2015-10-14 Nr. AB-19975-3-61-3-03475-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1213-552/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03475-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliu – ir Ministerija) 70 000 000 000 000 Eur neturtinės žalos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų, jam buvo nustatytas terminas iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. skundo trūkumams pašalinti. 2015 m. liepos 31 d. teisme buvo gautas pareiškėjo skundo patikslinimas, kuriame V. K. nurodė, jog žalą kildina iš to, kad Ministerija nepateikė jam logiškų atsakymų į rūpimus klausimus, netyrė tam tikrų jo nurodomų aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas patikslino, dėl kokių Ministerijos veiksmų jam kyla žala, tačiau nenurodė, kokia neturtinė žala jam kilo, kaip ji pasireiškė, nepateikė prašomos neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino nutartyje nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą, todėl jo skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus.

II. Pareiškėjas V. K. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir įpareigoti kompetentingą instituciją išnagrinėti jo skundą. Pareiškėjo manymu, teismas nemotyvuotai atsisakė priimti jo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, kuria teismas nutarė pareiškėjo V. K. skundą laikyti nepaduotu.

Pareiškėjas V. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pareiškėjo naudai 70 000 000 000 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatytą tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Tačiau suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų sąlygų. Kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas sukelia ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 1(11), 2007 m.).

Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Teismas, manydamas, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus ar skundas neatitinka kitų ABTĮ nustatytų skundo turinio bei formos reikalavimų, gali pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą, taip pat pašalinti kitus skundo turinio bei formos neatitikimus ABTĮ nustatytiems reikalavimams. Pašalinus skundo trūkumus, skundas priimamas. Tačiau jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tik tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas šiems skundo trūkumams pašalinti: nurodyti, kokius neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu atliko Ministerija, kokia neturtinė žala jam kilo, kaip ji pasireiškė, pateikti prašomos neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo pagrindimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje, konstatavęs, jog pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė, kokia neturtinė žala jam kilo, kaip ji pasireiškė, nepateikė prašomos neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo, skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundo priėmimo medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas 2015 m. liepos 7 d. nutartyje aiškiai nurodė, kokie pareiškėjo skundo trūkumai teismui yra kliūtis išspręsti dėl skundo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme, išaiškino pareiškėjui kokiu būdu jie galėtų būti pašalinti, taip pat išaiškino skundo trūkumų nepašalinimo galimas teisines pasekmes, t. y. kad nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Skundas turi būti suformuluotas taip, kad teismui nekiltų abejonių, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą, kad būtų galima preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjo skundas neatitiko esminių šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pargrįstai taikė ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 2015 m. liepos 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2015 m. rugpjūčio 14 d.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (pvz., 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011).

Iš patikslinto skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas siekia iškelti ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią sieja su tuo, jog Teisingumo ministerija nepateikė jam logiškų atsakymų į rūpimus klausimus, netyrė tam tikrų pareiškėjo nurodomų aplinkybių, tačiau pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstų išvadų, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, leidžiančių bent preliminariai apibrėžti ginčo dalyką ir ribas. Pareiškėjas, tikslindamas skundą, nenurodė, kokia neturtinė žala jam kilo, kaip ji pasireiškė, nepateikė prašomos neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo.

Iš pirmosios instancijos teismo 2015 m. liepos 7 d. nutarties turinio matyti, kad teismas išsamiai nurodė pareiškėjui jo skundo trūkumus, kurie yra kliūtis priimti skundą, siūlė juos pašalinti, paaiškino kokiu būdu pareiškėjas galėtų juos pašalinti, išaiškino skundo trūkumų nepašalinimo pasekmes. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vykdė ABTĮ 10 straipsnyje ir 37 straipsnio 1 dalyje jam nustatytas pareigas, siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas šia teismo suteikta procesine galimybe tinkamai nepasinaudojo, todėl jam kyla įstatymu nustatytos teisinės pasekmės – jo skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas atskiruoju skundu prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, nenurodė jokių konkrečių motyvų, dėl kurių skundžiama nutartis galėtų būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius