2016-01-06 Nr. AB-399-3-62-3-01926-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. AS-22-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01926-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. L., K. Š., D. Š., V. G., I. T., L. N., R. V., A. B., S. S., D. V., B. L., V. K., E. G., T. A. M. ir P. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. L., K. Š., D. Š., V. G., I. T., L. N., R. V. A. B., S. S., D. V., B. L., V. K., E. G., T. A. M., P. Ž. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Revilė“) dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas ir priimtas pareiškėjų R. L., K. Š., D. Š., V. G., I. T., L. N., R. V. A. B., S. S., D. V., B. L., V. K., E. G., T. A. M., P. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) skundas, kuriuo prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. B14-4-3/2015 (B14-1-7/2015), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. A-3465 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo“.

Pareiškėjai teismo taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. sustabdyti ginčijamo 2014 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-3465 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo“ galiojimą bei uždrausti atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Revilė“ atlikti veiksmus, susijusius su daugiabučio ir daugiaaukščio namo projektavimo ir statybos darbais žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Nurodė, jog internetiniu adresu http://urb.kaunas.lt/visuomenei-svarbiu-statiniu-prjektiniai-pasiulymai/ buvo paskelbta informacija apie projektinius pasiūlymus dėl daugiabučio namo statybos adresu (duomenys neskelbtini), ir ten pat nurodoma, kad šiais metais planuojama atlikti visus projektavimo darbus, o 2016 m. I ketvirtyje – pradėti penkių aukštų daugiabučio namo statybos darbus. Pareiškėjo nuomone, patvirtinus jau parengtą penkių aukštų daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), projektą, išdavus leidimą jo statyboms bei pradėjus statybos darbus, teoriškai galimo palankaus pareiškėjams teismo sprendimo įvykdymas ne tik gali pasunkėti, bet ir pasidaryti negalimas.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 20 d. nutartimi pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkino.

Teismas nurodė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, t. y. ne su potencialios grėsmės, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, galimybe, o su spėjamomis neigiamomis pasekmėmis pareiškėjams, t. y. su ateityje galimai priimamais sprendimais (parengto penkių aukštų daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), projekto patvirtinimu, leidimo jo statyboms išdavimu, statybų pradėjimu). Teismas vertino, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra nukreiptos į ateitį, daugiau pagrįstos prielaidomis, pareiškėjų argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo siejami su prevenciniu būsimų, ateityje galimų pareiškėjų teisių pažeidimu. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nenurodė jokių konkrečių faktinių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog, neužtikrinus skundo reikalavimo, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Vien tai, kad pareiškėjai padavė skundą dėl administracinio akto panaikinimo, nereiškia, jog turi būti stabdomas ir šio akto galiojimas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė, t. y. uždraudimas trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Revilė“ atlikti veiksmus, susijusius su daugiabučio ir daugiaaukščio namo projektavimo ir statybos darbais žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nėra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalyje, t. y. teismas gali uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus tik įstatyme apibrėžtam asmenų ratui – atsakovui.

II. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir pritakyti pareiškėjų nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjai akcentuoja, jog statybų darbai adresu (duomenys neskelbtini), jau yra pradėti, nors nėra tam išduoto statybų leidimo. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje išreiškė poziciją dėl pareiškėjų skundo reikalavimo, nurodydamas, kad pareiškėjai statistinio projektinio svarstymo laikotarpiu turėjo teisę pateikti visas savo pastabas, pretenzijas ir pasiūlymus teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į pareiškėjų atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad jei pareiškėjai mano, jog ginčo sklype yra atliekami neteisėti statybos darbai, apie tai turėtų informuoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamus aktus, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Aptartas teisinis reglamentavimas lemia, jog, nagrinėjant administracinę bylą, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, jog, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, ABTĮ 92 straipsnis įtvirtina, kad skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju svarbu nustatyti, ar neuždraudus atsakovui atlikti pareiškėjo nurodytų veiksmų, išnagrinėjus administracinę bylą galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys, kad realus iki skundžiamo administracinio akto (veiksmo) priėmimo buvusios padėties atkūrimas, o kartu ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas (veiksmas), kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokių neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2005 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2009 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-368/2009).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, taip pat turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-222/2010).

Pareiškėjai prašė pirmosios instancijos teismo pritaikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintas reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamo 2014 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-3465 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo“ galiojimą bei uždrausti atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Revilė“ atlikti veiksmus, susijusius su daugiabučio ir daugiaaukščio namo projektavimo ir statybos darbais žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atkreipė pareiškėjų dėmesį į tai, kad teismas gali adresuoti reikalavimo užtikrinimo priemones tik atsakovui. Su šia Kauno apygardos administracinio teismo išvada, paremta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-729/2010; 2008 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-159/2008), teisėjų kolegija sutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu.

Dėl pareiškėjų prašymo įpareigoti atsakovą sustabdyti ginčijamo 2014 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-3465 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo pakeitimo“ galiojimą bei uždrausti atsakovui atlikti veiksmus, susijusius su daugiabučio ir daugiaaukščio namo projektavimo ir statybos darbais žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje, pažymėtina, jog pareiškėjai į bylą nepateikė jokių įrodymų (įskaitant ir internetinių tinklalapių nuorodas), kurie leistų daryti išvadą, kad ginčijamo atsakovo įsakymo pagrindu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra imtasi konkrečių statybą inicijuojančių veiksmų. Kaip nurodo ir patys pareiškėjai, duomenų apie tai, jog būtų išduotas statybos leidimas ginčijamo įsakymo pagrindu (pagal pakeistą sklypo naudojimo būdą), byloje nėra.

Pareiškėjų pateikiami duomenys apie internetiniu adresu http://urb.kaunas.lt/visuomenei-svarbiu-statiniu-prjektiniai-pasiulymai/ paskelbtą informaciją apie projektinius pasiūlymus dėl daugiabučio namo statybos adresu (duomenys neskelbtini), bei tai, jog šiais metais planuojama atlikti visus projektavimo darbus, o 2016 m. I ketvirtyje – pradėti penkių aukštų daugiabučio namo statybos darbus, teisėjų kolegijos vertintini kaip nekonkretūs ir šiuo momentu nesudarantys pakankamo pagrindo taikyti pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pareiškėjai jokių įrodymų, galinčių patvirtinti grėsmę, kad, šiuo metu nesiėmus prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali kilti realių sunkumų įvykdyti būsimą teismo sprendimą, nepateikė. Kaip minėta, duomenų apie galiojančius statybų leidimus byloje nepateikta, be to, pažymėtina, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė neturi teisinio pagrindo atlikti kokius nors su statyba susijusius veiksmus ginčo sklype. Iš kitos pusės, primintina, jog teismas neturi teisės byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, adresuojamos ne atsakovams. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad pareiškėjai, manydami, jog ginčo sklype yra kitų asmenų vykdomi neteisėti statybos darbai, apie tai turėtų informuoti kompetentingas valstybės institucijas.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, akcentuotina, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje, turi vadovautis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios, žinomos. Būtent šios faktinės aplinkybės ir lemia konkrečių teisės normų taikymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-269/2011).

Be to, pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma tais atvejais, kai, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, tačiau pareiškėjai byloje siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jų teises ir apsaugotų nuo galimų būsimų veiksmų – pvz., projektavimo ir statybos darbų. Todėl darytina išvada, jog taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra jokio teisinio pagrindo.

Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys į tai, kad proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Tačiau tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba esamą reikalavimo užtikrinimo priemonę panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008).

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija, viena vertus, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog, priėmus pareiškėjams palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Antra vertus, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjų atskirajame skunde nurodomu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, skundo priėmimo stadijoje neturi teisinio pagrindo vertinti pateikto skundo pagrįstumo. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo taikyti pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. L., K. Š., D. Š., V. G., I. T., L. N., R. V., A. B., S. S., D. V., B. L., V. K., E. G., T. A. M., P. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė