2024-07-17 Nr. BB-3725-1-01-1-24748-2022-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedGabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. B. kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2024-07-17 Nr. BB-3725-1-01-1-24748-2022-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Netenkinus šio prašymo, prašoma pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus pakeisti, ir jam inkriminuotą veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, perkvalifikuoti į BK 237 straipsnio 1 dalį.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-2714/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24748-2022-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. liepos 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir
Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. B. kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. birželio 20 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Netenkinus šio prašymo, prašoma pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus pakeisti, ir jam inkriminuotą veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, perkvalifikuoti į BK 237 straipsnio 1 dalį.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu atmesdamas jo (E. B.) apeliacinį skundą, nepašalino abejonių dėl jo kaltumo, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pažeidimus.
Kasatoriaus nuomone, jo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo grindžiama tik nenuosekliais, prieštaringais ir bylos baigtimi suinteresuotų kitų nuteistųjų I. Z. ir O. Ž. parodymais, taip pat tinkamai neįvertinus jo (E. B.) nuoseklių parodymų bei kitos rašytinės bylos medžiagos.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo nuteistas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad, prašydamas panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nuteistasis E. B. nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, tačiau iš esmės tik ginčija teismų atliktą, jo nuomone, neteisingą įrodymų (paties nuteistojo bei kitų nuteistųjų I. Z., O. Ž. parodymų, kitų rašytinių bylos duomenų) vertinimą. Pažymėtina, kad klausimą, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teismų instancija, iš naujo nustatanti aplinkybes, vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kasacinis skundas, kuriame kaip kasacinis pagrindas nurodomas BPK 20 straipsnio pažeidimas, turi būti grindžiamas ne nuomone, kad teismai turėjo kitaip įvertinti įrodymus ir priimti kitokį sprendimą, bet argumentais dėl padarytų teisės taikymo klaidų teismui vertinat įrodymus. Šiuo atveju, kasatoriaus paduoto kasacinio skundo teiginiai yra susiję iš esmės tik su nesutikimu teismų atliktu įrodymų vertinimu ir tuo pagrindu padarytomis išvadomis dėl jo kaltės, dėl to nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Kasaciniame skunde taip pat nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių galimai padarytą teisės aiškinimo ir taikymo klaidą, E. B. pripažįstant kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir kvalifikuojant šią veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.
Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl jam (E. B.) inkriminuotos veikos perkvalifikavimo į BK 237 straipsnio 1 dalį. Tačiau iš apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad apeliaciniame skunde šiuo teisės taikymo aspektu toks klausimas nebuvo keliamas, o apeliacinės instancijos teisme dėl inkriminuotos veikos perkvalifikavimo nebuvo kelta ir nagrinėjama, dėl to pagal minėtas BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai nesudaro kasacinio apskundimo pagrindo.
Pažymėtina, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį vienas iš reikalavimų kasacinio skundo formai yra kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti bent vieną iš BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytų kasacinės instancijos teismo įgaliojimų. Skunde išdėstytas kasatoriaus prašymas priimti išteisinamąjį nuosprendį – neatitinka BPK 382 straipsnio nuostatų, nes kasacinės instancijos teismas gali nutraukti bylą, o ne išteisinti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl to kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 2, 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2, 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo E. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Daiva Pranytė-Zalieckienė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė