N-575-1258-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Pranešėjas A

Administracinė byla Nr. N575-1248/2012; N575-1258/2012

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00680-2012-5; 4-45-3-00812-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija 66

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. rugpjūčio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M. (L. M.), atstovaujamo advokato Lauryno Biekšos, apeliacinius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo ir Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo L. M. administracinėse bylose.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 25 d. sprendimu tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio L. M. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre pratęsimo ir pratęsė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 26 d. sprendimu L. M. paskirto sulaikymo terminą iki 2012 m. liepos 25 d. Teismas nustatė, kad L. M. buvo sulaikytas tuo pagrindu, jog jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kadangi Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2012 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog L. M. minėtą Migracijos departamento sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau skundas buvo atmestas. Taip pat pažymėjo, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 25 d. sprendimu užsieniečio sulaikymo terminas buvo pratęstas, esant pagrindui manyti, jog asmens tikslas yra išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes, pasinaudojant prieglobsčio procedūra, o ne gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kadangi L. M., Migracijos departamentui priėmus sprendimą dėl laikino teritorinio prieglobsčio jam suteikimo, išvyko iš Lietuvos Respublikos, buvo sulaikytas Olandijoje ir 2012 m. vasario 23 d. perduotas Lietuvos Respublikos pasieniečiams. Teismas atkreipė dėmesį, jog šiuo metu minėtame Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendime nurodyti sulaikymo pagrindai neišnykę, o prieglobsčio prašymo procedūroje galutinis sprendimas nepriimtas, todėl konstatavo, kad sulaikymo terminas pratęstinas.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 20 d. sprendimu taip pat tenkino Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl L. M. sulaikymo pratęsimo ir pratęsė sulaikymo terminą iki 2012 m. spalio 25 d. Teismas nurodė, kad L. M. neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, į Lietuvą pirmą kartą atvyko 2010 metais, tačiau, pasinaudojęs laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, neteisėtai išvyko į kitą valstybę ir pagal Dublino II Reglamentą 2012 m. vasario 23 d. buvo grąžintas į Lietuvą iš Olandijos. Pažymėjo, jog L. M., pasišalindamas iš Užsieniečių registracijos centro ir neteisėtai vykdamas į kitą Europos Sąjungos šalį, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 71 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, reglamentuojančius prieglobsčio prašytojo pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų bei vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose nustatytas pareigas, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto „Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo“ III skirsnio 18.4 punktą bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro vado 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3K-11 patvirtintų „Laikinai Užsieniečių registracijos centre apgyvendintų užsieniečių vidaus tvarkos taisyklių“ V skirsnio 8 punktą, nustatantį, jog prieglobsčio prašytojui yra suteikiama teisė išvykti iš Užsieniečių registracijos centro ne ilgesniam kaip 24 valandų laikotarpiui. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad L. M. piktnaudžiauja savo teise prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nevykdo Įstatymo 71 straipsnyje nustatytų pareigų ir vilkina savo prašymo nagrinėjimą, todėl jam gali būti taikomos Įstatymo 114 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos, jog užsienietis gali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, jeigu jis atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir panašiai.

II. Apeliaciniais skundais L. M., atstovaujamas advokato Lauryno Biekšos, prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. ir 2012 m. liepos 20 d. sprendimus. Mano, jog skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Nurodo, kad, remiantis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos arba įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ar vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ar vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo ir pan.).

Pažymi, kad minėta nuostata buvo priimta perkeliant 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB „Dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse“ (toliau – ir Grąžinimo direktyva) 15 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama nepažeidžiant Grąžinimo direktyvos nuostatų. Pabrėžia, jog, remiantis Grąžinimo direktyvos 2 straipsnio 1 dalimi, ši direktyva taikoma trečiųjų šalių piliečiams, esantiems valstybės narės teritorijoje neteisėtai, o Grąžinimo direktyvos preambulės 9 punktas nustato, kad pagal 2005 m. gruodžio 1 d.

Tarybos direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, trečiosios šalies pilietis, paprašęs prieglobsčio valstybėje narėje, neturėtų būti laikomas neteisėtai tos valstybės narės teritorijoje esančiu piliečiu, kol neįsigaliojo sprendimas nepatenkinti prašymo arba sprendimas, kuriuo jis netenka teisės likti šalyje kaip prieglobsčio siekiantis asmuo. Atkreipia dėmesį, jog Įstatymo 2 straipsnio 20 dalis, analogiška 2005 m. gruodžio 1 d.

Tarybos direktyvos 2005/85/EB 2 straipsnio d punktui, reglamentuoja, kad prieglobsčio prašytojas yra užsienietis, kuris Įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Remdamasis minėtomis nuostatomis, nurodo, kad užsienietis prieglobsčio prašytojo teisinį statusą įgyja nuo prašymo pateikimo momento ir netenka, kai yra priimamas galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį, t. y. minėtu laikotarpiu asmuo yra laikomas teisėtai esančiu valstybėje narėje.

Atsižvelgiant į tai, pažymi, jog Migracijos departamento 2012 m. vasario 24 d. sprendimas nesuteikti L. M. prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nėra įsigaliojęs, kadangi jis minėtą sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriam 2012 m. birželio 1 d. sprendimu asmens skundo netenkinus, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su apeliaciniu skundu, tačiau jis iki šios dienos nėra išnagrinėtas, todėl L. M. turi prieglobsčio prašytojo statusą ir neturėtų būti laikomas neteisėtai esančiu Lietuvos Respublikoje, t. y.

Grąžinimo direktyvos ir Įstatymo nuostatos dėl trečiųjų šalių piliečių sulaikymo jo atžvilgiu negali būti taikomos, ką patvirtina ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimo byloje Nr. C-357/09 PPU Said Shamilovich Kadzoev (Huchbarov) 45 punktas, numatantis aiškų atribojimą tarp Grąžinimo direktyvos reglamentuojamo sulaikymo išsiuntimo tikslu ir prieglobsčio prašytojo sulaikymo, taikomo pagal Tarybos direktyvas 2003/9/EB ir 2005/85/EB bei nacionalinės teisės nuostatas. Taip pat nurodo, kad Įstatymo 114 straipsnio 4 dalis, numatanti, jog užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti;

šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui, nagrinėjamu atveju netaikytina, kadangi L. M. atveju išsiuntimo procedūra nėra vykdoma, nes Migracijos departamento 2012 m. vasario 24 d. sprendimas nesuteikti asmeniui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nėra įsigaliojęs.

L. M. atstovas advokatas Laurynas Biekša Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui taip pat pateikė prašymą dėl administracinių bylų pagal L. M. apeliacinius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. ir 2012 m. liepos 20 d. sprendimų panaikinimo sujungimo. Pažymi, kad skundžiamu Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu pratęstas L. M. sulaikymo terminas turėjo baigtis 2012 m. liepos 25 d., tačiau Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą pratęsti jo sulaikymo Užsieniečių registracijos centre terminą dar trims mėnesiams, t. y. iki 2012 m. spalio 25 d. Nurodo, jog dėl minėto Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo taip pat pateikė apeliacinį skundą, todėl prašo sujungti administracines bylas pagal L. M. apeliacinius skundus dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. ir 2012 m. liepos 20 d. sprendimų panaikinimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Užsieniečių registracijos centras prašo skundą atmesti ir palikti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą nepakeistą. Pažymi, kad L. M. Užsieniečių registracijos centre buvo sulaikytas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 26 d. sprendimu, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 24 d. sprendimu jo sulaikymo terminas buvo pratęstas iki 2012 m. birželio 25 d., tačiau asmuo minėtų sprendimų nebuvo apskundęs. Taip pat nurodo, jog L. M., pasišalindamas iš Užsieniečių registracijos centro ir neteisėtai išvykdamas į kitą Europos Sąjungos šalį, pažeidė Įstatymo 71 straipsnio 3 dalies 1 punktą, numatantį prieglobsčio prašytojo pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, taip pat Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto „Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo“ 111 skirsnio 18.4 punktą bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro vado 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3K-11 patvirtintų „Laikinai Užsieniečių registracijos centre apgyvendintų užsieniečių vidaus tvarkos taisyklių“ V skirsnio 8 punktą, nustatantį, kad prieglobsčio prašytojui yra suteikiama teisė išvykti iš Užsieniečių registracijos centro ne ilgesniam kaip 24 valandų laikotarpiui.

Tvirtina, jog aplinkybė, kad Migracijos departamento sprendimo dėl prieglobsčio nesuteikimo vykdymas yra sustabdytas, nepanaikina esamų užsieniečio sulaikymo pagrindų, kadangi užsienietis gali būti sulaikytas ir pradėjus procesą dėl sprendimo išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos priėmimo, t. y. sprendimo įvykdymui reikalingos užtikrinimo priemonės gali būti naudojamos ir tuo metu, kol sprendimo vykdymas yra sustabdytas. Atkreipia dėmesį, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog L. M. tikslas yra patekti į kitas Europos Sąjungos šalis, nes asmuo, nesulaukęs sprendimo dėl prieglobsčio suteikimo arba nesuteikimo Lietuvos Respublikoje, neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, be to, 2012 m. liepos 22 d. savavališkai pasišalino kartu su kitais dešimčia (duomenys neskelbtini) piliečių, pažeisdami apsauginę Užsieniečių registracijos centro tvorą, o 2012 m. liepos 24 d. buvo sulaikytas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei pristatytas į Užsieniečių registracijos centrą.

Pabrėžia, kad minėtos aplinkybės rodo, jog L. M. negerbia Lietuvos Respublikos įstatymų, piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir piktybiškai naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų jam suteiktomis teisėmis, o prieglobsčio prašymas yra tik būdas įteisinti savo buvimą Europos Sąjungoje. Taip pat teigia, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai ir klaidingai vadovaujamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. sprendimo byloje Nr. C-357/09 PPU Said Shamilovich Kadzoev (Huchbarov) 45 punktu, kadangi atribojimą tarp sulaikymo išsiuntimo tikslu ir prieglobsčio prašytojo sulaikymo galima rasti minėto sprendimo 81-84 punktuose, o šio sprendimo 91 punkte nurodoma, kad pats nacionalinis teismas turi nustatyti, ar priverstinis apgyvendinimas laikotarpiu, kuriuo neteisėtai esantis trečiosios šalies pilietis buvo prieglobsčio prašytojas, buvo paremtas taikytinomis prieglobsčio suteikimo procedūros taisyklėmis, ar šio apgyvendinimo pagrindas buvo sulaikymas, siekiant užtikrinti šio piliečio išsiuntimą.

Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą Užsieniečių registracijos centras nurodo, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimu pratęstas L. M. sulaikymo terminas jau yra pasibaigęs ir šiuo metu jo sulaikymas yra pratęstas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 69 straipsnio 1 dalis numato, kad bylą posėdžiui rengiantis teisėjas arba ją nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad tame pačiame teisme yra du ar daugiau skundų (prašymų) patikrinti to paties administracinio norminio akto teisėtumą arba skundas (prašymas) paduotas skirtingų pareiškėjų, tačiau dėl to paties atsakovo to paties akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nutartimi gali juos sujungti į vieną bylą. Remiantis ABTĮ 133 straipsniu, apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra dvi administracinės bylos dėl (duomenys neskelbtini) piliečio L. M. sulaikymo Užsieniečių registracijos centre pratęsimo (administracinė byla Nr. N575-1248/2012 ir administracinė byla Nr. N575-1258/2012), kuriose ginčo dalykas susijęs su asmeniui paskirto sulaikymo pratęsimo pagrįstumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šios priežasties, vadovaujantis ABTĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, yra tikslinga sujungti administracines bylas Nr. N575-1248/2012 ir N575-1258/2012 pagal L. M., atstovaujamo advokato Lauryno Biekšos, apeliacinius skundus į vieną bylą bei suteikti jai vieną bylos numerį N575-1258/2012.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Sujungti administracinę bylą Nr. N575-1248/2012 pagal L. M., atstovaujamo advokato Lauryno Biekšos, apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo L. M. administracinėje byloje ir administracinę bylą Nr. N575-1258/2012 pagal L. M., atstovaujamo advokato Lauryno Biekšos, apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 20 d. sprendimo L. M. administracinėje byloje į vieną bylą ir suteikti jai vieną bylos numerį N575-1258/2012.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas