2025-03-17 Nr. BB-1380-1-01-1-45498-2022-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-831/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45498-2022-9

(N) (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Arūno Budrio, spręsdama nuteistojo V. C. (V. C.) gynėjo advokato Kornelijaus Pivoriūno kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

nustatė:

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, perkvalifikuoti nuteistojo V. C. veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalies pagal BK 153 straipsnio 1 dalį ir neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Taip pat prašoma individualizuoti bausmes pagal BK 153 straipsnio 1 dalies, 309 straipsnio 2 ir 4 dalių, 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų nuostatas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pasunkino nuteistojo V. C. teisinę padėtį. Teismai skirtingai aiškino ir taikė bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo nustatytam nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir paliko tas pačias bausmes, jas taip pat bendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, tačiau nuteistajam paskyrė griežtesnę galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas formaliai vertino aplinkybę, jog nusikalstama veika padaryta ne vieno asmens atžvilgiu, laikė, kad nusikalstamos veikos sudaro nusikaltimų sutaptį ir nusikalstamą veiką kiekvienos nukentėjusiosios atžvilgiu kvalifikavo kaip atskirą nusikaltimą, o bausmes iš dalies sudėjo ir paskyrė subendrintą septynerių metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismai be pagrindo kvalifikavo nuteistojo veiką pagal BK 150 straipsnio 4 dalį. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog tvirkinimo veiksmai, kuriuos teismai prilygino seksualiniam prievartavimui, buvo atliekami vienu metu, veiksmai tarpusavyje buvo itin susiję, apimti vieno sumanymo, tokio paties pobūdžio bei tapačiomis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai vertinio Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktų Nr. 103MS-22/2023 ir Nr. 103MS-41/2023 išvadas. Atribojant lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu nuo tvirkinamųjų veiksmų, teismai turėjo įvertinti su mažamečiu asmeniu atliktų neteisėtų veiksmų seksualinį pobūdį ir jų intensyvumą, turėjo ištirti žalos nukentėjusiųjų psichikai dydį.

Ekspertizės aktuose nebuvo nurodytas nei laikas, nei vieta, kuomet galėjo būti patirtas stiprus stresas, nebuvo duomenų, jog nukentėjusiosios būtų patyrusios kokį nors stresą santykių su nuteistuoju metu. Teisiamojo posėdžio metu ekspertė patvirtino, jog mergaitės santykių su nuteistuoju metu jokio streso nepatyrė. Ekspertai iš esmės nustatė, jog tiesioginį stresą sukėlė ne nuteistasis, bet nukentėjusiųjų įstatyminiai atstovai (tėvai), tačiau teismai šių aplinkybių netyrė, o pateikė tik teisinio pobūdžio išvadą dėl nuteistojo kaltės. Teismai neįvertino aplinkybės, jog nusikalstama veika buvo fragmentiška, iniciatyva nebuvo reikšminga, be to, iniciatyvą palaikė ir nukentėjusios, santykių trukmė nebuvo ilga, o santykių pabaigą iniciavo pats nuteistasis.

Šios aplinkybės liudija, jog nuteistojo veiksmuose nėra BK 150 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).

Kasaciniame skunde nuteistojo V. C. gynėjas nurodo, kad V. C. veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, o pagal BK 153 straipsnio 1 dalį. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai netinkamai taikė materialinės teisės normas, tačiau teisės taikymo problemos neformuluoja, o tik savaip interpretuodamas teismų praktiką ir byloje nustatytas faktines aplinkybes (tam tikras byloje nustatytas faktines aplinkybes apskritai nutylėdamas), nurodo, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu turėtų būtų daroma kitokia išvada dėl nuteistojo V. C. veiksmų kvalifikavimo, nei padarė bylą nagrinėję teismai. Tačiau nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.

Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).‏‏‎

Nagrinėjamu atveju dėl analogiškų nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, nusikalstamų veikų kvalifikavimu, išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Kasaciniame skunde šios išvados kasatoriaus ginčijamos neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas V. C. netinkamai pritaikė bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles ir paskyrė griežtesnę galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam V. C. už jam inkriminuotų nusikaltimų padarymą parinko tinkamas bausmes, tačiau nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių subendrinimą ir V. C. paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę, šią klaidą ištaisė ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, V. C. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir paskyrė galutinę subendrintą septynerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Iš kasacinio skundo nėra aišku, kodėl kasatoriaus nuomone apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė V. C. bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles. Skunde deklaratyviai nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai taikė bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles, tačiau taip ir nenurodoma kaip ir kodėl turėtų būti vertinami nuteistojo veiksmai (reali sutaptis, ideali sutaptis ar tęstinė veika).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. C. gynėjo advokato Kornelijaus Pivoriūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Arūnas Budrys