrÄ iÅ¡ Å«kinio pastato, todėl jis ima elektrÄ iÅ¡ kaimynų. Å ie kaltinamojo parodymai nepaneigti.Be to, tokias jo nurodomas aplinkybes patvirtino ir liudytojas V. K., kuris parodė, kad kaltinamÄ jį pažįsta apie 30 metų- jam teko įrenginėti kaltinamojo namÄ , o 2012 m. kaltinamasis jį parsivežė iÅ¡ Kauno, kad padėtų remontuoti Å«kinį pastatÄ , t.y. pertvarkyti jį į gyvenamas patalpas, kur kol dirbo, su kaltinamuoju gyveno visÄ vasarÄ . Jam bÅ«nant 2012 m. liepos mėnesį J. atėjo į Å«kinį pastatÄ nusiraÅ¡yti elektros skaitliuko parodymų ir pareiÅ¡kė kaltinamajam, kad tai ne pirmas ir ne paskutinis kraustymasis.

Ėjo kalba apie kapinių vietÄ - miÅ¡kÄ , kas kur turi bÅ«ti palaidotas. J. sakiusi, kad tėvo nei slaugys, nei laidos. K., J.s sÅ«nus buvo atėjęs pas senelį, už kÄ J. šį mušė, neleido bendrauti. J. atjungė tėvui elektrÄ Å«kiniame pastate. Kaltinamojo ir Å¡io liudytojo parodymus, kad kaltinamajam buvo atjungta elektra iÅ¡ gyvenamojo namo į Å«kinį pastatÄ patvirtina ir teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma (t.2, b.l. 124).Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad liudytoja E. R. kaltinamÄ jį matė visiÅ¡kai kitomis aplinkybėmis ir kitu laiku, kai Å¡is kraustėsi iÅ¡ namo antro aukÅ¡to į gyvenamÄ jį namÄ , kÄ patvirtino apklausti teismo posėdyje liudytojai J.

M. ir V. K..Liudytojas J. M. parodė, kad kaltinamasis kraustymosi metu jo prašė padėti perneÅ¡ti baldus iÅ¡ namo į Å«kinį pastatÄ . Kartu buvo O. A., K., kuris Å¡iuo metu dirba Å vedijoje, ir K.. Tuo metu namuose buvo J. ir R. NeÅ¡ant baldus J. iÅ¡koliojo tėvÄ , iÅ¡vadindama tėvÄ â€žtriperiu“, „prideru“ dėl to, kad jos manymu, kaltinamasis iÅ¡ namų nešėsi per daug daiktų, tačiau kaltinamasis dukrai nieko nesakė.Liudytojas V. K. patvirtino, kad jis padėjo kaltinamajam kraustytis iÅ¡ namo į Å«kinį pastatÄ , ir kad kraustymosi metu buvo dar viena moteris, kuri dalino daiktus.Tai, kad pati nukentėjusioji nenuosekliai nurodo Å¡io epizodo aplinkybes, kurias teismo posėdyje patvirtina liudytoja E. R., kuri kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartų teismo įrodymų negalėjo dalyvauti ir girdėti kaltinamojo ir dukros konflikto, rodo, kad nukentėjusioji, reikÅ¡dama kaltinimus savo tėvui, turi ne visai teisėtų motyvų, o liudytoja E. R. turi siekį ir suinteresuotumÄ duoti kaltinamajam nepalankius, o nukentėjusiajai palankius įrodymus, juo labiau, kad kaip patvirtino pati liudytoja teismo posėdžio metu, ji yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi prieÅ¡ kaltinamÄ jį, su juo nebendrauja, o su nukentėjusiÄ ja jos santykiai geri.Pažymėtina ir tai, kad ir pačiame kaltinamajame akte nenustatyta nusikalstamos veikos konkreti vieta, laikas ir bÅ«das, kitos svarbios aplinkybės, todėl laikytina, kad jau pats kaltinimas yra ydingas.Tokiu bÅ«du byloje nėra jokių neginčijamųjų įrodymų, patvirtinančių šį kaltinamajam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ epizodÄ .Dėl 2012-08-19 kaltinamojo veiksmų.Å iame epizode kaltinamasis kaltinamas tuo, kad jis Å¡eimos narius iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais ir J.

G. baugino susidorojimu.Å is kaltinamas grindžiamas 2012-09-04 nukentėjusiosios pareiÅ¡kimu, jos ir liudytojos J. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau iÅ¡ duomenų visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kuo pasireiÅ¡kė kaltinamojo nusikalstamas veikimas.2012-09-05 pareiÅ¡kime nukentėjusioji tik abstrakčiai nurodo, kad kaltinamasis nuo 2012 m. sausio mėnesio kaltinamasis pastoviai grasina jÄ nužudyti ar sutrikdyti sveikatÄ , sunaikinti jos turtÄ . Kas vyko minimÄ epizodo dienÄ , nukentėjusioji nenurodo. Tik apklausta liudytoja 2012-10-12 nukentėjusioji parodo, kad minimÄ dienÄ tėvas vėl grasino susidoroti su ja, vadino Å¡eimos narius necenzÅ«riniais žodžiais, tuo metu, kai ji lauke buvo su sutuoktinio seserimi J.

K. (t.1., b.l. 56), tačiau ir iÅ¡ tokių jos paaiÅ¡kinimų neaiÅ¡ku, kokiais konkrečiais nusikalstamais veiksmais pasireiÅ¡kė kaltinamojo grasinimas susidoroti su nukentėjusiÄ jÄ .Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad konfliktas kilo be priežasties - jai bÅ«nant lauke su vyro seserimi, tėvas pradėjo įžeidinėti jos vyrÄ , reikalauti namo perraÅ¡ymo, pakeltu tonu žadėjo sudeginti, sumuÅ¡ti, kas skambėjo grasinamai. Liudytoja J. K. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio mėnesį ji padėjo J. nuimti svogÅ«nus ir kaltinamasis pasikvietė dukrÄ pasikalbėti dėl Å«kinio pastato perraÅ¡ymÄ .

J. sutiko ten jį leisti gyventi, tada kaltinamasis pradėjo jÄ kolioti, Å¡aukti ant J. vyro, taip pat pasakė, kad su visais susidorosiantis.Tačiau ir Å¡ie nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai neįrodo kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymių- iÅ¡ jų parodymų matyti, kad jo koliojimasis ir tariamas grasinimas buvo abstraktus, adresuotas ne konkrečiai nukentėjusiajai, bet J. vyrui ir bendrai visiems asmenims.Tokiu bÅ«du byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šį kaltinamajam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ epizodÄ .Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajame akte nenustatyta nusikalstamos veikos konkreti vieta, laikas ir bÅ«das, kitos svarbios aplinkybės, o tik abstrakčiai nurodyta, kad kaltinamasis Å¡iame epizode Å¡eimos narius iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais ir J.

G. baugino susidorojimu, todėl laikytina, kad jau pats kaltinimas yra ydingas, nes jame nurodytas laikotarpis yra neaiÅ¡kus.Dėl 2012-09-03 kaltinamojo veiksmų.Å is veikos epizodas kaltinamajam buvo inkriminuotas dėl jo grasinimo nukentėjusiajai „...atsimink, mama nuėjo, tau anksčiau bus laikas, tu atmink mane, tu gali pakliÅ«ti po traukiniu“, tačiau vėlgi tai gali bÅ«ti vertinama labai skirtingai ir nebÅ«tinai turi reikÅ¡ti, kad kaltinamasis padarys nukentėjusiosios sveikatai ar gyvybei pavojingÄ veikÄ .

Kad jau buvo minėta anksčiau, kad įrodyti tokį kaltinamojo siekį, atitinkantį BK 145 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius, turi bÅ«ti įvertintos tokio kaltinamojo veiksmo padarymo aplinkybės ir pateikti neginčijami įrodymai.Pažymėtina, kad valstybinis kaltintojas kaltę dėl Å¡iuo laiku kaltinamajam inkriminuojamos veikos epizodo grindė nukentėjusiosios parodymais ir minimÄ Ä¯vykio dienÄ užfiksuotais garso įraÅ¡u, Å¡io įraÅ¡o stenograma.Nukentėjusioji parodė, kad 2012-09-03 tėvas atėjo pas jÄ Ä¯ namus, kad atiduotų pečių, ir vėl pradėjo kaltinti pinigų grobstymu, vogimu, grasino, kad sugrius namas, kad dabar ir atėjo ir jos eilė nueiti į kapus, kaip ir jos mamai, kad ji paklius po traukiniu.IÅ¡ garso stenogramos, kuri atitinka ir byloje esantį garso įraÅ¡Ä (t.1, b.l. 64-68) matyti, kad epizodo dienÄ kaltinamasis atėjo pas nukentėjusiÄ jÄ bidono ir bakelio, kas patvirtina ir kaltinamojo paaiÅ¡kinimus, kad kaimynas J.

M. atėjo pas jį pasiskolinti bidonų, kurie buvo likę pas dukrÄ , todėl jai paskambino, kad gražintų, o vėliau nuėjo jų pasiimti.Tuo pačiu kalba prasidėjo ir apie pečių, kuris taip pat buvo pas nukentėjusiÄ jÄ ir kurį kaltinamasis norėjo susigrÄ Å¾inti. Prasidėjo derybos dėl jo kainos, kurios vėliau peraugo į konfliktinę situacijÄ â€“ kaltinamasis vėl pradėjo iÅ¡ naujo aiÅ¡kinantis pinigų dingimo aplinkybes, norėdamas tai įrodyti aukÅ¡tesnėse instancijose, į kÄ reaguodama nukentėjusioji užvedė kalbÄ dėl Å«kinio pastato, kurį kaltinamasis norėjo įteisinti ir kurį nukentėjusioji pasakė nugriausianti, kadangi jis stovi ant jos žemės. Ä® tai reaguodamas kaltinamasis jai atsakęs, kad tuomet grius ir jos namas.

BÅ«tent tokiomis aplinkybėmis buvo pasakyti kaltinamojo žodžiai „atsimink, mama nuėjo, tau anksčiau bus laikas, tu atmink mane, tu gali pakliÅ«ti po traukiniu“, kurie vertintini kaip posakiai, pasakyti tarp tėvo ir dukros kilusio konflikto metu, kurių pasakymÄ galimai nulėmė nuolatinis ilgÄ laikÄ besitęsiantis konfliktas dėl dingusiu pinigų.IÅ¡ Å¡io garso įraÅ¡o taip pat girdėti, kad Å¡ių pokalbių metu pati nukentėjusioji ginče užima aktyviÄ pozicijÄ , kalba iÅ¡Å¡aukiančiai ir į tėvo visus pasakymus reaguoja ramiai, kas rodo, kad kaltinamojo pasakytų žodžių ji nepriėmė kaip realių grasinimų ir iÅ¡sakyti žodžiai jokio poveikio jos psichikai neturėjo, kad tai jau yra įprastas kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykių aiÅ¡kinimosi ir bendravimo bÅ«das.Tokiomis aplinkybėmis kaltinamojo pasakyti žodžiai taip pat neturi ryÅ¡io su BK 145 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtimi.Pažymėtina, kad ir Å¡iame epizode pats kaltinimas yra ydingas, nes kaltinamajame akte visiÅ¡kai nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis atliko žodinius veiksmus.

Dėl 2013-03-15 kaltinamojo veiksmų.Å is kaltinimas dėl kaltinamojo veiksmų -,,tave sutvarkysiu vienÄ kartÄ ir viskÄ užbaigsiu, sudeginsiu namÄ â€œ, ikiteisminio tyrimo metu buvo grindžiamas nukentėjusiosios pareiÅ¡kimu, jos ir liudytojų V. V., A. B., R. S. parodymais.J. G. 2012-09-04 pareiÅ¡kime nurodė, kad 2013-03-15, 17.30 val. tėvas A. S. su buvusia marčia E. S. vartojo alkoholį ir pakankami iÅ¡gėrę E. S. pradėjo vaikščioti apie namÄ , o tuo metu kaltinamasis skambindamas į duris Å¡aukė, kad vienÄ kartÄ jis jÄ sutvarkys, viskÄ užbaigs ir padegs namÄ , dėl ko ji iÅ¡sigando ir iÅ¡kvietė policijÄ , kuriai bÅ«nant pas jÄ namuose, kaltinamasis su E. S. vis skambinėjo į namus, norėjo pateikti į vidų ir aiÅ¡kintis ( 1 t., b.l. 1, 4 ).Tačiau teismo posėdyje apklaustas liudytoju pareigÅ«nas V.

V. paneigė nukentėjusiosios pareiÅ¡kime nurodomÄ aplinkybę, kad policijos pareigÅ«nams bÅ«nant pas jÄ namuose, kaltinamasis su E. S. vis skambinėjo į namus, norėjo pateikti į vidų ir aiÅ¡kintis, parodydamas, kad tuo metu buvo atėjusi moteris, su kuria kaltinamasis gėrė, ir kreipėsi į nukentėjusiÄ jÄ vardu, norėdama su Å¡ia pakalbėti, tačiau kaltinamasis atėjęs nebuvo. Netikėti Å¡io liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jis yra pareigÅ«nas, vykdantis savo pareigas ir nesuinteresuotas bylos baigtimi.Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013-03-15 jai bÅ«nant namuose su brolio antra žmona R. pradėjo skambinti buvusi jos vyro žmona E. S. ir norėjo su ja bendrauti, tačiau kadangi Å¡i buvo iÅ¡gėrusi, ji nenorėjo bendrauti.

E. S. gyrėsi, kad gėrė kartu su jos tėvu. Ji pro virtuvės langÄ matė, kaip E. S. su jos tėvu ėjo jos namo durų link, paskui pasigirdo skambutis į duris, už kurių stovėjo tėvas ir jai grasino, kad sudegins namÄ , o E. vaikščiojo aplink namo langus. Ji iÅ¡kvietė policijÄ .Tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad jau pirminiame savo pareiÅ¡kime nukentėjusioji pareigÅ«nams pateikė klaidingÄ informacijÄ , teismui kyla pagrįstų abejonių dėl jos parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, teisingumo ir patikimumo, jų nepatvirtina ir kiti byloje esantys duomenys.

Liudytoja R. S. parodė, kad 2013-03-15 ji buvo atvažiavusi pas J., kuri greitai jÄ pasikvietė vidun, nes skambinėjo buvusi jos vyro žmona E. ir reikalavo susitikti; kad joms bÅ«nant namuose, E. ėjo aplink namÄ daužydama į langus, o tėvas skambino į duris. J. buvo iÅ¡sigandusi nuo grasinimų, todėl iÅ¡kvietė policijÄ , o atvykus pareigÅ«nams, J. jiems sakė, kad kaltinamasis jai grasina - užmuÅ¡, sugniužys galvÄ . Tačiau Å¡i vienintelė tiesioginė liudytoja patvirtino, kad pati ji grasinimų negirdėjusi- apie tai, kad tėvas grasino padegti namÄ , pakiÅ¡ti J. po traukiniu, sudaužyti galvÄ , jai buvo žinoma tik iÅ¡ J.

Tiesiogiai grasinimų negirdėjo ir atvykę į įvykio vietÄ pareigÅ«nai - kad kaltinamasis grasino nukentėjusiajai jiems buvo žinoma iÅ¡ pačios nukentėjusiosios, tačiau kokiais žodžiais pasireiÅ¡kė grasinimas, jie nurodyti negalėjo. Daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių nukentėjusios nurodomas aplinkybes, kad pas jÄ atėjęs kaltinamasis skambino jai į duris ir sakė grasinamus žodžius ,,tave sutvarkysiu vienÄ kartÄ ir viskÄ užbaigsiu, sudeginsiu namÄ â€œ, byloje nėra.Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad dėl 2013-03-15 įvykio jo dukra viskÄ iÅ¡galvojo, kad jis neva vaikščiojęs apie jos namo langus ir grasinęs jai, dėl ko iÅ¡kvietė policijÄ , nors tÄ dienÄ jis net nematė dukros, nes nebuvo išėjęs iÅ¡ Å«kinio pastato.

TÄ dienÄ pas jį buvo atvažiavusi jo buvusi marti E. S. iÅ¡ Airijos su savo broliu Ž. B.. Atėję pas jį pareigÅ«nas V. rado jį sėdintį Å«kiniame pastate su maike.Tokie jo parodymai nepaneigti.Be to, jo paaiÅ¡kinimus, kad jam inkriminuojamo epizodo metu kaltinamasis nebuvo išėjęs iÅ¡ Å«kinio pastato, patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai Ž. B. ir M. L..Liudytojas Ž. B. parodė, kad 2013-03-15 jo sesuo E. S. grįžo iÅ¡ užsienio ir paprašė pas jį nuvežti Å¡iÄ Ä¯ svečius pas kaltinamÄ jį.

Dar buvo atėjusi kaltinamojo kaimynė. E. panoro pakalbėti su J., bet kaltinamasis dar bandė Å¡iÄ perkalbėti, kad neitų, nes J. vėl gali raÅ¡yti pareiÅ¡kimus. E. išėjus pas J., jis liko su kaltinamuoju. Grįžusi E. pasakė, kad situacijos pagerinti nepavyko, ir tuo metu atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie kaltinamajam patarė nevaikščioti pas J., nes Å¡i nuolat raÅ¡anti pareiÅ¡kimus. Pabuvę pas juos, pareigÅ«nai nuėjo pas J. VisÄ tÄ laikÄ iÅ¡ Å«kinio pastato kaltinamasis niekur nebuvo išėjęs.Liudytoja M.

L. parodė, kad 2013 m. kovo mėnesį buvo atėjusi pas kaltinamÄ jį dėl savo problemų. Netrukus atėjo jo marti E. su broliu Ž. Vis buvo Å«kiniame pastate, ir bendravo. E. norėjo paskambinti J, nes iÅ¡ kalbos suprato, kad Å¡i norinti aplankyti J. Po kurio laiko E. išėjo, o jie liko kambary. Jai einant namo, pastebėjo ateinančius pareigÅ«nus.Netiesiogiai kaltinamojo paaiÅ¡kinimus patvirtino ir teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nas V. V., parodydamas, kad jiems nuėjus pas kaltinamÄ jį į Å«kinį pastatÄ jį rado geriantį su viena moterimi ir kaltinamasis jiems sakė, kad dukrai jis negrasino ir durų nelaužė, bei pareigÅ«nas A.

B., analogiÅ¡kai parodydamas, kad kaltinamasis buvo iÅ¡gėręs, bet neagresyvus, kuris jam paaiÅ¡kino, kad nieko Å¡is negÄ sdino ir pas dukrÄ nuėjęs nebuvo, kad su dukra norėjo pakalbėti tik moteris, kuri buvo pas kaltinamÄ jį, kad su dukra vyksta ginčas dėl turto.Netikėti Å¡ių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie yra nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi, papildantys vieni kitus, neprieÅ¡tarauja ir kaltinamojo paaiÅ¡kinimais, todėl teismas vadovaujasi Å¡ių liudytojų ir kaltinamojo parodymais ir daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nepadarė ir Å¡ios jam inkriminuojamos veikos epizodo.Apibendrinant visÄ kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų grandinę ir bylos nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad kai kurie kaltinamojo žodžiai iÅ¡ tikrųjų galėjo bÅ«ti vertinami pagal BK 145 str. 2 d., tačiau kaltinamasis, sakydamas tokio pobÅ«džio žodžius, neturėjo tikslo įbauginti nukentėjusiosios, nesiėmė jokių realių veiksmų, kad bÅ«tų įgyvendinti jo žodiniai veiksmai.Be to, BK 145 str. 2 d. inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiÅ¡kumo, o tie veiksmai turi bÅ«ti atlikti per palyginti trumpÄ laikÄ , vėlesni veiksmai turi bÅ«ti neatsitiktiniai, o turi bÅ«ti susiję su ankstesniaisiais.

