8272a04c-8abd-41ea-bce7-8afb341e28e0 · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-274-900/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45646-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.1.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 2 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė, sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei ir Aistei Žukauskaitei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Vileikiui, kaltinamajai R. J. ir jos gynėjai advokatei Sofijai Kručienei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R.

J., vieÅ¡ame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lietuvė, turinti aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , besimokanti (duomenys neskelbtini), vykdanti individualiÄ veiklÄ , iÅ¡situokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, yra kaltinama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė R. J. 2018 m. rugsėjo 20 d. apie 2015 val. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu nuplėšė nuo lovoje gulėjusiojo nukentėjusiojo R.

J. antklodę, užsimojusi kėde tyčia užvertė jÄ ant nukentėjusiojo, nukentėjusiajam nuvertus kėdę ant Å¡ono, metė į jį žadintuvÄ ir pataikė į kaktos sritį, po to smÅ«giavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių, bet ne mažiau kaip du smÅ«gius rankomis į veido sritį, kaklÄ ir krÅ«tinę ir padarė nukentėjusiajam nubrozdinimus kaktoje ir krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamoji R. J. kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ su dukra grįžo namo. Po kiek laiko su dukra nuėjo pas kaimynę. Apie 1930 val. per langÄ pamatė, kaip R. J. grįžo į namus. Apie 2030 val. grįžo namo ir kaltinamoji. Dukra grįžo Å¡iek tiek anksčiau. Dukra pasakė, kad tėtis yra namie ir kad jos (dukters) daiktas yra palėpėje. Raimundas buvo svetainėje antrame aukÅ¡te ir galėjo girdėti, kaip kaltinamoji kalbėjosi su dukra.

Jis gyveno palėpėje ir neleisdavo ten užlipti nei sÅ«nui, nei dukrai. Jeigu bÅ«davo paliktų daiktų, jis juos iÅ¡mėtydavo. Kaltinamajai lipant į palėpę, R. J. trenkė jai dangčiu. Jis užlipo pirmas, netikėtai atkabino palėpės dangtį ir paleido. Kaltinamoji su kaire ranka atrėmė dangtį. Patyrė fizinį skausmÄ . Jeigu ji nebÅ«tų padėjusi rankos, dangtis bÅ«tų pataikęs į galvÄ . Paskui jis atleido dangtį. Kaltinamoji abiem rankom pastÅ«mė dangtį ir užlipo su dukra į tÄ palėpę pasiimti daiktų: pieÅ¡inio ir teptukų, pratybų.

Užlipusi kaltinamoji pasiruošė daryti garso įraÅ¡Ä . Palėpėje kaltinamoji su dukra užtruko apie 10 minučių, nes (R. J.) neleido pasiimti tų daiktų, žemino jas. Dukra rinkosi daiktus, o kaltinamoji ramiai stovėjo netoli laiptų ir žvilgsniu ramino R. J.. Lova yra kitame kambario gale (nei laiptai). R. J. lovoje negulėjo. Kaltinamoji jam antklodės nenuplėšė, žadintuvo į jį nemetė, smÅ«gių nesudavė. Apie eksperto nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus kaltinamoji nieko negali pasakyti.

R. J. teigia, kad dukra nulipo viena, nes jam reikėjo gauti kokių nors įrodymų, kad ir kaltinamoji yra kalta dėl iÅ¡irusios santuokos. Kai susirinko daiktus, kaltinamoji su dukra nulipo iÅ¡ tos palėpės ir antrame aukÅ¡te gėrė arbatÄ . Toliau vyko kabinėjimasis. Nebuvo galima valgyti. BÅ«davo, kad iÅ¡ dukros lėkÅ¡tės paimdavo maistÄ . Regis, kaltinamajai su dukra geriant arbatÄ , R. J. nulipęs kažkÄ metė į jas. Kaltinamoji girdėjo, kaip R. J. kalbėjo telefonu, girdėjo žodį „policija“.

Kai R. J. išėjo, kaltinamoji iÅ¡jungė garso įraÅ¡Ä . IÅ¡jungusi įraÅ¡Ä girdėjo, kaip jis sakė žodį „policija“. Vidurį nakties paskambino į duris. Atvyko pareigÅ«nas T. K. ir paprašė leisti „draugiÅ¡kai“ užeiti. PareigÅ«nas įėjo su R. J.. R. J. pasakė kaltinamajai eiti į savo kambarį ir užsidaryti. PareigÅ«nas su R. J. užlipo į viršų, po to nulipo. T. K. nieko nesakė kaltinamajai. Kaltinamoji paaiÅ¡kino pareigÅ«nui, kokiu tikslu jos užlipo (į palėpę), apie R.

J. smurtÄ prieÅ¡ jÄ . Kaltinamajai ant rankos buvo iÅ¡kilimas. PareigÅ«nas sakė, kad jį iÅ¡sikvietė R. J., nes ji (kaltinamoji) smurtauja, kad rytoj jai bus paskambinta ir ji bus pakviesta į policijÄ duoti parodymų. Nesulaukusi skambučio po dviejų darbo dienų kaltinamoji nuvažiavo duoti parodymų. 2019 m. rugsėjo 25 d. T. K. paprašė kaltinamosios iÅ¡trinti vaizdo įraÅ¡Ä . Ir ji tÄ padarė tyrėjos kabinete. Vėliau rado atsarginę kopijÄ ir jÄ pateikė į bylÄ . Ä®vykio metu santuokos, bendrų finansų nebuvo.

Kaltinamosios nuomone, buvo susitarimas, kad R. J. teisingai pakryptų skyrybų eiga. R. J. 20 metų užsiima karate, kitomis sporto Å¡akomis. Tikėtina, kad jis sužalojo sportuodamas. Ikiteisminio tyrimo metu R. J. kalta neprisipažino ir paaiÅ¡kino (1 t., b. l. 169-170, 181-182; 2 t., b. l. 16-17), kad R. J. yra melagis, prikalbėjo to, ko niekada nebuvo. Nebuvo taip, kad R. J. gulėjo lovoje ir ji (R. J.) į jį metė žadintuvÄ . Ä®tariamoji nedrėskė R. J. nagais, nesmogė kumščiu į kaklo sritį, viskas iÅ¡galvota.

R. J. siekia sužlugdyti įtariamÄ jÄ su dukra. Konfliktai Å¡eimoje vyksta jau seniai, apie metus. Ä®taromoji ir dukra jau seniai su R. J. nekalba. Å iuo metu vyksta skyrybų procesas. Dėl to labai kenčia dukra, nes Å¡eimoje nuolat mato nesutarimus, grasinimus ir kitas problemas. Ä®tariamoji negali pasakyti, ar R. J. tebegyvena namuose adresu (duomenys neskelbtini). Pavyzdžiui, (2018 m.) liepÄ R. J. namie miegojo gal penkias naktis, (2018 m.) rugpjÅ«tį - gal deÅ¡imt naktų. Pastaruoju metu jis kokias tris dienas nebÅ«na namie, dvi pabÅ«na ir vėl nebÅ«na.

R. J. susirado kitÄ moterį. 2018 m. rugsėjo 20 d. apie 1330 val. įtariamoji su dukra A. J. grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini). R. J. namo grįžo apie 1930 val. Tuo metu įtariamoji su dukra buvo namuose. Ä®tariamoji norėjo užlipti į palėpę, kurioje įrengtas vaikų kambarys, ir paimti dukros pieÅ¡inį. Ä®tariamajai lipant laiptais į viršų, R. J. buvo virÅ¡uje ir tyčia uždarė dangtį, kad ji negalėtų įeiti į palėpę. Dangtis užgavo įtariamajai deÅ¡inę rankÄ , jautė fizinį skausmÄ .

Ä®tariamoji nesakė R. J., kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau buvo susiėmusi už rankos, todėl jis turėjo suprasti, kad jai skauda rankÄ . R. J. paspaudė dangtį ir juokėsi. Ä®tariamoji vis tiek atsidarė dangtį ir su dukra užlipo į viršų, susirinko daiktus ir nusileido į apačiÄ . Kai jos rinko daiktus, R. J. virÅ¡uje komentavo. R. J., girdint ir matant dukrai, įtariamosios atžvilgiu kalbėjo nepadorius žodžius, lietė jos lytinius organus. Ä®tariamoji savo ranka patraukė nuo savęs R.

J. rankÄ . R. J. visÄ laikÄ kalbėjo, komentavo, o įtariamoji su dukra tylėjo, abi mobiliojo ryÅ¡io telefonu darė garso įraÅ¡Ä , kažkokiu metu dukra pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ . Ä® klausimÄ , kodėl garso įraÅ¡e data yra nurodyta 2018 m. rugsėjo 26 d., o garso įraÅ¡as atsiųstas elektroniniu paÅ¡tu 2018 m. rugsėjo 25 d., įtariamoji atsakė, kad) gal tÄ dienÄ tyrėja įrašė įraÅ¡Ä Ä¯ kompaktinį diskÄ , todėl taip ir rodo. Nusileidusios į apačiÄ , įtariamoji su dukra atsigėrė arbatos ir nuėjo miegoti.

TÄ pačiÄ naktį apie 2340 val. kažkas paskambino į duris. Ä®tariamoji atidarė duris ir pamatė R. J. su policijos pareigÅ«nu. PareigÅ«nas pasakė, kad įtariamoji neįleidžia sutuoktinio, tačiau jos juk miegojo, o sutuoktinis turi raktus nuo namų. Ä®tariamoji nesupranta, kodėl R. J. kreipėsi į pareigÅ«nus. Čia yra dar vienas jo spektaklis. R. J. įėjo su pareigÅ«nu, pasiėmė savo daiktus ir išėjo. PareigÅ«nams iÅ¡važiavus, R. J. grįžo į namus, apsimetė, kad virtuvėje valgo, palaukęs, kol įtariamoji nuėjo miegoti, tada užlipo į virÅ¡uje esantį į vaikų kambarį ir nuėjo miegoti.

Teisiamajame teismo posėdyje nukentėjusysis R. J. parodė, kad iki įvykio santuoka klebėjo seniai. (Su kaltinamÄ ja) gyveno atskiruose kambariuose. Ä®vykio vakarÄ nukentėjusysis grįžo namo iÅ¡ draugo. Kai grįžo, R. ir A. namuose nebuvo. Kiek žino, R. su A. buvo pas kaimynę apačioje. J. ir kaimynai turi po pusę namo, atskiri įėjimai, atskiros valdos. Nukentėjusysis svetainėje norėjo pasižiÅ«rėti mėgstamÄ serialÄ â€žRimti reikalai“. Jam bežiÅ«rint televizorių, atėjo R. su A. ir iÅ¡jungė televizorių.

Kaltinamoji jam pasakė: „čia tu nieko nežiÅ«rėsi“, „tavo nieko nėra“ ir t. t. Supratęs, kad serialo negalės pasižiÅ«rėti, nukentėjusysis nusprendė eiti į savo kambarį, kuriame atskirai gyveno, susitvarkyti higienos reikalus. Nukentėjusiajam einant iki tualeto, jį filmavo. Kaip sužinojo vėliau, R. ir A. darė garso įraÅ¡Ä . R. neleido nukentėjusiajam atlikti gamtinių reikalų, pradėjo stumdytis. Jis galėjo juokauti, stengtis iÅ¡vengti aÅ¡tresnės situacijos.

Nukentėjusiajam nepavyko nei atlikti gamtinių reikalų, nei iÅ¡sivalyti dantų. Nukentėjusysis nuėjo į savo kambarį, esantį mansardoje, trečiame aukÅ¡te. Nukentėjusysis lipo laiptais, A. ir R. sekė iÅ¡ paskos ir filmavo. Nėra tikras, ar filmavo, bet matė, kad laikė (iÅ¡kėlusios) telefonus. Savo kambaryje nukentėjusysis turi maÅ¾Ä televizorių. Bandė pasižiÅ«rėti serialÄ , bet ir čia elektra iÅ¡jungta. Atsigulęs nukentėjusysis naršė telefone, norėjo ramybės. Bandė juokauti, iÅ¡eiti iÅ¡ tos situacijos, nes matė, kad siekiama jį iÅ¡provokuoti padaryti kokį nors veiksmÄ , pvz., pastumti.

R. stovėjo Å¡alia ir filmavo. Duktė A. nukentėjusiojo kambaryje irgi laikė telefonÄ . Dukters neklausė, ko ji atėjo į šį kambarį. Nukentėjusysis gerai neatsiminė, ar, atėjusi į kambarį, kaltinamoji kÄ nors sakė. Bendravo. Kaltinamoji vaidino, sakė jam netrukdyti joms gerti arbatos, nors arbata palėpėje nebuvo geriama. A. užsimanė į tualetÄ ir išėjo. Tada R. uždarė dangtį, nuplėšė antklodę ir rėkė „tu sugadinai gyvenimÄ ir man, ir dukrai, aÅ¡ tau neatleisiu“.

Nukentėjusysis juokavo sakydamas: „gal nori į mane nuogÄ pasižiÅ«rėti?“, nes ruošėsi miegoti ir gulėjo tik su kelnaitėmis. Nutraukusi antklodę, kaltinamoji su prie kompiuterio esančia kėde bandė smÅ«giuoti nukentėjusiajam į veido sritį. Kadangi kaltinamoji nelabai pakėlė kėdės, metė Å¡alia padėtÄ plastmasinį laikrodį ir pataikė nukentėjusiajam į veidÄ . Nukentėjusysis užsidengė galvÄ , kad daugiau nesužalotų veido. Nesuprato, kas vyksta.

Toliau R. „tvatino“ nukentėjusįjį rankomis. Buvo 5-6 smÅ«giai. R. pataikė į kaklÄ , po įvykio nukentėjusysis pamatė, kad R. perbrėžė nagais krÅ«tinę. Jos agresijos protrÅ«kis buvo panaÅ¡us į tokį, kai žmogus praranda protÄ . Ji pasimėgavo, kiek galėjo, paskui gal iÅ¡sisėmė, gal pavargo, kad liovėsi. Skaudu, kad viskas taip įvyko. Dukra įvykio nematė, nes R. uždarė dangtį į mansardÄ . Kai R. išėjo, nukentėjusysis paskambino savo advokatei.

Advokatė siÅ«lė kviesti policijÄ . Nukentėjusysis nebuvo nusiteikęs raÅ¡yti pareiÅ¡kimo, nes nenorėjo gÄ sdinti A.. Policija ne vienÄ kartÄ buvo važiavusi anksčiau. Pasakė advokatei, kad nuvyks (į PK). PrieÅ¡ iÅ¡eidamas iÅ¡ namų nukentėjusysis matė, kad R. buvo su mergaite savo kambaryje. Apie 10 val. (vakaro), buvo jau tamsu, nukentėjusysis nuvažiavo į Purienų g. esantį PK ir pasakė apie įvykį. Vaikinas (pareigÅ«nas) paklausė, kokie sužalojimai. Nukentėjusysis parodė sužalojimÄ ant krÅ«tinės. PareigÅ«nas pasakė, kad nukentėjusiojo kakta nubrozdinta.

Jis turbÅ«t atsirado, kai kaltinamoji metė laikrodį. Nukentėjusysis parašė pareiÅ¡kimÄ . PareigÅ«nas sakė, kad turi atskirti smurtautojÄ nuo aukos; jeigu neiÅ¡veÅ¡ moters, reiks iÅ¡eit nukentėjusiajam. Nukentėjusysis prašė pareigÅ«no neiÅ¡vežti R. į areÅ¡tinę, kad dukrai nebÅ«tų psichologinė trauma; sutiko iÅ¡eiti pas savo tėvus, jam tik reikėjo susirinkti daiktus. Paskui nukentėjusysis su pareigÅ«nu nuvažiavo į namus. Laukinės durys buvo užrakintos ir iÅ¡ vidaus įkiÅ¡tas raktas.

Jie ilgai skambino į duris. R. atidarė duris ir sakė: „kÄ Äia prisidirbai?“ ar kažkÄ panaÅ¡aus. Nukentėjusysis (su pareigÅ«nu) užėjo į vidų, pakilo į antrÄ aukÅ¡tÄ , rinkosi daiktus. PareigÅ«nas ramino, sakė: „ponia, nesipykit, nueikit į kavinę, kartu pabÅ«kit“. Patalpa, kurioje įvyko įvykis, yra trečiame aukÅ¡te, vadinama mansarda. Grįžus įvykio pėdsakų nebuvo. Viskas sutvarkyta, laikrodis pastatytas ant kėdės, ant kurios prieÅ¡ tai stovėjo.

Nukentėjusysis susirinko daiktus ir išėjo į laukÄ . Palaukė, kol pareigÅ«nas iÅ¡važiavo ir tyliai grįžo į savo kambarį. R. įslinko ir vėl pradėjo filmuoti. Gal kitÄ dienÄ po įvykio nukentėjusysis nuvyko pas specialistÄ Ä¯ apžiÅ«rÄ . Nurodė nubrozdinimÄ kaktoje, kaklo srities skausmÄ ir skausmÄ ties speneliu. KrÅ«tinę skaudėjo apie savaitę. Nubrozdinimas kaktoje, įbrėžimas ties speneliu irgi buvo savaitę. SkausmÄ kakle juto valgydamas. Iki 2018 m. rugsėjo 20 d. nukentėjusysis nebuvo sužalotas.

Lanko karatė. Negali prisiminti, ar 2018 m. rugsėjo 20 d. sportavo. Galėjo minti dviratį. Karatė tÄ dienÄ neužsiminėjo. Nukentėjusiojo teigimu, specialisto iÅ¡vadoje nurodyti sužalojimai buvo R. veiksmų pasekmė. Po savaitės kaltinamoji sukÅ«rė istorijÄ , kad nukentėjusysis prispaudė jÄ dangčiu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. J. parodė (1 t., b. l. 19, 40-43, 44-58), kad su R. J. yra susituokę 22 metus. Gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas yra jų bendra nuosavybė.

Augina mažametė dukrÄ A. J.. Nuo 2015 m. santykiai su sutuoktine suprastėjo, atsirado buitinių, žodinių, kitų asmeninių konfliktų. 2018 m. pradėjo skyrybų procesÄ . 2018 m. rugsėjo 20 d. apie 2015 val. nukentėjusysis grįžo namo (duomenys neskelbtini), ir norėjo pasižiÅ«rėti mėgstamÄ serialÄ . Nuėjo į poilsio kambarį įsijungė televizorių ir atsigulė ant lovos sofos. IÅ¡ kaimynės, kuri gyvena pirmame namo aukÅ¡te, grįžo R. su dukra ir iÅ¡jungė elektrÄ , kad jis nežiÅ«rėtų televizoriaus.

R. sakė, kad nukentėjusysis čia negyvens, kad nesumokėjo už elektrÄ , nors jie visas sÄ skaitas apmoka per pusę. GalbÅ«t ji pasakė, kad jis nežiÅ«rės televizoriaus, ar kažkÄ panaÅ¡aus. Nukentėjusysis nesureikÅ¡mino to, nes R. nuolat taip elgiasi, kai jis nori pasižiÅ«rėti televizorių. Tada nukentėjusysis norėjo atlikti gamtinius reikalus, iÅ¡sivalyti dantis. R. neleido patekti į vonios kambarį, ėmė jį stumdyti, kad neįeitų į vonios kambarį. R. su dukra ėmė jį filmuoti savo mobilaus ryÅ¡io telefonais.

Nukentėjusysis negalėjo pasakyti, ar jos tikrai filmavo, ar tik darė garso įraÅ¡Ä . Nukentėjusysis nuėjo į savo kambarį trečiame aukÅ¡te, palėpėje. Nukentėjusiajam lipant laiptais, jos (motina su dukra) su įjungtais telefonais ėjo paskui. Nukentėjusysis įėjo į savo kambarį, palėpės durų-dangčio neuždarė. Dangtis buvo pririÅ¡tas prie elektrinio treniruoklio, kad nesidarinėtų ir kad kas nesusižalotų, nes yra gana sunkus. Įėjęs į kambarį, nukentėjusysis ketino pasižiÅ«rėti televizorių, tačiau R. ir čia atjungė elektrÄ .

Nukentėjusysis ketino nusileisti laiptais į vonios kambarį, prieÅ¡ miegÄ atlikti gamtinius reikalus ir iÅ¡sivalyti dantis, o R. pastojo keliÄ , neleido nulipti laiptais. Ant laiptų taip pat stovėjo ir dukra. Jos visÄ tÄ laikÄ filmavo arba įraÅ¡inėjo. Kadangi jos nereagavo į nukentėjusiojo praÅ¡ymus praleisti, jis nusirengė ir atsigulė į lovÄ , pasiėmė savo mobilaus ryÅ¡io telefonÄ ir naršė internete. Nukentėjusiojo manymu, dukra stovėjo prie laiptų ar palipusi ant pirmo laiptelio ir filmavo, o R. stovėjo viduryje kambario ir, iÅ¡kėlusi aukÅ¡tyn telefonÄ , filmavo ar įraÅ¡inėjo garsÄ .

Nukentėjusysis prašė jų iÅ¡eiti lauk, leisti miegoti, tačiau jos tik filmavo ir tylėjo. Nukentėjusysis nepamena, kÄ tiksliai kalbėjo. Gali bÅ«ti, kad pasakė kokį juokelį, nes tai ne pirmas kartas, kai jos Å¡itaip elgiasi. R. priėjo prie nukentėjusiojo ir nuplėšė antklodę. Nukentėjusysis nežino, kodėl R. taip padarė. Dukra visÄ laikÄ stovėjo toje pačioje vietoje. Jis toliau naudojosi savo telefonu, o jos abi ir toliau filmavo. Tai tęsėsi gal apie 30 minučių.

Paskui dukra pasakė, kad nori į tualetÄ , ir nulipo žemyn. R. uždarė palėpės dangtį. Nukentėjusysis nebematė telefono R. rankose - R. jį kažkur pasidėjo. Netikėtai R. pasiėmė vienÄ iÅ¡ trijų kambaryje buvusių kėdžių. Kėdė buvo su ratukais, stovėjo prie raÅ¡omojo ar kompiuterinio stalo. R. užsimojo kėde ir vertė ant nukentėjusiojo. SmÅ«gis nebuvo stiprus, nes kėdę nepatogu paimti, be to, kambario lubos žemos. Nukentėjusysis užsidengė veidÄ rankomis ir nustÅ«mė kėdę.

Nukentėjusysis negalėjo pasakyti, kuriÄ (jo kÅ«no) vietÄ R. kliudė kėde. Gali bÅ«ti, kad kėdė nukentėjusiojo nekliudė, nes jis gindamasis blokavo kėdę ir nustÅ«mė į kairę. Tada R. čiupo žadintuvÄ nuo antrosios kėdės prie lovos, metė į jį ir pataikė į kaktÄ . Žadintuvas yra aÅ¡triais kampais, smÅ«gis buvo gana stiprus. Tuo metu nukentėjusysis (dėl adrenalino) skausmo nejuto. Nuo smÅ«gio žadintuvas iÅ¡siskyrė į tris ar keturias dalis, dalys pabiro ant lovos, ant žemės. Po to R.

ėmė smÅ«giuoti rankomis, darėsi agresyvi ir nekontroliuojama. R. deÅ¡inės rankos kumščiu kelis kartus bandė suduoti į veido sritį. Nukentėjusysis blokavo smÅ«gius rankomis. Gulint labai sudėtinga gintis, todėl (keli) smÅ«giai kliuvo į kaklÄ , į Adomo obuolį. SmÅ«gių neskaičiavo, bet jų buvo ne mažiau kaip 5-6. Nukentėjusysis negalėjo pasakyti, kaip buvo įdrėksta į deÅ¡inės pusės krÅ«tinės dalį. Mano, kad R. įdrėskė smÅ«giuodama, tačiau skausmÄ nukentėjusysis pajuto vėliau.

Nustojusi smurtauti, R. Å¡aukė, kad jis sugadino dukrai sveikatÄ , kad ji jį pakars arba privers, kad pasikartų. Po to R. išėjo iÅ¡ kambario. Po įvykio nukentėjusysis konsultavosi su savo advokate. Advokatė patarė kviesti policijÄ . Nukentėjusysis nenorėjo traumuoti dukros, todėl raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ vyko į komisariatÄ . RaÅ¡ant pareiÅ¡kimÄ , pareigÅ«nas paklausė, kas buvo kaktai. Tik tada nukentėjusysis pamatė, kad nubrozdinta kakta. Kakta galėjo bÅ«ti sužalota žadintuvu.

Nors žadintuvas pagamintas iÅ¡ plastmasės, jo laikomoji atrama yra aÅ¡triais kampais. Kakta nekraujavo, buvo tik nubrozdinta. PK užtruko daugiau nei dvi valandas. Parašęs pareiÅ¡kimÄ , nukentėjusysis su pareigÅ«nu vyko į namus. Prašė sutuoktinės neiÅ¡vežti ir neuždaryti, nes labai iÅ¡gyveno dėl dukros. Dukrai ir taip sunku dėl nutraukiamos tėvų santuokos. Nukentėjusysis su vienu pareigÅ«nu užėjo į savo kambarį. PareigÅ«nas apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ . Tuo metu laikrodis buvo surinktas ir tvarkingai padėtas ant kėdės prie lovos.

Kambarys aptvarkytas. PrieÅ¡ metus R. per konfliktÄ Äiupo virtuvinį peilį ir iÅ¡vadino nukentėjusįjį necenzÅ«riniais žodžiais. TÄ sykį dukra stojo už tėtį. Nukentėjusysis iÅ¡sikraustė gyventi pas savo tėvus. Nukentėjusiajam gyvenant pas tėvus, R. smurtavo prieÅ¡ dukrÄ , nes ji susitiko su juo. Dėl to prieÅ¡ R. pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas T. K. parodė, kad jis iÅ¡ nukentėjusiojo ir kaltinamosios priėmė pareiÅ¡kimus vienas ant kito ir pradėjo prieÅ¡prieÅ¡inius ikiteisminius tyrimus.

R. J. (pirmas) kreipėsi dėl sveikatos sutrikdymo. Liudytojas T. K. neatsiminė sužalotų vietų, tačiau (netrukus po įvykio) jos matėsi iÅ¡oriÅ¡kai veido srityje. Žmogus elgėsi emocingai, rodė sužalojimus ant krÅ«tinės lÄ stos. Sužalojimai atrodė Å¡vieži. Ä®drėskimai buvo raudoni. Å ašų, randų nebuvo. Liudytojas T. K. priėmė (R. J.) protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ , apklausė, pripažino jį nukentėjusiuoju. Budėtojas iÅ¡siuntė ekipaÅ¾Ä (į R. ir R. J. namus), nes potencialus įtariamasis turi bÅ«ti sulaikytas ir atribotas nuo aukos.

R. J. pasakė, kad yra mažametė, ji prisiriÅ¡usi prie mamos. Kad nebÅ«tų pažeisti mažametės interesai, liudytojas T. K. budėtojui pasakė, kad atÅ¡aukti ekipaÅ¾Ä . Liudytojas T. K. nuvažiavo su R. J. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ apžiÅ«rėti įvykio vietÄ . (Kaltinamoji) ilgai neatidarė durų, raktas buvo įkiÅ¡tas iÅ¡ vidaus. Paskui R. J. įleido. Liudytojas T. K. nedetalizavo R. J. atvykimo priežasčių. Niekas neklausė, dėl ko jis atvyko. Einant į palėpę, R. J. priekaiÅ¡tavo R.

J., jį žemino. Liudytojas T. K. juos ramino. Ä®vykio vieta buvo virÅ¡uje, palėpėje. Ä®vykio vieta buvo sutvarkyta. Laikrodis padėtas ant kompiuterinės kėdės. Lova paklota. Liudytojas T. K. formaliai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ ir išėjo su nukentėjusiuoju. Liudytojas T. K. iÅ¡važiavo, nukentėjusįjį paliko prie savo automobilio. Grįžęs į komisariatÄ liudytojas T. K. surašė įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ . Tolesnių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatliko.

Jis tik pradeda ikiteisminį tyrimÄ ir atlieka pirminius neatidėliotinus veiksmus. Po savaitės į komisariatÄ kreipėsi R. J. ir teigė, kad ir jÄ sumušė. R. J. sakė, kad R. J. apgavo (pareigÅ«nÄ ), nes (2018 m. rugsėjo 20 d.) jis neiÅ¡važiavo pas tėvus. R. J. rodė mėlynę ant rankos ir nurodė, kad per konfliktÄ (2018 m. rugsėjo 20 d.) buvo paleistas palėpės dangtis. Liudytojas T. K. atliko procesinius veiksmus su kita puse. Kai liudytojas T. K. lankėsi R. ir R. J. namuose pirmÄ kartÄ , R.

J. apie sužalojimus nekalbėjo. Jis neklausė, ar moteris sužalota. TÄ kartÄ ant R. J. rankų, plaÅ¡takų iÅ¡orės dalies nepastebėjo jokių sužalojimų. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas T. K. parodė (1 t., b. l. 156-157), kad dirba Å iaulių apskrities VPK Å iaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėju. 2018 m. rugsėjo 20 d. dirbo operatyvinėje grupėje. Apie 2130 val. į policijos komisariatÄ kreipėsi R. J.. R. J. nurodė, kad namuose adresu (duomenys neskelbtini)., per konfliktÄ prieÅ¡ jį smurtavo sutuoktinė R.

J.. Kiek pamena, R. J. nurodė, kad, jam galint lovoje savo kambaryje, R. J. metė į jį kėdę, po to – žadintuvÄ ir pataikė į kaktÄ , sudavė į kaklo sritį. Ant nukentėjusiojo matėsi Å¡viežiai nubrozdinta kakta. Paklausus, ar Å¡is sužalojimas padarytas įvykio metu, R. J. nurodė, kad greičiausiai taip, tada, kai žadintuvas pataikė į kaktÄ , prieÅ¡ tai kakta nebuvo nubrozdinta. R. J. buvo labai susijaudinęs, minėjo, kad jam gėda kreiptis į policijÄ dėl to, jog jį sumušė sutuoktinė.

R. J. teigė, kad šiuo metu vyksta skyrybų procesas, namuose nuolatiniai kivirčai ir nesutarimai, sutuoktinė neleidžia naudotis elektra, tualetu, nors mokesčius moka per pusę. Nukentėjusysis nurodė, kad kartu auga mažametė dukra, tačiau ji įvykio nematė. Budėtojas išsiuntė patrulius, kad R. J. būtų sulaikyta ir pristatyta. Nukentėjusysis prašė nesulaikyti R. J., nes nenori, kad nukentėtų dukra. Nukentėjusysis tvirtino, kad dukra yra labai prisirišusi prie mamos ir psichologiškai palūžusi dėl skyrybų.

Nukentėjusiajam buvo paaiÅ¡kinta, kad smurto atveju privalu atskirti smurtautojÄ nuo nukentėjusiojo. Nukentėjusysis pažadėjo, kad jis iÅ¡vyks iÅ¡ namų. Liudytojas T. K. apklausė nukentėjusįjį ir su juo nuvyko į jo namus apžiÅ«rėti įvykio vietos. R. J. atidarė duris po kokių 5 minučių. Nors nukentėjusysis turėjo raktÄ , negalėjo patekti į vidų, nes raktas buvo spynoje iÅ¡ vidaus. R. J. nurodė, kad miegojo. Moteris buvo nepatenkinta jų atvykimu, elgėsi sarkastiÅ¡kai, Å¡aipėsi iÅ¡ R.

J., kad jis yra skundikas. Liudytojas T. K. nedetalizavo atvykimo priežasties, bet, kaip suprato, R. J. suprato, kodėl jie atvyko. R. J. elgėsi agresyviai, nuolat priekaiÅ¡tavo, kad sutuoktinis sugadino dukrÄ , nuolat grįždavo girtas ir kitaip jo (pareigÅ«no) akivaizdoje žemino nukentėjusįjį. Moteriai buvo paaiÅ¡kinta, kad pareigÅ«nas atvyko atlikti įvykio vietos apžiÅ«ros. R. J. sakė, kad sutuoktinis čia nepageidaujamas, kad jį reiktų iÅ¡vežti. Liudytojas T. K. prašė moters apsiraminti, nurodė, kad Å¡iuo atveju bÅ«tent ji turėtų iÅ¡vykti iÅ¡ namų, nekonkretizavo kodėl.

Pagal faktines aplinkybes (pareigÅ«nai) turėjo sulaikyti R. J. ir uždaryti į Å iaulių apskrities VPK areÅ¡tinę. Nenorėdami traumuoti mergaitės ir praÅ¡omi R. J., R. J. nesulaikė. Buvo priimtas bendras sprendimas, kad R. J. atvyks į apklausÄ komisariate. Liudytojas T. K. apžiÅ«rėjo kambarį palėpėje. Kambarys buvo tvarkingas, prie lovos stovėjo kėdė, ant jo padėtas žadintuvas ir vaistai. Nukentėjusysis nurodė, kad bÅ«tent šį žadintuvÄ Ä¯ jį paleido sutuoktinė.

Nukentėjusysis pasakė, kad kambarys yra sutvarkytas, žadintuvas surinktas ir gražiai padėtas ant kėdės, nors paleidus į jį, žadintuvas buvo iÅ¡sisklaidęs dalimis, prieÅ¡ iÅ¡vykstant buvo netvarka. Liudytojui T. K. lankantis įvykio vietoje, R. J. niekuo nesiskundė, nenurodė, kad sutuoktinis jÄ sužalojo, iÅ¡orinių sužalojimų nesimatė. Maždaug praėjus savaitei, kai liudytojas T. K. vėl dirbo operatyvinėje grupėje, R. J. kreipėsi, teigdama, kad 2018 m. rugsėjo 20 d.

R. J. palėpės dangčiu tyčia privėrė ir spaudė jos rankÄ ir taip sukėlė fizinį skausmÄ . R. J. parodė nedidelę mėlynę ant deÅ¡inės rankos dilbio. Apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ mažametė liudytoja A. J. nurodė (1 t., b. l. 131-133), kad neatsakinės į klausimus apie mamÄ , nes jÄ myli ir nenori kalbėti. Ji ruošė pamokas, atėjo tėtis, trenkė mamai dangčiu, ir viskas. Neatsimena, kada tai įvyko. Žino, kad buvo tamsu. Viskas vyko namuose. Ji su mama gėrė arbatÄ , ėjo pasiimti daiktų iÅ¡ virÅ¡aus.

Jos ėjo į kambarį trečiame aukÅ¡te palėpėje. Tėtis neturi kambario, jis gyvena jos (mažametės liudytojos) kambaryje, trečiame aukÅ¡te. Mažametė liudytoja lipo su mama laiptais ir tėtis užtrenkė mamai dangčiu. Kaip suprato, tėtis trenkė tyčia. Matė, kad jis jÄ užgavo. Mamai ant rankos iÅ¡kilo burbulas. Mama nieko nesakė apie skausmÄ . Konflikto metu tėtis prispaudė mamai rankÄ , o mama nieko nedarė. Tėtis kabinėjosi ir lietėsi prie mamos ranka ne ten, kur galima.

Tėtis užsipuolė mažametę liudytojÄ , kad ji meluoja, (grasino), kad grįš pas jį, kad ji jį terorizuoja psichopatiÅ¡kai. „Terorizuoja psichopatiÅ¡kai“ reiÅ¡kia, kad terorizuoja žodžiais. Visaip terorizuoja: užrėkia ant mažametės liudytojos, mamÄ kažkaip pavadino. Tėtis visÄ gyvenimÄ mamÄ vadina visokiais žodžiais, kurių (mažametė liudytoja) nenori sakyti. Kaip suprato iÅ¡ žinučių, tėvas turėjo (kitÄ ) moterį. Jis visÄ gyvenimÄ gėrė, buvo darbas, darbas, darbas, o savaitgalį – draugai.

Pusę devynių, pusę deÅ¡imt mažametė liudytoja su dviračiu važiuodavo parsivežti tėvo. Mažametė liudytoja nežino, kiek užtruko, kol pasiėmė daiktus. Daiktus nunešė į miegamÄ jį ir su mama nuėjo miegoti. Tėtis iÅ¡sikvietė policijÄ , bet mažametė liudytoja negirdėjo, nes buvo kitame kambaryje. Nežino, pamirÅ¡o, kodėl tėtis iÅ¡sikvietė policijÄ . Mažametė liudytoja nepamena, ar tÄ naktį kas nors filmavo. Ji nefilmavo. Mažametė liudytoja nenori matyti tėvo.

MamÄ myli ir niekas jos nenuteikinėja. Mamos ir tėčio santykiai paÅ¡liję kokius metus. Kai prasidėjo skyrybos, mažametė liudytoja ir motina dėl tėvo nebeturi ramybės, ji (mažametė liudytoja) susigadino sveikatÄ . Tėvas labai nori gauti pinigų ir labai nori panaudoti jÄ prieÅ¡ mamÄ . Mažametei liudytojai kaip vaikui reikia namo ir ji sakė tėvui, kad jei perraÅ¡ys (jam priklausančiÄ namo dalį), tai draugaus, jei bandys atimti - nebedraugaus. Mama nori, kas geriau jai. Motinai namas nerÅ«pi, motina gali gyventi nors ir mažame kambarėlyje, kad tik mažametei liudytojai bÅ«tų geriau.

Įvykio vietos apžiūros 2018 m. rugsėjo 21 d. protokole aprašyta su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 25-34). Daiktų apžiūros 2018 m. spalio 31 d. protokole aprašytas nukentėjusiojo pateiktas laikrodis-žadintuvas (1 t., b. l. 74-77). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto 2018 m. rugsėjo 21 d. išvadoje Nr. G 1310/2018(04) nurodyta (1 t., b. l. 85), kad R. J. padaryti nubrozdinimai kaktoje ir krūtinės dešinėje pusėje.

Rasti sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytÄ laikÄ . R. J. kÅ«ne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo dviejų smÅ«gių kietais bukais daiktais. R. J. padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip nežymus. Rasti kÅ«no sužalojimai nėra bÅ«dingi griuviminei traumai. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus 2018 m. lapkričio 5 d. papildomoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 1492/2018(04) sakoma (1 t., b. l. 90-91), kad nubrozdinimai kaktoje ir krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje R.

J. padaryti kietais bukais daiktais. Iš turimų medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti konkrečiai, kokiu buku kietu daiktu padarytas nubrozdinimas R. J. kaktos viršutinėje dalyje, nes sužalojimo vietoje užsifiksavo tik žalojančio daikto grupinės priklausomybės požymiai. Nėra galimybės nurodyti, ar nubrozdinimas kaktoje padarytas apžiūrėti pateiktu žadintuvu ar kitu buku kietu daiktu. Daiktų apžiūros 2018 m. spalio 23 d. – 2018 m. spalio 24 d. protokole aprašyti du garso įrašai, kuriuos pateikė kaltinamoji (įtariamoji) R.

J.. Garso įrašai yra 11 min. 4 sek. ir 5 min. 52 sek. trukmės. Garso įrašuose girdisi vyro, moters, mergaitės balsai. Galima suprasti, kad pokalbis vyksta nukentėjusiojo kambaryje. Daugiausia kalba R. J.. Apžiūros protokole nurodyta, kad vyras kalba ramiu tonu, moteris irgi atsako ramiai (1 t., b. l. 175-177). Apžiūros 2018 m. spalio 26 d. protokole (1 t., b. l. 191-199) aprašyta įtariamosios mobilaus ryšio telefono SAMSUNG GALAXY X COVER 3 su SIM kortele apžiūra. Nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. telefonu padaryti du garso įrašai: 2039 val. 11 min. 4 sek. trukmės ir 2106 val. 5 min. 53 sek. trukmės. Telefone nerasta kitų 2018 m. rugsėjo 20 d. garso ar vaizdo įrašų.

Daiktų apžiÅ«ros 2018 m. gruodžio 6 d. protokole (2 t., b. l. 38-40) apraÅ¡yti trys vaizdo ir garso įraÅ¡ai, kuriuos pateikė kaltinamoji (įtariamoji) R. J.. IÅ¡ įrašų pavadinimų, įraÅ¡uose nufilmuoto sieninio laikrodžio rodyklių pozicijos matyti, kad įrašų laikas yra tarp 2018 m. rugsėjo 20 d. 2343 val. ir 2018 m. rugsėjo 21 d. 012 val. Pirmame įraÅ¡e užfiksuota, kaip du vyrai (pareigÅ«nas T. K. ir nukentėjusysis R. J.) bendrauja su moterimi (kaltinamÄ ja R. J.). Kaltinamoji į įvykio vietÄ atvykusiam pareigÅ«nui tvirtino, kad „čia viskas yra tvarkoj, čia tik jam (nukentėjusiajam) vienam vaidenasi“ (jog buvo smurto atvejis).

Antrame įraÅ¡e matosi, kaip vaikÅ¡to vyras (R. J.). Trečiame įraÅ¡e matosi uždaromos durys. Informacinės teismų sistemos LITEKo duomenimis, ieÅ¡kovė R. J. 2018 m. kovo 14 d. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo esant jo kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų civilinė byla Nr. e2-4867-1042/2018). Atsakovas R. J. sutiko, kad santuoka bÅ«tų nutraukta, tik prašė jÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu civilinis ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies - santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pasireiÅ¡kusios tuo, kad Å¡ie dėjo nepakankamai pastangų sukurti ir iÅ¡saugoti Å¡eimos santykius, paremtus abipusiu pasitikėjimu, moraline bei materialine parama vienas kitam.

Å iaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, susijusiÄ su priteistino iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu. Å iaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi, priimta ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-46517-18, pripažino, kad prokuroras 2019 m. sausio 23 d. nutarimu pagrįstai nutraukė ikiteisminį tyrimÄ R. J. atžvilgiu dėl 2018 m. rugsėjo 20 d. įvykio pagal R.

J. pareiÅ¡kimÄ , nes jis nepadarė BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymius turinčios veikos. Prokuroro, aukÅ¡tesniojo prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra įsiteisėję. Sprendimuose, be kita ko, remiamasi specialisto L. J. paaiÅ¡kinimais, kad R. J. nustatyti sužalojimai negalėjo atsirasti jos nurodytomis aplinkybėmis (2 t., b. l. 143-147). Kaltinamoji kalta neprisipažino, tvirtino, kad įvykio dienÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį nesmurtavo, o kaip tik nukentėjo nuo sutuoktinio, kai Å¡is, pirmas užlipęs į palėpę, atkabino palėpės dangtį ir jį paleido.

Kaltinamosios nuomone, nukentėjusysis galėjo susižaloti sportuodamas. Mažametė liudytoja A. J. antrino kaltinamajai, kad smurtinius veiksmus įvykio dienÄ atliko nukentėjusysis, o kaltinamoji Å¡iam nieko nedarė. Kaltinamosios ir mažametės liudytojos parodymai apie tai, kÄ jos veikė iki ir po įvykio, skiriasi. Pasak kaltinamosios, po to, kai susirinko daiktus, ji ir dukra nulipo žemyn į antrÄ aukÅ¡tÄ ir gėrė arbatÄ ; kaltinamasis prie jų kibo, lyg kažkÄ Ä¯ jas metė, ėmė maistÄ iÅ¡ dukters lėkÅ¡tės. Mažametė liudytoja tokių aplinkybių nenurodė.

Ji tvirtino, kad su motina gėrė arbatÄ prieÅ¡ įvykį, paskui abi lipo į palėpę, susirinko daiktus, nunešė juos į miegamÄ jį ir su motina nuėjo miegoti. Liudytoju apklaustas pareigÅ«nas T. K. parodė, kad kaltinamoji 2018 m. rugsėjo 20 d., jam atvykus į įvykio vietÄ , niekuo nesiskundė, nenurodė, kad sutuoktinis bÅ«tų jÄ sužalojęs, iÅ¡orinių sužalojimų nesimatė. Dar daugiau, kaltinamoji tikino, kad jokio incidento, per kurį kas nors iÅ¡ namiÅ¡kių bÅ«tų buvęs sužalotas, nebuvo; sakė, kad nukentėjusiajam vaidenasi.

Bet liudytojas T. K. ant nukentėjusiojo kaktos ir krÅ«tinės matė Å¡viežius sužalojimus. Kaltinamosios ir mažametės liudytojos A. J. parodymai apie įvykį laikytini duotais siekiant iÅ¡vengti (padėti kaltinamajai iÅ¡vengti) baudžiamosios atsakomybės. Remdamasis nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo parodymais apie sužalojimų mechanizmÄ , juos atitinkančiais liudytojo T. K. parodymais ir dviem specialisto iÅ¡vadomis, pripažįstama, kad kaltinamoji padarė inkriminuotus nusikalstamus veiksmus.

Nustatyta, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis iki įvykio daugiau nei pusmetį negyveno kartu ir nebevedė bendro Å«kio. Kaltinamoji inicijavo santuokos nutraukimo procesÄ . Tai leidžia teigti, kad kaltinamoji buvo atsiribojusi nuo nukentėjusiojo emociÅ¡kai ir/ar bent psichologiÅ¡kai, aktyviai siekė atsiriboti ir teisiÅ¡kai. Juos siejo tik turtiniai interesai (bendrai įgytas nekilnojamasis turtas) ir tebesieja bendri vaikai. Kaltinamosios ir nukentėjusiojo santykiai įvykio metu nebuvo bÅ«dingi Å¡eiminiams santykiams.

Jų nebesiejo Å¡iltas, intymus bendravimas, sutuoktinių statusÄ jie turėjo formaliai. Tokiu atveju teismas perkvalifikuoja kaltinamajai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-942/2017). Tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, gali bÅ«ti baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais, laisvės apribojimu, areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 140 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamoji yra vidutinio amžiaus (46 m.), vykdo individualiÄ veiklÄ (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, gauti iÅ¡ VSDFV). Administracine tvarka nebausta. 1 kartÄ už smulkų KET pažeidimÄ suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kas baustumo neužtraukia (2 t., b. l. 58).

Neteista (2 t., b. l. 49-50). Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59-60 str.). Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytÄ reglamentavimÄ , iÅ¡vardintų ir bausmės skyrimui teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobÅ«dį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.). Ä®vertinęs nusikaltimo aplinkybes, biografinius duomenis apie kaltinamÄ jÄ , nenustatęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas mano, kad tiek laisvės atėmimas, tiek areÅ¡tas Å¡iuo atveju bÅ«tų pernelyg griežta bausmė.

Adekvati bausmė kaltinamajai galėtų bÅ«ti viena Å¡velnesnių sankcijoje numatytų bausmės rÅ«Å¡ių – laisvės apribojimas, bausmės dydį (trukmę) parenkant artimesnį vidurkiui. Kaltinamoji įpareigojama per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nukentėjusiojo pasirinktu bÅ«du (žodžiu, raÅ¡tu, vieÅ¡ai spaudoje) atsipraÅ¡yti už savo nusikalstamais veiksmais padarytÄ fizinę žalÄ , visÄ bausmės atlikimo laikÄ dirbti (tęsti darbÄ ) arba per dvi savaites nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba netekusi darbo užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bÅ«ti joje registruota, kol pradės dirbti (BK 48 str. 2 d., 6 d. 3 p., 7 d.).

Kaltinamajai skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., b. l. 42-43) – taikoma tol, kol įsiteisės Å¡is nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas R. J. 2019 m. vasario 14 d. civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamosios 1 000 € neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kinį grindžia tuo, kad kaltinamoji smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ , paliko randus, sumenkino jo asmenybę, sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , sumažino galimybes bendrauti.

Jam buvo gėda kreiptis į policijos pareigÅ«nus dėl sutuoktinės smurto (2 t., b. l. 118-119). Civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala apima asmeniui sukeltÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , nepatogumus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kita, teismo įvertintus pinigais.

Neturtinė žala padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginis. Ä®statymų leidėjas nenumatė atlygintinos neturtinės žalos minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtino tik nebaigtinį žalos atlyginimo priteisimo kriterijų sÄ raÅ¡Ä . Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008).

BylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas per įvykį ir kurį laikÄ po to galėjo jausti tiek fizinį skausmÄ dėl sužalojimų, tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , pažeminimÄ . Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad dėl patirto fizinio smurto jo dvasinė pusiausvyra buvo pažeista ilgai, kad jis iki Å¡iol neatsigavo psichologiÅ¡kai, kad gydėsi dėl psichologinio sukrėtimo. Atsižvelgęs į teismų praktikÄ panaÅ¡ių nusikaltimų bylose, įvertinęs nusikaltimo aplinkybes, nukentėjusiajam įvykio metu ir vėliau sukeltus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus bei remdamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas iÅ¡ kaltinamosios priteisia 150 € neturtinės žalos atlyginimo.

KitÄ civilinio ieÅ¡kinio dalį atmeta kaip nepagrįstÄ (CPK 12, 178 str.). Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikÅ¡mės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamÄ veikÄ : 5 kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įraÅ¡ais, kitais failais, prisegti voke prie bylos virÅ¡elio, kaip tyrimo medžiaga paliekami saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.). Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 111, 297-298, 301-305, 307, 313 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas jÄ per vienÄ mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo R.

J. pasirinktu bÅ«du (žodžiu, raÅ¡tu, vieÅ¡ai spaudoje) atsipraÅ¡yti už nusikalstamais veiksmais padarytÄ fizinę žalÄ , visÄ bausmės atlikimo laikÄ dirbti (tęsti darbÄ ) arba per dvi savaites nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ar netekusi darbo užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir bÅ«ti joje registruota, kol pradės dirbti. Laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio patvirtinto nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. J. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė. R. J. 2019 m. vasario 14 d. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir jo naudai iÅ¡ R. J. priteisti 150 € neturtinės žalos atlyginimo. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikÅ¡mės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamÄ veikÄ , – 5 kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įraÅ¡ais, kitais failais – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per bet kuriuos Å¡io apylinkės teismo rÅ«mus. Teisėja Alma BerniÅ«naitė