Legislator Case Law & Legislation
827315cd-05e5-48ff-bc94-87ea854df541 AI generated

827315cd-05e5-48ff-bc94-87ea854df541 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Case Number 827315cd-05e5-48ff-bc94-87ea854df541
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilnius                      Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant E.Drungilaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui O. D., atsakovei A. M., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo O. D. ieÅ¡kinį atsakovei A. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas O. D. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės A. M. 2891 Lt turtinei ir 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Legislator headnote

AI generated

827315cd-05e5-48ff-bc94-87ea854df541 · Vilniaus rajono apylinkės teismas: Vyras nuėjo iki maÅ¡inos, o tie žmonės ėjo iÅ¡ paskos, ieÅ¡kovas dar sulaužė vyro maÅ¡inos spynelėje raktÄ . Gerai, kad jos vyras mechanikas, tai viskÄ sutvarkė ir jie iÅ¡važiavo į kitÄ miÅ¡ko pusę. Ji niekada nemeluoja. Nutarimo, kuriuo jai buvo paskirta bauda ji neskundė. Ji nieko neturi atlyginti, ji gauna invalidumo pensijÄ , jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, jai buvo infarktas, insultai. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Kaip nustatyta byloje, 2012-09-18 Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.41-62)  atsakovei A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                                                      Civilinė byla Nr. 2-162-494/2013 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03095-2012-4                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

     20.2; 25.2; 44.2; 44.5.2; 99.5;113.1;      114.4; 116.4.                                                                                                                                                                                                  S P R E N D I M A S   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 3 d.

Vilnius                      Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, sekretoriaujant E.Drungilaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui O. D., atsakovei A. M., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo O. D. ieÅ¡kinį atsakovei A. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovas O. D. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės A. M. 2891 Lt turtinei ir 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad 2012-07-25 jis kartu su savo žmona J. D. ir sÅ«numi R. D. bei savo uoÅ¡viene G. L. atvažiavo į (duomenys neskelbtini)miÅ¡kÄ uogauti. Jiems įvažiavus į miÅ¡kÄ , pasigirdo Å¡unų lojimas, iÅ¡ kurių galima buvo spręsti, kad tai buvo labai dideli Å¡unys. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio, ieÅ¡kovo žmonai su uoÅ¡viene paėjus į priekį kelis metrus, link jų, grėsmingai lodami, pradėjo bėgti du dideli aviganiai. Žmona ir uoÅ¡vė iÅ¡sigando ir pradėjo nuo jų bėgti.

Atbėgusi Å¡unų savininkė A. M. (atsakovė) spėjo Å¡unis pasikviesti ir pradėjo ant jų Å¡aukti, įžeidinėti necenzÅ«riniais žodžiais, visa tai girdėjo ir 6 metų ieÅ¡kovo sÅ«nus. Po to atsakovė pasiÅ¡alino kartu su Å¡unimis. Žmona ir uoÅ¡vienė nuėjo uogauti, o ieÅ¡kovas, likęs prie automobilio kartu su sÅ«numi, iÅ¡ automobilio iÅ¡sitraukė vaikiÅ¡kÄ motociklÄ (duomenys neskelbtini),  jį užvedė, kad pastarasis įšiltų, po ko ieÅ¡kovas pabandė su juo pavažinėti.

Å iek tiek pavažiavus į priekį, vėl pasigirdo Å¡unų lojimas ir staiga iÅ¡ miÅ¡ko iÅ¡bėgo tie patys Å¡unys ir puolė ieÅ¡kovÄ iÅ¡ nugaros. IeÅ¡kovas bandė nuo jų apsiginti, bet tai nepavyko. Vienas iÅ¡ aviganių užšoko ieÅ¡kovui ant nugaros, ko pasekoje ieÅ¡kovas vertėsi kartu su motociklu ir patyrė traumas. IeÅ¡kovas gynėsi nuo Å¡unų pagaliu, o Å¡unims pradėjus peÅ¡tis tarpusavyje, ieÅ¡kovas spėjo nuo jų pabėgti. Po ko iÅ¡ miÅ¡ko atbėgo nepažįstamas vyras, kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, atsakovės vyras, kuris pasikvietė tuos Å¡unis ir nusivedė juos į miÅ¡kÄ .

Tas vyras nepaklausė ieÅ¡kovo kokia jo savijauta, gal yra reikalinga pagalba. IeÅ¡kovo sÅ«nui prasidėjo isterija, nes vaikas viskÄ matė. Vėliau tas vyras atvažiavo su automobiliu, į kurį įsėdo atsakovė kartu su Å¡unimis, ir nuvažiavo, ieÅ¡kovo žmona spėjo užsiraÅ¡yti automobilio numerį. Po įvykio ieÅ¡kovas iÅ¡ karto kreipėsi į policijÄ . 2012-09-18 administracinės komisijos prie Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nutarime, administracinio teisės pažeidimo byloje, buvo nustatyta, kad atsakovė A.

M. pažeidė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2007-03-23 sprendimu patvirtintų „GyvÅ«nų laikymo ir priežiÅ«ros Vilniaus rajone taisyklių“ 36 p. reikalavimus bei LR ATPK 110 str. 5 d., todėl atsakovei buvo paskirta 500 Lt bauda. IeÅ¡kovui buvo smarkiai nubrozdintas kaklas, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į medicinos stacionarÄ , kur ieÅ¡kovui buvo padarytas skiepas nuo pasiutligės ir nuo stabligės bei paskirtas apie mėnesį trunkantis skiepų kursas Vilniaus Centro poliklinikoje, tai patvirtina medicininė pažyma.

IeÅ¡kovas patyrė krÅ«tinės sumuÅ¡imÄ , kaklo nubruzdijimÄ , apie dvi savaites negalėjo padėti savo žmonai buityje, prižiÅ«rėti vaikus, buvo sunku kilnoti sunkius daiktus, lenktis. Dėl sprando odos įbrėžimo ieÅ¡kovas jautė didelį diskomfortÄ , nes buvo užlijuotas pleistras, o kadangi buvo vasara, buvo labai karÅ¡ta, oda po pleistru Å¡uto, sprandas ilgai gijo. Skiepų procedÅ«ra ieÅ¡kovui nebuvo maloni dar nuo vaikystės, kai jis pamatydavo, kad ruoÅ¡iamasi daryti skiepÄ , ieÅ¡kovas alpdavo.

Todėl, kai reikėjo daryti skiepus, tai Å¡i procedÅ«ra sukėlė ieÅ¡kovui skaudžius ir nemalonius prisiminimus. Neturtinę žalÄ jis įvertino 3500 Lt sumai. VaikiÅ¡kam motociklui buvo padaryta žala, sugadintas rėmas, apdailos, auÅ¡inimo ir iÅ¡metimo sistemos detalės, tai patvirtina UAB „Motoshop“ keistinų detalių ir remonto darbų sÄ mata 2891 Lt sumai. Teismo posėdžio metu, ieÅ¡kovas palaikydamas ieÅ¡kinyje nurodytus argumentus, prašė ieÅ¡kinį tenkinti ir papildomai parodė, kad Å¡unys buvo be antsnukio, palaidi. Jam buvo sprandas sudraskytas, Å¡onas sumuÅ¡tas, rÅ«bai apgadinti, motociklas.

Jis gydėsi Lazdynų greitosios pagalbos ligoninėje, papildomų kvitų čekių neturi. Atsakovė jo neatsiprašė. Atsakovė A. M. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, nes buvo ne taip kaip nurodė ieÅ¡kovas. Atsakovė tuomet uogavo kartu su vyru miÅ¡ke. Pirmyn ir atgal pravažiavo sidabro spalvos maÅ¡ina, priėjo jauna moteris ir pasakė, kad ji (atsakovė) patrauktų Å¡unį, o atsakovė jai atsakiusi, kad ji nebijotų. Tada ji pamatė tamsiai apsirengusį vyrÄ , kuris atvažiavo su mažu motociklu ir sustojo prieÅ¡ais, pradėjo birbinti specialiai, tai Å¡uo pradėjo loti.

Ji pasakė, kad neprovokuotų jos Å¡uns, kad ji nueis ir iÅ¡važiuos ir ji pradėjo eiti gilyn į miÅ¡kÄ , o jie pradėjo bėgti jai iÅ¡ paskos. Ji jiems pasakė, kad jie nebėgtų iÅ¡ paskos jei bijo Å¡uns. Buvo du Å¡unys, vienas atsakovės, kitas kaimynės. Jos Å¡uo buvo be pavadėlio ir be antsnukio, visi kaime taip vaikÅ¡to, ji nežinojusi. Namie jos Å¡uo bėgioja po kiemÄ aptvertoje teritorijoje, kieme yra voljeras, kur bÅ«na jos Å¡uo. Kai ji išėjo iÅ¡ miÅ¡ko jos vyras  iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ paklausė, kas atsitiko, tai ji vyrui pasakė, kad žmonės bijo Å¡unų ir kad jie iÅ¡važiuotų kur kitur.

Vyras nuėjo iki maÅ¡inos, o tie žmonės ėjo iÅ¡ paskos, ieÅ¡kovas dar sulaužė vyro maÅ¡inos spynelėje raktÄ . Gerai, kad jos vyras mechanikas, tai viskÄ sutvarkė ir jie iÅ¡važiavo į kitÄ miÅ¡ko pusę. Ji niekada nemeluoja. Nutarimo, kuriuo jai buvo paskirta bauda ji neskundė. Ji nieko neturi atlyginti, ji gauna invalidumo pensijÄ , jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, jai buvo infarktas, insultai. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Kaip nustatyta byloje, 2012-09-18 Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.41-62)  atsakovei A.

M. buvo paskirta 500 Lt bauda pagal LR ATPK 110 str.5d., tame tarpe, už tai, kad 2012-07-25  apie 11 val. (duomenys neskelbtini)miÅ¡ke A. M. Å¡uo aplojo ten važiavusius žmones, vijosi iÅ¡ paskos važiuojantį motociklÄ , ko pasekoje žmogus nukrito, patirdamas nubrozdijimus ir apgadindamas savo turtÄ , t.y. motociklÄ . 2012-07-25, 2012-07-26 iÅ¡raÅ¡uose iÅ¡ medicininių dokumentų (b.l. 6-7,18,50-52) užfiksuota, kad ieÅ¡kovas O. D. iÅ¡ karto po įvykio 2012-07-25, tÄ pačiÄ dienÄ dėl kaklo sužalojimo ir skausmo kreipėsi į VšĮ Respublikinę universitetinę ligoninę, į VÄ® Centro poliklinikÄ dėl vakcinacijos nuo pasiutligės; 2012-07-25 ieÅ¡kovas su pareiÅ¡kimu dėl įvykio kreipėsi į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadÄ (b.l.49).

GyvÅ«nų savininko civilinę atsakomybę už gyvÅ«no padarytÄ Å¾alÄ nustato CK 6.267 str. 1d. Pagal Å¡iÄ normÄ civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl force majeure arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Teisinius santykius, iÅ¡ kurių kildinama ieÅ¡kovui padaryta žala (netinkama gyvÅ«no priežiÅ«ra bei laikymas), 2012-07-25 įvykusio įvykio metu reglamentavo LR GyvÅ«nų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas (1997-11-06 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), pagal kurio 5 str. 3 d. gyvÅ«nų savininkai privalo garantuoti, kad gyvÅ«nų ir pavojingų gyvÅ«nų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, o 19 str. reglamentavo dėl netinkamos gyvÅ«no priežiÅ«ros bei laikymo padarytos žalos atlyginimÄ .

Pagal CK 6.267 str.1d., naminių gyvÅ«nų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvÅ«nų padarytÄ Å¾alÄ privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Å¡io kodekso 6.270 str.1dalyje numatytos aplinkybės. Asmuo, kurio veika susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ , jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo (CK 6.270 str.1d.). Jokių įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo, atsakovė nepateikė.

Pagal bendras civilinės atsakomybės sÄ lygas, civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tina: žalos padarymas, prieÅ¡ingas teisei teisės pažeidėjo elgesys, priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisei teisės pažeidėjo veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246-6.249 str. str.). Teismo nuomone byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog yra nustatytas padarytos žalos faktas, atsakovės kaltė, bei neteisėti jos veiksmai, sÄ lygojantys žalos atsiradimÄ .

 CK 6.283 str.1d. nustato, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, už tai atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ , t.y. Å¡io straipsnio 1dalis įtvirtina visiÅ¡kos žalos atlyginimo principÄ , kas reiÅ¡kia, kad nukentėjusįjį reikia grÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kokia ji bÅ«tų jam nesant sužalotam.Be turtinės žalos yra atlyginama ir neturtinė žala. Pagal CK 6.250 str.1d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai dėl sužalojimo, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 str. 2d. įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į:

1) jos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) jo turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų iÅ¡imčių, turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi bÅ«ti siekiama jÄ Â patyrusį asmenį grÄ Å¾inti į iki pažeidimo buvusiÄ padėtį.

Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iÅ¡ dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas virÅ¡ija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sÄ skaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė iÅ¡raiÅ¡ka – prarasto turto vertė ir Å¡ie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo iÅ¡laidų, ir ar iÅ¡ viso ketina prarastÄ turtÄ atkurti.

Žalos dydis – viena iÅ¡ įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, Å¡ios aplinkybės įrodinėjimo naÅ¡ta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali bÅ«ti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamÄ jÄ vertę. Atkuriamosios vertės (kaÅ¡tų) nustatymas – vienas iÅ¡ Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų  turto vertinimo metodų, jo pagrindÄ sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės bÅ«klės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas.

KaÅ¡tai turi bÅ«ti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamÄ sugadinimo metu objekto fizinę bÅ«klę. AtkÅ«rimo kaÅ¡tai Å¡iuo atveju turi rodyti iÅ¡laidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo bÅ«du; svarbu, kad padaryta žala bÅ«tų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009 ir kt.).

IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 2891 Lt turtinei žalai atlyginti, kuriÄ grindė 2012-07-25 parengta keistinų detalių ir remonto darbų sÄ mata – toliau sÄ mata (b.l.8-9). Atsakovė ieÅ¡kovo pateiktos sÄ matos, joje nurodytų keistinų detalių vertės neginčijo, jokių prieÅ¡taravimų dėl joje nurodytos kainos nereiÅ¡kė. Todėl. atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistina 2891 Lt turtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl sužalojimo patyrė 3500 Lt neturtinę žalÄ .

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CPK 250 str. 1 d.). CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad už žalÄ atsakingi asmenys privalo nukentėjusiajam atlyginti visus su sveikatos sužalojimu patirtus nuostolius ir iÅ¡laidas, kurie yra pagrįsti CPK 177 straipsnyje įtvirtintomis įrodinėjimo priemonėmis.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ piniginės kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, kuris reiÅ¡kia tai, kad nukentėjusįjį reikia grÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kokia bÅ«tų, jei jis nebÅ«tų sužalotas.

Be turtinės, Å¡iuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymo nustatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Teismo manymu, Å¡iuo atveju svarbÅ«s neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, nes dėl netikėto Å¡uns užpuolimo bei jo padaryto sužalojimo, vėlesnio gydymosi, nevienkartinių skiepų atlikimo, diskomforto, ieÅ¡kovas patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus. Vienok, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant, į tai, kad rimtų sužalojimų ieÅ¡kovui nebuvo padaryta, jokių oficialių įrodymų (specialisto, eksperto iÅ¡vados ir pan.), kokio laipsnio sužalojimus ieÅ¡kovas patyrė (nesukus, apysunkis, sunkus) ieÅ¡kovas nepateikė, duomenų, kad po patirto įvykio iki Å¡iol ieÅ¡kovui bÅ«tų apribotos, pvz., bendravimo galimybės, kad jis po įvykio negalėjo ir iki Å¡iol negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, dėl to negalėjo tinkamai pasirÅ«pinti Å¡eimos buitimi ir pan., jog negalėjo dirbti, dėl to negavo pajamų, nėra, todėl, manytina, kad ieÅ¡kovui padaryta neturtinė žala atitiktų 400 Lt sumÄ , o ne 3500 Lt, kaip prašė priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovas (CK 1.5 str. 4 d., CPK 175 str., 178 str.).

Kaip buvo paminėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad dvasinių iÅ¡gyvenimų neįmanoma įvertinti pinigais, pinigine kompensacija yra siekiama tik maksimaliai suÅ¡velninti negatyvias pasekmes. Todėl, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir įrodymus byloje, atsižvelgiant į ieÅ¡kovui padarytus sužalojimus, praÅ¡omo priteisti 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti dydį, atsakovės kaltę, jos turtinę padėtį: kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, niekur nedirba, yra iÅ¡ dalies darbinga, jai nustatytas 35 proc. dydžio darbingumo lygis, jos gaunama invalidumo pensija sudaro 696,10 Lt (b.l.29-31, 34-35, 64-65), į padarytos turtinės žalos dydį (2891 Lt), taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti neturtinė žala mažintina ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 400 Lt neturtinei  žalai atlyginti (CK 1.5, 6.250, 6.282 str. str.).

 Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 176, 185 str. str.). Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės nurodyti argumentai, jog ji nežinojusi, kad Å¡uo turi bÅ«ti su antsnukiu ir vedžiojamas už pavadėlio.

Ä®statymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.). Tai, kad atsakovė yra iÅ¡ dalies darbinga – nėra pagrindas atleisti atsakovę nuo atsakomybės (CK 6.251 str. 1 d., 6.283 str. 1-2 d. d.). Kadangi tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), o ieÅ¡kovas už ieÅ¡kinio padavimÄ buvo sumokėjęs 191,73 Lt žyminio mokesčio (b.l.1), ieÅ¡kovui yra grÄ Å¾intinas jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str.1d.1p.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalyvavo posėdžiuose byloje, į tai, kad valstybei iÅ¡ atsakovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos sudarytų 98,73 Lt žyminio mokesčio (3291 Lt x 3 proc.) ir 12,29 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, viso 111,02 Lt bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, iÅ¡ atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos 111,02 Lt mažintinos iki 55,51 Lt ( CPK 79, 88, 93 str. str.).  Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185, 259, 263-270 str., n u s p r e n d ė :

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovės A. M. (a.k(duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui O. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3291 Lt (tris  tÅ«kstančius du Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui O. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 191,73 Lt (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ 73 ct.) žyminio mokesčio, sumokėto 2012-11-14 Swedbank AB įmokos mokėjimo kvitu. Priteisti iÅ¡ atsakovės A.

M. (a.k(duomenys neskelbtini) 55,51 Lt (penkiasdeÅ¡imt penkis litus 51 ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660). Sprendimas dalyje dėl žyminio mokesčio grÄ Å¾inimo yra pagrindas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui O. D. žyminį mokestį. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                        Dalia Zeniauskaitė             Â