2023-02-08 Nr. AB-3317-3-62-3-00109-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-32-492/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00109-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės, ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – R. P., V. K., V. A., M. S., A. K., I. A., O. P., D. G., A. G., J. P., A. P., B. K., N. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas, KPD) Kauno skyrius sprendimą, įformintą 2018 m. gruodžio 18 d. raštu Nr.(1.27.-K)2K-1507 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išduoti suderinimą pagal 2018 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl Aušros tako patikslintų kadastro duomenų. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad pagal pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir 2018 m. rugsėjo 21 d. prašymus Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamo turto skyriuje buvo pradėta administracinė procedūra dėl susisiekimo komunikacijos Aušros take, Kaune, kadastro duomenų tikslinimo (gatvės kodas: 1825733, unikalus Nr. 4400-0653-6062, gatvės ribų matavimų kaip inžinierinio-plotinio statinio) (toliau – ir Gatvė, Gatvės tikslinimo procedūra). Pareiškėjo lėšomis buvo patikslinti Aušros tako kadastro duomenys bei buvo parengtas patikslintas Aušros tako planas, kuris buvo suderintas su Kauno miesto savivaldybe, jam buvo pritarta.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad Gatvei yra priskirtas vienas unikalus numeris ir ji yra įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamo turto registre (toliau – ir NTR) kaip vienas nedalintinas nekilnojamojo turto objektas, tačiau susideda tiek iš dalies, kurią atsakovas laiko saugoma vertybe (gatvės trasa), tiek ir iš šiaurinės dalies (atšakos), kuri pagal 2005 m. rugpjūčio 2 d. kadastro duomenų bylą buvo įregistruota (prijungta prie pagrindinės gatvės dalies) NTR nuo 2009 m. balandžio 7 d. Pastarosios Gatvės dalies šiuo metu yra registruota tik ašinė linija (koordinatės), o ne statinys su aiškiai apibrėžtomis ribomis, todėl Gatvės tikslinimo procedūra buvo siekiama pašalinti šiuos neaiškumus ir netikslumus.

4. Pareiškėjas teigė, kad vykdant Gatvės tikslinimo procedūrą, 2018 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į atsakovą dėl Aušros tako patikslintų kadastro duomenų suderinimo. Atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė derinti pateiktą Aušros tako patikslintų kadastro duomenų bylą ir parengtą patikslintą Aušros tako planą, motyvuodamas tuo, kad Aušros tako planas pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto 2.1.5. punktu nustatytą vertingąją savybę – Aušros tako gatvės trasą. Saugoma Aušros tako gatvės trasa yra be atšakų, o Aušros tako plane į gatvę yra įtraukta šiaurinė gatvės atšaka – teritorija (plane pažymėta taškais Nr. 41, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49) (toliau – ir Šiaurinė Gatvės dalis), kuri yra priskirtina žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Kaune. Tačiau žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, kaip nekilnojamojo turto objektas neegzistuoja, jis nėra nei suformuotas, nei įregistruotas NTR.

5. Pareiškėjo nuomone, jokių vertingųjų savybių atsakovui pateiktas derinimui patikslintas Aušros tako planas nepažeidžia. Gatvės dalies trasa, kurią atsakovas įvardija kaip pažeidžiamą saugomą vertybę, nėra keičiama, mažinama, ji išlieka tokia pati. Jeigu Šiaurinės Gatvės dalis (atšaka) nepatenka į saugomą Aušros tako dalį (trasą), ši Gatvės dalis niekaip nepažeidžia ir nekonkuruoja su aukščiau nurodytomis saugomomis vertingosiomis savybėmis, jų nekeičia, nemažina, neįtakoja, neriboja prieigos.

6. Pasak pareiškėjo, atsakovas, Sprendime pasisakydamas apie saugomas vertingąsias savybes (Aušros tako trasą) tam tikrose šios gatvės dalyse, galbūt sąžiningai klysta. Jo motyvai yra nekonkretūs, neaiškūs ir neapibrėžti, nurodomi norminiai aktai, kuriuose nurodytos ir abstrakčiai apibrėžtos saugomos vertybės, jose naudojama tik lakoniška, neapibrėžta sąvoka „Aušros takas". Gatvė jau beveik 10 metų NTR yra registruota kaip vientisas objektas su visomis dalimis (įskaitant ir Šiaurinę Gatvės dalį). Aušros tako gatvės ribos buvo registruotos NTR dar 2009 m. balandžio 7 d., o vertingosios Naujamiesčio savybės (Aušros tako gatvės trasa), susijusios su Aušros taku, nustatytos tik 2012 m. vasario 28 d. Šiuo atveju visa Gatvė (su visomis jos dalimis), kaip vientisas nekilnojamojo turto objektas su jos saugomomis ir / ar nesaugomomis vertybėmis, yra įregistruota ir laikytina nedaloma, neišskiriant jokios jos dalies.

7. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas Sprendimas nederinti pateikto patikslinto Aušros tako plano, siūlant koreguoti jau beveik dešimtmetį įregistruotos vientisos Gatvės ribas, nepriskiriant jai šiaurinės atšakos – teritorijos, pažymėtos taškais Nr. 41-49, t. y. priskiriant šią teritoriją neegzistuojančiam sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra suformuotas / registruotas NTR, kadangi čia yra registruota gatvė (Šiaurinė Aušros tako dalis), kuri negali būti traukiama į jokius formuojamus sklypus.

8. Pareiškėjas pažymėjo, kad Sprendimas yra nepagrįstas, jis pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio nuostatas, iš jo turinio nėra aišku, kokios konkrečios vertingosios savybės nukenčia ar išnyksta, jei kadastrinių matavimų metu yra tik tikslinamos / nustatomos aiškios įregistruoto nekilnojamojo turto (Šiaurinės gatvės dalies) ribos, o kita (saugoma) Gatvės dalis lieka nepakitusi. Sprendime nėra faktinių aplinkybių analizės, nenurodyti argumentai ir konkrečios teisės normos, pagrindžiantys atsisakymą derinti Aušros tako planą.

9. Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

9.1. (duomenys neskelbtini), Kaune, patenka į kultūros paveldo vietovės Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, teritoriją, kuris pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, nustatytos jo vertingųjų savybių pobūdis.

