2026-02-11 Nr. AB-3211-3-62-3-01886-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-486-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01886-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens J. J. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal trečiojo suinteresuoto asmens J. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. P. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – J. J. ir valstybės įmonė Registrų centras) dėl administracinių sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Š. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą dėl Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. SP-389 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo patikslinti miškų kadastro duomenys, išregistruojant 0,2418 ha miško plotą, patenkantį į žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) 73 miško kvartalo 24, 47 taksacinių sklypų dalis, teisėtumo.

Sprendimas priimtas, vadovaujantis Miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai) 9 ir 23 punktais, Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V (toliau – ir Aprašas), 4.9, 6.1.2 papunkčiais, 7 ir 12 punktais.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 27 d. sprendimu panaikino Tarnybos Sprendimą, spręsdami, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti miškų kadastro duomenis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą.

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens J. J. apeliacinį skundą atmetė, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Tarnybos Sprendimu tikslinant miškų kadastro duomenis, o būtent – išregistruojant 0,2418 ha miško plotą, remiantis Miškų įstatymu, Nuostatais ir Aprašu, turėjo būti vertinama, ar Miškų kadastre įregistruoti plotai atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje Tarnyba tinkamai neįvertino, ar miško plotas, kuris buvo išbrauktas iš Miškų kadastro (tikslinant miško plotą), neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytų miškui ir miško žemei keliamų reikalavimų, todėl nagrinėjamu atveju negalima tvirtinti, kad buvo teisėtai nuspręsta dėl miško išteklių mažinimo. Taigi Sprendimas dėl miškų kadastro duomenų patikslinimo buvo priimtas neįvertinus valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslo – nustatyti miško išteklius, kaip tai įtvirtinta Miškų įstatymo 13 straipsnyje, nustatančiame valstybinę miškų inventorizaciją, miškų apskaitą ir miškų kadastrą.

III. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas trečiojo suinteresuoto asmens J. J. prašymas pateikti informaciją, kada bus priimtas koks teisės aktas, kad vandens ūkio paskirties žemė turėtų būti verčiama mišku ir koks teisės aktas galėtų reglamentuoti, kad laikotarpis nuo 1999 iki 2008 metų atitinka dvidešimties metų laikotarpį, o ne dešimties metų laikotarpį.

Pareiškėjas Š. P. paaiškinime nurodo, kad sklypas (vandens telkinys, sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame J. J. teigia nežinanti kaip „atsodinti mišką vandenyje“ Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas kaip vandens ūkio paskirties žemės sklypas – bendrojo naudojimo vandens telkinys, tačiau tame pačiame sklype valstybės registruose yra įregistruotas ir miško plotas. Kas J. J., kaip sklypo bendraturtei, yra žinoma, nes tai nurodyta dokumentuose. Pagal Registrų centro ir Miškų valstybės kadastro duomenis, šiame sklype yra beveik pusė hektaro (0,4786 ha) miško žemės, registruotos teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl kalbama ne apie vandens telkinio pavertimą mišku, o apie tai, kad vandens telkinio sklype miško žemė jau egzistuoja ir yra oficialiai registruota, kas savaime nepakeičia sklypo pagrindinės paskirties ir neprieštarauja galiojančiam reglamentavimui. Tuo pačiu neverčia J. J. sodinti medžius vandenyje. Kranto linijos pokyčiai, vandens lygio svyravimai ar matavimų metu užfiksuoti skirtumai per ilgesnį laikotarpį yra natūralūs procesai ir nėra esminė aplinkybė pagrindiniame ginče, kuris buvo susijęs su miško kirtimu ir neatsodinimu kitame Žemės sklype (Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitoje sklypo dalyje, o ne vandens telkinio pakrantėje. Tai, kad atlikus matavimus ir tikslinimus į miško atsodinimą pateko ir pakrantė (kuri galėjo kisti dėl natūralių priežasčių) yra esmės nekeičianti aplinkybė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. J. pateikė prašymą išaiškinti, kokiais teisės aktais remiantis vandens ūkio žemė buvo paversta miškų ūkio žeme, kokia institucija turi teisę atlikti šiuos veiksmus ir ar toks veiksmas buvo teisėtas, koks teisės aktas reglamentuoja išimtį ne visiems žemės sklypams taikyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 straipsnio 3 dalį, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl, sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu – motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 str. taikymo požiūriu – rezoliucinės sprendimo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 96 straipsnio 3 dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-492/2019).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog, aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016).

Minėta, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. vasario 27 d. sprendimu panaikino Tarnybos Sprendimą, spręsdami, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo keisti miškų kadastro duomenis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi trečiojo suinteresuoto asmens J. J. apeliacinį skundą atmetė, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Sprendimas dėl miškų kadastro duomenų patikslinimo buvo priimtas neįvertinus valstybinės miškų inventorizacijos ir miškų apskaitos tikslo – nustatyti miško išteklius, kaip tai įtvirtinta Miškų įstatymo 13 straipsnyje, nustatančiame valstybinę miškų inventorizaciją, miškų apskaitą ir miškų kadastrą. Taigi išnagrinėjus bylą nuspręsta panaikinti neteisėtą administracinį sprendimą.

Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties rezoliucinė dalis yra aiški, taip pat nėra jokių neaiškumų šio teismo sprendimo vykdymo stadijoje, todėl nėra jokio pagrindo aiškinti šį sprendimą tam, kad jis galėtų būti vykdomas. Teismas, taikydamas sprendimo aiškinimo institutą, nustatytą ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje, negali aiškinti, keisti, tikslinti ar papildyti (išplėsti) sprendimo motyvų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį yra netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, 137 straipsniu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens J. J. prašymo dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties išaiškinimo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan