2024-09-24 Nr. AB-13645-3-61-3-02877-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-480-789/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02877-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (tretieji suinteresuotieji asmenys – A. Š., P. Š., J. Š., D. Š.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. (7.45 Mr)-FR0682-175 dalį, kuria pareiškėjui priskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM), gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM), valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau – ir VSD), privalomojo sveikatos draudimo įmokos (toliau – ir PSD), PVM ir GPM delspinigiai, PVM, GPM, VSD ir PSD baudos; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija, atsakovas) 2023 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 68-59 (toliau – ir Inspekcijos sprendimas); 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. S-2024/19 (7-2023/220) (toliau – ir Komisijos sprendimas) dalį, kuria patvirtintas Inspekcijos sprendimo nurodymas sumokėti pareiškėjui į valstybės biudžetą 77 255 Eur PVM, 1 276,82 Eur GPM, 424,12 Eur VSD įmokų, 236,45 Eur PSD įmokų, 17 446,25 Eur PVM delspinigių, 1 175,43 Eur GPM delspinigių, 128 Eur GPM baudą, 42 Eur VSD įmokų baudą ir 24 Eur PSD įmokų baudą, ir dalį, kuria pakeista Inspekcijos sprendimo dalis, kuria pareiškėjui nurodyta į valstybės biudžetą sumokėti 30 902 Eur PVM baudą, nurodant pareiškėjui į valstybės biudžetą sumokėti 23 177 Eur PVM baudą; 4) taikyti delspinigiams ir baudoms senaties terminą.

Pareiškėjas taip nurodė, kad jis gavo Komisijos sprendimą tik 2024 m. birželio 6 d.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo ir neatnaujino termino skundui dėl Komisijos sprendimo paduoti bei atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, skundas dėl Komisijos sprendimo teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo Komisijos sprendimo įteikimo dienos.

Teismas įvertino Komisijos 2024 m. birželio 12 d. rašte Nr. 5-2024/334 (toliau – ir Raštas) nurodytą informaciją, kad Komisijos sprendimas pareiškėjui išsiųstas 2024 m. vasario 9 d. jo sutuoktinės A. Š. (toliau – ir sutuoktinė) elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjui buvo siunčiamas kvietimas į Komisijos 2024 m. sausio 16 d. posėdį, kuriame pareiškėjas dalyvavo kartu su atstovu, atstovavusiu ir pareiškėjo sutuoktinei. Teismas, atsižvelgdamas į Komisijos pateiktą informaciją ir duomenis apie Komisijos sprendimo išsiuntimą, konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas jo sutuoktinės 2024 m. birželio 8 d. patvirtinimas, jog ji niekada nėra gavusi Komisijos sprendimo dėl pareiškėjo skundo, neatitinka tikrovės.

Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad, nagrinėjant pareiškėjo 2023 m. gruodžio 28 d. skundą, Komisijos posėdyje 2024 m. sausio 16 d. dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas A. K., ir pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, kad pareiškėją su jo sutuoktine sieja bendrai vedamas ūkis, pažymėjo, kad nors Komisijos sprendimas išsiųstas pareiškėjo sutuoktinės elektroninio pašto adresu, pareiškėjui neabejotinai apie jį buvo žinoma nuo jo išsiuntimo dienos (2024 m. vasario 9 d.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo paduoti skundą dėl Komisijos sprendimo iki 2024 m. kovo 1 d., tačiau padavė jį 2024 m. birželio 9 d., t. y. praleidęs skundo teismui pateikimo terminą daugiau nei tris mėnesius. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, nenurodė jokių skundo termino praleidimo priežasčių, nepateikė įrodymų, skunde tvirtino, jog jis nepraleido skundo padavimo termino.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo jokių objektyvių kliūčių laiku pateikti skundą dėl Komisijos sprendimo Regionų administraciniam teismui, nes aplinkybės tiesiogiai priklausė nuo terminą praleidusio pareiškėjo valios, pareiškėjas pats pasirinko tokį elgesio modelį, dėl kurio praleido terminą laiku kreiptis į teismą. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį, įpareigoti teismą iš naujo nagrinėti pareiškėjo J. Š. prašymą dėl termino atnaujinimo paduoti skundą ir skundo priėmimo arba tiesiogiai išspręsti klausimą – tenkinti pareiškėjo J. Š. prašymą, atnaujinti terminą paduoti skundą ir priimti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje turėtų būti nustatyta, ar Komisija turėjo teisę išsiųsti sprendimą dėl pareiškėjo skundo jo sutuoktinei A. Š., pareiškėjui nenurodžius pageidavimo / sutikimo Komisijos sprendimą gauti per sutuoktinės elektroninį paštą, bet nurodžius gyvenamosios vietos adresą bei prašymą procesinius sprendimus pateikti jo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo dalyvavimas 2024 m. sausio 16 d. vykusiame Komisijos posėdyje patvirtina, kad jis gavo sutuoktinės elektroniniu paštu siųstą pranešimą apie jo skundo nagrinėjimo laiką ir vietą, kadangi: 1) byloje nėra elektroninio laiško ir jo turinio kopijos, įrodančių, kad Komisija siuntė pareiškėjo sutuoktinei pranešimą apie pareiškėjo skundo nagrinėjimą (Komisijos pateiktame pranešime informuojama tik apie sutuoktinės skundo nagrinėjimą); 2) Inspekcija ir Komisija žinojo, kad Inspekcija priėmė du skirtingus sprendimus A. Š. ir pareiškėjo J. Š. atžvilgiu, bet pagrindinis ginčas dėl mokestinio patikrinimo rezultatų teisingumo spręsis pareiškėjo J. Š. atžvilgiu, todėl Komisija betarpiškai telefonu bendravo su pareiškėju J. Š., pranešė apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką, o A. Š. išsiuntė tik deklaratyvius pranešimus.

Pareiškėjas pažymi, kad aplinkybė, jog jo sutuoktinei buvo išsiųstas pranešimas apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką, nesuponuoja fakto, kad adresatas (taip pat ir pareiškėjas) yra gavęs elektroninį laišką, tai nepatvirtina ir aplinkybė, kad pareiškėjas dalyvavo Komisijos posėdyje, kadangi pati Komisija informavo pareiškėją apie jo skundo nagrinėjimą laiką ir vietą telefonu. Pasak pareiškėjo, šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėjas savo veiksmais sutiko, jog Komisija pateiktų sprendimą dėl skundo ne jam pačiam, o jo sutuoktinei.

Pareiškėjas nurodo, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, privalėjo išsiųsti Komisijos sprendimą būtent pareiškėjui jo nurodytu adresu arba pareiškėjo elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau Komisija nepagrįstai išsiuntė Komisijos sprendimą sutuoktinei, kuri patvirtino, kad ji negavo Komisijos sprendimo. Pareiškėjas pažymi, kad jis sužinojo apie Komisijos sprendimą, 2024 m. birželio 5 d. Inspekcijai pateikus jį teismui byloje, kurioje nagrinėjamas pareiškėjo sutuoktinės skundas.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė formalų sprendimą, nesivadovavo įstatymo nuostatomis ir pamatiniais procesiniais principais, užkirto kelią pareiškėjui kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Ginčo pagal atskirąjį skundą dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, praleidus terminą skundui pateikti, kai terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, nurodė, kad skundo pateikimo aplinkybės tiesiogiai priklausė nuo terminą praleidusio pareiškėjo valios, pareiškėjas pats pasirinko tokį elgesio modelį, dėl kurio praleido terminą laiku kreiptis į teismą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Komisijos sprendimas jam nebuvo išsiųstas jo nurodytu elektroninio pašto adresu, be to, neįrodyta, kad pareiškėjo sutuoktinė gavo jai elektroniniu paštu išsiųstą Komisijos sprendimą, bei teigia, kad dėl šių aplinkybių jis negalėjo anksčiau pateikti skundo teismui dėl Komisijos sprendimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.).

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas gali atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015). Sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti į tai, ar, siekdamas apginti savo pažeistas teises, asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Kartu pažymėtina, jog, vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Nagrinėjamu atveju 2024 m. birželio 9 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą, skųsdamas Kauno apskrities VMI 2023 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. (7.45 Mr)-FR0682-175 dalį, Inspekcijos 2023 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 68-59 ir Komisijos 2024 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. S-2024/19 (7-2023/220) dalį. Pareiškėjas teigia, kad jis sužinojo apie Komisijos sprendimą tik 2024 m. birželio 6 d.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 3 dalis nustato, kad Mokestinių ginčų komisija priima sprendimą dėl skundo dėl mokestinio ginčo per 60 dienų nuo skundo gavimo dienos. Pagal šio įstatymo 157 straipsnį, ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija įteikia priimtą sprendimą dėl mokestinio ginčo mokesčių mokėtojui, o Mokestinių ginčų komisija – ir centriniam mokesčių administratoriui. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalį, skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos.

Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininko 2004 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 1-14, 43 punktas, be kita ko, nustato, kad Komisijos priimto sprendimo mokestiniame ginče patvirtintas nuorašas įteikiamas mokesčių mokėtojui ir centriniam mokesčių administratoriui bei segamas į mokesčių mokėtojo skundo bylą.

Byloje nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas pateikė skundą Komisijai dėl centrinio mokesčių administratoriaus – Inspekcijos – sprendimo, Komisijos posėdis įvyko 2024 m. sausio 16 d., jame dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas. Komisijos sprendimas buvo priimtas 2024 m. vasario 5 d. ir, Komisijos pateiktais duomenimis, 2024 m. vasario 9 d. jis buvo išsiųstas pareiškėjo sutuoktinės A. Š. elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., b. l. 2, 57). Komisijoje taip pat buvo nagrinėjamas pareiškėjo sutuoktinės skundas, posėdis įvyko 2024 m. sausio 16 d., sprendimas priimtas 2024 m. vasario 5 d. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, administracinėje byloje Nr. eI3-7338-816/2024 nustatyta, kad 2024 m. vasario 29 d. pareiškėjo sutuoktinė padavė skundą dėl Komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus jos skundą, Regionų administraciniam teismui, o 2024 m. birželio 3 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Komisija priims sprendimą dėl pareiškėjo J. Š. 2023 m. gruodžio 28 d. skundo. 2024 m. birželio 6 d. Inspekcija pateikė Komisijos sprendimą dėl pareiškėjo J. Š. 2023 m. gruodžio 28 d. skundo teismui administracinėje byloje Nr. eI3-7338-816/2024, teismas išsiuntė šį Komisijos sprendimą J. Š. 2024 m. birželio 6 d.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą teisinį reglamentavimą, numatantį, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimas turi būti įteiktas mokesčių mokėtojui, taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Komisijos sprendimas buvo siunčiamas pareiškėjui jo 2023 m. gruodžio 28 d. skunde Komisijai nurodytu gyvenamosios vietos adresu ar pareiškėjo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), arba jo atstovui A. K., nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apie Komisijos sprendimą pareiškėjui buvo žinoma nuo 2024 m. vasario 9 d., kai Komisijos sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjo sutuoktinės elektroninio pašto adresu.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas sužinojo apie priimtą Komisijos sprendimą 2024 m. birželio 6 d., t. y. tą dieną, kai Inspekcija pateikė teismui Komisijos sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-7338-816/2024, ir šis sprendimas tą pačią dieną buvo persiųstas pareiškėjui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas, 2024 m. birželio 10 d. kreipdamasis į Regionų administracinį teismą su skundu, nebuvo praleidęs Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalyje nurodyto termino apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip pateiktą praleidus skundo padavimo terminą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo J. Š. skundo priėmimo klausimą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis