825043da-e8e4-4c45-bbf5-95b69887e324 · Kauno apygardos teismas

civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-674-555/2012Teisminio proceso Nr. 2-28-3-20827-2010-2     Pirmosios instancijos teismo teisėja Vida AgurkienėProcesinio sprendimo kategorija 11.9.2;11.9.6;11.10;14.4;99.5;114.11;121.18;121.21(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. balandžio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė), Egidijaus TamaÅ¡ausko (pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „ARX TECHNOLOGIES“ (buvęs pavadinimas UAB „Arx Baltica tecchnologijų centras“) apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V.

B. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Arx Baltica technologijų centras“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Arx Baltica technologijų centras“ neteisėtu, į darbÄ negrÄ Å¾inti, kadangi gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta pagal DK 297 str. teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (nuo 2010-11-15) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti iÅ¡ atsakovo 2600 Lt dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Murodė, kad pagal 2010-08-04 neterminuotÄ darbo sutartį nuo 2010-08-05 pradėjo dirbti atsakovo bendrovėje projektų vadovu. Darbdavio iniciatyva, patikrinti ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, darbo sutartyje buvo nustatytas 2 mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpis. 2010-11-15 atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė darbo sutartį, pagal DK 107 straipsnio l dalį, tačiau atsakovas pažeidė atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ ir įstatymo reikalavimus. Darbdavys dėl darbo sutarties nutraukimo raÅ¡tu ieÅ¡kovÄ Ä¯spėjo tik 2010 m. lapkričio 15 d., nors pagal DK 107 straipsnio 1 dalį privalėjo apie tai raÅ¡tu įspėti prieÅ¡ tris darbo dienas.

Kadangi atsakovas pažeidė atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ ir įstatymo reikalavimus, todėl ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pripažintinas neteisėtu. Taip pat nurodė, jog grįžti į darbÄ nepageidauja, nes jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti.Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, pripažino, kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovo V. B. ir atsakovo UAB „Arx Baltica technologijų centras“ 2010-11-15 direktoriaus įsakymu Nr. K-58 pagal LR DK 107 str. 1 d., nutraukta neteisėtai, į darbÄ ieÅ¡kovo negrÄ Å¾ino, nustatė, kad minėta darbo sutartis nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Arx Baltica technologijų centras“ ieÅ¡kovui V.

B. 2513,68 Lt (priskaityta suma) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos; 30401,30 Lt (priskaityta suma), vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2010-11-15) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-11-17) ir po 118,57 Lt (priskaityta suma) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ po teismo sprendimo paskelbimo (nuo 2011-11-18) iki jo įsigaliojimo dienos; 1200 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ atsakovo 1050,46 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, nusprendė sprendimÄ dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (2513,68 Lt priskaityta suma) priteisimo ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo vykdyti skubiai.

Nurodo, kad ieÅ¡kovas V. B. pagal 2010-08-04 sudarytÄ darbo sutartį Nr. 23 nuo 2010-08-05 pradėjo dirbti UAB „Arx Baltica technologijų centras“ projektų vadovu, darbdavys įsipareigojo mokėti 2600 Lt mėnesinę algÄ ir priedÄ prie mėnesinės algos pagal įmonėje galiojančiÄ priedų ir atlyginimų skyrimo tvarkÄ , darbdavio iniciatyva, nustatytas dviejų mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpis, siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui. Darbo sutartis nutraukta 2010-11-15 pagal DK 107 straipsnio 1 dalį, t.y. esant nepatenkinamiems iÅ¡bandymo rezultatams, įsakymu Nr. K-582010-11-15 (b.l. 6).

Atsakovas, nutraukdamas darbo sutartį su ieÅ¡kovu, 2010-10-01 įsakyme Nr. K-48 nurodė, kad V. B. atleidžia iÅ¡ darbo nuo 2010-10-06 pagal DK 107 str. 1 d., atsižvelgdamas į 2010-09-30 komisijos patikrinimo akto iÅ¡vadas pasibaigus darbo sutartyje sulygtam dviejų mėnesių bandomajam laikotarpiui (b.l. 49). 2010-10-06 įsakymu Nr. K-50 atleidimo iÅ¡ darbo nukelta į kitÄ dienÄ po laikinojo nedarbingumo (b.l. 50), o 2010-11-15 įsakymu Nr. K-58 ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ projektų vadovo pareigų nuo 2011-11-15, nurodant, kad jis atleistas pagal Darbo kodekso 107 str. 1 dalį, pasibaigus sulygtam dviejų mėnesių bandomajam terminui (b.l. 51).

Teismas nurodė, kad nei viename iÅ¡ paminėtų įsakymų nėra duomenų apie ieÅ¡kovo supažindinimÄ su jais, tačiau ieÅ¡kovas neginčija, kad jam buvo įteiktas bÅ«tent pirmasis, 2010-10-01 įsakymas Nr. K-48, kuriame yra nuoroda į 2010-09-30 komisijos patikrinimo aktÄ , kurį ieÅ¡kovas taip pat pripažįsta gavęs kartu su minėtu įsakymu. 2010-09-30 komisijos patikrinimo akte Nr. 1 nurodyta, kad V. B. iÅ¡bandymo rezultatai nepatenkinami (b.l. 45), todėl teismas laikė, jog atsakovas yra nurodęs ieÅ¡kovui darbo sutarties nutraukimo priežastis.

Teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovas buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su projektų vadovo pareigine instrukcija, taip pat neįrodė, kad ieÅ¡kovas buvo priimtas vykdyti tas pareigas, kurios nurodytos 2008-05-12 direktoriaus įsakymu patvirtintoje projektų vadovo pareiginėje instrukcijoje. Nurodė, kad pareiginė instrukcija ieÅ¡kovo nepasiraÅ¡yta, o paraÅ¡as apie supažindinimÄ su darbo tvarkos taisyklėmis neįrodo ir supažindinimo su pareiginiais nuostatais, be to, teismo vertinimu, atsakovas, priimdamas ieÅ¡kovÄ , turėjo parengti naujus pareiginius nuostatus, atitinkančius ieÅ¡kovui pavestas funkcijas, tačiau teismas laikė, kad netinkama pareiginė instrukcija ir ieÅ¡kovo nesupažindinimas su ja nebuvo kliÅ«tis ieÅ¡kovui tinkamai vykdyti darbo sutartimi sulygtÄ darbÄ .

Taip pat nurodė, jog atsakovo padarytos iÅ¡vados apie ieÅ¡kovo darbÄ , jo asmenines ir dalykines savybes yra objektyvios, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas turėjo pagrindÄ pripažinti, kad ieÅ¡kovo iÅ¡bandymo rezultatai yra nepatenkinami. Tačiau teismo vertinimu, sprendžiant, ar ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį yra teisėtas, reikÅ¡mingos ir kitos aplinkybės: bÅ«tent, ar ieÅ¡kovas tinkamai pasinaudojo nustatytu atleidimo iÅ¡ darbo pagrindu. Nurodė, kad paskutinė diena, kai atsakovas galėjo atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo DK 107 straipsnio 1 dalies pagrindu, buvo spalio 5 diena, tačiau spalio 5 d. ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo nebuvo atleistas, nors tÄ dienÄ buvo darbingas ir dirbo, o nuo spalio 6 d. turėjo nedarbingumÄ , pasibaigus laikinÄ jam nedarbingumui, lapkričio 15 d. ieÅ¡kovas atėjo į darbÄ ir Å¡iÄ dienÄ buvo atleistas, t.y. ieÅ¡kovas dirbo po iÅ¡bandymo termino pabaigos, todėl nutraukti darbo sutartį su juo atsakovas galėjo tik bendraisiais pagrindais.

Taip pat nurodė, kad ketindamas atleisti ieÅ¡kovÄ paskutinę jo iÅ¡bandymo dienÄ , kuri buvo spalio 5 d., atsakovas turėjo raÅ¡tu jį įspėti ne vėliau kaip 2010 m. rugsėjo 30 d., tačiau byloje jokių įrodymų apie ieÅ¡kovo įspėjimÄ minėtÄ dienÄ nėra, atsakovas to neįrodinėjo, todėl teismas sprendė, jog atsakovas yra pažeidęs ir šį įstatymo reikalavimÄ . Teismas atmetė atsakovo argumentÄ , kad rugsėjo 7 d. ieÅ¡kovas nedirbo ir iÅ¡bandymo laikas dėl to prasitęsė viena diena, kaip neįrodytÄ .

Nurodė, kad atsakovo vedamoje buhalterijoje apskaitomi duomenys apie darbuotojo darbo dienų skaičių negali skirtis nuo darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje fiksuojamų dirbtų dienų skaičiaus, todėl spręstina, jog 2010 m. rugsėjo mėnesį ieÅ¡kovas dirbo 22 dienas, kaip ir nurodyta jam iÅ¡duotame atsiskaitymo lapelyje ir teismui pateiktose buhalterinėse pažymose (b.l. 52, 54, 55). Teismas sprendė, kad atsakovas pažeidė DK 107 straipsnyje įtvirtintÄ atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«rÄ , todėl yra pagrindas pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu.

IeÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo tenkintino, nes laikė, jog po kilusio konflikto dėl neteisėto atleidimo ieÅ¡kovui bÅ«tų sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti. IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisė vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ - 2513,68 Lt (priskaityta suma), vidutinį darbo užmokestį už 12 mėnesių – 30164,16 Lt (2513,68 Lt x 12), ir 237,14 Lt (priskaityta suma) už 2 darbo dienas priverstinės pravaikÅ¡tos laiko, t.y. iÅ¡ viso 30401,30 Lt (priskaityta suma), už laikotarpį nuo sekančios dienos po atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2010-11-15) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-11-17), ir po 118,57 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvienÄ priverstinės pravaikÅ¡tos darbo dienÄ , esant penkių darbo dienų savaitei, pradedant po teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-11-18) iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis).

Patenkinus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo taip pat priteisė jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidos – 1000 Lt už advokato teisinę pagalbÄ (b.l.

63) ir 200 Lt iÅ¡laidų už antstolio atliktÄ faktinių aplinkybių konstatavimÄ (b.l. 87). Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „ARX TECHNOLOGIES“ praÅ¡o panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Mano, kad teismas nepasisakė dėl vieÅ¡o intereso gynimo ir išėjimo už ieÅ¡kinio ribų. Atsakovas su teismo argumentais - kad darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta pasibaigus iÅ¡bandymo terminui, todėl negalėjo bÅ«ti taikoma LR DK 107 str. 1 d., dėl ko ieÅ¡kovo atleidimas iÅ¡ darbo pripažintinas neteisėtu, nesutinka.

Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad įspėjimo apie atleidimÄ data bei iÅ¡bandymo termino pabaiga nusikėlė viena diena į priekį, kadangi ieÅ¡kovas paties praÅ¡ymu buvo pasinaudojęs darbdavio suteikta laisva, tačiau apmokama diena, Å¡iuos atsakovo argumentus bei teismui pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus teismas netinkamai įvertino, o pasiÅ«lius pateikti papildomus įrodymus teismas nematė bÅ«tinumo priimti. Nustatydamas paskutinės iÅ¡bandymo laikotarpio dienos datÄ , atsakovas rėmėsi LR DK 26 str. bei 106 str. nuostatomis.

Teigia, kad ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje pagrindine neteisėto atleidimo aplinkybe nurodo tai, jog atsakovas jo apie atleidimÄ raÅ¡tu neįspėjo prieÅ¡ tris darbo dienas, t.y. ginčo, kad ieÅ¡kovas buvo atliestas iÅ¡ darbÄ pasibaigus iÅ¡bandymo terminui nagrinėjant bylÄ nebuvo. Apeliantas nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 6 d. ieÅ¡kovas paprašė galimybės rugsėjo 7 dienÄ neatvykti į darbÄ dėl asmeninių priežasčių, bendrovės vadovas, vadovaudamasis bendrovėje galiojančiu įsakymu Nr. K-l, suteikė ieÅ¡kovui laisvÄ dienÄ , todėl ieÅ¡kovas 2010 m. rugsėjo 7 d.

į darbÄ neatvyko. IeÅ¡kovas šį faktÄ neigė tik paskutinio bylos nagrinėjimo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu po jo atstovės naujai iÅ¡keltos gynybinės versijos. Nors atsakovo atstovas teismui teigė, jog ieÅ¡kovo nebuvimo darbe faktÄ galima įrodyti, teismas įrodymų atsisakė, todėl remdamasis LR CPK 314 str. atsakovas kartu su apeliaciniu skundu teikia teismui personalinio kompiuterio, priskirto ieÅ¡kovui jo darbo bendrovėje metu, kuriame buvo sukonfigÅ«ruota jo asmeninė darbo aplinka, sistemos darbo suvestinės bylos iÅ¡klotinę „LOG SYSTEM", kurioje matyti, jog ieÅ¡kovas visas darbo dienas naudojosi jam priskirtu darbo įrankiu - personaliniu kompiuteriu, iÅ¡skyrus 2010 m. rugsėjo 7 d.

Kadangi teismas atsakovo paaiÅ¡kinimo dėl buhalterijoje apskaitomų duomenų apie darbuotojų dirbtų darbo dienų skaičių ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei neatitikimo tarp teismui pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir atsiskaitymo su darbuotoju lapelio nenagrinėjo, todėl vadovaujantis LR CPK 314 str. atsakovas teikia apeliaciniam teismui programos autorių ir iÅ¡dirbėjų patvirtinimÄ dėl naudojamos apskaitos programos techninių galimybių (priedas Nr. 4). Atsakovas taip pat mano, jog nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas nesilaikė procesinių teisės normų, tuo pažeisdamas atsakovo teises ir teisėtus lÅ«kesčius bei Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

Nurodo, kad teismas pažeidė CPK 413 straipsnyje nustatytÄ maksimalų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties dienų terminÄ , per kurį darbo byla turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta, o pagal įstatymÄ nuo darbuotojo neteisėto atleidimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal įstatymÄ gali praeiti maksimalus keturių mėnesių laikotarpis. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimas užtrunka ilgiau, darbdavys neturėtų iÅ¡likti atsakingas už „priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ " ir mokėti kompensacijÄ , kadangi ilgesnis bylos nagrinėjimo laikotarpis ir pavėluotas teismo sprendimo priėmimas bei įsiteisėjimas nepriklauso nuo darbdavio valios.

Apelianto nuomone, kadangi bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė ne dėl darbdavio (atsakovo) kaltės, todėl atsakomybės už užsitęsusį procesÄ perkėlimas vien darbdaviui (atsakovui) pažeidžia LR DK įtvirtintus Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, protingumo, proporcingumo, teisingumo principus. Teigia, jog teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir iÅ¡dėstytas aplinkybes, dėl ko priėmė neteisingÄ ir nepagrįstÄ teismo sprendimÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas V.

B. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).Nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. dirbo atsakovo UAB „ARX BALTICA TECHNOLOGIJŲ CENTRAS“ projekto vadovu. 2010 m. rugpjūčio 4 d. darbo sutartyje Nr. 23 tarp Å¡alių buvo nustatytas 2 mėnesių iÅ¡bandymo laikotarpis, mokant ieÅ¡kovui 2600 Lt dydžio mėnesinį atlyginimÄ .

Lietuvos Respublikos DK 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdaviui pripažinus, kad iÅ¡bandymo, norint patikrinti ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki iÅ¡bandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbuotojÄ prieÅ¡ tris dienas, ir nemokėti jam iÅ¡eitinės iÅ¡mokos.IeÅ¡kovas byloje įrodinėjo, jog darbdavys, pažeisdamas atleidimo pagal DK 107 straipsnio 1 dalį tvarkÄ , apie atleidimÄ iÅ¡ darbo įspėjo tik atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , be to, ieÅ¡kovas nesutiko su darbdavio teiginiais, jog jis - ieÅ¡kovas neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo termino.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad iÅ¡bandymo terminas buvo nustatytas darbdavio iniciatyva, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ . Å iuo atveju darbdavys privalėjo įrodyti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų neiÅ¡laikė iÅ¡bandymo, t.y. dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negalėjo dirbti sulygto darbo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad darbdavys turėjo pagrindÄ pripažinti, kad ieÅ¡kovo iÅ¡bandymo rezultatai yra nepatenkinami, Å¡alys Å¡ios sprendimo dalies neginčija.

Nagrinėjamojoje byloje kilęs ginčas, ar darbdavys, pripažinęs, jog ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų neiÅ¡laikė bandymo, tinkamai įspėjo darbuotojÄ apie ketinimÄ nutraukti darbo sutartį bei ar pasinaudojo teise atleisti darbuotojÄ nepasibaigus iÅ¡bandymo terminui. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, jog darbdavys nesilaikė įstatyme nustatytų terminų įspėti apie ketinimÄ nutraukti darbo sutartį, be to sprendė, kad ieÅ¡kovas atleistas jau pasibaigus iÅ¡bandymo terminui, dėl ko atleidimÄ iÅ¡ darbo pripažino neteisėtu.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad darbdavys tinkamai, t.y. nepažeisdamas įstatyme nustatytų terminų įspėjo ieÅ¡kovÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo Å¡iam neiÅ¡laikius iÅ¡bandymo, taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo pasibaigus iÅ¡bandymo terminui, kadangi darbdavio teigimu, vienÄ darbo dienÄ ieÅ¡kovas nebuvo darbe, todėl Å¡i diena pagrįstai nebuvo įskaityta į iÅ¡bandymo terminÄ .Kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog darbdavys apie ketinimÄ nutraukti darbo sutartį darbuotojui neiÅ¡laikius iÅ¡bandymo termino turėjo darbuotojÄ Ä¯spėti prieÅ¡ tris darbo dienas.

DK 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys, pripažinęs iÅ¡bandymo rezultatus nepatenkinamais, jis iki iÅ¡bandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbuotojÄ prieÅ¡ tris dienas. Dienomis skaičiuojamas terminas yra skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, t.y. ne darbo dienomis, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas (DK 26 straipsnio 3 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad darbo sutartyje buvo nustatytas 2 mėnesių iÅ¡bandymo terminas (DK 95 straipsnio 4 dalis), todėl, atsižvelgiant į tai, kad darbuotojas pradėjo dirbti 2010 m. rugpjūčio 5 d., iÅ¡bandymo terminas turėjo pasibaigti 2010 m. spalio 5 d.

Darbdavys bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad prieÅ¡ pasibaigiant ieÅ¡kovo iÅ¡bandymo terminui, sudarė komisijÄ Ä¯vertinti ieÅ¡kovo darbo rezultatams, Å¡iai pateikus iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovas neatitinka projektų vadovui keliamų reikalavimų, 2010 m. spalio 1 d. įspėjo ieÅ¡kovÄ , kad jis bus nuo 2010 m. spalio 6 d. atleistas iÅ¡ darbo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas byloje pateikė įrodymus, kuriais įrodinėjo, jog ieÅ¡kovui 2010 m. spalio 1 d. buvo siekiama įteikti praneÅ¡imus apie iÅ¡bandymo termino rezultatus bei ketinimÄ nutraukti darbo sutartį (b.l. 45, 46, t. 1), Å¡ių įrodymų įrodomosios reikÅ¡mės neanalizavo.

Kolegijos vertinimu, pateikti įrodymai - komisijos aktas, praneÅ¡imas apie darbo sutarties nutraukimÄ , komisijos aktas apie atsisakymÄ susipažinti su pateiktais darbdavio dokumentais, liudytojų parodymai yra leistinos įrodinėjimo priemonės, kurios įgalina spręsti, kad darbdavys apie iÅ¡bandymo rezultatus ir apie įspėjimÄ nutraukti darbo sutartį dėl nepatenkinamų iÅ¡bandymo rezultatų ieÅ¡kovui įteikė 2010 m. spalio 1 d. IeÅ¡kovo veiksmai, kuriais pastarasis atsisakė pasiraÅ¡yti darbdavio pateiktuose dokumentuose, vengimas juos priimti prilyginami jų gavimui (DK 107 straipsnio 1 dalis).

Kolegijos vertinimu, Å¡ios nustatytos aplinkybės yra pagrindu konstatuoti, kad nutraukiant darbo sutartį atsakovas nepažeidė DK 107 straipsnio 1 dalies reikalavimų įspėti darbuotojÄ prieÅ¡ tris dienas. Jeigu ieÅ¡kovui įspėjimas buvo įteiktas 2010 m. spalio 1 d., darytina iÅ¡vada, kad įspėjimo terminas turėjo pasibaigti 2010 m. spalio 5 d. ir Å¡iÄ dienÄ galėjo bÅ«ti nutraukta darbo sutartis (DK 26 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieÅ¡kovo darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, sprendė, kad darbdavys turėjo teisę darbo sutartį su ieÅ¡kovu Å¡iam neiÅ¡laikius iÅ¡bandymo termino nutraukti 2010 m. spalio 5 d., tačiau Å¡ia teise nepasinaudojus, sprendė, kad nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kovu atsakovas galėjo tik bendraisiais pagrindais.

Minėta, kad iÅ¡bandymo terminas turėjo pasibaigti 2010 spalio 5 d. Byloje nekyla ginčas, jog ieÅ¡kovas Å¡iÄ dienÄ Â iÅ¡ darbo nebuvo atleistas, nors kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, Å¡iÄ dienÄ ieÅ¡kovas buvo darbingas ir dirbo. Nors ieÅ¡kovas po spalio 6 d. turėto nedarbingumÄ , kurio metu buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, iÅ¡ darbo buvo atleistas pirmÄ darbo dienÄ po ligos, pagrįsta, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas dirbo po darbo sutartyje nustatyto iÅ¡bandymo termino pabaigos.

Kai iÅ¡bandymo terminas pasibaigia, o darbuotojas toliau tebedirba, tai darbo sutartį leidžiama nutraukti tik DK 124–129 ir 136 straipsniuose įtvirtintais pagrindais ir laikantis DK XII skyriaus 4 skirsnyje nustatytos darbo sutarčių nutraukimo tvarkos. Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog dėl ieÅ¡kovui 2010 m. rugsėjo 7 d. suteiktos laisvos darbo dienos iÅ¡bandymo terminas turėjo pasibaigti 2010 m. spalio 6 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad darbdavys įspėdamas darbuotojÄ apie iÅ¡bandymo termino rezultatus nesirėmė apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybe, buhalterinėje apskaitoje taip pat apskaitė nurodytÄ dienÄ kaip ieÅ¡kovo darbo dienÄ .

Todėl nurodytos aplinkybės teismo pagrįstai įvertintos darbuotojo naudai.Apeliantas su skundu teikia papildomus įrodymus, apelianto nuomone, patvirtinančius ieÅ¡kovo nebuvimo darbe 2010 m. rugsėjo 7 d. faktÄ , tačiau nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, Å¡ie įrodymai nepriimtini ir iÅ¡ esmės nevertintini (CPK 314 straipsnis).Kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog teismas peržengė ieÅ¡kinio reikalavimus, spręsdamas, kad darbdavys atleido darbuotojÄ pasibaigus iÅ¡bandymo terminui.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes jos kyla iÅ¡ materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos.

Å alių padėtis darbo ginče nelygiavertė – darbdavys socialiniu ir ekonominiu aspektu yra nepalyginamai stipresnė Å¡alis, o ginčo baigtis dažniausiai susijusi su darbuotojo ir (ar) jo Å¡eimos pragyvenimo Å¡altiniu, todėl sukelia socialinę įtampÄ , tai turi įtakos visuomenės interesams. Atsižvelgiant į tai, tam tikrų darbo bylų nagrinėjimo ypatumų, tarp jų – teismo pareigos bÅ«ti aktyviam, įtvirtinimu siekta užtikrinti bÅ«tent tos darbo ginčo Å¡alies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiÅ«riu Å¡iuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačiÄ apsaugÄ .

Teismas darbo bylose privalo bÅ«ti aktyvus siekdamas apsaugoti visų pirma privatų darbuotojo, kartu – vieÅ¡Ä jį interesÄ . IÅ¡ darbo santykių kylančiose bylose subjektai, neturėdami galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis, negali to daryti ir civiliniame procese. Dėl to darbo ginčai įstatymų leidėjo iÅ¡skiriami iÅ¡ kitų civilinių ginčų, jų nagrinėjimui nustatant tam tikras iÅ¡imtis. Darbo bylos – viena iÅ¡ nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų:

įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje D. D. v. UAB „Versupis“, bylos Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. UAB „Teniso pasaulis“, bylos Nr. 3K-3-384/2011). Tai reiÅ¡kia, kad tokios kategorijos bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ (CPK 414 straipsnio 1 dalis); savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrÄ jį atsakovÄ , jeigu nustato, kad darbuotojo ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui (CPK 414 straipsnio 2 dalis); byloje pagal darbuotojo ieÅ¡kinį, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiÅ¡kus vienÄ iÅ¡ įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytÄ alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 418 straipsnis) ir pan.

