826b60e0-514d-4a8a-aefc-ff8d5a015be8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Adm                                                                                         Administracinė byla Nr. I-219-426/2013                                       Proceso Nr. 3-61-3-01096-2010-2                         Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74.

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 28 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, RÅ«tos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, dėl pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas A. M. kreipėsi į teismÄ su skundu ir patikslintu skundu, kuriame formuluodamas skundo reikalavimus, prašė:

1) įpareigoti Lietuvos valstybę ir MinisterijÄ iÅ¡mokėti paskirtos valstybinės pareigÅ«nų pensijos (toliau – ir pensija) dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

2) įpareigoti MinisterijÄ mokėti visÄ paskirtÄ pensijÄ (b. l. 1–4, 40–44).Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiÅ¡kino, kad jam nuo 1999-10-19 buvo paskirta 1 061,69 Lt pensija, tačiau Ministerija, vadovaudamasi Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) ir Valstybinių pensijų įstatymu, mokėjo sumažintÄ pensijÄ . Pažymi, kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., paskirta pensija buvo mažinama dėl to, jog jis turi darbinių pajamų, dėl kurių jam nemokama ir bazinė pensija.

Nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 buvo neiÅ¡mokėta 16 271,22 Lt pensijos dalis. A. M. teigimu, Laikinuoju įstatymu nustatytas reguliavimas, kuriuo mažinamos paskirtos pensijos, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 str., 48 str., 52 str. nuostatoms, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimams. Taip pat suvaržoma jo Konstitucinė teisė laisvai pasirinkti darbÄ . Ä®statymu nustatyta pareigÅ«nų teisė į pensijÄ reiÅ¡kia, kad valstybė įsipareigoja mokėti nustatyto dydžio pensijÄ ir asmuo turi teisę reikalauti, kad valstybės Å¡iuos įsipareigojimus vykdytų.

Nurodo, kad gaunamos pensijos neužtenka jo Å¡eimos poreikiams tenkinti, todėl yra priverstas dirbti. Pažymi, kad nuo 2012-09-01 yra ir toliau yra mokama sumažinta pensija, kurios grÄ Å¾inimo tvarka nenustatyta. Pensijos mažinimas buvo sÄ lygotas neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų, todėl yra visos sÄ lygos jos civilinei atsakomybei kilti.PareiÅ¡kėjas savo reikalavimus pagrindžia Konstitucinio teismo nutarimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais.Atsakovė Ministerija atsiliepime (b. l. 14–16, 50) nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Pagrįsdama savo pozicijÄ paaiÅ¡kino, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija: įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Ministerija, taikydama Laikinojo įstatymo nuostatas, pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėjo sumažintÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , o 2010-07-22 raÅ¡tu Nr. 1D-5785-(2) iÅ¡samiai paaiÅ¡kino aplinkybes, lėmusias Å¡ios pensijos sumažėjimÄ ir jos perskaičiavimo metodikÄ .

Nurodo, kad Lietuvos valstybės atsakomybė gali kilti tik konstatavus neteisėtus veiksmus. Ministerija galiojančių teisės aktų nepažeidė, todėl nėra prielaidų civilinei atsakomybei kilti.Taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 6 d., Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d., pareiÅ¡kėjui pagrįstai nėra mokama bazinė pensija, nes jis turi darbinių pajamų. Taip pat patvirtino, kad, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatomis, pareiÅ¡kėjo gaunama pensija nebuvo perskaičiuojama.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nustatyta, kad Ministerijos 1999-11-19 sprendimu Nr. 15670 pareiÅ¡kėjui už tarnybÄ buvo paskirta 1061,69 Lt (b. l. 18–20) pensija, kuri perskaičiuota 2004-06-17 sprendimu.

Nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo mokama sumažinta pensija (b. l. 45). Dėl paskirtos pensijos sumažinimo A. M. 2010-07-07 su praÅ¡ymu kreipėsi į MinisterijÄ , kuri 2010-10-22 raÅ¡tu Nr. 1D-5785(2) iÅ¡aiÅ¡kino, kad pensija buvo mažinama vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, o pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma pensijos nepriemoka negali bÅ«ti iÅ¡mokėta, nes tam nėra teisinio pagrindo (b. l. 23–25).Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2012-10-16 pateikta pažyma Nr. 11D(P)-4684 patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui paskirta pensija nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatomis (b. l. 45).

IÅ¡ pažymos matyti, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta 10 730,10 Lt pensijos dalis (28 432,96 – 17 702,86 Lt = 10 730,10 Lt).Byloje spręstinas ginčas dėl A. M. skundo reikalavimų įpareigoti MinisterijÄ ir Lietuvos valstybę iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtos pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir įpareigoti MinisterijÄ mokėti visÄ pareiÅ¡kėjui paskirtÄ pensijÄ pagrįstumo bei teisėtumo.IÅ¡ byloje esančių įrodymų ir ginčo Å¡alių teismui iÅ¡dėstytos pozicijos matyti, kad pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatomis (b. l. 9–10, 39, 50–51).

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad        A. M. nepagrįstai teigia, kad jam paskirtos pensijos mokėjimas buvo ribojamas vadovaujantis ir Valstybinių pensijų įstatymo nuostatomis, nustatančiomis iÅ¡mokamos pensijos ribojimÄ , kuris siejamas su paskirtos pensijos dydžiu ir Statistikos departamento prie Vyriausybės paskelbtu Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčiu. Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti motyvai, susiję Valstybinių pensijų įstatymo nuostatų taikymu, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir teismas jų nevertina.Laikinasis įstatymas, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01.

Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., Å¡is įstatymas, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ . Pagal įstatymo nuostatas pareigÅ«nų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo nustatyta, kad tam tikrÄ darbÄ dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, valstybinės pensijos sumažintos daugiau nei valstybinių pensijų gavėjams, nedirbantiems jokio darbo, vien dėl to, kad Å¡ie asmenys dirbo tam tikrÄ darbÄ .

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris “Valstybės žiniose” buvo paskelbtas       2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai; Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.Pagal Konstitucijos 107 str., Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kokiÄ Ä¯takÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų teisėtumui turi vėlesnis teisės akto, kurio pagrindu Å¡ie veiksmai buvo atlikti, pripažinimas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Ginčo atveju atsižvelgtina į iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 suformuotÄ praktikÄ , susijusiÄ su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme, kurioje atitinkamos PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatos Konstitucinio Teismo prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai pripažintos po pareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ , tačiau prieÅ¡ teismui priimant sprendimÄ byloje.

Minėtoje byloje teismas pažymėjo, kad, skiriant pareiÅ¡kėjai pensijÄ , PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 2 d. galiojo ir galėjo bÅ«ti taikoma. Å iuo požiÅ«riu pareigÅ«nų, priėmusių sprendimus, dėl ne visos pensijos mokėjimo, veiksmai negalėjo bÅ«ti laikomi neteisėtais. Tačiau, kol sprendimas gali bÅ«ti apskundžiamas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas nėra galutinis, todėl jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. numato, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. PareiÅ¡kėjos atžvilgiu atsakovo priimtas sprendimas dėl pensijos dydžio iki 2003-7-04 Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo nebuvo įvykdytas, nes tam momentui galutinio sprendimo dar nebuvo. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėja atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.Tokios pačios pozicijos buvo laikomasi ir vėlesniuose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose nagrinėjant analogiÅ¡ko pobÅ«džio ginčus (2004 -05-04 sprendimas adm. b. Nr. A10-57/2004, 2004-06-08 sprendimas adm. b.

Nr. A7-55-04 ir kt.).Atsižvelgus į minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus bei tai, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi nepraleidęs skundo padavimo termino, laikytina, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme, atsakovės Ministerijos sprendimai perskaičiuoti pensijÄ nėra galutiniai, todėl neįvykdyti. A. M. praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtos pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatos, kuriomis vadovaujantis pareiÅ¡kėjui buvo perskaičiuojama pensija, galiojo nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.

Todėl Å¡is laikotarpis yra aktualus ir sprendžiant skundo reikalavimo dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo pagrįstumÄ . Byloje esatys įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo buvo neiÅ¡mokėta 10 730,10 Lt pensijos dalis (28 432,96 – 17 702,86 Lt = 10 730,10 Lt), todėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas iÅ¡ esmės yra pagrįstas (b. l. 45).Nagrinėjamo ginčo atveju atsižvelgtina ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo         2012-07-23 nutartyje (adm.b.

Nr. A552-2747/2012) pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos dalis iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes pastaroji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

Dėl to neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Vadovaujantis minėtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais ir atsižvelgus į tai, kad A. M. 10 730,10 Lt pensijos dalis buvo neteisėtai neišmokėta ne dėl Ministerijos kaltės, o dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo, skundo reikalavimas dėl pensijos dalies priteisimo tenkintinas iš dalies, t. y. neteisėtai neišmokėta pensijos suma priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos.Kaip minėta, Konstitucinis teismas 2102-02-06 nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Pagal Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. 2 p., Å¡io įstatymo 4 str. 1 d. nuostatos galioja iki 2013-12-31. Taigi, pareiÅ¡kėjui mokėtina pensija pagrįstai apskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., todėl skundo reikalavimas, kuriuo praÅ¡oma įpareigoti MinisterijÄ mokėti jam visÄ paskirtÄ pensijÄ yra atmestinas.Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija nusprendė: PareiÅ¡kėjo A.

M. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Ä®pareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Vidaus reikalų ministerijos, iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui A. M. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį – 10 730,10 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt litų 10 ct), susidariusiÄ pritaikius Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas.Likusioje dalyje A. M. skundo reikalavimus atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                                         Arūnas Kaminskas                                                                                             Rūta Miliuvienė                                                                                                             Ernestas Spruogis