826fa7dd-bb22-4beb-b80d-ce766e5ae493 · Lietuvos apeliacinis teismas

? (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖS apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimo byloje pagal ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖS ieÅ¡kinį atsakovei D.

G. dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė VÅ¡Ä® KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimÄ Nr. 56-175 „Dėl D.

G. pareiÅ¡kimo“ ir pripažinti, kad VÅ¡Ä® KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖ nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. liepos 31 d. gydydama atsakovės sÅ«nų J. G. dėl patirto sužalojimo suteikė kokybiÅ¡kas bei tinkamas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. IeÅ¡kovė taip pat prašė atmesti D. G. praÅ¡ymÄ konstatuoti nekokybiÅ¡kų paslaugų gydant jos sÅ«nų J. G. suteikimo faktÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . IeÅ¡kovė taipogi prašė priteisti jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Komisija 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu iÅ¡ dalies patenkino D. G. pareiÅ¡kimÄ ir nurodė VÅ¡Ä® KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINEI atlyginti 5 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , padarytÄ teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. IeÅ¡kovė su Komisijos sprendimu nesutinka, kadangi D. G. pateikė nepagrįstÄ , faktų neatitinkantį pareiÅ¡kimÄ dėl nekokybiÅ¡ko paslaugų suteikimo. IeÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, Komisija savo sprendime iÅ¡dėstė prieÅ¡taringus motyvus bei samprotavimus, kurie faktiÅ¡kai paneigia ieÅ¡kovės atsakomybę, be to, Komisijos sprendimas nėra pagrįstas įrodymais.

3. IeÅ¡kovė nuo 2019 m. liepos 15 d. iki 2019 m. liepos 31 d. gydė galvos smegenų ir veido kaulų traumÄ patyrusį pacientÄ J. G. (tuo metu dar nepilnametį). IeÅ¡kovė akcentavo, kad atsakovė D. G. buvo informuota ir žinojo, kad VÅ¡Ä® KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖ neturi veido ir žandikaulių chirurgo, todėl neturi teisės atlikti tam tikrų operacijų ir visais tokių traumų atvejais kviečia konsultuoti specialistus iÅ¡ VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės. IeÅ¡kovės teigimu, 2019 m. liepos 16 d. pacientui J.

G. atlikus veido kaulų kompiuterinę tomografijÄ buvo konsultuotasi su chirurgu A. K., kuris nurodė, kad gydymas turi bÅ«ti konservatyvus. Praėjus paciento veido masyviam patinimui, gydytojo neurochirurgo A. J. iniciatyva pakartotinai kreiptasi į chirurgÄ A. K. – žurnale yra įraÅ¡as, kad Å¡is chirurgas buvo kviečiamas 2019 m. liepos 24 d., tačiau specialistas konsultuoti neatvyko. IeÅ¡kovė nurodė, kad chirurgas A. K. telefoninio pokalbio metu teigė, kad jau yra matęs paciento veido kaulų kompiuterinę tomografijÄ ir patvirtino, kad operacinio gydymo nereikia.

IeÅ¡kovė akcentavo, kad gydytojas A. J. su tokia konsultavusio chirurgo iÅ¡vada nesutiko, todėl patarė atsakovei pasikonsultuoti su kitais specialistais, buvo pasiÅ«lyti Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos specialistai. Be to, gydytojas A. J., stebėdamas paciento netaisyklingÄ sÄ kandį, pakartotinai atliko veido kaulų kompiuterinę tomografijÄ . Po minėto tyrimo buvo nutarta dar kartÄ kviesti specialistÄ iÅ¡ VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės, tačiau atsakovė atsisakė tokios konsultacijos ir pasirinko tolesnį paciento gydymÄ Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikoje.

4. IeÅ¡kovė pabrėžė, kad Komisijos nurodymu sudaryta gydytojų komisija, iÅ¡tyrusi J. G. gydymo taktikÄ , įvertinusi ieÅ¡kovės atliktus veiksmus, konstatavo, jog ieÅ¡kovės atlikti paciento J. G. tyrimai bei gydymas buvo teisingi ir nėra neatitikčių, o už konsultacinių paslaugų teikimo kokybę yra atsakinga VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinė ligoninė. IeÅ¡kovės įsitikinimu, pacientÄ gydę jos gydytojai buvo atidÅ«s bei rÅ«pestingi, todėl nėra pagrindo civilinės atsakomybei kilti. Be to, ieÅ¡kovė nesutiko su nustatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, kadangi atsakovė D. G. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių patirtÄ neturtinę žalÄ .

5. Atsakovė D. G. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė paaiÅ¡kino, kad 2019 m. liepos 15 d. jos nepilnametis sÅ«nus J. G. (gimęs 2002 m. kovo 26 d.), po to kai buvo sumuÅ¡tas, greitosios medicinos pagalbos automobiliu atgabentas į VÅ¡Ä® KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĘ. Atsakovės teigimu, 2019 m. liepos 16 d. J. G. konsultavo gydytojas neurochirurgas A. J., kuris įvertino paciento bÅ«klę, nustatė, kad J. G. sumuÅ¡tas, spardytas, apie įvykį gerai nepamena. Gydytojas nustatė diagnozę: galvos ir veido sumuÅ¡imas, galvos smegenų paburkimas, nosies kaulų lūžimas, virÅ¡utinio žandikaulio sinusų iÅ¡orinių plokÅ¡telių lūžimas; nurodė, kad taikomas konservatyvus paciento gydymas. 2019 m. liepos 17 d. vaikų intensyvios terapijos gydytojas H.

Å . organizavo veido ir žandikaulių chirurgo konsultacijÄ iÅ¡ VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės, kurios gydytojas A. K. nustatė diagnozę: skruostikaulių, nosikaulių, virÅ¡utinio žandikaulio sienelės lūžimas; bei nurodė, kad tuo metu chirurginis gydymas neindikuotinas, o praėjus patinimui bus teikiama veido ir žandikaulių chirurgo konsultacija dėl indikacijų tolimesniam gydymui. Vėliau gydytojas neurochirurgas A. J. pacientÄ J. G. apžiÅ«rėjo 2019 m. liepos 24, 26, 29 dienomis, o liepos 30 dienÄ paskyrė kompiuterinės tomografijos tyrimÄ bei numatė pakartotinę veido ir žandikaulių chirurgo konsultacijÄ .

Atsakovės teigimu, 2019 m. liepos 31 d. gydytojas neurochirurgas A. J. pasakė, kad dėl galvos smegenų traumos paciento bÅ«klė gera, galimas ambulatorinis gydymas, tačiau atsakovei reikalaujant jis davė siuntimÄ Ä¯ VÅ¡Ä® Vilniaus universitetinės ligoninės Žalgirio klinikÄ gydytojo veido ir žandikaulių chirurgo konsultacijai. Atsakovė pabrėžė, kad 2019 m. liepos 31 d. įvertinus paciento bÅ«klę, jos sÅ«nus J. G. buvo skubos tvarka paguldytas į VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikÄ , o 2019 m. rugpjūčio 1 ir 2 dienomis atliktos dvi žandikaulio operacijos.

6. Atsakovė akcentavo, kad tik atvežus jos sÅ«nų J. G. į VÅ¡Ä® KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĘ, gydytojai sakė, kad jos sÅ«nui reikės atlikti operacijÄ , tačiau 2019 m. liepos 24 d. telefonu konsultavęs gydytojas chirurgas A. K. nurodė, kad operacijos darymas nereikalingas. Po tokios konsultacijos ieÅ¡kovė pacientui J. G. pakeitė maitinimo stalÄ ir leido kramtyti maistÄ , nepaisant lūžusio žandikaulio. Atsakovei paklausus gydytojo A. J., ar sÅ«naus pažeisti kaulai suaugs taisyklingai, Å¡is atsakė nežinÄ s, nes tai ne jo kompetencija.

