2020-12-16 Nr. AB-23848-3-61-3-01267-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2263-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01267-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 21.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. P-170 „Dėl sprendimo, kad Marijampolės pataisos namų (duomenys neskelbtini) R. K. padarė tarnybinį nusižengimą, priėmimo ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su jam paskirta nuobauda. Įsakyme nurodytas tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, atsakovas) Imuniteto skyriaus 2019 m. sausio 28 d. patikslinta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TT-6 „Dėl R. K. padarytų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimų“ (toliau – ir Išvada) bei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2019 m. vasario 21 d. raštas Nr. S-707-(1.5) „Dėl J. Š., K. B., A. I., R. K., Z. K. ir V. Ž. elgesio įvertinimo“. Įsakyme tik pripažįstama, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą, nes turėdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose (iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) nustatytas bendrąsias valstybės tarnautojo pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o taip pat teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus ir specialiąją pareigą, nustatytą Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje, Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo artimo asmens, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, todėl pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas.

3. Paaiškino, kad Įsakyme pažeidimo aplinkybės nėra nurodytos, o 2019 m. sausio 28 d. Išvadoje yra konstatuota, jog jo tarnybinis nusižengimas pasireiškė tuo, kad 2016 m. birželio 16 d., pateikdamas savo Privačių interesų deklaraciją ir faktiškai deklaruodamas naujas pareigas (Marijampolės PN (duomenys neskelbtini)), nenurodė duomenų apie M. K., kuris yra jo (duomenys neskelbtini), nors tuo metu M. K. dirbo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) įstaigoje ir ryšys su juo nebuvo nutrūkęs iki 2016 m. gruodžio 20 d. (M. K. darbo pabaigos Marijampolės PN). Pareiškėjas nebuvo supažindintas su VTEK 2019 m. vasario 21 d. raštu Nr. S-707-(1.5).

4. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN nepertraukiamai įvairiose pareigose dirba nuo 1993 m. liepos 7 d. Privačių interesų deklaracija yra tęstinė nuo to momento, kai atsirado valstybės tarnautojams pareiga deklaruoti privačius interesus. Sistemiškai vertinant Įstatymo 6 ir 7 straipsnius, jis privalėjo, pasikeitus jo užimamoms pareigoms Marijampolės PN iš (duomenys neskelbtini), per 30 kalendorinių dienų patikslinti savo Privačių interesų deklaraciją tik dėl pareigų pasikeitimo, kadangi kiti deklaracijos turinio elementai liko nepakitę. Tuo tarpu Išvados 3 dalyje konstatuota, kad pagal Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13.5 papunktį, pirmą kartą teikiant privačių interesų deklaraciją pildoma tuščia deklaracijos forma. Jei pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys pasikeičia ar paaiškėja naujų aplinkybių, atitinkamai papildoma jau pateikta aktuali deklaracija. Kiekvieną kartą papildant, tikslinant ar patvirtinant deklaracijos duomenis, Taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka pateikiama užpildyta, aktuali deklaracijos forma su visais priedais (t. y. su naujais ir (ar) iš ankstesnės formos išlikusiais aktualiais deklaruojamais duomenimis). Net nedaug tikslinant ar papildant deklaracijos duomenis, privaloma iš naujo pateikti visą deklaracijos formą, užpildytą vėliausiai pateiktos aktualios deklaracijos pagrindu. Taigi 2016 m. birželio 16 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje nenurodydamas duomenų apie M. K., nors jie nebuvo pasikeitę, nesilaikė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų. Valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privačių interesų deklaracijoje Įstatymo nustatytais terminais bei tvarka privalo nurodyti visus šio Įstatymo 6 straipsnyje išvardintus aktualius duomenys.

5. Pareiškėjas teigė, kad iš VTEK išvados matyti, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas pasireiškė tuo, kad pateikdamas Privačių interesų deklaracijos patikslinimą, nepateikė visos deklaracijos formos su duomenimis, kurie nebuvo pakitę. Pareiškėjas su tokiu vertinimu nesutinka. VTEK išvadoje nurodytas įstatyminis Privačių interesų deklaracijų patikslinimo reglamentavimas nepakito, deklaracijos pildymo, tikslinimo ir pateikimo Taisyklių 57 punktas buvo pripažintas negaliojančiu, tačiau galiojančioje Taisyklių redakcijoje 41 punkte išliko reikalavimas, tikslinant deklaraciją, kiekvieną kartą pateikti visą deklaraciją, tai savo ruožtu neatitinka įstatyminio deklaracijos patikslinimo reglamentavimo, kuriame numatyta pareiga pateikti tik patikslintus duomenis, tačiau nėra pareigos kiekvieną kartą teikti visą deklaraciją. VTEK išvadoje numatytas reikalavimas net nedaug tikslinant ar papildant deklaracijos duomenis, privalomai iš naujo pateikti visą deklaracijos formą, neatitinka įstatyminio reglamentavimo.

6. Nurodė, kad ryšį su M. K. yra deklaravęs 2012 m. rugsėjo 11 d., iki 2016 m. birželio 16 d. nebuvo deklaravęs tokio ryšio pabaigos, todėl 2016 m. birželio 16 d., pateikdamas patikslintą deklaraciją dėl savo pareigų pasikeitimo, neprivalėjo pateikti visų duomenų, kurie nekito, todėl nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų, veikė taip, kaip nustatyta VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose. Be to, atidus patikrinimo vykdytojas, turėdamas teisę tikrinti pateiktas Privačių interesų deklaracijas Elektroninėje dokumentų sistemoje (EDS), ne tik galėjo, bet ir privalėjo kaip pagrindą imti 2012 m. rugsėjo 11 d. deklaraciją, kuri yra pilna deklaracijos forma, nes tai yra pirminė deklaracija, užpildyta EDS ir joje yra pateikti visi aktualūs duomenys iki šios datos, ir tik tada tikrinti kitas deklaracijas, kurios buvo pateiktos po šios datos. Sutikrinęs visus duomenis, tikrintojas būtų tikrai pastebėjęs, kad vėlesnėse deklaracijose buvo pateikiami tik duomenų tikslinimai, o tarp pastarųjų iki 2016 m. birželio 16 d. tikrai nebuvo pateikta duomenų apie jo ryšio su M. K. pabaigą. Nagrinėjamu atveju duomenis apie M. K. buvo pateikęs 2012 m. rugsėjo 11 d. deklaracijoje, šie duomenys nekito, todėl 2016 m. birželio 16 d. pateikė tik tuos duomenis, kurie kito, kaip to reikalauja Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad tikslindamas deklaracijos duomenis ir nepateikdamas kitų duomenų, kurie nepakito ir jau buvo anksčiau pateikti, pareiškėjas pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

7. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad STT Kalėjimų departamentui pateiktos išvados dėl korupcijos rizikos analizės Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir įmonės veiklos srityse projekte pagrindu 2018 m. spalio 29 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas, o 2018 m. lapkričio 28 d. buvo surašyta išvada, su kuria pareiškėjas nebuvo supažindintas. Patikslinta tarnybinio patikrinimo išvada, kurios pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas, surašyta 2019 m. sausio 28 d., tai reiškia, kad iki šios datos nebuvo baigtas 2018 m. spalio 29 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas, taigi tarnybinis patikrinimas truko 3 mėnesius, tokiu būdu pažeidžiant Pataisos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių 70 punkto nuostatas. Apie tarnybinio patikrinimo sustabdymą ir pratęsimą raštu pareiškėjas nebuvo informuotas, todėl vertino, kad tarnybinis patikrinimas nebuvo sustabdytas ar pratęstas, dėl to negalėjo trukti ilgiau kaip 30 dienų nuo jo pradėjimo, nors šiuo atveju truko 3 mėnesius. Patikslintoje tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodyta, kad tarnybinio patikrinimo procedūra pradėta vadovaujantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto nuostatomis, šis įstatymas galiojo iki 2018 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalimi, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros turi būti tęsiamos, kol bus baigtos, iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.

8. Nurodė, kad Išvadoje teigiama, jog padarytas pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio ir baigėsi 2016 m. gruodžio 20 d. Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Statuto (toliau – ir Statutas), galiojusio tarnybinio patikrinimo metu, 30 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 8 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Taigi maksimalus galimas 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas 2019 m. kovo 12 d. dar nebuvo pasibaigęs. Tačiau jeigu tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo data yra tarnybinio patikrinimo procedūros pradžia – 2018 m. spalio 28 d., tai tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta, remiantis Statuto nuostatomis, per 30 dienų, t. y. iki 2018 m. lapkričio 27 d. Šiuo atveju nuobauda pareiškėjui paskirta 2019 m. kovo 12 d., t. y. praleidus terminą nuobaudai paskirti, todėl nuobauda negalėjo būti skiriama.

9. Atsakovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad Kalėjimų departamentas 2018 m. spalio 22 d. iš STT gavo išvadą dėl korupcijos rizikos analizės Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir įmonės veiklos srityse projektą (toliau – ir Išvados projektas), kuriame nustatyta, kad Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos vadovas – Marijampolės PN (duomenys neskelbtini) R. K. (statutinis valstybės tarnautojas), privačių interesų deklaracijose nėra nurodęs kai kurių aplinkybių, numatytų Įstatymo nuostatose: nenurodęs jam žinomo asmens, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas. Šios Išvados projekte pateiktos informacijos pagrindu Kalėjimų departamente buvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo ir Įstatymo nuostatų reikalavimų pažeidimo.

11. Nurodė, kad Kalėjimų departamente dirbančių statutinių valstybės tarnautojų pareiga deklaruoti privačius interesus numatyta VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir Statuto 4 straipsnyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.). Privačių interesų deklaravimo tvarką reglamentuoja Įstatymas, o detalizuoja VTEK 2012 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. KS-84 patvirtintos Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklės. Pagal Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalį, iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros tęsiamos kol bus baigtos, iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, t. y. pagal Statuto, galiojusio iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuostatas. Pareiškėjas nuo 1997 m. gruodžio 29 d. iki 2005 m. kovo 3 d. ėjo Marijampolės PN (duomenys neskelbtini) pareigas, nuo 2005 m. kovo 15 d. iki 2016 m. birželio 9 d. šios įstaigos (duomenys neskelbtini), atsakingo ir už (duomenys neskelbtini) sritį, pareigas, o nuo 2016 m. birželio 10 d. – Marijampolės PN (duomenys neskelbtini) pareigas.

12. Atsakovas nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, jog Marijampolės PN nuo 1998 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. dirbo pareiškėjo dėdė M. K.. Pagal Įstatymo redakciją, galiojusią nuo 1998 m. balandžio 28 d. iki 1999 m. balandžio 19 d., deklaraciją privalo pildyti valstybės ar savivaldybės tarnyboje nuolat dirbantys asmenys, kurie metinę deklaraciją turėjo teikti kiekvienais metais iki kovo 1 d (5 straipsnis 1 dalis). Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad ne vėliau kaip per dvi savaites nuo deklaruojamų duomenų pakeitimo, asmuo dirbantis valstybės tarnyboje, privalo tokius duomenis deklaruoti. Taigi pareiškėjui pareiga deklaruoti ryšį su M. K. atsirado 1998 m. birželio 1 d. ir turėjo būti įvykdyta ne vėliau kaip iki 1998 m. birželio 16 d, tačiau šie duomenys pirmą kartą nurodyti tik 2012 m. rugsėjo 11 d. deklaracijoje. Pareiškėjas po 2012 m. rugsėjo 11 d. deklaracijas teikė 2016 m. birželio 16 d., 2017 m. balandžio 14 d., 2017 m. birželio 6 d., tačiau šiose deklaracijose nėra nurodyta duomenų apie M. K.. Tik 2017 m. gruodžio 21 d. deklaracijoje, skiltyje „Ryšiai su fiziniais asmenimis“, yra nurodyta, kad M. K. nuo 2016 m. gruodžio 20 d. nedirba Marijampolės PN. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, veiklos tyrimo pradėjimui šio straipsnio 1 dalyje nurodytose institucijose dėl šio įstatymo pažeidimo nustatomas trejų metų terminas, skaičiuojamas nuo šio įstatymo nuostatas pažeidžiančios veikos galimo padarymo.