9.2. Ginčijamame Sprendime aiškiai nurodyta, kokios Kauno Naujamiesčio vertingosios savybės šiuo atveju saugomos, kad Aušros tako gatvės trasa yra be atšakų, o pareiškėjo pateiktoje Aušros tako kadastrinių matavimų byloje į Gatvę įtraukta Šiaurinė Gatvės atšaka – teritorija, pažymėta taškais 41, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49 – pagal ikonografinius duomenis priskirtina žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Kaunas, kadangi tai buvusi šio sklypo dalis, istorinis įvažiavimas į šį žemės sklypą. Sprendimas taip pat pagrįstas aktualiomis teisės aktų nuostatomis, priimtas vadovaujantis teisinės valstybės ir viešojo administravimo, objektyvumo principais.

9.3. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. ĮV-322 pradėtas rengti Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas – teritorijos ir apsaugos zonos ribų planas. Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. Į-87 pakeistas 2012 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. Į-153 „Dėl valstybės saugomos kultūros vertybės Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22149, buvęs kodas U30) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento renginio“, jo 1 punkte vietoj žodžių „paveldotvarkos projektą“ įrašant žodžius „tvarkymo planą“.

9.4. Kauno Naujamiesčio tvarkymo plano sprendiniuose (toliau – ir Tvarkymo plano sprendiniai) nurodyta, kad Aušros takas patenka į Kauno Naujamiesčio (kvartalas 160) Tausojamo naudojimo teritoriją T2. Tausojamo naudojimo teritorijos T2 prioritetinė tvarkybos kryptis: teritorijos pritaikymas, išsaugant kultūros paveldo vietovės ir kultūros paveldo statinių vertingąsias savybes. Tvarkymo plano sprendiniuose nurodyti paveldosaugos reikalavimai Kauno Naujamiesčio planinės struktūros tipo ir tinklo apsaugai, t. y. saugomas, nekeičiamas kultūros paveldo vietovės planinės struktūros tipas ir tinklas, vertingais pripažinti sudėtiniai tinklo elementai: XIX a. II p. – XX a. p. gatvių tinklas. Paveldosaugos reikalavimai – saugomo objekto ar vietovės valdymo, naudojimo, disponavimo jais sąlygos, teritorijos ir apsaugos zonos žemės ir kitos specialiosios naudojimo sąlygos, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos vertingosioms savybėms apsaugoti.

9.5. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kaip ir žemės (duomenys neskelbtini)) patenka į kultūros paveldo vietovės Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 22149), teritoriją. Vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra istoriškai susiformavusi valda (posesija), saugotina kaip kultūros paveldo vietovės vertingoji savybė, apibrėžta Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo I priedo Vertinamų objektų ar vietovių, jų dalių ir elementų pavyzdinių vertingųjų savybių sąrašo 2.1.2. punkte: planinės struktūros tinklas (kelių, gatvių, aikščių, pėsčiųjų takų, valdų (posesijų) ir pan.).

9.6. Pareiškėjo nurodyta Šiaurinė gatvės dalis (atšaka) yra ne Aušros gatvės dalis, bet įvažiavimas į valdą (duomenys neskelbtini), t. y. Vertinamų objektų ar vietovių, jų dalių ir elementų pavyzdinių vertingųjų savybių sąrašo 2.1.5. punktas.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybė) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

10.1. Pagal NTR duomenis 180 m ilgio važiuojamoji Aušros tako dalis, susisiekimo komunikacija – gatvė, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, įregistravimo pagrindas – 1995 m. kovo 14 d. Priėmimo–perdavimo aktas, kadastro duomenų nustatymo data – 2005 m. rugpjūčio 2 d. Iš 2005 m. rugpjūčio 2 d. kadastro duomenų plano matyti, kad tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune, esanti atkarpa yra Aušros tako, kaip susisiekimo komunikacijos – gatvės, dalis (toliau – ir Gatvės dalis). Tokie kadastro duomenys nustatyti daugiau kaip prieš 13 metų. Aušros tako, kaip Kauno miesto savivaldybei priklausančio nekilnojamojo daikto, įgijimo pagrindas yra teisėtas ir nenuginčytas.

10.2. Pagal viešus NTR duomenis, pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1997 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jame esantys statiniai (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai – tvora). Pareiškėjo prašymu ir lėšomis 2018 m. spalio 1 d. buvo atlikti patikslinti susisiekimo komunikacijos – Aušros tako, Kaune, kadastriniai matavimai (nežymūs pakeitimai Gatvės dalyje). Parengtą Aušros tako planą suderino Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus ir Miesto tvarkymo skyriaus vyriausieji specialistai.

10.3. Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 12 d. gavo pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, vieno iš savininkų R. P. atstovės prašymą pagal pateikiamą Aušros tako, Kaune, ribų tikslinimo pasiūlymo schemą patikslinti Aušros tako kadastro duomenis, t. y. iš Aušros tako ribų pašalinti visą Gatvės dalies plotą. Kauno miesto savivaldybės administracija nesutiko tikslinti kadastrinių matavimų pagal pateiktą schemą. Pateikta schema buvo suderinta su KPD Kauno teritorinio padalinio atstovu. Šioje schemoje nurodytos Aušros tako ribos ženkliai skiriasi nuo ribų, nustatytų 2018 m. spalio 1 d. kadastriniuose matavimuose.

10.4. Atsižvelgdama į tai, kad ginčo teritorija patenka į valstybės saugomą kultūros paveldo teritoriją – Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, ribas, Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 19 d. prašė KPD Kauno teritorinį padalinį įvertinti ir suderinti gatvės – Aušros tako – 2018 m. spalio 1 d. kadastro duomenų bylą. KPD nurodė, jog nėra teisinio pagrindo derinti pateiktos Aušros tako patikslintų kadastro duomenų bylos ir siūlė koreguoti Aušros tako, Kaune, ribas, gatvei nepriskiriant šiaurinės atšakos, t. y. teritorijos, pažymėtos taškais Nr. 41, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49.

10.5. Aušros tako trasa, kaip Naujamiesčio vertingoji savybė, buvo nustatyta KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. spalio 8 d. aktu Nr. KPD-SK-229 (7.2.1.5 p.). Susisiekimo komunikacija – Aušros takas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Tikslinant paveldo vietovės Naujamiesčio vertingąsias savybes 2014 m. spalio 8 d. ir prie jų priskiriant Aušros tako trasą, atsakovui turėjo būti žinoma aplinkybė, kad Aušros takas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei ir šioje byloje aktuali Gatvės dalis taip pat patenka į Aušros tako ribas. Darytina išvada, kad Aušros tako ribose esanti Gatvės dalis neturi ir negali turėti neigiamos įtakos ar nepageidaujamų padarinių Aušros tako trasai kaip vertingajai Naujamiesčio savybei, kadangi jos nustatymo metu aplinkybė, kad Gatvės dalis taip pat yra Aušros tako dalis, privalėjo būti įvertinta ir į ją privalėjo būti atsižvelgta. KPD siūlymas koreguoti Aušros tako ribas, išimant Gatvės dalį, iš esmės reiškia siūlymą daikto savininkui atsisakyti jam priklausančios turto dalies, todėl tam nėra jokio pagrindo.

11. Tretieji suinteresuoti asmenys R. P., V. K., V. A. (toliau – ir Tretieji asmenys) su skundu nesutiko ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

11.1. Pareiškėjas siekia panaikinti dalį pravažiavimo, prasidedančio nuo Aušros tako, einančio tarp (duomenys neskelbtini) ir toliau link (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pravažiavimas), o kitą jo dalį traktuoti kaip Aušros tako dalį. Tai pažeistų Trečiųjų asmenų teisę susiformuoti žemės sklypą prie pastato apimant visą Pravažiavimo plotą. Iš Aušros tako projekto matyti, kad Aušros takas buvo suprojektuotas ir pastatytas neapimant Pravažiavimo. Aušros tako trasa, kylanti į viršų, eina ne Pravažiavimu, o visai kita vieta – sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, rytinėje pusėje. Pravažiavimas istoriškai buvo sklypo, kuriame yra (duomenys neskelbtini) pastatai, dalis, buvo laikomas reikalingu minėtų pastatų eksploatavimui ir niekada nebuvo Aušros tako dalimi, juo labiau ten niekada nebuvo jokios gatvės. Aušros takas ėjo šalia pietinės šio sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, jos pabaigoje sukosi ir toliau tęsėsi pagal rytinę šio sklypo ribą, vakaruose žemės sklypas, dabartinis adresas: (duomenys neskelbtini), Kaunas, ribojosi ne su Aušros taku, o su kitu žemės sklypu (t. y. su (duomenys neskelbtini), tą patvirtina Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre pateikiamame Naujamiesčio apibrėžtų teritorijos ribų plane, 7 ir 24 lapuose, pažymėtas Aušros takas, kuris neapima Pravažiavimo.

11.2. Istoriškai Pravažiavimas buvo laikomas ne Aušros tako dalimi, o žemės sklypo, reikalingo pastato eksploatavimui, dalimi. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog istorinis pravažiavimo eksploatavimas neturi reikšmės, nes kadastriniai matavimai, kuriais pravažiavimas priskirtas Aušros takui, yra užregistruoti nuo 2009 m. balandžio 7 d.

11.3. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Aušros tako kadastrinių duomenų patikslinimo, tačiau šis patikslinimas nepakeistų žemės, esančios Pravažiavimo vietoje, savininko – ši žemė yra valstybinė, ir tokia ji liktų po Aušros tako kadastrinių duomenų patikslinimo.

11.4. Kauno Naujamiestis yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre registruotas kaip saugoma vietovė. Aušros takas yra Naujamiestyje ir minėtame registre nurodytas kaip vertingoji Naujamiesčio savybė. Pravažiavimas nėra nurodytas kaip Aušros tako dalis ir nėra saugomas kaip vertingoji savybė, saugoma visiškai kitokios konfigūracijos Aušros tako trasa. Be to, pareiškėjas šioje ginčo situacijoje neturi reikalavimo teisės, ginčijamu sprendimu nėra pažeidžiamos jo teisės ar teisėti interesai.

12. Tretieji suinteresuoti asmenys J. P., O. P., B. K., N. K. su skundu sutiko, prašė jį tenkinti ir taip apginti pareiškėjo ir jų pažeistas teises.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, bei priteisė iš pareiškėjo R. S. tretiesiems suinteresuotiems asmenimis R. P., V. K. ir V. A. po 281,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

14. Teismas, vadovaudamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėjo, kad asmens teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų, ši teisė nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta asmens (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.

15. Teismas iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad 180 m ilgio važiuojamoji Aušros tako dalis, susisiekimo komunikacija – gatvė, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, įregistravimo pagrindas – 1995 m. kovo 14 d. Priėmimo-perdavimo aktas, kadastro duomenų nustatymo data – 2005 m. rugpjūčio 2 d. Teismas iš 2005 m. rugpjūčio 2 d. kadastro duomenų plano nustatė, kad tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune, esanti atkarpa yra Aušros tako, kaip susisiekimo komunikacijos – gatvės, dalis. Tokie kadastro duomenys nustatyti daugiau kaip prieš 13 metų. Aušros tako, kaip Kauno miesto savivaldybei priklausančio nekilnojamojo daikto, įgijimo pagrindas yra teisėtas ir nenuginčytas. Pagal NTR duomenis, pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 0,1997 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jame esantys statiniai (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir kiemo statiniai – tvora).

16. Teismas nurodė, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir 2018 m. rugsėjo 21 d. prašymus Kauno savivaldybės Nekilnojamo turto skyriuje buvo pradėta administracinė procedūra dėl susiekimo komunikacijos Aušros tako, Kaune, kadastro duomenų tikslinimo (gatvės kodas: 1825733, unikalus Nr. 4400-0653-6062, gatvės ribų matavimų kaip inžinierinio-plotinio statinio). Pareiškėjo lėšomis buvo atlikti patikslinti susisiekimo komunikacijos – Aušros tako, Kaune, kadastriniai matavimai, parengtas patikslintas Aušros tako planas, kurį suderino Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus ir Miesto tvarkymo skyriaus vyriausieji specialistai.

17. Teismas nustatė, kad atsižvelgdamas į tai, jog ginčo teritorija patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, ribas, Kauno miesto savivaldybės administracija (šio nekilnojamojo turto savininkė) 2018 m. lapkričio 19 d. raštu Nr. (33.200)R-3235 kreipėsi į KPD Kauno teritorinį padalinį, prašydama įvertinti ir suderinti gatvės – Aušros tako 2018 m. spalio 1 d. kadastro duomenų bylą. Atsakovas prašymo netenkino ir pasiūlė koreguoti Aušros tako, Kaune, ribas, gatvei nepriskiriant šiaurinės atšakos – teritorijos, KPD Kauno skyriui pateiktoje derinti kadastro duomenų byloje pažymėtos taškais Nr. 41, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49.

18. Teismas, įvertinęs skundžiamo KPD Sprendimo turinį, nustatė, kad juo iš esmės pasisakyta dėl nekilnojamojo daikto (susisiekimo komunikacijos) – Aušros tako, Kaune, nuosavybės teise priklausančio Kauno miesto savivaldybei, kadastrinių matavimų (nežymūs pakeitimai Gatvės dalyje) bylos ir parengto patikslinto Aušros tako plano nederinimo. Atsakovas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendime aiškiai nurodė, kokios Kauno Naujamiesčio vertingosios savybės šiuo atveju saugomos, kad Aušros tako gatvės trasa yra be atšakų, o pateiktoje Aušros tako kadastrinių matavimų byloje į gatvę įtraukta šiaurinė gatvės atšaka – teritorija, pažymėta taškais 41, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, – pagal ikonografinius duomenis priskirtina žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Kaunas. Tai buvusi šio sklypo dalis, istorinis įvažiavimas į šį žemės sklypą. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kaip ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini)) patenka į kultūros paveldo vietovės Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, teritoriją. Vertingoji savybė – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų dalies ar elemento bruožas, vertingas etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. Nurodyta Šiaurinė gatvės dalis (atšaka) yra ne Aušros gatvės dalis, bet įvažiavimas į valdą (duomenys neskelbtini) (Vertinamų objektų ar vietovių, jų dalių ir elementų pavyzdinių vertingųjų savybių sąrašo 2.1.5. p.).

19. Teismas nustatė, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu pareiškėjui nesuformulavo jokių privalomų nurodymų ir (ar) patvarkymų, netaikė pareiškėjui jokių poveikio priemonių, Sprendimu niekaip nebuvo apribotos pareiškėjo, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, savininko teisės, nesikeitė jų apimtis, nėra kilusios jokios materialinės ir (ar) procesinės teisinės pasekmės. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog atsisakius derinti Aušros tako kadastrinių matavimų bylą, kokiu nors būdu keistųsi pareiškėjui priklausančio žemės sklypo dydis, ribos, konfigūracija. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjo prašymu ir lėšomis 2018 m. spalio 1 d. buvo atlikti patikslinti susisiekimo komunikacijos – Aušros tako, Kaune, kadastriniai matavimai (nežymūs pakeitimai Gatvės dalyje), siekiant įtvirtinti tikslias Aušros tako ribas, tačiau jis nėra ir niekada nebuvo šio nekilnojamo turto savininku, nes ir skunde pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, nepagrįstai atsisakydamas derinti Aušros tako planą, riboja Savivaldybės teisę disponuoti Kauno miesto keliais.

20. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog skundžiamu atsakovo sprendimu pažeista jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomi interesai.

21. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies, 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, aktualia LVAT praktika, pažymėjo, kad šioje ginčo situacijoje pareiškėjui nei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą, tokių įgaliojimų pareiškėjas neturi, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti KPD sprendimą, todėl jo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

22. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o trečiųjų suinteresuotųjų asmenų R. P., V. K. ir V. A. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų patenkino ir priteisė šiems asmenims iš pareiškėjo po 281,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl pareiškėjo teisinio suinteresuotumo, nes nesivadovavo šiai bylai aktualiomis teisės normomis, neišsiaiškino šiai bylai spręsti reikšmingų aplinkybių, neišnagrinėjo pareiškėjo ir jo atstovo 2021 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžio metu nurodytų argumentų bei prejudicinių faktų, nustatytų jau išnagrinėtose civilinėse bylose, neištyrė ir nevertino byloje esančių įrodymų visumos, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

24.2. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė savo teisinio suinteresuotumo šioje byloje, ir nurodo, kad atsakovo Sprendimu yra pažeidžiamos jo nuosavybės teisės į statinius, teisės ir teisėti interesai laisvai juos naudoti ir valdyti, panaikinama galimybė ištaisyti jo žemės sklypo ribų (konfiguracijos) neaiškumus, kadangi administracinė procedūra Kauno savivaldybėje dėl Aušros tako Kaune kadastro duomenų tikslinimo buvo pradėta išimtinai pareiškėjo iniciatyva ir išimtinai pagal jo 2018 m. rugpjūčio 23 d. prašymą, nes jam nuosavybės teise priklausantys kiemo statiniai: tvora – atraminė betono sienelė (įregistruota NRT, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat kiti gyvenamojo namo priklausiniai – betono asfalto aikštelė, lietaus nuotekų tinklai – šiai dienai yra už jo teisiškai įregistruotų žemės sklypo ribų ir yra šiuo metu nesuformuotos valstybinės žemės plote / Šiaurinėje ginčo Gatvės dalyje. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini), Kaunas, Namų valdos techninės apskaitos byla, taip pat Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1416-454/2020 nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjui priklausančių statinių, bei dėl pareiškėjui priklausiančio sklypo vakarinės ribos ir kt., kuriomis pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis kaip prejudicinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis. KPD, ginčijamu Sprendimu atsisakęs derinti pareiškėjo pagal jo prašymus ir lėšomis atliktos administracinės procedūros metu parengtą ir Kauno savivaldybės pateiktą Aušros tako patikslintų kadastro duomenų bylą, bei siūlydamas priskirti visą Šiaurinės ginčo gatvės dalį / teritoriją, kurioje yra pareiškėjui priklausantys, jo valdomi ir naudojami statiniai, nesuformuotam žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Kaune, tiesiogiai įtakoja (pažeidžia) pareiškėjo nuosavybės ir kitas teises į paminėtus statinius įgyvendinimą, taigi, pareiškėjas turi neginčijamą materialinį teisinį suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje.