Taigi esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas atliestas iÅ¡ darbo pažeidžiant 107 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ Â atleidimo tvarkÄ , pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau nurodyta dėl darbo sutarties nutraukimo aplinkybių, kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo nustatyti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidus materialinės teisės normas, neatsižvelgus į kasacinio teismo formuojamÄ vienodÄ teisminę praktikÄ , todėl Å¡ioje dalyje jo apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas taip pat skundžia sprendimo dalį dėl priteistų sumų, susijusių su teismo pripažinimu, kad darbo sutartis buvo nutraukta neteisėtai. Pripažinus ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir nustačius, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas, kadangi jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, spręstina, kad yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis), nurodant konkrečiÄ sumÄ apskaičiuotÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo darbuotojo atleidimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisimo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Å¡ioje teisės normoje numatytos iÅ¡mokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 27 d. nutartis A. R. v. AB ,,Vakarų skirstomieji tinklai“ byloje Nr. 3K-7-296/2005).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad „aptariama kompensacija (vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį priteisimas) atlieka socialinę funkcijÄ , saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciÅ¡kai darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų. Kita vertus, kompensacijos dydis taip pat turėtų bÅ«ti proporcingas pažeidimo sunkumui ir nukentėjusios Å¡alies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Ä®statyme įtvirtintas darbuotojo „teisėtas lÅ«kestis“ gauti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas (DK 297 straipsnio 4 dalis), atitinkantis darbdavio pareigÄ sumokėti su darbo santykiais susietas iÅ¡mokas, taip suvaržant jo turtinius interesus, turėtų bÅ«ti skirtas kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo praradimus darbuotojui ir kartu bÅ«ti proporcinga suvaržymo priemone (sankcija) darbdaviui“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2010).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje D. L. V. UAB ,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008 konstatuota, kad darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymÄ skiriama sankcija gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis bÅ«tų adekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų aspektas;

Å¡ie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebÅ«tų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Byloje sprendžiant dėl priteistino ieÅ¡kovui vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį dydžio, svarbu įvertinti, ar kuriai nors iÅ¡ Å¡alių toks dydis yra adekvatus ir ar nesukelia pernelyg sunkių turtinių padarinių. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad ieÅ¡kovÄ su atsakovu darbo santykiai siejo tik Å¡iek tiek daugiau nei du mėnesius, jam buvo žinomas susitarimas dėl papildomos darbo sutarties sÄ lygos – dviejų mėnesių iÅ¡bandymo laiko, jis suprato dėl to galimas pasekmes, atsakovas yra nedidelė įmonė, atsižvelgtina į tai, kad darbdavys vertino ieÅ¡kovo darbo rezultatus, šį tinkamai įspėjo apie ketinimÄ nutraukti darbo sutartį, tačiau netinkamai apskaičiavo iÅ¡bandymo termino pabaigÄ .

Kolegija įvertinusi ieÅ¡kovo dirbtÄ pas atsakovÄ laikotarpį, atsakovo finansinę padėtį, atleidimo aplinkybes sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti reikalaujamÄ priteisti vidutinio darbo užmokesčio sumÄ už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , nes pirmosios instancijos teismo priteista suma už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ bÅ«tų neproporcinga atsakovo padarytam pažeidimui, sukeltų jam sunkius neigiamus padarinius (nukentėtų įmonės darbuotojai, kreditoriai), t.y. prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Priteistina suma už priverstinę pravaikÅ¡tÄ mažintina iki 15 000 Lt (priskaityta suma), tai pripažintina pakankama pagal atsakovo finansinę padėtį kompensacija ieÅ¡kovui už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį.Teisėjų kolegija pažymi, kad priverstinės pravaikÅ¡tos laikas, kai ginčas dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo sprendžiamas teisme, neatskiriamas nuo teismo proceso laiko, nes pravaikÅ¡tos laikÄ sudaro laikas nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis).

Bylos nagrinėjimo operatyvumas priklauso ne tik nuo teismo, bet ir nuo byloje dalyvaujančių asmenų. Teismas, bendradarbiaudamas su byloje dalyvaujančiais asmenimis, turi siekti bylÄ iÅ¡nagrinėti per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį, be to, CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta dalyvaujančių byloje asmenų pareiga sÄ Å¾iningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rÅ«pintis greitu bylos iÅ¡nagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus ir įrodymus. Å ios pareigos tinkamas įgyvendinimas yra svarbi kiek įmanoma trumpesnio bylos nagrinėjimo sÄ lyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje O.

K. v. UAB „Eksparas“, bylos Nr. 3K-3-562/2011). Bylos medžiaga nustatyta, kad ieÅ¡kinys pirmosios instancijos teisme gautas 2010 m. gruodžio 15 d., pasirengta bylos nagrinėjimui priėmus nutartį bylÄ skirti nagrinėti teismo posėdyje 2011 m. liepos 4 d., sprendimas byloje priimtas 2011 m. lapkričio 17 d. IÅ¡ teismo posėdžių protokolų spręstina, kad teismas, kuris Å¡ios kategorijos bylose privalo bÅ«ti aktyvus, ne vienÄ kart Å¡alis, tame tarpe ir atsakovÄ , įpareigojo pateikti bylai reikÅ¡mingus įrodymus, kurių Å¡alys nepateikė pasirengimo bylai metu, dėl ko dėl pačių Å¡alių elgesio pailgėjo bylinėjimosi laikas.

Bylinėjimosi laikÄ pailgino ir atsakovo paduotas apeliacinis skundas, nes teismo sprendimas įsiteisėja tik apeliacinės instancijos teismui priėmus sprendimÄ . Byloje nekonstatuota, kad ieÅ¡kovo ar teismo veiksmai bÅ«tų lėmę iÅ¡ esmės ilgesnį procesÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad teismo proceso terminas nagrinėjamos bylos atveju negali lemti DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatyto dydžio vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ mažinimo.Esant nurodytiems argumentams spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria priteista ieÅ¡kovui vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, mažintina, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 330 straipsnis).Tenkinus iÅ¡ dalies atsakovo apeliacinį skundÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje pakeitus, perskaičiuotinos paskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Atsižvelgiant tai, kad pagrindiniai ieÅ¡kovo reikalavimai tenkintini, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, bylinėjimosi iÅ¡laidos - 664 Lt (139 + 525) žyminis mokestis, kuris skaičiuotinas už neturtinį reikalavimÄ ir nuo ieÅ¡kovei priteistinos iÅ¡ atsakovo sumos (17 513,68 Lt) ir 5 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos valstybei iÅ¡ atsakovo (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis). Tenkinus iÅ¡ dalies atsakovo apeliacinį skundÄ , atsakovui dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteistina, nes ieÅ¡kovas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, n u t a r i a: Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo dalį, kuria priteista iÅ¡ atsakovo UAB „ARX BALTICA TECHNOLOGIJŲ CENTRAS“ (dabartinis pavadinimas UAB „ARX TECHNOLOGIES“) (kodas 301160548) ieÅ¡kovui V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 30 401,30 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2010-11-15) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos (2011-11-17) ir po 118,57 Lt (priskaityta suma) už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ po teismo sprendimo paskelbimo (nuo 2011-11-18) iki jo įsigaliojimo dienos, pakeisti, priteistas sumas už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2010-11-15) iki teismo sprendimo įsigaliojimo sumažinant iki 15 000 Lt (priskaityta suma).Teismo sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pakeisti:priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „ARX BALTICA TECHNOLOGIJŲ CENTRAS“ (dabartinis pavadinimas UAB „ARX TECHNOLOGIES“) (kodas 301160548) valstybei 669 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, įmokos kodas 5660.Likusių sprendimo dalių nekeisti.

Teisėjai                                                                                           Galina Blaževič                                                                                                         Egidijus Tamašauskas                                                                                                         Albina Rimdeikaitė