Tik tada tokius veiksmus galima laikyti sistema. Å iuo atveju nurodomas daugiau kaip metų laikotarpis kelia abejonių dėl BK 145 str. 2 d. numatyto bÅ«tinojo įrodyti- sistemiÅ¡kumo požymio. IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, kad kaltinamojo veiksmai yra atsitiktinio pobÅ«džio ir sÄ lygoti ne kaltinamojo vieningos tyčios nusikalstamai veikti prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ tam tikrÄ periodÄ â€“ jo veiksmai pasireikÅ¡davo tik tuomet, kai kildavo konfliktinės situacijos dėl pinigų vagystės ir Å«kinio pastato priklausomumo, kurių metų įsikarščiavęs kaltinamasis neparinkdavo žodžių savo priekaiÅ¡tams iÅ¡reikÅ¡ti, nesugebėdavo tinkamai motyvuoti ir pateisinti savo veiksmus.Pažymėtina ir tai, kad konfliktinių situacijų metu aktyvios ir iniciatyvios buvo abi ginčo pusės- tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji, bÅ«dami abu sudėtingo charakterio ir principingi, aktyviai gynė savo pozicijas ir interesus, kartu su teisinėmis priemonėmis panaudodami ir ne visai tinkamas bei teisėtas priemones bei bÅ«dus.Dėl Å¡ių priežasčių teismas sutinka su kaltinamo teisiamojo posėdžio metu iÅ¡sakyta pozicija, kad visi jam pareikÅ¡ti kaltinimai yra dukros iÅ¡galvoti, nes ji norėjo jį iÅ¡varyti iÅ¡ namų, o vėliau ir iÅ¡ Å«kinio pastato, dėl kurio teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, todėl specialiai tuo metu viskÄ iÅ¡galvojo ir nuolat rašė pareiÅ¡kimus dėl grasinimų, kad pirmiausia prasidėjo civilinė byla dėl iÅ¡keldinimo, o kai baudžiamoji byla pasiekė teismÄ , dukra baigė raÅ¡inėti dėl pareiÅ¡kimus.

Tam, kad įrodyti kaltinamojo padarytÄ nusikalstamos veikos subjektyviÄ jÄ ir objektyviÄ jÄ pusę, visi įrodymai įrodomÄ ja prasme turi bÅ«ti stiprÅ«s, neginčijami bei nekeliantys abejonių. Ä®rodymai turi pilnai pagrįsti kaltinamojo padarytÄ veikÄ , papildyti vienas kitÄ ir bÅ«ti sistemoje, o ne bÅ«ti tik nepagrįstų faktų, teismui pateiktų kaip įrodymai, kratinys. Tokiu bÅ«du, iÅ¡tyrus teisme ir įvertinus byloje esančių visumÄ Ä¯rodymų, kuriais grindžiama kaltinamojo padaryta veika, nustatyta, kad Å¡ie įrodymai yra abejotini ir neįrodantys kaltinamojo padarytos veikos, pagrįsti tik prielaidomis, nors Å¡ioje byloje valstybinis kaltintojas teismui turėjo pateikti neginčijamus kaltumo įrodymus.Prielaidomis nuosprendis grindžiamas bÅ«ti negali, nes jos neparemtos kitais bylos įrodymais, todėl visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai.

Taigi, nesant byloje neginčijamų įrodymų, kad A. S. padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ , jis pagal LR BK 145 str. 2 d. iÅ¡teisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5d. 1p.).Pažymėtina, kad tokiÄ praktikÄ formuoja ir aukÅ¡tesnės instancijos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-4 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013, Kauno apygardos teismo 2013-12-23 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-988-175/2013).A. S. skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.Priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nukentėjusios pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl 3000 Lt. neturtinės žalos atlyginimo (t.2., b.l. 51-53) paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), o jos praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas už advokato teisines paslaugas atmestinas.Å iuo atveju civilinė ieÅ¡kovė turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.Teismas, vadovaudamasis LR BPK 304-307 str., n u s p r e n d ž i a:

A. S. pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. iÅ¡teisinti, jam nepadarius veikos, turinčio nusikaltimo požymių.A. S. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti nepakeistÄ iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.J. G. civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.J. G. praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡laidas už teisines advokato paslaugas atmesti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                               Diana Atajeva