Legislator Case Law & Legislation
8275da30-2689-48fe-868b-4da3f8a4f48c AI generated

8275da30-2689-48fe-868b-4da3f8a4f48c · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 8275da30-2689-48fe-868b-4da3f8a4f48c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

N., Stefanijai J. S., atstovui advokatui Algimantui Pileckiui, kaltinamajam S. L.,gynėjui advokatui Vidui PeikÅ¡teniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

8275da30-2689-48fe-868b-4da3f8a4f48c · Å iaulių apygardos teismas: Paminklas Å¡iuo metu dar nepastatytas, tačiau bendrovė pateikė paminklo sÄ matÄ apie septynis tÅ«kstančius du Å¡imtus litų. Gauna dvi pensijas, nes buvo iÅ¡tremta su tėveliais. IÅ¡ viso gauna 810 Lt pensijÄ . PraÅ¡o kaltinamÄ jį pripažinti kaltu ir jam skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.             Nukentėjusioji J. N. apklausiama liudytoja paaiÅ¡kino, kad Å¡eimoje ji yra vyriausia sesuo, žuvusysis jai buvo brolis. Apie įvykį nieko nežino, viskÄ jai papasakojo mama.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                          Baudžiamoji byla Nr. 1-34-519/2013                                                                         Teisminis proceso Nr. 1-73-1-00307-2011-6                                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; 1.1.8.1.; 1.2.3.1.; 1.2.3.2.8.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; (S) 2.1.15.3.3.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.

                                                                                                                                                                                                                                                                         ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 31 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš pirmininkaujančio Gražvydo Poškaus,teisėjų Vaclovo Iždono ir Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, dalyvaujant prokurorui Ernestui Armalui,nukentėjusiosioms J.

N., Stefanijai J. S., atstovui advokatui Algimantui Pileckiui, kaltinamajam S. L.,gynėjui advokatui Vidui PeikÅ¡teniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje S. L., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

S. L. dėl asmeninių paskatų, kilus tarpusavio konfliktui su S. S. 2011-05-06 apie 17:40 val., tikslus laikas nenustatytas, bÅ«damas neblaivus, vieÅ¡oje vietoje - prie prekybos centro (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė ne mažiau 9 smÅ«gių nukentėjusiajam S. S. kumščiais ir spardydamas jį kojomis į galvÄ : abu smilkinius, deÅ¡inės akies virÅ¡utinį vokÄ , virÅ¡utinės lÅ«pos abi puses, bei kairės rankos dilbio sritį, ir kitas kÅ«no vietas, padarė jam netaisyklingos formos poodines kraujosruvas kaktos vidurinėje dalyje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujosruvÄ galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose virÅ¡ugalvio kairės pusės virÅ¡utinėje srityje, poodinę kraujosruvÄ kaktos deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inio antakio iÅ¡orinėje srityje, deÅ¡iniame smilkinyje ir deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose ir kraujo iÅ¡laja po deÅ¡inės akies obuolio jungine, nosies sumuÅ¡imÄ su odos nubrozdinimu nosies nugarėlės virÅ¡uje bei nedidele kraujo iÅ¡laja po kairės akies obuolio jungine vidinėje srityje, poodines kraujosruvas abiejose lÅ«pose su odos nubrozdinimu virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inėje pusėje pigmentinės odos srityje ir atitinkamai esančiomis kraujosruvomis abiejų lÅ«pų gleivinėse, abipusį kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudusį galvos smegenis ir po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, galvos sumuÅ¡imo židinius su kraujosruvomis kairio galvos smegenų pusrutulio branduolių srityje bei galvos smegenų kamiene, su ryÅ¡kiais židininės neurologiniais požymiais sukėlę gyvybei pavojingÄ bÅ«senÄ â€“ smegenų komÄ , netaisyklingos formos poodinę kraujosruvÄ kairio dilbio virÅ¡utinio – vidurinio trečdalių ribos iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvÄ pilvo virÅ¡utinės dalies kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinę kraujosruvÄ kairiame klubo Å¡one, netaisyklingos formos odos nubrozdinimÄ deÅ¡inės alkÅ«nės užpakaliniame pavirÅ¡iuje.

Nuo stipraus galvos sumuÅ¡imo pasėkoje padaryto kraujo iÅ¡siliejimo abipus po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudusio galvos smegenis bei galvos smegenų sumuÅ¡imo kairio smegenų pusrutulio ir galvos smegenų kamieno srityje sukėlė ryÅ¡kius neurologinius židininius požymius ir gyvybei pavojingÄ bÅ«senÄ Â - smegenų komÄ , dėl ko S. S. nuo suduotų smÅ«gių į galvÄ visumos 2011-05-12 01:11 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje mirė, ir taip tyčia jį nužudė.Apklaustas kaltinamuoju S. L. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad 2011-05-06 su bendradarbiais po darbo prie miÅ¡ko, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ventė Stasines.

Buvo susirinkę apie 10–11 bendradarbių, visi bendrai iÅ¡gėrė litrÄ , gal pusantro degtinės ir grįžo. Jis gėrė nedaug, buvo apsirengęs darbiniais rÅ«bais. Jį pavežė iki namų ir prie (duomenys neskelbtini) iÅ¡leido. Grįžo namo į nuomojamÄ butÄ ir ten rado E. K. su D. L.. Jis kiek pamiegojo ir po to pasiÅ«lė             E. K., nueiti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“. Kartu ėjo ir D. L.. Parduotuvėje jis nusipirko butelį alaus, o E. K. ir D.

L. - energetinių gėrimų. Parduotuvėje prie jų pristojo nukentėjusysis, kad nupirktų jam iÅ¡gerti. Jo nepažinojo, tada jį pirmÄ kartÄ matė. Jis priėjo, kai stovėjo prie kasų. Kadangi jis nebuvo nusiteikęs su nukentėjusiuoju bendrauti, tai pasakė, kad atstotų. Jie su E. K. ir D. L. namo iÅ¡ parduotuvės išėjo pirmiau nei nukentėjusysis. Kai išėjo iÅ¡ parduotuvės nepamena, ar matė nukentėjusįjį, taip pat ar matė muÅ¡tynes, kurių metu kas nors muÅ¡tų nukentėjusįjį.

Parėjęs namo iÅ¡gėrė alaus ir žiÅ«rėjo televizorių. BebÅ«nant namuose pas jį dar atėjo bendradarbis V. L., jis atsinešė dar alaus, kartu jį iÅ¡gėrė. Kai atėjo bendradarbis, namuose E. K. ir D. L. nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, nes kai jį sulaikė tyrėjas, kabinete buvo dar kiti kriminalistai, jie grasino, kad jį primuÅ¡, sakė, kad nepamatys dienos Å¡viesos, taip pat nurodė prisipažinti bei sakyti kÄ jis padarė. Pirmieji parodymai buvo gauti naudojant psichologinį spaudimÄ .

Šios apklausos metu tyrėjos kabinete gynėjo nebuvo. Jis nepamena tokių įvykio aplinkybių, kurios užfiksuotos apklausos protokole. Po to kai jis mėgino nusižudyti, jam buvo paskirti vaistai ir dėl jų poveikio jis nieko neprisimena, todėl nepamena savo pirminių parodymų. Dėl patirto spaudimo prisipažinti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat jis skundų niekam nerašė, nes bijojo. Apie grasinimus jis nieko nesakė ir teisėjui kai buvo sprendžiamas kardomosios priemonės klausimas, nes irgi bijojo.

Šiuo metu dirba statybose. Yra ramaus būdo, sutaria su bendradarbiais, nėra nieko sumušęs. Nukentėjusioji S. J. S. apklausiama liudytoja paaiškino, kad žuvusysis buvo jos sūnus. Gegužės 6 d. sūnus grįžo namo blaivus. Apie 17 val. sūnus pasakė, kad išeina. Paprašė jo ilgai nebūti, nes reikės maisto parnešti. Jai bekalbant rožančių paskambino į duris, o jas atidarius, pamatė moterį, kuri sakė bėgti žiūrėti, nes jos sūnų užmušė prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“.

Tai išgirdusi, ji sutriko, nubėgo prie prekybos centro. Tuo metu jau buvo atvažiavusi greitoji pagalba, viena moteris pasakė, kad sūnų jau įkėlė į greitosios pagalbos automobilį. „(duomenys neskelbtini)“ nuo jos namų yra netoli, už kelių namų. Nuo tada, kai sūnus išėjo iš namų, iki tol, kol jai pranešė, kad sūnų užmušė, praėjo apie 10–15 minučių. Sūnus nors ir išgerdavo, tačiau padėdavo jai gyventi, namus tvarkydavo, grindis plaudavo, prekių iš parduotuvės parnešdavo.

SÅ«nus girtas triukÅ¡mo nekeldavo, galėdavo jam pinigus patikėti, jis nupirkdavo produktų, grÄ Å¾Ä atiduodavo. SÅ«nus dirbo atsitiktinius darbus, plyteles klodavo. Jis ir oficialiai dirbo, ir samdomus darbus. VasarÄ ir uogų, grybų pririnkdavo, tačiau prieÅ¡ mirtį niekur nedirbo. Ji pati turi problemų dėl sveikatos, pripažino kataraktÄ , reikia operuotis, vaistus reikia pirkti. Visos ligos po Å¡io įvykio paaÅ¡trėjo. Ji praÅ¡o tenkinti jos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tiek kiek tai liečia turtinę, tiek neturtinę žalÄ .

Paminklas Å¡iuo metu dar nepastatytas, tačiau bendrovė pateikė paminklo sÄ matÄ apie septynis tÅ«kstančius du Å¡imtus litų. Gauna dvi pensijas, nes buvo iÅ¡tremta su tėveliais. IÅ¡ viso gauna 810 Lt pensijÄ . PraÅ¡o kaltinamÄ jį pripažinti kaltu ir jam skirti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.             Nukentėjusioji J. N. apklausiama liudytoja paaiÅ¡kino, kad Å¡eimoje ji yra vyriausia sesuo, žuvusysis jai buvo brolis. Apie įvykį nieko nežino, viskÄ jai papasakojo mama.

Turėjo iÅ¡laidų laidotuvėms, taip pat reikėjo vežti į (duomenys neskelbtini) reanimobiliu, samdyti transportÄ , mokėti gydytojui, tačiau už tai kvitų neiÅ¡davė. Dėl salės nuomos ir kitas iÅ¡laidas patvirtinančius kvitus pateikė. PareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti. Laidotuvių iÅ¡laidos bendrai sudaro kaip nurodyta ieÅ¡kinyje. 1040 Lt gavo iÅ¡ „Sodros“, todėl galima ta suma mažinti ieÅ¡kinį. Dar praÅ¡o priteisti penkis Å¡imtus tÅ«kstančių litų neturtinės žalos.

Å iuo metu dar nepastatė paminklo, reikės vėliau ir kapines tvarkyti. Brolis jai padėdavo, nes nuo jos jis gyveno už kelių namų. Jis padėjo dirbti visus Å«kio darbus, vyriÅ¡kus darbus, remontus, nes ji yra iÅ¡situokusi, gyvena viena. Brolio mirtis jÄ labai paveikė, iki Å¡iol negali atsigauti, po brolio mirties bijo viena iÅ¡eiti į gatvę, į darbÄ bijo eiti, nes pro parkÄ reikia eiti. Iki Å¡iol vartoja vaistus. Po brolio mirties mama visai pasiligojo, be vaistų negali gyventi. Alkoholinių gėrimų kainos į civilinį ieÅ¡kinį neįrašė. Brolis vartodavo alkoholį, tačiau tai jam netrukdė padėti mamai.            Liudytoju apklaustas E. K. paaiÅ¡kino, kad S. L. yra jo draugas, jų santykiai draugiÅ¡ki.

Žuvusiojo nepažinojo. Ä®vykio dienÄ , gegužės 6 d., kartu su drauge D. L. laukė grįžtant iÅ¡ darbo S. L.. Jie visi kartu nuomojosi butÄ , kartu gyveno. S. L. grįžo apie pusę Å¡eÅ¡ių ir paprašė, kad jie palydėtų jį iki „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi planavo eiti pas D. mamÄ , tai sutiko jį palydėti į „(duomenys neskelbtini)“. Prie „(duomenys neskelbtini)“ sutiko S. S.. Jis prašė leisti kartu iÅ¡gerti, tačiau S. L. nesutiko, nes S. S. neturėjo pinigų prisidėti.

Tada nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“, kur S. L. nuėjo prie alaus, o jie su D. L. irgi netoliese buvo. Tada vėl atėjo S. S., prašė kartu leisti iÅ¡gerti, bet S. L. nesutikus, Saulius išėjo iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“. S. L. pasiėmė alaus, ir jie nuėjo prie kasos. Išėjus iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ S. L. su S. S. apsistumdė, nes S. S. laukė prie „(duomenys neskelbtini)“ netoli laiptų. Kaltinamasis porÄ kartų pečiu pastÅ«mė S. S.: užkliudė jį pečiu, porÄ kartų rankomis pastÅ«mė, smÅ«gių nesudavė.

S. S. nenugriuvo nuo pastūmimo, jie abu tik apsistumdė ir tada jis, S. L. ir D. L. nuėjo tolyn. Nueinant, jiems visiems trims namų link, matė, kad prie S. S. buvo pribėgę trys asmenys iš (duomenys neskelbtini) banko pusės. Jie pribėgę šaukė: „Ko lindai prie mano šuns“ ir taip toliau, taip pat matė, kad jie sudavė S. S. smūgius, nuo kurių jis nugriuvo prie aikštelėje stovėjusio automobilio priekio ir pradėjo jį spardyti. Kai kažkokia iš parduotuvės išėjusi moteris pradėjo šaukti, šie trys asmenys pabėgo.

Visa tai jis matė maždaug iÅ¡ aÅ¡tuonių metrų atstumo. Å ie asmenys buvo už jį aukÅ¡tesni, tamsiai apsirengę, juodomis kelnėmis, jam nematyti. Tuo metu jie S. L. vedė namo, nes jis buvo neblaivus, norėjo jį užrakinti, nes tik vienÄ raktÄ nuo buto turi. S. L. nusipirktÄ alų netoli banko, ant suolelio, iÅ¡gėrė. Kai buvo atsisėdę ant suoliuko, matė, kaip greitoji atvažiavo. Tuo metu S. L. paprašė nupirkti dar alaus. Jis nuėjo ir paėmė „(duomenys neskelbtini)“ alaus bei girdėjo, kaip apsauginis su pardavėja kalbėjosi apie tÄ Ä¯vykį.

Ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, apkaltino S. L., nes tyrėja jam pasakė, kad S. L. verčia kaltę ant jo. Å iandien teisme teisybę pasakoja, o tyrėjai melavo. Liudytoja apklausta D. L. paaiÅ¡kino, kad kaltinamÄ jį pažįsta, jų tarpusavio santykiai normalÅ«s, tačiau po to įvykio nebendrauja. Tikslios datos nepamena, tačiau tÄ dien buvo Stasinės ir tai įvyko prie „(duomenys neskelbtini)“. Ji, S. L. ir E. K. ėjo į „(duomenys neskelbtini)“ apsipirkti. Tuo metu ji ir E. K. buvo blaivÅ«s, o S. L. truputį iÅ¡gėręs. Prie jų parduotuvėje priėjo vyras.

Jis S. L. pasiÅ«lė iÅ¡gerti vyno, pasakė, kad jis už vienÄ butelį mokės, o už kitÄ â€“ S. L.. Prie kasos tas vyras paklausė S. L., ar jis sumokės už jo butelį. S. L. atsakė, kodėl kabinėjasi prie žmonių, jei negali sumokėti. Jie su E. K. pirko po kokteilį „Bode light“. KÄ pirko S. L., ji nepamena. Matė, kaip tas vyras kabinėjosi prie kitų parduotuvėje buvusių žmonių. Jiems iÅ¡einant iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“, tas vyras jau stovėjo lauke, prie maÅ¡inų aikÅ¡telės. Jie pradėjo eiti link namų, link „(duomenys neskelbtini)“ banko.

Paėjus apie 20 žingsnių, atsisukę pamatė, kad prie to vyro pribėgo trys stambÅ«s jaunuoliai ir nukentėjusiajam sudavė smÅ«gius, nuo ko jis nukrito ant maÅ¡inos. Dar girdėjo, kaip tie vyrai jam sakė, kad daugiau Å¡uns nemuÅ¡ ar kažkaip panaÅ¡iai. Moteris, kuri pardavinėjo gėles, juos iÅ¡vaikė. Tada jie nuėjo namo. Tuo metu gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Gal iÅ¡ laikraščių po trijų dienų sužinojo, kad tas vyras gulėjo ligoninėje ir mirė. Parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu teisme ji keičia, nes, kai pasakojo pirmÄ kartÄ , tyrėjas R. ja nepatikėjo.

Jis sakė nemeluoti, kad ji jų nedangstytų, nes pati gali nukentėti. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos pagarsino teismo posėdžio metu, davė, kai tyrėja pasakė, kad S. L. prisipažino ir kad filmuotoje medžiagoje matyti, kad jie prie to vyro kabinėjasi. Po įvykio su kaltinamuoju neteko bendrauti. Su E. K. bendrauja, anksčiau buvo artimi draugai, dabar Å¡iaip bendrauja. TiesÄ sako Å¡iandien, nes tyrėjas norėjo juos apgauti. Liudytoja apklausta L. B. paaiÅ¡kino, kad ji yra žuvusiojo sesuo.

Jai paskambino sesuo J. N. ir pranešė, kad brolį sumušė ir jis yra ligoninėje. Anksti ryte nuvyko į ligoninę, gydytojai sakė, kad brolis labai smarkiai sumuÅ¡tas, kad suspardytas galvos kamienas. Brolis buvo komos bÅ«senos, kÅ«nas buvo stipriai sumuÅ¡tas, apibintuota galva. Iki mirties sÄ monės neatgavo ir nekalbėjo.Liudytoja apklausta V. B. paaiÅ¡kino, kad yra kaltinamojo sesuo. Apie patį įvykį ji nieko negali nurodyti, tačiau gali charakterizuoti brolį. Å venčiant Kūčias įvyko toks įvykis, kurio metu jos su mama suprato, kad broliui reikalinga psichiatro pagalba, kad reikia jį gydyti.

Brolis S. L. elgėsi agresyviai. Pasilenkęs per stalÄ prie kito brolio Å¡aukė jam iÅ¡eiti į laukÄ , nes nori iÅ¡siaiÅ¡kinti, bandė jį pagriebti, bet jos suėmė jį ir iÅ¡vedė, užrakino, kad aprimtų. Pakvietė policijÄ , kad jį kažkiek nuraminti. Tada brolis buvo iÅ¡gėręs, nors dar pastovėjo. Po to įvykio kalbėjo su mama, kad jį reikia iÅ¡vežti gydytis. Kai jis užsipuolė, prašė jo aprimti, tačiau jis nekreipė dėmesio į mamos raminimus. Jis žiÅ«rėjo į Å¡eimos narius kaip į svetimus žmones.

Po tų Kūčių vakaro yra buvę ir daugiau incidentų. Švenčiant gimtadienį, atvažiavus į svečius, teko jiems išeiti, nes brolis buvo agresyviai nusiteikęs. Jai nežinoma ar brolis S. yra kreipęsis į gydytojus psichiatrus. Kalbėjosi su broliu apie jo elgesį, kai jis yra blaivus, bet jis sako, kad išgėręs savęs nevaldo. Žino, kad brolis vartoja vaistus, tačiau nežino nuo kokios ligos. Jis yra patyręs traumų, yra buvęs stipriai primuštas, jam buvo sumušta galva, tuo metu jo nepriėmė gydyti ligoninėje, nes išorinių sumušimų nebuvo, leido jam gydytis namuose.

Blaivus brolis yra neagresyvus, jį yra auklėjusi, kad negertų, mėgino jį iÅ¡sivežti pas save, kad suprastų, kaip smagu gyventi be alkoholio, tačiau kai grįžo, mamai sakė, kad tokio gyvenimo jis nenori. Liudytoja apklausta J. N. paaiÅ¡kino, kad atliko ikiteisminį tyrimÄ , bet jį baigė kita tyrėja, nes ji pakeitė darbÄ ir Å¡iuo metu dirba (duomenys neskelbtini) VPK kriminalistinių tyrimų poskyrio specialiste. Ji apklausė liudytojÄ E. K.. Jis pirma, dalyvaujant advokatui, buvo apklaustas kaip įtariamasis.

Parodymus davė savo valia, jokio poveikio apklausų metu ji nedarė, jam negrasino. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodymų nekeitė ir nenorėjo keisti. Buvo atliktas tyrimas, peržiÅ«rėta filmuota medžiaga, tačiau nebuvo užfiksuota kitų asmenų. Jų versija nepasitvirtino. Jis pas jÄ ateidavo ir ne dėl apklausų, konsultuodavosi, tačiau tuo metu neiÅ¡reiÅ¡kė noro keisti parodymus, nors galėjo taip padaryti. Apklausų metu jis minėjo, kad bijo S. L., todėl mano, kad dėl to gali keisti parodymus.

E. K. sakė, kad iÅ¡gėręs S. L. bÅ«davo agresyvus. SprendimÄ nutraukti tyrimÄ prieÅ¡ E. K. priėmė ne tyrėja, o prokuroras.Liudytoja apklausta E. A. paaiÅ¡kino, kad kaltinamojo nepažįsta, įvykio metu dirbo trečioje kasoje kasininke. Nukentėjusysis, kuris nieko nepirko, praėjo pro jos kasÄ , Å¡alia stovėjo, bendravo su moterimis, mama ir dukra. Ji girdėjo, kad nukentėjusysis sakė, kad jos yra jo kaimynės. Mano, kad jis buvo truputį iÅ¡gėręs, tai matėsi iÅ¡ jo kalbos, kai bendravo su moterimis.

Su jomis nekonfliktavo, tik garsiai kalbėjo, juokavo. Po to jis išėjo į laukÄ . Nematė, kas jį užpuolė, su kuo jis konfliktavo. Vėliau, kai moteris su gėlėmis lauke pradėjo Å¡aukti, atsisukusi pamatė, kad nukentėjusiajam du vaikinai sudavė du smÅ«gius – vienas sudavė ranka, kitas spyrė į kojÄ . IÅ¡ nugaros matė tuos vaikinus, neprisimintų, kaip jie atrodo, nei anksčiau, nei dabar jų neatpažintų, tik prisimena, kad tie jaunuoliai stovėjo už jos ir taip pat buvo parduotuvėje, o iÅ¡ jos išėjo kartu.

Kiek pamena, tai parduotuvėje nukentėjusiojo nematė kabinėjantis prie tų dviejų vaikinų. Liudytoju apklaustas M. Ž. paaiÅ¡kino, kad įvykio metu dirbo tyrėju. Teko dalyvauti atliekant procesinius veiksmus Å¡ioje baudžiamojoje byloje, tÄ parÄ buvo atsakingas už smurtinius įvykius. Gali bÅ«ti, kad apklausė liudytojÄ D. L., tačiau tiksliai dabar nepamena. Visada liudytojus apklausia, suraÅ¡ydamas jų pasakojimÄ pagal jų žodžius, o jie perskaito, pasiraÅ¡o. Jeigu liudytoja buvo apklausta, tai turi bÅ«ti pasiraÅ¡iusi protokole, kad protokolas suraÅ¡ytas iÅ¡ jos žodžių teisingai.

Kiek pamena, filmuotoje medžiagoje pagal liudytojų parodymus buvo nustatyti kalti asmenys, ir tÄ pačiÄ dienÄ pristatyti ir apklausti. Jis atliko tik priminius veiksmus, po to perėmė kitas tyrėjas. Gali bÅ«ti, kad „karÅ¡tais pėdsakais“ po liudytojos D. L. parodymų važiavo į butÄ ir paėmė daiktus, tiksliai dabar nepamena, nes praėjo daug laiko, viskas yra suraÅ¡yta byloje. Kiek pamena, sulaikė du įtariamuosius, vienas sėdi Å¡iandien salėje, kito nėra. Buvo du vaikinai įtariamieji, o merginos nesulaikė, nes ji įvykyje nedalyvavo, tik matė.

Oficiali D. L. apklausa galėjo bÅ«ti viena, tačiau gali bÅ«ti, kad su ja bendravo, neoficialiai kalbėdamas kaip su žmogumi. Liudytoja apklausta D. U. paaiÅ¡kino, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusiojo tai pat nepažinojo. Ä®vykio dienÄ dirbo „(duomenys neskelbtini)“, pirmoje kasoje, esančioje arčiausiai įėjimo. Dienos nepamena, ji teisingai nurodyta jos pradinėje apklausoje, tačiau įsidėmėjo, kad du neblaivÅ«s vaikinai pirko kasoje, jai sakė greičiau dirbti. Kaip Å¡ie vaikinai buvo apsirengę, ji nepamena.

Atleidinėjo žmones, kai iÅ¡girdo lauke Å¡aukiančiÄ moterį ir pasilenkusi pamatė, kad lauke prie automobilių aikÅ¡telės stovėjo vyras, Å¡alia Å¡aukė moteris ir dar du vaikinus. Matėsi, kad tie du vaikinai bėgo link to žmogaus, link Å¡io vyro. Tai buvo tie patys du vaikinai, kurie pirko jos aptarnaujamoje kasoje. VisÄ veiksmÄ ji matė per langÄ . Nepamena, prie kokio automobilio vyko veiksmas. Gerai matė tik vyrÄ ir tuos du vaikinus, o Å¡aukiančiÄ moterį užstojo (duomenys neskelbtini).

Vėliau nežiÅ«rėjo, nematė kaip viskas vyko, dirbo toliau. TÄ dienÄ , po įvykio, geriau prisiminė įvykio aplinkybes, todėl praÅ¡o vadovautis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie yra teisingi. Liudytoja apklausta J. F. paaiÅ¡kino, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjusįjį pažinojo iÅ¡ matymo kaip pirkėjÄ , nes jis netoliese gyvena. Ä®vykio metu parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vyr. kasininke. Matė, kad įvykio dienÄ nukentėjusysis vaikščiojo po parduotuvę, nes ji tvarkėsi parduotuvėje.

Su nukentėjusiuoju nebendravo, tačiau matė, kad jis buvo neblaivus. Parduotuvėje jis su kažkuo kalbėjo, bet nepamena, su kuo. Kaltinamojo parduotuvėje ir muÅ¡tynių lauke, nematė. Po sÄ myÅ¡io pro langÄ aikÅ¡telėje prie maÅ¡inos matė gulintį nukentėjusįjį, kuris atsisėdo ir vėl nugriuvo. Tuo metu parduotuvėje buvo vienas apsaugos darbuotojas. Nepamena ar jis buvo išėjęs į laukÄ aiÅ¡kintis dėl įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė įvykio aplinkybes ir teisingai nurodė laikÄ , todėl praÅ¡o remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Liudytoju apklaustas V. L. paaiškino, kad 2011-05-06, po darbo, (duomenys neskelbtini), bendradarbiai šventė Stasines. Jų buvo apie 10 bendradarbių. Nepamena, kokio ir kiek alkoholio jie išgėrė, tačiau patvirtina, kad tiek, kiek nurodyta jo ankstesniuose parodymuose. Gėrė visi, kartu ir S. L. vartojo alkoholį. Išsiskyrė apie 17 val. Su S. L. sutarė, kad po poros valandų ateis. Atėjęs pas S. L. į namus, jį rado belaukiantį. Jis namuose buvo vienas. Gėrė alų, nes L. L. turėjo namuose, taip pat ir jis dar atsinešė, tačiau kiek alaus išgėrė, nepamena.

S. L. nepasakojo, kÄ jis veikė prieÅ¡ jam ateinant. Nepamena, kad kartu bÅ«tų į parduotuvę ėję. Nakvojo pas S. L.. S. L. gali charakterizuoti kaip ramų, uždarÄ , lėtÄ Å¾mogų bei pasakyti, kad ir iÅ¡gėręs jis bÅ«na ramus.Liudytoja apklausta S. S. paaiÅ¡kino, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Ä®vykio dienÄ , 2011 m. gegužės mėnesio pradžioje, galėjo bÅ«ti iki 9 dienos, nes po to iÅ¡vyko, prie „(duomenys neskelbtini)“ buvo palikusi savo automobilį.

Išėjusi iÅ¡ „(duomenys neskelbtini)“ banko, nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Parduotuvėje buvo labai trumpai, gal apie 10 min. Išėjusi iÅ¡ parduotuvės pamatė į savo automobilio, kuris stovėjo priekiu į parduotuvę, keleivio pusės priekinį ratÄ atsirėmusį vaikinÄ , jis atrodė miegantis, Å¡nopavo. Vaikinas atrodė be sÄ monės, tačiau iÅ¡orinių sumuÅ¡imo žymių nesimatė, tik, atrodo, deÅ¡inė ranka buvo kruvina. Jį kalbino moteris, kuri rankose turėjo gėles.

Ji jo klausinėjo, ar Å¡is suprato, už kÄ jį mušė. Ta moteris papasakojo, kad ji matė, kaip du jaunuoliai mušė šį žmogų. Sakė, kad tokie jauni ir taip žiauriai mušė. Sakė, kad, kai ji pradėjo Å¡aukti, tai jie nubėgo. Ta moteris pasakojo, kad tie, kurie mušė, buvo jauni. Rodė, kad tie vaikinai užlindo į deÅ¡inę pusę, o „(duomenys neskelbtini)“ bankas yra kairėje pusėje. Buvo kartu ir to vaikino draugas, bandė nukentėjusįjį kelti, bet Å¡is nesikėlė, nugriuvo, atsigulė.

Tas draugas vėliau išėjo, jis buvo iÅ¡gėręs. Jis buvo apie 40 m. amžiaus, aukÅ¡tesnio Å«gio, Å¡viesia stiuke, tačiau tai buvo ne kaltinamasis, visai nepanaÅ¡us į jį. Pamatė, kad tam vaikinui yra blogai, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir apsaugos darbuotojÄ . Pro Å¡alį ėjo dvi moterys, sakė, kad vaikinÄ pažįsta, kad Å¡alia jo mama gyvena, tai mergaitė nuėjo pasakyti jo mamai. Atvykusi greitoji pagalba, iÅ¡vežė vaikinÄ . Po įvykio ji buvo iÅ¡vykusi, nežinojo, kad ieÅ¡komi įvykį matę asmenys.

Liudytoju apklaustas R. B. paaiÅ¡kino, kad kaltinamojo nepažįsta. Ä®vykio metu dirbo „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), apsaugos darbuotoju. Kiek pamena,     2011-05-06 nukentėjusysis du kartus buvo atėjęs į parduotuvę. Å iaip jis gyveno netoliese pas motinÄ , buvo iÅ¡leistas iÅ¡ kalėjimo, ateidavo iÅ¡gėręs į parduotuvę, kabinėdavosi prie žmonių, praÅ¡ydavo nupirkti alaus, tai dar ko, keikdavosi. IÅ¡praÅ¡ydavo jį iÅ¡ parduotuvės, kad netrukdytų žmonėms.

TÄ dienÄ apsaugos kamerų monitoriuje matė, kaip į parduotuvę atėjo du vaikinai, panašūs į sėdinčius salėje (rodo į salėje esančius kaltinamÄ jį ir liudytojÄ V. L.) su spec. rÅ«bais, tačiau ar tai tikrai buvo jie, negali užtikrintai pasakyti. Kiek pamena, vieno kelnės buvo žalios, o gal džinsai. Tai prie jų prisikabino nukentėjusysis. KÄ kalbėjo, negirdėjo, nes monitoriuose garso nėra, tik vaizdas matosi. Stebėjo juos, kad ko neįvyktų. Po to tie vyrukai ir nukentėjusysis išėjo į laukÄ .

Kamerų lauke nėra, apsaugos kameromis yra stebimas tik parduotuvės vidus. Po kiek laiko, maždaug po 10-15 min. kai išėjo vaikinai, atbėgusi kasininkė, pasakė, kad primušė žmogų prie parduotuvės. Išėjęs lauk, pamatė prie automobilio, kurio markės neprisimena, gulintį žmogų. Jis gulėjo aukštielninkas, karkavo, tačiau išoriškai jokių sumušimo žymių nesimatė. Apie įvykį pranešė 112, sakė, kad reikalinga greitoji pagalba. Atvažiavus greitajai, padėjo įkelti nukentėjusįjį ir jį išsivežė.

Liudytoja apklausta S. R. paaiÅ¡kino, kad ji yra kaltinamojo mama. Apie įvykį žino tik iÅ¡ E. K. pasakojimų, nes jie kartu gyveno su sÅ«numi S. L.. E. K. sakė, kad S. dėl Å¡io įvykio nekaltas. Po to, kai jį iÅ¡leido iÅ¡ areÅ¡tinės, jis pasakojo, kad trys vaikinai vedėsi Å¡uniukÄ , o pro Å¡alį ėjo nukentėjusysis ir spyrė jų Å¡uniukui. Tada du vaikinai jį primušė. TÄ patį jai patvirtino ir E. K. draugė D., kuri irgi buvo kartu. Skambino E. K. mamai, klausė, kÄ jai pasakojo.

V., jo mama, dabar jau mirusi, sakė, kad jos sÅ«nus tikrai nekaltas. Pats sÅ«nus irgi sakė, kad nieko nepadarė. Jis nelįsdavo į konfliktus, nebÅ«davo agresyvus. PrieÅ¡ penkerius, gal Å¡eÅ¡erius metus prigėrė vaistų, buvo reanimacijoje, jam buvo depresija. SÅ«nus gali iÅ¡keikti, apÅ¡aukti, iÅ¡juokti, bet tikrai nesimuÅ¡a. Tokie iÅ¡puoliai apie kuriuos pasakojo jos dukra V. B. buvo po vaistų vartojimo. SÅ«nus taip pat buvo patyręs galvos traumÄ . SÅ«nus tris kartus gulėjo psichiatrijos ligoninėje dėl depresijos, nes jam sunku iÅ¡kentėti, sako, kad geriau jau būčiau taip padaręs, nei dabar kad reikia kentėti už tai, ko nesu padaręs. Vakar vakare parašė žinutę, kad negali iÅ¡kentėti to, ko nėra padaręs, rašė, kad nusižudys.

Yra tekę rasti jį bandantį žudytis. PrieÅ¡ pusmetį buvo užsimetęs dirÅ¾Ä , vežė į ligoninę. SÅ«nus retkarčiais iÅ¡geria, tačiau nebÅ«na agresyvus. Tai ji mato, nes sÅ«nus gyvena su ja. Vienu metu nuomojosi butÄ , bet grįžo pas jÄ gyventi po nusikaltimo. SÅ«nus iÅ¡gėręs nebÅ«na agresyvus. Liudytoja apklausta S. A. paaiÅ¡kino, kad peržiÅ«rėjusi vaizdo įraÅ¡Ä iÅ¡ parduotuvės jame atpažino save. Ėjo į parduotuvę pirkti maisto ir matė muÅ¡tynes.

Matė, kad dviese vyrukai mušėsi susikibę, kad spardė vyrukas darbiniu tamsiai mėlynu kombinezonu. Datos, kada tai buvo, nepamena, buvo pavakarė. Veiksmas vyko netoli „(duomenys neskelbtini)“ durų. Įsidėmėjo du, kurie buvo susikibę, buvo ir daugiau žiūrovų. Vyrai buvo susikibę, vienas stambokas, o kitas – su mėlynu darbiniu kombinezonu. Susikibę buvo vyrai, stambesnysis nugriuvo, o vyrukas su mėlynu kombinezonu kelis sykius jam spyrė. Nugriuvo stambesnysis, tas, kuris mirė.

Matė, kaip spyrė, du, gal tris kartus, tikrai ne vienÄ kartÄ . Nepažinojo muÅ¡tynėse dalyvavusių asmenų. Tų asmenų pagal veidus negali prisiminti po tiek metų. Nematė, kad tÄ stambų asmenį muÅ¡tų kokie trys vaikinai. Nežino, ar muÅ¡tynės buvo tik prasidėjusios, pamatė, kad muÅ¡asi ir viskas, nestebėjo muÅ¡tynių iki galo, nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Pro parduotuvės langÄ irgi matė, kaip stambusis vyras guli nugriuvęs. Kai išėjo iÅ¡ parduotuvės, tas žmogus tebegulėjo ten, kur nukrito, o vyruko su mėlynais rÅ«bais nebebuvo.

Nepamena, kiek minučių užtruko parduotuvėje. Negali pasakyti ar įvykio vietoje buvo kokia moteris. Moteris su gėlėmis buvo išėjusi prie jų, priėjusi sakė jiems, kÄ daro. Kai išėjo, greitosios dar nebuvo, žmonės kalbėjo, kad iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Matė jį nukritusį ir gulintį prie maÅ¡inų, arčiau vienos, jis, matyt, buvo be sÄ monės. Matė, kad jis griÅ«damas atsitrenkė į maÅ¡inÄ . Å ias muÅ¡tynes matė atsitiktinai, taip pat nematė skelbimo laikraÅ¡tyje, jog ieÅ¡komi Å¡io įvykio liudytojai.

Su nukentėjusiojo mama pažįstamos iÅ¡ matymo, su ja tik pasilabina, o jos paprašė paliudyti, kai nukentėjusiojo mama jÄ atpažino iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o. Tiksliai ji negali apibÅ«dinti nukentėjusįjį muÅ¡usio asmens rÅ«bų, tačiau vieno iÅ¡ asmenų darbiniai rÅ«bai yra panašūs į dalyvavusio muÅ¡tynėse. IÅ¡ 2011-05-06 Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Prie pastato virÅ¡ įėjimo yra užraÅ¡as „(duomenys neskelbtini)“.

Ties įėjimu priešais laiptus, (duomenys neskelbtini) gatvės kairėje pusėje ant šaligatvio, yra automobilių stovėjimo aikštelė. Įėjimas ir aikštelė grįsta betonine danga. Apžiūrėjus laiptus ir aikštelės betoninės dangos paviršių, pėdsakų ar daiktų reikšmingų bylai nerasta. (19-20 b. l., 1 tomas).Iš 2011-05-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas daiktas - kompaktinis diskas CD-ROM, kurį daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2011-05-10 pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas E. G..

ApžiÅ«rimas daiktas – kompaktinis diskas CD-ROM „MEDIART“ 700 MB, peržiÅ«rimame diske yra informacijos 46,4MB, diske yra įraÅ¡yti 6 video klipai pavadinimais: “iÅ¡eina vaikiukai”, “iÅ¡eina žmogelis”, “kasininkė žiÅ«ri”, “paÅ¡nekesys prie alaus”, “paÅ¡nekesys prie alkoholio”, ”švaistosi”, visi jie įraÅ¡yti 2011-05-10. Atidarius failÄ - “vaikiukai iÅ¡eina”, matoma data 5/6/2011 laikas nuo 17.31, peržiÅ«rint stebima mergina prie pirmos kasos nuo įėjimo į parduotuvę, kuri vilki languotu paltuku, juodos spalvos kelnėmis, batais, kurių priekis Å¡viesus, per petį užsidėjusi rankinę, rankoje laiko butelį gaiviųjų gėrimų, Å¡alia vaikinas apsirengęs mėlynos spalvos kelnėmis su petneÅ¡omis, juodos spalvos marÅ¡kinėliais trumpomis rankovėmis, su kepure su snapeliu, Å¡is vaikinas vis stabdo už savęs stovintį vaikinÄ , jam delnu tapÅ¡nodamas per kairį petį, antrasis vaikinas vilki juodos spalvos striuke su margomis rankovėmis, kelnėmis juodos spalvos, Å¡onuose baltos spalvos juostomis, avi sportiniais batais baltai juodos spalvos.

Jie 17.31.50 iÅ¡eina iÅ¡ parduotuvės. Jiems išėjus už jų stovėjusi moteris pasideda supakuotas gėles į popierių ant prekių takelio, ji vilki Å¡viesios spalvos striuke yra Å¡viesių plaukų, Å¡i moteris iÅ¡ parduotuvės iÅ¡eina 17.32.44 ir jai išėjus, pirmos kasos pardavėja ir pirkėja prie kasos pasisuka į išėjimo pusę, kažkÄ stebi. PeržiÅ«rint failÄ : “iÅ¡eina žmogelis”, data 5/6/2011, nuo 17.29 stebima kaip iÅ¡eina iÅ¡ parduotuvės vyriÅ¡kis mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, striuke medžiagine mėlynos ir pilkos spalvų, su sportine kepure su snapeliu ir 17.30 pasirodo prie kasos minėti mergina su dviem vaikinais.

PeržiÅ«rint failÄ : “kasininkė žiÅ«ri” data 5/6/2011 stebima kaip 17.31.50 kasininkė trečioje kasoje nuo įėjimo pasukusi galvÄ Å¾iÅ«ri į išėjimo pusę, dviejų minučių laikotarpyje ji pasisuka ir pažiÅ«ri dar keletÄ kartų. PeržiÅ«rint failÄ : ”paÅ¡nekesys prie alaus” stebima, kad stovi aukščiau minėti vaikinai prie gaiviųjų gėrimų lentynų, prie jų prieina minėtas vyriÅ¡kis laiku 17.24.50, jis kalba stovėdamas už nugaros vaikinui vilkinčiam mėlynomis kelnėmis su petneÅ¡omis, vaikinas į jį neatsisuka, nors kažkÄ matosi kalba. 17.25.18 vaikinas mėlynomis kelnėmis neatsisukdamas sukioja galvÄ Ä¯ Å¡onus, ir 17.25.24 vyriÅ¡kis nuo jo nueina.

PeržiÅ«rint failÄ : ”paÅ¡nekesys prie alkoholio” 17.23.50 matosi, kad vyriÅ¡kis ir vaikinas mėlynomis kelnėmis kalbasi prie alkoholinių gėrimų lentynos, 17.24.26 vyriÅ¡kis rodo į gėrimus kiek pasilenkdamas prie jų, 17.24.38 vaikinas vilkintis mėlynomis kelnėmis nueina, o vyriÅ¡kis jam iÅ¡ paskos. PeržiÅ«rint failÄ : ”švaistosi” 17.26.53 vaikinas vilkintis mėlynomis kelnėmis mosikuoja deÅ¡inės rankos kumščiu vaizduodamas smÅ«giuojantis, 17.27.02 rodo Å¡alia stovinčiam vaikinui deÅ¡inės rankos kumščiu mostÄ imituodamas smÅ«gį, 17.27.03 jis sau deÅ¡iniu kumščiu smÅ«giuoja keletÄ kartų į kairį delnÄ , 17.28.08 nueina nuo lentynų (77-78 b.l., 1 tomas).IÅ¡ 2011-05-16 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad atžiÅ«rėtas daiktas - kompaktinis diskas DVD-RW kurį daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė (duomenys neskelbtini).

ApžiÅ«rimas daiktas – kompaktinis diskas DVD-RW „VERBATIM“ 4,7 GB, peržiÅ«rimas „Intellex Player“ programos pagalba. Kompaktiniame diske yra įraÅ¡ytos bylos pavadinimais: „bbb-im“, kurios dydis – 10,9MB, įkelta 2011-05-13 11:53; įraÅ¡o data 2011-05-06, vieta (duomenys neskelbtini), pradžia 17:15, peržiÅ«rint įraÅ¡Ä , įraÅ¡o laiku 17:15:32 matosi, kad nuo “ (duomenys neskelbtini)” pusės ateina du vaikinai ir mergina, vienas vaikinas apsirengęs mėlynos spalvos darbinėmis kelnėmis su petneÅ¡omis (kombinezonu), vilki juodos spalvos trumpomis rankovėmis sportiniais marÅ¡kinėliais, užsidėjęs tamsios spalvos sportinę kepuraitę su snapeliu, avi sportiniais batais pilkÅ¡vos spalvos, antras vaikinas yra žemesnio Å«gio, jis vilki juodos spalvos striuke, ant kurios rankovių matomi baltos spalvos užraÅ¡ai, vilki tamsios spalvos kelnėmis Å¡onuose Å¡viesios spalvos raÅ¡tai, avi sportiniais batais baltos juodos spalvų, mergina apsirengusi margu pilkos, juodos spalvų paltuku su ornamentais, vilki juodos spalvos kelnėmis, avi batais, kurių priekis Å¡viesus, per petį ji užsidėjusi rankinę rusvos spalvos.

Vaizdo stebėjimo įraÅ¡o 17:15:48, vaikinas mėlynomis kelnėmis stabteli, kartu stabteli ir žemesnysis vaikinas. Vaikinas mėlynomis kelnėmis kalbasi telefonu ir kalbėdamas 17:16:15 praeina. 17:26:11 praeivis-vaikinas, einantis kryptimi link “ (duomenys neskelbtini)” pusės, pasuka galvÄ atgal, kažkÄ stebi. 17:26:31 minėti vaikinas vilkintis juoda striuke ir mergina-paltuku eidami Å¡aligatviu į “ (duomenys neskelbtini)” pusę, stabteli ir atsisuka, tuo pačiu metu, ta pačia kryptimi, iÅ¡ už automobilio galo, stovinčio automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje eina vaikinas mėlynomis kelnėmis su petneÅ¡omis, kuris 17:26:42 prieina prie vaikino ir merginos į Å¡aligatvį.

Taip iki 17:26:53 vis stabtelėdami sustojęs atsisuka ir žiūri atgal, t. y. į parduotuvės “ (duomenys neskelbtini)” pusę. Tada jie nueina iki gatvės 17:27:13 stovi ir 17:27:21 eina per (duomenys neskelbtini) gatvę link “ (duomenys neskelbtini)” pastato (81-82 b.l., 1 tomas).Iš 2011-05-13 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas daiktas – S. S. rūbai, kuriuos 2011-05-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė J. N.. Apžiūrimi daiktai – yra rūbai: marškinėliai ilgomis rankovėmis, dryžuoti, mėlynos pilkos spalvų, striukė užtraukiama, užsegama spaudėmis, pamušalas mėlynos spalvos, striukė medžiaginė, tamsiai mėlynos spalvos, priekyje ir nugaroje, šonuose šviesiai mėlynos spalvos, nugaroje viduryje tamsiai mėlynos spalvos įsiuvas.

Kepuraitė sportinė nublukusios spalvos, vidinė jos dalis tamsiai mėlynos spalvos, su snapeliu, virš snapelio yra užrašas (duomenys neskelbtini). Trumpikės pilkos spalvos, su užrašu (duomenys neskelbtini). Kojinių pora pilkos spalvos, padai melsvai žali (nuo dėvėjimo), ant jų yra juodos spalvos raidė (duomenys neskelbtini). Pusbačiai juodos spalvos 44 dydžio, užvarstomi, ant vidpadžio ir ant pado yra užrašas (duomenys neskelbtini). Džinsinės kelnės šviesiai mėlynos spalvos, dydis (duomenys neskelbtini), kelnėse yra įvertas juodos spalvos diržas, odinis, su pilkos spalvos metaline sagtimi (88-89 b.l., 1 tomas).Iš 2011-05-13 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas daiktas – S. L. rūbai, kuriuos 2011-05-11 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė S. L.. apžiūrimi daiktai- yra rūbai: kepuraitė sportinė, juodos spalvos su snapeliu.

Švarkelis mėlynos spalvos, pečių srityje oranžinis, su 5 sagomis, 4 kišenėmis priekyje, ant nugaros užrašas UAB “ (duomenys neskelbtini)”. Kombinezonas (kelnės) mėlynos spalvos, viršuje krūtinės srityje yra 5 cm pločio oranžinės spalvos juosta, priekyje šlaunų srityje yra dvi kišenės, dešinėje pusėje mažesnė (siaura, ilga). Nugaros pusėje yra viena kišenė. Kelnės susegamos dešiniame šone dviem sagomis. Kelnės su petnešomis, kairės pusės petneša susegimo vietoje yra nutrūkusi.

Juodos spalvos marÅ¡kinėliai yra trumpomis rankovėmis, priekyje yra užraÅ¡as (duomenys neskelbtini), dydis L. Batai sportiniai pilkos spalvos pusiau medžiaginiai, padai kiauri, dydis 44, vitpadžiai įdėti mažesni, skirtingų spalvų, mėlynos ir pilkos, ant pado užraÅ¡as (duomenys neskelbtini) (94-95 b.l., 1 tomas).IÅ¡ 2011-05-11 suraÅ¡ytos užduoties matyti, kad pavesta atlikti S. S. kÅ«no sužalojimų tyrimÄ , (21 b.l.,1 tomas). Vykdant šį pavedimÄ gauta specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad S. S. patirta galvos trauma – sunkaus sveikatos sutrikdymo masto (26-27 b.l., 1 tomas).IÅ¡ 2012-05-12 suraÅ¡ytos užduoties matyti, kad pavesta atlikti lavono tyrimÄ (31-32 b.l., 1 tomas).

Vykdant šį pavedimÄ , gauta specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog S. S. mirė nuo stipraus galvos sumuÅ¡imo pasėkoje padaryto kraujo iÅ¡siliejimo abipus po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudusio galvos smegenis bei galvos smegenų sumuÅ¡imo kairio smegenų pusrutulio ir galvos smegenų kamieno srityje sukėlė ryÅ¡kius neurologinius židininius požymius ir gyvybei pavojingÄ bÅ«senÄ Â - smegenų komÄ , kas remiantis 2003-05-23 sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.2., 6.6.4., ir 6.6.15. punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas.

S. S. mirė 2011-05-12 01:11 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje. 2011-05-06 (duomenys neskelbtini) ligoninėje buvo paimtas S. S. kraujas alkoholio kiekio nustatymui, kurį 2011-05-10 iÅ¡tyrus VTMT (duomenys neskelbtini) skyriaus toksikologijos laboratorijoje, specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kraujyje rasta 3,03%o etilo alkoholio, kas rodo, kad atvežus į (duomenys neskelbtini) ligoninė S. S. buvo neblaivus. Toks kiekis etilo alkoholio kraujyje atitinka sunkų neblaivumo laipsnį. S. S. padaryti Å¡ie sužalojimai ir jų lokalozacija: netaisyklingos formos poodinės kraujosruvas kaktos vidurinėje dalyje su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose virÅ¡ugalvio kairės pusės virÅ¡utinėje srityje, poodinė kraujosruva kaktos deÅ¡inėje pusėje, deÅ¡inio antakio iÅ¡orinėje srityje, deÅ¡iniame smilkinyje ir deÅ¡inės akies virÅ¡utiniame voke su atitinkamai esančia kraujosruva galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose ir kraujo iÅ¡laja po deÅ¡inės akies obuolio jungine, nosies sumuÅ¡imas su odos nubrozdinimu nosies nugarėlės virÅ¡uje bei nedidele kraujo iÅ¡laja po kairės akies obuolio jungine vidinėje srityje, poodinės kraujosruvos abiejose lÅ«pose su odos nubrozdinimu virÅ¡utinės lÅ«pos deÅ¡inėje pusėje pigmentinės odos srityje ir atitinkamai esančiomis kraujosruvomis abiejų lÅ«pų gleivinėse, abipusį kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudusį galvos smegenis ir po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais, galvos sumuÅ¡imo židiniai su kraujosruvomis kairio galvos smegenų pusrutulio branduolių srityje bei galvos smegenų kamiene, su ryÅ¡kiais židininės neurologiniais požymiais sukėlę gyvybei pavojingÄ bÅ«senÄ â€“ smegenų komÄ , netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairio dilbio virÅ¡utinio – vidurinio trečdalių ribos iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva pilvo virÅ¡utinės dalies kairėje pusėje, netaisyklingos formos poodinė kraujosruva kairiame klubo Å¡one, netaisyklingos formos odos nubrozdinimas deÅ¡inės alkÅ«nės užpakaliniame pavirÅ¡iuje.

Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginio kietų bukų daiktų poveikio, tikėtina sudavus smūgius. Remiantis poodinių kraujosruvų spalva, ribomis, odos nubrozdinimų šašų prisitvirtinimo ir jų paviršiaus savybėmis bei atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų duomenis, visi sužalojimai yra vienodo senumo, gyjantys, padaryti maždaug prieš savaitę laiko iki mirties, anksčiau kaip 2011-05-06 17.37 val., todėl jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

Galvos smegeninės dalies sričių (abiejų smilkinių, deÅ¡inės akies virÅ¡utinio voko-antakio, kaktos vidurio ir deÅ¡inės pusės, virÅ¡ugalvio kairės pusės) sužalojimų sunkumo mastas nurodytas iÅ¡vados 1-ame punkte, visų kitų kÅ«no sričių sužalojimai (tame tarpe ir veido-burnos-nosies) yra nežymÅ«s, neturintys įtakos mirčiai. Kadangi nėra galimybės nustatyti nuo kurio tikėtina suduoto smÅ«gio į galvÄ pasėkoje buvo sumuÅ¡tos galvos smegenys ir iÅ¡siliejo kraujas abipus po kietuoju galvos smegenų dangalu, todėl galima teigti, kad kraujo iÅ¡siliejimas abipus po kietuoju galvos smegenų dangalu ir galvos smegenų sumuÅ¡imas gavosi nuo suduotų smÅ«gių į galvÄ visumos.

Nors visų S. S. padarytų kÅ«no sužalojimų sritys yra pasiekiamos paties nukentėjusiojo ranka, atsižvelgiant į padarytų sužalojimų sunkumÄ neįtikima, kad Å¡iuos sužalojimus bÅ«tų pasidaręs pats S. S. savo ranka. Kraujosruva kairėje rankoje (pagal savo lokalizacijÄ ) galėjo bÅ«ti patirta ir pasyvios savigynos pasekmėje – S. S. ranka dengiantis nuo jį žalojusio traumuojančio poveikio. Dėl galvos sumuÅ¡imo pasėkoje įvykusio kraujo iÅ¡siliejimo abipus po kietuoju galvos smegenų dangalu suspaudusio galvos smegenis ir galvos smegenų sumuÅ¡imo, kurie sukėlė gyvybei pavojingÄ bÅ«senÄ â€“ smegenų komÄ S. S. atlikti kokius tai savarankiÅ¡kus veiksmus negalėjo, tai patvirtina ir pateiktų medicininių dokumentų duomenys (nustatyta Mažeikių GMP diagnozė: galvos trauma, koma).

S. S. po sužalojimų padarymo gyveno iki 2011-05-12 01.11 val. (konstatuotas (duomenys neskelbtini) ligoninėje biologinis mirties laikas). Kadangi sužalojimai yra iÅ¡sidėstę skirtingose kÅ«no srityse bei plokÅ¡tumose (galva, pilvas, abi rankos, kairysis klubo Å¡onas), todėl sužalojimų padarymo metu S. S. galėjo bÅ«ti įvairiose padėtyse (tiek vertikalioje, tiek ir horizontalioje). Nukentėjusiojo kÅ«ne yra devynios trauminių kontaktų žymės, kurios buvo padarytos tiesiogiai kontaktuojant su kietais bukais daiktais, tikėtina sudavus ne mažiau kaip po vienÄ smÅ«gį į kiekvienos iÅ¡ jų sritį.

Tyrimo metu turimi duomenys neįgalina pateikti ekspertinės iÅ¡vados labiau detalizuojant traumavusius daiktus, įrankius, kadangi sužalojimuose yra užsifiksavę tik bendrinės rūšinės priklausomybės požymiai nurodantys į kietų bukų daiktų poveikį. Sužalojimai buvo padaryti jėga pakankama jų padarymui. Jėgos nustatyti teismo ekspertas neturi galimybės, kadangi jėgos panaudojimas fizinis veiksmas apskaičiuojamas dinamometru, o jėgos stiprumas turi iÅ¡raiÅ¡kÄ matuojamÄ džiauliais.

Kadangi visi sužalojimai remiantis kraujosruvų spalva, ribomis, odos nubrozdinimų Å¡ašų prisitvirtinimu ir pavirÅ¡iaus savybėmis bei atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų duomenis yra vienodo senumo, todėl sužalojimų padarymo sekos nustatymas yra negalimas. Tyrimo metu mirusiojo S. S. kÅ«ne rasti Å¡ie patologiniai organų pakitimai: Plaučių antrakozė. Nedidelio laipsnio kepenų lipidozė. Lėtinė iÅ¡eminė Å¡irdies liga: aterosklerozė Å¡irdies vainikinėse arterijose, stenozė 75%, iÅ¡eminė miokardo distrofija, nutukimas (38-41 b.l., 1 tomas).IÅ¡ 2012-03-12Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vados matyti, kad S. L. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, galėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti, ekspertizės atlikimo metu jam konstatuojamas psichikos sutrikimas – Adaptacijos sutrikimai (F 43.2), tačiau jis gali visiÅ¡kai pilnai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti, jis gali įvertinti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, gali duoti parodymus, dalyvauti atliekant proceso veiksmus, dalyvauti teismo procese, psichikos sutrikimas jam konstatuojamas po nusikalstamos veikos padarymo, jis atsižvelgiant į jo psichikos bÅ«klę, savo elgesiu ir veiksmais nekelia pavojaus visuomenei, jam taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones nereikalinga, o ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu jis gebėjo teisingai suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai teisingus parodymus (49-51 b.l., 2 tomas).