13. Kalėjimų departamentas, surašęs 2018 m. lapkričio 28 d. išvadą ir įvertinęs faktinės aplinkybės bei ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, pripažino, kad pareiškėjas nuo 1997 m. gruodžio 29 d. iki 2005 m. kovo 14 d. ėjęs Marijampolės PN (duomenys neskelbtini) (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas, tuo metu galiojusio Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo ryšio su M. K., tačiau, atsižvelgus į praėjusį trejų metų senaties terminą nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo (1998 m. birželio 16 d., 20 metų terminas) ir faktinės paaiškėjimo dienos (2012 m. rugsėjo 29 d., 6 metų terminas), pareiškėjo aplaidžių veiksmų tarnybinės atsakomybės požiūriu nevertino.

14. Atsakovas paaiškino, kad vadovaudamasis Įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, apie tarnybinio tyrimo rezultatus informavo VTEK, kuri, atlikusi išvados vertinimą, 2019 m. sausio 4 d. raštu Nr. S-61 informavo Kalėjimų departamentą, kad nepritaria pareiškėjo elgesio vertinimui, todėl pavedė tyrimą atlikti pakartotinai. Kalėjimų departamentas, atsižvelgęs į VTEK pastabas, 2019 m. sausio 28 d. patikslintoje tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 16 d. pateikdamas deklaraciją nenurodė duomenų apie M. K., kuris iki 2016 m. gruodžio 20 d. dirbo jo vadovaujamoje įstaigoje ir ryšys su jo nebuvo nutrūkęs. Todėl buvo prieita prie išvados, kad 2016 m. birželio 16 d. pateikdamas deklaraciją pareiškėjas ją turėjo užpildyti ankstesnės (paskutinės) deklaracijos pagrindu ir privalėjo nurodyti duomenis apie M. K., nors jie ir nebuvo pasikeitę. Kalėjimų departamentas Išvadoje taip pat pažymėjo, kad pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, veika tęsiasi nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d. ir nėra suėjęs patraukimo tarnybinėn atsakomybėn senaties terminas. Kalėjimų departamentas pripažino, kad pareiškėjas veiksmais (neveikimu) padarė tarnybinį nusižengimą, nes turėdamas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nustatytas bendrąsias valstybės tarnautojo pareigas laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o taip pat teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus ir specialiąja pareigą, nustatytą Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo artimo asmens, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, todėl pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas.

15. Pažymėjo, kad VTEK 2019 m. vasario 21 d. rašte Nr. S-707-(1.5) pripažino, jog Išvadoje pateiktas pareiškėjo elgesio vertinimas atitinka Įstatymo nuostatas. Kalėjimų departamento direktorius, vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 4 ir 10 dalimis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“, 27, 29, 30, 32 punktais ir atsižvelgdamas į Išvadą, VTEK 2019 m. vasario 21d. raštą Nr. S-707-(l .5), Įsakymu pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

16. Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės institucija atlikus pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos vertinimą apie tyrimo rezultatus informuoja VTEK. Teisės aktai nedetalizuoja per kiek laiko institucija turi kreiptis į VTEK dėl vertinimo ir per kiek laiko VTEK turi pateikti sprendimą. Teismų praktikoje pažymima, kad VTEK sprendimo (vertinimo) priėmimas yra privaloma sąlyga sprendimui dėl asmens veikos priimti. VTEK atliekamos procedūros trukmė nepriklauso nuo besikreipiančios valstybės (savivaldybės) institucijos, todėl yra pagrindas spręsti, jog tokiu atveju, kada valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija kreipiasi į VTEK dėl sprendimo ar yra padarytas Įstatymo nuostatų pažeidimas, padaryto pažeidimo paaiškėjimo momentas turi būti siejamas su VTEK galutinio sprendimo dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo priėmimu. VTEK įvertinimą dėl pareiškėjo veikos pateikė 2019 m. vasario 21 d., todėl Kalėjimų departamentas 2019 m. kovo 12 d. priimdamas skundžiamą Įsakymą nepraleido tarnybinei nuobaudai paskirti nustatyto 30 dienų termino.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė.

18. Teismas nustatė, kad Kalėjimų departamentas iš STT 2018 m. spalio 22 d. gavo išvadą dėl korupcijos rizikos analizės Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir įmonės veiklos srityse projektą, kuriame nustatyta, kad Marijampolės PN (duomenys neskelbtini) R. K., kuris yra statutinis valstybės tarnautojas privačių interesų deklaracijose nėra nurodęs jam žinomo asmens, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas. Minėtos Išvados projekte pateiktos informacijos pagrindu atsakovas inicijavo tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareiškėjo tarnybinio nusižengimo, galbūt nesilaikius Įstatymo nuostatų.

19. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nuo 1997 m. gruodžio 29 d. iki 2005 m. kovo 3 d. ėjo Marijampolės PN (duomenys neskelbtini) pareigas, nuo 2005 m. kovo 15 d. iki 2016 m. birželio 9 d. – (duomenys neskelbtini), atsakingo ir už (duomenys neskelbtini) sritį, pareigas, o nuo 2016 m. birželio 10 d. eina Marijampolės PN (duomenys neskelbtini) pareigas. Marijampolės PN nuo 1998 m. birželio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. dirbo M. K. (pareiškėjo (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjui pareiga deklaruoti ryšį su M. K. atsirado 1998 m. birželio 1 d. ir turėjo būtį įvykdyta ne vėliau kaip iki 1998 m. birželio 16 d., tačiau šiuos duomenis pareiškėjas nurodė tik 2012 m. rugsėjo 11 d. deklaracijoje. Pareiškėjas taip pat deklaracijas teikė 2016 m. birželio 16 d., 2017 m. balandžio 14 d. ir 2017 m. birželio 6 d., bet jose duomenų apie M. K. nėra nurodyta. 2017 m. gruodžio 21 d. deklaracijoje, skiltyje „Ryšiai su fiziniais asmenimis“ yra nurodyta, kad M. K. nuo 2016 m. gruodžio 20 d. nedirba Marijampolės PN.

20. Teismas nustatė, kad atsakovas 2018 m. lapkričio 5 d. pateikė pareiškėjui Pranešimą apie galimą tarnybinį nusižengimą, kuriame prašė per 3 darbo dienas nuo jo įteikimo pateikti paaiškinimą. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 12 d. pateikė atsakovui paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Kalėjimų departamentas, atlikęs tyrimą, Išvadoje pripažino, kad pareiškėjas nuo 1997 m. gruodžio 29 d. iki 2005 m. kovo 14 d. ėjęs Marijampolės PN Personalo skyriaus viršininko (statutinio valstybės tarnautojo) pareigas, tuo metu galiojusio Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo ryšio su M. K., tačiau atsižvelgus į praėjusį 3 metų senaties terminą nuo galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo ir faktinės paaiškėjimo dienos – 2012 m. rugsėjo 29 d., pareiškėjo aplaidžių veiksmų tarnybinės atsakomybės požiūriu nevertino. Kalėjimų departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, apie tyrimo rezultatus informavo VTEK, kuri atliko Išvados vertinimą ir 2019 m. sausio 4 d. raštu Nr. S-61 informavo atsakovą, kad nepritaria Išvadai bei pavedė tyrimą atlikti pakartotinai.

21. Atsakovas, atsižvelgęs į VTEK pastabas, 2019 m. sausio 28 d. patikslintoje tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavo, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 16 d. pateikdamas deklaraciją, nenurodė duomenų apie M. K., kuris iki 2016 m. gruodžio 20 d. dirbo pareiškėjo vadovaujamuose Marijampolės PN, ir ryšys su juo nebuvo nutrūkęs. Pareiškėjas, 2016 m. birželio 16 d. pateikdamas deklaraciją, turėjo ją užpildyti ankstesnės (paskutinės) deklaracijos pagrindu ir privalėjo nurodyti duomenis apie M. K., nors jie ir nebuvo pakitę. Patikslintoje išvadoje atsakovas nurodė, kad pažeidimas laikytinas trunkamuoju, veika tęsiasi nuo 2016 m. birželio 16 d. (kai deklaracijos aktualioje redakcijoje nebuvo nurodytas ryšys su M. K.) iki 2016 m. gruodžio 20 d. ir nėra suėjęs patraukimo tarnybinėn atsakomybėn senaties terminas. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas veiksmais (neveikimu) padarė tarnybinį nusižengimą, nes turėdamas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nustatytas bendrąsias valstybės tarnautojo pareigas laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o taip pat teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus ir specialią pareigą, nustatytą Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo artimo asmens (dėdės M. K.), dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, todėl pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą. VTEK 2019 m. vasario 21 d. raštu Nr.S-707-(1.5) pripažino, kad patikslintoje Išvadoje pateiktas pareiškėjo elgesio vertinimas atitinka Įstatymo nuostatas.

22. Kalėjimų departamentas, atsižvelgdamas į patikslintą Išvadą, VTEK 2019 m. vasario 21 d. raštą, 2019 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. P-170 paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta tarnybine nuobauda, skunde teigia, jog ji paskirta pažeidžiant tarnybinio patikrinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūras, pažeidus terminus skirti tarnybinę nuobaudą, netinkamai vertinant pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, jis savo veiksmais nepažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto, savo pareigas vykdė nepažeisdamas Įstatymo, VTĮ nuostatų.

24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas, kurio pareiga deklaruoti privačius interesus kyla iš VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Tarnybos Kalėjimų departamente statuto 4 straipsnio nuostatų (iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija). Privačių interesų deklaravimo tvarka reglamentuota Įstatyme, detalizuota VTEK 2012 m. liepos 5 d. sprendime Nr. KS-84 „Dėl privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių bei privačių interesų deklaracijos formos ID001 patvirtinimo“. Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros tęsiamos, kol bus baigtos, iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, veikos tyrimo pradėjimui 22 straipsnio 1 dalyje nurodytose institucijose dėl šio įstatymo pažeidimo nustatomas 3 metų terminas, skaičiuojamas nuo šio įstatymo nuostatas pažeidžiančios veikos galimo padarymo. Statuto 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, tarnybinį patikrinimą šio straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu atveju - ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos ar motyvuotos tarnybinio patikrinimo išvados 30 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu atveju surašymo dienos.

25. Teismas nustatė, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas 2018 m. spalio 28 d., ginčijamas Įsakymas priimtas 2019 m. kovo 12 d. Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės institucija, atlikusi pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos vertinimą, apie tyrimo rezultatus informuoja VTEK. VTEK sprendimo (vertinimo) priėmimas yra privaloma sąlyga sprendimui dėl asmens veiklos priimti.

26. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokiu atveju, kai valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija kreipiasi į VTEK dėl sprendimo, ar yra padarytas Įstatymo nuostatų pažeidimas, padaryto pažeidimo paaiškėjimo momentas turi būti siejamas su VTEK galutinio sprendimo dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo priėmimu. Nagrinėjamu atveju VTEK pareiškėjo veiką įvertino 2019 m. vasario 21 d., todėl teismas sprendė, kad atsakovas 2019 m. kovo 12 d. priimdamas ginčijamą Įsakymą, Statute nustatyto 30 dienų termino tarnybinei nuobaudai skirti nepraleido.

27. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Taisyklių 13.5 punktą, pirmą kartą teikiant privačių interesų deklaraciją pildoma tuščia deklaracijos forma. Jei pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys pasikeičia ar paaiškėja naujų aplinkybių, atitinkamai papildoma jau pateikta aktuali deklaracija. Kiekvieną kartą papildant, tikslinant ar patvirtinant deklaracijos duomenis, Taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka pateikiama užpildyta, aktuali deklaracijos forma su visais priedais (t. y. su naujais ir (ar) iš ankstesnės formos išlikusiais aktualiais deklaruojamais duomenimis). Net nedaug tikslinant ar papildant deklaracijos duomenis, privaloma iš naujo pateikti visą deklaracijos formą, užpildytą vėliausiai pateiktos aktualios deklaracijos pagrindu. Pareiškėjas 2016 m. birželio 16 d. pateiktoje privačių interesų deklaracijoje nenurodydamas duomenų apie M. K., nors jie nebuvo pasikeitę, nesilaikė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų. VTEK 2019 m. vasario 21 d. konstatavus, kad pareiškėjas Įstatymo nustatyta tvarka nedeklaruodamas asmens, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas.

28. Teismas sprendė, kad atsakovas priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą, kurio panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais pagrindais nėra teisinio pagrindo. Kalėjimų departamentas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas, būdamas statutinis valstybės tarnautojas, aplaidžiais veiksmai (neveikimu) padarė tarnybinį nusižengimą, nes, turėdamas VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytas bendrąsias valstybės tarnautojo pareigas laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, o taip pat teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus ir specialiąją pareigą, nustatytą Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo artimo asmens, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, todėl pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda individualizuota, atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas turi kitą galiojančią tarnybinę nuobaudą – pastabą, paskirtą teisingumo ministro 2018 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 1P-106, todėl jam skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

29. Teismas konstatavo, kad atsakovo priimtas ginčijamas Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, jo panaikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais pagrindais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 30. Pareiškėjas R. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

31. Pareiškėjas nurodo, kad skundą grindė dviem pagrindais, tačiau teismas išnagrinėjo tik vieną – dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros, tačiau visiškai nevertino paties pažeidimo. Pareiškėjo nuomone, jis nepadarė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto pažeidimo, kadangi duomenis apie M. K. jis buvo pateikęs ankstesnėse deklaracijose. Įstatyme yra nustatyta pareiga teikti deklaracijos patikslinimus ir papildymus, tačiau nėra reikalavimo kartu nurodyti ir ankstesnių deklaracijų duomenis. Tokia pareiga yra numatyta Taisyklėse, todėl Išvadoje galėjo būti numatytas tik Taisyklių nuostatų pažeidimas, bet ne Įstatymo.

32. Pareiškėjas akcentuoja, kad VTEK išvadoje numatytas reikalavimas net ir nedaug tikslinant ar papildant deklaracijos duomenis, privaloma iš naujo pateikti visą deklaracijos formą, neatitinka Įstatymo nuostatų.

33. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (2013 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I-502-9/2013), kuri nuo to laiko nesikeitė, ir nepagrįstai ja nesivadovavo.

34. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

35. Atsakovas nurodo, kad minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu Taisyklių 57 punktas buvo pripažintas prieštaraujančiu Įstatymo nuostatoms, tačiau pareiškėjo atžvilgiu atliekant tarnybinį patikrinimą buvo taikomos tuo metu galiojančios teisės aktų nuostatos. Pareiškėjas išreiškė nuomonę, jog šiuo metu galiojančios Taisyklių suvestinės redakcijos 41 punktas yra analogiškas VTEK 2013 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. 69 „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2012 m. liepos 5 d. sprendimo Nr. KS-84 „Dėl Privačių interesų deklaracijų pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklių bei privačių interesų deklaracijos formos IDOOI patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistu 57 punktu, jis yra neteisėtas, todėl jis neturėjo pareigos pildant patikslintą deklaraciją vadovautis nurodytu punktu.

36. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad šių Taisyklių suvestinė redakcija yra galiojantis teisės aktas, sprendimo, kad Taisyklių 41 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir/ar kitiems įstatymams bei tarptautinėms teisės normoms, nėra. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui neprašė pradėti tyrimo ar Taisyklių 41 punktas neprieštarauja Įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui.

37. Kalėjimų departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis įstatymo nuostatų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kurios pagristų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 38. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kalėjimų departamento Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Prieš atsakant į apeliacinio skundo argumentus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pareiškėjui pareikšto kaltinimo ribas – tiek Išvadoje, tiek Įsakyme yra nurodoma, jog apeliantas Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo artimo asmens, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, todėl pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas.

40. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte (redakcija, galiojusi inkriminuojamos teisei priešingos veikos padarymo metu, t. y. galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) buvo nurodyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti inter alia (taip pat) ir savo artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas.

41. Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes, išdėstytas kitose šio baigiamojo teisės akto dalyse, bei ką tik paminėtą teisinį reguliavimą, teigtina, jog pareiškėjas, pradėjęs eiti naujas pareigas, 2016 m. birželio 16 d. privačių interesų deklaracijos pateikimo metu, apkaltintas nedeklaravęs duomenų apie dėdę, dirbusį jo (pareiškėjo) vadovaujamoje įstaigoje.

42. Tikrinamoje administracinėje byloje yra nustatyti neginčytini duomenys (žr. Išvadą), patvirtinantys, jog sprendimo 41 punkte minima faktinė aplinkybė – ryšio tarp pareiškėjo ir jo dėdės egzistavimas dirbant vienoje ir toje pačioje įstaigoje, buvo deklaruotas 2012 m. rugsėjo 11 d. privačių interesų deklaracijos pateikimo metu, t. y. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta teisės norma iš esmės buvo įgyvendinta. Pareiškėjas (apeliantas) 2012 m. rugsėjo 11 d., dirbdamas Marijampolės pataisos namuose, nurodė įstatymų leidėjo reikalaujamus duomenis, kurie nepasikeitė ir 2016 m. birželio 16 d., nepaisant apelianto naujų pareigų tuose pačiuose Marijampolės pataisos namuose.

43. Įvardytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo suponuoti kitokias išvadas – R. K. paisė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatos ir neturėjo pareigos 2016 m. birželio 16 d. privačių interesų deklaracijos pateikimo metu dar kartą nurodyti asmens (dėdės) dėl kurio gali kilti interesų konfliktas.

44. Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012). Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.).

45. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, jog jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-982/2014; 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015 ir kt.).

46. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. <...> (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A-1941-520/2015). Tai reiškia, kad atsakovui tenka pareiga pagrįsti įrodymais tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, patvirtinančias tarnybinio nusižengimo padarymą, visus jo sudėties elementus (ABTĮ 56 str.). Taigi šiuo konkrečiu atveju, nenustačius pažeidimo padarymo fakto, sietino su Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nebuvo galima ir tarnybinė atsakomybė.

47. Be kita ko, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad baigiamasis teisės aktas turi būti visapusiškas bei aiškus, aptars ir teisinį momentą dėl Išvadoje minimų Taisyklių, o konkrečiai Taisyklių 13.5 papunkčio. Su jame įtvirtinto teisinio reguliavimo nesilaikymu, galima būtų spręsti, ir buvo sietas Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimas, tačiau tokia teisinė kvalifikacija neišdėstyta nei Išvadoje, nei Įsakyme. Iš esmės tai palikta numanyti / suprasti pačiam Įsakymo adresatui.

48. Esant tokiai situacijai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neaiškins nuostatų, išdėstytų Taisyklių 13.5 papunktyje, kadangi pastarajame įtvirtintų elgesio taisyklių nesilaikymas vis dėlto tiesiogiai nebuvo inkriminuotas pareiškėjui. Išvadoje apsiribota dėstymu kaip turėtų būti pildoma privačių interesų deklaracija tiek ją teikiant pirmą kartą, tiek ją patikslinant arba papildant, tačiau pripažįstant (aprašomojoje ir konstatuojamoje dalyse) tik kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas, neminint Taisyklių 13.5 papunkčio nuostatų nepaisymo. Bendrai nurodoma, jog pareiškėjas Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nedeklaravo artimo asmens, dėl kurio gali kilti interesų konfliktas, todėl pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Kokios tvarkos nesilaikė pareiškėjas, kokie teisiniu reguliavimu nustatyti terminai ignoruoti, apibrėžiant kaltinimo ribas, nekalbama.

49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, o yra akcentavęs būtinumą nustatyti, kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė tam tikrais savo veiksmais ar neveikimu (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012; 2014 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014 ir kt.). Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti tam tikru būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011 ir kt.).

50. Stoka tikslaus teisinio kvalifikavimo kaltinimo apimtį padaro neaiškia, užkerta kelią žinoti, kokių taisyklių, pareigų nesilaikė atsakomybėn traukiamas asmuo, valstybės tarnautojui atimama galimybė apsiginti konkretaus kaltinimo ribose, atimama galimybė vertinti tarnybinės nuobaudos pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-795/2007; 2007 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-254/2007).

51. Dėl išdėstytų priežasčių, taip pat atsižvelgiant ir į nuostatas suformuluotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendime (administracinė byla Nr. I502-9/2013; Teismų įstatymo 33 str.), nėra pagrindo palikti galioti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl, tenkinant apeliacinį skundą, jis (apskųstas teismo sprendimas) yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. P-170 „Dėl sprendimo, kad Marijampolės pataisos namų (duomenys neskelbtini) R. K. padarė tarnybinį nusižengimą, priėmimo ir tarnybinės nuobaudos jam skyrimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius