Legislator Case Law & Legislation
826d7c62-4a38-4bde-9bc2-45bbcb39f085 AI generated

826d7c62-4a38-4bde-9bc2-45bbcb39f085 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Case Number 826d7c62-4a38-4bde-9bc2-45bbcb39f085
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

G. K. 2020 m. gegužės 13 d., apie 08:00 val., bendrame namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, be aiÅ¡kios priežasties tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė M. S. į veido sritį (tarpuakį), nukentėjusiajai pargriuvus, jis tyčia ramentu sudavė pastarajai į kairįjį petį, tokiais tyčiniais veiksmais M. S. padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose bei kraujosruvÄ kairės akies junginėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Legislator headnote

AI generated

826d7c62-4a38-4bde-9bc2-45bbcb39f085 · Vilniaus regiono apylinkės teismas: Nors kaltinamasis G. K. savo kaltės nepripažino, jo kaltė, padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1000-1104/2020 Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-18705-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 19 d. Ukmergė Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų teisėjas Dmitrij Rancev, sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai Stalionienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui, kaltinamajam G. K., nukentėjusiajai M. S., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Å¡eiminė padėtis – vedęs, II grupės neįgalumas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė :

1. G. K. 2020 m. gegužės 13 d., apie 08:00 val., bendrame namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, be aiÅ¡kios priežasties tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė M. S. į veido sritį (tarpuakį), nukentėjusiajai pargriuvus, jis tyčia ramentu sudavė pastarajai į kairįjį petį, tokiais tyčiniais veiksmais M. S. padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose bei kraujosruvÄ kairės akies junginėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2020 m. gegužės 13 d. jis buvo pas L. T., iÅ¡ tualeto grįžo, L. T. pasikvietė. Jis (kaltinamasis) negirtas buvo, bet sėdėjo, televizorių žiÅ«rėjo. IÅ¡ L. grįžo 10:30 val., vidury kambario stovi baltos tapkės su raiÅ¡teliais, V. sako „patalynę primyžo, kaldrÄ iÅ¡mečiau ir keturiom pas B., į 4 butÄ iššliaužė, ten batų dėžė, gal ir atsitrenkė girta“.

Net jo žmona nežinojo, kur jis yra, kai policija iÅ¡vežė. Dar atėjo pas L., jis jai (nukentėjusiajai) buvo skolingas 20 eurų, ketino grÄ Å¾inti. Su sugėrovais sugalvojo, kad jo (kaltinamojo) žmona iÅ¡varė, nedavė myžti į lovÄ , iÅ¡simiegoti ir kaltina dabar. Ji (nukentėjusioji) nori pinigų gauti. Kur policija, kur greitoji, nieko nebuvo. Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad 2020 m. gegužės 13 d., apie 08:00 val., jis (kaltinamasis) buvo pas kaimynÄ L.

T.. TÄ dienÄ jis (kaltinamasis) nukentėjusiosios nematė visai. Ant rytojaus atėjo su akiniais ir sako „tu man į snukį davei“. Su S. anksčiau teko vartoti alkoholinius gėrimus. Ji L. B. sugėrovė, o ne slaugytoja. Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad 2020 m. gegužės 13 d. atsikėlė apie 7 val. ryto, nuėjo į tualetÄ , gal pusę 8, gal prieÅ¡ 8 val. ėjo. Tualete užtruko gal 3-5 min., einant iÅ¡ tualeto L. iÅ¡lindo ir užėjo pas jį (L.), televizorių žiÅ«rėjo.

Ä® savo butÄ parėjo 10:30 val. Namuose rado baltas tapkes su raiščiais vidury kambario. N. pasakė, kad buvo M. S., primyžo ir iÅ¡varė jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) lauk. N. V. pasakojo, kad iÅ¡rėpliojo keturiomis. IÅ¡ jo (kaltinamojo) kambario jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) iÅ¡vijo N. V.. Nežino, kas jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) primušė. Pas B. gal į batų dėžę atsitrenkė. Kraujo nematė ant batų dėžės, iÅ¡vartyta viskas ten bute, sakė kaimynai. Nedavė jis (kaltinamasis) jai (nukentėjusiajai) su ramentu į petį.

Gal ji (nukentėjusioji) supyko, kad N. jÄ iÅ¡vijo, ar jai sugėrovai patarė taip sakyti, jį (kaltinamÄ jį) apkaltinti. TÄ rytÄ jis (kaltinamasis) buvo blaivus, negėrė alkoholio su V.. L. turėjo alaus, su L. ir gėrė. Su L. B. nesipyksta, su nukentėjusiÄ ja – normalÅ«s santykiai, visÄ laikÄ pasisveikina. Kokia prasmė jai (nukentėjusiajai) duoti į nosį. Pyksta ant jo (kaltinamojo) nukentėjusioji, dėl ko, nesupranta. Atsakydamas į nukentėjusiosios M. S. klausimÄ , kaltinamasis parodė, kad nemeluoja, jis (kaltinamasis) nukentėjusiosios niekur nematė, kokia prasmė jam (kaltinamajam) nukentėjusiÄ jÄ muÅ¡ti.

Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ , ryte, buvo pas L., gėrė alaus, nepamena kÄ per televizorių žiÅ«rėjo. TÄ dienÄ pusantros „pÅ«slės“ alaus iÅ¡gėrė, 7,5 stiprumo. Prie B. durų batų dėžė iÅ¡vartyta buvo ir kitos spintelės. Jis (kaltinamasis) grįžo namo apie 10:30 val., tapkės baltos stovėjo kambary, ji (nukentėjusioji) keturiomis išėjo. Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad prie B. durų buvo batų dėžės iÅ¡vartytos, nekaltai nori jį (kaltinamÄ jį) apkaltinti, sugėrovai gal patarė jai (nukentėjusiajai) taip sakyti.

Pas jį (kaltinamÄ jį) buvo, primyžo, keturiomis iÅ¡ropojo. (duomenys neskelbtini) nuo 6 val. dirba, alus, vynas. Jis (kaltinamasis) bÅ«tų ir į kambarį neįleidęs, bet nebuvo namuose, buvo pas L.. Ant rytojaus ateina, sako: „tu man į snukį davei, duok pinigų“.

3. Kaltinamasis G. K., apklaustas 2020 m. birželio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis M. S. nemušė, todėl dėl jos sumuÅ¡imo jis neprisipažįsta visiÅ¡kai. Nurodė, kad psichinėmis ligomis neserga, psichiatro įskaitoje nestovi. Jis M. S. pažįsta nuo senų laikų. 2020 m. gegužės 13 d. jis girtavo pas savo kaimynÄ L. T.. Kai grįžo namo, buvo gal apie 10 val., tada jam N., jo žmona, pasakė, kad buvo pas juos atėjusi girta M. S., kad snaudė ant jos lovos, sakė, kad priÅ¡lapino jai į lovÄ , o paskui girta iššliaužė iÅ¡ kambario pas kaimynÄ L., kuris gyvena per vienÄ butÄ nuo jo.

Jis M. tÄ dienÄ nematė, jos tikrai nemušė, gal N. jai kÄ darė, jis nežino, negali pasakyti. Jis tuo metu M. dar buvo skolingas 20 Eur, tÄ dienÄ jis su savimi turėjo 30 Eur, bÅ«tų M. skolÄ atidavęs, jei bÅ«tų jÄ matęs. TÄ dienÄ jis tikrai M. nematė. Gegužės 14 d. jis prie namų susitiko M. kieme, ji sakė jam, kad jis jÄ sumušė, jis jai sakė, kad ji nusiÅ¡neka, kad jos jis net nematė tÄ dienÄ ir tikrai jos nemušė, ji sakė vis tiek, kad jis jÄ mušė, ji sakė „čia tavo kumščių darbas“, tada ji jam sakė atiduoti skolÄ , tai jis jai sakė, kad pinigų nebeturi, kad juos pragėrė.

Tuo visas pokalbis ir baigėsi. Žino tai, kad namo moterys kalbėjo, kad M. girta namo koridoriuje griuvinėjo, iÅ¡vartė spinteles, gal tada ji ir susižalojo, jis jos tikrai nemušė. Jis M. skolÄ atidavė gegužės 22 d., tÄ dienÄ ji jam jau nepriekaiÅ¡tavo, kad jis jÄ primušė. Jis gegužės 13 d. tikrai nebuvo girtas, kad neprisimintų tokių dalykų, kad kažkÄ primušė (b. l. 93-96).

4. Nors kaltinamasis G. K. savo kaltės nepripažino, jo kaltė, padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

5. Nukentėjusioji M. S., teismo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai paaiÅ¡kino, kad su kaltinamuoju jos niekas nesieja. Dėl ko G. jai (nukentėjusiajai) trenkė, ji (nukentėjusioji) nežino. Ji (nukentėjusioji) pastoviai pas L. vaikÅ¡to, eina ryte ir vakare pas L. B.. Ir nesuprato, kodėl G. jai (nukentėjusiajai) trenkė. Atsakydama į teisėjo klausimÄ , nukentėjusioji parodė, kad 2020 m. gegužės 13 d. ji (nukentėjusioji) ėjo pas L., nešė jam arbatos, valgyti, nes jis turi protinį neįgalumÄ .

Viskas vyko prie įėjimo į bendrabutį, koridoriuje, prie kaltinamojo buto. Nematė su kuo trenkė. Gavo į kaktÄ , atsirėmė į sienÄ ir nuÅ¡liaužė pas L.. Matė kaip paskui dar su pagaliu (su ramentu) į petį trenkė, o su kumščiu – į kaktÄ trenkė. NuÅ¡liaužė pas L., nieko nesakė, pasėdėjo ir išėjo. Pas L. gal 15-20 min. buvo, atsitokėjo ir išėjo tiesiai namo. Pas medikus kreipėsi kai sÅ«nus atvažiavo, gegužės 13 d. Koridoriuje nieko nematė, netikėtai viskas buvo.

Su kaltinamuoju jos (nukentėjusiosios) vyras vartojo alkoholį, jis net gyveno anksčiau pas K.. Å itame bute, pas K., yra buvusi vienÄ kartÄ , praeitais metais. L. T. pažįsta, du kartus gal matė, jis jos (nukentėjusiosios) bute dabar gyvena. Atsakydama į prokuroro klausimÄ , nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad su K. ir V. ji (nukentėjusioji) neiÅ¡gėrinėjo. TÄ dienÄ buvo alaus iÅ¡gėrusi su L., ji (nukentėjusioji) pas jį (L.) buvo 6 val., o sumušė apie 8 val., kai antrÄ kartÄ nuėjusi buvo.

Jau buvo alaus išgėrusi su L. kai sumušė. 6 val. atnešė sumuštinius, grįžo namo, po 6:20 val. gal, išėjo iš L., paskui, kai paskambino L., vėl grįžo pas jį. Sumušė prieš 8 val., nes 7:30 val. ji (nukentėjusioji) turėjo eiti į (duomenys neskelbtini) parduotuvę nupirkti mineralinio, nunešė mineralinį. Įėjo į koridorių, durys atsidarė „bumt ir viskas“. Kai durys atsidarė, pamatė K. ir viskas, trenkė jis (kaltinamasis) jai (nukentėjusiajai), jis (kaltinamasis) barėsi su N..

Jis (kaltinamasis) sutrenkė jai galvÄ , ji (nukentėjusioji) nugriuvo, nuÅ¡liaužė pas L. ir namo. L. nieko nesakė. Grįžo namo, pasėdėjo ir paskambino sÅ«nui R. L. (gyvenančiam (duomenys neskelbtini)). TÄ pačiÄ dienÄ sÅ«nus atvažiavo, nuvežė į ligoninę, paskui dar jaunėlis atvažiavo į (duomenys neskelbtini). SumuÅ¡imÄ kairės akies nustatė. KitÄ dienÄ buvo namie. 15 d. buvo pas L., matėsi mėlynės. Prakirsta nebuvo. Po smÅ«gio nebuvo pas V.. Atsakydama į teisėjo klausimÄ , nukentėjusioji parodė, kad nežino, kas paraÅ¡yta medicininiuose dokumentuose, jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) greitoji nuvežė, abu sÅ«nÅ«s iÅ¡ paskos važiavo.

Nežino, kodėl gydytojai pasakė, kad sumušė gegužės 11 d., negali pasakyti. Kai tyrėja rašė protokolÄ , jai (nukentėjusiajai) paaiÅ¡kino, kad ji (nukentėjusioji) turi pateikti civilinį ieÅ¡kinį, tai ir parašė. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį, už tuos vaistus, už viskÄ , su ta akimi vis tiek blogai mato. Gali pateikti vaistų knygutę. Kas jai (nukentėjusiajai) buvo paskirta, gal yra jos (nukentėjusiosios) medicininėje kortelėje pas Å¡eimos gydytojÄ . Dėl moralinės žalos – patyrė iÅ¡gyvenimus, nesuprato už kÄ gavo, tiek metų pažįstami ir už kÄ , kodėl.

Atsakydama į prokuroro klausimÄ , nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad ji (nukentėjusioji) buvo su treningu ir su megztiniu, į ligoninę kai vežė, buvo apsirengusi sijonÄ , treningÄ , persirengė viskÄ namuose, ne dėl to, kad apsiÅ¡lapinusi buvo. Tapkės buvo koridoriuje, paskui R. pasakė pasiimti. Koridoriuje yra spintelių, ten toliau jos stovi. Pas B. einant nereikia pro spinteles praeiti. Ji (nukentėjusioji) nesupranta, kodėl jis (kaltinamasis) jai trenkė. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko, norėtų žinoti už kÄ gavo.

6. Akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusios metu, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, pateikus klausimÄ , ar suvesti į akistatÄ asmenys pažįsta vienas kitÄ ir kokie jų tarpusavio santykiai, suvesti į akistatÄ asmenys parodė: G. K. – prieÅ¡ais sėdinčiÄ moterį aÅ¡ pažįstu, tai S. M., jÄ pažįstu kokie 10 metų, mÅ«sų tarpusavio santykiai yra normalÅ«s. M. S. – prieÅ¡ais sėdintį vyrÄ aÅ¡ pažįstu, tai G. K., jį pažįstu jau daug metų, jei net paskolinau pinigų, tai Å¡iuo žmogumi pasitikėjau, iki mano sumuÅ¡imo mano ir G.

K. santykiai buvo normalÅ«s, o dabar aÅ¡ su juo nebendrauju, praeinu jo, kaip nematydama. Suvestiems į akistatÄ asmenims pasiÅ«lius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms iÅ¡aiÅ¡kinti jie suvesti, jie parodė: papraÅ¡ius M. S. trumpai papasakoti kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota 2020 m. gegužės 13 d., M. S. atsakė, kad 2020 m. gegužės 13 d. ji nesuprato nei už kÄ , ji tik įėjo į bendrabučio koridorių, kai G. K. pravėrė savo kambario duris ir jai nieko nesakęs su kumščiu trenkė į tarpuakį (moteris žiÅ«rėdama į G.

K., savo kumščiu prideda kumÅ¡tį prie tarpuakio ir sako čia), ji nugriuvo po Å¡io smÅ«gio, o tada G. jai dar su savo lazda trenkė į kairę rankÄ . Ji net nesuprato už kÄ , G. nieko nesakė. Po Å¡io G. K. jai suduoto smÅ«gio, nuÅ¡liaužė pas L. B.. G. K., paklaustas ar girdėjo, suprato ir tvirtina M. S. parodymus atsakė, kad M. S. parodymus girdėjo, suprato, jų netvirtina. Nurodė M. tÄ dienÄ iÅ¡ viso nematęs, tikrai jos nemušė. N. jam sakė, kad ji (M.) buvo pas juos, kad snaudė ant N. lovos, kad priÅ¡lapino į lovÄ , todėl N. jÄ (M.) iÅ¡varė.

Sakė, kad M. griuvinėjo koridoriuje, jis Å¡ito nematė. Nurodė buvęs pas L.. Jis M. tikrai nemušė, jis nebuvo girtas, ko nepadarė, to nepadarė. Eidama namo gal tvoron kur trenkėsi, jis M. nemušė, kokia prasmė jam M. muÅ¡ti. M. S. parodymai – G., kaip tu man žiÅ«rėdamas į akis gali meluoti, tu juk man trenkei į tarpuakį, aÅ¡ tÄ dienÄ tikrai pas N. ir G. užėjusi nebuvau, aÅ¡ neinu pas juos į tÄ â€žbardelį“. G., bijotum Dievo taip meluodamas. AÅ¡ lieku prie savo parodymų, tÄ dienÄ aÅ¡ girta nebuvau, niekur negriuvinėjau, aiÅ¡kiai mačiau, kad man tik įėjus į koridorių, pravėręs kambario duris, man G.

K. kumščiu sudavė smÅ«gį į tarpuakį. Atsakydama į vyresniosios tyrėjos klausimÄ , ar įvykio dienÄ buvo vartojusi alkoholio, M. S. atsakė, kad buvo iÅ¡gėrusi vienÄ stiklinę alaus, tikrai nebuvo girta. Ji pas L. B. tÄ rytÄ buvo atėjusi 6 val., tada ir iÅ¡gėrė tÄ stiklinę alaus, tada grįžo namo, sutepė sumuÅ¡tinių ir vėl ateidinėjo pas L., kai jai smÅ«gį sudavė G. K.. Atsakydamas į vyresniosios tyrėjos klausimÄ , ar jos manymu įvykio dienÄ G. K. buvo blaivus, M.

S. atsakė, kad mano tikrai G. K. nebuvo blaivus, kai jÄ mušė, tikrai ne. Ji gi pažįsta G., mato, kada jis bÅ«na blaivus, kada ne, tada jis buvo tikrai girtas. G. K., atsakydamas į M. S. parodymus nurodė, kad tikrai neprisipažįsta, jis M. nemušė, kokia prasmė jÄ muÅ¡ti, nežino. G. K., atsakydamas į M. S. klausimÄ , ar jis tikrai neprisimena, kai jai trenkė, atsakė, kad ne, jis jos tÄ rytÄ nematė, jis nebuvo girtas, nemušė, nėra prasmės už kÄ jam M. muÅ¡ti. M. S. liekanti prie savo parodymų, Dievas yra, atlygins G.

K.. Klausimų daugiau G. K. neturi. Atsakydama į G. K. klausimÄ , kaip jos „tapkės“ liko pas jį kambaryje, jei M. pas jį namuose nebuvo, M. S. atsakė, kad jai R. sakė, kad po įvykio, R. jos (M.) „tapkes“ matė bendrame koridoriuje, o paskui jis (G.) įsinešė jas pas save į kambarį, o paskui „tapkės“ atsidÅ«rė lauke. G. K. parodė, kad N. jam sakė, kad M. buvo visiÅ¡kai girta, subinės nepakėlė, N. sakė, kad M. girtÄ iÅ¡varė iÅ¡ buto ir M. iššliaužė, gal M. kur į spinteles užsigavo, ar pas L. bute, o dabar jį kaltina (b. l. 67-71).

7. Liudytojas L. B., teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, kad su kaltinamuoju ir nukentėjusiÄ ja niekas nesieja. Jis (liudytojas) miegojo ryte, pas jį (liudytojÄ ) atėjo kaimynė, pasėdėjo ir išėjo basom kojom. Neilgai buvo. Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , liudytojas paaiÅ¡kino, kad 2020 m. gegužės 13 d. ryte, pas jį (liudytojÄ ) buvo atėjusi M. S., jos akis buvo paraudusi, apie 15 min. pasėdėjo. Laiko nepasakys dabar. Ji (M. S.) buvo basom kojomis.

Pabuvo 15 min. ir išėjo. TÄ dienÄ ji buvo du kartus pas jį (liudytojÄ ). Čia antrÄ kartÄ buvo atėjusi. PirmÄ kartÄ jie iÅ¡gėrė alaus ir išėjo, o antrÄ kartÄ atėjo su paraudusia akim ir basom kojom. PirmÄ kartÄ su tapkėmis buvo. PirmÄ kartÄ , kai buvo atėjusi, iÅ¡gėrė kartu 1 butelį alaus, 1 l. talpos, 7,5 stiprumo. Kai atėjo antrÄ kartÄ , nieko nepasakojo, pas jį (liudytojÄ ) nerakintos durys buvo ir ji pati atėjo. Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , liudytojas parodė, kad 2020 m. gegužės 13 d. ryte ji buvo, gal 10 val., jokio garso įtartino negirdėjo, nes jis (liudytojas) miegojo.

Kad griuvimas buvo, girdėjo garsÄ , bet kai mušė, nematė. Žmogaus nueinančio žingsnių negirdėjo. Nebuvo priėjęs prie durų pasižiÅ«rėti. PirmÄ kartÄ nebuvo garso duslaus, čia antrÄ kartÄ buvo garsas. Ne 8 val. iÅ¡girdo duslų garsÄ , negali pasakyti tiksliai kada. PirmÄ kartÄ atėjo apie 10 val., po 10 truputi, neprisimena tiksliai. AntrÄ kartÄ neprisimena kada, kai atėjo, tylėjo, buvo pasimetusi, pasėdėjo, paakys raudonas buvo, kai antrÄ kartÄ atėjo. Nepamena kÄ apsirengusi buvo, su sijonu gal. 15-20 min. pasėdėjo pas jį (liudytojÄ ), nieko nesakė.

Neatkreipė dėmesio ar jos (nukentėjusiosios) drabužiai sausi buvo, ji (nukentėjusioji) sėdėjo fotelyje, nečiupinėjo ar sausas fotelis buvo. Ji (nukentėjusioji) buvo iÅ¡gėrusi, daugiau iÅ¡gėrusi nei pirmÄ kartÄ , kur gėrė, nesakė, nekreipė dėmesio (liudytojas) ar buvo nubrozdinimų. KitÄ dienÄ buvo atėjusi, mėlynė buvo paaky, pasakė, kad kaimynas K. sumušė, jis (liudytojas) nežino kada, tÄ dienÄ , kai antrÄ kartÄ atėjo, ji (nukentėjusioji) jau buvo sumuÅ¡ta.

KitÄ dienÄ atėjo ir sakė, kad K. jÄ sumušė su ramentu. Ji (nukentėjusioji) pasakojo, kad sumušė jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ), neklausė ar buvo nugriuvusi, nesiÅ«lė į ligoninę važiuoti. TÄ dienÄ su K. nebendravo, vėliau bendravo, jis (G. K.) sakė, kad ji (nukentėjusioji) griuvo ant grindų pas jį (G. K.) namuose. Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , liudytojas nurodė, kad kai buvo antrÄ kartÄ atėjusi S., jis (liudytojas) jai (nukentėjusiajai) pagalbos jokios neteikė. IÅ¡ jo (liudytojo) ji (nukentėjusioji) pati atsistojo ir išėjo.

8. Liudytoja N. V., teismo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad G. K. jos vyras, jie susituokę. Sutinka duoti parodymus. 2020 m. gegužės 13 d., 8 val., buvo namuose, viena. S. buvo koridoriuje, ėjo keturiomis, ji (liudytoja) jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) pakėlė, parsivedė namo, paguldė, ji (nukentėjusioji) pramiegojo, primyžo jai (liudytojai) į lovÄ ir iÅ¡vijo ji (liudytoja) nukentėjusiÄ jÄ . IÅ¡ jos (liudytojos) išėjo ant kojų, liudytoja jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) pakėlė ir iÅ¡varė, ji (nukentėjusioji) ir tašę paliko pas jÄ (liudytojÄ ).

K. nežino kur tada buvo. Kai ji (liudytoja) atsikėlė, nebuvo K. namuose. S. ropojo koridoriuje keturiomis, negalėjo paeiti, kadangi liudytoja jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) pažįsta, nukentėjusiÄ jÄ pasiguldė pas save, kad atsigautų, ir tegul eina namo. O ji (nukentėjusioji) atsigulusi primyžo ir iÅ¡varė jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ). Ji (nukentėjusioji) buvo girta. Nežino, pas kÄ ji (nukentėjusioji) gėrė. Atsakydama į prokuroro klausimÄ , liudytoja parodė, kad nežino kokį mėnesį ir kokiÄ dienÄ viskas buvo, neseniai, prieÅ¡ pusę metų gal.

Ji (liudytoja) nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ viso mažai mato. Atėjo į bendrabutį pagerti. Nemato nukentėjusiosios iÅ¡ viso. Negali pasakyti kelintÄ valandÄ vyras išėjo iÅ¡ namų, Å¡viesu buvo, nežiÅ«rėjo į laikrodį. Pamiegojo porÄ valandų S. ir išėjo. Vyras grįžo po valandos ar po dviejų, buvo pas kaimynÄ . Nežino, kÄ jis (kaltinamasis) veikė pas kaimynÄ . Parėjęs namo pavalgė ir atsigulė miegoti, nebuvo iÅ¡gėręs, gal truputį iÅ¡gėręs. Kad S. girta – matė.

Ji (liudytoja) vyrui pasakė, kad S. girta primyžo ir išvarė. Ji (liudytoja) nei dienos, nei mėnesio nežino, kada viskas buvo. Nežino, kur ji gėrė, turi ji bendrabutyje draugų.

9. Liudytojas L. T., teismo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju yra kaimynai. Apie bylÄ jis nieko nežino. 2020 m. gegužės 13 d. buvo namuose. G. buvo užėjęs pas jį, kada tiksliai, nepamena, vakare gal, buvo po 17 val. gal. Neatsimena nieko iÅ¡ tos dienos – 2020 m. gegužės 13 d. Kad buvo užėjęs pas jį (liudytojÄ ), tai buvo. Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , liudytojas parodė, kad pas jį (liudytojÄ ) vidurinis kambarys, jei kas baladojasi, kaimynė viskÄ girdi ir kreipia dėmesį, ji tvarko, plauna viskÄ . Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , liudytojas paaiÅ¡kino, kad užeina K. dažnai pas jį, kartais užeina ir iÅ¡ ryto. TÄ dienÄ , ryte negėrė su K.. Nepažįsta S., B. pažįsta – kaimynas, jis (B.) nieko neÅ¡nekėjo, kad K. sumušė kažkÄ . Nežino kas žmonÄ K. sumušė. Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , liudytojas parodė, kad apie telefonÄ B. sakė, kad dingo.

10. Liudytojas R. L. nurodė, kad yra nukentėjusiosios sÅ«nus. 2020 m. gegužės 13 d. sulaukė skambučio iÅ¡ mamos draugo E., jis pasakė, kad labai smarkiai sumušė jo (liudytojo) motinÄ . Liudytojas liepė skambinti greitajai, jis paskambino ir iÅ¡vežė jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Liudytojas paskambino L. ir jis pasakė, kad K. jÄ (nukentėjusiÄ jÄ ) sumušė. Liudytojas važiavo nukentėjusiosios pasiimti iÅ¡ ligoninės, ir brolis kartu dalyvavo, po to nuvežė mamÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini), susitiko su L., jis buvo skolingas jai (nukentėjusiajai) 20 eurų, jis (L.) atidavė ir liudytojas iÅ¡ L. paėmė, nepamena, 10 ar 20 eurų ir paprašė, kad nuvažiuotų kartu pas K..

Liudytojas K. paklausė, ar sumušė jo motinÄ (nukentėjusiÄ jÄ ), jis (kaltinamasis) sakė: „nemuÅ¡iau, mes gėrėm, ji prisiÅ¡lapino ir ji atsistojo ir trenkėsi“. VasarÄ , kai mama kraustėsi į (duomenys neskelbtini), jis (liudytojas) K. paklausė ar nesumušė, jis (G. K.) pasakė, kad nemušė. Atsakydamas į teisėjo klausimÄ , liudytojas paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ skambino mamos draugas E.. Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , liudytojas parodė, kad motina sakė, kad K. jÄ sumušė.

Kaip ji (nukentėjusioji) liudytojui pasakojo: „ėjau, atidarė duris, bumt ir viskas“. TÄ pačiÄ dienÄ kalbėjo su mama, veidas jos buvo visas violetinis (parodo fotonuotraukÄ telefone), tÄ dienÄ kvapas alkoholio ėjo iÅ¡ motinos. Aplinkoje ji orientavosi, suprato kur randasi.

11. Byloje esančiame 2020 m. gegužės 13 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 13 d. buvo skambinta M. S., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), elektroniniu paÅ¡tu nesinaudoja. IÅ¡ jos žodžių jai iÅ¡duotas asmens dokumentas – pasas, nurodė savo asmens kodÄ . Pastarajai pokalbio metu buvo iÅ¡aiÅ¡kintos liudytojo teisės ir pareigos, pastaroji buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, perspėta, kad pokalbis yra įraÅ¡omas, nurodoma, kad apklausiama medžiagoje Nr. M-1-01-28372-20.

Apklausa pradėta 08:57 val. Liudytoja parodė, kad ji turi pažįstamÄ L. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), jis turi psichinę negaliÄ . Ji jį prižiÅ«ri iÅ¡ geros valios, jų tarpusavio susitarimu, jis jai už tai duoda Å¡iek tiek pinigų. Pas jį eina vienÄ kartÄ dienoje, dažniausiai rytais, kadangi reikia jį aptvarkyti. Šįryt, t. y. 2020 m. gegužės 13 d., apie 08:00 val., kaip ir kiekvienÄ dienÄ , ėjo pas L. B.. Jis gyvena bendrabučio name. Yra iÅ¡ karto įėjimas, tik įėjus į koridorių, iÅ¡ karto matosi (duomenys neskelbtini) butas, ten gyvena L. kaimynas G. (pavardė galimai K., bet tai gali bÅ«ti ir pravardė, jis yra iki 50 metų amžiaus).

Ji tik įėjo į koridorių, G. pravėrė savo buto duris ir nieko jai nesakęs vienÄ kartÄ trenkė į veido sritį. Tiksliai į kuriÄ vietÄ jai jis pataikė, negali pasakyti, bet žino, kad į veido sritį. Kuo trenkė, t. y. kumščiu ar delnu, taip pat nurodyti negali. Bet jai nuo smÅ«gio pamėlynavo abi akys. Nuo smÅ«gio ji nukrito ant žemės. G. jai sudavęs smÅ«gį nieko nesakė, bet jos taip pat ir nesivijo. NuÅ¡liaužė Å¡liaužte iki L. durų, pabeldė ir L. iÅ¡ karto atidarė duris.

L., pamatęs jÄ , iÅ¡ karto atnešė iÅ¡ Å¡aldytuvo ledukų ir paklausė kas jai taip padarė. Ji jam pasakė, kad jai trenkė K., jam pasakė, kad durys atsidarė ir jai trenkė K. ir net nežino, už kÄ trenkė. Ar kas nors matė, kaip jai K. trenkė, negali pasakyti, nieko neklausinėjo. Papasakojus, kas nutiko savo pažįstamam L., jį aptvarkė, padarė pusryčius ir išėjo namo. Dar L. pažiÅ«rėjo ar koridoriuje nieko nėra, kad ji galėtų greitai pabėgti namo. Koridorius buvo tuščias ir ji greitai iÅ¡bėgo namo.

BÅ«dama namuose, ji paskambino į policijÄ . Anksčiau nėra niekada turėjusi jokių konfliktų su G., jis pažinojo ir jos neseniai mirusį vyrÄ . Pati neįsivaizduoja, kodėl jis Å¡itaip pasielgė ir jÄ užpuolė. Taip pat papildo, kad girdėjo iÅ¡ kaimynės R. R., kad G. jau ne pirmÄ kartÄ taip nei iÅ¡ Å¡io, nei iÅ¡ to užsipuola žmones. Iki dabar G. su ja susisiekti nebandė, atsipraÅ¡yti taip pat nebandė. Nuo suduoto smÅ«gio ji juto fizinį skausmÄ . PraÅ¡o G. nubausti įstatymų nustatyta tvarka.

Medikų pagalbos kol kas nereikia, Å¡iuo metu Å¡iek tiek svaigsta galva. Jei pablogės, iÅ¡sikvies greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Apklausa baigta 09:19 val. (b. l. 40-42).

12. IÅ¡ byloje esančio 2020 m. gegužės 15 d. Protokolo-pareiÅ¡kimo (veiksmas pradėtas – 11:50 val.; veiksmas baigtas – 12:05 val.) nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas (M. S.), pageidaujantis pareikÅ¡ti apie įvykį, parodė, kad: 2020 m. gegužės 13 d., apie 08:00 val., einant pas L. B., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo koridoriuje, L. kaimynas G. K., iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto, pravėręs savo buto duris ir nieko nesakęs, vienÄ kartÄ ranka trenkė pareiÅ¡kėjai į veido sritį.

Nuo smÅ«gio pareiÅ¡kėja nukrito ant žemės, jautė stiprų skausmÄ veido srityje. Ar dar kas nors buvo koridoriuje, pareiÅ¡kėja nepastebėjo. G. pareiÅ¡kėjai sudavęs smÅ«gį, nieko nesakė, grįžo į savo butÄ . PareiÅ¡kėja keturiomis nuropojo iki L. B. durų, pabeldė ir L. atidaręs duris, padėjo pareiÅ¡kėjai atsikelti. Po įvykio, Å¡iek tiek pabuvus pas L. B., pareiÅ¡kėja grįžo namo. Grįžusi namo, adresu (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėja paskambino dėl sumuÅ¡imo į policijÄ .

Anksčiau nėra turėjusi jokių konfliktų su G., jo poelgio priežastis pareiškėjai nėra aiški. G. su pareiškėja po įvykio susisiekti nebandė. Po įvykio pareiškėja jautėsi prastai, skaudėjo ir svaigo galva, buvo ištinęs veidas, paakiuose atsirado mėlynės. 2020 m. gegužės 13 d. vakare pareiškėja kreipėsi į medikus, į Ukmergės ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių ir buvo medikų išvežta į Vilnių. Ten buvo apžiūrėta medikų.

Pas medicinos ekspertÄ papildomai nesikreips, praÅ¡o įvertinti sužalojimus iÅ¡ pateikiamo 2020 m. gegužės 13 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o (b. l. 1-4).

13. IÅ¡ 2020 m. gegužės 19 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo su fotolentelėmis matyti, kad apžiÅ«ra pradėta 11:06 val., o baigta – 12:06 val., protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros atlikimo eiga – važiuojant (duomenys neskelbtini), sukame į (duomenys neskelbtini), privažiuojame medinį rudos spalvos namÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį kairėje (foto Nr. 1). Važiuojant keliuku, palei namo kairę pusę, privažiuojame namo galinėje dalyje esantį daugiabučio namo priestatÄ , kuriame yra įėjimas į namo vidų (foto Nr. 2). Įėjus į priestatÄ , matomos kairėje esančios baltos spalvos durys (foto Nr. 3), pro kurias įeiname į daugiabučio namo koridorių. Atvykstame į įvykio vietÄ . Tik įėjus į koridorių, matomas pirmas kairėje esantis butas, ant kurio durų užraÅ¡ytas skaičius Nr. (duomenys neskelbtini) (foto Nr. 4) (b. l. 15-16; 17-20).

14. Byloje esančioje 2020 m. birželio 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 1462/2020 (01) nurodyta, kad M. S. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose bei kraujosruva kairės akies junginėje, padarytos minėtas sritimis paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyrių 2020 m. gegužės 13 d., 17:50 val. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku ir būdu (b. l. 38-39).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo 15. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018).

Kokios reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės turi bÅ«ti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamÄ veikÄ ir nagrinėjant bylÄ teisme (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

16. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad G. K. padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė M. S. į veido sritį (tarpuakį), nukentėjusiajai pargriuvus, jis tyčia ramentu sudavė pastarajai į kairįjį petį, tokiais tyčiniais veiksmais M.

S. padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose bei kraujosruvÄ kairės akies junginėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kaip nurodyta Å¡io nuosprendžio 1 punkte. Teismas Å¡iais iÅ¡vadas daro įvertindamas kaltinamojo G. K. parodymus, nukentėjusios M. S., liudytojų parodymus, kitus teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus. Kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nepripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nurodė, kad nesmurtavo prieÅ¡ M.

S., ši jį apkaltino smurtu, kadangi nori gauti pinigų. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes paneigia nukentėjusiosios M. S. parodymai, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Nukentėjusioji M. S. parodė, kad jai einant koridoriumi pas L. B., atsidarė kaltinamojo G. K. buto darys ir jis, nieko nesakęs, trenkė nukentėjusiajai (nuosprendžio 5 punktas). Savo parodymų nukentėjusioji nepakeitė ir akistatos tarp jos ir kaltinamojo metu - pravėrė savo kambario duris, ir jai nieko nesakęs, su kumščiu trenkė į tarpuakį (moteris žiūrėdama į G.

K., savo kumščiu prideda kumÅ¡tį prie tarpuakio ir sako - čia), ji nugriuvo po Å¡io smÅ«gio, o tada Gediminas jai dar su savo lazda trenkė į kairę rankÄ (b. l. 67-71). Nukentėjusiosios M. S. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, buvo nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja N. V. teigė, kad jos vyras nemušė nukentėjusiosios, kad Å¡i (nukentėjusioji) buvo girta, priÅ¡lapino jų lovoje, todėl liudytoja jÄ iÅ¡vijo, tačiau Å¡ių aplinkybių nepatvirtino jokie kiti įrodymai, o pačios liudytojos pateiktas aplinkybės teismas, laikydamasis įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, bei įvertindamas tai, kad kaltinamasis yra liudytojos vyras, vertintina kritiÅ¡kai.

Pažymėtina, kad liudytoja V. negalėjo nurodyti nei datos, nei laiko, kada nukentėjusioji buvo pas jÄ bute ir priÅ¡lapino. Aplinkybės, kad nukentėjusioji buvo tokia girta, kad priÅ¡lapino į kaltinamojo bute esančiÄ lovÄ , pati griuvinėjo koridoriuje ir taip pati susižalojo, taip pat byloje nėra įrodytos. Kaltinamasis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ , t. y. 2020 m. gegužės 13 d., nuo 8 val. ryto iki 9:30 val. buvo pas liudytojÄ , kaimynÄ L. T. (nuosprendžio 2 punktas), tačiau liudytojas teismo posėdžio metu parodė, kad:

„G. buvo užėjęs pas jį, kada tiksliai, nepamena, vakare gal, buvo po 17 val. gal. Neatsimena nieko iÅ¡ tos dienos – 2020 m. gegužės 13 d. Kad buvo užėjęs pas jį (liudytojÄ ), tai buvo.“ (2020 m. spalio 27 d. posėdžio garso įraÅ¡as – 22 min. 15 sek. – 22 min. 30 sek.). Ä® bylÄ pateiktoje specialisto 2020 m. birželio 3 d. iÅ¡vadoje nurodoma, kad M. S. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose bei kraujosruva kairės akies junginėje, padarytos minėtas sritimis paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), prieÅ¡ kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL priėmimo ir skubios pagalbos skyrių 2020 m. gegužės 13 d., 17:50 val.

Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti nukentėjusiosios nurodytu laiku ir bÅ«du (b. l. 38-39). Nukentėjusios M. S. parodymai iÅ¡ esmės sutampa su specialisto iÅ¡vadoje konstatuotomis aplinkybėmis. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme, iÅ¡samiai ir nuosekliai paaiÅ¡kino kaip, prie kokių aplinkybių, ji nukentėjo nuo kaltinamo G. K.. Tiek nukentėjusiosios parodymai, tiek procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotos aplinkybės, specialisto iÅ¡vada ir specialisto paaiÅ¡kinimai, vertinant juos kaip visumÄ , sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis G.

K. kaltinime nurodytoje vietoje, metu ir aplinkybėmis nukentėjusiajai M. S. be aiÅ¡kios priežasties tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė į veido sritį (tarpuakį), nukentėjusiajai pargriuvus, jis tyčia ramentu sudavė pastarajai į kairįjį petį, tokiais tyčiniais veiksmais M. S. padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose bei kraujosruvÄ kairės akies junginėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymas.

17. Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus svarbu pažymėti, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å i veika gali bÅ«ti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu:

1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti;2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalis). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veikų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo.

BÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga padariniams atsirasti (be jos Å¡ie neatsirastų), ar atsiradę padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2019 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 2K-167-693/2019). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamojo G. K. smurtiniai veiksmai nukentėjusios M. S. atžvilgiu buvo tęstinio pobÅ«džio, nukreipti į kelias kÅ«no vietas, t. y. galvos ir pečių sritį.

Kaltinamasis, atsižvelgdamas į nukentėjusios moters fizines galimybes, į jos neblaivumÄ , suvokė, kad fizinio smurto naudojimas, suduodant nukentėjusiajai į veido sritį (tarpuakį), o nukentėjusiajai pargriuvus, tyčia ramentu sudavus pastarajai į kairįjį petį, sukels įstatyme numatytas pasekmes. Teismas akcentuoja, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji griÅ«dama, be kitų sužalojimų, galėjo patirti ir gyvybiÅ¡kai žmogui svarbios kÅ«no vietos – galvos sužalojimus.

Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nesunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlė veikdamas tiesiogine tyčia.

18. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas gali pasireikÅ¡ti poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali bÅ«ti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti raÅ¡ytiniai įrodymai (specialisto iÅ¡vados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmÄ arba turi bÅ«ti kreipiamasi į medikus pagalbos (žr. pvz.

LAT nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016). Dėl bausmės skyrimo 19. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59, 60 straipsniai).

20. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teismas, skirdamas bausmę G. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina G. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis neteistas (b. l. 104-105). Nebaustas administracine tvarka (b. l. 106). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės rūšis – laisvės atėmimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

21. BK 75 straipsnis nustato bausmės vykdymo atidėjimÄ . Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius.

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (LAT 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-697/2019 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju G. K. kaltinamas padaręs nesunkų nusikaltimÄ . Kaltinamajam paskirta bausmė nevirÅ¡ija 4 metų terminuoto laisvės atėmimo. IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nors kaltinamasis ir neprisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , tačiau praeityje nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, padarytas nesunkus nusikaltimas, taip pat į tai, kad nors byloje nėra oficialių duomenų apie kaltinamojo sveikatos bÅ«klę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad prokuratÅ«ros pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis nurodyta, kad kaltinamasis turi II grupės invalidumÄ , į tai, kad kaltinamasis teismo posėdžių metu turėjo akivaizdžių sveikatos sutrikimų (vaikščiojo pasiremdamas ramentais), taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam atidėtinas laisvės atėmimo bausmės vykdymas vieniems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 1 punktu kaltinamasis įpareigotinas atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios M. S.. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktu, kaltinamasis įpareigotinas nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų – alkoholio, per visÄ bausmės atidėjimo laikotarpį.

22. Pažymėtina, kad iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matoma, kad G. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mų 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė už kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau Å¡is nuosprendis nėra įsiteisėjęs įstatymo nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, G. K. skirtina bausmė Å¡iuo nuosprendžiu nebendrinama su ankstesniu nuosprendžiu. Dėl civilinių ieÅ¡kinių 23. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl 50 Eur turtinės žalos ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ kaltinamojo.

24. Pažymėtina, kad reikalavimas atlyginti žalÄ yra reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

25. Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina Å¡ių sÄ lygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iÅ¡ nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma.

26. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis (civilinis atsakovas) G. K. atliko neteisėtus veiksmus – įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios nukentėjo nukentėjusioji (civilinis ieÅ¡kovas) M. S..

27. Nukentėjusioji M. S. ieÅ¡kinyje nurodo, kad jai buvo padaryta 50 Eur turtinė žala, kuriÄ sudaro pirkti vaistai. Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį (BPK 109 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų nukentėjusiosios praÅ¡omÄ priteisti turtinę žalÄ , tokių duomenų nebuvo pateikta ir teisme, teismas netenkina nukentėjusiosios praÅ¡ymo dėl 50 Eur turtinės žalos atlyginimo.

28. Nukentėjusioji M. S. ieÅ¡kinyje taip pat praÅ¡o priteisti jai 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . M. S. nurodo, kad po to, kai ji buvo sumuÅ¡ta, patyrė iÅ¡gyvenimus, nesuprato už kÄ gavo. Po įvykio pareiÅ¡kėja jautėsi prastai, skaudėjo ir svaigo galva, buvo iÅ¡tinęs veidas, paakiuose atsirado mėlynės.

29. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

30. LAT formuojamoje teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiÅ¡kinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tačiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobÅ«dį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui, stiprumui, reikÅ¡mingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentÄ .

Svarbu iÅ¡laikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ pusiausvyrÄ (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010, 3K-3-236/2010, 3K-7-255/2005, 3K-3-490/2010, 3K-7-328-248/2015).

31. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po patirto fizinio smurto nuo kaltinamojo šio nuosprendžio 1 punkte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusioji nurodė, kad jai skaudėjo ir svaigo galva, patyrė išgyvenimus, blogiau mato viena akimi (b. l. 1, 32). Liudytojas L. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji buvo atėjusi pas jį po nusikalstamos veikos padarymo, atėjusi tylėjo, buvo pasimetusi, pasėdėjo, paakys raudonas buvo (nuosprendžio 7 punktas).

Pažymėtina ir tai, kad byloje esančioje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – padarytos nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose bei kraujosruva kairės akies junginėje (b. l. 38-39). Dėl minėtų sveikatos sužalojimų nukentėjusioji patyrė fizinius skausmus. Nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu, nenurodė jokių kitų dėl sužalojimų patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepateikė jokių kitų neturtinę žalÄ pagrindžiančių įrodymų ir byloje nėra jokių duomenų apie liekamuosius reiÅ¡kinius dėl patirto sveikatos sutrikdymo.

32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė iÅ¡raiÅ¡ka atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti užtikrinta tokia žalÄ patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvačiai sunkių padarinių žalÄ atlyginti turinčiam asmeniui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).

SÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamÄ jį aspektÄ , kai atsižvelgiama į panaÅ¡iose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ . Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinės žalos dydžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiÅ¡kai pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008).

33. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Bylose, kuriose asmenimis padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas teismų praktikoje priteisiama nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-416-468/2020, 26 punktÄ ).

34. Atsižvelgiant į Å¡io nuosprendžio 28-32 punktuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, apraÅ¡ytos Å¡iame nuosprendyje. Atsižvelgiant į nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos mastÄ , taip pat į suformuotÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pagrįstas ir teisingas yra 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

35. Å ioje baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 90,27 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 25-26), kadangi tokio dydžio žalÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiosios M. S. gydymo sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta bÅ«tent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, ir teismas pripažino kaltinamÄ jį padarius kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, sprendžia, kad civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas ir iÅ¡ kaltinamojo G.

K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 90,27 Eur turtinė žala. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ė : G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 10 punktais, G. K. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieniems) metams, įpareigojant G. K.:

1) atsiprašyti nukentėjusiosios M. S.;

2) per visÄ bausmės atidėjimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų – alkoholio. Nukentėjusiosios M. S. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ G. K. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 200 Eur (dviejų Å¡imtų eurų) neturtinės žalos atlyginimÄ . LikusiÄ M. S. ieÅ¡kinio dalį atmesti. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ G. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 90,27 Eur (devyniasdeÅ¡imt eurų 27 centus) turtinės žalos atlyginimÄ . Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rÅ«mus. Teisėjas Dmitrij Rancev