826d7c62-4a38-4bde-9bc2-45bbcb39f085 · Vilniaus regiono apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedG. K. 2020 m. gegužÄs 13 d., apie 08:00 val., bendrame namo, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, be aiÅ¡kios priežasties tyÄia vienÄ kartÄ kumÅ¡Äiu sudavÄ M. S. į veido sritį (tarpuakį), nukentÄjusiajai pargriuvus, jis tyÄia ramentu sudavÄ pastarajai į kairįjį petį, tokiais tyÄiniais veiksmais M. S. padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose bei kraujosruvÄ kairÄs akies junginÄje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .
Legislator headnote
AI generated826d7c62-4a38-4bde-9bc2-45bbcb39f085 · Vilniaus regiono apylinkÄs teismas: Nors kaltinamasis G. K. savo kaltÄs nepripažino, jo kaltÄ, padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posÄdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Full text
?Baudžiamoji byla Nr. 1-1000-1104/2020 Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-18705-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.3.6.4.5.2 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKÄS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkriÄio 19 d. UkmergÄ Vilniaus regiono apylinkÄs teismo UkmergÄs rÅ«mų teisÄjas Dmitrij Rancev, sekretoriaujant teismo posÄdžio sekretorei Daivai Stalionienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui, kaltinamajam G. K., nukentÄjusiajai M. S., vieÅ¡ame teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimÄs (duomenys neskelbtini), pilietybÄ Lietuvos Respublikos, faktinÄ ir deklaruota gyvenamoji vieta â (duomenys neskelbtini), Å¡eiminÄ padÄtis â vedÄs, II grupÄs neįgalumas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t Ä :
1. G. K. 2020 m. gegužÄs 13 d., apie 08:00 val., bendrame namo, esanÄio adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, be aiÅ¡kios priežasties tyÄia vienÄ kartÄ kumÅ¡Äiu sudavÄ M. S. į veido sritį (tarpuakį), nukentÄjusiajai pargriuvus, jis tyÄia ramentu sudavÄ pastarajai į kairįjį petį, tokiais tyÄiniais veiksmais M. S. padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose bei kraujosruvÄ kairÄs akies junginÄje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .
2. Kaltinamasis G. K. teisiamojo posÄdžio metu kaltu neprisipažino, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad 2020 m. gegužÄs 13 d. jis buvo pas L. T., iÅ¡ tualeto grįžo, L. T. pasikvietÄ. Jis (kaltinamasis) negirtas buvo, bet sÄdÄjo, televizorių žiÅ«rÄjo. IÅ¡ L. grįžo 10:30 val., vidury kambario stovi baltos tapkÄs su raiÅ¡teliais, V. sako âpatalynÄ primyžo, kaldrÄ iÅ¡meÄiau ir keturiom pas B., į 4 butÄ iššliaužÄ, ten batų dÄžÄ, gal ir atsitrenkÄ girtaâ.
Net jo žmona nežinojo, kur jis yra, kai policija iÅ¡vežÄ. Dar atÄjo pas L., jis jai (nukentÄjusiajai) buvo skolingas 20 eurų, ketino grÄ Å¾inti. Su sugÄrovais sugalvojo, kad jo (kaltinamojo) žmona iÅ¡varÄ, nedavÄ myžti į lovÄ , iÅ¡simiegoti ir kaltina dabar. Ji (nukentÄjusioji) nori pinigų gauti. Kur policija, kur greitoji, nieko nebuvo. Atsakydamas į teisÄjo klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad 2020 m. gegužÄs 13 d., apie 08:00 val., jis (kaltinamasis) buvo pas kaimynÄ L.
T.. TÄ dienÄ jis (kaltinamasis) nukentÄjusiosios nematÄ visai. Ant rytojaus atÄjo su akiniais ir sako âtu man į snukį daveiâ. Su S. anksÄiau teko vartoti alkoholinius gÄrimus. Ji L. B. sugÄrovÄ, o ne slaugytoja. Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad 2020 m. gegužÄs 13 d. atsikÄlÄ apie 7 val. ryto, nuÄjo į tualetÄ , gal pusÄ 8, gal prieÅ¡ 8 val. Äjo. Tualete užtruko gal 3-5 min., einant iÅ¡ tualeto L. iÅ¡lindo ir užÄjo pas jį (L.), televizorių žiÅ«rÄjo.
Ä® savo butÄ parÄjo 10:30 val. Namuose rado baltas tapkes su raiÅ¡Äiais vidury kambario. N. pasakÄ, kad buvo M. S., primyžo ir iÅ¡varÄ jÄ (nukentÄjusiÄ jÄ ) lauk. N. V. pasakojo, kad iÅ¡rÄpliojo keturiomis. IÅ¡ jo (kaltinamojo) kambario jÄ (nukentÄjusiÄ jÄ ) iÅ¡vijo N. V.. Nežino, kas jÄ (nukentÄjusiÄ jÄ ) primuÅ¡Ä. Pas B. gal į batų dÄÅ¾Ä atsitrenkÄ. Kraujo nematÄ ant batų dÄžÄs, iÅ¡vartyta viskas ten bute, sakÄ kaimynai. NedavÄ jis (kaltinamasis) jai (nukentÄjusiajai) su ramentu į petį.
Gal ji (nukentÄjusioji) supyko, kad N. jÄ iÅ¡vijo, ar jai sugÄrovai patarÄ taip sakyti, jį (kaltinamÄ jį) apkaltinti. TÄ rytÄ jis (kaltinamasis) buvo blaivus, negÄrÄ alkoholio su V.. L. turÄjo alaus, su L. ir gÄrÄ. Su L. B. nesipyksta, su nukentÄjusiÄ ja â normalÅ«s santykiai, visÄ laikÄ pasisveikina. Kokia prasmÄ jai (nukentÄjusiajai) duoti į nosį. Pyksta ant jo (kaltinamojo) nukentÄjusioji, dÄl ko, nesupranta. Atsakydamas į nukentÄjusiosios M. S. klausimÄ , kaltinamasis parodÄ, kad nemeluoja, jis (kaltinamasis) nukentÄjusiosios niekur nematÄ, kokia prasmÄ jam (kaltinamajam) nukentÄjusiÄ jÄ muÅ¡ti.
Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ , ryte, buvo pas L., gÄrÄ alaus, nepamena kÄ per televizorių žiÅ«rÄjo. TÄ dienÄ pusantros âpÅ«slÄsâ alaus iÅ¡gÄrÄ, 7,5 stiprumo. Prie B. durų batų dÄÅ¾Ä iÅ¡vartyta buvo ir kitos spintelÄs. Jis (kaltinamasis) grįžo namo apie 10:30 val., tapkÄs baltos stovÄjo kambary, ji (nukentÄjusioji) keturiomis iÅ¡Äjo. Atsakydamas į teisÄjo klausimÄ , kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad prie B. durų buvo batų dÄžÄs iÅ¡vartytos, nekaltai nori jį (kaltinamÄ jį) apkaltinti, sugÄrovai gal patarÄ jai (nukentÄjusiajai) taip sakyti.
Pas jį (kaltinamÄ jį) buvo, primyžo, keturiomis iÅ¡ropojo. (duomenys neskelbtini) nuo 6 val. dirba, alus, vynas. Jis (kaltinamasis) bÅ«tų ir į kambarį neįleidÄs, bet nebuvo namuose, buvo pas L.. Ant rytojaus ateina, sako: âtu man į snukį davei, duok pinigųâ.
3. Kaltinamasis G. K., apklaustas 2020 m. birželio 4 d., ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, kad jis M. S. nemuÅ¡Ä, todÄl dÄl jos sumuÅ¡imo jis neprisipažįsta visiÅ¡kai. NurodÄ, kad psichinÄmis ligomis neserga, psichiatro įskaitoje nestovi. Jis M. S. pažįsta nuo senų laikų. 2020 m. gegužÄs 13 d. jis girtavo pas savo kaimynÄ L. T.. Kai grįžo namo, buvo gal apie 10 val., tada jam N., jo žmona, pasakÄ, kad buvo pas juos atÄjusi girta M. S., kad snaudÄ ant jos lovos, sakÄ, kad priÅ¡lapino jai į lovÄ , o paskui girta iššliauÅ¾Ä iÅ¡ kambario pas kaimynÄ L., kuris gyvena per vienÄ butÄ nuo jo.
Jis M. tÄ dienÄ nematÄ, jos tikrai nemuÅ¡Ä, gal N. jai kÄ darÄ, jis nežino, negali pasakyti. Jis tuo metu M. dar buvo skolingas 20 Eur, tÄ dienÄ jis su savimi turÄjo 30 Eur, bÅ«tų M. skolÄ atidavÄs, jei bÅ«tų jÄ matÄs. TÄ dienÄ jis tikrai M. nematÄ. GegužÄs 14 d. jis prie namų susitiko M. kieme, ji sakÄ jam, kad jis jÄ sumuÅ¡Ä, jis jai sakÄ, kad ji nusiÅ¡neka, kad jos jis net nematÄ tÄ dienÄ ir tikrai jos nemuÅ¡Ä, ji sakÄ vis tiek, kad jis jÄ muÅ¡Ä, ji sakÄ âÄia tavo kumÅ¡Äių darbasâ, tada ji jam sakÄ atiduoti skolÄ , tai jis jai sakÄ, kad pinigų nebeturi, kad juos pragÄrÄ.
Tuo visas pokalbis ir baigÄsi. Žino tai, kad namo moterys kalbÄjo, kad M. girta namo koridoriuje griuvinÄjo, iÅ¡vartÄ spinteles, gal tada ji ir susižalojo, jis jos tikrai nemuÅ¡Ä. Jis M. skolÄ atidavÄ gegužÄs 22 d., tÄ dienÄ ji jam jau nepriekaiÅ¡tavo, kad jis jÄ primuÅ¡Ä. Jis gegužÄs 13 d. tikrai nebuvo girtas, kad neprisimintų tokių dalykų, kad kažkÄ primuÅ¡Ä (b. l. 93-96).
4. Nors kaltinamasis G. K. savo kaltÄs nepripažino, jo kaltÄ, padarius inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teismo posÄdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
5. NukentÄjusioji M. S., teismo posÄdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Papildomai paaiÅ¡kino, kad su kaltinamuoju jos niekas nesieja. DÄl ko G. jai (nukentÄjusiajai) trenkÄ, ji (nukentÄjusioji) nežino. Ji (nukentÄjusioji) pastoviai pas L. vaikÅ¡to, eina ryte ir vakare pas L. B.. Ir nesuprato, kodÄl G. jai (nukentÄjusiajai) trenkÄ. Atsakydama į teisÄjo klausimÄ , nukentÄjusioji parodÄ, kad 2020 m. gegužÄs 13 d. ji (nukentÄjusioji) Äjo pas L., neÅ¡Ä jam arbatos, valgyti, nes jis turi protinį neįgalumÄ .
Viskas vyko prie įÄjimo į bendrabutį, koridoriuje, prie kaltinamojo buto. NematÄ su kuo trenkÄ. Gavo į kaktÄ , atsirÄmÄ Ä¯ sienÄ ir nuÅ¡liauÅ¾Ä pas L.. MatÄ kaip paskui dar su pagaliu (su ramentu) į petį trenkÄ, o su kumÅ¡Äiu â į kaktÄ trenkÄ. NuÅ¡liauÅ¾Ä pas L., nieko nesakÄ, pasÄdÄjo ir iÅ¡Äjo. Pas L. gal 15-20 min. buvo, atsitokÄjo ir iÅ¡Äjo tiesiai namo. Pas medikus kreipÄsi kai sÅ«nus atvažiavo, gegužÄs 13 d. Koridoriuje nieko nematÄ, netikÄtai viskas buvo.
Su kaltinamuoju jos (nukentÄjusiosios) vyras vartojo alkoholį, jis net gyveno anksÄiau pas K.. Å itame bute, pas K., yra buvusi vienÄ kartÄ , praeitais metais. L. T. pažįsta, du kartus gal matÄ, jis jos (nukentÄjusiosios) bute dabar gyvena. Atsakydama į prokuroro klausimÄ , nukentÄjusioji paaiÅ¡kino, kad su K. ir V. ji (nukentÄjusioji) neiÅ¡gÄrinÄjo. TÄ dienÄ buvo alaus iÅ¡gÄrusi su L., ji (nukentÄjusioji) pas jį (L.) buvo 6 val., o sumuÅ¡Ä apie 8 val., kai antrÄ kartÄ nuÄjusi buvo.
Jau buvo alaus iÅ¡gÄrusi su L. kai sumuÅ¡Ä. 6 val. atneÅ¡Ä sumuÅ¡tinius, grįžo namo, po 6:20 val. gal, iÅ¡Äjo iÅ¡ L., paskui, kai paskambino L., vÄl grįžo pas jį. SumuÅ¡Ä prieÅ¡ 8 val., nes 7:30 val. ji (nukentÄjusioji) turÄjo eiti į (duomenys neskelbtini) parduotuvÄ nupirkti mineralinio, nuneÅ¡Ä mineralinį. Ä®Äjo į koridorių, durys atsidarÄ âbumt ir viskasâ. Kai durys atsidarÄ, pamatÄ K. ir viskas, trenkÄ jis (kaltinamasis) jai (nukentÄjusiajai), jis (kaltinamasis) barÄsi su N..
Jis (kaltinamasis) sutrenkÄ jai galvÄ , ji (nukentÄjusioji) nugriuvo, nuÅ¡liauÅ¾Ä pas L. ir namo. L. nieko nesakÄ. Grįžo namo, pasÄdÄjo ir paskambino sÅ«nui R. L. (gyvenanÄiam (duomenys neskelbtini)). TÄ paÄiÄ dienÄ sÅ«nus atvažiavo, nuveÅ¾Ä Ä¯ ligoninÄ, paskui dar jaunÄlis atvažiavo į (duomenys neskelbtini). SumuÅ¡imÄ kairÄs akies nustatÄ. KitÄ dienÄ buvo namie. 15 d. buvo pas L., matÄsi mÄlynÄs. Prakirsta nebuvo. Po smÅ«gio nebuvo pas V.. Atsakydama į teisÄjo klausimÄ , nukentÄjusioji parodÄ, kad nežino, kas paraÅ¡yta medicininiuose dokumentuose, jÄ (nukentÄjusiÄ jÄ ) greitoji nuvežÄ, abu sÅ«nÅ«s iÅ¡ paskos važiavo.
Nežino, kodÄl gydytojai pasakÄ, kad sumuÅ¡Ä gegužÄs 11 d., negali pasakyti. Kai tyrÄja raÅ¡Ä protokolÄ , jai (nukentÄjusiajai) paaiÅ¡kino, kad ji (nukentÄjusioji) turi pateikti civilinį ieÅ¡kinį, tai ir paraÅ¡Ä. Palaiko civilinį ieÅ¡kinį, už tuos vaistus, už viskÄ , su ta akimi vis tiek blogai mato. Gali pateikti vaistų knygutÄ. Kas jai (nukentÄjusiajai) buvo paskirta, gal yra jos (nukentÄjusiosios) medicininÄje kortelÄje pas Å¡eimos gydytojÄ . DÄl moralinÄs žalos â patyrÄ iÅ¡gyvenimus, nesuprato už kÄ gavo, tiek metų pažįstami ir už kÄ , kodÄl.
Atsakydama į prokuroro klausimÄ , nukentÄjusioji paaiÅ¡kino, kad ji (nukentÄjusioji) buvo su treningu ir su megztiniu, į ligoninÄ kai vežÄ, buvo apsirengusi sijonÄ , treningÄ , persirengÄ viskÄ namuose, ne dÄl to, kad apsiÅ¡lapinusi buvo. TapkÄs buvo koridoriuje, paskui R. pasakÄ pasiimti. Koridoriuje yra spintelių, ten toliau jos stovi. Pas B. einant nereikia pro spinteles praeiti. Ji (nukentÄjusioji) nesupranta, kodÄl jis (kaltinamasis) jai trenkÄ. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko, norÄtų žinoti už kÄ gavo.
6. Akistatos tarp kaltinamojo ir nukentÄjusios metu, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, pateikus klausimÄ , ar suvesti į akistatÄ asmenys pažįsta vienas kitÄ ir kokie jų tarpusavio santykiai, suvesti į akistatÄ asmenys parodÄ: G. K. â prieÅ¡ais sÄdinÄiÄ moterį aÅ¡ pažįstu, tai S. M., jÄ pažįstu kokie 10 metų, mÅ«sų tarpusavio santykiai yra normalÅ«s. M. S. â prieÅ¡ais sÄdintį vyrÄ aÅ¡ pažįstu, tai G. K., jį pažįstu jau daug metų, jei net paskolinau pinigų, tai Å¡iuo žmogumi pasitikÄjau, iki mano sumuÅ¡imo mano ir G.
K. santykiai buvo normalÅ«s, o dabar aÅ¡ su juo nebendrauju, praeinu jo, kaip nematydama. Suvestiems į akistatÄ asmenims pasiÅ«lius duoti parodymus apie tas aplinkybes, kurioms iÅ¡aiÅ¡kinti jie suvesti, jie parodÄ: papraÅ¡ius M. S. trumpai papasakoti kokiomis aplinkybÄmis buvo sužalota 2020 m. gegužÄs 13 d., M. S. atsakÄ, kad 2020 m. gegužÄs 13 d. ji nesuprato nei už kÄ , ji tik įÄjo į bendrabuÄio koridorių, kai G. K. pravÄrÄ savo kambario duris ir jai nieko nesakÄs su kumÅ¡Äiu trenkÄ Ä¯ tarpuakį (moteris žiÅ«rÄdama į G.
K., savo kumÅ¡Äiu prideda kumÅ¡tį prie tarpuakio ir sako Äia), ji nugriuvo po Å¡io smÅ«gio, o tada G. jai dar su savo lazda trenkÄ Ä¯ kairÄ rankÄ . Ji net nesuprato už kÄ , G. nieko nesakÄ. Po Å¡io G. K. jai suduoto smÅ«gio, nuÅ¡liauÅ¾Ä pas L. B.. G. K., paklaustas ar girdÄjo, suprato ir tvirtina M. S. parodymus atsakÄ, kad M. S. parodymus girdÄjo, suprato, jų netvirtina. NurodÄ M. tÄ dienÄ iÅ¡ viso nematÄs, tikrai jos nemuÅ¡Ä. N. jam sakÄ, kad ji (M.) buvo pas juos, kad snaudÄ ant N. lovos, kad priÅ¡lapino į lovÄ , todÄl N. jÄ (M.) iÅ¡varÄ.
SakÄ, kad M. griuvinÄjo koridoriuje, jis Å¡ito nematÄ. NurodÄ buvÄs pas L.. Jis M. tikrai nemuÅ¡Ä, jis nebuvo girtas, ko nepadarÄ, to nepadarÄ. Eidama namo gal tvoron kur trenkÄsi, jis M. nemuÅ¡Ä, kokia prasmÄ jam M. muÅ¡ti. M. S. parodymai â G., kaip tu man žiÅ«rÄdamas į akis gali meluoti, tu juk man trenkei į tarpuakį, aÅ¡ tÄ dienÄ tikrai pas N. ir G. užÄjusi nebuvau, aÅ¡ neinu pas juos į tÄ âbardelįâ. G., bijotum Dievo taip meluodamas. AÅ¡ lieku prie savo parodymų, tÄ dienÄ aÅ¡ girta nebuvau, niekur negriuvinÄjau, aiÅ¡kiai maÄiau, kad man tik įÄjus į koridorių, pravÄrÄs kambario duris, man G.
K. kumÅ¡Äiu sudavÄ smÅ«gį į tarpuakį. Atsakydama į vyresniosios tyrÄjos klausimÄ , ar įvykio dienÄ buvo vartojusi alkoholio, M. S. atsakÄ, kad buvo iÅ¡gÄrusi vienÄ stiklinÄ alaus, tikrai nebuvo girta. Ji pas L. B. tÄ rytÄ buvo atÄjusi 6 val., tada ir iÅ¡gÄrÄ tÄ stiklinÄ alaus, tada grįžo namo, sutepÄ sumuÅ¡tinių ir vÄl ateidinÄjo pas L., kai jai smÅ«gį sudavÄ G. K.. Atsakydamas į vyresniosios tyrÄjos klausimÄ , ar jos manymu įvykio dienÄ G. K. buvo blaivus, M.
S. atsakÄ, kad mano tikrai G. K. nebuvo blaivus, kai jÄ muÅ¡Ä, tikrai ne. Ji gi pažįsta G., mato, kada jis bÅ«na blaivus, kada ne, tada jis buvo tikrai girtas. G. K., atsakydamas į M. S. parodymus nurodÄ, kad tikrai neprisipažįsta, jis M. nemuÅ¡Ä, kokia prasmÄ jÄ muÅ¡ti, nežino. G. K., atsakydamas į M. S. klausimÄ , ar jis tikrai neprisimena, kai jai trenkÄ, atsakÄ, kad ne, jis jos tÄ rytÄ nematÄ, jis nebuvo girtas, nemuÅ¡Ä, nÄra prasmÄs už kÄ jam M. muÅ¡ti. M. S. liekanti prie savo parodymų, Dievas yra, atlygins G.
K.. Klausimų daugiau G. K. neturi. Atsakydama į G. K. klausimÄ , kaip jos âtapkÄsâ liko pas jį kambaryje, jei M. pas jį namuose nebuvo, M. S. atsakÄ, kad jai R. sakÄ, kad po įvykio, R. jos (M.) âtapkesâ matÄ bendrame koridoriuje, o paskui jis (G.) įsineÅ¡Ä jas pas save į kambarį, o paskui âtapkÄsâ atsidÅ«rÄ lauke. G. K. parodÄ, kad N. jam sakÄ, kad M. buvo visiÅ¡kai girta, subinÄs nepakÄlÄ, N. sakÄ, kad M. girtÄ iÅ¡varÄ iÅ¡ buto ir M. iššliaužÄ, gal M. kur į spinteles užsigavo, ar pas L. bute, o dabar jį kaltina (b. l. 67-71).
7. Liudytojas L. B., teismo posÄdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. ParodÄ, kad su kaltinamuoju ir nukentÄjusiÄ ja niekas nesieja. Jis (liudytojas) miegojo ryte, pas jį (liudytojÄ ) atÄjo kaimynÄ, pasÄdÄjo ir iÅ¡Äjo basom kojom. Neilgai buvo. Atsakydamas į teisÄjo klausimÄ , liudytojas paaiÅ¡kino, kad 2020 m. gegužÄs 13 d. ryte, pas jį (liudytojÄ ) buvo atÄjusi M. S., jos akis buvo paraudusi, apie 15 min. pasÄdÄjo. Laiko nepasakys dabar. Ji (M. S.) buvo basom kojomis.
Pabuvo 15 min. ir iÅ¡Äjo. TÄ dienÄ ji buvo du kartus pas jį (liudytojÄ ). Äia antrÄ kartÄ buvo atÄjusi. PirmÄ kartÄ jie iÅ¡gÄrÄ alaus ir iÅ¡Äjo, o antrÄ kartÄ atÄjo su paraudusia akim ir basom kojom. PirmÄ kartÄ su tapkÄmis buvo. PirmÄ kartÄ , kai buvo atÄjusi, iÅ¡gÄrÄ kartu 1 butelį alaus, 1 l. talpos, 7,5 stiprumo. Kai atÄjo antrÄ kartÄ , nieko nepasakojo, pas jį (liudytojÄ ) nerakintos durys buvo ir ji pati atÄjo. Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , liudytojas parodÄ, kad 2020 m. gegužÄs 13 d. ryte ji buvo, gal 10 val., jokio garso įtartino negirdÄjo, nes jis (liudytojas) miegojo.
Kad griuvimas buvo, girdÄjo garsÄ , bet kai muÅ¡Ä, nematÄ. Žmogaus nueinanÄio žingsnių negirdÄjo. Nebuvo priÄjÄs prie durų pasižiÅ«rÄti. PirmÄ kartÄ nebuvo garso duslaus, Äia antrÄ kartÄ buvo garsas. Ne 8 val. iÅ¡girdo duslų garsÄ , negali pasakyti tiksliai kada. PirmÄ kartÄ atÄjo apie 10 val., po 10 truputi, neprisimena tiksliai. AntrÄ kartÄ neprisimena kada, kai atÄjo, tylÄjo, buvo pasimetusi, pasÄdÄjo, paakys raudonas buvo, kai antrÄ kartÄ atÄjo. Nepamena kÄ apsirengusi buvo, su sijonu gal. 15-20 min. pasÄdÄjo pas jį (liudytojÄ ), nieko nesakÄ.
NeatkreipÄ dÄmesio ar jos (nukentÄjusiosios) drabužiai sausi buvo, ji (nukentÄjusioji) sÄdÄjo fotelyje, neÄiupinÄjo ar sausas fotelis buvo. Ji (nukentÄjusioji) buvo iÅ¡gÄrusi, daugiau iÅ¡gÄrusi nei pirmÄ kartÄ , kur gÄrÄ, nesakÄ, nekreipÄ dÄmesio (liudytojas) ar buvo nubrozdinimų. KitÄ dienÄ buvo atÄjusi, mÄlynÄ buvo paaky, pasakÄ, kad kaimynas K. sumuÅ¡Ä, jis (liudytojas) nežino kada, tÄ dienÄ , kai antrÄ kartÄ atÄjo, ji (nukentÄjusioji) jau buvo sumuÅ¡ta.
KitÄ dienÄ atÄjo ir sakÄ, kad K. jÄ sumuÅ¡Ä su ramentu. Ji (nukentÄjusioji) pasakojo, kad sumuÅ¡Ä jÄ (nukentÄjusiÄ jÄ ), neklausÄ ar buvo nugriuvusi, nesiÅ«lÄ Ä¯ ligoninÄ važiuoti. TÄ dienÄ su K. nebendravo, vÄliau bendravo, jis (G. K.) sakÄ, kad ji (nukentÄjusioji) griuvo ant grindų pas jį (G. K.) namuose. Atsakydamas į teisÄjo klausimÄ , liudytojas nurodÄ, kad kai buvo antrÄ kartÄ atÄjusi S., jis (liudytojas) jai (nukentÄjusiajai) pagalbos jokios neteikÄ. IÅ¡ jo (liudytojo) ji (nukentÄjusioji) pati atsistojo ir iÅ¡Äjo.
8. Liudytoja N. V., teismo posÄdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodÄ, kad G. K. jos vyras, jie susituokÄ. Sutinka duoti parodymus. 2020 m. gegužÄs 13 d., 8 val., buvo namuose, viena. S. buvo koridoriuje, Äjo keturiomis, ji (liudytoja) jÄ (nukentÄjusiÄ jÄ ) pakÄlÄ, parsivedÄ namo, paguldÄ, ji (nukentÄjusioji) pramiegojo, primyžo jai (liudytojai) į lovÄ ir iÅ¡vijo ji (liudytoja) nukentÄjusiÄ jÄ . IÅ¡ jos (liudytojos) iÅ¡Äjo ant kojų, liudytoja jÄ (nukentÄjusiÄ jÄ ) pakÄlÄ ir iÅ¡varÄ, ji (nukentÄjusioji) ir taÅ¡Ä paliko pas jÄ (liudytojÄ ).
K. nežino kur tada buvo. Kai ji (liudytoja) atsikÄlÄ, nebuvo K. namuose. S. ropojo koridoriuje keturiomis, negalÄjo paeiti, kadangi liudytoja jÄ (nukentÄjusiÄ jÄ ) pažįsta, nukentÄjusiÄ jÄ pasiguldÄ pas save, kad atsigautų, ir tegul eina namo. O ji (nukentÄjusioji) atsigulusi primyžo ir iÅ¡varÄ jÄ (nukentÄjusiÄ jÄ ). Ji (nukentÄjusioji) buvo girta. Nežino, pas kÄ ji (nukentÄjusioji) gÄrÄ. Atsakydama į prokuroro klausimÄ , liudytoja parodÄ, kad nežino kokį mÄnesį ir kokiÄ dienÄ viskas buvo, neseniai, prieÅ¡ pusÄ metų gal.
Ji (liudytoja) nukentÄjusiÄ jÄ iÅ¡ viso mažai mato. AtÄjo į bendrabutį pagerti. Nemato nukentÄjusiosios iÅ¡ viso. Negali pasakyti kelintÄ valandÄ vyras iÅ¡Äjo iÅ¡ namų, Å¡viesu buvo, nežiÅ«rÄjo į laikrodį. Pamiegojo porÄ valandų S. ir iÅ¡Äjo. Vyras grįžo po valandos ar po dviejų, buvo pas kaimynÄ . Nežino, kÄ jis (kaltinamasis) veikÄ pas kaimynÄ . ParÄjÄs namo pavalgÄ ir atsigulÄ miegoti, nebuvo iÅ¡gÄrÄs, gal truputį iÅ¡gÄrÄs. Kad S. girta â matÄ.
Ji (liudytoja) vyrui pasakÄ, kad S. girta primyžo ir iÅ¡varÄ. Ji (liudytoja) nei dienos, nei mÄnesio nežino, kada viskas buvo. Nežino, kur ji gÄrÄ, turi ji bendrabutyje draugų.
9. Liudytojas L. T., teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad su kaltinamuoju yra kaimynai. Apie bylÄ jis nieko nežino. 2020 m. gegužÄs 13 d. buvo namuose. G. buvo užÄjÄs pas jį, kada tiksliai, nepamena, vakare gal, buvo po 17 val. gal. Neatsimena nieko iÅ¡ tos dienos â 2020 m. gegužÄs 13 d. Kad buvo užÄjÄs pas jį (liudytojÄ ), tai buvo. Atsakydamas į teisÄjo klausimÄ , liudytojas parodÄ, kad pas jį (liudytojÄ ) vidurinis kambarys, jei kas baladojasi, kaimynÄ viskÄ girdi ir kreipia dÄmesį, ji tvarko, plauna viskÄ . Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , liudytojas paaiÅ¡kino, kad užeina K. dažnai pas jį, kartais užeina ir iÅ¡ ryto. TÄ dienÄ , ryte negÄrÄ su K.. Nepažįsta S., B. pažįsta â kaimynas, jis (B.) nieko neÅ¡nekÄjo, kad K. sumuÅ¡Ä kažkÄ . Nežino kas žmonÄ K. sumuÅ¡Ä. Atsakydamas į teisÄjo klausimÄ , liudytojas parodÄ, kad apie telefonÄ B. sakÄ, kad dingo.
10. Liudytojas R. L. nurodÄ, kad yra nukentÄjusiosios sÅ«nus. 2020 m. gegužÄs 13 d. sulaukÄ skambuÄio iÅ¡ mamos draugo E., jis pasakÄ, kad labai smarkiai sumuÅ¡Ä jo (liudytojo) motinÄ . Liudytojas liepÄ skambinti greitajai, jis paskambino ir iÅ¡veÅ¾Ä jÄ (nukentÄjusiÄ jÄ ) į (duomenys neskelbtini) ligoninÄ. Liudytojas paskambino L. ir jis pasakÄ, kad K. jÄ (nukentÄjusiÄ jÄ ) sumuÅ¡Ä. Liudytojas važiavo nukentÄjusiosios pasiimti iÅ¡ ligoninÄs, ir brolis kartu dalyvavo, po to nuveÅ¾Ä mamÄ Ä¯ namus (duomenys neskelbtini), susitiko su L., jis buvo skolingas jai (nukentÄjusiajai) 20 eurų, jis (L.) atidavÄ ir liudytojas iÅ¡ L. paÄmÄ, nepamena, 10 ar 20 eurų ir papraÅ¡Ä, kad nuvažiuotų kartu pas K..
Liudytojas K. paklausÄ, ar sumuÅ¡Ä jo motinÄ (nukentÄjusiÄ jÄ ), jis (kaltinamasis) sakÄ: ânemuÅ¡iau, mes gÄrÄm, ji prisiÅ¡lapino ir ji atsistojo ir trenkÄsiâ. VasarÄ , kai mama kraustÄsi į (duomenys neskelbtini), jis (liudytojas) K. paklausÄ ar nesumuÅ¡Ä, jis (G. K.) pasakÄ, kad nemuÅ¡Ä. Atsakydamas į teisÄjo klausimÄ , liudytojas paaiÅ¡kino, kad tÄ dienÄ skambino mamos draugas E.. Atsakydamas į prokuroro klausimÄ , liudytojas parodÄ, kad motina sakÄ, kad K. jÄ sumuÅ¡Ä.
Kaip ji (nukentÄjusioji) liudytojui pasakojo: âÄjau, atidarÄ duris, bumt ir viskasâ. TÄ paÄiÄ dienÄ kalbÄjo su mama, veidas jos buvo visas violetinis (parodo fotonuotraukÄ telefone), tÄ dienÄ kvapas alkoholio Äjo iÅ¡ motinos. Aplinkoje ji orientavosi, suprato kur randasi.
11. Byloje esanÄiame 2020 m. gegužÄs 13 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020 m. gegužÄs 13 d. buvo skambinta M. S., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenanÄiai (duomenys neskelbtini), elektroniniu paÅ¡tu nesinaudoja. IÅ¡ jos žodžių jai iÅ¡duotas asmens dokumentas â pasas, nurodÄ savo asmens kodÄ . Pastarajai pokalbio metu buvo iÅ¡aiÅ¡kintos liudytojo teisÄs ir pareigos, pastaroji buvo įspÄta dÄl melagingų parodymų davimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, perspÄta, kad pokalbis yra įraÅ¡omas, nurodoma, kad apklausiama medžiagoje Nr. M-1-01-28372-20.
Apklausa pradÄta 08:57 val. Liudytoja parodÄ, kad ji turi pažįstamÄ L. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), jis turi psichinÄ negaliÄ . Ji jį prižiÅ«ri iÅ¡ geros valios, jų tarpusavio susitarimu, jis jai už tai duoda Å¡iek tiek pinigų. Pas jį eina vienÄ kartÄ dienoje, dažniausiai rytais, kadangi reikia jį aptvarkyti. Šįryt, t. y. 2020 m. gegužÄs 13 d., apie 08:00 val., kaip ir kiekvienÄ dienÄ , Äjo pas L. B.. Jis gyvena bendrabuÄio name. Yra iÅ¡ karto įÄjimas, tik įÄjus į koridorių, iÅ¡ karto matosi (duomenys neskelbtini) butas, ten gyvena L. kaimynas G. (pavardÄ galimai K., bet tai gali bÅ«ti ir pravardÄ, jis yra iki 50 metų amžiaus).
Ji tik įÄjo į koridorių, G. pravÄrÄ savo buto duris ir nieko jai nesakÄs vienÄ kartÄ trenkÄ Ä¯ veido sritį. Tiksliai į kuriÄ vietÄ jai jis pataikÄ, negali pasakyti, bet žino, kad į veido sritį. Kuo trenkÄ, t. y. kumÅ¡Äiu ar delnu, taip pat nurodyti negali. Bet jai nuo smÅ«gio pamÄlynavo abi akys. Nuo smÅ«gio ji nukrito ant žemÄs. G. jai sudavÄs smÅ«gį nieko nesakÄ, bet jos taip pat ir nesivijo. NuÅ¡liauÅ¾Ä Å¡liaužte iki L. durų, pabeldÄ ir L. iÅ¡ karto atidarÄ duris.
L., pamatÄs jÄ , iÅ¡ karto atneÅ¡Ä iÅ¡ Å¡aldytuvo ledukų ir paklausÄ kas jai taip padarÄ. Ji jam pasakÄ, kad jai trenkÄ K., jam pasakÄ, kad durys atsidarÄ ir jai trenkÄ K. ir net nežino, už kÄ trenkÄ. Ar kas nors matÄ, kaip jai K. trenkÄ, negali pasakyti, nieko neklausinÄjo. Papasakojus, kas nutiko savo pažįstamam L., jį aptvarkÄ, padarÄ pusryÄius ir iÅ¡Äjo namo. Dar L. pažiÅ«rÄjo ar koridoriuje nieko nÄra, kad ji galÄtų greitai pabÄgti namo. Koridorius buvo tuÅ¡Äias ir ji greitai iÅ¡bÄgo namo.
BÅ«dama namuose, ji paskambino į policijÄ . AnksÄiau nÄra niekada turÄjusi jokių konfliktų su G., jis pažinojo ir jos neseniai mirusį vyrÄ . Pati neįsivaizduoja, kodÄl jis Å¡itaip pasielgÄ ir jÄ užpuolÄ. Taip pat papildo, kad girdÄjo iÅ¡ kaimynÄs R. R., kad G. jau ne pirmÄ kartÄ taip nei iÅ¡ Å¡io, nei iÅ¡ to užsipuola žmones. Iki dabar G. su ja susisiekti nebandÄ, atsipraÅ¡yti taip pat nebandÄ. Nuo suduoto smÅ«gio ji juto fizinį skausmÄ . PraÅ¡o G. nubausti įstatymų nustatyta tvarka.
Medikų pagalbos kol kas nereikia, Å¡iuo metu Å¡iek tiek svaigsta galva. Jei pablogÄs, iÅ¡sikvies greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Apklausa baigta 09:19 val. (b. l. 40-42).
12. IÅ¡ byloje esanÄio 2020 m. gegužÄs 15 d. Protokolo-pareiÅ¡kimo (veiksmas pradÄtas â 11:50 val.; veiksmas baigtas â 12:05 val.) nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas (M. S.), pageidaujantis pareikÅ¡ti apie įvykį, parodÄ, kad: 2020 m. gegužÄs 13 d., apie 08:00 val., einant pas L. B., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabuÄio namo koridoriuje, L. kaimynas G. K., iÅ¡ (duomenys neskelbtini) buto, pravÄrÄs savo buto duris ir nieko nesakÄs, vienÄ kartÄ ranka trenkÄ pareiÅ¡kÄjai į veido sritį.
Nuo smÅ«gio pareiÅ¡kÄja nukrito ant žemÄs, jautÄ stiprų skausmÄ veido srityje. Ar dar kas nors buvo koridoriuje, pareiÅ¡kÄja nepastebÄjo. G. pareiÅ¡kÄjai sudavÄs smÅ«gį, nieko nesakÄ, grįžo į savo butÄ . PareiÅ¡kÄja keturiomis nuropojo iki L. B. durų, pabeldÄ ir L. atidarÄs duris, padÄjo pareiÅ¡kÄjai atsikelti. Po įvykio, Å¡iek tiek pabuvus pas L. B., pareiÅ¡kÄja grįžo namo. Grįžusi namo, adresu (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kÄja paskambino dÄl sumuÅ¡imo į policijÄ .
AnksÄiau nÄra turÄjusi jokių konfliktų su G., jo poelgio priežastis pareiÅ¡kÄjai nÄra aiÅ¡ki. G. su pareiÅ¡kÄja po įvykio susisiekti nebandÄ. Po įvykio pareiÅ¡kÄja jautÄsi prastai, skaudÄjo ir svaigo galva, buvo iÅ¡tinÄs veidas, paakiuose atsirado mÄlynÄs. 2020 m. gegužÄs 13 d. vakare pareiÅ¡kÄja kreipÄsi į medikus, į UkmergÄs ligoninÄs priÄmimo-skubiosios pagalbos skyrių ir buvo medikų iÅ¡vežta į Vilnių. Ten buvo apžiÅ«rÄta medikų.
Pas medicinos ekspertÄ papildomai nesikreips, praÅ¡o įvertinti sužalojimus iÅ¡ pateikiamo 2020 m. gegužÄs 13 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o (b. l. 1-4).
13. IÅ¡ 2020 m. gegužÄs 19 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo su fotolentelÄmis matyti, kad apžiÅ«ra pradÄta 11:06 val., o baigta â 12:06 val., protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros atlikimo eiga â važiuojant (duomenys neskelbtini), sukame į (duomenys neskelbtini), privažiuojame medinį rudos spalvos namÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esantį kairÄje (foto Nr. 1). Važiuojant keliuku, palei namo kairÄ pusÄ, privažiuojame namo galinÄje dalyje esantį daugiabuÄio namo priestatÄ , kuriame yra įÄjimas į namo vidų (foto Nr. 2). Ä®Äjus į priestatÄ , matomos kairÄje esanÄios baltos spalvos durys (foto Nr. 3), pro kurias įeiname į daugiabuÄio namo koridorių. Atvykstame į įvykio vietÄ . Tik įÄjus į koridorių, matomas pirmas kairÄje esantis butas, ant kurio durų užraÅ¡ytas skaiÄius Nr. (duomenys neskelbtini) (foto Nr. 4) (b. l. 15-16; 17-20).
14. Byloje esanÄioje 2020 m. birželio 3 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1462/2020 (01) nurodyta, kad M. S. nustatytos poodinÄs kraujosruvos abiejų akių vokuose bei kraujosruva kairÄs akies junginÄje, padarytos minÄtas sritimis paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), prieÅ¡ kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL priÄmimo ir skubios pagalbos skyrių 2020 m. gegužÄs 13 d., 17:50 val. Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybÄ, kad nustatyti sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti nukentÄjusiosios nurodytu laiku ir bÅ«du (b. l. 38-39).
DÄl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo 15. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisÄ ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam paÄiam kruopÅ¡Äiai iÅ¡nagrinÄjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinÄ bylÄ nagrinÄjanÄio teismo kompetencijÄ nusprÄsti, kurie iÅ¡ byloje esanÄių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertÄ ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkreÄios nusikalstamos veikos sudÄties požymius.
Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisÄtu bÅ«du, ir nusprÄsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini. KasacinÄs instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinÄms aplinkybÄms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinÄjimo priemonÄs (žr. pvz. kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018).
Kokios reikÅ¡mingos faktinÄs aplinkybÄs turi bÅ«ti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkreÄiu atveju tiriant nusikalstamÄ veikÄ ir nagrinÄjant bylÄ teisme (žr. pvz. kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). TeisingÄ teismo baudžiamojo akto priÄmimÄ lemia ne įrodinÄjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.
16. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad G. K. padarÄ Ä¯statymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â tyÄia vienÄ kartÄ kumÅ¡Äiu sudavÄ M. S. į veido sritį (tarpuakį), nukentÄjusiajai pargriuvus, jis tyÄia ramentu sudavÄ pastarajai į kairįjį petį, tokiais tyÄiniais veiksmais M.
S. padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose bei kraujosruvÄ kairÄs akies junginÄje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , kaip nurodyta Å¡io nuosprendžio 1 punkte. Teismas Å¡iais iÅ¡vadas daro įvertindamas kaltinamojo G. K. parodymus, nukentÄjusios M. S., liudytojų parodymus, kitus teisminio bylos nagrinÄjimo metu iÅ¡tirtus įrodymus. Kaltinamasis G. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posÄdžio metu nepripažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , nurodÄ, kad nesmurtavo prieÅ¡ M.
S., Å¡i jį apkaltino smurtu, kadangi nori gauti pinigų. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes paneigia nukentÄjusiosios M. S. parodymai, kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. NukentÄjusioji M. S. parodÄ, kad jai einant koridoriumi pas L. B., atsidarÄ kaltinamojo G. K. buto darys ir jis, nieko nesakÄs, trenkÄ nukentÄjusiajai (nuosprendžio 5 punktas). Savo parodymų nukentÄjusioji nepakeitÄ ir akistatos tarp jos ir kaltinamojo metu - pravÄrÄ savo kambario duris, ir jai nieko nesakÄs, su kumÅ¡Äiu trenkÄ Ä¯ tarpuakį (moteris žiÅ«rÄdama į G.
K., savo kumÅ¡Äiu prideda kumÅ¡tį prie tarpuakio ir sako - Äia), ji nugriuvo po Å¡io smÅ«gio, o tada Gediminas jai dar su savo lazda trenkÄ Ä¯ kairÄ rankÄ (b. l. 67-71). NukentÄjusiosios M. S. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posÄdžio metu, buvo nuoseklÅ«s. Ikiteisminio tyrimo ir teismo posÄdžio metu apklausta liudytoja N. V. teigÄ, kad jos vyras nemuÅ¡Ä nukentÄjusiosios, kad Å¡i (nukentÄjusioji) buvo girta, priÅ¡lapino jų lovoje, todÄl liudytoja jÄ iÅ¡vijo, taÄiau Å¡ių aplinkybių nepatvirtino jokie kiti įrodymai, o paÄios liudytojos pateiktas aplinkybÄs teismas, laikydamasis įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, bei įvertindamas tai, kad kaltinamasis yra liudytojos vyras, vertintina kritiÅ¡kai.
PažymÄtina, kad liudytoja V. negalÄjo nurodyti nei datos, nei laiko, kada nukentÄjusioji buvo pas jÄ bute ir priÅ¡lapino. AplinkybÄs, kad nukentÄjusioji buvo tokia girta, kad priÅ¡lapino į kaltinamojo bute esanÄiÄ lovÄ , pati griuvinÄjo koridoriuje ir taip pati susižalojo, taip pat byloje nÄra įrodytos. Kaltinamasis, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ , t. y. 2020 m. gegužÄs 13 d., nuo 8 val. ryto iki 9:30 val. buvo pas liudytojÄ , kaimynÄ L. T. (nuosprendžio 2 punktas), taÄiau liudytojas teismo posÄdžio metu parodÄ, kad:
âG. buvo užÄjÄs pas jį, kada tiksliai, nepamena, vakare gal, buvo po 17 val. gal. Neatsimena nieko iÅ¡ tos dienos â 2020 m. gegužÄs 13 d. Kad buvo užÄjÄs pas jį (liudytojÄ ), tai buvo.â (2020 m. spalio 27 d. posÄdžio garso įraÅ¡as â 22 min. 15 sek. â 22 min. 30 sek.). Ä® bylÄ pateiktoje specialisto 2020 m. birželio 3 d. iÅ¡vadoje nurodoma, kad M. S. nustatytos poodinÄs kraujosruvos abiejų akių vokuose bei kraujosruva kairÄs akies junginÄje, padarytos minÄtas sritimis paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), prieÅ¡ kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ RVUL priÄmimo ir skubios pagalbos skyrių 2020 m. gegužÄs 13 d., 17:50 val.
Nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybÄ, kad nustatyti sužalojimai galÄjo bÅ«ti padaryti nukentÄjusiosios nurodytu laiku ir bÅ«du (b. l. 38-39). NukentÄjusios M. S. parodymai iÅ¡ esmÄs sutampa su specialisto iÅ¡vadoje konstatuotomis aplinkybÄmis. NukentÄjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinÄjant teisme, iÅ¡samiai ir nuosekliai paaiÅ¡kino kaip, prie kokių aplinkybių, ji nukentÄjo nuo kaltinamo G. K.. Tiek nukentÄjusiosios parodymai, tiek procesinių veiksmų protokoluose užfiksuotos aplinkybÄs, specialisto iÅ¡vada ir specialisto paaiÅ¡kinimai, vertinant juos kaip visumÄ , sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitÄ , todÄl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis G.
K. kaltinime nurodytoje vietoje, metu ir aplinkybÄmis nukentÄjusiajai M. S. be aiÅ¡kios priežasties tyÄia vienÄ kartÄ kumÅ¡Äiu sudavÄ Ä¯ veido sritį (tarpuakį), nukentÄjusiajai pargriuvus, jis tyÄia ramentu sudavÄ pastarajai į kairįjį petį, tokiais tyÄiniais veiksmais M. S. padarydamas poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose bei kraujosruvÄ kairÄs akies junginÄje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymas.
17. Kvalifikuojant kaltinamojo veiksmus svarbu pažymÄti, kad pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukÄlÄ Å¾mogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å i veika gali bÅ«ti padaryta tiesiogine ar netiesiogine tyÄia. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyÄia, jeigu:
1) jį darydamas asmuo suvokÄ pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norÄjo taip veikti;2) jį darydamas asmuo suvokÄ pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatÄ, kad dÄl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norÄjo (BK 15 straipsnio 2 dalis). Apie kaltininko tyÄios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: veikos padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veikų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentÄjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo.
BÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo bÅ«tina sÄ lyga padariniams atsirasti (be jos Å¡ie neatsirastų), ar atsiradÄ padariniai buvo dÄsningas veikos rezultatas. (žr. pvz. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo (toliau â LAT) 2019 m. birželio 20 d. nutartis Nr. 2K-167-693/2019). NagrinÄjamu atveju nustatyta, kad kaltinamojo G. K. smurtiniai veiksmai nukentÄjusios M. S. atžvilgiu buvo tÄstinio pobÅ«džio, nukreipti į kelias kÅ«no vietas, t. y. galvos ir peÄių sritį.
Kaltinamasis, atsižvelgdamas į nukentÄjusios moters fizines galimybes, į jos neblaivumÄ , suvokÄ, kad fizinio smurto naudojimas, suduodant nukentÄjusiajai į veido sritį (tarpuakį), o nukentÄjusiajai pargriuvus, tyÄia ramentu sudavus pastarajai į kairįjį petį, sukels įstatyme numatytas pasekmes. Teismas akcentuoja, kad dÄl kaltinamojo veiksmų nukentÄjusioji griÅ«dama, be kitų sužalojimų, galÄjo patirti ir gyvybiÅ¡kai žmogui svarbios kÅ«no vietos â galvos sužalojimus.
Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis nesunkų sveikatos sutrikdymÄ sukÄlÄ veikdamas tiesiogine tyÄia.
18. BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kÄsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais â fizinio skausmo sukÄlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai â tiesiogine ar netiesiogine tyÄia â suprantant, kad dÄl konkretaus fizinio smurto â pavojingos veikos â gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkreÄių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.
MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas gali pasireikÅ¡ti poveikiu į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ , taÄiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali bÅ«ti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti raÅ¡ytiniai įrodymai (specialisto iÅ¡vados, medicininiai dokumentai ir pan.). TaÄiau toks pojÅ«tis turi bÅ«ti taip iÅ¡reikÅ¡tas, kad aplinkiniai suprastų nukentÄjusiojo skausmÄ arba turi bÅ«ti kreipiamasi į medikus pagalbos (žr. pvz.
LAT nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016). DÄl bausmÄs skyrimo 19. Byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybÄ sunkinanÄių ar jo atsakomybÄ lengvinanÄių aplinkybių (BK 59, 60 straipsniai).
20. Teismas, skirdamas bausmÄ kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmÄs skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmÄs â vieÅ¡ieji darbai arba laisvÄs apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvÄs atÄmimas iki vienerių metų. Teismas, skirdamas bausmÄ G. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina G. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį â veika padaryta veikiant tiesiogine tyÄia, nusikalstamais veiksmais nukentÄjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamasis neteistas (b. l. 104-105). Nebaustas administracine tvarka (b. l. 106). Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmÄs rūšis â laisvÄs atÄmimas, Å¡iuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybÄ bei jį charakterizuojanÄius duomenis, bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmÄs tikslus.
21. BK 75 straipsnis nustato bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ . PažymÄtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmÄs dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turÄtų atsižvelgti svarstydamas dÄl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmÄs tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmÄs atlikimo.
Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmÄs vykdymo atidÄjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybÄs, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybÄs teigiamos ir neigiamos savybÄs, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenÄje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltÄ, neneigÄ jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengÄ iÅ¡vengti atsakomybÄs, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekÄ Ä¯rodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmÄs vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius.
Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvÄs atÄmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonÄ ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojanÄius nuteistojo elgesį ir kartu turinÄius auklÄjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. YpaÄ svarbu įvertinti kaltininko asmenybÄ, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmÄs tikslai (LAT 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-697/2019 ir kt.).
NagrinÄjamu atveju G. K. kaltinamas padarÄs nesunkų nusikaltimÄ . Kaltinamajam paskirta bausmÄ nevirÅ¡ija 4 metų terminuoto laisvÄs atÄmimo. IÅ¡ byloje esanÄių įrodymų nustatyta, kad nors kaltinamasis ir neprisipažino padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , taÄiau praeityje nÄra teistas, nÄra baustas administracine tvarka, padarytas nesunkus nusikaltimas, taip pat į tai, kad nors byloje nÄra oficialių duomenų apie kaltinamojo sveikatos bÅ«klÄ, taÄiau atsižvelgiant į tai, kad prokuratÅ«ros pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis nurodyta, kad kaltinamasis turi II grupÄs invalidumÄ , į tai, kad kaltinamasis teismo posÄdžių metu turÄjo akivaizdžių sveikatos sutrikimų (vaikÅ¡Äiojo pasiremdamas ramentais), taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, darytina iÅ¡vada, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmÄs tikslai bus pasiekti be realaus laisvÄs atÄmimo.
Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam atidÄtinas laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymas vieniems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 1 punktu kaltinamasis įpareigotinas atsipraÅ¡yti nukentÄjusiosios M. S.. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktu, kaltinamasis įpareigotinas nevartoti psichikÄ veikianÄių medžiagų â alkoholio, per visÄ bausmÄs atidÄjimo laikotarpį.
22. PažymÄtina, kad iÅ¡ Lietuvos teismų informacinÄs sistemos Liteko matoma, kad G. K. Vilniaus regiono apylinkÄs teismo UkmergÄs rÅ«mų 2020 m. lapkriÄio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmÄ už kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , taÄiau Å¡is nuosprendis nÄra įsiteisÄjÄs įstatymo nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybÄms, G. K. skirtina bausmÄ Å¡iuo nuosprendžiu nebendrinama su ankstesniu nuosprendžiu. DÄl civilinių ieÅ¡kinių 23. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dÄl nusikalstamos veikos patyrÄs turtinÄs ar neturtinÄs žalos, turi teisÄ baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Å ioje baudžiamojoje byloje nukentÄjusioji yra pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dÄl 50 Eur turtinÄs žalos ir 500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo iÅ¡ kaltinamojo.
24. PažymÄtina, kad reikalavimas atlyginti žalÄ yra reikalavimas taikyti civilinÄ atsakomybÄ. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinÄ atsakomybÄ â tai turtinÄ prievolÄ, kurios viena Å¡alis turi teisÄ reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokÄti netesybas (baudÄ , delspinigius). CivilinÄ atsakomybÄ yra dviejų rūšių: sutartinÄ ir deliktinÄ (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). DeliktinÄ civilinÄ atsakomybÄ yra turtinÄ prievolÄ, atsirandanti dÄl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinÄ atsakomybÄ atsiranda ir dÄl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
25. Civilinei atsakomybei kilti bÅ«tina Å¡ių sÄ lygų visuma: neteisÄti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltÄ (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iÅ¡ nurodytų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, civilinÄ atsakomybÄ negali bÅ«ti taikoma.
26. NagrinÄjamu atveju kaltinamasis (civilinis atsakovas) G. K. atliko neteisÄtus veiksmus â įvykdÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, dÄl kurios nukentÄjo nukentÄjusioji (civilinis ieÅ¡kovas) M. S..
27. NukentÄjusioji M. S. ieÅ¡kinyje nurodo, kad jai buvo padaryta 50 Eur turtinÄ Å¾ala, kuriÄ sudaro pirkti vaistai. Kai civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi bÅ«ti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dydį (BPK 109 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nÄra jokių duomenų, kurie patvirtintų nukentÄjusiosios praÅ¡omÄ priteisti turtinÄ Å¾alÄ , tokių duomenų nebuvo pateikta ir teisme, teismas netenkina nukentÄjusiosios praÅ¡ymo dÄl 50 Eur turtinÄs žalos atlyginimo.
28. NukentÄjusioji M. S. ieÅ¡kinyje taip pat praÅ¡o priteisti jai 500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ . M. S. nurodo, kad po to, kai ji buvo sumuÅ¡ta, patyrÄ iÅ¡gyvenimus, nesuprato už kÄ gavo. Po įvykio pareiÅ¡kÄja jautÄsi prastai, skaudÄjo ir svaigo galva, buvo iÅ¡tinÄs veidas, paakiuose atsirado mÄlynÄs.
29. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinÄ Å¾ala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. NeturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dÄl asmens gyvybÄs atÄmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
30. LAT formuojamoje teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK nenustatytas atlygintinos neturtinÄs žalos dydis. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisÄs aiÅ¡kinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklÄs neturtinÄs žalos dydžiui nustatyti, taÄiau jų taikymas priklauso nuo to, kokiai įstatymu ginamai vertybei padaryta žala.
NeturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobÅ«dį; sveikatos sutrikdymo trukmÄ; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybÄ; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinÄius ateityje atsirasti įvairius nukentÄjusiojo asmens gyvenimo pokyÄius (profesinÄje, visuomeninÄje, asmeninÄje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinÄias įtakos fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui, stiprumui, reikÅ¡mingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentÄ .
Svarbu iÅ¡laikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinÄs žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ pusiausvyrÄ (LAT Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-170/2010, 3K-3-236/2010, 3K-7-255/2005, 3K-3-490/2010, 3K-7-328-248/2015).
31. IÅ¡ byloje esanÄių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad po patirto fizinio smurto nuo kaltinamojo Å¡io nuosprendžio 1 punkte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo metu, nukentÄjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentÄjusioji nurodÄ, kad jai skaudÄjo ir svaigo galva, patyrÄ iÅ¡gyvenimus, blogiau mato viena akimi (b. l. 1, 32). Liudytojas L. B. teisiamojo posÄdžio metu parodÄ, kad nukentÄjusioji buvo atÄjusi pas jį po nusikalstamos veikos padarymo, atÄjusi tylÄjo, buvo pasimetusi, pasÄdÄjo, paakys raudonas buvo (nuosprendžio 7 punktas).
PažymÄtina ir tai, kad byloje esanÄioje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad nukentÄjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas â padarytos nustatytos poodinÄs kraujosruvos abiejų akių vokuose bei kraujosruva kairÄs akies junginÄje (b. l. 38-39). DÄl minÄtų sveikatos sužalojimų nukentÄjusioji patyrÄ fizinius skausmus. NukentÄjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinÄjimo teisme metu, nenurodÄ jokių kitų dÄl sužalojimų patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų, nepateikÄ jokių kitų neturtinÄ Å¾alÄ pagrindžianÄių įrodymų ir byloje nÄra jokių duomenų apie liekamuosius reiÅ¡kinius dÄl patirto sveikatos sutrikdymo.
32. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad neturtinÄs žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tada, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginÄ iÅ¡raiÅ¡ka atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Teisingo žalos atlyginimo principas, inter alia, reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti užtikrinta tokia žalÄ patyrusio asmens teisių apsauga, kuri nesukeltų neadekvaÄiai sunkių padarinių žalÄ atlyginti turinÄiam asmeniui (LAT nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-174/2009).
SÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymas apima ir lyginamÄ jį aspektÄ , kai atsižvelgiama į panaÅ¡iose savo faktinÄmis aplinkybÄmis kitose bylose priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ . Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje paprastai priteisiamų neturtinÄs žalos dydžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai konkreÄios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas teisiÅ¡kai pagrįsti kitokį neturtinÄs žalos dydį per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vertintini kaip neatitinkantys sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų (LAT nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-529/2008).
33. Kaip jau buvo minÄta, nukentÄjusioji patyrÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Bylose, kuriose asmenimis padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas teismų praktikoje priteisiama nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-416-468/2020, 26 punktÄ ).
34. Atsižvelgiant į Å¡io nuosprendžio 28-32 punktuose iÅ¡dÄstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nukentÄjusiajai buvo padaryta neturtinÄ Å¾ala. NeturtinÄ Å¾ala nukentÄjusiajai buvo padaryta dÄl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, apraÅ¡ytos Å¡iame nuosprendyje. Atsižvelgiant į nukentÄjusiajai padarytos neturtinÄs žalos mastÄ , taip pat į suformuotÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pagrįstas ir teisingas yra 200 Eur neturtinÄs žalos atlyginimas.
35. Å ioje baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kovas Vilniaus teritorinÄ ligonių kasa pareiÅ¡kÄ civilinį ieÅ¡kinį dÄl 90,27 Eur turtinÄs žalos atlyginimo (b. l. 25-26), kadangi tokio dydžio žalÄ Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrÄ dÄl nukentÄjusiosios M. S. gydymo sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta bÅ«tent dÄl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, ir teismas pripažino kaltinamÄ jį padarius kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, sprendžia, kad civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas ir iÅ¡ kaltinamojo G.
K. Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos naudai priteistina 90,27 Eur turtinÄ Å¾ala. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d Ä : G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (Å¡eÅ¡ių) mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausmÄ.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 10 punktais, G. K. paskirtos bausmÄs vykdymÄ atidÄti 1 (vieniems) metams, įpareigojant G. K.:
1) atsipraÅ¡yti nukentÄjusiosios M. S.;
2) per visÄ bausmÄs atidÄjimo laikotarpį nevartoti psichikÄ veikianÄių medžiagų â alkoholio. NukentÄjusiosios M. S. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ G. K. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 200 Eur (dviejų Å¡imtų eurų) neturtinÄs žalos atlyginimÄ . LikusiÄ M. S. ieÅ¡kinio dalį atmesti. Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ G. K. Vilniaus teritorinÄs ligonių kasos naudai 90,27 Eur (devyniasdeÅ¡imt eurų 27 centus) turtinÄs žalos atlyginimÄ . Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkÄs teismo UkmergÄs rÅ«mus. TeisÄjas Dmitrij Rancev