826b8ff5-e1b9-4659-a0e4-607e755dc6d1 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2069-345/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14084-2010-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.27.; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. sausio 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Loretos Lipnickienės, Jadvygos Mardosevič, kolegijos posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Luktransa“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo „BTA ApdroÅ¡inaÅ¡anas Akciju Sabiedriba“ filialas ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Luktransa“ dėl nuostolių atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,                                                                         n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas „BTA ApdroÅ¡inaÅ¡anas Akciju Sabiedriba“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovo priteisti 8 068,14 Lt nuostolių atlyginimÄ , procesines palÅ«kanas, bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas sumokėjo žalos atlyginimÄ už įvykį, kurį sukėlė atsakovas, todėl atsakovas privalo atlyginti nuostolius.Atsakovas UAB „Luktransa“ prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė žalÄ pagrindžiančių dokumentų, nėra duomenų apie transporto priemonių apgadinimÄ , o pagal žaliÄ kortÄ draudimo įmokos mokėti nereikėjo.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Nurodė, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. ieÅ¡kovas turėtų teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos ieÅ¡kovo kaip draudiko iÅ¡mokėtas sumas, jeigu atsakovas pagal draudimo sutartį bÅ«tų laiku nesumokėjęs draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal draudimo sutartį apdrausta transporto priemone bÅ«tų padaryta žala.

Atsakovas teismui įrodymų, kad autoįvykio metu buvo sumokėjęs draudimo įmokas pagal sutartis nepateikė. Tai reiÅ¡kia, kad vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 9 str. 1 d. atsakovui draudimo apsauga negaliojo, nes jis nebuvo sumokėjęs įmokų. Teismas pabrėžė, kad praneÅ¡imas apie įvykį rodo, kad atsakovo vairuotojas keitė ratÄ , nesidomėdamas apie rato atplaiÅ¡as paliktas ant kelio, sukeltas pasekmes kitiems automobiliams.

Tai reiÅ¡kia, kad jis pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, nesidomėdamas paliktų ratų atplaiÅ¡omis grietkelyje ir sukeltu pavojumi kitų transporto priemonių vairuotojams. Teismas, vadovaudamasis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., priteisė iÅ¡ atsakovo žalÄ ieÅ¡kovui, nes atsakovo vairuotojas faktiÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos – paliko padangos dalis ant kelio ir nesidomėjo kitoms transporto priemonėms padaryta žala.

Policijos darbuotojai atsakovo vairuotojÄ sulaikė dėl apgadintų kitų transporto priemonių grietkelyje. IeÅ¡kovas, dėl tokių neteisėtų draudimo sutarčiai ir galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 9 str. 1 d. prieÅ¡taraujančių atsakovo veiksmų, patyrė žalÄ . Teismas pabrėžė, kad draudiminio įvykio nebuvo, nes draudimo sutartis, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 9 str. 1 d., negaliojo, todėl ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti draudiminio įvykio, o privalo įrodyti patirtÄ Å¾alÄ dėl atsakovo neteisėto naudijimosi draudimine apsauga.

IeÅ¡kovas teismui pateikė įrodymus dėl bylos iÅ¡kėlimo teisme, sutartÄ nuostolių sumÄ Å¾alai atlyginti, mokėjimo pavedimus. Teismas konstatavo, jog minėtų įrodymų užtenka ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydžiui nustatyti, atsakovo atsakomybei pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 7 d. normÄ .             Atsakovas UAB „Luktransa“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodo, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 3 d. draudimo iÅ¡moka gali bÅ«ti iÅ¡mokėta tik esant draudžiamÄ jam įvykiui, o teismui konstatavus draudžiamojo įvykio nebuvimÄ , teismas negalėjo patenkinti ieÅ¡kinio, kadangi ieÅ¡kovo turėtos iÅ¡laidos buvo patirtos nesant draudžiamajam įvykiui. Teismas nepagrįstai netaikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d., 16 str. 1 d., 19 str. 5 d.

Teismas (netaikydamas aukščiau paminėtų įstatymo normų) nepagrįstai motyvavo, jog ieÅ¡kovas privalėjo įrodyti tik turėtas iÅ¡laidas, kadangi ieÅ¡kovui įsitikinti draudžiamojo įvykio bÅ«vimu ir civilinės atsakomybės kilimas yra bÅ«tinos sÄ lygos iÅ¡mokai mokėti. Pabrėžia, jog ieÅ¡kiniu privalėjo bÅ«ti įrodinėjamas iÅ¡mokos pagrįstumas ne tik turėtų iÅ¡laidų prasme, tačiau ir atsakovui kilusios civilinės atsakomybės prasme (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

Netaikant minėtų įstatymo normų buvo pažeisti CPK 328 str., 330 str., todėl sprendimas naikintinas. Teismas nukrypdamas nuo raÅ¡ytinio dokumento turinio (b.l. 25, 26 – nėra paminėta jokio policijos sulaikymo fakto) netinkamai taikė CPK 177 str. 1 d. ir sprendimÄ grindė ne bylos aplinkybėmis, tuo pažeisdamas CPK 185 str. 1 d. nuostatas. Pažymi, jog praneÅ¡ime apie įvykį nėra paminėta, kad sprogus padangai vairuotojas bÅ«tų dar važiavęs atitinkamÄ atstumÄ nuo įvykio vietos ir taip bÅ«tų pasiÅ¡alinta iÅ¡ įvykio vietos.

Taigi sprendimas buvo grįstas neegzistuojančiomis aplinkybėmis. Teismas taip pat nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo pateiktas nepasiraÅ¡ytÄ ieÅ¡kinio formÄ (Claim form). Pažymi, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokio teismo sprendimo. Byloje nėra duomenų, jog nepasiraÅ¡yta ieÅ¡kinio forma bÅ«tų pateikta nurodytam Maidstone grafystės teismui. Teismas neiÅ¡nagrinėjo atsakovo tripliku pateiktų argumentų – tripliko 3 ir 4 dalyse.              Atsakovo UAB „Luktransa“ apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.). Ginčas byloje yra kilęs iÅ¡ draudimo teisinių santykių, reglamentuojamų ne tik civilinio kodekso, bet ir specialiųjų įstatymų tokių kaip Draudimo ar Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TVPCAPDÄ®), turinčių taikymo pirmenybę prieÅ¡ civilinio kodekso normas.

Nagrinėjamu atveju apelianto atsakomybės už draudiko patirtas iÅ¡laidas, trečiajam asmeniui iÅ¡mokant draudimo iÅ¡mokÄ pagal su apeliantu 2006 m. kovo 16 d. sudarytÄ Ä®prastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 12/0304189 (toliau – Draudimo sutartis), klausimus reglamentuoja ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygas nustatančios teisės normos, bet ir minėti specialieji draudimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės norminiai aktai.

IÅ¡ Draudimo sutarties nuostatų matyti, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai, kai ieÅ¡kovas kaip draudikas apdraudė apeliantui priklausančios transporto priemonės valdytojų civilinę atsakomybę ir įsipareigojo įvykus draudiminiam įvykiui atlyginti nukentėjusiems padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.193 str.). Tokio pobÅ«džio sutartinius santykius be CK papildomai reglamentuoja jau minėtas TPVCAPDÄ®, nustatantis ir atvejus, kada draudikas įgyja regreso teisę į draudėjÄ reikalauti atlyginti jam patirtÄ Å¾alÄ tretiesiems asmenims iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ remiantis draudėjo ir draudiko sudaryta transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartimi.

Vienas tokių atvejų yra numatytas TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. Å ioje įstatymo dalyje nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal Å¡io įstatymo 9 str. 3 d., draudikas, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas.

TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. taikymas yra sietinas su keliomis faktinėmis aplinkybėmis, t.y. pirma, tarp draudiko ir draudėjo turi bÅ«ti sudaryta draudimo sutartis, antra, dėl draudėjo kaltės turi bÅ«ti įvykęs draudiminis įvykis, trečia, draudiminio įvykio metu draudėjas nėra sumokėjęs draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį apsaugÄ , ketvirta, draudikas nukentėjusiajam asmeniui iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ . Tokiu reglamentavimu, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių atlygintinį pobÅ«dį, yra siekiama užtikrinti draudiko teisėtų interesų apsaugÄ , kadangi remiantis TPVCAPDÄ® 11 str. 6 d. draudikas negali atsisakyti mokėti iÅ¡mokos, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, ar per laikotarpį, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo.

Kartu yra drausminamas ir draudėjas, kadangi nemokėdamas už draudiko teikiamÄ draudiminę apsaugÄ , jis kartu prisiima ir su tuo susijusiÄ rizikÄ , jog įvykus draudiminiam įvykiui draudikas, iÅ¡mokėjęs trečiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , į draudėjÄ Ä¯gis atgręžtinio reikalavimo teisę. Taigi apylinkės teismas skundžiamu sprendimu galėjo tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tik konstatavęs minėtų bÅ«tinųjų faktinių aplinkybių TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d. taikymui egzistavimÄ .

IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad ginčo tarp Å¡alių dėl to, kad 2006 m. lapkričio 6 d. apeliantas nebuvo sumokėjęs draudimo įmokos kaip Å¡alys buvo susitariusios Draudimo sutartyje, nėra. Tačiau yra kilęs ginčas dėl to, ar apskritai minėtÄ dienÄ Ä¯vyko draudiminis įvykis. Apeliantas teigia, jog ieÅ¡kovas neįsitikinęs draudiminio įvykio egzistavimu savo rizika iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , todėl neturi teisės reikalauti jų atlyginimo iÅ¡ apelianto. Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v.

VÄ® Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008).

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. v. UAB „Yazaky Wiring Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008).Byloje yra pateiktas 2008 m. gruodžio 31 d. draudiminio įvykio tyrimo aktas Nr. ZK/06/1090/2, kuriame nurodyta, kad 2006 m. gruodžio 7 d. praneÅ¡ta, jog sprogus padangai 2006 m. lapkričio 6 d. apgadintos trečiųjų Å¡alių transporto priemonės; pasiektas 50/50 susitarimas; nukentėjusysis A.

A. (b. l. 3), tokie pat duomenys nurodyti ir 2008 m. spalio 27 d. įvykio tyrimo akte Nr. ZK/06/1090 (b. l. 4). 2010 m. liepos 14 d. UAB „Luktransa“ Ä®vykių iÅ¡klotinėje už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. liepos 31 d. nurodyta, kad 2008 m. spalio 27 d. ir 2008 m. gruodžio 31 d. trečiajam asmeniui P. L. B. iÅ¡ viso iÅ¡mokėta 8.068,14 Lt (b. l. 10). V. P. 2007 m. sausio 10 d. praneÅ¡ime apie įvykį paaiÅ¡kinta, kad vairuojant apeliantui priklausančiÄ transporto priemonę, apdraustÄ Draudimo sutartimi, 2006 m. lapkričio 6 d. sprogo puspriekabės galinės aÅ¡ies deÅ¡inės pusės ratas, kurį keičiant privažiavo policija ir pranešė, jog dėl padangos atplaišų buvo apgadintos dvi transporto priemonės, tačiau jų V.

P. nematė (b. l. 25-26). SusiraÅ¡inėjimo su tarptautinių draudimo nuostolių vertintojų firma Peter L. B. medžiaga, Maidstone grafystės teismo ieÅ¡kinio forma, A. A. ieÅ¡kinio prieÅ¡ „Royal and Sun Alliance Insurance Plc“ detalės patvirtina, kad A. A. priklausanti transporto priemonė „Citroen Saxo“, kuriÄ vairavo L. A., buvo apgadinta 2006 m. lapkričio 6 d. dėl sunkvežimo nukritusio rato (b. l. 47-58). Å ių įrodymų visuma bei tarptautinių mokėjimo pavedimÄ P. L. B. patvirtinantys dokumentai (b. l. 59-60) teisėjų kolegijos vertinimu pagrindžia, kad, pirma, ieÅ¡kovas faktiÅ¡kai turėjo iÅ¡laidų draudimo iÅ¡mokos nukentėjusiam asmeniui iÅ¡mokėjimo forma, antra, draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta dėl Draudimo sutartimi apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmais padarytos žalos, kas pagal Draudimo sutartį ir TPVCAPDÄ® laikytina draudiminiu įvykiu (CPK 185 str.).

Teismo sprendimo nebuvimas nagrinėjamu atveju reikÅ¡mės neturi, kadangi iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tarp ieÅ¡kovo ir nukentėjusįjį atstovavusių asmenų buvo pasiektas taikus susitarimas dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Kolegija taip pat konstatuoja, kad jos nuomone abejoti į bylÄ pateiktų dokumentų patikimumu bei legitimumu nėra pagrindo, nes dokumentais liudijama informacija yra neprieÅ¡taringa ir nuosekli, o apelianto teiginiai neleidžia jų vertinti kaip nors kitaip. Ä®vardintos aplinkybės patvirtina, kad yra visos bÅ«tinosios sÄ lygos taikyti TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d.

įtvirtintÄ ieÅ¡kovo teisių gynybos bÅ«dÄ , todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti. Ginčijamame sprendime teismo netinkamai vertintas ir perteiktas tam tikrų dokumentų turinys, ir klaidingas TPVCAPDÄ® nuostatų aiÅ¡kinimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas pagrindu sprendimÄ panaikinti (CPK 328 str).Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir įvertino bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamÄ teismo sprendimÄ pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o ginčijamas apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,                                                                         n u t a r ė :

             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                           Teisėjai                                                                                                        Henrichas Jaglinskis                                                                                                                                   Loreta Lipnickienė                                                                                                                                   Jadvyga Mardosevič