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo Teismas, įvertinęs iÅ¡tirtus bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , jog S. L. kaltė nužudžius S. S. visiÅ¡kai įrodyta. Nors kaltinamasis S. L. teisiamojo teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė jokių smÅ«gių, galėjusių sukelti mirtį, nukentėjusiajam nesudavęs, tačiau jo kaltė yra patvirtinama kitais byloje esančiais įrodymais: ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį įtariamuoju kaltinamasis 2011-05-11 apklausos metu, dalyvaujant gynėjui advokatui A.

J., nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas, kurio metu, jis automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ stovėjusio automobilio, nukentėjusiajam jo atžvilgiu pavartojus įžeidžiantį necenzÅ«rinį žodį, jis supyko ir nukentėjusįjį pastÅ«mė, nuo ko nukentėjusysis griuvo ant stovėjusio automobilio variklio dangčio ir juo palei automobilio sparnÄ nuslydo ant žemės. Tada kaltinamasis nurodė jį pradėjęs spardyti bei pamena spyręs mažiausiai tris kartus, tačiau nepamena ar sudavęs smÅ«gius rankomis ir nukentėjusįjį nustojęs muÅ¡ti, kai iÅ¡girdo Å¡aukiant moterį, kad baigtų muÅ¡ti (97-98 b.l., 2 tomas). 2011-05-12 įtariamojo apklausos metu, dalyvaujant gynėjui advokatui A.

J., patikslino, kad nukentėjusysis jį iÅ¡provokavo savo elgesiu ir tada jis sudavė nukentėjusiajam kelis smÅ«gius ranka ir kojomis (101 b.l., 2 tomas). Å iuos savo parodymus kaltinamasis patvirtino atliekant jo, kaip įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje veiksmÄ 2011-05-18, dalyvaujant gynėjui advokatui A. J. bei detaliai nurodė, kurioje vietoje prie parduotuvės jis sutiko ir pastÅ«mė nukentėjusįjį, kaip Å¡is parkrito ant automobilio variklio dangčio, kokioje padėtyje liko sėdėti ant žemės, nuslydęs nuo automobilio (103-108 b.l., 2 tomas).

Ä®tariamojo papildomos apklausos metu 2012-05-15 kaltinamasis S. L., dalyvaujant gynėjui advokatui V. P., nurodė, kad jis neatsimena, jog bÅ«tų mušęs nukentėjusįjį, todėl savo kaltės nepripažįsta, tačiau paaiÅ¡kino, jog prisimena, kad nukentėjusįjį po to kai Å¡is jam pasakė įžeidžiantį necenzÅ«rinį žodį, pastÅ«mė nuo ko Å¡is nukrito ant stovėjusio automobilio variklio dangčio ir atsitrenkęs į jį, nuslydo ant žemės. Kas vyko po to kaltinamasis nurodė neprisimenÄ s (113 b.l., 2 tomas).

Tuo tarpu jį apklausiant teisiamajame teismo posėdyje, jis taip pat savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog nukentėjusysis prie jo buvo priėjęs tik parduotuvėje, kai stovėjo prie kasų, o ar jį matė išėjęs iÅ¡ parduotuvės ir ar matė, kad nukentėjusįjį kažkas mušė, jis neprisimena. Taip pat paaiÅ¡kino, jog jo atmintis labai pablogėjo, kai po mėgino nusižudyti pradėjo vartoti jam paskirtus vaistus. Teisėjų kolegijos nuomone, nuosekliai vertinant visus kaltinamojo duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme galima daryti iÅ¡vadÄ , jog apklausiant jį iÅ¡ karto po įvykio jis aiÅ¡kiai ir detaliai paaiÅ¡kino padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (2011-05-11, 2011-05-12 apklausos, 2011-05-18 parodymų patikrinimas vietoje), tuo tarpu jį apklausiant papildomai nuo įvykio praėjus daugiau nei vieniems metams – 2012-05-15 – jis jau paaiÅ¡kino, kad įvykio aplinkybių dalinai neprisimena, tačiau kategoriÅ¡kai neneigė sudavęs nukentėjusiajam smÅ«gius bei nurodė prisimenÄ s, jog nukentėjusįjį pastÅ«mė, nuo ko Å¡is griuvo ant automobilio variklio dangčio ir po to nuslydo ant žemės, o tuo tarpu apklausiant jį teisiamojo teismo posėdžio metu, jis nurodė neprisimenÄ s ir pastÅ«mimo fakto bei paaiÅ¡kino, kad jo atmintis yra pablogėjusi dėl po pasikėsinimo nusižudyti jam skirtų ir vartotų vaistų.

Toks parodymų kitimas sietinas su dideliu laikotarpiu nuo nusikalstamos veikos padarymo, taip pat kaltinamojo gydymo, vaistų vartojimo kas patvirtinama ir bylos medžiagoje esančiu Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu (49-51 b.l., 2 tomas) ir tai galėjo turėti tiesioginės įtakos kaltinamojo parodymų kitimui. Nors kaltinamasis apklausiamas teisme nurodė, kad jis parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė dėl jam daromo psichologinio spaudimo ir grasinimų, jo pirminių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumÄ patvirtina teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų J.

N. ir M. Ž. paaiÅ¡kinimai, jog joks poveikis kaltinamajam nebuvo daromas, jis parodymus davė laisva valia, pats pasakodamas apie nusikaltimo aplinkybes ir detales, kurios tuo metu ikiteisminį tyrimÄ atliekantiems pareigÅ«nams nebuvo žinomos. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais aiÅ¡kinimais, nes pirminė kaltinamojo apklausa, kurios metu jis detaliai paaiÅ¡kino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, buvo atlikta 2011-05-11 nuo 11:55 iki 12:50 val., kai tuo tarpu visi bylos tyrimui reikÅ¡mingi veiksmai ir liudytojų apklausos buvo atliktos vėliau.

PrieÅ¡ Å¡iÄ kaltinamojo apklausÄ , 2011-05-10 nuo 13:45 iki 14:36 val. liudytoja buvo apklausta tik D. L. (71 b.l., 1 tomas), tačiau lyginant jos apklausoje nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo S. L. minėtoje apklausoje užfiksuotus parodymus, akivaizdžiai matyti, kad jis daug detaliau ir konkrečiau nurodo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei kalba apie tai, ko savo apklausoje nenurodė D. L..Apklausiant teismo teisiamojo posėdžio metu liudytojais D. L. ir E. K. jie pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, jog nematė, kad išėjus iÅ¡ parduotuvės automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje nukentėjusiajam smÅ«gius bÅ«tų sudavęs kaltinamasis.

E. K. paaiškino, jog matė, kad kaltinamasis ir nukentėjęs susistumdė – užkliudė pečiu ir pora kartų pastūmė rankomis, tačiau nuo to nukentėjusysis nenugriuvo. Taip pat abu nurodė, jog jiems paėjus, toliau, prie nukentėjusiojo pribėgo kažkokie trys asmenys, kurie ir sudavė smūgius nukentėjusiajam. Abu patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai davė neteisingus parodymus, nes tyrėjai netikėjo jų parodymais, sakė, kad yra nufilmuota kaip jie kimba prie nukentėjusiojo.

Teisėjų kolegija vertindama šiuos liudytojų parodymus, konstatuoja, jog jie ne tik neatitinka šių liudytojų duotų ikiteisminio tyrimo metu parodymų, kurie yra nuoseklūs, detalūs, atitinkantys vieni kitus bei kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotiems pirminiams parodymams, tačiau lyginant jų teisiamajame teismo posėdyje duotus parodymus matyti, kad jie yra prieštaringi, nors abu šie liudytojai buvo įvykio vietoje toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu. Taip teisme liudytojas E. K. nurodė, jog jis matė kaip kaltinamasis ir nukentėjusysis prie parduotuvės laiptų susistumdė – kaltinamasis jį pastūmė pečiu ir pora kartų stūmė rankomis, tuo tarpu liudytoja D.

L. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusįjį iÅ¡eidami iÅ¡ parduotuvės matė stovint prie „(duomenys neskelbtini)“, tačiau prie jo nepriėjo ir su juo nebendravo. Abu liudytojai nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu neteisingus parodymus davė dėl tyrėjų, kurie ir nurodė apklausos protokoluose užfiksuotÄ Ä¯vykių eigÄ , daromo poveikio, tačiau teisėjų kolegija tokius aiÅ¡kinimus laiko nepagrįstais ir neatitinkančiais bylos medžiagos, nes, kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal bylos duomenis pirmoji liudytoja Å¡ioje byloje buvo apklausta D.

L., t.y. ji buvo apklausta tuo metu, kai byloje nebuvo jokių duomenų apie tai kokiu bÅ«du buvo padaryta nusikalstama veika ir kas konkrečiai jÄ padarė. Taip pat ir E. K. įtariamuoju buvo apklaustas 2011-05-11 nuo 10:34 iki 11:50 val., t.y. prieÅ¡ kaltinamojo, kaip įtariamojo apklausÄ (97-98 b.l., 2 tomas) ir davė detalius ir liudytojos D. L. parodymus atitinkančius parodymus (126-127 b.l., 1 tomas). Teisėjų kolegijos nuomone, lyginant Å¡iuos ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus parodymus – S. L., kaip įtariamojo apklausos (97-98, 101 b.l., 2 tomas), jo parodymų patikrinimas vietoje (103-108 b.l., 2 tomas), E. K., kaip įtariamojo apklausa (126-127 b.l., 1 tomas), jo, kaip liudytojo apklausa (154-156 b.l., 1 tomas), liudytojos D.

L. apklausos (71, 72 b.l., 1 tomas) – akivaizdžiai matyti, kad jie atitinka bei logiÅ¡kai papildo vieni kitus, yra nuoseklÅ«s ir detalÅ«s, patvirtinantys, jog smÅ«gius nukentėjusiajam sudavė bÅ«tent kaltinamasis ir bÅ«tent nuo Å¡ių smÅ«gių nukentėjusysis patyrė specialisto iÅ¡vadoje apraÅ¡ytus sužalojimus (38-41 b.l., 1 tomas). Minėtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumas patvirtinamas ir kita bylos medžiaga: apsaugos vaizdo kamerų įraÅ¡ais iÅ¡ parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuriuose yra užfiksuota, jog nukentėjusysis parduotuvėje bendrauja su kaltinamuoju, kad kaltinamasis po Å¡io bendravimo, kalbėdamas su E. K., deÅ¡inės rankos kumščiu imituoja smÅ«gius, kas visiÅ¡kai atitinka E. K. parodymus, jog po pokalbio su nukentėjusiuoju, kai Å¡is siÅ«lėsi kartu nusipirkti alkoholinių gėrimų, kaltinamasis „barėsi man, kad reikia tam vyrui duoti į kramę, jis net rankomis rodė, mosikavo, imituodamas smÅ«gių sudavimÄ â€œ (155 b.l., 1 tomas).

Apklausiama liudytoja teisme E. A. nurodė, jog ji dirbdama įvykio metu trečioje kasoje, kilus triukšmui pasisukusi matė, kaip aikštelėje prie parduotuvės nukentėjusiajam, kuris prieš tai prie jos aptarnaujamos kasos kalbėjo su dviem moterimis, smūgius sudavė, kaip jai atrodo, du vaikinai (90-91 b.l., 3 tomas) ir šiais parodymais paneigiamas E. K. ir D. L. tvirtinimas, jog nukentėjusįjį sumušė trys pribėgę jaunuoliai, nes smūgių sudavimo metu prie nukentėjusiojo stovėjo būtent kaltinamasis ir E. K..

Liudytojos E. A. parodymus, savo parodymais teisme patvirtino ir liudytoja D. U. patvirtinusi, jog dirbant pirmoje kasoje, ji aptarnavo du vaikinus – vienas aukÅ¡tesnysis ir stambesnis, vilkėjo kombinezonu ir buvo neblaivus. Jie abu jÄ skubino greičiau aptarnauti, todėl juos ir įsidėmėjo. Jiems išėjus ir praėjus keik tai laiko, ji iÅ¡girdo moterį Å¡aukiant „baikit muÅ¡tis“ ir pasisukusi pamatė moterį, kuri prieÅ¡ tai pirko jos kasoje ir į jÄ veidu atsisukusį tÄ vaikinÄ su kombinezonu.

Vėliau vėl atsisukusi, ji pamatė prie automobilio gulintį žmogų, tačiau tuo metu prie jo jokių žmonių nematė (73 b.l., 1 tomas, 92 b.l., 3 tomas). Minėtus liudytojų parodymus patvirtina ir liudytojos S. A. parodymai teisiamojo teismo posėdžio metu (147-148 b.l., 3 tomas) apie tai, kad ji nieko nežinojo apie tai, jog ieÅ¡komi įvykio liudytojai ir pakviesta liudyti buvo nukentėjusiojo motinos, kuriÄ pažįsta iÅ¡ matymo, po to kai Å¡i jÄ atpažino vaizdo įraÅ¡e. Teismo posėdžio metu peržiÅ«rėjusi vaizdo įraÅ¡Ä iÅ¡ parduotuvės jame taip pat Ji paaiÅ¡kino, kad muÅ¡tynes prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ matė atsitiktinai, kai ėjo apsipirkti.

Matė, kad dviese vyrukai mušėsi susikibę, kad stambesnį vyriÅ¡kį spardė vyrukas darbiniu tamsiai mėlynu kombinezonu. Vyrai buvo susikibę, vienas stambokas, o kitas – su mėlynu darbiniu kombinezonu. Matė, jog stambesnysis nugriuvo, o vyrukas su mėlynu kombinezonu kelis sykius jam spyrė du, gal tris kartus. Nematė, kad tÄ stambų asmenį muÅ¡tų kokie trys vaikinai. Taip pat nurodė, kad tų asmenų pagal veidus negali prisiminti po tiek metų. Liudytoja taip pat paaiÅ¡kino, kad tiksliai ji negali apibÅ«dinti nukentėjusįjį muÅ¡usio asmens rÅ«bų, tačiau jai pasiÅ«lius peržiÅ«rėti byloje esantį parduotuvės stebėjimo vaizdo kamerų įraÅ¡Ä sÄ lyginai pavadintÄ â€žpaÅ¡nek prie alaus“, ji nurodė, jog vieno iÅ¡ asmenų darbiniai rÅ«bai yra panašūs į dalyvavusio muÅ¡tynėse.

Pagal bylos medžiagÄ Å¡io asmens rÅ«bai atitinka iÅ¡ kaltinamojo paimtus, apžiÅ«rėtus ir prie bylos pridėtus jo rÅ«bus, kuriuos jis vilkėjo įvykio metu (90-95 b.l., 1 tomas). Minėtų įrodymų pagrindu, teisėjų kolegijos nuomone, neabejotinai patvirtinama, kad nukentėjusiajam smÅ«gius sudavė bÅ«tent kaltinamasis, o specialisto iÅ¡vadoje (38-41 b.l., 1 tomas) yra užfiksuota, jog nukentėjusiajam užfiksuotos devynių trauminių kontaktų žymės buvo padarytos kontaktuojant su kietais bukais daiktais, sudavus ne mažiau kaip po vienÄ smÅ«gį į kiekvienos iÅ¡ jų sritį, visi sužalojimai yra vienodo senumo ir galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad sužalojimai yra iÅ¡sidėstę skirtingose kÅ«no srityse bei plokÅ¡tumose, todėl sužalojimų padarymo metu nukentėjęs galėjo bÅ«ti įvairiose padėtyse (tiek vertikalioje, tiek ir horizontalioje). Å i iÅ¡vada patvirtina anksčiau minėtus liudytojų parodymus, kad kaltinamasis smÅ«gius nukentėjusiajam sudavė tiek jam stovint, tiek jau jam nugriuvus ant žemės. Taigi įvertinusi Å¡iuos įrodymus, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis S. L. nukentėjusiajam S. S. sudavė į galvos sritį ne mažiau kaip devynis kartus, ko pasėkoje buvo sumuÅ¡tos galvos smegenys ir kraujas iÅ¡siliejo abipus po kietuoju galvos smegenų dangalu ir atsižvelgdama, jog tokios pasekmės atsirado nuo suduotų smÅ«gių į galvÄ visumos, todėl tarp S. L. smurtinių veiksmų ir S. S. mirties yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, todėl yra pagrindas S. L. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti kaip nužudymÄ .

Kaltinimas S. L. buvo pareikÅ¡tas ir teismui jis buvo perduotas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , t. y. kaip nužudymÄ padarius iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų. Teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ su tokia kaltinamojo veiksmų kvalifikacija nesutinka, nes kaltinamojo veikos kvalifikavimui pagal nurodytÄ kaltinimÄ bÅ«tina nustatyti motyvÄ â€“ chuliganiÅ¡kas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

VeikÄ kvalifikuojant pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ svarbu ne tiek vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti vieÅ¡oje vietoje ir sutrikdę vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko vieÅ¡oje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiÅ¡kas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama.

Nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Šiuo konkrečiu atveju chuliganiškos paskatos yra būtinas nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėties požymis ir veika kvalifikuojama pagal šį BK straipsnį tik tuo atveju, kai nužudymas padaromas nurodytais motyvais arba siekiant nurodyto tikslo. Jeigu nužudymas padaromas BK 129 straipsnio 2 dalyje nenurodytais motyvais arba siekiant šioje dalyje nenurodytų tikslų bei nesant kitų šios dalies punktuose numatytų požymių, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamoje byloje iÅ¡tirtais įrodymais – ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamojo S. L., liudytojų E. K., D. L. parodymais, byloje esančiais vaizdo stebėjimo kamerų įraÅ¡ais nustatyta, kad S. L. neteisėtus veiksmus lėmė pyktis dėl nukentėjusiojo S. S. primygtinio siÅ«lymo S. L. kartu nusipirkti alkoholinių gėrimų bei nenoro prisidėti prie Å¡io pirkinio, kas, kaip matyti iÅ¡ minėtų įrodymų, iššaukė kaltinamojo pyktį ir agresijÄ . Toks nukentėjusiojo elgesys teisėjų kolegijos nuomone, negali bÅ«ti pripažintas mažareikÅ¡me dingstimi, nes nukentėjęs, bÅ«damas neblaivus – po mirties jo kraujyje rasta 3,03% (promilės) etilo alkoholio (43 b.l., 1 tomas) – ne vienÄ kartÄ parduotuvėje buvo priėjęs su Å¡iuo pasiÅ«lymu prie kaltinamojo, kuris įvykio metu irgi buvo neblaivus, taip pat mėgino ir fiziÅ¡kai kontaktuoti – paliesti – kaltinamÄ jį.

Teisėjų kolegija įvertinusi Å¡iuos veiksmus, taip pat atsižvelgdama ir į tai, kad nukentėjusysis išėjęs iÅ¡ parduotuvės, nenuėjo, o pasiliko laukti prie durų, konstatuoja, jog kaltinamojo nusikalstamÄ veikÄ po anksčiau nurodytų nukentėjusiojo veiksmų įtakojo ne chuliganiÅ¡kos paskatos, t. y. nėra bÅ«tinojo požymio, kad jo padaryta nusikalstama veika bÅ«tų kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . Å i nuteistojo veika kvalifikuotina kaip nužudymas dėl asmeninių priežasčių pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.Teisėjų kolegijos nuomone atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus įrodymus ir jų vertinimÄ dėl nukentėjusiojo elgesio betarpiÅ¡kai prieÅ¡ nusikalstamų veiksmų jo atžvilgiu panaudojimÄ , negalima daryti iÅ¡vados, kad jo veiksmai kaltinamajam sukėlė didelį susijaudinimÄ , nes jis nei neteisėtu, nei itin įžeidžiančiu nelaikytinas.

Kaip jau minėjo teisėjų kolegija, toks nukentėjusiojo elgesys konkrečioje situacijoje buvo netinkamas, nepriimtinas, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis bÅ«tų įtakojęs nužudymo padarymÄ kaltinamajam didžiai susijaudinus ir todėl nėra pagrindo kaltinamojo veikÄ kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį. Vertinant, kad S. L. nukentėjusiajam sudavė smÅ«gius į galvos sritį, t. y. į gyvybei pavojingÄ vietÄ , smÅ«gius sudavė kumščiu ir kojomis, rodo, jog kaltinamasis, atsižvelgiant į jo gyvenimiÅ¡kÄ patirtį ir amžių, suprato, kad nuo jo suduotų smÅ«gių S. S. gali mirti, bet galimoms tokioms pasekmėms jis buvo abejingas.

Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad S. L. nužudė S. S. veikdamas netiesiogine tyčia, nes suprato, kad savo veika kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad atims jam gyvybę ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybę, bet sÄ moningai leido tokioms pasekmėms kilti. Dėl bausmės                          S. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Nors bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad iš karto po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamajam būtų tikrintas ir nustatytas blaivumas, nes jis sulaikytas buvo tik 2013-05-10, t.y. nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjus keturioms dienoms, tačiau liudytojas V. L. paaiškino, kad po darbo S. L., kartu su kitais bendradarbiais vartojo alkoholinius gėrimus, o apklausta liudytoja V. B. nurodė, kad S. L. blaivus būna ramus, o išgėręs tampa agresyvus, konfliktuoja netgi su artimais giminaičiais.

Å ių įrodymų pagrindu teisėjų kolegija ir daro iÅ¡vadÄ dėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvimo. Skiriant bausmę S. L. atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė labai sunkų nusikaltimÄ , sukėlusį neatstatomas pasekmes – žmogaus mirtį, nusikaltimas baigtas, padarytas netiesiogine tyčia, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiojo netinkamas elgesys (girtas primygtinai prašė prisidėti prie alkoholinių gėrimų pirkimo) turėjo įtakos nusikalstamam S. L. elgesiui.

Be to, atsižvelgiama į S. L. asmenybę – nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, yra neteistas (1 b. l., 2 tomas), anksčiau baustas administracine tvarka ir duomenų apie skirtų baudų sumokėjimÄ byloje nėra (3-4 b. l., 2 tomas), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (58 b. l., 2 tomas ), atkliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad S. L. nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, galėjo pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti, ekspertizės atlikimo metu jam konstatuojamas psichikos sutrikimas – Adaptacijos sutrikimai (F 43.2), tačiau jis gali visiÅ¡kai pilnai suprasti savo veiksmų esmę ir juos pilnai teisingai valdyti, jam taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones nereikalinga, o ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu jis gebėjo teisingai suvokti reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai teisingus parodymus (49-51 b. l., 2 tomas).

Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, S. L. skiriama BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Dėl civilinio ieÅ¡kinio             Nukentėjusioji S. J. S. teisme pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 500 000 Lt neturtinės žalos ir dėl 15623 Lt turtinės žalos atlyginimo bei prašė iÅ¡ kaltinamojo priteisti kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt iki jos gyvos galvos. Nukentėjusioji J.

N. teisme pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 4023 Lt turtinės žalos ir 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. S. J. S. nurodė, kad turtinę žalÄ vertina nurodytai sumai, nes dėl paminklo mirusiam S. S. pastatymo, numato patirti 7623 Lt iÅ¡laidų (17 b. l., 3 tomas), dėl patirto streso ir iÅ¡gyvenimų vartojo ir vartoja vaistus bei maisto papildus ir dėl to yra patyrusi 8000 Lt iÅ¡laidų. J. N. nurodė, kad jos praÅ¡oma priteisti turtinė žala susideda iÅ¡ mokėjimo gedulo namams 1988 Lt (23 b.l., 3 tomas), mokėjimo už gedulingus pietus 486,40 Lt (24 b.l., 3 tomas), duobkasių paslaugos – 400 Lt (25 b.l., 3 tomas), muzikantų paslaugos – 500 Lt (26 b.l., 3 tomas), karsto nešėjų paslaugos – 350 Lt (27 b.l., 3 tomas), maisto laidojimo namuose iÅ¡laidos – 196,07 Lt (28 b.l., 3 tomas) bei kitos su laidojimu susiėjusios iÅ¡laidos bendrai 5423 Lt (29 b.l., 3 tomas).

Taip pat nurodė, kad yra gauta 1040 Lt laidojimo paÅ¡alpa, kuri nebuvo iÅ¡skaičiuota iÅ¡ praÅ¡omos priteisti sumos, todėl sutinka Å¡ia suma ieÅ¡kinį sumažinti.Kadangi ieÅ¡kovėms turtinė ir neturtinė žala padaryta dėl sÅ«naus ir brolio S. S. mirties, žalos atlyginimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. nuostatomis, priteistinas iÅ¡ S. S. nužudžiusio S. L.. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

S. L. tyčiniai nusikalstami veiksmai ieÅ¡kovėms S. J. S. ir J. N. neabejotinai sukėlė pasekmes – dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl sÅ«naus ir brolio netekties. Ä®vertindama jai padarytos neturtinės žalos dydį ieÅ¡kovė S. J. S. nurodė, kad su sÅ«numi S. S. jos santykiai buvo artimi, jis gyveno jos namuose, padėdavo nudirbti Å«kio darbus, padėdavo jai pragyventi, teikdamas kas mėnesį bendram pragyvenimui apie 400 Lt ir ji dėl netikėtos sÅ«naus mirties patyrė didelę moralinę žalÄ , labai pablogėjo jos sveikata dėl ko turėjo vartoti vaistus.

Vertindamas praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į visas paminėtas aplinkybes, apibÅ«dinančias žuvusiojo S. S. ir ieÅ¡kovės santykius, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovė gyveno kartu su S. S., nuolat su juo bendravo, jis padėdavo jai nudirbti Å«kio darbus, tačiau ir vertina paties nukentėjusiojo elgesį betarpiÅ¡kai prieÅ¡ nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymÄ . Ä®vertindama padarytos neturtinės žalos dydį ieÅ¡kovė J. N. nurodė, kad nors su broliu S. S. gyveno atskirai, tačiau su juo nuolat bendravo, nuolat matėsi, nes jis gyveno netoli jos, per kelis namus, kadangi ji yra iÅ¡situokusi, tai brolis padėdavo jai nudirbti Å«kiÅ¡kus darbus, todėl dėl brolio mirties patyrė didelį Å¡okÄ , pablogėjo sveikata, dar ir Å¡iuo metu viena bijo iÅ¡eiti į gatvę, vartoja vaistus.

Teisėjų kolegija vertindama ieÅ¡kovių iÅ¡sakytus argumentus bei pateiktos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nusikaltimÄ S. L. padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, taip pat į kaltinamojo S. L. turtinę padėtį – byloje nėra duomenų, kad jis turėtų kokio nors nekilnojamojo turto, tačiau yra darbingas, palyginti jauno amžiaus, atsižvelgdama į teisminę praktikÄ neturtinės žalos pritesimo bylose, nustatytÄ paties nukentėjusiojo netinkamÄ ir neatsargų elgesį, vadovaudamasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, S. J.

S. padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 50 000 litų, o J. N. – 15 000 Lt, todėl jų ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinami iÅ¡ dalies. Tuo tarpu S. J. S. ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atmestinas, nes praÅ¡oma priteisti 7623 Lt suma paminklo pastatymui, planuojama iÅ¡leisti tik ateityje ir Å¡iuo metu teismui nepateikta jokių įrodymų, jog Å¡iuo metu ji jau yra patyrusi tokias iÅ¡laidas ir tuo pačiu nurodyto dydžio žalÄ . Teisėjų kolegijos nuomone, neesant pagrįstų duomenų apie patirtÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas, kartu atkreipiant civilinės ieÅ¡kovės dėmesį, kad ateityje jai realiai patyrus iÅ¡laidų dėl paminklo pastatymo, jai įstatymas suteikia teisę dėl jų atlyginimo kreiptis į teismÄ atskiru civiliniu ieÅ¡kiniu.

Taip pat atmestina ir S. J. S. ieÅ¡kinio dalis dėl turtinės žalos – 8000 Lt atlyginimo, kuriÄ ji patyrė pirkdama vaistus, maisto papildus, kreipdamasi į gydytojus dėl papildomo gydymo, nes teismui kartu su civiliniu ieÅ¡kiniu nepateikta jokių Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų. Teisėjų kolegijos nuomone atmestina ir ieÅ¡kovės reikalavimo dalis, dėl periodinių iÅ¡mokų po 400 Lt kas mėnesį iki jos gyvos galvos, priteisimo iÅ¡ kaltinamojo, nes bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad bÅ«tent tokia suma nukentėjusysis kas mėnesį prisidėdavo prie bendro pragyvenimo, tuo labiau, kad pagal bylos duomenis jis niekur nedirbo, be to tokių periodinių iÅ¡mokų priteisimas tiesiogiai nenumatytas įstatymo ir gali bÅ«ti atlyginama tik realiai patirta ir įrodyta materialinė žala.Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovės J.

N. pateiktas ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies – civiliniame ieškinyje nurodytos išlaidos patirtos dėl nukentėjusiojo laidojimo ir prašoma priteisti suma – 5423 Lt, iš dalies yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, pripažintina protinga ir atitinkančia realias laidojimo išlaidas. Tik, atsižvelgiant į bylos duomenis iš priteistinos sumos išskaičiuotina nukentėjusiojo laidojimo pašalpa – 1040 Lt ir alkoholinių gėrimų laidojimo namuose pirkimo išlaidos – 42,26 Lt (28 b.l., 3 tomas).

Bendrai J. N. priteistina 4340,74 Lt turtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje jos reikalavimai (dėl vaistų, maisto papildų, kredito palūkanų, važiavimo išlaidų lankant nukentėjusįjį) atmestini kaip nepagrįsti, nes jie yra neįrodyti rašytiniais įrodymais. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškinyje pateiktame teisme buvo nurodytos dvi ieškovės – J. N. ir L. B., tačiau pastaroji nurodė civilinio ieškinio nereiškianti, todėl ieškovei J.

N. vienai priteistinos patirtos laidojimo iÅ¡laidos, juo labiau, kad byloje esančiais, anksčiau minėtais dokumentais patvirtinama, jog bÅ«tent ji patyrė Å¡ias iÅ¡laidas. Dėl kardomosios priemonės Kaltinamajam S. L. yra paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. IÅ¡ bylos medžiagoje esančių policijos įstaigos praneÅ¡imų matyti, kad kaltinamasis griežtai nesilaiko jam skirto įpareigojimo periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (154, 155 b.l., 3 tomas), jį pažeidinėja, o Å¡iuo nuosprendžiu jis pripažįstamas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, todėl siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 str. nurodytus tikslus – nuosprendžio vykdymÄ , Å¡iuo skirtina pati griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas (BPK 122 str. 7 d.), kaltinamÄ jį suimant teismo salėje.

Dėl proceso iÅ¡laidų Liudytojui R. B. iÅ¡ teismo lėšų buvo apmokėtos kelionės į teismÄ iÅ¡laidos, iÅ¡ viso 40,95 Lt (158 b. l., 3 tomas).Vadovaujantis BPK 103 - 105 str. nuostatomis liudytojui apmokėtos kelionės iÅ¡laidos – pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡komos valstybei iÅ¡ kaltinamojo S. L.. Dėl byloje saugomų daiktinių įrodymų Prie bylos pateiktas, apžiÅ«rėtas ir saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kamerų įraÅ¡as kompaktiniame diske CD-ROM paliktinas saugoti byloje (76-79 b.l., 1 tomas).Prie bylos pateiktas, apžiÅ«rėtas ir saugomas AB banko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialo vaizdo stebėjimo kamerų įraÅ¡as kompaktiniame diske DVD-RW paliktinas saugoti byloje (80-83 b.l., 1 tomas).Prie bylos pateikti, apžiÅ«rėti ir 2012-01-26 saugojimui į TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato saugyklÄ saugojimui pateikti S. S. rÅ«bai: striukė, batai, džinsinės kelnės, marÅ¡kinėliai, trumpikės, kojinės, diržas, kepuraitė – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, S. L. rÅ«bai: sportiniai batai, kelnės (kombinezonas), Å¡varkelis, marÅ¡kinėliai, sportinė kepuraitė – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini S. L., metalinė teleskopinė lazda grÄ Å¾intina jÄ pateikusiai D.

L.. Teismas remdamasis iÅ¡dėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307-308 str., n u s p r e n d ž i a: S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimÄ 11 (vienuolikai) metų.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, S. L. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime bÅ«tÄ laikÄ nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2011 m. gegužės 21 d.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.S. L. kardomÄ jÄ priemonę pakeisti į suėmimÄ ir jį suimti teismo salėje.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.Priteisti iÅ¡ S. L. J. N. 4340,74 Lt (keturis tÅ«kstančius tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt litų 74 centų) turtinės žalos ir 15 000 Lt (dvideÅ¡imt penkis tÅ«kstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui, bendrai 19 340,74 Lt (devyniolika tÅ«kstančių tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt litų 74 centų), Priteisti iÅ¡ S. L. Stefanijai J. S. 50 000 Lt (penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimui, o ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo - atmesti.

Liudytojui R. B. iÅ¡mokėtus 40,95 Lt, pripažintus proceso iÅ¡laidomis, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ S. L. valstybės naudai.Daiktinius įrodymus: UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo stebėjimo kamerų įraÅ¡Ä kompaktiniame diske CD-ROM, AB banko (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialo vaizdo stebėjimo kamerų įraÅ¡Ä kompaktiniame diske DVD-RW palikti saugoti byloje; TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato saugykloje saugojimui pateiktus S. S. rÅ«bus: striukę, batus, džinsines kelnes, marÅ¡kinėlius, trumpikes, kojines, dirÅ¾Ä , kepuraitę – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, S. L. rÅ«bus: sportinius batus, kelnes (kombinezonÄ ), Å¡varkelį, marÅ¡kinėlius, sportinę kepuraitę – nuosprendžiui įsiteisėjus grÄ Å¾intini S. L., metalinę teleskopinę lazdÄ grÄ Å¾intina D.

L..            Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                                        Gražvydas PoÅ¡kus Teisėjai                                                                                                               Vaclovas Iždonas                                                                                                                             Bronius Zalaga