24.3. Pareiškėjo materialinį teisinį suinteresuotumą šiame procese patvirtino ir atsakovas, skundžiamame Sprendime nurodęs, kad pašalinus Šiaurinę ginčo gatvės dalį ir ją priskyrus prie (duomenys neskelbtini) esančio sklypo, pareiškėjui bei (duomenys neskelbtini) sklypų naudotojams galėtų būti paliekama teisė naudotis servitutu. Pareiškėjas pažymi, jog toks siūlymas aiškiai pažeistų jo ir šių minėtų žemės sklypų savininkų teises, nes ženkliai pablogintų įvažiavimą / išvažiavimą / privažiavimą prie jiems priklausančių pastatų ir statinių, esančių šios Šiaurinės ginčo gatvės atkarpoje / akligatvyje. Aplinkybė dėl minėtų asmenų teisių pažeidimo yra konstatuota įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2734-947/2020, kuriuo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo, t. y. pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, neištyrė ir neįvertino visų šių nurodytų bei kitų aplinkybių, byloje esančių duomenų ir įrodymų.

24.4. Pirmos instancijos teismo sprendimo išvados prieštarauja paties teismo ankstesnėse nutartyse nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, kadangi pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi šios bylos nagrinėjimą buvo sustabdęs iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3222-644/2019 pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuriame prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2018 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. (33.200)R-3466 „Dėl Aušros tako kadastrinių duomenų patikslinimo“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją pagal E. K. parengtą pasiūlymo schemą „Gatvės Aušros takas, Kaune, ribų tikslinimas“ patikslinti Aušros tako kadastro duomenis. Teismas minimą nutartį motyvavo tuo, kad, nesustabdžius bylos nagrinėjimo, gali susidaryti situacija, kuomet lygiagrečiai turėtų būti vykdomos dvi skirtingos procedūros: viena dėl Aušros tako kadastro duomenų patikslinimo pašalinant iš jo visą įvažos plotą, o kita – dėl Aušros tako kadastro duomenų patikslinimo pašalinant tik tam tikras pareiškėjo nagrinėjamoje byloje nurodytas įvažos dalis, ir dėl tokio prieštaringumo būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas teismų sprendimų abiejose bylose vykdymas. Pareiškėjo teigimu, ši teismo išvada patvirtina, jog tiek trečiasis asmuo R. P., tiek pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą, siekdami apginti savo pažeistas teises ir interesus, jie abu turi / turėjo materialinį teisinį suinteresuotumą panašiuose ginčuose, orientuotuose į Aušros tako kadastro duomenų patikslinimą.

24.5. Pareiškėjas taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus: pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 23 d. prašymą, adresuotą Kauno savivaldybės Nekilnojamo turto skyriui, kuris buvo minimas pareiškėjo skunde, tačiau per neatidumą nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo teigimu, šis dokumentas patvirtina pareiškėjo materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti KPD sprendimą.

25. Atsakovas KPD pateiktame atsiliepime nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį naikinti. Atsakovas pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (gatvės kodas: 1825733, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) įtraukimo į kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu, teritoriją, saugomas vertybes bei skundžiamo Sprendimo pagrįstumą, bei papildomai nurodo šias aplinkybes:

25.1. Pareiškėjas savo patikslintą skundą grindė aplinkybe, jog Aušros tako važiuojamoji dalis nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, o aplinkybė, kad atsakovas skundžiamame Sprendime reiškia siūlymą daikto savininkui atsisakyti jam priklausančios turto dalies, pareiškėjo patikslintame skunde nebuvo nurodyta. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Savivaldybė pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime nurodė, kad šioje byloje nėra ginčijami Savivaldybės sprendimai ir galimas teismo sprendimas neturės tiesioginės įtakos jos teisėms ir pareigoms, todėl atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas atsakovo Sprendimas yra atsakymas į Savivaldybės prašymą įvertinti ir suderinti Aušros Tako 2018 m. spalio 1 d. kadastro duomenų bylą, jame pasisakyta dėl nekilnojamojo daikto (susisiekimo komunikacijos) – Aušros tako, Kaune, nuosavybes teise priklausančio Savivaldybei, kadastrinių matavimų (nežymūs pakeitimai gatvės dalyje) bylos ir parengto patikslinto Aušros tako plano nederinimo. Skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas siekiant išsaugoti valstybės saugomo Kauno Naujamiesčio vertingąsias savybes.

25.2. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimą bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas, bei su išvada, kad teisės aktai pareiškėjui nesuteikia teisės ginti viešąjį interesą, tokių įgaliojimų pareiškėjas neturi.

25.3. Atsakovas akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje (teisminio proceso Nr. 2-69-3-14728-2018-3) 36 punkte yra pasisakęs, kad „byloje pateikti duomenys patvirtina byloje nurodytą aplinkybę, jog Aušros takas yra įtrauktas į Kultūros vertybių sąrašą, o Aušros tako trasa yra saugotinas objektas. Taip pat pateikti dokumentai patvirtina aplinkybę, kad žemės sklypo dalis ginčui aktualioje vietoje priskirtina žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Kaunas, tai yra buvusi šio sklypo dalis, istorinis įvažiavimas į šį žemės sklypą“.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime prašo dėl apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Savivaldybė pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytas aplinkybes, papildomai akcentuodama, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, inter alia (be kita ko) privalo įvertinti, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, turėjo tam teisinį subjektiškumą. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmos instancijos teismas privalėjo remtis prejudiciniais faktais, nustatytais įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitose bylose, Savivaldybė nurodo, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje. ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.

27. Tretieji suinteresuoti asmenys R. P., V. K. ir V. A. pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat jie pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo. Trečiųjų asmenų atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

27.1. Tretieji asmenys nesutinka su pareiškėjo prašymu dėl papildomo dokumento prijungimo, bei nurodo, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes pateikti šį dokumentą pirmosios instancijos teisme, tačiau nepateikė jo išimtinai dėl subjektyvių priežasčių – dėl savo aplaidumo.

27.2. Tretieji asmenys sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįrodė materialinio teisinio suinteresuotumo byloje. Tretieji asmenys pažymi, jog pareiškėjas neteisingai supranta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl materialinio teisinio suinteresuotumo kaip sąlygos kreiptis į teismą teisminės gynybos, ir pažymi, jog asmens subjektyvaus suvokimo apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą pakanka tam, kad asmuo galėtų kreiptis į teismą ir kad jo skundas / pareiškimas / prašymas būtų priimtas, tačiau į klausimą, ar jie iš tikrųjų yra pažeisti, teismas gali atsakyti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju teismas priėmė pareiškėjo patikslintą skundą ir jį nagrinėjo, taigi pareiškėjo teisė į pažeistų teisių teisminę gynybą buvo realizuota.

27.3. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai savo tariamą materialinį teisinį suinteresuotumą byloje grindžia nuosavybės teise turimais statiniais, tariamai stovinčiais pravažiavimo dalyje, kurią jis Aušros tako kadastro duomenų patikslinimais siekia pašalinti iš Aušros tako. Bylai prejudicinę reikšmę turinčiame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2- 1416-454/2020 konstatuota, kad pareiškėjo sklypo ribos yra aiškios, kad jos negali būti perstumiamos, todėl pareiškėjo ieškinys buvo atmestas, o Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2020 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-851-587/2020 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjo materialinis teisinis suinteresuotumas kyla dėl poreikio ištaisyti jo sklypo ribų neaiškumus, prieštarauja minėtam prejudicinę reikšmę turinčiam faktui. Tretieji asmenys akcentuoja, kad minimame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 10 d. sprendime buvo nurodyta, jog tik pakeitus Gatvės kaip statinio ribas bei teisiškai įregistravus atraminę tvorelę, betono-asfalto aikštelę, lietaus nuotekų tinklus, ieškovui atsirastų galimybė keisti jam priklausančio sklypo ribas, tačiau pareiškėjas iki šiol nėra įteisinęs minėtų kiemo statinių, jie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, o neišpildžius šių teismo nustatytų sąlygų pareiškėjo žemės sklypo ribų keitimui, pareiškėjas neturi reikalavimo teisės jas keisti. Pareiškėjas neįrodė ir to, kad jis ar ankstesni žemės sklypo ar pastato (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkai yra kiemo statinių statytojai. Be to, net ir patenkinus pareiškėjo patikslintą skundą, pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribos vis tiek nepasikeistų, o pareiškėjo nurodomi tariami statiniai vis tiek liktų už jo žemės sklypo ribų, todėl tai nesukeltų pareiškėjui jokių materialinių teisių ir pareigų.

27.4. Tretieji asmenys pabrėžia, kad pareiškėjas, apeliaciniame skunde nurodydamas, jog tam tikri minėtame Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. vasario 2 d. sprendime nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę dabar nagrinėjamai bylai, šių argumentų nebuvo nurodęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taigi, jie negali būti nagrinėjami.

27.5. Tretieji asmenys sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas su patikslintu skundu kreipėsi ne dėl savo, o dėl kitam asmeniui (t. y. Kauno miesto savivaldybei) nuosavybės teise priklausančio daikto (t. y. Aušros tako) ribų keitimo, ir tai patvirtina, kad jis byloje neturi reikalavimo teisės. Tretieji asmenys taip pat nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai yra nelogiški ir nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems.

27.6. Tretieji asmenys atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai vadovaujasi pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl bylos sustabdymo, ir pažymi, jog atskirais procesiniais klausimais priimtos teismo nutartys, kuriomis byla dar nėra išnagrinėjama iš esmės, prejudicinę reikšmę turinčių faktų nesukuria.

27.7. Tretieji asmenys taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjo reikalavimo teisę patvirtina Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2- 2734-947/2020 ir Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-56-390/2021, kadangi pareiškėjo atvejis reikšmingai skiriasi nuo kitų paminėtų bylų faktinės situacijos.

27.8. Tretieji asmenys taip pat pritarė pirmosios instancijos teismo išvados dėl viešojo intereso gynimo šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo ginčas dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyrius 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr.(1.27.-K)2K-1507, kuriuo atsisakyta derinti Aušros tako patikslintą kadastro duomenų bylą ir parengtą patikslintą Aušros tako planą, pagrįstumo ir teisėtumo.

29. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Departamento Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą išduoti suderinimą pagal 2018 m. lapkričio 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl Aušros tako patikslintų kadastro duomenų. Teismas nurodė, kad Sprendimu iš esmės pasisakyta dėl nekilnojamojo daikto (susisiekimo komunikacijos) – Aušros tako, Kaune, nuosavybės teise priklausančio Kauno miesto savivaldybei, kadastrinių matavimų (nežymūs pakeitimai Gatvės dalyje) bylos ir parengto patikslinto Aušros tako plano nederinimo; konstatavo, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog skundžiamu atsakovo sprendimu pažeista jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomi interesai, ir padarė išvadą, kad atsakovo Sprendimas neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams.

30. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas neįrodė savo teisinio suinteresuotumo šioje byloje, nepagrįsta, ir teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovo Sprendimu yra pažeidžiamos jo nuosavybės teisės į statinius, nes jam nuosavybės teise priklausantys kiemo statiniai: tvora – atraminė betono sienelė (įregistruota NRT, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat kiti gyvenamojo namo priklausiniai – betono asfalto aikštelė, lietaus nuotekų tinklai – šiai dienai yra už jo teisiškai įregistruotų žemės sklypo ribų ir yra šiuo metu nesuformuotos valstybinės žemės plote / Šiaurinėje ginčo Gatvės dalyje, kad administracinė procedūra Kauno savivaldybėje dėl Aušros tako Kaune kadastro duomenų tikslinimo buvo pradėta išimtinai pareiškėjo iniciatyva ir išimtinai pagal jo Kauno savivaldybės Nekilnojamo turto skyriui pateiktą 2018 m. rugpjūčio 23 d. prašymą, kurį prašė pridėti prie bylos.

