8254be65-e7eb-4166-9589-635b487e5a19 · Utenos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2YT-6485-786/2022 Proceso Nr. 2-14-3-00875-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.2.3.;3.4.5.2;3.2.3.8. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 28 d. Anykščiai Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mų teisėja Vitalija Ragauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims A. Č., S. Č., J. V., J. S. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėja L. J. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. J. po savo motinos P. Č. mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ ; nustatyti juridinį faktÄ , kad L. J. po savo brolio A. Č. mirties (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ ; nustatyti juridinį faktÄ , kad L. J. yra P. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra bei A. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo.

2. PareiÅ¡kėja L. J. pareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas J. Č.. Po jo mirties liko santuokoje su P. Č. įsigytas butas su rÅ«siu bei Å«kio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantys (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties į notarių biurÄ dėl palikimo kreipėsi brolis A. Č., kuris palikimÄ priėmė, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo iÅ¡duotas. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos motina P. Č.. Po jos mirties liko santuokoje su J. Č.

įsigytas butas su rÅ«siu bei Å«kio pastatais ir kiemo įrenginiais, esantis (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties jos vaikai į notarų biurÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėja L. J. po tėvo mirties padėjo broliui A. Č. rÅ«pintis mama, susirgus jÄ slaugė. Po tėvo mirties vis daugiau laiko praleido pas motinÄ jos namuose, o jai susirgus – gyveno kartu, kad galėtų jÄ prižiÅ«rėti, slaugyti ir rÅ«pintis turtu. Po motinos mirties vis daugiau laiko leido tėvų bute, palaikė tinkamoje bÅ«klėje butÄ bei Å«kio statinius, rÅ«pinosi aplinka, mokėjo mokesčius, naudojosi motinai priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, namų apyvokos daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus, kurie rodo, kad palikimÄ po savo motinos mirties priėmė, pradėdama faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Tėvų namuose kartu gyveno brolis A. Č., kuris nepretendavo į savo motinos turtÄ . (duomenys neskelbtini) mirė brolis A. Č.. Po jo mirties liko priimtas tėvo J. Č. palikimas, kuris nebaigtas tvarkyti – neįregistruotas turtas. Po brolio A. Č. mirties nei jo vaikai, nei sesuo ir brolis į notarių biurÄ nesikreipė. PareiÅ¡kėja liko gyventi tėvų namuose, kuriuose iki mirties gyveno brolis. Iki brolio mirties visi kartu prižiÅ«rėjo tėvų namus, o po brolio mirties toliau gyveno Å¡iuose namuose, juos prižiÅ«rėjo, palaikė juos tinkamoje bÅ«klėje, mokėjo mokesčius, naudojosi broliui iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, namų apyvokos daiktais, atliko aktyvius veiksmus, kurie rodo, kad brolio palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai valdydama paveldimÄ turtÄ .

Pareiškėjos motinos pavardė buvo Č., o tėvo Č., tačiau duomenys iš Gyventojų registro patvirtina, kad jie buvo sutuoktiniai. Pareiškėjos gimimo liudijimas nėra išlikęs. Ji gimė Rusijoje, o dėl politinės situacijos negali gauti dokumentų iš Rusijos, todėl prašo teismine tvarka nustatyti, kad pareiškėja L. J. yra P. Č. dukra, bei A. Č. sesuo.

3. Suinteresuotas asmuo A. Č. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su sesers L. J. pareiÅ¡kimu pilnai sutinka ir jam neprieÅ¡tarauja. Nurodė, kad L. J. yra jo ir mirusio brolio A. Č. sesuo. Prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo S. Č. pareiÅ¡kimÄ ir jo priedus gavo. Atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė.

5. Suinteresuotas asmuo J. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka, prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.

6. Suinteresuotas asmuo J. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sutinka, prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant.

7. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiÅ¡kimo neginčija ir praÅ¡o bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant bei į tai, kad apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas nagrinėtinas raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). PareiÅ¡kimas tenkintinas.

8. Ypatingosios teisenos tvarka gali bÅ«ti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis, CPK 445 straipsnis).

9. Giminystė yra kraujo ryÅ¡ys tarp asmenų, kilusių vienas iÅ¡ kito arba iÅ¡ bendro protėvio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės santykius patvirtina civilinės bÅ«klės aktų įraÅ¡ai ir jų pagrindu iÅ¡duodami liudijimai. Todėl giminystės santykiai teismine tvarka gali bÅ«ti nustatyti tik tuo atveju, jeigu dokumentų, patvirtinančių giminystę, nėra ir pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka jų gauti arba negalima atkurti prarastų dokumentų, nes bÅ«tent tokios sÄ lygos, reikalingos juridinę reikÅ¡mę turintiems faktams nustatyti.

Kai pareiÅ¡kėjas Å¡ių dokumentų neturi, jis turi kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigas dėl Å¡ių dokumentų nuorašų iÅ¡davimo ar jų atkÅ«rimo. Civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius iÅ¡duoti jų nuoraÅ¡us ar juos atkurti, asmuo gali kreiptis į teismÄ nustatyti giminystės santykius. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė yra ta, kad teismo iÅ¡vados dėl pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo turi bÅ«ti grindžiamos tokiais įrodymais, kurie nekelia abejonių dėl jų patikimumo ir leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo.

10. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja L. J. nurodė, kad ji gimė Rusijoje, o jos gimimo liudijimas yra prarastas, todėl ji kreipėsi į civilinės metrikacijos skyrių, kur jai paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu dėl politinės situacijos Rusijoje, nėra jokių galimybių siųsti užklausimus į Rusijos federacijÄ . Mirus tėvui J. Č. buvo iÅ¡siųstas paklausimas į Rusijos federacijÄ , tačiau atsakymas taip ir nebuvo gautas, todėl ji kreipėsi į teismÄ , siekdama nustatyti giminystės santykius.

IÅ¡ Kauno arkivyskupijos pažymos apie krikÅ¡tÄ nustatyta, kad L. J., kurios ikisantuokinė pavardė – Č., tėvai J. Č. ir P. V. (dokumentas zip. priedų sÄ raÅ¡e). IÅ¡ santuokos liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė Nelidovo miesto Civilinės metrikacijos biure (dokumentas zip. priedų sÄ raÅ¡e). IÅ¡ Gyventojų registro 2022-08-29 pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad J. Č. ir P. Č. buvo sutuoktiniai (dokumentas zip. priedų sÄ raÅ¡e).

Suinteresuotas asmuo A. Č. atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad jo sesuo yra L. J. (dokumentas zip. priedų sÄ raÅ¡e).

11. Teismas, vadovaudamasis pareiÅ¡kėjos L. J. pareiÅ¡kime nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtino suinteresuotas asmuo A. Č., kad pareiÅ¡kėja L. J. yra jo sesuo, bei vadovaudamasis tikėtinumo taisykle, sprendžia, jog galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad L. J. yra P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), dukra bei A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo.

12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad dokumentų, patvirtinančių giminystę L. J., P. Č. ir A. Č. nėra ir pareiškėja negali kitokia nei teismo tvarka jų gauti, taip pat nėra galimybės atkurti prarastų dokumentų, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas šioje dalyje tenkintinas, paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu nustatytinas giminystės ryšio juridinis faktas, kad L. J. yra P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), dukra bei A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo (CPK 176-178 straipsniai, CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, CPK 445 straipsnis).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos L. J. tėvai yra J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. Č., gim. (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjos tėvai susilaukė trijų vaikų A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos L. J. ir suinteresuoto asmens A. Č. tėvas J. Č. (dokumentas zip. priedų sÄ raÅ¡e). Po J. Č. mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai.

14. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) įpėdiniams pagal testamentÄ . Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

15. Po tėvo J. Č. mirties į notarų biurÄ kreipėsi jo sÅ«nus A. Č.. IÅ¡ testamentų registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad A. Č. palikimÄ priėmė 2011-12-05. Paveldėjimo teisės liudijimas neiÅ¡duotas.

16. IÅ¡ mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos L. J. ir suinteresuoto asmens motina P. Č., gim. (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sÄ raÅ¡e). Po P. Č. mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. IÅ¡ Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad po P. Č. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (dokumentas zip. priedų sÄ raÅ¡e). IÅ¡ Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro 2022-06-23 raÅ¡to nustatyta, kad į Anykščių rajono 2-Ä jį notarų biurÄ P. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), įpėdinai nesikreipė. Paveldėjimo byla po P. Č. mirties neužvesta (dokumentas zip. priedų sÄ raÅ¡e).

17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuluotÄ praktikÄ , aiÅ¡kinant nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad P. Č. mirė bÅ«dama naÅ¡lė (dokumentas zip. priedų sÄ raÅ¡e), po jos mirties per įstatymo nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ Ä¯ notarų biurÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo niekas nesikreipė (dokumentas zip. priedų sÄ raÅ¡e). Palikėjos dukra L. J. po tėvo J. Č. mirties padėjo broliui A. Č. rÅ«pintis motina. Susirgus motinai persikėlė gyventi kartu su ja, kad galėtų jÄ prižiÅ«rėti, slaugyti ir rÅ«pintis turtu. Po motinos P. Č. mirties vis daugiau laiko leido tėvų bute, rÅ«pinosi turtu, mokėjo mokesčius (dokumentas zip. priedų sÄ raÅ¡e), naudojosi motinai priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, namų apyvokos daiktais, aktyviais veiksmais faktiÅ¡kai atliko priėmimo palikimo veiksmus, perimtÄ turtÄ valdė kaip savo ir laikė save to turto savininke. Suinteresuoti asmenys neginčijo nurodytų faktinių aplinkybių dėl faktiniu valdymu priimto palikimo.

19. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas Å¡ioje dalyje tenkintinas, paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinis faktas, kad L. J. po savo motinos P. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ (CPK 176-178 straipsniai, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 445 straipsnis).

20. IÅ¡ medicininio mirties liudijimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos L. J. ir suinteresuoto asmens A. Č. brolis A. Č. (dokumentas zip. priedų sÄ raÅ¡e). Po A. Č. mirties atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai. IÅ¡ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad A. Č. mirė iÅ¡tuokoje. Turėjo tris vaikus: S. Č., gim. (duomenys neskelbtini), J. V., gim. (duomenys neskelbtini), J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (dokumentas zip. priedų sÄ raÅ¡e). IÅ¡ Testamentų registro iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad po A. Č. mirties Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų (dokumentas zip. priedų sÄ raÅ¡e). IÅ¡ Anykščių rajono 2-ojo notarų biuro 2022-06-23 raÅ¡to nustatyta, kad į Anykščių rajono 2-Ä jį notarų biurÄ A. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), įpėdinai nesikreipė. Paveldėjimo byla po A. Č. mirties neužvesta (dokumentas zip. priedų sÄ raÅ¡e).

21. Nagrinėjamu atveju palikėjo sesuo L. J. liko gyventi tėvų namuose, kuriuose iki mirties gyveno ir brolis A. Č.. Po A. Č. mirties pareiÅ¡kėja prižiÅ«rėjo namus, palaikė juos tinkamoje bÅ«klėje, mokėjo mokesčius (dokumentas zip. priedų sÄ raÅ¡e), naudojosi broliui iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, namų apyvokos daiktais, aktyviais veiksmais faktiÅ¡kai atliko priėmimo palikimo veiksmus, perimtÄ turtÄ valdė kaip savo ir laikė save to turto savininke. Suinteresuoti asmenys neginčijo nurodytų faktinių aplinkybių dėl faktiniu valdymu priimto palikimo.

22. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas Å¡ioje dalyje tenkintinas, paveldėjimo teisių įgyvendinimo tikslu nustatytinas juridinis faktas, kad L. J. po savo brolio A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ (CPK 176-178 straipsniai, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CPK 445 straipsnis).

23. Nagrinėjamoje byloje susidarė 13,50 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos L. J.. Teismas, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 8 punktu, CPK 259-260 straipsniais, CPK 268 straipsniu, CPK 270 straipsniu n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) yra P. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), dukra ir A.

Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sesuo. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos P. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ . Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo brolio A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ .

Juridiniai faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimui iÅ¡duoti. Priteisti valstybei iÅ¡ L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,50 Eur (trylika eurų 50 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vienÄ iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB Å iaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100 arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300 (Ä®mokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Utenos apylinkės teismo Anykščių rÅ«mus. Teisėja Vitalija Ragauskienė