Atsakovė akcentavo, kad ji savo iniciatyva nusprendė kreiptis į kitus gydytojus bei paprašė A. J. parengti J. G. medicininius dokumentus. Be to, atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė klaidingai teigia, jog po 2019 m. liepos 30 d. atlikto kompiuterinės tomografijos tyrimo D. G. esÄ atsisakė papildomai kviesti konsultacijai veido ir žandikaulių chirurgÄ . Atsakovės vertinimu, esant tokiems lūžiams, J. G. veido kaulų kompiuterinės tomografijos tyrimÄ reikėjo atlikti dažniau nei kas dvi savaites.

7. Atsakovės įsitikinimu, ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiÅ¡kė dideliu pasyvumu bei nerÅ«pestingumu teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas J. G.. Dėl VÅ¡Ä® KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖS neteisėtų veiksmų uždelsus atlikti operacijÄ , atsakovės sÅ«nus J. G. patyrė akivaizdžiÄ neturtinę žalÄ , nes jeigu operacija bÅ«tų buvusi atlikta laiku, tiek pati operacija bÅ«tų buvusi mažiau sudėtinga, tiek po jos vykęs gijimas bÅ«tų lengvesnis. Be to, pasak atsakovės, po sÅ«nui atliktos operacijos paaiÅ¡kėjo, jog taisyklingo sÄ kandžio atstatyti nepavyko, nes jis per ilgai buvo netaisyklingoje padėtyje.

8. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ su ieÅ¡kiniu sutiko, nurodęs, kad Komisija nenustatė visų Civiliniame kodekse įtvirtintų civilinės atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovės gydytojų kaltės). Trečiojo asmens nuomone, nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė atliko netinkamus veiksmus, kad tarp ieÅ¡kovės veiksmų ir žalingų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys.

Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad prieÅ¡taringai ir dviprasmiÅ¡kai vertintinos Komisijos iÅ¡vados, padarytos neteisingai interpretuojant pateiktas gydytojų specialistų iÅ¡vadas, kad Komisijos sprendimas pagrįstas tik tuo argumentu, jog atvykus į kitÄ gydymo įstaigÄ J. G. buvo atlikta operacija. Be to, trečiasis asmuo pabrėžė, kad bet kuriuo atveju Å¡is įvykis nepripažįstamas draudiminiu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖS ieÅ¡kinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

10. Teismas pažymėjo, kad gydytojų veiksmai vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, kadangi priežiÅ«ros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti maksimalaus atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo bei kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ir garantuoti rezultatÄ .

11. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai ir kaltė pasireiÅ¡kė gydytojų pasyvumu ir nerÅ«pestingumu teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientui J. G., nes ligoninės gydytojai nepagrįstai ilgai delsė organizuoti pakartotinę veido ir žandikaulių chirurgo konsultacijÄ , kuri buvo teikiama tik telefonu, net neapžiÅ«rėjus paciento.

12. Teismas akcentavo, kad ieÅ¡kovės neteisėtas neveikimas yra akivaizdus, o situacija – nekelianti abejonių, nes sutrupintu veidu į gydymo įstaigÄ patekęs nepilnametis negavo reikiamo gydymo, nebuvo nukreiptas tinkamai konsultacijai ir tik po dvejų savaičių nugabentas į kitÄ gydymo įstaigÄ buvo nedelsiant operuotas atstatant sulaužytus ir iÅ¡ dalies jau suaugusius veido kaulus.

13. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl ieÅ¡kovės veiksmų (neveikimo) uždelsus atlikti operacijÄ , pacientas J. G. patyrė akivaizdžiÄ neturtinę žalÄ , nes jeigu operacija bÅ«tų atlikta laiku, tiek pati operacija bÅ«tų buvusi mažiau sudėtinga, tiek gijimas po jos bÅ«tų buvęs lengvesnis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė VÅ¡Ä® KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, taip pat priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: 14.1. Teismo iÅ¡vados bei motyvai yra neteisėti ir nepagrįsti, akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys nustatytiems faktams, suformuoti esmingai pažeidžiant proceso reikalavimus bei teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus. 14.2. Teismas priėmė sprendimÄ neiÅ¡klausęs specialių žinių turinčių asmenų nuomonės. 14.3. Teismas priėmė sprendimÄ , darantį įtakÄ tretiesiems asmenims, kurie nedalyvavo bylos procese. Pripažinęs, kad tik VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės chirurgai gali konsultuoti ir daryti operacijas, teismas nusprendė dėl minėtos ligoninės gydytojų atsakomybės ribų, nors Å¡ios įstaigos atstovai teismo procese nedalyvavo. 14.4.

Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendacijas dėl valstybėje taikomo karantino sÄ lygų ir neatidėjo teismo posėdžio, nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant ieÅ¡kovės kviestiems liudytojams. 14.5. Nei Komisija, nei teismas nesivadovavo Kauno klinikų veido ir žandikaulių traumų gydymo specializacijÄ turinčių specialistų praktikų ir pripažintų mokslininkų iÅ¡vada. 14.6. IeÅ¡kovė operatyviai, tinkamai ir teisingai teikė gydymo paslaugas, o atsakovei atsisakius sÅ«naus gydymo Klaipėdoje, buvo iÅ¡duotas siuntimas į kitÄ gydymo įstaigÄ Vilniuje. 14.7.

Teismo sprendime neužsimenama apie ieÅ¡kovės argumentus dėl neįrodytos neturtinės žalos, jos dydžio, nepagrįstai konstatuota, kad egzistuoja visos civilinės atsakomybės sÄ lygos.

15. Atsakovė D. G. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas motyvuojamas Å¡iais teiginiais: 15.1. Teismo žodinis posėdis vyko 2020 m. gegužės 11 d., laikantis suÅ¡velnintų karantino režimo reikalavimų, o ieÅ¡kovė prašė apklausti tik du liudytojus, kurie pasirinko sprendimÄ neatvykti į teismo posėdį. 15.2.

Vienas iÅ¡ apklausti kviestų asmenų buvo pateikęs savo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus Komisijai, o antras – apskritai negydė J. G.; praÅ¡ydama apklausti tÄ liudytojÄ ieÅ¡kovė tik nurodė, kad Å¡is asmuo atstovavo ieÅ¡kovę nagrinėjant ginÄÄ Komisijoje. 15.3. IeÅ¡kovė tik apeliaciniame skunde iÅ¡dėstė pozicijÄ dėl VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės galimo suinteresuotumo Å¡ioje byloje, tačiau bylos baigtis neturi jokios įtakos minėtam trečiajam asmeniui, kadangi teismas nevertino VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojų veiksmų. 15.4.

Negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad gydytojo A. J. netenkino veido ir žandikaulių chirurgo A. K. konsultacinė iÅ¡vada, ir kad esÄ jis patarė atsakovei kreiptis į kitus specialistus, nes kreiptis į kitus specialistus nusprendė pati atsakovė. 15.5. Chirurgui A. K. atsisakius atvykti į konsultacijÄ 2019 m. liepos 24 d., ieÅ¡kovė privalėjo imtis visų priemonių, kad įvyktų tinkama konsultacija, bet to nepadarė. 15.6. KomisijÄ konsultavusių medikų atsakymai yra trumpi, be papildomo paaiÅ¡kinimo, kodėl buvo padarytos bÅ«tent tokios jų iÅ¡vados, kurios nėra pakankamai iÅ¡samios ir aiÅ¡kios. 15.7.

J. G. patyrė akivaizdžiÄ neturtinę žalÄ â€“ dėl pavėluotai atliktos operacijos buvo gauta papildoma narkozės dozė, buvo sudėtingesnis pooperacinis atsigavimas, operacijos metu laužant jau apgijusį kaulÄ dar kartÄ buvo patirta trauma.

16. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų 18. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė (apeliantė) iÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad apskųstas sprendimas yra susijęs su trečiaisiais asmenimis, kurie nebuvo įtraukti į bylÄ â€“ sprendimu pasisakyta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ir jos gydytojų atsakomybės klausimu, nors Å¡ie asmenys procese nedalyvavo.

19. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra atvejai, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visi atvejai, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, pripažintini absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais. Tik tie atvejai, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių neįtrauktų asmenų – yra pripažįstami absoliučiais teismo sprendimo negaliojimo pagrindais.

Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme teismo sprendimu turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020 88 punktÄ ir jame nurodytÄ praktikÄ ).

20. Nagrinėjamu atveju apskųstame sprendime nebuvo įvertinti VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės ir jos gydytojų veiksmai (neveikimas), jų teisėtumas, kitos Å¡ios gydymo įstaigos ar jos gydytojų civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos. IÅ¡analizavus apskųsto sprendimo turinį konstatuotina, kad Å¡iuo sprendimu nebuvo padaryta jokia tiesioginė įtaka VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės ir (ar) jos gydytojų materialiosioms teisėms ir pareigoms. Taigi apskųstas sprendimas negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

21. Kitų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė. Dėl bylos esmės 22. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Komisijos 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. 56-175 nuspręsta, kad buvo padaryta žala VÅ¡Ä® KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖJE teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas J. G.. Tuo pagrindu Komisijai adresuotas pareiÅ¡kėjos D. G. pareiÅ¡kimas buvo patenkintas iÅ¡ dalies, nurodant VÅ¡Ä® KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINEI atlyginti 5 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ .

23. Ginčui aktualios Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo redakcijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

24. Asmuo, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo netinkamai suteikus sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, privalo įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Gydymo įstaigos kaltė yra preziumuojama (CK 6.256 straipsnio 4 dalis).

25. Gydytojų civilinė atsakomybė – tai profesinė civilinė atsakomybė, kuri yra iÅ¡skirtinė neteisėtų veiksmų pobÅ«džiu. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ ; pacientÄ ir gydytojÄ siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrÄ konkretų rezultatÄ , bet pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

Be to, pastebėtina, kad gydytojo veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali bÅ«ti konstatuojamas esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).

26. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė veikimo pasyvumu ir nerÅ«pestingumu teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas – ieÅ¡kovė nepagrįstai ilgai delsė pacientui J. G. organizuoti pakartotinę veido ir žandikaulių chirurgo konsultacijÄ , antrÄ kartÄ Å¡i konsultacija teikta tik telefonu, net neapžiÅ«rėjus paciento. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.

27. IÅ¡ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenų matyti, kad 2019 m. liepos 15 d. patyręs traumÄ J. G. buvo atvežtas į specializuotÄ ligoninę. Pagal VÅ¡Ä® KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖS 2019 m. liepos 15 d. reanimacijos-intensyvios terapijos skyriaus ligonio pirmos apžiÅ«ros protokolÄ Ä¯ ligoninę atvežtÄ J. G. apžiÅ«rėjo trys gydytojai: traumotologas-ortopedas, neurochirurgas ir otorinolaringologas; nustatyta preliminari diagnozė – galvos trauma, kraujavimas iÅ¡ nosies, dehidracija, PKS. IÅ¡ teismui pateiktų medicininių dokumentų taip pat matyti, kad J. G. vėliau diagnozuotas trauminis smegenų pabrinkimas bei gretutiniai susirgimai ir komplikacijos – kitų galvos sričių pavirÅ¡inis sužalojimas, nosies kaulų lūžis, skruostikaulio ir virÅ¡utinio žandikaulio lūžis, Å¡okas (nepatikslintas), kraujosrÅ«vos akių junginiuose.

28. IeÅ¡kovės aiÅ¡kinimu, ji neturi veido ir žandikaulių chirurgo, todėl esant poreikiui tokio pobÅ«džio konsultacijas teikia VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės specialistai. Komisijai pateikta 2018 m. gruodžio 28 d. ieÅ¡kovės ir VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės sudarytos sutarties dėl gydytojų specialistų konsultacijų kopija. VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės 2019 m. liepos 17 d. gydytojo konsultanto kvietimo kortelė patvirtina, kad J. G. konsultacijÄ suteikė veido ir žandikaulių chirurgas A.

K.. IÅ¡ gydytojo konsultanto įrašų nustatyta, kad J. G. apžiÅ«rėjęs A. K. padarė iÅ¡vadÄ , jog „šiuo metu chirurginis gydymas neindikuotinas, vėliau, praėjus patinimui – veido ir žandik. konsultacija dėl <...> operaciniam gydymui“. Konsultantų įrašų lape vėlesni įraÅ¡ai, susiję su J. G. žandikaulio lūžio gydymu, padaryti 2019 m. liepos 24 d. neurochirurgo A. J.. 2019 m. liepos 30 d. ieÅ¡kovės iÅ¡duotame medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e/siuntime nurodyta, kad liepos 24 d. buvo pakartotinai kviečiamas veido ir žandikaulių chirurgas, tačiau telefonu Å¡is chirurgas nurodė, jog pakartotinis jo atvykimas neturi tikslo, nes gydymas yra konservatyvus, chirurginis gydymas neindikuotinas.

Pagal Komisijai pateiktus J. G. medicininius duomenis, pacientui (J. G.) ieškovė atliko kompiuterinės tomografijos tyrimus 2019 m. liepos 16 d. ir 30 d. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog paciento sutikimų lape yra nurodyta, kad J. G. atstovė D. G. nesirenka gydančio gydytojo.

29. Ä®vertinus nurodytus duomenis konstatuotina, kad gydydama J. G. ieÅ¡kovė jam užtikrino tik vienÄ pilnavertę veido ir žandikaulių chirurgo konsultacijÄ (2019 m. liepos 17 d.). Å iÄ konsultacijÄ suteikęs kitos gydymo įstaigos gydytojas nurodė, jog dėl chirurginio gydymo reikės spręsti praėjus veido patinimui. IeÅ¡kovė nurodė, kad jos gydytojai į veido ir žandikaulių chirurgÄ dėl konsultacijos telefonu kreipėsi 2019 m. liepos 24 d. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu gydytojų bendravimo bÅ«du (telefonu) praÅ¡ytos ir teiktos konsultacijos negalima laikyti tinkama konsultacija dėl paciento J.

G. tolesnio gydymo – veido ir žandikaulių chirurgas neapžiÅ«rėjo J. G. ir neįvertino jo sveikatos bÅ«klės, taip pat nėra duomenų, jog bÅ«tų buvę atlikti kokie nors tyrimai, sudarę galimybę veido ir žandikaulių chirurgui atidžiai stebėti bei objektyviai įvertinti J. G. sveikatos bÅ«klės kitimÄ (antras kompiuterinės tomografijos tyrimas pacientui atliktas dar po 6 dienų nuo telefoninio pokalbio su veido ir žandikaulių chirurgu). Vadinasi, nors po J. G. apžiÅ«ros 2019 m. liepos 17 d. ir buvo padaryta iÅ¡vada, kad dėl chirurginio gydymo reikės spręsti praėjus paciento veido patinimui, tačiau ieÅ¡kovei gydant J.

G. kita veido ir žandikaulių specialisto konsultacija faktiškai nebuvo suteikta.

30. Iš Komisijai pateiktų medicininių dokumentų taip pat nustatyta, kad 2019 m. liepos 31 d. J. G. skubia tvarka stacionarizuotas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos veido ir žandikaulių chirurgijos skyrių. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje 2019 m. rugpjūčio 1 ir 2 dienomis J. G. buvo atliktos žandikaulių operacijos.

31. Å ioje nutartyje aptarti faktiniai duomenys įgalina teigti, kad ieÅ¡kovė dėl J. G. žandikaulio lūžio tolesnio gydymo dvi savaites sprendė be Å¡ios srities specialisto – veido ir žandikaulių chirurgo apžiÅ«ros ir konsultacijos, nors pirmÄ kartÄ pacientÄ apžiÅ«rėjęs specialistas nurodė, kad reikės spręsti dėl chirurginio gydymo praėjus paciento veido patinimui. IÅ¡tirtos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė veikė pasyviai bei nerÅ«pestingai, todėl tokiu 14 dienų trukmės neveikimu (nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. liepos 31 d.) uždelsdama tinkamÄ (reikiamÄ ) paciento žandikaulio lūžio gydymÄ , neužtikrino kokybiÅ¡kų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų pacientui suteikimo.

Dėl įrodymų ir jų vertinimo 32. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat akcentavo, kad teismo posėdyje nebuvo apklausti jos kviesti liudytojai, kad nei teismas, nei Komisija neįvertino D. G. pareiškimo ištyrimui Komisijos pasitelktų specialistų išvados.

33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Taipogi pažymėtina, jog bylos šalys turi teisę pasirinkti, kokiais įstatymų leidžiamais įrodymais įrodinės savo teisines pozicijas.

34. Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kasacinio teismo suformuota praktika dėl įrodymų vertinimo yra iÅ¡sami ir nuosekli – faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ;

įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktÄ ir jame iÅ¡dėstytÄ praktikÄ ).

35. Ä® Komisijos užduotus klausimus tiriant D. G. pareiÅ¡kimÄ 2019 m. lapkričio 13 d. raÅ¡tu atsakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų veido ir žandikaulių chirurgai S. B. ir A. L.. Å ių specialistų pateikti atsakymai yra itin lakoniÅ¡ki – į pateiktus klausimus atsakyta vos 8 gana trumpais sakiniais, iÅ¡samiau neatlikus ir neapraÅ¡ius aplinkybių tyrimo bei vertinimo. Be to, pastebėtina, kad chirurgai S. B. ir A. L. atsakė ne į visus jiems užduotus klausimus – pavyzdžiui, nieko nenurodė dėl užduoto klausimo, ar tinkama yra konsultacija, kada nedaroma paciento aktyvi apžiÅ«ra, palpacija dėl lūžgalvių dislokacijos ir kt.

Šiame kontekste pastebėtina, kad chirurgai S. B. ir A. L. pateikdami savo nuomonę vertino ieškovės atliktus paciento gydymo ir tyrimo veiksmus, tačiau byloje ginčas iš esmės yra kilęs ne dėl paciento gydymo būdų ar taktikos tinkamumo, bet dėl ieškovės neveikimo, delsimo atlikti tam tikrus reikalingus veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2019 m. lapkričio 13 d. chirurgų S. B. ir A. L. informacinis raštas nepaneigia Komisijos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pacientui J.

G. bent 14 dienų ieškovė neužtikrino tinkamos veido ir žandikaulių chirurgo konsultacijos bei su tuo susijusio paciento žandikaulio lūžio savalaikio ir būtino gydymo.

36. Apeliantė (ieÅ¡kovė) taip pat akcentuoja, kad norėjo savo argumentus įrodinėti liudytojų parodymais, tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino praÅ¡ymo atidėti bylos nagrinėjimÄ . Savo procesiniuose dokumentuose, teiktuose iki teismo posėdžio paskyrimo, ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė praÅ¡ymo kviesti liudytojus. PraÅ¡ymÄ kviesti liudytojais gydytojÄ A. J., taip pat ieÅ¡kovės vyriausiojo gydytojo pavaduotojÄ D. V., dalyvavusiÄ Komisijos posėdyje, ieÅ¡kovės atstovas pareiÅ¡kė 2020 m. gegužės 11 d. posėdyje.

Teikdamas praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovės atstovas nenurodė, kokias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes galėtų paliudyti minėti asmenys (CPK 190 straipsnis). Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omi apklausti liudytojais asmenys atsisako atvykti į teismÄ neapibrėžtÄ laikotarpį (kol nepasibaigs paskelbtas karantinas), įvertinęs byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų pakankamumÄ , atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ kviesti liudytojus. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme nepagrindė savo praÅ¡ymo Å¡aukti liudytojus, taip pat įvertinus CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos bei ekonomiÅ¡kumo principus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo kviesti liudytojus.

37. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymų visetÄ , o ieÅ¡kovės (apeliantės) apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl įrodymų vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų pagrįstumu. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ir dėl bylos baigties 38. Be kita ko, apeliantė (ieÅ¡kovė) laikosi nuostatos, kad nebuvo įrodyta J. G. patirta neturtinė žala.

39. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

40. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, tačiau kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas Å¡ios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018).

41. PareiÅ¡kime Komisijai nurodyta, kad ieÅ¡kovei gydant J. G., Å¡iam pacientui savaitę laiko teko valgyti nesutrintÄ maistÄ , nors jo žandikaulis buvo sulaužytas. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė D. G. taip pat akcentavo, kad dėl žandikaulio lūžio uždelsto gydymo J. G. veido kaulai buvo pradėję gyti (suaugti) netaisyklingai, todėl siekiant atstatyti teisingÄ kaulų padėtį, operuojant prireikė juos laužyti iÅ¡ naujo, kas lėmė sudėtingesnį operacijų procesÄ bei ilgesnį gijimo laikÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokių aplinkybių buvimas (atsiradimas) neabejotinai sukėlė J. G. nepatogumus, skausmingus iÅ¡gyvenimus, pailgino laikÄ , kurį J. G. jautė fizinį skausmÄ . Neatstatytas žandikaulio lūžis bei ieÅ¡kovės specialistų netaisytas sÄ kandis taipogi galėjo bÅ«ti dar viena (papildoma) iÅ¡ psichologės 2019 m. liepos 24 d. konsultacijoje fiksuotų J. G. patirto nerimo, įtampos bei streso priežasčių. Nustatytos aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad J.

G. patyrė ne mažesnio dydžio neturtinę žalÄ , kokiÄ nustatė tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas.

42. Kiti ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

43. Susidarė faktinė situacija, kad pareiÅ¡kimÄ dėl paciento patirtos žalos atlyginimo Komisijai pateikė tuo metu dar nepilnamečio žalÄ patyrusio J. G. įstatyminė atstovė, jo motina D. G. (CPK 38 straipsnio 2 dalis). Komisijos sprendime, su kuriuo nesutinka apeliantė (ieÅ¡kovė), nėra įvardyta, kam konkrečiai turi bÅ«ti atlyginama ieÅ¡kovės padaryta 5 000 Eur dydžio neturtinė žala. Kadangi tiek visuose atsakovės D. G. teiktuose procesiniuose dokumentuose buvo aiÅ¡kiai įvardyta, kad neigiamus iÅ¡gyvenimus patyrė jos sÅ«nus J. G., tiek Å¡ioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, jog neturtinę žalÄ dėl ieÅ¡kovės neteisėto neveikimo patyrė pacientas J. G., pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinė dalis turi bÅ«ti patikslinta nurodant, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas atsakovės D. G. sÅ«naus J. G. naudai.

44. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos. Atsakovė D. G. nepateikė duomenų, patvirtinančių jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl tokių iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimÄ palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ , patikslinant jo rezoliucinę dalį, kad 5 000 Eur (penkių tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimas iÅ¡ ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos KLAIPĖDOS VAIKŲ LIGONINĖS (juridinio asmens kodas 190468188) priteisiamas atsakovės D. G. sÅ«naus J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėjai Kazys KailiÅ«nas Gintaras Pečiulis Antanas Rudzinskas