31. Byloje ginčijamu Departamento Sprendimu, išnagrinėjus Kauno miesto savivaldybės 2018 m. lapkričio 19 d. prašymą Nr. (33.200)2-3234 „Dėl Aušros tako patikslintų kadastro duomenų derinimo“ bei prie jo pridėtus dokumentus, taip pat išnagrinėjus R. S. 2018 m. lapkričio 27 d. prašymą su paaiškinimais, buvo atsisakyta derinti pateiktą Aušros tako Kaune, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Sprendime nurodyta, kad Aušros takas patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės Kauno miesto istorinės dalies – Naujamiesčio – teritoriją (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 22149). Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2014 m. spalio 8 d. aktu Nr. KPD-SK-229 įteisintas saugomos kultūros paveldo vietovės vertingųjų savybių pobūdis – urbanistinis, vadovaujantis Akto 2.1.5 punktu, viena iš kultūros paveldo vietovės Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, yra „keliai, gatvės, aikštės, įvažiavimai, pravažiavimai, takai, jų tipai, trasos, dangos – gatvių trasos: (...): Aušros tako (...)“. Taip pat nurodyta, kad saugoma Aušros tako trasa yra be atšakų, o pateiktoje kadastrinių matavimų byloje įtraukta šiaurinė gatvės atšaka – teritorija, pažymėta taškais 41, 42, 43, 45, 46, 47, 48, 49, – pagal ikonografinius duomenis priskirtina žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Kaunas – tai buvusi šio sklypo dalis, istorinis įvažiavimas į šį žemės sklypą. Sprendime nurodyta, kad KPD Kauno skyriuje 2017 m. sausio 30 d. buvo suderinta žemės sklypo suformavimo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pasiūlymo schema, jos pagrindu parengtas projektas, kurio pakoreguotiems sprendiniams pritarta 2018 m. sausio 8 d.; projektu Aušros tako šiaurinė atšaka yra žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ribose, o gretimų sklypų savininkų poreikiams garantuoti sklype numatyti servitutai. Taip pat informuojama, kad KPD Kauno skyrius 2018 m. lapkričio 5 d. suderino Aušros tako ribų tikslinimo pasiūlymo schemą Nr. 18-žpp-65K be atšakos, todėl nėra teisinio pagrindo derinti pateiktos Aušros tako patikslintų kadastro duomenų bylos, bei siūloma koreguoti Aušros tako ribas, gatvei nepriskiriant šiaurinės atšakos.

32. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas nurodė, kad pagal jo 2018 m. rugpjūčio 23 d. ir 2018 m. rugsėjo 21 d. prašymus Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamo turto skyriuje buvo pradėta administracinė procedūra dėl susisiekimo komunikacijos Aušros take, Kaune, kadastro duomenų tikslinimo (gatvės kodas: 1825733, unikalus Nr. 4400-0653-6062, gatvės ribų matavimų kaip inžinierinio-plotinio statinio). Pareiškėjo lėšomis buvo patikslinti Aušros tako kadastro duomenys bei buvo parengtas patikslintas Aušros tako planas, kuris buvo suderintas su Kauno miesto savivaldybe, jam buvo pritarta. Gatvei yra priskirtas vienas unikalus numeris ir ji yra įregistruota valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamo turto registre kaip vienas nedalintinas nekilnojamojo turto objektas, tačiau susideda tiek iš dalies, kurią atsakovas laiko saugoma vertybe (gatvės trasa), tiek ir iš šiaurinės dalies (atšakos), kuri pagal 2005 m. rugpjūčio 2 d. kadastro duomenų bylą buvo įregistruota (prijungta prie pagrindinės gatvės dalies) NTR nuo 2009 m. balandžio 7 d. Pastarosios Gatvės dalies šiuo metu yra registruota tik ašinė linija (koordinatės), o ne statinys su aiškiai apibrėžtomis ribomis, todėl Gatvės tikslinimo procedūra buvo siekiama pašalinti šiuos neaiškumus ir netikslumus.

33. Bylos šalys minėtų faktų neneigė, tačiau pirmosios instancijos teismas pastarųjų aplinkybių nesiaiškino ir apskritai nevertino kaip galbūt galinčių pagrįsti pareiškėjo teisėtą interesą ginčyti atsakovo Sprendimą. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, kad Kauno miesto savivaldybės Nekilnojamo turto skyriuje buvo pradėta administracinė procedūra pagal jo 2018 m. rugpjūčio 23 d. prašymą, tačiau šių aplinkybių teismas netyrė, jas patvirtinančių duomenų šalims pateikti į bylą nepasiūlė, nors bylos nagrinėjimas truko kelis metus. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei tai, kad teikiamais papildomais įrodymais – 2018 m. rugpjūčio 23 d. prašymu su priedais pareiškėjas siekia pagrįsti savo suinteresuotumą ginčyti atsakovo Sprendimą, kaip sukeliantį jam teisines pasekmes, t. y. užkertantį kelią galimybei ateityje įgyti teisę valdyti sklypo dalį, būtiną jo kiemui priklausantiems statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini), Kaune, eksploatuoti, teisėjų kolegija prideda prie bylos apelianto papildomai pateiktus įrodymus – pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 23 d. prašymą pakoreguoti gatvės ribą pagal pridedamą schemą, kartu su prašymu buvo pateikti priedai 1954-1992 m. žemės sklypo planai (2 vnt.), 1993 žemės sklypo planas (1 vnt.), schema.

34. Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 19 raštu Nr. (33.200)2-3235 „Dėl Aušros tako patikslintų kadastro duomenų derinimo“ kreipėsi į atsakovą; rašte, atsižvelgdama į tai, kad savivaldybė valdo susisiekimo komunikaciją – Aušros taką (gatvę), tai, kad Aušros tako trasa yra Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu, vertingoji savybė, pateikė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininko prašymu ir lėšomis 2018 m. spalio 1 d. parengtą kadastro duomenų bylą su patikslintais susisiekimo komunikacijos Aušros tako kadastro duomenimis vertinimui ir derinimui.

35. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 27 d. Departamentui pateikė paaiškinimus, kuriuose akcentavo, kad Aušros gatvės dalis (ginčijama atkarpa) Nekilnojamo turto registre yra registruota tik kaip ašinė linija; pareiškėjas parengė Aušros tako (gatvės) planą, kuris yra suderintas su Kauno miesto savivaldybe; gatvės dalis būtina naudotis Aušros tako gyventojų bei besiribojančių žemės sklypų savininkams, jos reikia siekiant išsaugoti normalų transporto priemonių eismą; tai plačiausia atkarpa, kur gali prasilenkti transporto priemonės siauroje gatvėje.

36. Nagrinėjama byla pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo administracinėje byloje eI-3222-644/2019 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00098-2019-3) pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims, dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Nr. 2018 m. gruodžio 12 d. rašto Nr. (33.200)R-3466 „Dėl Aušros tako kadastrinių duomenų panaikinimo“ ir įpareigojimo atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai patikslinti Aušros tako kadastro duomenis pagal E. K. parengtą pasiūlymo schemą „Gatvės Aušros takas, Kaune, ribų tikslinimas“. Pastaruoju projektu buvo numatyta iš Aušros tako ribų pašalinti įvažos (ginčo gatvės) dalį, einančią nuo Aušros tako link žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaunas. Teismas bylą sustabdė padaręs išvadą, kad R. P. skundo tenkinimo atveju nagrinėjamoje byloje nebeliktų poreikio tikslinti Aušros tako kadastro duomenis, nebeliktų ginčo objekto (adm. bylos t. 3, b. l. 117-119).

37. Administracinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi, kai įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimas civilinėje byloje e2-2734-947/2020 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00098-2019-3), kuriuo R. P. reikalavimai buvo atmesti. Išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn 1995 m. kovo 14 d. priėmimo-perdavimo aktu be kitų daiktų buvo perduotas valdyti, naudoti ir disponuoti Aušros takas (taip pat ir Aušros tako atšaka), pastatytas 1975 m., kadastriniai matavimai atlikti 2005 m. rugpjūčio 2 d., bei konstatuota, kad Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro duomenys apie Aušros tako, kaip saugomo objekto, konfigūraciją, niekaip nepaneigia Aušros tako, kaip susisiekimo komunikacijos, kadastro duomenų, viešai įregistruotų Nekilnojamojo turto registre. Kauno miesto savivaldybė, remdamasi tuo, kad ji yra turto savininkė, turi įgaliojimus spręsti dėl tikslingumo tikslinti jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus. Teismas, siekdamas objektyviai įvertinti argumentus apie tai, kad Aušros tako atšakos pašalinimas ir priskyrimas prie (duomenys neskelbtini) sklypo iš esmės pažeistų ne tik (duomenys neskelbtini) sklypų savininkų (gyventojų) interesus, bet taip pat ženkliai pablogintų viso kvartalo eismo ir pėsčiųjų judėjimo sąlygas, išvažiuojamojo posėdžio 2020 m. sausio 17 d. metu nustatė, kad Aušros tako atšaka (ginčo objektas) yra realiai ir intensyviai naudojama visų eismo dalyvių, nes Aušros taku vienu metu gali judėti tik viena transporto priemonė, dviejų transporto priemonių prasilenkimas yra neįmanomas, o faktiškai Aušros tako atšaka (ginčo objektas) yra objektyviai būtina transporto priemonėms apsisukti ir / arba prasilenkti. Byloje padaryta išvada, kad atsisakymas koreguoti Aušros tako kadastrinius matavimus pagal ieškovo R. P. pateiktą E. K. 2018 m. spalio mėn. parengtą pasiūlymų schemą buvo paremtas savivaldybės pareiga racionaliai įgyvendinti saugaus eismo politiką ir tinkamai organizuoti jo teritorijoje saugų eismą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 ir 4 punktai).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir aptarė kilusio ginčo faktines aplinkybes, sprendime padarytų išvadų, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog skundžiamu atsakovo sprendimu pažeista jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomi interesai, bei kad atsakovo Sprendimas neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, nepagrindė motyvais. Teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių apie jo iniciatyva Kauno miesto savivaldybėje pradėtos administracinės procedūros reikšmę sprendžiant dėl jo suinteresuotumo ginčyti Departamento Sprendimą, iš esmės rėmėsi tik ta Sprendimo dalimi, kuria yra konstatuota, kad saugoma Kauno Naujamiesčio savybė yra Aušros gatvės trasa be atšakų, t. y. Gatvės ginčo atšaka apskritai nebuvo laikoma bylos nagrinėjimo dalyku.

39. Nors pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą buvo sustabdęs iki įsiteisės Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimas civilinėje byloje e2-2734-947/2020 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00098-2019-3), ginčijamo Departamento Sprendimo pagrįstumo nevertino civilinėje byloje nustatytų faktų kontekste, t. y. kad Aušros tako gatvės ginčo atkarpos priskyrimas prie (duomenys neskelbtini) sklypo negalimas (žr. nutarties 37 p.), ir tai reiškia, kad pareiškėjo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, ribojasi ne su kitu žemės sklypu, bet su NTR įregistruotos gatvės Aušros takas dalimi. Nepriklausomai nuo aplinkybės, kad Sprendime nurodyta, jog saugoma Kauno Naujamiesčio savybė yra Aušros tako gatvės trasa be atšakų, pareiškėjo sklypas taip pat patenka į Naujamiesčio teritoriją, todėl teismas turėjo įvertinti, ar šioje teritorijoje nustatytos gatvės atšakos ribos turėjo būti atsakovo vertinamos ir derinamos, bei ar atsisakymas jas derinti sietinas su pareiškėjo interesais.

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje taip pat nustatytos aplinkybės, kad Aušros tako gatvė, kurioje yra ir pareiškėjo žemės sklypas, yra itin siaura, Aušros tako atšaka (ginčo objektas) yra realiai ir intensyviai naudojama visų eismo dalyvių, taigi betarpiškai ir pareiškėjo, todėl ir šiuo aspektu vertintinas pareiškėjo teisėtų interesų buvimas, nesiejant to su viešojo intereso gynimu, kvestionuoti Departamento Sprendimą.

41. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nebuvo iš esmės ištirtos aplinkybės, kurios pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadą apie tai, kad pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Departamento Sprendimą, teismo sprendime nėra nurodyti motyvai, kodėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės (žr. nutarties 32 p.) nepagrindžia jo suinteresuotumo. Be to, atsižvelgiant į itin ilgą bylos nagrinėjimo trukmę, teismo sprendimo išvados, kai pareiškėjui per visą laiką nebuvo pasiūlyta pateikti papildomų argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių jos materialinį teisinį suinteresuotumą ginče, laikytinos siurprizinėmis, taigi neatitinkančiomis asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą teisme kriterijų.

42. Pirmosios instancijos teismui iš esmės neišnagrinėjus visų bylai teisingai išspręsti svarbių aplinkybių, neištyrus ir objektyviai neįvertinus visų reikšmingų faktų, ginčo išsprendimas vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis (aplinkybes), kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Todėl darytina išvada, kad apeliacine tvarka nustatytos aplinkybės yra pagrindas, tenkinant pareiškėjo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą pagal pareiškėjo skundą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.).

44. Atsižvelgiant į tai, jog byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, t. y. nėra priimamas galutinis sprendimas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas byloje nėra sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė