8254310a-a7cd-4c16-8cf1-b2878c56fdff · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. M1-3169-1035/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37590-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; (S) 1.1.3.4 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. spalio 30 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij LauÅ¡, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei, asmens, kuriam praÅ¡oma taikyti priverčiamÄ sias medicinos priemones, R. J. gynėjui advokatui Mykolui GirdiuÅ¡ui, nukentėjusiajai A. Å ., ekspertei Nadeždai MačiÅ«nienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, padarymÄ R.

J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietei, neturinčiai nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaravusiai gyvenamÄ jÄ vietÄ Vilniaus miesto savivaldybėje, netekėjusiai, nedirbančiai, neteistai. Teismas n u s t a t ė : R. J. dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės Å¡izofrenijos negalėdama suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų 2016 m. liepos 31 d., apie 19.30 val., vieÅ¡oje vietoje, prie Trijų kryžių kalno Vilniuje, T. KosciuÅ¡kos g. 1, be jokios priežasties mėtė akmenį į nukentėjusiÄ jÄ A.

Å . ir pataikė jai į galvÄ , tuo sukėlė pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimu kaktoje ir poodine kraujosruva akių vokuose (pagal 2016 m. spalio 31 d. specialisto iÅ¡vadÄ ), tokiais savo veiksmais pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å iais savo veiksmais R. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. R. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ , tikslios datos neprisimena, gali bÅ«ti 2016 m. liepos 31 d., vaikščiojo po „Trijų kryžių kalnÄ â€œ.

Atvažiavo viena tiesiog pasivaikščioti, pasigrožėti gamta. Bevaikščiodama nuo kalno mėtė akmenis ir kankorėžius. Ji matė ten ne vienÄ Å¾mogų, metantį nuo kalno kankorėžius. Tai jai pasirodė smagu, todėl ji nusprendė juos pamėtyti. Nuo kalno mėtė tai, kas jai papuolė po ranka, t. y. kankorėžius ir akmenukus. Mėtydama į niekÄ nesitaikė. Tiesiog nepastebėjo, kad apačioje buvo žmonių, todėl, pataikiusi nukentėjusiajai į galvÄ , to tyčia padaryti nenorėjo, tai gavosi netyčia.

Ji nemanė, kad mėtymas sukels kažkokių pasekmių. Tikslo ir priežasčių sužaloti nukentėjusiÄ jÄ arba kitus asmenis neturėjo, Å¡is jos poelgis buvo netyčinis. Kokio dydžio buvo akmenukai, kuriuos mėtė, nepamena, jie jai pasirodė nedideli. Nukentėjusiosios nepažįsta, todėl ir mesti bÅ«tent į jÄ akmenį priežasčių neturėjo. Dėl padaryto labai gailisi (1 t., b. l. 70). Nukentėjusioji A. Å . apklausiama teisme parodė, kad 2016 m. jai buvo atostogos, todėl atvyko į svečius pas dukrÄ R.

Buvo gražus vakaras, dukra pasiÅ«lė nuvykti prie Trijų kryžių kalno. Nuvažiavo ji, dukra ir pastarosios draugas K. Pabuvo ten, pasigrožėjo vaizdu, nueidinėjo nuo kalno, iÅ¡girdo, kad kažkas sukliko ir pajuto smÅ«gį. Nieko nematė, parkrito, jai pasidarė bloga. Žmonės iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijÄ . Ji to žmogaus nematė, tik paklaikusias akis ir pajuto smÅ«gį. Atpažinimo metu jai rodė nuotraukas, ji atpažino akis. Kalba ne apie tÄ Å¾mogų (1 t. b. l. 76), čia žmogus Å¡ypsosi, o tuo metu akys buvo paklaikusios.

Tai buvo Å¡is žmogus (nuotrauka Nr. 5, 1 t., b. l. 45). Pradžioje galvojo, kad tai narkomanai užpuolė. Visi buvo nustebę. Tas asmuo smogė jai akmeniu. Ji iÅ¡kart gavo smÅ«gį. Pradžioje nesuprato, kad gavo akmeniu. Ji suklupo, jai pradėjo bėgti kraujas, pasidarė bloga. IÅ¡girdo, kaip kažkas Å¡aukė, kad gaudytų, kitas vyras Å¡aukė, kad ir į jį mėto. Buvo tikras chaosas. Tas žmogus buvo netoli jos. Tas žmogus sukliko ir paleido iÅ¡ rankos į jÄ akmenį. Nežino, į kÄ taikė, bet smÅ«gį gavo ji (A.

Å .). Daugiau nieko nematė nei prieÅ¡ tai, nei po to. IÅ¡ asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. Å . ikiteisminio tyrimo metu atpažino R. J., kaip asmenį, apie kurį ji davė parodymus, pagal paklaikusias akis (1 t., b. l. 46–48). IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtos A. Å . asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. 2016/64262 ir Nr. 2016/0045967/00. Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas R. R. nurodė, jog A. Å . nustatytas odos nubrozdinimas kaktoje ir poodinės kraujosruvos akių vokuose.

Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2016 m. liepos 31 d., ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 61–62). Liudytoja R. Å . apklausiama teisme parodė, kad vasarÄ , gal prieÅ¡ porÄ metų, ji, jos motina ir draugas K. išėjo pasivaikščioti prie Trijų kryžių kalno. Nusileidžiant iÅ¡girdo Å¡auksmÄ , instinktyviai atsisuko ir pamatė kaip skrieja akmuo į motinÄ . Motinai buvo Å¡okas, ji pasiliko su motina. Buvo pastebėjusi tÄ Å¾mogų, bet neatkreipė dėmesio.

Tas žmogus mėtė akmenis ne tik į motinÄ , bet ir į kitus. Ji pasiliko prie motinos, nes pastarajai bėgo kraujas. Ji taip pat buvo Å¡oko bÅ«senoje, o draugas tuo metu bandė iÅ¡kviesti pagalbÄ ir tuo pat metu bėgo link to žmogaus, kuris paleido akmenį. Asmens pasivyti nepavyko, matyt, jai ta aplinka buvo gerai žinoma, nes ji greit pabėgo. Matė tai, kaip skriejo akmuo, bet kas konkrečiai paleido akmenį nematė. Nors matėsi, kas ramiai eina, o kas bėga, tai tas ir mėtė akmenį. Jai atrodo, kad kone iÅ¡kart tas žmogus pradėjo bėgti, matyt, suprato, kÄ padarė.

Aplinkiniai norėjo jiems padėti, klausė ar reikia pagalbos. Buvo daug žmonių, nes buvo gražus vakaras. Jai atrodo, kad skriejo keletas akmenų į skirtingas puses. Tas asmuo buvo moteris. Ä® tÄ moterį neįsižiÅ«rėjo, jai niekas nerodė pastarosios nuotraukos. Tai buvo panaÅ¡i moteris į Å¡iÄ (nuotrauka Nr. 5, 1 t., b. l. 45). Nepamena, ar tai buvo kitÄ dienÄ ar dar kitÄ dienÄ , iÅ¡vyko su draugu į miestÄ , pravažiavo pro Trijų kryžių kalnÄ Ä¯ Bernardinų sodÄ . Draugas pamatė, kad ten ta pati moteris, todėl skambino policijai.

Policija sakė moterį ramiai sekti ir laukti. Draugas ėjo paskui moterį, tada atvyko policija ir jÄ sulaikė. Tikrai negali pasakyti, kokiu atstumu ta moteris buvo, gal Å¡iek tiek daugiau nei 5 metrai, nes ten buvo nuolydis. Moteris stovėjo aukščiau, o jie buvo žemiau, nes nusileidinėjo. Jai sunku suprasti moters motyvus, gal ji mėtė akmenis į praeinančius žmones. Liudytojas K. P. apklausiamas teisme parodė, kad nusileidžiant nuo Trijų kryžių kalno, nepamena, kada tai buvo, gal prieÅ¡ pusantrų ar prieÅ¡ dvejus metus, ėjo kartu su R. ir A., prasilenkė su mergina, kuri kilo į kalnÄ .

Ta mergina susilygino su jais, suÅ¡uko kažkÄ ir mėtė, kaip paskui paaiÅ¡kėjo, kažkokį asfalto gabaliukÄ . Klausė, kÄ pastaroji čia daro, pradėjo skambinti pagalbai, bėgo paskui tÄ merginÄ , norėjo jÄ pagauti, apibÅ«dino policijai, kaip mergina atrodo. Mergina bėgdama sustojo, triukÅ¡mavo ir mėtė akmenis, ji turėjo rankoje gal 3–4 akmenis, o vėliau pasiÅ¡alino. Merginai pavyko pabėgti. Policijos pareigÅ«nams papasakojo kur mergina pasiÅ¡alino, iÅ¡vyko jos ieÅ¡koti, bet jos nerado.

Vėliau, po kelių dienų, važiuojant mieste link kalnų parko pastebėjo tÄ merginÄ , ji vaikščiojo su pagaliu. Jis skambino policijai ir iÅ¡ paskos važiavo. Vėliau ten nebuvo galima važiuoti automobiliu, todėl merginÄ sekė, atvyko policija ir jÄ sulaikė. Mergina mėtė akmenį ir pataikė juo A. tarp akių. Žmonių buvo daugiau. IÅ¡ pradžių ant tos merginos žmonės pradėjo rėkti, kÄ ji daro, kiti vaikinai jam padėjo, ėjo iÅ¡ paskos, galvojo, kad padės jam merginÄ sulaikyti, bet to padaryti nepavyko.

Mergina, kai stovėjo įkalnėje, mėtė akmenis į juos, t. y. jÄ besivejančius asmenis. Dėl to negalėjo prie merginos prieiti. Nebebuvo susikoncentravęs merginos sulaikyti, ėjo prie automobilio, kad galėtų sutvarkyti žaizdÄ . TÄ merginÄ jis pastebėjo jau atvažiavus, ji tiesiog vaikščiojo. AntrÄ kartÄ pastebėjo, kai mergina mėtė akmenį. Yra įsitikinęs, kad akmenį mėtė ji. Negali pasakyti, kÄ mergina galvojo, ar ji mėtė akmenis į žmones ar Å¡iaip. Gal buvo Å¡ita mergina (rodo į nuotraukÄ Nr. 5, 1 t., b. l. 45).

IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad 2016 m. liepos 31 d. 19.24 val. užregistruotas įvykis, kad Trijų kryžių kalne su žaliu megztiniu nepažįstama moteris sužalojo pranešėjo draugės motinai galvÄ , Å¡alinasi link Užupio (1 t., b. l. 30). IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 2 d. 19.28 val. užregistruotas įvykis, kad link Bernardinų sodų eina mergina, kuri sekmadienį užpuolė pranešėjo draugę. Mergina apie 25 metų amžiaus, apsirengusi žaliÄ megztinį, su oranžine taÅ¡e, rankose turi pagalį, plaukai suriÅ¡ti į kuodÄ (1 t., b. l. 31).

Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad R. J. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, t. y. 2016 m. liepos 31 d., nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė Å¡izofrenija, dėl kurio ji negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. R. J. Å¡iuo metu taip pat nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas – paranoidinė Å¡izofrenija, dėl kurio ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. R. J. reikalingas medicinos priemonių taikymas, jai rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje bendro stebėjimo sÄ lygomis (t. y.

VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje). Su R. J. dėl jos psichikos bÅ«senos negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų. Jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo ji nebus pilnavertė teismo proceso dalyvė ir tai gali pabloginti jos psichikos bÅ«senÄ (2 t., b. l. 49–53). Teismo psichiatrė ekspertė Nadežda MačiÅ«nienė teismo posėdyje patvirtino ekspertizės akto iÅ¡vadas. PaaiÅ¡kino, kad ji buvo kuruojanti ekspertė, kuri gydė R. J..

Gali patvirtinti, kad R. J. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo ir serga lėtiniu psichikos sveikatos sutrikimu, dėl ko negalėjo suprasti ir valdyti savo veiksmų. Rekomenduoja priverčiamÄ sias medicinos priemones stacionare, kadangi asmuo yra visiÅ¡kai socialiai neadaptuotas, ji buvo pristatyta pas juos dėl neadekvataus elgesio gatvėje, nors ir buvo gavusi medikamentus, jos bÅ«klė prasta, procesas yra Å«mus, jai reikalingas ilgalaikis ir specializuotas gydymas. Ji sau nekritiÅ¡ka, neturi planų ateičiai, todėl reikalinga tvarkyti jos socialinę gyvenimo pusę, t. y. tvarkyti neįgalumÄ , iÅ¡siaiÅ¡kinti su kuo gyvena ir kt.

Ji yra neadekvataus elgesio, kontaktas bendrai formalus, gydymo eigoje iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad ji iÅ¡gyvena haliucinacijas. Procesas yra toli pažengęs, ko gero, ji jau serga nuo pat vaikystės, tai tikrai sergantis žmogus. Vaikystėje ji neturėjo stiprių socialinių ryÅ¡ių, kaip supranta, globėja jos atsisakė, gyveno taip, kaip sugebėjo. Dėl jos artimi giminaičiai nesikreipė. Patį faktÄ , kad ji mėtėsi akmenimis, minėjo, tačiau to motyvuoti nesugebėjo, nes mÄ stymas tikrai padrikas, jos pasisakymai neturi loginio ryÅ¡io.

Ji tuo metu nesuprato kÄ daro. Ji elgėsi neadekvačiai ir agresyviai, ji aiÅ¡kino, kad prieÅ¡ jÄ yra nusistatę žmonės, tokie pasisakymai yra liguisti. Medikamentai daro įtakÄ jos gydymosi procesui. Kadangi anksčiau ji gydėsi ambulatoriÅ¡kai, viskas tik blogėjo, ji galėjo nevartoti paskirtų vaistų ir kt. Jai bus naudingas stacionarinis gydymas, nes jos psichinė bÅ«klė turėtų pagerėti. Ji buvo visiÅ¡kai atsiribojusi nuo pasaulio. Ji turi organinių pakitimų, bet, kaip žinia, ilgainiui psichinė liga paveikia emocijas, mÄ stymÄ ir kt.

Tai, kÄ parašė psichologai, yra patikima, ji serga daug metų. Jai reikalingas gydymo kompleksas. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , tarp jų R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusiosios A. Å . ir liudytojų K. P., R. Å . teisme duotus parodymus, kurie sutampa su Å¡ių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitÄ minėtÄ raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ (asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolas, apžiÅ«ros protokolas, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys), konstatuoja, kad byloje visiÅ¡kai įrodyta, kad R.

J. vieÅ¡oje vietoje, be jokios priežasties mėtė akmenį į nukentėjusiÄ jÄ A. Å . ir pataikė jai į galvÄ , tuo sukeldama pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimu kaktoje ir poodine kraujosruva akių vokuose, tokiais savo veiksmais pademonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Å iais savo veiksmais R. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, pateiktÄ iÅ¡vadÄ ir teismo psichiatro eksperto teismui duotus paaiÅ¡kinimus, pripažįsta, kad R.

J., darydama minėtÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija, dėl ko negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. buvo nepakaltinama (BK 17 str. 1 d.). Prokurorė ir gynėjas baigiamųjų kalbų metu pasisakė apie R. J. veikos subjektyviosios pusės požymį – kaltę. Prokurorė nurodė, kad R. J. baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ padarė tyčia, t. y. veikdama neapibrėžta tyčia.

Gynėjas akcentavo, kad R. J. veiksmuose nebuvo tyčios sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , t. y. gynėjas iÅ¡ esmės nesutinka su veikos kvalifikavimu. Minėta, kad tyčia yra kaltės forma, o kaltė tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir padariniais. Nustačius, kad R. J. negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, nėra pagrindo kalbėti apie R. J. kaltę, nes nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl priverčiamųjų priemonių taikymo kaltės klausimas nesprendžiamas.

Atsakant į gynėjo argumentus, pažymėtina, kad teismas R. J. padarytÄ baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ kvalifikavo kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes. Veika padaryta vieÅ¡oje vietoje, matant aplinkiniams ir sukėlus jų neigiamÄ reakcijÄ Ä¯ šį įvykį, t. y. akivaizdžiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. BK 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksÄ už padarytÄ pavojingÄ veikÄ ; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamÄ sias medicinos priemones.

R. J. gynėjas prašė skirti jai priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimÄ pirminės psichikos sveikatos priežiÅ«ros sÄ lygomis. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas, kokiÄ priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę tikslinga taikyti R. J., atsižvelgia į ekspertizės akte pateiktas rekomendacijas ir iÅ¡vadÄ , kad R. J. Å¡iuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine Å¡izofrenija, į ekspertės paaiÅ¡kinimus, jog Å¡is lėtinis psichikos sutrikimas yra toli pažengęs, asmuo visiÅ¡kai socialiai neadaptuotas, bÅ«klė prasta, procesas yra Å«mus, jai reikalingas ilgalaikis ir specializuotas gydymas.

Ekspertė teismo posėdyje akcentavo, kad R. J. anksčiau jau gydėsi ambulatoriÅ¡kai, jos sveikatos bÅ«klė tik blogėjo, ji galėjo nevartoti vaistų. R. J. rekomenduoja priverčiamÄ sias medicinos priemones stacionare, nes ji elgiasi neadekvačiai ir agresyviai, iÅ¡gyvena haliucinacijas, mÄ stymas tikrai padrikas, jos pasisakymai neturi loginio ryÅ¡io, jai reikalingas gydymo kompleksas. Ekspertės nuomone, R. J. bus naudingas stacionarinis gydymas, dėl kurio jos psichinė bÅ«klė turėtų pagerėti.

Pagal BK 98 straipsnio 3 dalį stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Taigi teismas konstatuoja, kad R. J. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (BK 98 str. 1 d. 2 p.). Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos bÅ«klė bei iÅ¡nyksta jo pavojingumas.

Teismas ne rečiau kaip kartÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius pagal sveikatos priežiÅ«ros įstaigos iÅ¡vadÄ privalo spręsti klausimÄ dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rÅ«Å¡ies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 str.6 d.). Ikiteisminio tyrimo metu R. J. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 71–72), nutarčiai įsiteisėjus, naikintina. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartimi R. J. perkelta į VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrinę ligoninę ir laikoma ten, kol teismas nuspręs dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (2 t., b. l. 43–44).

Å i procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki įsiteisėjusios nutarties gavimo VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje (BPK 141 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Pripažinti, kad R. J. baudžiamojo įstatymo uždraustÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarė bÅ«dama nepakaltinama. Taikyti R. J. priverčiamÄ jÄ medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimÄ bendro stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje (VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje).

R. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti. R. J. paskirtos procesinės prievartos priemonės – atidavimo į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ nekeisti ir palikti galioti iki įsiteisėjusios nutarties gavimo VÅ¡Ä® RokiÅ¡kio psichiatrijos ligoninėje. Nutartis per dvideÅ¡imt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Valerij Lauš