2021-03-31 Nr. AB-6563-3-63-3-00098-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-200-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00098-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šilalės skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas T. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šilalės skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2020 m. rugsėjo 7 d. sprendimą Nr. (7.4)VRESP2-6822 „Dėl D. T., vykdančio indiv. veiklą, skolos išieškojimo privestine tvarka“(toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. sausio 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjo T. D. prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą bei atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbių termino skundui paduoti praleidimo priežasčių aspektu ir nustatė, kad pareiškėjas apie Sprendimą žinojo 2020 m. rugsėjo 16 d., nes tą dieną pateikė paklausimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) dėl įmokų skaičiavimo ir 2020 m. spalio 12 d. gavo atsakymą, kurio neskundė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 28 d. dar kartą kreipėsi į VSDFV, 2020 m. lapkričio 25 d. buvo priimtas sprendimas, kurio pareiškėjas taip pat neskundė įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, jog pareiškėjo skundas teisme gautas 2021 m. sausio 25 d., todėl priėjo prie išvados, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio skundo padavimo terminas yra akivaizdžiai praleistas tiek skaičiuojant nuo Sprendimo priėmimo dienos, tiek nuo skundų išnagrinėjimo VSDFV (2020 m. spalio 12 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė Sprendimą gavęs tik 2020 m. gruodžio 22 d., kuriame nurodytas 20 dienų apskundimo terminas ikiteismine tvarka, tačiau teismas vertino, jog toks pareiškėjo teiginys neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas naudojosi ikiteismine tvarka ir kreipėsi į VSDFV su skundais 2 kartus: 2020 m. rugsėjo 16 d. ir 2020 m. spalio 28 d..

Kadangi pareiškėjas skunde nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių ir neteikė tai patvirtinančių įrodymų, teismas nusprendė, kad termino skundui paduoti praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios priežastys ar atsitiktinės aplinkybės, o pačio pareiškėjo pasirinktas atitinkamo elgesio modelis, todėl praleisto termino neatnaujino (ABTĮ 30 str. 2, 3 d.). Netenkinęs prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 30 str. 3 d., 33 str. 2 d. 9 p.). Atsisakęs skundą priimti, teismas grąžino pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas T. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutartį, pareiškėjo skundą tenkinti, atnaujinti terminą skundui dėl atsakovo Sprendimo paduoti, panaikinti atsakovo Sprendimą ir VSDFV 2020 m. spalio 12 d. sprendimą.

Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo nutartis prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, paneigia asmens teisė į teisminę gynybą;

2. Skundo padavimo terminas praleistas nedaug, tik 10 dienų, nuo atsakovo Sprendimo gavimo dienos (2020 m. gruodžio 22 d.). Teismui skundas buvo išsiųstas 2021 m. sausio 21 d.;

3. Bandyta ginčą spręsti taikiai – 2020 m. rugsėjo 16 d. kreiptasi į VSDFV, kuri 2020 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. (9.8E) 1-7103 „Dėl įmokų skaičiavimo“ neįpareigojo panaikinti atsakovo Sprendimo. 2020 m. spalio 20 d. raštu kreiptasi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau – ir Ministerija), kuri 2020 m. spalio 28 d. jį persiuntė nagrinėti VSDFV. 2020 m. lapkričio 25 d. VSDFV priėmė sprendimą Nr. (9.8E) 1-8321 skundo nenagrinėti, motyvuojant, kad nėra pateikta naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti atsakovo Sprendimo pagrįstumu ar jį ginčyti bei nurodė, kad šis sprendimas gali būti ginčijamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 7 d. priėmė nutartį atsisakyti priimti skundą, nes byla nėra priskirtina šiam teismui;

4. Atsakovas apskaičiavo už 2019 metus pareiškėjui, kaip individualią veiklą vykdančiam asmeniui, valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų – 952,28 Eur ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokų – 536,48 Eur, iš viso: 1498,76 Eur., motyvuojant tuo, kad 1999 metais buvo išduotas verslo liudijimas ir tai nėra pirma savarankiška veikla. 2020 m. rugpjūčio 21 d. elektroniniu paštu gautas raginimas Nr. (7.4E) VRE_RE2842 dėl įmokų sumokėjimo iš individualios veiklos. Per raginime nustatytą laiką nesumokėjus minėtų įmokų, atsakovas nukreipė jų išieškojimą į akcinę bendrovę (toliau – ir AB) Šiaulių banką. Mokėjimo nurodymas buvo įvykdytas 2020 m. rugsėjo 8 d. Atsakovas Sprendimo nepateikė nei elektroniniu būdu, nei raštu, taip pat jis nebuvo įkeltas į Sodros draudėjo tinklalapį, skiltyje – Dokumentai. Sprendimo kopija gauta (pareikalavus) tik 2020 m. gruodžio 22 d. elektroniniu būdu. Jame buvo nurodytas apskundimo terminas 20 darbo dienų nuo sužinojimo dienos, ar turėtos galimybės sužinoti apie šio sprendimo priėmimą. Atsiskaitomojoje sąskaitoje, esančioje AB Šiaulių bankas, pastebėjus lėšų nurašymą 2020 m. rugsėjo 16 d. kreiptasi į VSDFV;

5. Atsakovas neteisingai apskaičiavo VSD ir PSD įmokas, kaip gautas pajamas iš individualios veiklos, netaikant Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies išlygos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutarties, kuria vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkintas pareiškėjo T. D. prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad terminas skundui dėl atsakovo Sprendimo paduoti akivaizdžiai praleistas, o pareiškėjas nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių bei neteikė įrodymų, priėjo prie išvados, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą, nes jo praleidimą lėmė paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis.

Pareiškėjas atskirajame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir laikosi pozicijos, jog ėmėsi veiksmų kilusiam ginčui išspręsti, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paneigia asmens teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys (žr., pvz., 2017 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-282-556/2017; 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-742-502/2020; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas apie priimtą Sprendimą žinojo 2020 m. rugsėjo 16 d., nes tą dieną pateikė paklausimą VSDFV dėl įmokų skaičiavimo ir 2020 m. spalio 12 d. gavo atsakymą. Nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad Sprendimo negavo, o į VSDFV 2020 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi atsiskaitomojoje sąskaitoje, esančioje AB Šiaulių bankas, pastebėjęs lėšų nurašymą, o taip pat atliko kitus aktyvius veiksmus, šios aplinkybės nesuteikia pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti fakto, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio skundo padavimo terminas yra akivaizdžiai praleistas tiek skaičiuojant nuo Sprendimo priėmimo dienos, tiek nuo skundų išnagrinėjimo VSDFV (2020 m. spalio 12 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d.) dienos. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su Sprendimo kopijos gavimo būdu ar data, bei jame nurodyta apskundimo tvarka, pirmosios instancijos teismo atlikto bylos faktinių aplinkybių vertinimo nekeičia.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 30 straipsni 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti veiksmai, kuriais jis, kaip pats nurodo, siekė ginčą išspręsti taikiai (kreipimasis į VSDFV, Ministeriją, Vilniaus apygardos administracinį teismą), nebuvo tokie, kurie užkirstų kelią pareiškėjui kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu dėl Sprendimo panaikinimo. Nustatytos aplinkybės yra pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, o ne objektyvios, nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistos teisės gynimo. Jokių kitų aplinkybių, objektyviai užkirtusių kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str.2 d. 9 p.).

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, susijusio su atsakovo neteisingai apskaičiuotomis VSD ir PSD įmokomis, teisėjų kolegija pažymi, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teisėjų kolegija dėl šio pareiškėjo atskirojo skundo argumento plačiau nepasisako.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti VSDFV 2020 m. spalio 12 d. sprendimą, tačiau tokio reikalavimo pirmosios instancijos teismui nesuformulavo. Primintina, jog nagrinėjamu atveju yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties pagrįstumas ir teisėtumas, ABTĮ nesuteikia teisės pareiškėjui apeliacinėje instancijoje teikti naujus reikalavimus.

Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes bei taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo skundo priėmimo (atsisakymo priimti) klausimą išsprendė teisingai. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais, todėl jis atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Rytis Krasauskas Ramutė Ruškytė